Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo IX-1188 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą IX-1188 ir jį išdėstyti taip: „
nustato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims ir šeimoms, turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti (rekonstruoti) (toliau – įsigyti) ar išsinuomoti sąlygas ir tvarką, savivaldybės socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką. Be to, šis Įstatymas nustato valstybės paramos teikimo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, savivaldybėms , savivaldybių programų įgyvendinimo administratoriams ir bendrojo naudojimo objektų valdytojams (administratoriams) daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) sąlygas ir tvarką. 2. Valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal šį Įstatymą teikiama šeimoms, taip pat asmenims, įgijusiems visišką civilinį veiksnumą. Šeimai atstovauja vienas iš sutuoktinių (tėvų) arba jų įgaliotas asmuo. 2.
įstatymas taikomas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams (išskyrus iki šio įstatymo įsigaliojimo įgyvendintus projektus), parengtiems ir įgyvendinamiems nuo 2009 m. rugsėjo 20 d. pagal Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ar ją atitinkančių savivaldybių tarybų patvirtintų programų įgyvendinimo ir finansavimo modelį, sukurtą pagal Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos plėtros banko tarybos iniciatyvą JESSICA. 2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
(gyvenamosios patalpos) – vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui arba šeimai gyventi. 2. Būsto kreditas – banko ar kitos kredito įstaigos pagal kreditavimo sutartį skolinami pinigai būstui įsigyti. 3. Būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas. 4. Butas – gyvenamojo namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės bei kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. 5. Jauna šeima
Nepasiturintys gyventojai – kaip ši sąvoka apibrėžta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. 7.
socialinio būsto fondas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi patalpos), skirti nuomoti šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą. 8. Socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas (socialinio būsto kategorijai nepriskiriamos tarnybinės gyvenamosios patalpos, bendrabučiai, nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos) gyvenamosios patalpos). 9. Šeima – sutuoktiniai, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, kurie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose (mokiniai ar studentai), taip pat asmenys laikotarpiu nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais. Šeimos nariais gali būti laikomi sutuoktinių ar vienišo asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai). 10. Tinkamas būstas – būstas, kuris tinka gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinka statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus ir kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra didesnis kaip 14 kvadratinių metrų (ši norma netaikoma socialiniam būstui). 11. Valstybės remiami būsto kreditai – būsto kreditai, kurių gavėjams teikiama valstybės parama pagal šį Įstatymą (apmokant iš valstybės biudžeto lėšų būsto kredito draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito daliai padengti). 12.
arba be tėvų globos likęs asmuo – asmuo, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs, arba be tėvų globos (rūpybos) likęs asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa
1Daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai,
kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas. 142 . Bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba kitas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu ir sutartimi įgaliotas asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas, arba pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.84 straipsnį paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius. 153 . Savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius – savivaldybės paskirtas asmuo, turintis teisę būti statinio statybos valdytoju pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą . Tokiu asmeniu gali būti: bendrojo naudojimo objektų valdytojas, administruojantis savivaldybės tarybos patvirtintoje programoje, kuri atitinka Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (toliau – savivaldybės programa), nurodytus daugiabučius namus; savivaldybės įsteigta pelno nesiekianti įstaiga arba kita jos kontroliuojama įmonė.
Šiems asmenims pavedama teikti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų (toliau – atnaujinimo (modernizavimo) projektas) parengimo ir (ar) įgyvendinimo, ir (ar) finansavimo organizavimo paslaugas savivaldybės paskirtas asmuo – savivaldybės įsteigta pelno nesiekianti įstaiga arba kita jos kontroliuojama įmonė, kuriam butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu gali būti pavedama organizuoti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (toliau – atnaujinimo (modernizavimo) projektas) įgyvendinimą ir (ar) finansavimą . 4. Nepasiturinčių gyventojų sąvoka suprantama taip, kaip ji suprantama Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. ANTRASIS
3 straipsnis. Paramos būstui įsigyti formos Valstybės parama būstui įsigyti pagal šį Įstatymą teikiama mokant iš valstybės biudžeto lėšų būsto kredito draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito daliai apmokėti. 4 straipsnis. Valstybės paramos teikimo sąlygos ir tvarka 1.
Valstybės parama būstui įsigyti teikiama šeimoms ir asmenims, nurodytiems šio Įstatymo 1 straipsnyje, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš prašymo suteikti valstybės paramą padavimo dieną yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, ir jeigu jie įsigyja pirmąjį tinkamą būstą, t. y. jeigu šios šeimos ir asmenys Lietuvos Respublikos teritorijoje:
1) neturi ar neturėjo būsto nuosavybės teise arba
2) turi ar turėjo nuosavybės (ar bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis vienam šeimos nariui (ar bendraturčio namų ūkio nariui), yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, iki prašymo suteikti valstybės paramą būstui įsigyti padavimo dienos yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų ir šis būstas yra kaimo vietovėje, kurioje jo savininkas negyvena ir (ar) nedirba, arba
įsigyti padavimo dienos turi daugiau kaip 60 procentų nusidėvėjusį būstą (neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį), yra Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengę šio būsto rekonstravimo projektą, jeigu šis būstas yra deklaruojamas kaip paskolos gavėjo (ir (ar) jo šeimos narių) gyvenamoji vieta ir šie asmenys nuosavybės teise neturi kito būsto.
Valstybės parama būstui įsigyti teikiama šeimoms ir asmenims, nurodytiems šio Įstatymo 1 straipsnyje, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš prašymo suteikti valstybės paramą padavimo dieną yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, ir jeigu jie įsigyja pirmąjį tinkamą būstą, t. y. jeigu šios šeimos ir asmenys Lietuvos Respublikos teritorijoje:
1) neturi ar neturėjo būsto nuosavybės teise arba
2) turi ar turėjo nuosavybės (ar bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis vienam šeimos nariui (ar bendraturčio namų ūkio nariui), yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, iki prašymo suteikti valstybės paramą būstui įsigyti padavimo dienos yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų ir šis būstas yra kaimo vietovėje, kurioje jo savininkas negyvena ir (ar) nedirba, arba
įsigyti padavimo dienos turi daugiau kaip 60 procentų nusidėvėjusį būstą (neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį), yra Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengę šio būsto rekonstravimo projektą, jeigu šis būstas yra deklaruojamas kaip paskolos gavėjo (ir (ar) jo šeimos narių) gyvenamoji vieta ir šie asmenys nuosavybės teise neturi kito būsto. Šiuo atveju parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, arba
4) turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų, kurių judėjimo funkcija sutrikusi, poreikiams, ir jeigu tokiems asmenims Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba jie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60-70 procentų darbingumo), arba jie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kurio judėjimo funkcija sutrikusi ir kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60-70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė.
Parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, kad turimas būstas šio straipsnio 3 dalyje nurodyto Aprašo nustatyta tvarka būtų pritaikytas neįgaliųjų poreikiams. 2. Didžiausius valstybės remiamų būsto kreditų sumų dydžius šeimai ir asmeniui nustato Vyriausybė. 3. Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) tvirtina Vyriausybė. Valstybės remiamus būsto kreditus teikiantys bankai (ar kitos kredito įstaigos) (toliau – bankas) sudaro sutartis su Vyriausybės įgaliota institucija dėl šių kreditų teikimo (Įstatymu nustatytų subsidijų apmokėjimo) tvarkos. Sutartyje turi būti bankui nustatyti didžiausi metiniai šių kreditų teikimo dydžiai (limitai), atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimus valstybės paramai pagal šį Įstatymą teikti. 5 straipsnis. Būsto kreditų draudimas ir draudimo įmokų mokėjimas
įsteigta būsto kreditų (paskolų) draudimo įmonė (bendrovė) pagal kreditų gavėjų prašymus sudaro kreditų būstui įsigyti draudimo sutartis. 2.
įmoka ar jos dalis iš valstybės biudžeto mokama už būsto kreditų, suteiktų šio Įstatymo 4 straipsnio nustatytomis sąlygomis, gavėjus. Draudimo įmokų apmokėjimo dydžius, atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimus valstybės paramai pagal šį Įstatymą teikti, ir jų apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytame Apraše. 6 straipsnis. Subsidija būsto kredito daliai apmokėti
būsto kredito daliai apmokėti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie gavo valstybės remiamą būsto kreditą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto valstybės remiamo būsto kredito limito bei atitinka šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies sąlygas ir jeigu jie yra:
1) buvę našlaičiai ar be tėvų globos likę asmenys ar jų šeimos, iki jiems sukaks 35 metai, šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), arba asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60-70 procentų darbingumo), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60-70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, - apmokama 20 procentų suteikto būsto kredito (ar būsto kredito likučio) sumos;
2) jaunos šeimos, auginančios vieną ar du vaikus (įvaikius), ir šeimos, kuriose vienas iš tėvų yra miręs, - apmokama 10 procentų suteikto būsto kredito (ar būsto kredito likučio) sumos. 2. Subsidijos teikimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytame Apraše.
3Tuo atveju,
kai kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija būsto kredito daliai apmokėti, gautą valstybės remiamą būsto kreditą grąžina bankui anksčiau kaip per penkerius metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius penkerius metus nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos perleidžia kito asmens nuosavybėn, bankas sutartyje su Vyriausybės įgaliota institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš kredito gavėjo išieško valstybės suteiktą subsidiją ir išieškotą subsidijos sumą perveda į valstybės biudžetą. 4. Jeigu būsto kredito gavėjas teisę į subsidiją įgijo po to, kai gavo valstybės remiamą būsto kreditą, suteiktą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto būsto kredito limito, subsidija apskaičiuojama nuo valstybės remiamo būsto kredito likučio sumos. 5. Jeigu valstybės remiamo būsto kredito gavėjas, pasinaudojęs šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta subsidija, įgyja teisę į šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą subsidiją, tai jam suteikiama papildoma šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte nurodytų subsidijų dydžių skirtumo subsidija. Subsidijos suma apskaičiuojama nuo būsto kredito likučio sumos. Kredito gavėjas, norintis pasinaudoti papildoma subsidija, turi būti įvykdęs pagal kreditavimo sutartį prisiimtus skolinius įsipareigojimus tą dieną, kurią kreipiasi į banką su prašymu pakeisti minėtą sutartį. TREČIASIS SKIRSNIS
socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų ir savivaldybių lėšų, statant naujus arba rekonstruojant ir pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus, taip pat perkant ar kitokiu būdu teisėtai įsigyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus. Šiais būdais įsigyti gyvenamieji namai, jų dalys, butai registruojami savivaldybės nuosavybės teise.
