Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 15 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundų dėl pabėgėlio statuso prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo.“ 2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) pagal užsieniečių skundus dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundus dėl pabėgėlio statuso prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo;“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis Įstatymas įsigalioja 2014 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-1809(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 15 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundų dėl pabėgėlio statuso prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo.“ 2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) pagal užsieniečių skundus dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundus dėl pabėgėlio statuso prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo;“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis Įstatymas įsigalioja 2015 m. kovo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
71 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKLIAVŲ
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 15 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (toliau
Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – įstatymas). Europos Komisija pateikė pastabas dėl 2008 m. gruodžio 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau
Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1683/95 ir (EB) Nr. 539/2001 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (EB) Nr. 810/2009 (toliau – reglamentas). Įstatymo nuostatos derintinos su reglamento nuostatomis. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – įstatymo projektas) siekiama:
2011/98/ES dėl vieno leidimo nuostatas – supaprastinti prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi darbo tikslu pateikimą, numatant tokio užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams ir sąlygų leidimui laikinai gyventi išduoti vertinimą vienos procedūros metu. 2. Perkelti direktyvos 2011/95/ES dėl tarptautinės apsaugos nuostatas – įtvirtinti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo standartus, nustatytus nauja redakcija išdėstytoje direktyvoje 2004/83/EB dėl tarptautinės apsaugos. 3.
dėl užsieniečių grąžinimo perkėlimą – tikslinti įstatymo nuostatas, reglamentuojančias užsieniečio sulaikymą, kai siekiama jį grąžinti į užsienio valstybę, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ar perduoti kitai valstybei narei, atsakingai už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, įpareigojimo savanoriškai išvykti termino nustatymą, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką taikymą ir užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos stebėsenos vykdymą. 4. Įstatymo nuostatas suderinti su reglamento nuostatomis – patikslinti užsieniečių buvimo valstybių narių teritorijoje trukmės skaičiavimą. 5. Patikslinti kai kurias galiojančias Europos Sąjungos teisę įgyvendinančias įstatymo nuostatas, siekiant analogiškų procedūrų (prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikimo) suderinto reglamentavimo, užsieniečiams taikomų reikalavimų aiškumo (atsisakyti išlygų dėl pragyvento Lietuvoje laikotarpio skaičiavimo tvarkos, kai leidimą nuolat gyventi gauti siekia užsienietis, leidimus laikinai gyventi gavusio šeimos susijungimo pagrindu). 6. Nustatyti, kad užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (-ų). 7. Patikslinti Užsieniečių registro objekto reglamentavimą, pagal Lietuvos Respublikos informacinių išteklių įstatymo Nr. XI-1807 reikalavimus įstatyme nurodyti Užsieniečių registro valdytoją, nustatyti įgaliojimus dėl šio registro tvarkytojų paskyrimo. Parengtais įstatymo projektą lydinčiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 31 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6 ir 6¹ straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.
VIII-1029 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais siekiama užtikrinti šių keičiamų įstatymų suderinamumą su įstatymo projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, taip pat Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nuostatas suderinti su galiojančio įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatas – su galiojančio Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 nuostatomis ir patikslinti apibrėžtus valstybės rinkliavos neėmimo atvejus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Vidaus reikalų ministerija. Tiesioginis rengėjas – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento (direktorius – Tomas Žilinskas, tel. 271 7248) Migracijos reikalų skyriaus (vedėja – Aušra Grikevičienė, tel. 271 7078) patarėja Asta Klapatauskienė (tel. 271 7004). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas, jeigu jis turi leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje arba įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Leidimą dirbti socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išduoda Lietuvos darbo birža. Šį dokumentą užsienietis privalo gauti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, išskyrus atvejus, kai socialinės apsaugos ir darbo ministro kartu su vidaus reikalų ministru nustatytomis sąlygomis ir tvarka toks leidimas gali būti išduotas užsieniečiui esant Lietuvoje. Tik turėdamas išduotą leidimą dirbti, užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.
Atvejai, kai iš užsieniečio nereikalaujama įsigyti leidimo dirbti, yra nustatyti leidimo dirbti išdavimo tvarką reglamentuojančiame socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme, o ne įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje. Pagal galiojančius reikalavimus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui, kuris ketina dirbti (įskaitant ir užsienietį, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą), gali kreiptis tik pats užsienietis, pateikdamas Lietuvos darbo biržos išduotą leidimą dirbti (užsieniečio, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, atveju – sprendimą, kad jo darbas atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius), o dėl leidimo dirbti išdavimo užsieniečiui ar minėto sprendimo priėmimo turi kreiptis darbdavys, norintis įdarbinti užsienietį. Direktyvos 2004/83/EB dėl tarptautinės apsaugos nuostatos į Lietuvos Respublikos teisę perkeltos
dėl tarptautinės apsaugos nuostatų perkelta į įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą – tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir jų vykdymą, kurią nustato vidaus reikalų ministras, nors pagal normų pobūdį jos turėtų būti įtvirtintos įstatymo lygmeniu. Į Lietuvos Respublikos teisės aktus liko neperkelta arba buvo perkelta netiksliai dalis direktyvos 2008/115/EB dėl užsieniečių grąžinimo nuostatų, reglamentuojančių užsieniečių sulaikymą, kai siekiama jį grąžinti į užsienio valstybę, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ar perduoti kitai valstybei narei, atsakingai už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, įpareigojimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos termino nustatymą, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką taikymą.
Lietuvos Respublikos teisės aktais jokiai valstybės institucijai nepavesta užtikrinti nuolatinės užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos stebėsenos vykdymo. Įstatymas nesuderintas su reglamento nuostatomis. Įstatyme nenustatyta, kad užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šeimos susijungimo pagrindu ir kuris siekia gauti leidimą nuolat gyventi, taikoma vidaus reikalų ministro nustatyta pragyvento Lietuvoje pastarųjų penkerių metų laikotarpio skaičiavimo tvarka, kuri taikoma kitiems užsieniečiams išduodant leidimą nuolat gyventi tuo pačiu pagrindu. Įstatymas nenumato galimybės uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu užsienietis, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, nevykdo įsipareigojimų muitinei ar už teisės pažeidimus jam yra skirtos baudos, kurių jis nemoka. Pagal įstatymo 142 straipsnį Užsieniečių registre registruojami užsieniečių, kurių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, duomenys. Tačiau užsieniečių teisinę padėtį reglamentuoja ne tik įstatymai, bet ir tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai bei tarptautinės sutartys. Užsieniečių registro valdytojas ir tvarkytojai nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose Užsieniečių registro nuostatuose. Pagal Lietuvos Respublikos informacinių išteklių įstatymo Nr. XI-1807 reikalavimus, įstatyme turėtų būti nurodytas registro valdytojas ir nustatyti įgaliojimai dėl šio registro tvarkytojų paskyrimo.
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nuostatos nesuderintos su galiojančio įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatos – su galiojančio Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatomis, taip pat Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme įtvirtintas atvejis, kai neimama valstybės rinkliava už užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimą, nors ši rinkliava pagal tarptautiniuose dokumentuose nustatytas rekomendacijas nerenkama nuo 2008 m. kovo 30 d. visais atvejais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Perkeltos direktyvos 2011/98/ES dėl vieno leidimo nuostatos. Nustatyta viena procedūra leidimui laikinai gyventi išduoti užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje – gavus prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turės būti atliktas užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams vertinimas ir įvertinta, ar užsienietis atitinka kitas įstatyme nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi išduoti. Siūloma įstatyme nurodyti atvejus, kai užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, ir atvejus, kai užsienietis, ketinantis dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti. Taip pat siūloma nustatyti, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, kai jis atvyksta darbo tikslu, gali pateikti ne tik pats užsienietis, bet ir jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys. Tokią pat galimybę tikslinga numatyti ir tuo atveju, kai užsienietis atvyksta dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo. Perkeltos direktyvos 2011/95/ES dėl tarptautinės apsaugos nuostatos, įvertinus 2010 m. birželio 16 d.
Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl direktyvos 2004/83/EB dėl tarptautinės apsaugos taikymo išsakytas pastabas Lietuvai dėl nuostatų, kurios iš esmės nebuvo pakeistos šią direktyvą išdėsčius nauja redakcija. Siūloma tikslinti įstatyme įtvirtintą prieglobsčio Lietuvos Respublikoje apibrėžtį, nes jis neturi apimti laikinosios apsaugos, kuri suteikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, esant Europos Sąjungos Tarybos sprendimui, kad yra trečiųjų šalių piliečių antplūdis į Europos Sąjungą. Siūloma patikslinti papildomos apsaugos suteikimo Lietuvos Respublikoje kriterijus, atsisakant šiuo metu įstatyme nustatytų palankesnių nuostatų nei nustatytos direktyvoje 2011/95/ES dėl tarptautinės apsaugos; sulyginti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą gavusių asmenų teises, kiek tai nustatyta direktyvoje 2011/95/ES dėl tarptautinės apsaugos ir reglamentuojama įstatyme (pvz., teisę į šeimos susijungimą, kartu pasinaudojant direktyvoje numatyta galimybe nustatyti tam tikrus atvejus, kai tokia teise prieglobstį gavę užsieniečiai negalėtų pasinaudoti); išsamiau reglamentuoti prašymo suteikti prieglobstį vertinimą (pvz., kad būtų atsižvelgiama, ar informacija prieglobsčio prašymui pagrįsti pateikta kiek įmanoma anksčiau); nustatyti, kad papildomą apsaugą gavusiam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas dvejiems metams, kaip to reikalauja direktyva 2011/95/ES dėl tarptautinės apsaugos (šiuo metu toks leidimas išduodamas vieneriems metams); pagal direktyvą 2011/95/ES dėl tarptautinės apsaugos reglamentuoti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo priežastis ir suteikto prieglobsčio panaikinimo pagrindus; numatyti pagrindą panaikinti leidimą nuolat gyventi, išduotą pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje gavusiam užsieniečiui, jeigu įstatymo nustatyta tvarka jam suteiktas statusas panaikinamas.
Siūloma patikslinti papildomos apsaugos suteikimo Lietuvos Respublikoje kriterijus, atsisakant šiuo metu įstatyme nustatytų palankesnių nuostatų nei nustatytos direktyvoje 2011/95/ES dėl tarptautinės apsaugos; sulyginti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą gavusių asmenų teises, kiek tai nustatyta direktyvoje 2011/95/ES dėl tarptautinės apsaugos ir reglamentuojama įstatyme (pvz., teisę į šeimos susijungimą, kartu pasinaudojant direktyvoje numatyta galimybe nustatyti tam tikrus atvejus, kai tokia teise prieglobstį gavę užsieniečiai negalėtų pasinaudoti); išsamiau reglamentuoti prašymo suteikti prieglobstį vertinimą (pvz., kad būtų atsižvelgiama, ar informacija prieglobsčio prašymui pagrįsti pateikta kiek įmanoma anksčiau); nustatyti, kad papildomą apsaugą gavusiam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas dvejiems metams, kaip to reikalauja direktyva 2011/95/ES dėl tarptautinės apsaugos (šiuo metu toks leidimas išduodamas vieneriems metams); pagal direktyvą 2011/95/ES dėl tarptautinės apsaugos reglamentuoti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo priežastis ir suteikto prieglobsčio panaikinimo pagrindus; numatyti pagrindą panaikinti leidimą nuolat gyventi, išduotą pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje gavusiam užsieniečiui, jeigu įstatymo nustatyta tvarka jam suteiktas statusas panaikinamas. Užtikrintas tinkamas direktyvos 2008/115/EB dėl užsieniečių grąžinimo perkėlimas.
Siūloma įtvirtinti kriterijus, kuriais būtų vadovaujamasi sprendžiant, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ar perdavimo kitai valstybei narei, atsakingai už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą; nustatyti, kad gali būti nustatytas trumpesnis terminas, per kurį jis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba terminas savanoriškai išvykti nesuteikiamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti; tikslinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką taikymą; nurodyti, dėl kokių aplinkybių terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pratęstas. Pagal direktyvą 2008/115/EB dėl užsieniečių grąžinimo valstybės narės turi nustatyti veiksmingą priverstinio grąžinimo (išsiuntimo) stebėsenos sistemą. Siūloma nustatyti, kad užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos stebėseną vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka vykdo Vidaus reikalų ministerija kartu su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios užsieniečių buvimo valstybių narių teritorijoje trukmės skaičiavimą, suderintos su reglamento nuostatomis. Siūloma atsisakyti nepagrįstų išlygų dėl pragyvento Lietuvoje laikotarpio skaičiavimo tvarkos, kai leidimą nuolat gyventi gauti siekia užsienietis, leidimus laikinai gyventi gavusio šeimos susijungimo pagrindu. Užsieniečiai, neturintys teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka jiems skirtų baudų, galės būti įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą.