Valstybės biudžeto asignavimai socialinio būsto fondui plėtoti planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal Vyriausybės patvirtintą socialinio būsto fondo plėtros programą. 2. Socialinis būstas neprivatizuojamas, išskyrus atvejus, nustatytus šio Įstatymo 12 straipsnyje. 8 straipsnis. Teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą
savivaldybės socialinį būstą turi šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytos šeimos ir asmenys, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš prašymo įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą pateikimo dieną ir prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimą yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60-70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma. 2.
asmuo, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų ir jų Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš socialinio būsto sąlygų pagerinimą neviršija Vyriausybės nustatytų pajamų ir turto dydžių, turi teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą pagal šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytus socialinio būsto naudingojo ploto normatyvus. Suteikus kitą būstą, šeima ar asmuo privalo per mėnesį patuštinti nuomotą savivaldybės socialinį būstą. 3. Šeimos ir asmenys, gavę valstybės remiamą būsto kreditą, už kurį įsigytą būstą prarado dėl kreditinių ar kitų įsipareigojimų ar perleido jį kitiems asmenims, ar su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta šiems pažeidus gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas, teisę į savivaldybės socialinį būstą įgyja po penkerių metų nuo būsto praradimo, perleidimo kitiems asmenims ar gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo dienos pagal šios dalies sąlygas. 9 straipsnis. Socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas
socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. 2.
socialinį būstą, atsižvelgiama į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius asmenims, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60-70 procentų darbingumo), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vaikams. Šiais atvejais savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu šeimai išnuomojamo būsto naudingasis plotas gali būti didesnis negu normatyvinis naudingasis plotas, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 1 dalį. Šeimai išnuomojamo socialinio būsto naudingasis plotas taip pat gali būti padidintas, jeigu savivaldybės socialinio būsto fonde nėra laisvų butų, atitinkančių šio straipsnio 1 dalies sąlygas. 3. Išnuomojant vieno kambario butą, jo naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, gali būti didesnis negu apskaičiuotas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus normatyvus. 10 straipsnis. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis
gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintu Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu. Socialinio būsto nuomininkams, atitinkantiems šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, taikomas Vyriausybės nustatytas socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas. 2.
gyvenamųjų patalpų nuomininkams, kuriems savivaldybės gyvenamosios patalpos išnuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d., atitinkantiems šio Įstatymo 8 straipsnio
koeficientas, jeigu nuomininkas savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia rašytinį prašymą ir duomenis apie Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotą turimą turtą ir gautas pajamas už vienus metus (12 paskutinių mėnesių). 3. Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti savivaldybės gyvenamųjų patalpų, išnuomotų pagal šiame Įstatyme nustatytas socialinio būsto nuomos sąlygas, nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti, jeigu šių patalpų nuomininkui ar jo šeimos nariui Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60-70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma, ir jeigu jo metinės pajamos (šeimos atveju – visų šeimos narių metinės pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) neviršija 12 valstybės remiamų pajamų dydžių. 11 straipsnis. Socialinio būsto nuomos tvarka ir sąlygos
asmenys, turintys teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą pagal šio Įstatymo 8 straipsnį, pateikę rašytinį prašymą, registruojami savivaldybės vykdomojoje institucijoje pagal asmens (šeimos atveju – vieno iš sutuoktinių) įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu gyvenamosios vietos neturi, - pagal savivaldybę, kurioje gyvena. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys teisę į socialinį būstą ar būsto sąlygų pagerinimą.
Registravimo tvarką nustato savivaldybės vykdomoji institucija. 2. Šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo įregistravimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje datą. Sudaromi šie atskiri sąrašai:
1) jaunų šeimų;
2) šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių);
3) buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų. Į šį sąrašą įrašomi buvę našlaičiai ir be tėvų globos likę asmenys ar jų šeimos, kurie pasibaigus jų globos ar laisvės atėmimo terminui yra ne vyresni kaip 35 metų;
4) neįgaliųjų asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys. Į šį sąrašą įrašomi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60-70 procentų darbingumo), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, taip pat šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60-70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, asmenys, sergantys lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, ir šeimos, kuriose yra tomis ligomis sergančių asmenų;
5) bendrasis. Į šį sąrašą įrašomos visos šeimos ir asmenys, nepatenkantys į 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytus sąrašus;
6) socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą. 3.
socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Jeigu šeima ir asmuo, įrašyti į sąrašą savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti, įgyja teisę būti įrašyti į kitą sąrašą, šeimai ar asmeniui pageidaujant, gali būti perrašomi į kitą atitinkamą sąrašą, užskaitant buvimo ankstesniame sąraše metus. Sąrašų prioritetus nustato savivaldybės taryba, pirmumą teikdama buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui. Sprendimą išnuomoti socialinį būstą priima savivaldybės vykdomoji institucija. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su savivaldybės socialinio būsto nuomininkais sudaroma vadovaujantis Civiliniu kodeksu . Šalių susitarimu nuomos sutartyje gali būti numatytos sąlygos dėl nuomininko perkėlimo į mažesnio ploto būstą. Šeimai ir asmeniui nuosavybės teise įgijus būstą, socialinio būsto nuomos sutartis su juo nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka. 4. Socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininkas privalo kas treji metai Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti turimą turtą ir gautas pajamas už vienus metus (12 paskutinių mėnesių). Nuomos sutartyje taip pat turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) deklaruotam turimam turtui ar gautoms pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Duomenys apie deklaruotą turimą turtą ir gautas pajamas per mėnesį nuo šioje dalyje nurodyto termino pateikiami savivaldybės vykdomajai institucijai. 5.
būsto nuomos sutartis nenutraukiama, jeigu socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) ne daugiau kaip
sąlygas nustatytus turto ir pajamų dydžius ir jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys šio straipsnio 4 dalyje nustatytu duomenų apie turimą turtą ir gautas pajamas pateikimo savivaldybės vykdomajai institucijai metu teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis arba nuomininkas ar jo šeimos narys Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu. 6. Savivaldybės gyvenamosios patalpos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomojamos ir neįrašytoms į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus šeimoms ir asmenims, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo gyventi būsto, šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, ir šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka informacija apie šioje dalyje nurodytais atvejais išnuomotas gyvenamąsias patalpas viešai skelbiama savivaldybės tinklalapyje. 11-1 straipsnis. Šeimų ir asmenų išbraukimas iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti 1.
Šeimos ir asmenys iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti išbraukiami, kai:
1) šeima ar asmuo įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, jeigu įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje;
2) šeimos ar asmens Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ar gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) viršija Vyriausybės pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas nustatytus pajamų ir turto dydžius, išskyrus atvejus, kai socialinio būsto suteikimo metu gautos šeimos ar asmens pajamos ne daugiau kaip 5 procentais viršija Vyriausybės pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas nustatytą pajamų dydį, ir jeigu asmuo ar jo šeimos narys teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis arba asmuo ar jo šeimos narys Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu;
3) miršta į sąrašą įsirašęs asmuo;
4) šeima (visi šeimos nariai) ar asmuo išvyksta nuolat gyventi į kitos savivaldybės ar valstybės teritoriją;
5) šeimai ar asmeniui jau išnuomotas socialinis būstas, išskyrus socialinio būsto nuomininkus, įrašytus į šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytą sąrašą;
6) šeimai ar asmeniui suteiktas valstybės remiamas būsto kreditas ir apmokėta subsidija būsto kredito daliai apmokėti;
7) šeima ar asmuo pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai rašytinį prašymą išbraukti iš socialinio būsto nuomos sąrašo. 2. Šeima ir asmuo iš sąrašo socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti išbraukiami savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka. 3.
sprendimą išbraukti iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atvejį, savivaldybės vykdomoji institucija per mėnesį nuo sprendimo išbraukti iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti priėmimo dienos šeimas ir asmenis informuoja raštu. KETVIRTASIS SKIRSNIS
(valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją šiais atvejais:
1) kai privatizuoja nuomininkai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d.
Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą ;
2) kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą ;
3) kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą ;
4) kai patalpų savininkai privatizuoja pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų gyvenamųjų patalpų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą sumažinant gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
5) kai privatizuojamos grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jų vaikams Vyriausybės nustatyta tvarka nuomos pagrindais suteiktos gyvenamosios patalpos;
6) kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose patalpose, kurios negrąžintos natūra religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų gyvenamųjų patalpų;
7) taip pat atvejais, kuriuos nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su šio Įstatymo įgyvendinimu.
Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą ;
2) kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą ;
3) kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą ;
4) kai patalpų savininkai privatizuoja pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų gyvenamųjų patalpų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą sumažinant gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
5) kai privatizuojamos grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jų vaikams Vyriausybės nustatyta tvarka nuomos pagrindais suteiktos gyvenamosios patalpos;
6) kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose patalpose, kurios negrąžintos natūra religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų gyvenamųjų patalpų;
7) taip pat atvejais, kuriuos nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su šio Įstatymo įgyvendinimu. 2.
2. Už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą , gali būti parduodamos šios savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys:
1) kambariai (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve, teikiant pirmenybę šio buto bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti priskirti greta esančių privatizuotų gyvenamųjų patalpų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus;
2) gyvenamųjų patalpų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai (išskyrus laikinus pastatus), teikiant pirmenybę šių gyvenamųjų patalpų savininkams (bendraturčiams);
3) per 60 procentų fiziškai nusidėvėję nuomojami vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys (ir priklausiniai), taip pat butai, jeigu šių namų, butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi, - jų nuomininkams, jeigu šie nuomininkai yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus;
4) gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys – šių namų savininkams, suteikiant jiems pirmenybės teisę pagal šio straipsnio 5 dalį;
5) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti valstybės ar savivaldybės butams ar kitoms patalpoms, ar šios dalies dalis pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas – bendraturčiams arba tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar šios dalies dalis valstybės ar savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal kompetenciją vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu priimtu sprendimu pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu.
Už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą , gali būti parduodamos šios savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys:
1) kambariai (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve, teikiant pirmenybę šio buto bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti priskirti greta esančių privatizuotų gyvenamųjų patalpų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus;
2) gyvenamųjų patalpų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai (išskyrus laikinus pastatus), teikiant pirmenybę šių gyvenamųjų patalpų savininkams (bendraturčiams);
3) per 60 procentų fiziškai nusidėvėję nuomojami vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys (ir priklausiniai), taip pat butai, jeigu šių namų, butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi, - jų nuomininkams, jeigu šie nuomininkai yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus;
4) gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys – šių namų savininkams, suteikiant jiems pirmenybės teisę pagal šio straipsnio 5 dalį;
5) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti valstybės ar savivaldybės butams ar kitoms patalpoms, ar šios dalies dalis pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas – bendraturčiams arba tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar šios dalies dalis valstybės ar savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal kompetenciją vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu priimtu sprendimu pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu. Parduodant bendrosios nuosavybės dalį, taikomos bendraturčių pirmenybės teisės taisyklės, nustatytos Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje.
privatizuojamas gyvenamąsias patalpas ir kitas patalpas, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas atsiskaitoma pinigais, sumokant nustatytą sumą iš karto arba privatizuojančiojo pageidavimu išsimokėtinai per 10 metų. Parduodant išsimokėtinai, skaičiuojamos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio palūkanos. Lėšos, gautos privatizavus savivaldybės gyvenamąsias patalpas ir kitas patalpas, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas, pervedamos į savivaldybės biudžetą ir naudojamos savivaldybės socialinio būsto fondo plėtrai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais socialinio būsto fondo plėtros būdais. Lėšos, gautos privatizavus valstybės gyvenamąsias patalpas ir kitas patalpas, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas, pervedamos į Specialiosios valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programos sąskaitą. Privatizavimo tvarką, taip pat lėšų, gautų už privatizuojamas gyvenamąsias patalpas, kitas patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė. 4. Savivaldybės vykdomosios institucijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaro ir tais atvejais, jeigu gyventojai pagal Butų privatizavimo įstatymą nustatytu laiku buvo pateikę prašymus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas ir įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas dėl privatizavimo, ir jeigu jie yra sumokėję nustatyto dydžio įmokas, tačiau nesudarę pirkimo-pardavimo sutarties. 5. Ketinant privatizuoti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis, kurių privatizavimas numatytas šio straipsnio 2 dalies 4 punkte, šių pastatų valdytojas privalo raštu pranešti gyvenamojo namo savininkams ir pasiūlyti jiems juos įsigyti pagal šį Įstatymą.
Gyvenamojo namo savininkams po pasiūlymo įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus pateikimo per 6 mėnesius raštu nepareiškus pageidavimo įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šį Įstatymą, jie gali būti privatizuojami pagal kitus įstatymus arba teisės aktų nustatyta tvarka nugriaunami. PENKTASIS
13
sąlygos ir būdai, lėšų kaupimas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti)
parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo (modernizavimo) projektus pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė, kuri nustatoma pagal Statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus , ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo (modernizavimo) projektą sumažinamos ne mažiau kaip 20 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo .
Valstybės parama teikiama šiais būdais:
1) suteikiant lengvatinį kreditą atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti ir (ar) statybos techninei priežiūrai vykdyti) su Vyriausybės nustatyto dydžio, tačiau ne didesnėmis kaip
2) apmokant Vyriausybės nustatytą, tačiau ne mažesnę kaip 50 procentų, išlaidų dalį atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą (toliau – investicijų planas) patvirtina butų ir kitų patalpų savininkai; apmokant Vyriausybės nustatytą, tačiau ne mažesnę kaip 50 procentų, išlaidų dalį statybos techninei priežiūrai vykdyti, taip pat apmokant ne didesnę kaip Vyriausybės nustatytą atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų dalį arba šias atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) parengimo, jo įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas kompensuojant, jeigu jas butų ir kitų patalpų savininkai apmokėjo savo ar skolintomis lėšomis, ir
3) kompensuojant
didinančioms priemonėms, ir
4) apmokant nepasiturintiems gyventojams tenkančias atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas, ir
5) papildomai Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis Vyriausybės nustatytais terminais kompensuojant Vyriausybės nustatytą, tačiau ne didesnę kaip 25 procentų, investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, dalį, jeigu skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, ir
6) apmokant savivaldybėms tenkančias jų nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas arba šias išlaidas ir įmokas kompensuojant, jeigu jas savo lėšomis apmokėjo savivaldybė ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius .
Valstybės parama teikiama šiais būdais:
1) suteikiant lengvatinį kreditą atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti ir (ar) statybos techninei priežiūrai vykdyti) su Vyriausybės nustatyto dydžio, tačiau ne didesnėmis kaip
2) apmokant Vyriausybės nustatytą, tačiau ne mažesnę kaip 50 procentų, išlaidų dalį atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą (toliau – investicijų planas) patvirtina butų ir kitų patalpų savininkai; apmokant Vyriausybės nustatytą, tačiau ne mažesnę kaip 50 procentų, išlaidų dalį statybos techninei priežiūrai vykdyti, taip pat apmokant ne didesnę kaip Vyriausybės nustatytą atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų dalį arba šias atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) parengimo, jo įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas kompensuojant, jeigu jas butų ir kitų patalpų savininkai apmokėjo savo ar skolintomis lėšomis, ir
3) kompensuojant
didinančioms priemonėms, ir
4) apmokant nepasiturintiems gyventojams tenkančias atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas, ir
5) papildomai Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis Vyriausybės nustatytais terminais kompensuojant Vyriausybės nustatytą, tačiau ne didesnę kaip 25 procentų, investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, dalį, jeigu skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, ir
6) apmokant savivaldybėms tenkančias jų nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas arba šias išlaidas ir įmokas kompensuojant, jeigu jas savo lėšomis apmokėjo savivaldybė ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius . 2.
atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) parengimą pirkdama paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka savo iniciatyva organizuoja savivaldybė ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius arba bendrojo naudojimo objektų valdytojas, šio projekto (ar jo dalies) parengimo išlaidos šio straipsnio
atrinktam atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengėjui arba kompensuojamos savivaldybei ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriui arba bendrojo naudojimo objektų valdytojui, jeigu atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) parengimo išlaidas šie asmenys apmokėjo savo lėšomis, kai investicijų planą patvirtina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. 3. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, skirtos daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), laikomos atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, turi būti atskirtos nuo bendrojo naudojimo objektų valdytojo lėšų ir į apskaitą įtraukiamos atskirai. Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrojo naudojimo objektų valdytojo ar butų ir kitų patalpų savininkų prievoles. Atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui skirta kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų mėnesinė įmoka, tenkanti buto naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui, neturi būti didesnė už Vyriausybės nustatytąją (išskyrus atvejus, kai didesniam įmokos dydžiui raštu pritaria daugiabučio namo buto savininkas). Kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 4.
namo, kuriame yra įsteigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba kurio butų ir kitų patalpų savininkai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) konkretų dydį, vadovaudamiesi šio straipsnio 3 dalyje nurodyta metodika, nustato daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka. 5. Daugiabučio namo, kuriame daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija neįsteigta arba kurio butų ir kitų patalpų savininkai nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) dydį, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalyje nurodyta metodika, apskaičiuoja bendrojo naudojimo objektų administratorius ir patvirtina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, priimdami sprendimą pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. 6. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, įgyvendinantys atnaujinimo (modernizavimo) projektą, gali priimti sprendimą nekaupti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų lėšų, jeigu yra pasirašyta kreditavimo sutartis su bankais ar kitomis kredito įstaigomis arba iš nuosavų ar (ir) skolintų lėšų pradėtas įgyvendinti daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas). Šioje dalyje nurodytos lėšos gali būti nekaupiamos nuo minėtos kreditavimo sutarties su banku ar kita kredito įstaiga pasirašymo iki šio kredito sugrąžinimo dienos arba nuo daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) iš nuosavų ar (ir) skolintų lėšų įgyvendinimo pradžios iki šio namo atnaujinimo (modernizavimo) pabaigos. 7. Šio straipsnio
teikimo ir atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles tvirtina Vyriausybė. 8.
patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą administruoja Vyriausybės įsteigta viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra, kurios veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Ši įstaiga atlieka šias funkcijas:
1) vertina savivaldybių programų atitiktį Vyriausybės patvirtintai Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai;
2) vykdo atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūrą;
3) administruoja ir teikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybės paramą (išskyrus lengvatinių kreditų teikimą ir kredito ir palūkanų apmokėjimą už nepasiturinčius gyventojus);
4) teikia nereikšmingą pagalbą;
5) konsultuoja daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) proceso dalyvius (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, bendrojo naudojimo objektų valdytojus, savivaldybes ir savivaldybių programų įgyvendinimo administratorius) daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) ir valstybės paramos teikimo klausimais, organizuoja visuomenės informavimą, švietimą ir mokymą;
6) organizuoja Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo stebėseną. 14
parama daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikiama ir jos administravimo išlaidos padengiamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Privatizavimo fondo lėšų, skiriamų Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai, 20 procentų akcizo pajamų, gautų už energinius produktus, ir kitų lėšų. 2. Valstybės parama nepasiturintiems gyventojams, apmokant jiems tenkančias kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas, teikiama pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. 15
(modernizavimo) projektų įgyvendinimo ir finansavimo priėmimo ir vykdymo tvarka 1.
Sprendimą dėl atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas ir investicijų plano patvirtinimo, lėšų skolinimosi atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti ir įgyvendinti ir kreditavimo sutarties sąlygų butų ir kitų patalpų savininkai priima balsų dauguma Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) protokolo pavyzdinę formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 2. Šio straipsnio
įgyvendinimą, vadovaudamasis butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintu investicijų planu, organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas , atlikdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytas statytojo (užsakovo) pareigas. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu statytojo (užsakovo) ir kitos su projekto įgyvendinimu susijusios pareigos pavedimo sutartimi gali būti pavedamos kitam asmeniui, teikiančiam projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas, arba Kai atnaujinimo (modernizavimo) projektas įgyvendinamas pagal savivaldybės programą, šio projekto (ar jo dalies) parengimo ir (ar) įgyvendinimo administravimas ir (ar) finansavimo organizavimas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu gali būti pavestas savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriui. Pavedimo sutartį pagal butų ir kitų patalpų savininkų sprendime nustatytas sąlygas sudaro ir jos vykdymą kontroliuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Pavedimo sutarties pavyzdinę formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 3.
bankais ar kitomis kredito įstaigomis dėl kredito atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti ir (ar) statybos techninei priežiūrai vykdyti) butų ir kitų patalpų savininkų vardu arba savo vardu, veikdamas butų ir kitų patalpų savininkų naudai, sudaro bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Jeigu projekto (ar jo dalies) parengimo ir (ar) įgyvendinimo administravimas pagal pavedimo sutartį pavedamas savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriui, šis asmuo, jeigu tai nurodyta pavedimo sutartyje, gali sudaryti kreditavimo sutartį su bankais ar kitomis kredito įstaigomis dėl lengvatinio kredito atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti ir (ar) statybos techninei priežiūrai vykdyti). 4. Dėl būsto šildymo išlaidų kompensavimo nepasiturintiems gyventojams pagal Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo protokolo išrašą teikia savivaldybės administracijai. 16
daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektus, interesų apsauga
namo atnaujinimo (modernizavimo) projektai turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus. Atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui skirta kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų mėnesinė įmoka, tenkanti buto naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui, turi atitikti vykdomų darbų mastą ir buto savininkų pajamas. 2. Draudžiama nukreipti išieškojimą pagal buto savininko neįvykdytas prievoles dėl atnaujinimo (modernizavimo) projektų jo dalies apmokėjimo į jo butą atnaujintame (modernizuotame) name, jeigu tai yra vienintelis šeimos (vieno gyvenančio asmens) būstas. 3.
patalpų perleidimo (paveldėjimo) metu buvę įsiskolinimai pagal atnaujinimo (modernizavimo) projektus padengiami, o vykdytinos prievolės perduodamos buto ar kitų patalpų pirkėjui (įgijėjui).“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Valstybės parama daugiabučių namų butų savininkams, įgyvendinantiems daugiabučių namų modernizavimo projektus, kuriems Vyriausybės nustatyta tvarka buvo pritarta iki Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pavadinimo, 1, 2 straipsnių ir penktojo skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-355 įsigaliojimo dienos, teikiama pagal iki nurodyto įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisykles. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-1848(2) lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą Nr. I-2455 ir jį išdėstyti taip: „
nustato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims ir šeimoms, turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti (rekonstruoti) (toliau – įsigyti) ar išsinuomoti sąlygas ir tvarką, savivaldybės socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką. Be to, šis Įstatymas nustato valstybės paramos teikimo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, savivaldybėms , savivaldybių programų įgyvendinimo administratoriams ir bendrojo naudojimo objektų valdytojams (administratoriams) daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) sąlygas ir tvarką. 2. Valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal šį Įstatymą teikiama šeimoms, taip pat asmenims, įgijusiems visišką civilinį veiksnumą. Šeimai atstovauja vienas iš sutuoktinių (tėvų) arba jų įgaliotas asmuo. 2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
(gyvenamosios patalpos) – vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui arba šeimai gyventi. 2. Būsto kreditas – banko ar kitos kredito įstaigos pagal kreditavimo sutartį skolinami pinigai būstui įsigyti. 3.
naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas. 4. Butas – gyvenamojo namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės bei kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. 5. Jauna šeima
Nepasiturintys gyventojai – kaip ši sąvoka apibrėžta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. 7. Savivaldybės socialinio būsto fondas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi patalpos), skirti nuomoti šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą. 8. Socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas (socialinio būsto kategorijai nepriskiriamos tarnybinės gyvenamosios patalpos, bendrabučiai, nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos) gyvenamosios patalpos). 9. Šeima – sutuoktiniai, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai iki 18 metų.
Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, kurie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose (mokiniai ar studentai), taip pat asmenys laikotarpiu nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais. Šeimos nariais gali būti laikomi sutuoktinių ar vienišo asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai). 10. Tinkamas būstas – būstas, kuris tinka gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinka statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus ir kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra didesnis kaip 14 kvadratinių metrų (ši norma netaikoma socialiniam būstui). 11. Valstybės remiami būsto kreditai – būsto kreditai, kurių gavėjams teikiama valstybės parama pagal šį Įstatymą (apmokant iš valstybės biudžeto lėšų būsto kredito draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito daliai padengti). 12. Našlaitis arba be tėvų globos likęs asmuo – asmuo, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs, arba be tėvų globos (rūpybos) likęs asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa
1Daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai,
kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas. 142 .
14
2. Bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba kitas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu ir sutartimi įgaliotas asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas, arba pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.84 straipsnį paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius. 153 . Savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius – savivaldybės paskirtas asmuo, turintis teisę būti statinio statybos valdytoju pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą . Tokiu asmeniu gali būti: bendrojo naudojimo objektų valdytojas, administruojantis savivaldybės tarybos patvirtintoje programoje, kuri atitinka Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (toliau – savivaldybės programa), nurodytus daugiabučius namus; savivaldybės įsteigta pelno nesiekianti įstaiga arba kita jos kontroliuojama įmonė. Šiems asmenims pavedama teikti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų (toliau – atnaujinimo (modernizavimo) projektas) parengimo ir (ar) įgyvendinimo, ir (ar) finansavimo organizavimo paslaugas savivaldybės paskirtas asmuo – savivaldybės įsteigta pelno nesiekianti įstaiga arba kita jos kontroliuojama įmonė, kuriam butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu gali būti pavedama organizuoti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (toliau – atnaujinimo (modernizavimo) projektas) įgyvendinimą ir (ar) finansavimą . 4. Nepasiturinčių gyventojų sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. ANTRASIS
Paramos būstui įsigyti formos Valstybės parama būstui įsigyti pagal šį Įstatymą teikiama mokant iš valstybės biudžeto lėšų būsto kredito draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito daliai apmokėti. 4 straipsnis. Valstybės paramos teikimo sąlygos ir tvarka
parama būstui įsigyti teikiama šeimoms ir asmenims, nurodytiems šio Įstatymo 1 straipsnyje, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš prašymo suteikti valstybės paramą padavimo dieną yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, ir jeigu jie įsigyja pirmąjį tinkamą būstą, t. y. jeigu šios šeimos ir asmenys Lietuvos Respublikos teritorijoje:
1) neturi ar neturėjo būsto nuosavybės teise arba
2) turi ar turėjo nuosavybės (ar bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis vienam šeimos nariui (ar bendraturčio namų ūkio nariui), yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, iki prašymo suteikti valstybės paramą būstui įsigyti padavimo dienos yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų ir šis būstas yra kaimo vietovėje, kurioje jo savininkas negyvena ir (ar) nedirba, arba
būstui įsigyti padavimo dienos turi daugiau kaip 60 procentų nusidėvėjusį būstą (neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį), yra Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengę šio būsto rekonstravimo projektą, jeigu šis būstas yra deklaruojamas kaip paskolos gavėjo (ir (ar) jo šeimos narių) gyvenamoji vieta ir šie asmenys nuosavybės teise neturi kito būsto.
Valstybės parama būstui įsigyti teikiama šeimoms ir asmenims, nurodytiems šio Įstatymo 1 straipsnyje, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš prašymo suteikti valstybės paramą padavimo dieną yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, ir jeigu jie įsigyja pirmąjį tinkamą būstą, t. y. jeigu šios šeimos ir asmenys Lietuvos Respublikos teritorijoje:
1) neturi ar neturėjo būsto nuosavybės teise arba
2) turi ar turėjo nuosavybės (ar bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis vienam šeimos nariui (ar bendraturčio namų ūkio nariui), yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, iki prašymo suteikti valstybės paramą būstui įsigyti padavimo dienos yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų ir šis būstas yra kaimo vietovėje, kurioje jo savininkas negyvena ir (ar) nedirba, arba
būstui įsigyti padavimo dienos turi daugiau kaip 60 procentų nusidėvėjusį būstą (neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį), yra Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengę šio būsto rekonstravimo projektą, jeigu šis būstas yra deklaruojamas kaip paskolos gavėjo (ir (ar) jo šeimos narių) gyvenamoji vieta ir šie asmenys nuosavybės teise neturi kito būsto. Šiuo atveju parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, arba
4) turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų, kurių judėjimo funkcija sutrikusi, poreikiams, ir jeigu tokiems asmenims Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba jie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60-70 procentų darbingumo), arba jie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kurio judėjimo funkcija sutrikusi ir kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60-70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė.
Parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, kad turimas būstas šio straipsnio 3 dalyje nurodyto Aprašo nustatyta tvarka būtų pritaikytas neįgaliųjų poreikiams. 2. Didžiausius valstybės remiamų būsto kreditų sumų dydžius šeimai ir asmeniui nustato Vyriausybė. 3. Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) tvirtina Vyriausybė. Valstybės remiamus būsto kreditus teikiantys bankai (ar kitos kredito įstaigos) (toliau – bankas) sudaro sutartis su Vyriausybės įgaliota institucija dėl šių kreditų teikimo (Įstatymu nustatytų subsidijų apmokėjimo) tvarkos. Sutartyje turi būti bankui nustatyti didžiausi metiniai šių kreditų teikimo dydžiai (limitai), atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimus valstybės paramai pagal šį Įstatymą teikti. 5 straipsnis. Būsto kreditų draudimas ir draudimo įmokų mokėjimas
įsteigta būsto kreditų (paskolų) draudimo įmonė (bendrovė) pagal kreditų gavėjų prašymus sudaro kreditų būstui įsigyti draudimo sutartis. 2.
įmoka ar jos dalis iš valstybės biudžeto mokama už būsto kreditų, suteiktų šio Įstatymo 4 straipsnio nustatytomis sąlygomis, gavėjus. Draudimo įmokų apmokėjimo dydžius, atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimus valstybės paramai pagal šį Įstatymą teikti, ir jų apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytame Apraše. 6 straipsnis. Subsidija būsto kredito daliai apmokėti
būsto kredito daliai apmokėti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie gavo valstybės remiamą būsto kreditą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto valstybės remiamo būsto kredito limito bei atitinka šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies sąlygas ir jeigu jie yra:
1) buvę našlaičiai ar be tėvų globos likę asmenys ar jų šeimos, iki jiems sukaks 35 metai, šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), arba asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60-70 procentų darbingumo), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60-70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, - apmokama 20 procentų suteikto būsto kredito (ar būsto kredito likučio) sumos;
2) jaunos šeimos, auginančios vieną ar du vaikus (įvaikius), ir šeimos, kuriose vienas iš tėvų yra miręs, - apmokama 10 procentų suteikto būsto kredito (ar būsto kredito likučio) sumos. 2. Subsidijos teikimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytame Apraše.
3Tuo atveju,
kai kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija būsto kredito daliai apmokėti, gautą valstybės remiamą būsto kreditą grąžina bankui anksčiau kaip per penkerius metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius penkerius metus nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos perleidžia kito asmens nuosavybėn, bankas sutartyje su Vyriausybės įgaliota institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš kredito gavėjo išieško valstybės suteiktą subsidiją ir išieškotą subsidijos sumą perveda į valstybės biudžetą. 4. Jeigu būsto kredito gavėjas teisę į subsidiją įgijo po to, kai gavo valstybės remiamą būsto kreditą, suteiktą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto būsto kredito limito, subsidija apskaičiuojama nuo valstybės remiamo būsto kredito likučio sumos. 5. Jeigu valstybės remiamo būsto kredito gavėjas, pasinaudojęs šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta subsidija, įgyja teisę į šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą subsidiją, tai jam suteikiama papildoma šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte nurodytų subsidijų dydžių skirtumo subsidija. Subsidijos suma apskaičiuojama nuo būsto kredito likučio sumos. Kredito gavėjas, norintis pasinaudoti papildoma subsidija, turi būti įvykdęs pagal kreditavimo sutartį prisiimtus skolinius įsipareigojimus tą dieną, kurią kreipiasi į banką su prašymu pakeisti minėtą sutartį. TREČIASIS SKIRSNIS
socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų ir savivaldybių lėšų, statant naujus arba rekonstruojant ir pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus, taip pat perkant ar kitokiu būdu teisėtai įsigyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus. Šiais būdais įsigyti gyvenamieji namai, jų dalys, butai registruojami savivaldybės nuosavybės teise.
Valstybės biudžeto asignavimai socialinio būsto fondui plėtoti planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal Vyriausybės patvirtintą socialinio būsto fondo plėtros programą. 2. Socialinis būstas neprivatizuojamas, išskyrus atvejus, nustatytus šio Įstatymo 12 straipsnyje. 8 straipsnis. Teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą
savivaldybės socialinį būstą turi šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytos šeimos ir asmenys, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš prašymo įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą pateikimo dieną ir prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimą yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60-70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma. 2.
asmuo, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų ir jų Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš socialinio būsto sąlygų pagerinimą neviršija Vyriausybės nustatytų pajamų ir turto dydžių, turi teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą pagal šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytus socialinio būsto naudingojo ploto normatyvus. Suteikus kitą būstą, šeima ar asmuo privalo per mėnesį patuštinti nuomotą savivaldybės socialinį būstą. 3. Šeimos ir asmenys, gavę valstybės remiamą būsto kreditą, už kurį įsigytą būstą prarado dėl kreditinių ar kitų įsipareigojimų ar perleido jį kitiems asmenims, ar su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta šiems pažeidus gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas, teisę į savivaldybės socialinį būstą įgyja po penkerių metų nuo būsto praradimo, perleidimo kitiems asmenims ar gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo dienos pagal šios dalies sąlygas. 9 straipsnis. Socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas
socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. 2.
socialinį būstą, atsižvelgiama į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius asmenims, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60-70 procentų darbingumo), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vaikams. Šiais atvejais savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu šeimai išnuomojamo būsto naudingasis plotas gali būti didesnis negu normatyvinis naudingasis plotas, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 1 dalį. Šeimai išnuomojamo socialinio būsto naudingasis plotas taip pat gali būti padidintas, jeigu savivaldybės socialinio būsto fonde nėra laisvų butų, atitinkančių šio straipsnio 1 dalies sąlygas. 3. Išnuomojant vieno kambario butą, jo naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, gali būti didesnis negu apskaičiuotas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus normatyvus. 10 straipsnis. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis
gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintu Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu. Socialinio būsto nuomininkams, atitinkantiems šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, taikomas Vyriausybės nustatytas socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas. 2.
gyvenamųjų patalpų nuomininkams, kuriems savivaldybės gyvenamosios patalpos išnuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d., atitinkantiems šio Įstatymo 8 straipsnio
koeficientas, jeigu nuomininkas savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia rašytinį prašymą ir duomenis apie Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotą turimą turtą ir gautas pajamas už vienus metus (12 paskutinių mėnesių). 3. Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti savivaldybės gyvenamųjų patalpų, išnuomotų pagal šiame Įstatyme nustatytas socialinio būsto nuomos sąlygas, nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti, jeigu šių patalpų nuomininkui ar jo šeimos nariui Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60-70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma, ir jeigu jo metinės pajamos (šeimos atveju – visų šeimos narių metinės pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) neviršija 12 valstybės remiamų pajamų dydžių. 11 straipsnis. Socialinio būsto nuomos tvarka ir sąlygos
asmenys, turintys teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą pagal šio Įstatymo 8 straipsnį, pateikę rašytinį prašymą, registruojami savivaldybės vykdomojoje institucijoje pagal asmens (šeimos atveju – vieno iš sutuoktinių) įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu gyvenamosios vietos neturi, - pagal savivaldybę, kurioje gyvena. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys teisę į socialinį būstą ar būsto sąlygų pagerinimą.
Registravimo tvarką nustato savivaldybės vykdomoji institucija. 2. Šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo įregistravimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje datą. Sudaromi šie atskiri sąrašai:
1) jaunų šeimų;
2) šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių);
3) buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų. Į šį sąrašą įrašomi buvę našlaičiai ir be tėvų globos likę asmenys ar jų šeimos, kurie pasibaigus jų globos ar laisvės atėmimo terminui yra ne vyresni kaip 35 metų;
4) neįgaliųjų asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys. Į šį sąrašą įrašomi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60-70 procentų darbingumo), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, taip pat šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60-70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, asmenys, sergantys lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, ir šeimos, kuriose yra tomis ligomis sergančių asmenų;
5) bendrasis. Į šį sąrašą įrašomos visos šeimos ir asmenys, nepatenkantys į 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytus sąrašus;
6) socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą. 3.
socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Jeigu šeima ir asmuo, įrašyti į sąrašą savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti, įgyja teisę būti įrašyti į kitą sąrašą, šeimai ar asmeniui pageidaujant, gali būti perrašomi į kitą atitinkamą sąrašą, užskaitant buvimo ankstesniame sąraše metus. Sąrašų prioritetus nustato savivaldybės taryba, pirmumą teikdama buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui. Sprendimą išnuomoti socialinį būstą priima savivaldybės vykdomoji institucija. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su savivaldybės socialinio būsto nuomininkais sudaroma vadovaujantis Civiliniu kodeksu . Šalių susitarimu nuomos sutartyje gali būti numatytos sąlygos dėl nuomininko perkėlimo į mažesnio ploto būstą. Šeimai ir asmeniui nuosavybės teise įgijus būstą, socialinio būsto nuomos sutartis su juo nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka. 4. Socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininkas privalo kas treji metai Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti turimą turtą ir gautas pajamas už vienus metus (12 paskutinių mėnesių). Nuomos sutartyje taip pat turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) deklaruotam turimam turtui ar gautoms pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Duomenys apie deklaruotą turimą turtą ir gautas pajamas per mėnesį nuo šioje dalyje nurodyto termino pateikiami savivaldybės vykdomajai institucijai. 5.
būsto nuomos sutartis nenutraukiama, jeigu socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) ne daugiau kaip
sąlygas nustatytus turto ir pajamų dydžius ir jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys šio straipsnio 4 dalyje nustatytu duomenų apie turimą turtą ir gautas pajamas pateikimo savivaldybės vykdomajai institucijai metu teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis arba nuomininkas ar jo šeimos narys Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu. 6. Savivaldybės gyvenamosios patalpos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomojamos ir neįrašytoms į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus šeimoms ir asmenims, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo gyventi būsto, šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, ir šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka informacija apie šioje dalyje nurodytais atvejais išnuomotas gyvenamąsias patalpas viešai skelbiama savivaldybės tinklalapyje. 11-1 straipsnis. Šeimų ir asmenų išbraukimas iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti 1.
Šeimos ir asmenys iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti išbraukiami, kai:
1) šeima ar asmuo įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, jeigu įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje;
2) šeimos ar asmens Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ar gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) viršija Vyriausybės pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas nustatytus pajamų ir turto dydžius, išskyrus atvejus, kai socialinio būsto suteikimo metu gautos šeimos ar asmens pajamos ne daugiau kaip 5 procentais viršija Vyriausybės pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas nustatytą pajamų dydį, ir jeigu asmuo ar jo šeimos narys teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis arba asmuo ar jo šeimos narys Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu;
3) miršta į sąrašą įsirašęs asmuo;
4) šeima (visi šeimos nariai) ar asmuo išvyksta nuolat gyventi į kitos savivaldybės ar valstybės teritoriją;
5) šeimai ar asmeniui jau išnuomotas socialinis būstas, išskyrus socialinio būsto nuomininkus, įrašytus į šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytą sąrašą;
6) šeimai ar asmeniui suteiktas valstybės remiamas būsto kreditas ir apmokėta subsidija būsto kredito daliai apmokėti;
7) šeima ar asmuo pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai rašytinį prašymą išbraukti iš socialinio būsto nuomos sąrašo. 2. Šeima ir asmuo iš sąrašo socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti išbraukiami savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka. 3.
sprendimą išbraukti iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atvejį, savivaldybės vykdomoji institucija per mėnesį nuo sprendimo išbraukti iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti priėmimo dienos šeimas ir asmenis informuoja raštu. KETVIRTASIS SKIRSNIS
(valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją šiais atvejais:
1) kai privatizuoja nuomininkai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d.
Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą ;
2) kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą ;
3) kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą ;
4) kai patalpų savininkai privatizuoja pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų gyvenamųjų patalpų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą sumažinant gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
5) kai privatizuojamos grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jų vaikams Vyriausybės nustatyta tvarka nuomos pagrindais suteiktos gyvenamosios patalpos;
6) kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose patalpose, kurios negrąžintos natūra religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų gyvenamųjų patalpų;
7) taip pat atvejais, kuriuos nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su šio Įstatymo įgyvendinimu.
Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą ;
2) kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą ;
3) kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą ;
4) kai patalpų savininkai privatizuoja pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų gyvenamųjų patalpų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą sumažinant gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
5) kai privatizuojamos grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jų vaikams Vyriausybės nustatyta tvarka nuomos pagrindais suteiktos gyvenamosios patalpos;
6) kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose patalpose, kurios negrąžintos natūra religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų gyvenamųjų patalpų;
7) taip pat atvejais, kuriuos nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su šio Įstatymo įgyvendinimu. 2.
2. Už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą , gali būti parduodamos šios savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys:
1) kambariai (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve, teikiant pirmenybę šio buto bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti priskirti greta esančių privatizuotų gyvenamųjų patalpų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus;
2) gyvenamųjų patalpų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai (išskyrus laikinus pastatus), teikiant pirmenybę šių gyvenamųjų patalpų savininkams (bendraturčiams);
3) per 60 procentų fiziškai nusidėvėję nuomojami vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys (ir priklausiniai), taip pat butai, jeigu šių namų, butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi, - jų nuomininkams, jeigu šie nuomininkai yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus;
4) gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys – šių namų savininkams, suteikiant jiems pirmenybės teisę pagal šio straipsnio 5 dalį;
5) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti valstybės ar savivaldybės butams ar kitoms patalpoms, ar šios dalies dalis pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas – bendraturčiams arba tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar šios dalies dalis valstybės ar savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal kompetenciją vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu priimtu sprendimu pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu.
Už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą , gali būti parduodamos šios savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys:
1) kambariai (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve, teikiant pirmenybę šio buto bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti priskirti greta esančių privatizuotų gyvenamųjų patalpų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus;
2) gyvenamųjų patalpų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai (išskyrus laikinus pastatus), teikiant pirmenybę šių gyvenamųjų patalpų savininkams (bendraturčiams);
3) per 60 procentų fiziškai nusidėvėję nuomojami vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys (ir priklausiniai), taip pat butai, jeigu šių namų, butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi, - jų nuomininkams, jeigu šie nuomininkai yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus;
4) gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys – šių namų savininkams, suteikiant jiems pirmenybės teisę pagal šio straipsnio 5 dalį;
5) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti valstybės ar savivaldybės butams ar kitoms patalpoms, ar šios dalies dalis pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas – bendraturčiams arba tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar šios dalies dalis valstybės ar savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal kompetenciją vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu priimtu sprendimu pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu. Parduodant bendrosios nuosavybės dalį, taikomos bendraturčių pirmenybės teisės taisyklės, nustatytos Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje.
privatizuojamas gyvenamąsias patalpas ir kitas patalpas, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas atsiskaitoma pinigais, sumokant nustatytą sumą iš karto arba privatizuojančiojo pageidavimu išsimokėtinai per 10 metų. Parduodant išsimokėtinai, skaičiuojamos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio palūkanos. Lėšos, gautos privatizavus savivaldybės gyvenamąsias patalpas ir kitas patalpas, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas, pervedamos į savivaldybės biudžetą ir naudojamos savivaldybės socialinio būsto fondo plėtrai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais socialinio būsto fondo plėtros būdais. Lėšos, gautos privatizavus valstybės gyvenamąsias patalpas ir kitas patalpas, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas, pervedamos į Specialiosios valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programos sąskaitą. Privatizavimo tvarką, taip pat lėšų, gautų už privatizuojamas gyvenamąsias patalpas, kitas patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė. 4. Savivaldybės vykdomosios institucijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaro ir tais atvejais, jeigu gyventojai pagal Butų privatizavimo įstatymą nustatytu laiku buvo pateikę prašymus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas ir įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas dėl privatizavimo, ir jeigu jie yra sumokėję nustatyto dydžio įmokas, tačiau nesudarę pirkimo-pardavimo sutarties. 5. Ketinant privatizuoti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis, kurių privatizavimas numatytas šio straipsnio 2 dalies 4 punkte, šių pastatų valdytojas privalo raštu pranešti gyvenamojo namo savininkams ir pasiūlyti jiems juos įsigyti pagal šį Įstatymą.
Gyvenamojo namo savininkams po pasiūlymo įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus pateikimo per 6 mėnesius raštu nepareiškus pageidavimo įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šį Įstatymą, jie gali būti privatizuojami pagal kitus įstatymus arba teisės aktų nustatyta tvarka nugriaunami. PENKTASIS
13
sąlygos ir būdai, lėšų kaupimas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti)
parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo (modernizavimo) projektus pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė, kuri nustatoma pagal Lietuvos Respublikos S s tatybos įstatymą (toliau – Statybos įstatymas) įgyvendinančius statybos techninius reglamentus , ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo (modernizavimo) projektą sumažinamos ne mažiau kaip 20 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo .
Valstybės parama teikiama šiais būdais:
1) suteikiant lengvatinį kreditą atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti ir (ar) statybos techninei priežiūrai vykdyti) su Vyriausybės nustatyto dydžio, tačiau ne didesnėmis kaip
2) apmokant Vyriausybės nustatytą, tačiau ne mažesnę kaip 50 procentų, išlaidų dalį atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą (toliau – investicijų planas) patvirtina butų ir kitų patalpų savininkai; apmokant Vyriausybės nustatytą, tačiau ne mažesnę kaip 50 procentų, išlaidų dalį statybos techninei priežiūrai vykdyti, taip pat apmokant ne didesnę kaip Vyriausybės nustatytą atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų dalį arba šias atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) parengimo, jo įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas kompensuojant, jeigu jas butų ir kitų patalpų savininkai apmokėjo savo ar skolintomis lėšomis, ir
3) kompensuojant
didinančioms priemonėms, ir
4) apmokant nepasiturintiems gyventojams tenkančias atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas, ir
5) papildomai Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis Vyriausybės nustatytais terminais kompensuojant Vyriausybės nustatytą, tačiau ne didesnę kaip 25 procentų, investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, dalį, jeigu įgyvendinus atnaujinimo (modernizavimo) projektą pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus projektą sumažinamos ne mažiau kaip
atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, ir
6) apmokant savivaldybėms tenkančias jų nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas arba šias išlaidas ir įmokas kompensuojant, jeigu jas savo lėšomis apmokėjo savivaldybė ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius .
Valstybės parama teikiama šiais būdais:
1) suteikiant lengvatinį kreditą atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti ir (ar) statybos techninei priežiūrai vykdyti) su Vyriausybės nustatyto dydžio, tačiau ne didesnėmis kaip
2) apmokant Vyriausybės nustatytą, tačiau ne mažesnę kaip 50 procentų, išlaidų dalį atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą (toliau – investicijų planas) patvirtina butų ir kitų patalpų savininkai; apmokant Vyriausybės nustatytą, tačiau ne mažesnę kaip 50 procentų, išlaidų dalį statybos techninei priežiūrai vykdyti, taip pat apmokant ne didesnę kaip Vyriausybės nustatytą atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų dalį arba šias atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) parengimo, jo įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas kompensuojant, jeigu jas butų ir kitų patalpų savininkai apmokėjo savo ar skolintomis lėšomis, ir
3) kompensuojant
didinančioms priemonėms, ir
4) apmokant nepasiturintiems gyventojams tenkančias atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas, ir
5) papildomai Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis Vyriausybės nustatytais terminais kompensuojant Vyriausybės nustatytą, tačiau ne didesnę kaip 25 procentų, investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, dalį, jeigu įgyvendinus atnaujinimo (modernizavimo) projektą pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus projektą sumažinamos ne mažiau kaip
atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, ir
6) apmokant savivaldybėms tenkančias jų nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas arba šias išlaidas ir įmokas kompensuojant, jeigu jas savo lėšomis apmokėjo savivaldybė ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius . 2.
atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) parengimą pirkdama paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka savo iniciatyva organizuoja savivaldybė ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius arba bendrojo naudojimo objektų valdytojas, šio projekto (ar jo dalies) parengimo išlaidos šio straipsnio
atrinktam atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengėjui arba kompensuojamos savivaldybei ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriui arba bendrojo naudojimo objektų valdytojui, jeigu atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) parengimo išlaidas šie asmenys apmokėjo savo lėšomis, kai investicijų planą patvirtina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. 3. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, skirtos daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), laikomos atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, turi būti atskirtos nuo bendrojo naudojimo objektų valdytojo lėšų ir į apskaitą įtraukiamos atskirai. Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrojo naudojimo objektų valdytojo ar butų ir kitų patalpų savininkų prievoles. Atnaujinimo (modernizavimo) projekt o ui įgyvendin ti imui skirta kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų mėnesinė įmoka, tenkanti buto naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui, neturi būti didesnė už Vyriausybės nustatytąją (išskyrus atvejus, kai didesniam įmokos dydžiui raštu pritaria daugiabučio namo buto savininkas). Kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 4.
namo, kuriame yra įsteigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba kurio butų ir kitų patalpų savininkai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) konkretų dydį, vadovaudamiesi šio straipsnio 3 dalyje nurodyta metodika, nustato daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka. 5. Daugiabučio namo, kuriame daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija neįsteigta arba kurio butų ir kitų patalpų savininkai nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) dydį, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalyje nurodyta metodika, apskaičiuoja bendrojo naudojimo objektų administratorius ir patvirtina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, priimdami sprendimą pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. 6. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, įgyvendinantys atnaujinimo (modernizavimo) projektą, gali priimti sprendimą nekaupti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų lėšų, jeigu yra pasirašyta kreditavimo sutartis su bankais ar kitomis kredito įstaigomis arba iš nuosavų ar (ir) skolintų lėšų pradėtas įgyvendinti daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas). Šioje dalyje nurodytos lėšos gali būti nekaupiamos nuo minėtos kreditavimo sutarties su banku ar kita kredito įstaiga pasirašymo iki šio kredito sugrąžinimo dienos arba nuo daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) iš nuosavų ar (ir) skolintų lėšų įgyvendinimo pradžios iki šio namo atnaujinimo (modernizavimo) pabaigos. 7. Šio straipsnio
(modernizuoti) teikimo ir atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles tvirtina Vyriausybė. 8.
patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą administruoja Vyriausybės įsteigta viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra, kurios veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Ši įstaiga atlieka šias funkcijas:
1) vertina savivaldybių programų atitiktį Vyriausybės patvirtintai Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai;
2) vykdo atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūrą;
3) administruoja ir teikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybės paramą (išskyrus lengvatinių kreditų teikimą ir kredito ir palūkanų apmokėjimą už nepasiturinčius gyventojus);
4) teikia nereikšmingą pagalbą;
5) konsultuoja daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) proceso dalyvius (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, bendrojo naudojimo objektų valdytojus, savivaldybes ir savivaldybių programų įgyvendinimo administratorius) daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) ir valstybės paramos teikimo klausimais, organizuoja visuomenės informavimą, švietimą ir mokymą;
6) organizuoja Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo stebėseną. 14
parama daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikiama ir jos administravimo išlaidos padengiamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Privatizavimo fondo lėšų, skiriamų Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai, 20 procentų akcizo pajamų, gautų už energinius produktus, ir kitų lėšų. 2. Valstybės parama nepasiturintiems gyventojams, apmokant jiems tenkančias kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas, teikiama pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. 15
(modernizavimo) projektų įgyvendinimo ir finansavimo priėmimo ir vykdymo tvarka 1.
Sprendimą dėl atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas ir investicijų plano patvirtinimo, lėšų skolinimosi atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti ir įgyvendinti ir kreditavimo sutarties sąlygų butų ir kitų patalpų savininkai priima balsų dauguma Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) protokolo pavyzdinę formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 2. Šio straipsnio
įgyvendinimą, vadovaudamasis butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintu investicijų planu, organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas , atlikdamas Statybos įstatyme nurodytas statytojo (užsakovo) pareigas. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu statytojo (užsakovo) ir kitos su projekto įgyvendinimu susijusios pareigos pavedimo sutartimi gali būti pavedamos kitam asmeniui, teikiančiam projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas, arba Kai atnaujinimo (modernizavimo) projektas įgyvendinamas pagal savivaldybės programą, šio projekto (ar jo dalies) parengimo ir (ar) įgyvendinimo administravimas ir (ar) finansavimo organizavimas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu gali būti pavestas savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriui. Pavedimo sutartį pagal butų ir kitų patalpų savininkų sprendime nustatytas sąlygas sudaro ir jos vykdymą kontroliuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Pavedimo sutarties pavyzdinę formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 3.
bankais ar kitomis kredito įstaigomis dėl kredito atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti ir (ar) statybos techninei priežiūrai vykdyti) butų ir kitų patalpų savininkų vardu arba savo vardu, veikdamas butų ir kitų patalpų savininkų naudai, sudaro bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Jeigu projekto (ar jo dalies) parengimo ir (ar) įgyvendinimo administravimas pagal pavedimo sutartį pavedamas savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriui, šis asmuo, jeigu tai nurodyta pavedimo sutartyje, gali sudaryti kreditavimo sutartį su bankais ar kitomis kredito įstaigomis dėl lengvatinio kredito atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti ir (ar) statybos techninei priežiūrai vykdyti). 4. Dėl būsto šildymo išlaidų kompensavimo nepasiturintiems gyventojams pagal Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo protokolo išrašą teikia savivaldybės administracijai. 16
daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektus, interesų apsauga
namo atnaujinimo (modernizavimo) projektai turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus. Atnaujinimo (modernizavimo) projekt o ui įgyvendin ti imui skirta kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų mėnesinė įmoka, tenkanti buto naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui, turi atitikti vykdomų darbų mastą ir buto savininkų pajamas. 2. Draudžiama nukreipti išieškojimą pagal buto savininko neįvykdytas prievoles dėl atnaujinimo (modernizavimo) projektų jo dalies apmokėjimo į jo butą atnaujintame (modernizuotame) name, jeigu tai yra vienintelis šeimos (vieno gyvenančio asmens) būstas. 3.
patalpų perleidimo (paveldėjimo) metu buvę įsiskolinimai pagal atnaujinimo (modernizavimo) projektus padengiami, o vykdytinos prievolės perduodamos buto ar kitų patalpų pirkėjui (įgijėjui).“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Valstybės parama daugiabučių namų butų savininkams, įgyvendinantiems daugiabučių namų modernizavimo projektus, kuriems Vyriausybės nustatyta tvarka buvo pritarta iki Lietuvos Respublikos V v alstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pavadinimo, 1, 2 straipsnių ir penktojo skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-355 (toliau – Įstatymas Nr. XI-355) įsigaliojimo dienos, teikiama pagal iki nurodyto į Į statymo Nr. XI-355 įsigaliojimo dienos galiojusias Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisykles. 3. Šis įstatymas taikomas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams (išskyrus iki šio įstatymo įsigaliojimo įgyvendintus projektus), parengtiems ir įgyvendinamiems nuo 2009 m. rugsėjo 20 d. pagal Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ar ją atitinkančių savivaldybių tarybų patvirtintų programų įgyvendinimo ir finansavimo modelį. 4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos dėl C pastato energinio naudingumo klasės taikomos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektams, rengiamiems ir įgyvendinamiems nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
DĖL
2014-06-06 Nr. XIIP-1848 Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma įtvirtinti naują nuostatą, sąlygojančią valstybės paramos teikimą daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) ir nustatančią, jog parama teikiama tik tais atvejais, kai „ skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo (modernizavimo) projektą sumažinamos ne mažiau kaip 20 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo”. Aptariamame kontekste pastebėtina, jog nuostata būtų taikoma ir tiems projektams, kurie šiuo metu yra įgyvendinimo stadijoje. Svarstytina, ar aptariama nuostata neturėtų būti taikoma tik tiems projektams, kurie bus pradėti rengti ir įgyvendinti po įstatymo įsigaliojimo. Pastebėtina, jog priešingu atveju, siūlomas reguliavimas įsiterptų į jau susiklosčiusius teisinius santykius, t. y. įstatymo nuostatos galiojimas būtų nukreiptas ir į praeitį, nes projektai, atitikę įstatymo reikalavimus, galimai taptų nebeatitinkančiais tokių reikalavimų. Pažymėtina, kad teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė, kad teisės norma atgal negalioja, norminiai aktai paprastai netaikomi faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms iki šių norminių aktų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti teisės aktai galiotų į ateitį, - esminis teisinės valstybės principo elementas, svarbi teisinio tikrumo prielaida (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 15 d., 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimai). Svarstytina galimybė, įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatyti siūlomos nuostatos galiojimą tik į ateitį. 2.
projektu naikinamos visos įstatymo nuostatos, susijusios su valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti. Šiame kontekste pažymėtina, jog teikiamas įstatymo projektas gali būti priimtas tik kartu su Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektu reg. Nr. XIIP-1859, nes priešingu atveju, priėmus vien šioje išvadoje aptariamą įstatymo projektą, tačiau kartu nepriėmus įstatymo projekto reg. Nr. XIIP-1859, susiklostytų teisinio reguliavimo vakuumo situacija, nes teisinėje sistemoje neliktų jokių galiojančių teisės normų, reguliuojančių teisinius santykius, susijusius su valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti. 3. Projekto pavadinime po žodžio „ĮSTATYMO“ įrašytinas sutrumpinimas „NR.“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Dainius Zebleckis Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė
DĖL VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI IR DAUGIABUČIAMS NAMAMS ATNAUJINTI (MODERNIZUOTI) ĮSTATYMO NR. I-2455 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-07-15 Nr. XIIP-1848(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Dainius Zebleckis Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Virginija Baltraitienė, Komiteto pirmininkė, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininkės pavaduotoja; nariai: Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)3 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje siūloma įtvirtinti naują nuostatą, sąlygojančią valstybės paramos teikimą daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) ir nustatančią, jog parama teikiama tik tais atvejais, kai „skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo (modernizavimo) projektą sumažinamos ne mažiau kaip 20 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo”. Aptariamame kontekste pastebėtina, jog nuostata būtų taikoma ir tiems projektams, kurie šiuo metu yra įgyvendinimo stadijoje. Svarstytina, ar aptariama nuostata neturėtų būti taikoma tik tiems projektams, kurie bus pradėti rengti ir įgyvendinti po įstatymo įsigaliojimo.
Pastebėtina, jog priešingu atveju, siūlomas reguliavimas įsiterptų į jau susiklosčiusius teisinius santykius, t. y. įstatymo nuostatos galiojimas būtų nukreiptas ir į praeitį, nes projektai, atitikę įstatymo reikalavimus, galimai taptų nebeatitinkančiais tokių reikalavimų. Pažymėtina, kad teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė, kad teisės norma atgal negalioja, norminiai aktai paprastai netaikomi faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms iki šių norminių aktų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti teisės aktai galiotų į ateitį, - esminis teisinės valstybės principo elementas, svarbi teisinio tikrumo prielaida (Konstitucinio Teismo
galimybė, įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatyti siūlomos nuostatos galiojimą tik į ateitį. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)
projektu naikinamos visos įstatymo nuostatos, susijusios su valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti. Šiame kontekste pažymėtina, jog teikiamas įstatymo projektas gali būti priimtas tik kartu su Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektu reg. Nr. XIIP-1859, nes priešingu atveju, priėmus vien šioje išvadoje aptariamą įstatymo projektą, tačiau kartu nepriėmus įstatymo projekto reg. Nr. XIIP-1859, susiklostytų teisinio reguliavimo vakuumo situacija, nes teisinėje sistemoje neliktų jokių galiojančių teisės normų, reguliuojančių teisinius santykius, susijusius su valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)
Redakcinio pobūdžio pastaba. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: 4.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai :
Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1848 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai : pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Albinas Mitrulevičius. Komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė
socialinių reikalų ir darbo komitetas
(
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, L. Kazlavickas, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, K. Šimkutė; komiteto biuro padėjėja – G. Buinauskaitė; kviestieji asmenys: A. Daujotienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Paramos būstui skyriaus vyriausioji specialistė, R. Guobaitė-Kirslienė - Prezidento kanceliarijos patarėja, G. Klimavičius - Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, A. Makarevičiūtė – Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja, O. Mikulskienė - Finansų ministerijos Mokesčių departamento Mokesčių administravimo skyriaus vyriausioji specialistė, R. Šveikauskas – Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėjas, V. Toleikienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-06 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnyje siūloma įtvirtinti naują nuostatą, sąlygojančią valstybės paramos teikimą daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) ir nustatančią, jog parama teikiama tik tais atvejais, kai „ skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo (modernizavimo) projektą sumažinamos ne mažiau kaip 20 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo”. Aptariamame kontekste pastebėtina, jog nuostata būtų taikoma ir tiems projektams, kurie šiuo metu yra įgyvendinimo stadijoje. Svarstytina, ar aptariama nuostata neturėtų būti taikoma tik tiems projektams, kurie bus pradėti rengti ir įgyvendinti po įstatymo įsigaliojimo. Pastebėtina, jog priešingu atveju, siūlomas reguliavimas įsiterptų į jau susiklosčiusius teisinius santykius, t. y. įstatymo nuostatos galiojimas būtų nukreiptas ir į praeitį, nes projektai, atitikę įstatymo reikalavimus, galimai taptų nebeatitinkančiais tokių reikalavimų. Pažymėtina, kad teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė, kad teisės norma atgal negalioja, norminiai aktai paprastai netaikomi faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms iki šių norminių aktų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti teisės aktai galiotų į ateitį, - esminis teisinės valstybės principo elementas, svarbi teisinio tikrumo prielaida (Konstitucinio Teismo
galimybė, įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatyti siūlomos nuostatos galiojimą tik į ateitį. Pritarti
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-06-06 2.
Atkreiptinas dėmesys, jog teikiamu įstatymo projektu naikinamos visos įstatymo nuostatos, susijusios su valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti. Šiame kontekste pažymėtina, jog teikiamas įstatymo projektas gali būti priimtas tik kartu su Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektu reg. Nr. XIIP-1859, nes priešingu atveju, priėmus vien šioje išvadoje aptariamą įstatymo projektą, tačiau kartu nepriėmus įstatymo projekto reg. Nr. XIIP-1859, susiklostytų teisinio reguliavimo vakuumo situacija, nes teisinėje sistemoje neliktų jokių galiojančių teisės normų, reguliuojančių teisinius santykius, susijusius su valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti. Pritarti
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„ĮSTATYMO“ įrašytinas sutrumpinimas „NR.“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Pasiūlymo teikėjas, data Siūlo keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys
apmokant nepasiturintiems gyventojams tenkančias atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas, jei nepasiturinčiojo butą pagal sutartį paveldės Valstybė ir“ Nepritarti Galiojančios nuostatos tikslas - užtikrinti, kad kompensacijas gaunantys nepasiturintys asmenys nestabdytų daugiabučio namo modernizavimo projektų. Siūlymas išskirti tik dalį nepasiturinčių gyventojų ženkliai apsunkintų modernizavimo projektų vykdymą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr.
ir siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir įvertinti šio komiteto žemiau pateiktas pastabas. Atkreipiame dėmesį, jog keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatytos taikymo taisyklės turėtų būti reglamentuotos įstatymo 2 straipsnyje, o ne keičiamame įstatyme. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos teisės sistemoje nėra programinių įstatymų, o minėtoje straipsnio dalyje nustatyta, jog šis įstatymas taikomas tik pagal 2009 m. rugsėjo 20 d. Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ar ją atitinkančių savivaldybių tarybų patvirtintų programų įgyvendinimo ir finansavimo modelį, sukurtą pagal Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos plėtros banko tarybos iniciatyvą JESSICA, vykdomiems projektams. Prasidėjus 2014-2020 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui gali būti įgyvendinamos naujos iniciatyvos ir patvirtinta kita Vyriausybės programa, todėl siūlome apsvarstyti galimybę įstatyme nustatyti norminio pobūdžio taisyklę, nukreipiančią į Vyriausybės ar savivaldybių patvirtintas programas jų nekonkretinant. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Algirdas Sysas arba Liutauras Kazlavickas . Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
FINANSŲ komitetas
DĖL
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Bronius Bradauskas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Vitalija Vonžutaitė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-06 Nr. XIIP-1848 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatą, sąlygojančią valstybės paramos teikimą daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) ir nustatančią, jog parama teikiama tik tais atvejais, kai „ skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo (modernizavimo) projektą sumažinamos ne mažiau kaip 20 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo”. Aptariamame kontekste pastebėtina, jog nuostata būtų taikoma ir tiems projektams, kurie šiuo metu yra įgyvendinimo stadijoje.
Svarstytina, ar aptariama nuostata neturėtų būti taikoma tik tiems projektams, kurie bus pradėti rengti ir įgyvendinti po įstatymo įsigaliojimo. Pastebėtina, jog priešingu atveju, siūlomas reguliavimas įsiterptų į jau susiklosčiusius teisinius santykius, t. y. įstatymo nuostatos galiojimas būtų nukreiptas ir į praeitį, nes projektai, atitikę įstatymo reikalavimus, galimai taptų nebeatitinkančiais tokių reikalavimų. Pažymėtina, kad teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė, kad teisės norma atgal negalioja, norminiai aktai paprastai netaikomi faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms iki šių norminių aktų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti teisės aktai galiotų į ateitį, - esminis teisinės valstybės principo elementas, svarbi teisinio tikrumo prielaida (Konstitucinio Teismo
galimybė, įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatyti siūlomos nuostatos galiojimą tik į ateitį. Nepritarti Visi daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektai, rengiami ir įgyvendinami pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, privalo užtikrinti, kad bus pasiekta nemažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šilumos energijos sąnaudos bus sumažintos nemažiau kaip 20 procentų palyginus su šiomis sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo. Šios privalomos nuostatos įtvirtintos Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos apraše, patvirtintame aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakyme Nr. D1-677, ir Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarime Nr. 1725.
namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojančios VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, šiuo matu yra parengti ir suderinti
patvirtinti savininkų; 999 – gautas pritarimas dėl finansavimo; 791 – pradėtos rangos darbų procedūros; 500 – pasirašytos rangos darbų sutartys ir pradėti rangos darbai; 27 projektai įgyvendinti 2014 metais). Apie 90 procentų šių projektų parengti siekiant C ir aukštesnės (B) pastato energinio naudingumo klasės ir atitinkamai papildomos valstybės paramos energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, kuri teikiama Klimato kaitos programos lėšomis (t. y. 15 + 25 procentai). Projektų, kuriais numatoma pasiekti D pastato energinio naudingumo klasę, vidutinis skaičiuojamųjų šilumos energijos sąnaudų sumažinimas – apie 40 procentų, t. y. visi projektai, kuriais numatoma pasiekti D pastato energinio naudingumo klasę skaičiuojamosios šilumos energijos sąnaudos sumažinamos nemažiau kaip 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, naujos nuostatos įstatyme įtvirtinimas neturės įtakos iki įstatymo įsigaliojimo dienos parengtiems projektams ir nesukels neigiamų pasekmių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, pretenduojantiems gauti valstybės paramą. Todėl siūlytume jai nepritarti. 2. Atkreiptinas dėmesys, jog teikiamu įstatymo projektu naikinamos visos įstatymo nuostatos, susijusios su valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti. Šiame kontekste pažymėtina, jog teikiamas įstatymo projektas gali būti priimtas tik kartu su Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektu reg. Nr. XIIP-1859, nes priešingu atveju, priėmus vien šioje išvadoje aptariamą įstatymo projektą, tačiau kartu nepriėmus įstatymo projekto reg. Nr.
Nr. XIIP-1859, susiklostytų teisinio reguliavimo vakuumo situacija, nes teisinėje sistemoje neliktų jokių galiojančių teisės normų, reguliuojančių teisinius santykius, susijusius su valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai : Iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir, pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė (žr. išvadas ). 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai:
Rita Tamašunienė Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
APSAUGOS komitetas
2014 m. liepos 9 d. Nr. 107-P-25
: komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis, Raimundas Paliukas, Paulius Saudargas, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai Jolita Jakučionytė, Darius Karvelis, Rasa Liucija Matusevičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: viceministras Almantas Petkus, Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė, Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-06 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatą, sąlygojančią valstybės paramos teikimą daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) ir nustatančią, jog parama teikiama tik tais atvejais, kai „ skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo (modernizavimo) projektą sumažinamos ne mažiau kaip 20 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo”. Aptariamame kontekste pastebėtina, jog nuostata būtų taikoma ir tiems projektams, kurie šiuo metu yra įgyvendinimo stadijoje.
Svarstytina, ar aptariama nuostata neturėtų būti taikoma tik tiems projektams, kurie bus pradėti rengti ir įgyvendinti po įstatymo įsigaliojimo. Pastebėtina, jog priešingu atveju, siūlomas reguliavimas įsiterptų į jau susiklosčiusius teisinius santykius, t. y. įstatymo nuostatos galiojimas būtų nukreiptas ir į praeitį, nes projektai, atitikę įstatymo reikalavimus, galimai taptų nebeatitinkančiais tokių reikalavimų. Pažymėtina, kad teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė, kad teisės norma atgal negalioja, norminiai aktai paprastai netaikomi faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms iki šių norminių aktų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti teisės aktai galiotų į ateitį, - esminis teisinės valstybės principo elementas, svarbi teisinio tikrumo prielaida (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 15 d., 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimai). Svarstytina galimybė, įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatyti siūlomos nuostatos galiojimą tik į ateitį. Nepritarti Visi daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektai, rengiami ir įgyvendinami pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, privalo užtikrinti, kad bus pasiekta nemažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šilumos energijos sąnaudos bus sumažintos nemažiau kaip 20 procentų palyginus su šiomis sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo. Šios privalomos nuostatos įtvirtintos Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos apraše, patvirtintame aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakyme Nr. D1-677, ir Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarime Nr. 1725.
administruojančios VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, šiuo matu yra parengti ir suderinti 1643 daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektai (iš jų: 1222 – patvirtinti savininkų; 999 – gautas pritarimas dėl finansavimo; 791 – pradėtos rangos darbų procedūros; 500 – pasirašytos rangos darbų sutartys ir pradėti rangos darbai; 27 projektai įgyvendinti 2014 metais). Apie 90 procentų šių projektų parengti siekiant C ir aukštesnės (B) pastato energinio naudingumo klasės ir atitinkamai papildomos valstybės paramos energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, kuri teikiama Klimato kaitos programos lėšomis (t. y. 15 + 25 procentai). Projektų, kuriais numatoma pasiekti D pastato energinio naudingumo klasę, vidutinis skaičiuojamųjų šilumos energijos sąnaudų sumažinimas – apie 40 procentų, t. y. visi projektai, kuriais numatoma pasiekti D pastato energinio naudingumo klasę skaičiuojamosios šilumos energijos sąnaudos sumažinamos nemažiau kaip 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, naujos nuostatos įstatyme įtvirtinimas neturės įtakos iki įstatymo įsigaliojimo dienos parengtiems projektams ir nesukels neigiamų pasekmių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, pretenduojantiems gauti valstybės paramą. Todėl siūlytume jai nepritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2Atkreiptinas dėmesys,
jog teikiamu įstatymo projektu naikinamos visos įstatymo nuostatos, susijusios su valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti. Šiame kontekste pažymėtina, jog teikiamas įstatymo projektas gali būti priimtas tik kartu su Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektu reg. Nr. XIIP-1859, nes priešingu atveju, priėmus vien šioje išvadoje aptariamą įstatymo projektą, tačiau kartu nepriėmus įstatymo projekto reg. Nr.
Nr. XIIP-1859, susiklostytų teisinio reguliavimo vakuumo situacija, nes teisinėje sistemoje neliktų jokių galiojančių teisės normų, reguliuojančių teisinius santykius, susijusius su valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
žodžio „ĮSTATYMO“ įrašytinas sutrumpinimas „NR.“. Pritarti
pasiūlymai: negauta . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba Pakeisti (papildyti) Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą bei atitinkamus teisės aktus ir sudaryti galimybes individualių vienbučių (dvibučių) namų savininkams gauti valstybės paramą būsto atnaujinimui. Nepritarti Šiuo metu, vadovaujantis 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo (OL 2006 L 210, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 397/2009 (OL 2009 L 126, p. 3), būsto finansavimas numatytas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „JESSICA kontroliuojantysis fondas“ (toliau – fondas), kurio remiama veikla ir valdomos finansų inžinerijos priemonės skirtos daugiabučių namų, valstybinių aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučių atnaujinimo (modernizavimo) projektų finansavimo sąlygoms pagerinti. Minėtai priemonei administruoti įsteigtas fondas, atrinkti komerciniai bankai fondo lėšoms administruoti ir pasirašytos atitinkamos lėšų administravimo sąlygų ir tvarkos sutartys.
Fondo lėšų naudojimas suderintas su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto planuojamais dydžiais ir asignavimais Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai, pagal kurią teikiama valstybės parama. Vienbučių ir dvibučių namų modernizavimo finansavimui pagal tą patį rėmimo modelį reikėtų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir fondo lėšų. Įvertinus tai, kad individualaus gyvenamojo namo vidutinį bendrą plotą sudaro 123 kvadratiniai metrai, t. y. apie 2,5 karto daugiau negu vidutinio buto daugiabučiame name, ir tai, kad individualių namų atitvarų (sienų, langų, stogo) lyginamieji plotai, tenkantys naudingojo ploto vienam kv. metrui yra 1,5 karto didesni negu butų daugiabučiuose namuose, vieno (dviejų) butų namo atnaujinimo (modernizavimo) kaina pagal valstybės remiamas priemones, palyginti su buto daugiabučiame name atnaujinimu (modernizavimu), yra maždaug tris kartus didesnė ir gali siekti iki 60 tūkst. litų. Atsižvelgus į tai, bendra investicijų suma į energinį efektyvumą didinančias priemones visuose individualiuose namuose sudarytų apie 27 mlrd. litų. Nustačius vienodas valstybės paramos teikimo sąlygas tiek daugiabučių namų, tiek individualių namų butų savininkams, valstybės biudžeto lėšų poreikį valstybės paramai teikti individualių namų savininkams sudarytų apie 13–15 mlrd. litų. Šis lėšų poreikis gali padidėti įvertinus, kad už nepasiturinčius gyventojus padengiamos visos išlaidos, susijusios su energinį efektyvumą didinančių priemonių įgyvendinimu. Aplinkos ministerija administruoja Klimato kaitos specialiąją programą, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai.
Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis finansuojami įvairūs energinio efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimo projektai. Vienas jų – fizinių ir privačių juridinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas). Pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus individualių namų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo (modernizavimo) projektus teikiama parama, kuri sudaro iki 30 procentų visų tinkamų finansuoti išlaidų, t. y. šildymo ir karšto vandens sistemų remontas ar rekonstravimas, langų ir lauko durų keitimas, oro užtvarų įrengimas, stogo šiltinimas (įskaitant naujo šlaitinio stogo įrengimą), sienų ir perdangų šiltinimas, pertvarų šiltinimas, grindų virš rūsio šiltinimas ir grindų šiltinimas ant grunto, cokolio šiltinimas, šilumogrąžos (rekuperacijos) įrengimas, atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės), diegimas, pastatų energinis sertifikavimas, statybinių medžiagų ir statybinių atliekų transportavimas. Šiems projektams finansuoti 2012–2014 m. iš Klimato kaitos specialiosios programos skirta 27,85 mln. litų. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo 7 straipsnio nuostatomis valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kapitališkai renovuojamų (t. y., kai investicijos į energiją taupančias priemones sudaro 25 ir daugiau procentų pastato vertės arba renovuojama daugiau kaip 25 procentai pastato atitvarų ploto) pastatų ar jų dalių energinis naudingumas būtų pagerintas, kad atitiktų pagal direktyvos 4 straipsnį nustatytus minimalius energinio naudingumo reikalavimus, kuriuos, atsižvelgus į vietos klimatines sąlygas, nustato šalys narės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. D1-674 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ (Žin., 2012, Nr. 99-5071) 27.2 punkto nuostatomis, pastatų, kuriems leidimas rekonstruoti, atnaujinti (modernizuoti) ar remontuoti statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas po 2014 m. sausio 1 d., ir statybos darbai pradėti po 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Žemesnės klasės rodikliai neužtikrina tinkamo minėtos direktyvos nuostatų ir tikslų įgyvendinimo.
Pasiūlymas: 1 Pasiūlymas: pakeisti ir papildyti 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „
5) papildomai Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis Vyriausybės nustatytais terminais kompensuojant Vyriausybės nustatytą, tačiau ne didesnę kaip 25 procentų, investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, dalį, jeigu įgyvendinus atnaujinimo (modernizavimo) projektą pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, ir“; 2 Pasiūlymas: pritarus 1 pasiūlymui aktualu papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstant taip:
„3. Šio įstatymo 1 straipsniu dėstomo Lietuvos
Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos dėl C pastato energinio naudingumo klasės taikomos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektams, rengiamiems ir įgyvendinamiems nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. “
paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2014-06-25 Pasiūlymas : Iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir, pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti. 2.
3 Argumentai : Atkreipiame dėmesį, jog keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatytos taikymo taisyklės turėtų būti reglamentuotos įstatymo 2 straipsnyje, o ne keičiamame įstatyme. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos teisės sistemoje nėra programinių įstatymų, o minėtoje straipsnio dalyje nustatyta, jog šis įstatymas taikomas tik pagal 2009 m. rugsėjo 20 d. Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ar ją atitinkančių savivaldybių tarybų patvirtintų programų įgyvendinimo ir finansavimo modelį, sukurtą pagal Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos plėtros banko tarybos iniciatyvą JESSICA, vykdomiems projektams. Prasidėjus 2014-2020 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui gali būti įgyvendinamos naujos iniciatyvos ir patvirtinta kita Vyriausybės programa, todėl siūlome apsvarstyti galimybę įstatyme nustatyti norminio pobūdžio taisyklę, nukreipiančią į Vyriausybės ar savivaldybių patvirtintas programas jų nekonkretinant. Pasiūlymas : iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-1848 ir siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir įvertinti šio komiteto pateiktas pastabas.
Pritarti iš dalies Atsižvelgus į komiteto siūlymą tikslinga keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatą pakeisti ir perkelti į įstatymo projekto 2 straipsnį, jį papildant 3 dalimi ir išdėstyti taip: Pasiūlymas: "Šis įstatymas taikomas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams (išskyrus iki šio įstatymo įsigaliojimo įgyvendintus projektus), parengtiems ir įgyvendinamiems nuo 2009 m. rugsėjo 20 d. pagal Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ar ją atitinkančių savivaldybių tarybų patvirtintų programų įgyvendinimo ir finansavimo modelį. sukurtą pagal Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos plėtros banko tarybos iniciatyvą JESSICA
". 3. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių
komitetas 2014-06-27 Pasiūlymas :
atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti
7Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-1848(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Komiteto paskirtas pranešėjas: Gintautas Mikolaitis
1Komiteto parengtas įstatymo projektas XIIP-1848(2). 2. Įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Algimantas
Salamakinas