Siūloma nurodyti, kad Užsieniečių registre registruojami taip pat ir užsieniečių, kurių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautines sutartis, duomenys bei nustatyti, kad šio registro valdytojas yra Vidaus reikalų ministerija, o tvarkytojai paskiriami Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Lietuvos Respublikos notariato įstatyme vartojamos sąvokos suderintos su įstatyme vartojamomis sąvokomis. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatos suderintos su galiojančio Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatomis, atsisakyta perteklinio reglamentavimo dėl atleidimo nuo valstybės rinkliavos už užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus teikiamus įstatymus neigiamų padarinių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Užsieniečiui, kuris nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nemoka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtų baudų, galės būti uždrausta tam tikrą laikotarpį atvykti į Lietuvos Respubliką. Tokiu būdu bus ribojamas atvykimas užsienio valstybėse gyvenančių užsieniečių, užsiimančių kontrabanda ir neteisėtu akcizais apmokestinamų prekių gabenimu. Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai. Įstatymas neturės įtakos korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymų projektai nesusiję su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymus, reikės pakeisti įstatymo nuostatas įgyvendinančius teisės aktus, reglamentuojančius leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarką, nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo, užsieniečių įpareigojimo išvykti, grąžinimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, dokumentų vizai gauti pateikimo ir jos išdavimo tvarką, nustatyti sprendimo dėl užsieniečio, kuris atvyksta dirbti, darbo atitikties Lietuvos rinkos poreikiams priėmimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų pakeisti Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisykles bei Užsieniečių registro nuostatus. Taip pat turėtų būti perskaičiuotos leidimo laikinai gyventi išdavimo, keitimo užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, paslaugos suteikimo išlaidos ir prireikus keičiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatomi konkretūs valstybės rinkliavos už atitinkamų prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą dydžiai. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Įstatymo projekte naujai apibrėžiamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai suderinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus teikiamą įstatymą, vidaus reikalų ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras turės nustatyti užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos stebėsenos vykdymo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Leidimas gyventi“, „prieglobstis“, „užsienietis“, „šeimos narys“, „grąžinimas“,
„išsiuntimas“, „pažeidžiamas asmuo“, „savanoriškas išvykimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJA TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS administracinių bylų teisenos įstatymo nr. viii-1029 15 ir 19 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTO 2014-05-21 Nr. XIIP-1809 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius
žmogaus teisių komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS administracinių bylų teisenos įstatymo nr. viii-1029 15 ir 19 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTO
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Leonard Talmont, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Dalia Kuodytė, Vytautas Antanas Matulevičius, Marija Aušrinė Pavilionienė, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, Ministerijos Teisės ir vidaus tyrimų departamento Teisėkūros ir tarptautinių sutarčių skyriaus patarėja Gintarė Geimanaitė ir Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė; Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėjas Viktor Ostrovnoj, Seimo kanceliarijos Teisės departamento skyriaus vedėja Liucija Schulte-Ebbert, Europos teisės departamento ES teisės įgyvendinimo koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Čepaitė, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovai Renata Kuleš ir Vladimiras Siniovas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-1809 ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą patobulinti pagal Žmogaus teisių komiteto siūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Žmogaus teisių komitetas 2014-11-192 Žmogaus teisių komitetas atkreipia dėmesį, kad visų Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1804(ES) lydinčiųjų įstatymų projektų (XIIP-1806, XIIP-1807, XIIP-1808 ir XIIP-1809) įsigaliojimo datos turėtų būti suvienodintos. Žmogaus teisių komitetas siūlo pagrindiniam komitetui numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2015 m. kovo1 d. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Mantas Adomėnas. Komiteto pirmininkas Leonard Talmont
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS administracinių bylų teisenos įstatymo nr. viii-1029 15 ir 19 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTO (XIIP-1809)
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius, komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Loreta Zdanavičienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Migracijos skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas 2014-11-19 * Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-1809 ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą patobulinti pagal Žmogaus teisių komiteto siūlymą. Pritarti 2.
teisių komitetas 2014-11-193 Žmogaus teisių komitetas atkreipia dėmesį, kad visų Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1804(ES) lydinčiųjų įstatymų projektų (XIIP-1806, XIIP-1807, XIIP-1808 ir XIIP-1809) įsigaliojimo datos turėtų būti suvienodintos. Žmogaus teisių komitetas siūlo pagrindiniam komitetui numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2015 m. kovo 1 d. Pritarti
pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas