Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį – toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje valstybėje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei ir kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.“
12 1 dalimi: „12
1Laikinoji apsauga – šio Įstatymo nustatyta tvarka užsieniečiui suteikiama neatidėliotina ribotos trukmės apsauga Lietuvos Respublikoje, esant užsieniečių, negalinčių grįžti į savo kilmės valstybę, antplūdžiui į Europos Sąjungą arba kylant tokio antplūdžio pavojui.
“
3Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas dirbti) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę dirbti Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką.“
4Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16.
Nelydimas nepilnametis užsienietis –
nepilnametis užsienietis, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų arba atvyko lydimas šių asmenų, tačiau buvo paliktas Lietuvos Respublikoje be priežiūros kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be jų, kol juo tie asmenys
. Nepilnametis užsienietis – 18 metų nesukakęs užsienietis. “
181 dalį ir ją išdėstyti taip: „181 . Pažeidžiamas asmuo – nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų amžiaus asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar
. Prašymas suteikti prieglobstį – užsieniečio bet kokia forma išreikštas kreipimasis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. “
galios 2 straipsnio 21 dalį. 21. Prieglobsčio prašytojo laikinas apgyvendinimas – prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas atitinkamoje vietoje, neapribojant judėjimo laisvės. 9. Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip: „22.
Prieglobsčio prašytojo šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis prieglobsčio prašytojas yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį , šių porų arba vieno iš jų nesusituokę nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, nepaisant to, ar jie įvaikinti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus) (toliau – vaikai) iki 18 metų, jeigu jie nesudarė santuokos , taip pat nesusituokusio nepilnamečio prieglobsčio prašytojo tėvas (įtėvis), motina (įmotė) (toliau – tėvas, motina) ar globėjas (rūpintojas), jei šeima šeiminiai santykiai jau egzistavo buvo kilmės valstybėje ir prieglobsčio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
10Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje – pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos arba laikinosios apsaugos suteikimas užsieniečiui šiame Įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka užsieniečiui suteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje .“
11Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24.
Saugi kilmės valstybė – užsieniečio kilmės valstybė, kurioje teisės sistema, taikomos teisės normos ir politiniai santykiai yra tokie, kad asmuo nepersekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų ir niekas nėra kankinamas, su niekuo nesielgiama žiauriai, nežmoniškai ar žeminamai ir taip nebaudžiama, taip pat nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, nėra chaotiškų beatodairiško smurto veiksmų, galinčių kilti tarptautinio arba vidaus ginkluoto konflikto metu, grėsmės arba Europos Sąjungos Tarybos sprendimu užsieniečio kilmės valstybė įtraukta į minimalų bendrą valstybių, laikomų saugiomis kilmės valstybėmis, sąrašą, arba užsieniečio kilmės valstybė įtraukta į nacionalinį saugių trečiųjų šalių, neįtrauktų į minimalų bendrą saugių kilmės šalių valstybių , sąrašą, kurį tvirtina vidaus reikalų ministras.“
26 dalį ir ją išdėstyti taip: „26. Šeimos nariai
nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) (toliau – vaikai) iki 18 metų , įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus iki 18 metų , jeigu jie nesudarę santuokos nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienerius vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama.“
straipsnio pakeitimas
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos iki 3 mėnesių per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką ar į kitą Šengeno valstybę dienos , bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį .“
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą ar kitos Šengeno valstybės išduotą nacionalinę vizą , gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką ar kitą Šengeno valstybę dienos jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį .“
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, bet turi vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje iki 3 mėnesių per pusę metų be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį .“
5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Užsienietis, kuris nenurodytas šio straipsnio 4 dalyje, bet turi kitos Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą , leidimo gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo metu turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki
be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį , skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką arba į kitą ne minėtą leidimą gyventi išdavusią Šengeno valstybę dienos .“
19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose;“. 5 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2, 4, 5 2–5,
7 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo be vizos laiką;“. 6 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, papildoma apsauga prieglobstis arba laikina laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat užsieniečio, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos nariams, kurie kreipėsi dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju per 3 mėnesius nuo pabėgėlio statuso prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.“ 7 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Papildyti 28 straipsnį 4 dalimi:
„ 4.
Šio Įstatymo nustatytais atvejais vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui gali pateikti ne pats užsienietis, o šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje, 44 straipsnio 4 dalyje, 441 straipsnio 2 dalyje ar 492 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai. “
straipsnio pakeitimas Papildyti 33 straipsnį 4 dalimi: „
nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir
(ar) dokumentų, sprendimą dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti įgaliota institucija ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gavimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų – šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo toje institucijoje dienos. “
straipsnio pakeitimas
1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose;“. 2. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 11 punktu: „
Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti; “. 3.
3Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 12 punktu:
„
12) jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
“ 10 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) jo negalima nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos dėl šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytų priežasčių nustatyta tvarka arba jam šio Įstatymo 132 straipsnio nustatyta tvarka atidėtas užsieniečio išsiuntimas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ;“. 2. Pakeisti 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Leidimas laikinai gyventi užsieniečio prašymu taip pat gali būti pakeistas naujai įforminamas , jeigu:
1) užsienietis pakeičia asmens duomenis;
2) leidimas laikinai gyventi tapo netinkamas naudoti;
3) šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju pasibaigia leidimo laikinai gyventi galiojimas laikotarpis, kuriam įformintas leidimas laikinai gyventi ;
4) leidime laikinai gyventi yra netikslių įrašų;
5) leidimas laikinai gyventi yra prarastas.“
3Pakeisti 40 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Leidimas laikinai gyventi įforminamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti prašomo išduoti leidimo laikinai gyventi galiojimo laiką laikotarpį, kuriam išduodamas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi .
Jeigu užsieniečio pateikto kelionės dokumento galiojimas neviršija jam išduodamo ar keičiamo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpio arba jį viršija mažiau nei 3 mėnesiais, leidimas laikinai gyventi įforminamas 3 mėnesiais trumpesniam negu kelionės dokumento galiojimo laikotarpiui ir, užsieniečiui pateikus naują galiojantį kelionės dokumentą, gali būti naujai įformintas likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui .“ 11 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio nesusituokęs nepilnametis vaikas, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir išduotas leidimas nuolat gyventi;“. 2. Pakeisti 43 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kuriam suteiktas pabėgėlio prieglobstis Lietuvos Respublikoje statusas ;“. 3. Pakeisti 43 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Teisės į šeimos susijungimą neturi užsieniečiai :
1) pateikę prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kol dėl prieglobsčio suteikimo nepriimtas galutinis sprendimas ;
2) taip pat užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;
3) kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jeigu jų šeimos nariams nebūtų suteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 3–5 punktus arba 3 dalį .“ 12 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„44 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti 1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis:
1) turi leidimą dirbti , išduotą pagal šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus; arba
šio Įstatymo 58 straipsnio
atvejais 5, 6 punktus yra atleistas atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ;
3) atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui;
b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį;
c) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. 2. Užsieniečiui, kuris ketina dirbti, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją. 3. Užsieniečio prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi gali būti nagrinėjamas kartu su prašymu išduoti leidimą dirbti. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, arba pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 5, 6 punktus yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. 4. Pasibaigus leidimo dirbti galiojimui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą gali pateikti užsienietis arba jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys. 5. Užsieniečio prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi gali būti nagrinėjamas kartu su prašymu išduoti leidimą dirbti. 6. Užsieniečiui, kuris ketina dirbti, leidimas laikinai gyventi išduodamas laikotarpiui, kurį galioja jam išduotas leidimas dirbti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Jeigu užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti arba atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, leidimas laikinai gyventi jam išduodamas arba keičiamas darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. 7. Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje. 8. Darbo sutartis su užsieniečiu, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, turi būti sudaryta ir jos kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, teritorinei darbo biržai registruoti darbdavys turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi šiam užsieniečiui išdavimo dienos. 9 . Pasibaigus leidimo dirbti galiojimui arba darbui Lietuvos Respublikoje, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. “
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas:
pateikia darbdavio įsipareigojimą pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kurioje leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu numatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai;
pateikia dokumentą, patvirtinantį pateikiamas dokumentas, patvirtinantis , kad jis užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą, nurodytą darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – dokumentą, patvirtinantį aukštą profesinę kvalifikaciją;
3) Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą , arba jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys .“
straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip: „3) Lietuvos Respublikoje ketina užsiimti teisėta veikla, kuriai nereikia gauti leidimo dirbti ar leidimo vykdyti tam tikrą veiklą yra sportininkas profesionalas arba treneris, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti sporto veikla; “. 2.
2Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 4 punktu:
„
4) yra atlikėjas, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatyme, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti atlikėjo veikla;
“. 3. Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 5 punktu:
„
5) yra žurnalistas, akredituotas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti veikla pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą;
“. 4. Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
„
6) yra tradicinės Lietuvos religinės bendrijos (bendruomenės) ar valstybės pripažintos religinės bendrijos narys arba Lietuvos Respublikoje juridinio asmens statusą turinčios kitos religinės bendruomenės ar bendrijos dvasininkas, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti veikla pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, jeigu dėl užsieniečio atvykimo tarpininkauja atitinkamos religinės bendrijos (bendruomenės) vadovybė ir patvirtina, kad užsienietis turės lėšų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;
“. 5. Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„
“. 6. Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 8 punktu:
„
8) yra Europos Sąjungos ar jos valstybių narių remiamų savanorių programų dalyvis. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems dvejiems metams.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 492 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina
atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslinių tyrimų įstaiga.
Taip pat jis užsienietis arba mokslinių tyrimų įstaiga turi pateikti šios įstaigos rašytinį įsipareigojimą, galiojantį dar 6 mėnesius nuo darbo sutarties termino pabaigos, kad tuo atveju, jei užsienietis neteisėtai pasiliktų Lietuvos Respublikoje, įstaiga kompensuos išlaidas, susijusias su užsieniečio buvimu ir grįžimu, kai tos išlaidos dengiamos valstybės lėšomis.“ 17 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta ;“. 2. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) atsirado galimybė išsiųsti užsienietį išnyko priežastys, dėl kurių užsienietis nebuvo grąžintas į užsienio valstybę ar išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, kai leidimas laikinai gyventi buvo jam išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą punkte nustatytu pagrindu ;“. 18 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsienietis dokumentus leidimui laikinai gyventi Prašymas išduoti arba pakeisti pateikia vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai leidimą laikinai gyventi pateikiamas šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms .“ 19 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) leidimas laikinai gyventi yra pakeistas naujai įformintas šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais;“ 20 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas 1.
53 straipsnio pakeitimas
1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) jis yra vaikas iki
nepilnametis užsienietis , gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai ar vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi;“. 2. Pakeisti 53 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) jis yra vaikas iki
nepilnametis užsienietis , gimęs ne Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi;“. 3. Pripažinti netekusia galios 53 straipsnio 5 dalį. 5. Užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas vadovaujantis šio Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis, leidimas nuolat gyventi gali būti išduotas, jeigu jis, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gyveno kartu su šeima Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus. 4. Pakeisti 53 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Leidimas nuolat gyventi, išduodamas šio straipsnio 1 dalies 8 ir81 punktuose ir 5 dalyje nustatytais pagrindais, gali būti išduotas, jeigu užsienietis išlaikė valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
straipsnio pakeitimas
1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ;“. 2.
2Papildyti 54 straipsnio 1 dalį 21 punktu ir jį išdėstyti taip:
„2 1 ) jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, o tuo atveju, kai leidimas nuolat gyventi užsieniečiui išduotas šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, – jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei ;
“. 3. Papildyti 54 straipsnio 1 dalį 5 punktu:
„
5) šio Įstatymo nustatyta tvarka panaikinamas užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas.
“ 22 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsienietis dokumentus leidimui nuolat gyventi prašymą išduoti arba pakeisti pateikia vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai leidimą nuolat gyventi pateikia šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms .“
2Pakeisti 55 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir
3Pakeisti 55 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 , 21 punkte nustatytu pagrindu punktuose nustatytais pagrindais priima Vilniaus apygardos administracinis teismas.“ 23 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas dirbti), išskyrus atvejus, numatytus šio Įstatymo 58 straipsnyje, kai užsienietis yra atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti , jeigu:
1) ketina įgyvendinti teisę dirbti pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalį (išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnio 2 punkte nurodytą atvejį), 491 straipsnio 6 dalį ar 132 straipsnio 3 dalį;
2) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninių darbų arba dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas;
3) užsienietis, kurio nuolatinė darbo vieta yra užsienio valstybėje, atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką (išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnio 5, 6 punktuose nurodytus atvejus);
4) jis pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti;
5) neatvyksta į Lietuvos Respubliką, tačiau ketina dirbti pagal nuotolinio darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje .“
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Leidimą dirbti užsienietis privalo gauti įsigyti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką , išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose nurodytus atvejus .“
galios 57 straipsnio 4 dalį. 4. Socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su vidaus reikalų ministru nustato sąlygas ir tvarką, kai leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduotas jam esant Lietuvos Respublikoje. 24 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „58 straipsnis. Užsieniečio atleidimas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti 1.
Užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu:
1) turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje , išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1–3,41 , 7, 9, 10 , 13 punktus;11 ) turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą pagal šio Įstatymo
dirbti, dirbo Lietuvos Respublikoje ne mažiau negu vienus metus;
straipsnio 1 dalies 6 punktą, ir įdarbinamas praktinio mokymo (praktikos) laikotarpiu arba studijuodamas ketina dirbti mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros srityje;23 ) turi leidimą nuolat gyventi ;
, 5, 13, 14 punktus ar 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą;
valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (-ame) Lietuvos Respublikoje, kaip vadovas arba kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje ir jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai;
6) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;
7) yra su Lietuvos valstybės vėliava tarptautiniais maršrutais plaukiojančio laivo įgulos narys;
metus tvarkyti reikalų, susijusių su derybomis dėl sutarties sudarymo ir šios sutarties vykdymu, su personalo mokymu ar įrangos įdiegimu;
punktuose nurodyta teisėta veikla, taip pat dirbti kaip dėstytojas arba atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas, turėdamas darbo arba autorinę sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija;
.
Užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu:
1) turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje , išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1–3,41 , 7, 9, 10 , 13 punktus;11 ) turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą pagal šio Įstatymo
dirbti, dirbo Lietuvos Respublikoje ne mažiau negu vienus metus;
straipsnio 1 dalies 6 punktą, ir įdarbinamas praktinio mokymo (praktikos) laikotarpiu arba studijuodamas ketina dirbti mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros srityje;23 ) turi leidimą nuolat gyventi ;
, 5, 13, 14 punktus ar 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą;
valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (-ame) Lietuvos Respublikoje, kaip vadovas arba kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje ir jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai;
6) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;
7) yra su Lietuvos valstybės vėliava tarptautiniais maršrutais plaukiojančio laivo įgulos narys;
metus tvarkyti reikalų, susijusių su derybomis dėl sutarties sudarymo ir šios sutarties vykdymu, su personalo mokymu ar įrangos įdiegimu;
punktuose nurodyta teisėta veikla, taip pat dirbti kaip dėstytojas arba atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas, turėdamas darbo arba autorinę sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija;
. 2.
2Socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato sąlygas, kurioms esant iš užsieniečio nereikalaujama įsigyti leidimo dirbti.
“ 25 straipsnis. IV skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„
“. 26 straipsnis. 66 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 66 straipsnį. 66 straipsnis. Prieglobsčio formos Šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka suteikiamo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje formos:
1) pabėgėlio statusas;
2) papildoma apsauga;
3) laikinoji apsauga. 27 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„67 straipsnis. Prašymo suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje prieglobstį pateikimas
1Užsieniečio prašymas suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje (toliau – prašymas suteikti prieglobstį) prieglobstį gali būti pateiktas:
1) Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo pasienio kontrolės punktuose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai;
2) teritorinei policijos įstaigai;
3) Užsieniečių registracijos centrui. 2. Užsienietis turi teisę asmeniškai pateikti pateikia prašymą suteikti prieglobstį. Nepilnamečių šeimos narių vardu prašymą gali pateikti vienas iš pilnamečių šeimos narių. 3. Prieglobsčio prašytojas privalo kiek įmanoma anksčiau pateikti informaciją, reikiamą prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti. 34 . Nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nustatoma laikinoji globa (rūpyba) . 5. Priimant sprendimus pagal šio Įstatymo IV skyriaus nuostatas atsižvelgiama į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. 46 .
4
6Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras.“ 28 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas Papildyti 68 straipsnį 3 dalimi:
„
3Pagal šio Įstatymo 32 straipsnio 3 dalį vykdant nelydimo nepilnamečio šeimos narių paiešką, užtikrinamas informacijos rinkimo ir tvarkymo konfidencialumas.
“ 29 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vidaus reikalų ministro įgaliota institucija užtikrina duomenų apie pabėgėlio prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudus apsaugą.“ 30 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas Pakeisti 77 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga prieglobstis , taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas į užsienio valstybę arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.“ 31 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas Pakeisti 79 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
3Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka apgyvendinamas pas pilnamečius giminaičius, laikiną globėją (rūpintoją) arba Pabėgėlių priėmimo centre, jeigu jo laikinas globėjas (rūpintojas) ar kitas teisėtas atstovas tam neprieštarauja. Sprendžiant dėl nelydimo nepilnamečio apgyvendinimo atsižvelgiama į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą.
“ 32 straipsnis. 83 straipsnio pakeitimas Pakeisti 83 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„83 straipsnis. Įrodinėjimo priemonių leistinumas Prašymo suteikti prieglobstį vertinimas 1.
Prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. 12 . Kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju . 3. Tai, kad prieglobsčio prašytojas jau buvo persekiojamas ar jo atžvilgiu buvo padaryti šio Įstatymo 87 straipsnio
tokių veiksmų, yra rimtas visiškai pagrįstos prieglobsčio prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti tokius veiksmus požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar tokie veiksmai nebus padaryti dar kartą. 4. Prašymas suteikti prieglobstį gali būti grindžiamas įvykiais, įvykusiais po to, kai prieglobsčio prašytojas išvyko iš kilmės valstybės, arba veikla, kurią prieglobsčio prašytojas vykdė po to, kai išvyko iš kilmės valstybės, ypač jeigu nustatoma, kad ta veikla yra kilmės valstybėje turėtų įsitikinimų ar požiūrio reiškimas ir tolesnis jų laikymasis.
Jeigu prieglobsčio prašytojas pateikia pakartotinį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame persekiojimo baimė grindžiama aplinkybėmis, kurias prieglobsčio prašytojas po išvykimo iš kilmės valstybės sukūrė pats, pabėgėlio statusas jam paprastai nesuteikiamas. 25
12 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.“
pakeitimas Pakeisti 86 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „86 straipsnis. Pabėgėlio statuso suteikimas
suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje straipsnio 1, 2 dalyse . 2.
straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti apsaugos nuo persekiojimo. 23 . Sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo arba nesuteikimo priima Migracijos departamentas. 4. Priėmus sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pabėgėliui jam suprantama kalba suteikiama informacija apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su pabėgėlio statusu. “34 straipsnis. 87 straipsnio pakeitimas Pakeisti 87 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„87 straipsnis. Papildomos apsaugos suteikimas
gali būti suteikta suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:
1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;
2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija ;
3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams . 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti apsaugos nuo tokių veiksmų. 23 .
2
3. Sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo arba nesuteikimo prieglobsčio prašytojui priima Migracijos departamentas. 4. Priėmus sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo, šią apsaugą gavusiam užsieniečiui jam suprantama kalba suteikiama informacija apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su papildoma apsauga. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 88 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „88 straipsnis. Priežastys, dėl kurių nesuteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga
prašytojui prieglobstis nesuteikiamas, jeigu nustatoma, kad jis savo kilmės valstybės teritorijos dalyje nepatirtų visiškai pagrįstos persekiojimo baimės ar realaus šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojaus ir turėtų galimybę naudotis valstybės ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, apsauga, valstybė ar tokia grupė ar organizacija nori ir gali pasiūlyti veiksmingą ir ilgalaikio pobūdžio apsaugą, o prieglobsčio prašytojas turi galimybę tokia apsauga pasinaudoti, į tą valstybės teritorijos dalį jis gali saugiai ir teisėtai vykti, taip pat pagrįstai manoma, kad jis joje įsikurs. 2.
2Prieglobsčio prašytojui, atitinkančiam šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nesuteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga , jeigu:
1) jis naudojasi Jungtinių Tautų institucijų ar organizacijų, išskyrus Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, pagalba parama ir apsauga;
2) valstybės, kurioje jis gyvena, kompetentingos institucijos pripažįsta jo teises ir pareigas, susijusias su tos valstybės pilietybe kurios priskiriamos tos valstybės piliečiams arba joms prilygsta ;
3) yra rimtas pagrindas manyti, kad iki atvykimo į Lietuvos Respubliką jis padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą (sunkiais nepolitiniais nusikaltimais gali būti laikomi ir tariamai politiniu tikslu įvykdyti ypač žiaurūs veiksmai) arba yra kaltinamas veika, prieštaraujančia pripažintas kaltu dėl veiksmų, prieštaraujančių Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokį nusikaltimą ar tokius veiksmus ;
4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ir arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose , arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus ;
5) yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei , kai prieglobsčio prašytojas prašo suteikti pabėgėlio statusą;
6) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui ar viešajai tvarkai arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, kai prieglobsčio prašytojas prašo suteikti papildomą apsaugą . 3.
prašytojui, atitinkančiam šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nesuteikiama papildoma apsauga, jeigu:
1) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus;
manyti, kad jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokį nusikaltimą;
3) jis yra pripažintas kaltu dėl veiksmų, prieštaraujančių Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams, arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius veiksmus;
grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei;
už padarytą nusikaltimą ir jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai už tokio nusikaltimo padarymą numato laisvės atėmimo bausmę. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 89 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „89 straipsnis. Dokumentų Kelionės dokumentų išdavimas užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje
suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas, Migracijos departamento sprendimu išduodamas leidimas nuolat gyventi. 2. Užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento sprendimu išduodamas leidimas laikinai gyventi. 31 . Pabėgėliui, kuris nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, išvykti į užsienio valstybę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduodamas pabėgėlio kelionės dokumentas. Pabėgėlio kelionės dokumente elektroniniu būdu fiksuojami pabėgėlio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 2252/2004 numatytus atvejus. 2.
2Užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, gyvenančiam Lietuvos Respublikoje, pagal šio Įstatymo 37 straipsnio nuostatas išduodamas užsieniečio pasas.
“ 37 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas Pakeisti 90 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„90 straipsnis. Pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje Prieglobsčio panaikinimas
1Užsieniečiui suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas panaikinamas, jeigu jis:
1) savo noru vėl pasinaudojo naudojasi valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba apsauga ;
2) savo noru susigrąžino prarastą pilietybę;
3) įgijo kitos užsienio valstybės pilietybę ir naudojasi tos valstybės, kurios pilietis jis dabar yra, gynyba apsauga ;
4) savo noru vėl apsigyveno valstybėje, kurią buvo palikęs arba už kurios ribų jis buvo bijodamas persekiojimo;
5) negali atsisakyti naudotis valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba apsauga , nes jau nėra aplinkybių, dėl kurių buvo pripažintas pabėgėliu į kurias atsižvelgus jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje ;
6) kaip pilietybės neturintis asmuo gali grįžti į valstybę, kurioje buvo jo gyvenamoji vieta, nes jau nėra aplinkybių, dėl kurių buvo pripažintas pabėgėliu į kurias atsižvelgus jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje ;
7) pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje gavo apgaulės būdu, išskyrus atvejus, kai jo pateikta informacija apie save neturėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje ;
8) gyvendamas Lietuvos Respublikoje, gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo;
9) gavo pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą, nors toks statusas jam neturėjo būti suteiktas, arba, suteikus pabėgėlio statusą, paaiškėjo aplinkybės, numatytos šio Įstatymo 88 straipsnyje straipsnio 2 dalyje . 2.
papildoma apsauga panaikinama, jeigu jis:
1) gali grįžti į savo kilmės valstybę, nes jau nėra aplinkybių, dėl kurių į kurias atsižvelgus jam buvo suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje ;
2) išvyksta gyventi į užsienio valstybę;32 ) papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje gavo apgaulės būdu, išskyrus atvejus, kai jo pateikta informacija apie save neturėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam prieglobstį tokią apsaugą ;
4) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo;53 ) gavo papildomą apsaugą, nors ji jam neturėjo būti suteikta, arba, suteikus papildomą apsaugą, paaiškėjo aplinkybės, numatytos šio Įstatymo 88 straipsnyje straipsnio 3 dalyje . 3. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimo priima Migracijos departamentas, išskyrus šio Įstatymo 88 straipsnio 5 ir 6 punktuose, 90 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 2 dalies
straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus . Šiais pagrindais sprendimą priima Vilniaus apygardos administracinis teismas. 4. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimo, paaiškėjus šio Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punkte ar 3 dalies 4 punkte nurodytoms aplinkybėms, priima Vilniaus apygardos administracinis teismas. 45 . Kai užsieniečiui panaikinamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje , jis taip pat turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kitaip. 6.
statuso arba papildomos apsaugos panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose ir 2 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais atsižvelgiama į tai, ar aplinkybių pasikeitimas yra tokio svarbaus ir ilgalaikio pobūdžio , kad baimė būti persekiojamam nebegali būti laikoma visiškai pagrįsta, arba kad šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų grėsmė nebėra reali. 7. Šio straipsnio 1 dalies 5,
pabėgėliui, o šio straipsnio 2 dalies 1 punktas – užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, jeigu jis gali nurodyti įtikinamas priežastis, atsirandančias atitinkamai dėl anksčiau patirto persekiojimo ar anksčiau patirtų šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų, dėl kurių jis atsisako naudotis savo kilmės valstybės apsauga. “
1Pakeisti 92 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
Taryba priima sprendimą, kad yra masinis užsieniečių antplūdis į Europos Sąjungą arba kyla tokio antplūdžio pavojus , vidaus reikalų ministro teikimu sprendimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo užsieniečiams priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė .“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima sprendimą nutarimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo, užsieniečiai į Lietuvos Respublikos teritoriją įleidžiami bei ir apgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje , neapribojant jų judėjimo laisvės.“
Pakeisti 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą ar vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ir arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose;“. 40 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 94 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) laisva forma raštu deklaruoti Užsieniečių registracijos centrui, Pabėgėlių priėmimo centrui ar teritorinei policijos įstaigai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl laikinosios apsaugos suteikimo nurodytai institucijai lėšas ir turimą Lietuvos Respublikoje turtą per 3 dienas nuo laikino teritorinio prieglobsčio laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo ir gaunamas lėšas prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo laikotarpiu per 1 dieną nuo jų gavimo dienos .“
2Pakeisti 94 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytoms užsieniečių teisėms įgyvendinti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, negali jų garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu.“
3Pakeisti 94 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, turėjo lėšų apmokėti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų teisių įgyvendinimą, kai jo pagrindiniai poreikiai buvo tenkinami nemokamai, jis privalo padengti valstybės turėtas išlaidas.“ 41 straipsnis. VI skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„UŽSIENIEČIŲ INTEGRACIJA IR NATŪRALIZACIJA “. 42 straipsnis. 113 straipsnio pakeitimas
113 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir ( ar ) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir ( ar ) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo ir
113 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–9 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.“
straipsnį 5 dalimi: „ 5.
Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti , įvertinamos šios aplinkybės:
1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.);
2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena);
3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika;
4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje;
neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą ;
6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės;
7) užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką;
8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu ;
“
straipsnio pakeitimas Papildyti 114 straipsnį 5 dalimi: „ 5.
U žsieniečio sulaikymas š io Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi trukti kuo trumpiau ir užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, nei būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. “44 straipsnis. 118 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o
užsieniečio sulaikymą inicijavusi institucija , kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. “
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teismas, gavęs užsieniečio ar užsieniečio sulaikymą inicijavusios institucijos , kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo priėmimo dienos pakartotinai svarsto sprendimą sulaikyti užsienietį ir priima vieną iš šių sprendimų:
1) palikti galioti sprendimą sulaikyti užsienietį;
2) pakeisti sprendimą sulaikyti užsienietį;
3) panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį.“
119 straipsnio pakeitimas Pakeisti 119 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Išnykus sulaikymo pagrindams, užsienietis remiantis Remiantis įsigaliojusiu teismo sprendimu panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį, užsienietis paleidžiamas iš sulaikymo vietos nedelsiant.“
46 straipsnis. 122 straipsnio pakeitimas Pakeisti 122 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu užsienietis prašo išduoti leidimą gyventi, siekdamas gyventi su šeima arba gauti prašo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas gali įpareigoti užsienietį ir asmenį, su kuriuo užsienietį sieja giminystės ryšiai, atlikti DNR testą, kad būtų patvirtintas giminystės ryšys.“
47 straipsnis. 123 straipsnio pakeitimas Pakeisti 123 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu užsienietis, kuris prašo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, atsisako atlikti amžiaus nustatymo tyrimą ir nėra tam pateisinamų priežasčių, kiti duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, vertinami pagal šio Įstatymo 83 straipsnio
2 5 dalį.“ 48 straipsnis. 124 straipsnio pakeitimas Pakeisti 124 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2, 4, 5 2–5,
7 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo be vizos laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.“ 49 straipsnis. 125 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 125 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, ilgesnį už viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2, 4, 5,
7 2–5, 7 dalyse nustatytą užsieniečiams buvimo be vizos laiką;“. 2. Pakeisti 125 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, tačiau yra pažeidžiamas asmuo , arba prieglobsčio prašytojas arba užsienietis, kuriam prieglobstis nesuteiktas, ir sutinka savanoriškai grįžti į užsienio valstybę padedant tarptautinei ar nevyriausybinei organizacijai.“
3Papildyti 125 straipsnį 3 dalimi:
„
3Sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos gali būti nepriimamas, jeigu pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantį užsienietį priima atgal:
1) Europos Sąjungos valstybė narė, jeigu ši sutartis įsigaliojo iki 2009 m. sausio 13 d.;
2) valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė.
“ 50 straipsnis. 126 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jis per nustatytą laiką terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos , arba savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą laiką terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba, jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ;“. 2. Pakeisti 126 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai gali stebėti užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija kartu su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis vykdo užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos stebėseną vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka .“51 straipsnis. 127 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Kai dėl nuo užsieniečio nepriklausančių objektyvių priežasčių jis per nustatytą terminą negali savanoriškai išvykti, šis terminas gali būti pratęstas. “
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti atidėtas sustabdytas .“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima Migracijos departamentas, policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o sprendimus įgyvendina jo įvykdymą kontroliuoja policija arba
Jeigu yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, s prendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos jam gali būti nustatytas trumpesnis nei 7 dienų terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba terminas savanoriškai išvykti nesuteikiamas. “
5Papildyti 127 straipsnį 32 dalimi:
„3
2Šio straipsnio 1, 3 dalyse nurodytas t erminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pratęstas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau bendras įpareigojimo savanoriškai išvykti terminas negali viršyti 60 dienų.
“ 52 straipsnis. 128 straipsnio pakeitimas Pakeisti 128 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo:
1) teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laiką;
2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje;
3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika , taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (-as) ;
4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.“ 53 straipsnis. 129 straipsnio pakeitimas Pakeisti 129 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu nelydimo nepilnamečio užsieniečio negalima grąžinti į kilmės ar kitą nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, jam turi būti suteikta teisė gyventi Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi .“
ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei.“
straipsnį 5 dalimi: „
5Užsieniečiui,
kuris neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ar negrąžinamas į užsienio valstybę dėl šio straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytų priežasčių, išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi. “
straipsnio pakeitimas Papildyti 132 straipsnį 2 ir 3 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip: „132 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kurio išsiuntimas kai sprendimo dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas yra sustabdytas
sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas yra sustabdytas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatytų nurodytų aplinkybių, šios aplinkybės per vienerius metus nuo sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymo sustabdymo neišnyko ir užsienietis nėra sulaikytas, jam išduodamas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu . 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju užsieniečiui išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi. 3.
šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi, gavęs leidimą dirbti, turi teisę dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. “
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas ir , užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos , grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę , arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos arba ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (-ų) baudos (-ų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsieniečiui, kuris savanoriškai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir turi neįvykdytų prievolių Lietuvos Respublikai arba piktnaudžiauja savanoriško išvykimo iš Lietuvos Respublikos galimybe ar buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.“
straipsnį 22 dalimi: „2
2. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką netaikomas užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos dėl to, kad per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos arba savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą, jeigu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio
nekelia grėsmės valstybės saugumui ar visuomenei. “
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas . Draudimo atvykti trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes .“57 straipsnis. 1401 straipsnio pakeitimas
1401 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Dėl šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 90 straipsnio
punkte ir 2 dalies 4 punkte
, 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte, 3 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos užsieniečio grėsmės valstybės saugumui į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti sprendimą panaikinti užsieniečiui suteiktą pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos kreipiasi Valstybės saugumo departamentas.“
1401 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dėl šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies
221 punkte, 90 straipsnio
4 dalyje , 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte , 3 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti sprendimą panaikinti užsieniečiui suteiktą pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos kreipiasi Policijos departamentas prie Vidaus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Lietuvos policijos generalinio komisaro pavedimu – teritorinė policijos įstaiga arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavedimu – Valstybės sienos apsaugos tarnybos rinktinė.“58 straipsnis. 142 straipsnio pakeitimas Pakeisti 142 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
duomenų tvarkymas registras 1.
Užsieniečių, kurių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautines sutartis, duomenys yra registruojami Užsieniečių registre. 2. Užsieniečių registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Užsieniečių registro valdytoja yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, šio registro tvarkytojus paskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Užsieniečių registro duomenys tvarkomi vadovaujantis šiuo Įstatymu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais , Europos Sąjungos teisės aktais bei tarptautinėmis sutartimis.“
priedo pakeitimas
išdėstyti taip: „2. 1990 m. birželio 19 d. Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas ,
(OL 2010 L 85, p. 1)
Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L 182, p. 1) .“
2Pakeisti Įstatymo priedo 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4. 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių
piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL 2004 m. specialusis leidimas , 19 skyrius, 4 tomas, p. 65), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1244/2009 (OL 2009 L 336, p. 1) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L 182, p. 1) .“ 3.
galios Įstatymo priedo 16 punktą. 16. 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (OL 2004 m. specialusis leidimas , 19 skyrius, 7 tomas, p. 96). 4. Pakeisti Įstatymo priedo 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
„21. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis
taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL 2006 L 105, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 265/2010 (OL 2010 L 85, p. 1) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L 182, p. 1) .“
5Pakeisti Įstatymo priedo 22 punktą ir jį išdėstyti taip:
„22. 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų
informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (OL 2008 L 218, p. 60) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais
Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L 182, p. 1) .“
6Pakeisti Įstatymo priedo 26 punktą ir jį išdėstyti taip:
„26. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis
Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL 2009 L 243, p. 1) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais
Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L 182, p. 1) .“
priedą 28 punktu: „ 28. 2011 m. gruodžio 13 d.
2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL 2011 L 337, p. 9). “
punktu: „ 29. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (OL 2011 L 343, p. 1). “60 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas XIIP-1804(2) LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį – toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje valstybėje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei ir kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.“
12 1 dalimi: „12
1Laikinoji apsauga – šio Įstatymo nustatyta tvarka užsieniečiui suteikiama neatidėliotina ribotos trukmės apsauga Lietuvos Respublikoje, esant užsieniečių, negalinčių grįžti į savo kilmės valstybę, antplūdžiui į Europos Sąjungą arba kylant tokio antplūdžio pavojui.
“
3Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas dirbti) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę dirbti Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką.“
4Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16.
Nelydimas nepilnametis užsienietis –
nepilnametis užsienietis, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų arba atvyko lydimas šių asmenų, tačiau buvo paliktas Lietuvos Respublikoje be priežiūros kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be jų, kol juo tie asmenys
. Nepilnametis užsienietis – 18 metų nesukakęs užsienietis.
asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų amžiaus asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą
. Prašymas suteikti prieglobstį – užsieniečio bet kokia forma išreikštas kreipimasis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. “
galios 2 straipsnio 21 dalį. 21. Prieglobsčio prašytojo laikinas apgyvendinimas – prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas atitinkamoje vietoje, neapribojant judėjimo laisvės. 9. Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip: „22.
Prieglobsčio prašytojo šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis prieglobsčio prašytojas yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį , šių porų arba vieno iš jų nesusituokę nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, nepaisant to, ar jie įvaikinti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus) (toliau – vaikai) iki 18 metų, jeigu jie nesudarė santuokos , taip pat nesusituokusio nepilnamečio prieglobsčio prašytojo tėvas (įtėvis), motina (įmotė) (toliau – tėvas, motina) ar globėjas (rūpintojas), jei šeima šeiminiai santykiai jau egzistavo buvo kilmės valstybėje ir prieglobsčio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
10Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje – pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos arba laikinosios apsaugos suteikimas užsieniečiui šiame Įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka užsieniečiui suteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje .“
11Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24.
Saugi kilmės valstybė – užsieniečio kilmės valstybė, kurioje teisės sistema, taikomos teisės normos ir politiniai santykiai yra tokie, kad asmuo nepersekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų ir niekas nėra kankinamas, su niekuo nesielgiama žiauriai, nežmoniškai ar žeminamai ir taip nebaudžiama, taip pat nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, nėra chaotiškų beatodairiško smurto veiksmų, galinčių kilti tarptautinio arba vidaus ginkluoto konflikto metu, grėsmės arba Europos Sąjungos Tarybos sprendimu užsieniečio kilmės valstybė įtraukta į minimalų bendrą valstybių, laikomų saugiomis kilmės valstybėmis, sąrašą, arba užsieniečio kilmės valstybė įtraukta į nacionalinį saugių trečiųjų šalių, neįtrauktų į minimalų bendrą saugių kilmės šalių valstybių , sąrašą, kurį tvirtina vidaus reikalų ministras.“
26 dalį ir ją išdėstyti taip: „26. Šeimos nariai
nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) (toliau – vaikai) iki 18 metų , įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus iki 18 metų , jeigu jie nesudarę santuokos nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienerius vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama.“
straipsnio pakeitimas
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos iki 3 mėnesių per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką ar į kitą Šengeno valstybę dienos , bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį .“
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą ar kitos Šengeno valstybės išduotą nacionalinę vizą , gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką ar kitą Šengeno valstybę dienos jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį .“
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, bet turi vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje iki 3 mėnesių per pusę metų be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį .“
5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Užsienietis, kuris nenurodytas šio straipsnio 4 dalyje, bet turi kitos Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą , leidimo gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo metu turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki
be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį , skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką arba į kitą ne minėtą leidimą gyventi išdavusią Šengeno valstybę dienos .“
ją išdėstyti taip: „ 7.
Į Lietuvos Respublikos jūrų uostus atplaukusių laivų įgulų nariams, taip pat jūrininkams, atvykusiems į laivą vizos galiojimo laiku ir įtrauktiems į laivo įgulos sąrašą, leidžiama be vizos išlipti į krantą Lietuvos Respublikoje ir būti savivaldybės, į kurią įplaukia jų laivas, teritorijoje, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius 90 dienų .
“ 4 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose , arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus ;“. 5 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2, 4, 5 2–5,
7 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo be vizos laiką;“. 6 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, papildoma apsauga prieglobstis arba laikina laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat užsieniečio, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos nariams, kurie kreipėsi dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju per 3 mėnesius nuo pabėgėlio statuso prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.“ 7 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Papildyti 28 straipsnį 4 dalimi:
„ 4.
Šio Įstatymo nustatytais atvejais vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui gali pateikti ne pats užsienietis, o šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje, 44 straipsnio 4 dalyje, 441 straipsnio 2 dalyje ar 492 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai. “
straipsnio pakeitimas
1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir pateikia darbdavio įsipareigojimą jį pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 2 ir ne didesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, taip pat dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis atitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ir šio užsieniečio šeimos nariui – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;“. 2. Pakeisti 33 straipsnio
punktą ir jį išdėstyti taip: „21 ) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir pateikia darbdavio įsipareigojimą jį pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos ;“. 3. Papildyti 33 straipsnį 4 dalimi: „ 4.
Jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir
(ar) dokumentų, sprendimą dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti įgaliota institucija ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gavimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų – šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo toje institucijoje dienos. “
straipsnio pakeitimas
1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose , arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus ;“. 2. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 13 punktu: „
Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti; “. 3. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 14 punktu: „
14) jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. “
straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) jo negalima nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais nustatyta tvarka arba jam šio Įstatymo 132 straipsnio nustatyta tvarka atidėtas užsieniečio išsiuntimas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ;“. 2. Pakeisti 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Leidimas laikinai gyventi užsieniečio prašymu taip pat gali būti pakeistas naujai įforminamas , jeigu:
1) užsienietis pakeičia asmens duomenis;
2) leidimas laikinai gyventi tapo netinkamas naudoti;
3) šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju pasibaigia leidimo laikinai gyventi galiojimas laikotarpis, kuriam įformintas leidimas laikinai gyventi ;
4) leidime laikinai gyventi yra netikslių įrašų;
5) leidimas laikinai gyventi yra prarastas.“
3Pakeisti 40 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Leidimas laikinai gyventi įforminamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti prašomo išduoti leidimo laikinai gyventi galiojimo laiką laikotarpį, kuriam išduodamas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi . Jeigu užsieniečio pateikto kelionės dokumento galiojimas neviršija jam išduodamo ar keičiamo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpio arba jį viršija mažiau nei 3 mėnesiais, leidimas laikinai gyventi įforminamas 3 mėnesiais trumpesniam negu kelionės dokumento galiojimo laikotarpiui ir, užsieniečiui pateikus naują galiojantį kelionės dokumentą, gali būti naujai įformintas likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui .“ 11 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir išduotas leidimas nuolat gyventi;“. 2. Pakeisti 43 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kuriam suteiktas pabėgėlio prieglobstis Lietuvos Respublikoje statusas ;“. 3. Pakeisti 43 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Teisės į šeimos susijungimą neturi užsieniečiai :
1) pateikę prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kol dėl prieglobsčio suteikimo nepriimtas galutinis sprendimas ;
2) taip pat užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;
3) kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jeigu jų šeimos nariams nebūtų suteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 3–5 punktus arba 3 dalį .“ 12 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„44 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti 1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis:
1) turi leidimą dirbti , išduotą pagal šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus; arba
2) pagal šio Įstatymo 58 straipsnio
5, 6 punktus yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ;
3) atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui;
b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį;
c) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. 2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją. 3. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, arba pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 5, 6 punktus yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. 4. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą gali pateikti užsienietis arba jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys. 3
išduoti leidimą laikinai gyventi gali būti nagrinėjamas kartu su prašymu išduoti leidimą dirbti. 2
ketina dirbti, leidimas laikinai gyventi išduodamas laikotarpiui, kurį galioja jam išduotas leidimas dirbti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams .
Jeigu užsienietis yra atleistas atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti arba atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas , leidimas laikinai gyventi jam išduodamas arba keičiamas darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 dvejiems metams , išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis . 7. Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje. 8. Darbo sutartis su užsieniečiu, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, turi būti sudaryta ir jos kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, teritorinei darbo biržai registruoti darbdavys turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi šiam užsieniečiui išdavimo dienos. 49 . Pasibaigus leidimo dirbti galiojimui arba darbui Lietuvos Respublikoje , užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.“ 13 straipsnis. 441 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 441 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas:
darbdavio įsipareigojimą pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai;
pateikia dokumentą, patvirtinantį pateikiamas dokumentas, patvirtinantis , kad jis užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą, nurodytą darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – dokumentą, patvirtinantį aukštą profesinę kvalifikaciją;
3) Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus atvejus, kai užsienietis pateikia darbdavio įsipareigojimą jį pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, arba kai užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję 2 šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą , arba jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys .“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas užsieniečiui pateikus darbdavio įsipareigojimą jį įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, ir leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu numatytas darbo užmokestis tampa mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio straipsnio
ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.“
straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip: „3) pagal šio Įstatymo
yra sportininkas profesionalas arba treneris, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti sporto veikla;
“. 2. Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 4 punktu:
„
4) yra atlikėjas, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatyme, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti atlikėjo veikla; “. 3.
3Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 5 punktu:
„
5) yra žurnalistas, akredituotas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti veikla pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą;
“. 4. Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
„
6) yra tradicinės Lietuvos religinės bendrijos (bendruomenės) ar valstybės pripažintos religinės bendrijos narys arba Lietuvos Respublikoje juridinio asmens statusą turinčios kitos religinės bendruomenės ar bendrijos dvasininkas, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti veikla pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, jeigu dėl užsieniečio atvykimo tarpininkauja atitinkamos religinės bendrijos (bendruomenės) vadovybė ir patvirtina, kad užsienietis turės lėšų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;
“. 5. Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„
“. 6. Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 8 punktu:
„
8) yra Europos Sąjungos ar jos valstybių narių remiamų savanorių programų dalyvis. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems dvejiems metams.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 492 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina pagal darbo sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija, dirbti kaip dėstytojas, atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas.
Be to, jis užsienietis arba mokslo ir studijų institucija turi pateikti šios institucijos rašytinį įsipareigojimą, galiojantį dar 6 mėnesius nuo darbo sutarties termino pabaigos, kad tuo atveju, jei užsienietis neteisėtai pasiliktų Lietuvos Respublikoje, mokslo ir studijų institucija kompensuos išlaidas, susijusias su užsieniečio buvimu ir grįžimu, kai tos išlaidos dengiamos valstybės lėšomis.“ 17 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį , kai bedarbiu tapo užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą ) arba nustatoma, kad su užsieniečiu , kuris atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, nesudaryta darbo sutartis nesudaryta ;“. 2. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) atsirado galimybė išsiųsti užsienietį išnyko priežastys, dėl kurių užsienietis nebuvo grąžintas į užsienio valstybę ar išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, kai leidimas laikinai gyventi buvo jam išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą punkte nustatytu pagrindu ;“. 18 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsienietis dokumentus leidimui laikinai gyventi Prašymas išduoti arba pakeisti pateikia vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai leidimą laikinai gyventi pateikiamas šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms .“
52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) leidimas laikinai gyventi yra pakeistas naujai įformintas šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais;“
straipsnio pakeitimas
1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) jis yra vaikas iki
nepilnametis užsienietis , gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai ar vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi;“. 2. Pakeisti 53 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) jis yra vaikas iki
nepilnametis užsienietis , gimęs ne Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi;“. 3. Pripažinti netekusia galios 53 straipsnio 5 dalį. 5. Užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas vadovaujantis šio Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis, leidimas nuolat gyventi gali būti išduotas, jeigu jis, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gyveno kartu su šeima Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus. 4. Pakeisti 53 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Leidimas nuolat gyventi, išduodamas šio straipsnio 1 dalies 8 ir81 punktuose ir 5 dalyje nustatytais pagrindais, gali būti išduotas, jeigu užsienietis išlaikė valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ;“. 2. Papildyti 54 straipsnio 1 dalį 21 punktu ir jį išdėstyti taip:
„2 1 ) jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, o tuo atveju, kai leidimas nuolat gyventi užsieniečiui išduotas šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, – jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei ;
“. 3. Papildyti 54 straipsnio 1 dalį 5 punktu:
„
5) šio Įstatymo nustatyta tvarka panaikinamas užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas.
“ 22 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsienietis dokumentus leidimui nuolat gyventi prašymą išduoti arba pakeisti pateikia vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai leidimą nuolat gyventi pateikia šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms .“
2Pakeisti 55 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1,
3Pakeisti 55 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 , 21 punkte nustatytu pagrindu punktuose nustatytais pagrindais priima Vilniaus apygardos administracinis teismas.“ 23 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas dirbti), išskyrus atvejus, numatytus šio Įstatymo 58 straipsnyje, kai užsienietis yra atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti , jeigu:
1) ketina įgyvendinti teisę dirbti pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalį (išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnio 2 punkte nurodytą atvejį), 491 straipsnio 6 dalį ar 132 straipsnio 3 dalį;
2) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninių darbų arba dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas;
3) užsienietis, kurio nuolatinė darbo vieta yra užsienio valstybėje, atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką (išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnio 5, 6 punktuose nurodytus atvejus);
4) jis pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti;
5) neatvyksta į Lietuvos Respubliką, tačiau ketina dirbti pagal nuotolinio darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje .“
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Leidimą dirbti užsienietis privalo gauti įsigyti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką , išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose nurodytus atvejus .“
galios 57 straipsnio 4 dalį. 4. Socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su vidaus reikalų ministru nustato sąlygas ir tvarką, kai leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduotas jam esant Lietuvos Respublikoje. 24 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „58 straipsnis. Užsieniečio atleidimas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti 1.
Užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis :
1) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 1–3 , 7, 9, 10 punktus;
2) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 14 punktą, ir, turėdamas tokį leidimą gyventi ir leidimą dirbti, dirbo Lietuvos Respublikoje ne mažiau negu vienus metus;32 ) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies
studijuodamas ketina dirbti mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir
(arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų srityje ;43 ) turi leidimą nuolat gyventi;54 ) kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41
ar 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą;
valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (-ame) Lietuvos Respublikoje, kaip vadovas arba kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje ir jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai;
6) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;
7) yra su Lietuvos valstybės vėliava tarptautiniais maršrutais plaukiojančio laivo įgulos narys;
metus tvarkyti reikalų, susijusių su derybomis dėl sutarties sudarymo ir šios sutarties vykdymu, su personalo mokymu ar įrangos įdiegimu;
punktuose nurodyta teisėta veikla, taip pat dirbti kaip dėstytojas arba atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas, turėdamas darbo arba autorinę sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija;
.
Užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis :
1) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 1–3 , 7, 9, 10 punktus;
2) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 14 punktą, ir, turėdamas tokį leidimą gyventi ir leidimą dirbti, dirbo Lietuvos Respublikoje ne mažiau negu vienus metus;32 ) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies
studijuodamas ketina dirbti mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir
(arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų srityje ;43 ) turi leidimą nuolat gyventi;54 ) kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41
ar 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą;
valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (-ame) Lietuvos Respublikoje, kaip vadovas arba kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje ir jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai;
6) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;
7) yra su Lietuvos valstybės vėliava tarptautiniais maršrutais plaukiojančio laivo įgulos narys;
metus tvarkyti reikalų, susijusių su derybomis dėl sutarties sudarymo ir šios sutarties vykdymu, su personalo mokymu ar įrangos įdiegimu;
punktuose nurodyta teisėta veikla, taip pat dirbti kaip dėstytojas arba atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas, turėdamas darbo arba autorinę sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija;
. 2.
2Socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato sąlygas, kuriomis užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.
“ 25 straipsnis. IV skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„
“. 26 straipsnis. 66 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 66 straipsnį. 66 straipsnis. Prieglobsčio formos Šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka suteikiamo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje formos:
1) pabėgėlio statusas;
2) papildoma apsauga;
3) laikinoji apsauga. 27 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„67 straipsnis. Prašymo suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje prieglobstį pateikimas
1Užsieniečio prašymas suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje (toliau – prašymas suteikti prieglobstį) prieglobstį gali būti pateiktas:
1) Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo pasienio kontrolės punktuose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai;
2) teritorinei policijos įstaigai;
3) Užsieniečių registracijos centrui. 2. Užsienietis turi teisę asmeniškai pateikti pateikia prašymą suteikti prieglobstį. Nepilnamečių šeimos narių vardu prašymą gali pateikti vienas iš pilnamečių šeimos narių. 3. Prieglobsčio prašytojas privalo kiek įmanoma anksčiau pateikti informaciją, reikiamą prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti. 34 . Nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nustatoma laikinoji globa (rūpyba) . 5. Priimant sprendimus pagal šio Įstatymo nuostatas atsižvelgiama į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. 46 .
4
6Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras.“ 28 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas Papildyti 68 straipsnį 3 dalimi:
„
3Pagal šio Įstatymo 32 straipsnio 3 dalį vykdant nelydimo nepilnamečio šeimos narių paiešką, užtikrinamas informacijos rinkimo ir tvarkymo konfidencialumas.
“ 29 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vidaus reikalų ministro įgaliota institucija užtikrina duomenų apie pabėgėlio prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudus apsaugą.“ 30 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas Pakeisti 77 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga prieglobstis , taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas į užsienio valstybę arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.“ 31 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas Pakeisti 79 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
3Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka apgyvendinamas pas pilnamečius giminaičius, laikiną globėją (rūpintoją) arba Pabėgėlių priėmimo centre, jeigu jo laikinas globėjas (rūpintojas) ar kitas teisėtas atstovas tam neprieštarauja. Sprendžiant dėl nelydimo nepilnamečio apgyvendinimo atsižvelgiama į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą.
“ 32 straipsnis. 83 straipsnio pakeitimas Pakeisti 83 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„83 straipsnis. Įrodinėjimo priemonių leistinumas Prašymo suteikti prieglobstį vertinimas 1.
Prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. 12 . Kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju . 3. Tai, kad prieglobsčio prašytojas jau buvo persekiojamas ar jo atžvilgiu buvo padaryti šio Įstatymo 87 straipsnio
tokių veiksmų, yra rimtas visiškai pagrįstos prieglobsčio prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti tokius veiksmus požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar tokie veiksmai nebus padaryti dar kartą. 4. Prašymas suteikti prieglobstį gali būti grindžiamas įvykiais, įvykusiais po to, kai prieglobsčio prašytojas išvyko iš kilmės valstybės, arba veikla, kurią prieglobsčio prašytojas vykdė po to, kai išvyko iš kilmės valstybės, ypač jeigu nustatoma, kad ta veikla yra kilmės valstybėje turėtų įsitikinimų ar požiūrio reiškimas ir tolesnis jų laikymasis.
Jeigu prieglobsčio prašytojas pateikia pakartotinį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame persekiojimo baimė grindžiama aplinkybėmis, kurias prieglobsčio prašytojas po išvykimo iš kilmės valstybės sukūrė pats, pabėgėlio statusas jam paprastai nesuteikiamas. 25
12 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 86 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „86 straipsnis. Pabėgėlio statuso suteikimas
suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje straipsnio 1, 2 dalyse . 2.
dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama v eiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos. 23 . Sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo arba nesuteikimo priima Migracijos departamentas. 4. Priėmus sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija pabėgėliui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su pabėgėlio statusu. “34 straipsnis. 87 straipsnio pakeitimas Pakeisti 87 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„87 straipsnis. Papildomos apsaugos suteikimas
1.
Papildoma apsauga gali būti suteikta suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:
1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;
2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija ;
3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams . 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų. 23 . Sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo arba nesuteikimo prieglobsčio prašytojui priima Migracijos departamentas. 4. Priėmus sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija šią apsaugą gavusiam užsieniečiui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su papildoma apsauga. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 88 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „88 straipsnis. Priežastys, dėl kurių nesuteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga Prieglobsčio nesuteikimas 1.
Prieglobsčio prašytojui prieglobstis nesuteikiamas, jeigu nustatoma, kad jis savo kilmės valstybės teritorijos dalyje nepatirtų visiškai pagrįstos persekiojimo baimės ar realaus šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojaus arba turėtų galimybę naudotis valstybės ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, apsauga, valstybė ar tokia grupė ar organizacija nori ir gali pasiūlyti veiksmingą ir ilgalaikio pobūdžio apsaugą, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, o prieglobsčio prašytojas turi galimybę tokia apsauga pasinaudoti, į tą valstybės teritorijos dalį jis gali saugiai ir teisėtai atvykti, taip pat pagrįstai manoma, kad jis joje įsikurs. 2.
2Prieglobsčio prašytojui, atitinkančiam šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nesuteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga , jeigu:
1) jis naudojasi Jungtinių Tautų institucijų ar organizacijų, išskyrus Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, pagalba parama ir apsauga;
2) valstybės, kurioje jis gyvena, kompetentingos institucijos pripažįsta jo teises ir pareigas, susijusias su tos valstybės pilietybe kurios priskiriamos tos valstybės piliečiams arba joms prilygsta ;
3) yra rimtas pagrindas manyti, kad iki atvykimo į Lietuvos Respubliką jis padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą (sunkiais nepolitiniais nusikaltimais gali būti laikomi ir tariamai politiniu tikslu įvykdyti ypač žiaurūs veiksmai) arba yra kaltinamas veika, prieštaraujančia pripažintas kaltu dėl veiksmų, prieštaraujančių Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokį nusikaltimą ar tokius veiksmus ;
4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ir arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose , arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus ;
5) yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei , kai prieglobsčio prašytojas prašo suteikti pabėgėlio statusą;
6) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui ar viešajai tvarkai arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, kai prieglobsčio prašytojas prašo suteikti papildomą apsaugą . 3.
prašytojui, atitinkančiam šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nesuteikiama papildoma apsauga, jeigu:
1) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus;
manyti, kad jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokį nusikaltimą;
3) jis yra pripažintas kaltu dėl veiksmų, prieštaraujančių Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams, arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius veiksmus;
grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei;
už padarytą nusikaltimą ir jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai už tokio nusikaltimo padarymą numato laisvės atėmimo bausmę. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 89 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „89 straipsnis. Dokumentų Kelionės dokumentų išdavimas užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje
suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas, Migracijos departamento sprendimu išduodamas leidimas nuolat gyventi. 2. Užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento sprendimu išduodamas leidimas laikinai gyventi. 31 . Pabėgėliui, kuris nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, išvykti į užsienio valstybę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduodamas pabėgėlio kelionės dokumentas. Pabėgėlio kelionės dokumente elektroniniu būdu fiksuojami pabėgėlio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 2252/2004 numatytus atvejus. 2.
2Užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, gyvenančiam Lietuvos Respublikoje, pagal šio Įstatymo 37 straipsnio nuostatas išduodamas užsieniečio pasas.
“ 37 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas Pakeisti 90 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„90 straipsnis. Pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje Prieglobsčio panaikinimas
1Užsieniečiui suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas panaikinamas, jeigu jis:
1) savo noru vėl pasinaudojo naudojasi valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba apsauga ;
2) savo noru susigrąžino prarastą pilietybę;
3) įgijo kitos užsienio valstybės pilietybę ir naudojasi tos valstybės, kurios pilietis jis dabar yra, gynyba apsauga ;
4) savo noru vėl apsigyveno valstybėje, kurią buvo palikęs arba už kurios ribų jis buvo bijodamas persekiojimo;
5) negali atsisakyti naudotis valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba apsauga , nes jau nėra aplinkybių, dėl kurių buvo pripažintas pabėgėliu į kurias atsižvelgus jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje ;
6) kaip pilietybės neturintis asmuo gali grįžti į valstybę, kurioje buvo jo gyvenamoji vieta, nes jau nėra aplinkybių, dėl kurių buvo pripažintas pabėgėliu į kurias atsižvelgus jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje ;
7) pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje gavo apgaulės būdu, išskyrus atvejus, kai jo pateikta informacija apie save neturėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje ;
8) gyvendamas Lietuvos Respublikoje, gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo;
9) gavo pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą, nors toks statusas jam neturėjo būti suteiktas, arba, suteikus pabėgėlio statusą, paaiškėjo aplinkybės, numatytos šio Įstatymo 88 straipsnyje straipsnio 2 dalyje . 2.
papildoma apsauga panaikinama, jeigu jis:
1) gali grįžti į savo kilmės valstybę, nes jau nėra aplinkybių, dėl kurių į kurias atsižvelgus jam buvo suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje ;
2) išvyksta gyventi į užsienio valstybę;32 ) papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje gavo apgaulės būdu, išskyrus atvejus, kai jo pateikta informacija apie save neturėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam prieglobstį tokią apsaugą ;
4) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo;53 ) gavo papildomą apsaugą, nors ji jam neturėjo būti suteikta, arba, suteikus papildomą apsaugą, paaiškėjo aplinkybės, numatytos šio Įstatymo 88 straipsnyje straipsnio 3 dalyje . 3. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimo priima Migracijos departamentas, išskyrus šio Įstatymo 88 straipsnio 5 ir 6 punktuose, 90 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 2 dalies
straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus . Šiais pagrindais sprendimą priima Vilniaus apygardos administracinis teismas. 4. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimo, paaiškėjus šio Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punkte ar 3 dalies 4 punkte nurodytoms aplinkybėms, priima Vilniaus apygardos administracinis teismas. 45 . Kai užsieniečiui panaikinamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje , jis taip pat turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kitaip. 6.
statuso arba papildomos apsaugos panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose ir 2 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais atsižvelgiama į tai, ar aplinkybių pasikeitimas yra tokio svarbaus ir ilgalaikio pobūdžio , kad baimė būti persekiojamam nebegali būti laikoma visiškai pagrįsta, arba kad šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų grėsmė nebėra reali. 7. Šio straipsnio 1 dalies 5,
pabėgėliui, o šio straipsnio 2 dalies 1 punktas – užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, jeigu jis gali nurodyti įtikinamas priežastis, atsirandančias atitinkamai dėl anksčiau patirto persekiojimo ar anksčiau patirtų šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų, dėl kurių jis atsisako naudotis savo kilmės valstybės apsauga. “
1Pakeisti 92 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
Taryba priima sprendimą, kad yra masinis užsieniečių antplūdis į Europos Sąjungą arba kyla tokio antplūdžio pavojus , vidaus reikalų ministro teikimu sprendimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo užsieniečiams priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima sprendimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo, užsieniečiai į Lietuvos Respublikos teritoriją įleidžiami bei ir apgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje , neapribojant jų judėjimo laisvės.“
Pakeisti 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą ar vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ir arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose , arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus ;“. 40 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 94 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) laisva forma raštu deklaruoti Užsieniečių registracijos centrui, Pabėgėlių priėmimo centrui ar teritorinei policijos įstaigai Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendime dėl laikinosios apsaugos suteikimo nurodytai institucijai lėšas ir turimą Lietuvos Respublikoje turtą per 3 dienas nuo laikino teritorinio prieglobsčio laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo ir gaunamas lėšas prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo laikotarpiu per 1 dieną nuo jų gavimo dienos .“
2Pakeisti 94 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytoms užsieniečių teisėms įgyvendinti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, negali jų garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu.“
3Pakeisti 94 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, turėjo lėšų apmokėti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų teisių įgyvendinimą, kai jo pagrindiniai poreikiai buvo tenkinami nemokamai, jis privalo padengti valstybės turėtas išlaidas.“ 41 straipsnis. VI skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„UŽSIENIEČIŲ INTEGRACIJA IR NATŪRALIZACIJA “. 42 straipsnis. 111 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 111 straipsnį. 111 straipsnis. Užsieniečių natūralizacija Užsienietis turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka. 43 straipsnis. 113 straipsnio pakeitimas
113 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir ( ar ) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir ( ar ) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo ir
113 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius ), taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–9 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.“
straipsnį 5 dalimi: „ 5.
Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti , įvertinamos šios aplinkybės:
1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.);
2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena);
3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika;
4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje;
neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą ;
6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės;
7) užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką;
8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu ;
“
straipsnio pakeitimas Papildyti 114 straipsnį 5 dalimi: „ 5.
U žsieniečio sulaikymas š io Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi trukti kuo trumpiau ir užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, nei būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. “45 straipsnis. 118 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o
užsieniečio sulaikymą inicijavusi institucija , kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.“
dalimi ir ją išdėstyti taip: „1
1. Jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. “
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Teismas, gavęs užsieniečio ar užsieniečio sulaikymą inicijavusios institucijos , kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo priėmimo dienos pakartotinai svarsto sprendimą sulaikyti užsienietį ir priima vieną iš šių sprendimų:
1) palikti galioti sprendimą sulaikyti užsienietį;
2) pakeisti sprendimą sulaikyti užsienietį;
3) panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį.“ 46 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas Pakeisti 119 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Išnykus sulaikymo pagrindams, užsienietis remiantis Remiantis įsigaliojusiu teismo sprendimu panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį, užsienietis paleidžiamas iš sulaikymo vietos nedelsiant.“
47 straipsnis. 122 straipsnio pakeitimas Pakeisti 122 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu užsienietis prašo išduoti leidimą gyventi, siekdamas gyventi su šeima arba gauti prašo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas gali įpareigoti užsienietį ir asmenį, su kuriuo užsienietį sieja giminystės ryšiai, atlikti DNR testą, kad būtų patvirtintas giminystės ryšys.“
48 straipsnis. 123 straipsnio pakeitimas Pakeisti 123 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu užsienietis, kuris prašo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, atsisako atlikti amžiaus nustatymo tyrimą ir nėra tam pateisinamų priežasčių, kiti duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, vertinami pagal šio Įstatymo 83 straipsnio
2 5 dalį.“ 49 straipsnis. 124 straipsnio pakeitimas Pakeisti 124 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2, 4, 5 2–5,
7 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo be vizos laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.“ 50 straipsnis. 125 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 125 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, ilgesnį už viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2, 4, 5,
7 2–5, 7 dalyse nustatytą užsieniečiams buvimo be vizos laiką;“. 2. Pakeisti 125 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, tačiau yra pažeidžiamas asmuo , arba prieglobsčio prašytojas arba užsienietis, kuriam prieglobstis nesuteiktas, ir sutinka savanoriškai grįžti į užsienio valstybę padedant tarptautinei ar nevyriausybinei organizacijai.“
3Papildyti 125 straipsnį 3 dalimi:
„
3Sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos gali būti nepriimamas, jeigu pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantį užsienietį priima atgal:
1) Europos Sąjungos valstybė narė, jeigu ši sutartis įsigaliojo iki 2009 m. sausio 13 d.;
2) valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė.
“ 51 straipsnis. 126 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jis per nustatytą laiką terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos , arba savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą laiką terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba, jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ;“. 2. Pakeisti 126 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai gali stebėti užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija kartu su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis vykdo užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos stebėseną vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka .“52 straipsnis. 127 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Kai dėl nuo užsieniečio nepriklausančių objektyvių priežasčių jis per nustatytą terminą negali savanoriškai išvykti, šis terminas gali būti pratęstas. “
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti atidėtas sustabdytas
yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, s prendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos jam gali būti nustatytas trumpesnis nei 7 dienų terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba terminas savanoriškai išvykti nesuteikiamas.
Šio straipsnio 1, 3 dalyse nurodytas t erminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pratęstas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau bendras įpareigojimo savanoriškai išvykti terminas negali viršyti 60 dienų. “
5Pakeisti 127 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima Migracijos departamentas, policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o sprendimus įgyvendina jo įvykdymą kontroliuoja policija arba ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.“ 53 straipsnis. 128 straipsnio pakeitimas Pakeisti 128 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo:
1) teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laiką;
2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje;
3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika , taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (-as) ;
4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.“ 54 straipsnis. 129 straipsnio pakeitimas Pakeisti 129 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu nelydimo nepilnamečio užsieniečio negalima grąžinti į kilmės ar kitą nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, jam turi būti suteikta teisė gyventi Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi .“
1Pakeisti 130 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei.“
straipsnį 5 dalimi: „
5Užsieniečiui,
kuris neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ar negrąžinamas į užsienio valstybę šio straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais, išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi. “
straipsnio pakeitimas Papildyti 132 straipsnį 2 ir 3 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip: „132 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kurio išsiuntimas kai sprendimo dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas yra sustabdytas
sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas yra sustabdytas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatytų nurodytų aplinkybių, šios aplinkybės per vienerius metus nuo sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymo sustabdymo neišnyko ir užsienietis nėra sulaikytas, jam išduodamas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu . 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju užsieniečiui išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi. 3. Užsienietis, kuriam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi, gavęs leidimą dirbti, turi teisę dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. “
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas ir , užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos , grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę , arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos arba ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (-ų) baudos (-ų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsieniečiui, kuris savanoriškai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir turi neįvykdytų prievolių Lietuvos Respublikai arba piktnaudžiauja savanoriško išvykimo iš Lietuvos Respublikos galimybe ar buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.“
straipsnį 22 dalimi: „2
2. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką netaikomas užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos dėl to, kad per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos arba savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą, jeigu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio
nekelia grėsmės valstybės saugumui ar visuomenei. “
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas . Draudimo atvykti trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes .“
140
140 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Dėl šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 90 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 2 dalies 4 punkte 4 dalyje , 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte, 3 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos užsieniečio grėsmės valstybės saugumui į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti sprendimą panaikinti užsieniečiui suteiktą pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos kreipiasi Valstybės saugumo departamentas.“
140 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dėl šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies
22
4 dalyje , 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte , 3 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti sprendimą panaikinti užsieniečiui suteiktą pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos kreipiasi Policijos departamentas prie Vidaus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Lietuvos policijos generalinio komisaro pavedimu – teritorinė policijos įstaiga arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavedimu – Valstybės sienos apsaugos tarnybos rinktinė.“ 59 straipsnis. 142 straipsnio pakeitimas Pakeisti 142 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 142 straipsnis. Užsieniečių duomenų tvarkymas registras 1.
Užsieniečių, kurių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautines sutartis, duomenys yra registruojami Užsieniečių registre. 2. Užsieniečių registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Užsieniečių registro valdytoja yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, šio registro tvarkytojus paskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Užsieniečių registro duomenys tvarkomi vadovaujantis šiuo Įstatymu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais , Europos Sąjungos teisės aktais bei tarptautinėmis sutartimis.“
priedo pakeitimas
išdėstyti taip: „2. 1990 m. birželio 19 d. Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas ,
2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 265/2010 (OL 2010 L 85, p. 1)
d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L 182, p. 1) .“
2Pakeisti Įstatymo priedo 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4. 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių
piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL 2004 m. specialusis leidimas , 19 skyrius, 4 tomas, p. 65), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1244/2009 (OL 2009 L 336, p. 1) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L 182, p. 1) .“ 3.
galios Įstatymo priedo 16 punktą. 16. 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (OL 2004 m. specialusis leidimas , 19 skyrius, 7 tomas, p. 96). 4. Pakeisti Įstatymo priedo 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
„21. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis
taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL 2006 L 105, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 265/2010 (OL
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L 182, p. 1) .“
5Pakeisti Įstatymo priedo 22 punktą ir jį išdėstyti taip:
„22. 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų
informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (OL 2008 L 218, p. 60) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais
Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L 182, p. 1) .“
6Pakeisti Įstatymo priedo 26 punktą ir jį išdėstyti taip:
„26. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis
Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL 2009 L 243, p. 1) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais
Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L 182, p. 1) .“
priedą 28 punktu: „ 28. 2011 m. gruodžio 13 d.
2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL 2011 L 337, p. 9). “
punktu: „ 29. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (OL 2011 L 343, p. 1). “61 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. vasario 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo
teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo,
prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti
prieglobstį – toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje valstybėje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei ir kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.“
dalimi: „12
1. Laikinoji apsauga – šio Įstatymo nustatyta tvarka užsieniečiui suteikiama neatidėliotina ribotos trukmės apsauga Lietuvos Respublikoje, esant užsieniečių, negalinčių grįžti į savo kilmės valstybę, antplūdžiui į Europos Sąjungą arba kylant tokio antplūdžio pavojui. “
3Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje
(toliau – leidimas dirbti)
nurodytą laiką.“
4Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16.
Nelydimas nepilnametis užsienietis –
nepilnametis užsienietis, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų arba atvyko lydimas šių asmenų, tačiau buvo paliktas Lietuvos Respublikoje be priežiūros kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be jų tol, kol tie asmenys pradeda juo veiksmingai rūpintis .“
dalimi: „16
1. Nepilnametis užsienietis – 18 metų nesukakęs užsienietis. “
dalį ir ją išdėstyti taip: „181 . Pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą ) .“
dalimi: „18
2. Prašymas suteikti prieglobstį – užsieniečio bet kokia forma išreikštas kreipimasis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. “
8Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 21 dalį. 21. Prieglobsčio prašytojo laikinas apgyvendinimas – prieglobsčio prašytojo
apgyvendinimas atitinkamoje vietoje, neapribojant judėjimo laisvės. 9. Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip: „22.
Prieglobsčio prašytojo šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis prieglobsčio prašytojas yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį , šių porų arba vieno iš jų nesusituokę nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, nepaisant to, ar jie įvaikinti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus) (toliau – vaikai) iki 18 metų, jeigu jie nesudarė santuokos , taip pat nesusituokusio nepilnamečio prieglobsčio prašytojo tėvas (įtėvis), motina (įmotė) (toliau – tėvas, motina) ar globėjas (rūpintojas), jeigu šeima šeiminiai santykiai jau egzistavo buvo kilmės valstybėje ir prieglobsčio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
10Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje – pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos arba laikinosios apsaugos suteikimas užsieniečiui šiame Įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka užsieniečiui suteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje .“
11Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24.
Saugi kilmės valstybė – užsieniečio kilmės valstybė, kurioje teisės sistema, taikomos teisės normos ir politiniai santykiai yra tokie, kad asmuo nepersekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų ir niekas nėra kankinamas, su niekuo nesielgiama žiauriai, nežmoniškai ar žeminamai ir taip nebaudžiama, taip pat nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, nėra chaotiškų beatodairiško smurto veiksmų, galinčių kilti tarptautinio arba vidaus ginkluoto konflikto metu, grėsmės arba Europos Sąjungos Tarybos sprendimu užsieniečio kilmės valstybė įtraukta į minimalų bendrą valstybių, laikomų saugiomis kilmės valstybėmis, sąrašą, arba užsieniečio kilmės valstybė įtraukta į nacionalinį saugių trečiųjų šalių, neįtrauktų į minimalų bendrą šalių valstybių , laikomų saugiomis kilmės valstybėmis, sąrašą, sąrašą, kurį tvirtina vidaus reikalų ministras.“
12Pakeisti 2 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip:
„26. Šeimos nariai
1Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos iki 3 mėnesių per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką ar į kitą Šengeno valstybę dienos , bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį .“
2Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą
ar kitos Šengeno valstybės išduotą nacionalinę vizą , gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką ar kitą Šengeno valstybę dienos jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį .“
3Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, bet turi
vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje iki 3 mėnesių per pusę metų be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį .“
4Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Užsienietis, kuris nenurodytas šio straipsnio 4 dalyje, bet turi kitos Šengeno
valstybės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą , leidimo gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo metu turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių per pusę metų be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį , skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką arba į kitą ne minėtą leidimą gyventi išdavusią Šengeno valstybę dienos .“
11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 7.
Į Lietuvos Respublikos jūrų uostus atplaukusių laivų įgulų nariams, taip pat jūrininkams, atvykusiems į laivą vizos galiojimo laiku ir įtrauktiems į laivo įgulos sąrašą, leidžiama be vizos išlipti į krantą Lietuvos Respublikoje ir būti savivaldybės, į kurią įplaukia jų laivas, teritorijoje, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius 90 dienų . “ 4 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose , arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus ;“. 5 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2, 4, 5 2–5, 7 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje be vizos laiką;“. 6 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, papildoma apsauga prieglobstis arba laikina laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat užsieniečio, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos nariams, kurie kreipėsi dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju per 3 mėnesius nuo pabėgėlio statuso prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.“
7 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Papildyti 28 straipsnį 4 dalimi: „ 4.
Šio Įstatymo nustatytais atvejais vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui gali pateikti ne pats užsienietis, o šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje, 44 straipsnio 4 dalyje, 441 straipsnio 2 dalyje ar 492 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai. “8 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir pateikia darbdavio įsipareigojimą jį pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 2 ir ne didesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, taip pat dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis atitinka šio Įstatymo 45 straipsnio
kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;“. 2. Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip: „21 ) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir pateikia darbdavio įsipareigojimą jį pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos ;“. 3. Papildyti 33 straipsnį 4 dalimi: „ 4.
Jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, sprendimą dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti įgaliota institucija ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gavimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų – šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo toje institucijoje dienos. “9 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose , arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus ;“. 2. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 13 punktu: „
nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti;
“. 3. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 14 punktu:
„
Įstatyme nustatytu pagrindu. “10 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) jo negalima nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo
atvejais nustatyta tvarka arba jam šio Įstatymo 132 straipsnio nustatyta tvarka atidėtas užsieniečio išsiuntimas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ;“. 2. Pakeisti 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Leidimas laikinai gyventi užsieniečio prašymu
taip pat gali būti pakeistas naujai įforminamas , jeigu:
pasibaigia leidimo laikinai gyventi galiojimas laikotarpis, kuriam įformintas leidimas laikinai gyventi ;
3Pakeisti 40 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Leidimas laikinai gyventi įforminamas
užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti prašomo išduoti leidimo laikinai gyventi galiojimo laiką laikotarpį, kuriam išduodamas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi . Jeigu užsieniečio pateikto kelionės dokumento galiojimas neviršija jam išduodamo ar keičiamo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpio arba jį viršija mažiau negu 3 mėnesiais, leidimas laikinai gyventi įforminamas 3 mėnesiais trumpesniam negu kelionės dokumento galiojimo laikotarpiui ir, užsieniečiui pateikus naują galiojantį kelionės dokumentą, gali būti naujai įformintas likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui .“11 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir išduotas leidimas nuolat gyventi;“. 2. Pakeisti 43 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kuriam suteiktas pabėgėlio prieglobstis Lietuvos Respublikoje statusas ;“. 3. Pakeisti 43 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Teisės į šeimos susijungimą neturi užsieniečiai:
1) pateikę prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje tol, kol dėl prieglobsčio suteikimo nepriimtas galutinis sprendimas ;
2) taip pat užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;
3) kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jeigu jų šeimos nariams nebūtų suteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 3–5 punktus arba 3 dalį .“ 12 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„44 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti 1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis:
, išduotą pagal šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus; arba
šio Įstatymo 58 straipsnio
5, 6 punktus yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ;
ne trumpesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui;
mažesnę negu vienų metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį;
Lietuvos darbo birža) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. 2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją. 3. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, arba pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 5, 6 punktus yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. 4. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą gali pateikti užsienietis arba jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys. 3
prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi gali būti nagrinėjamas kartu su prašymu išduoti leidimą dirbti. 2
6Užsieniečiui,
kuris ketina dirbti, leidimas laikinai gyventi išduodamas laikotarpiui, kurį galioja jam išduotas leidimas dirbti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams .
Jeigu užsienietis yra atleistas atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti arba atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas , leidimas laikinai gyventi jam išduodamas arba keičiamas darbo
2 dvejiems metams , išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis . 7. Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje. 8. Darbo sutartis su užsieniečiu, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, turi būti sudaryta ir jos kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, teritorinei darbo biržai registruoti darbdavys turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi šiam užsieniečiui išdavimo dienos. 49 . Pasibaigus leidimo dirbti galiojimui arba darbui Lietuvos Respublikoje , užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.“13 straipsnis. 441 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas:
pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai;
pateikiamas dokumentas, patvirtinantis , kad jis užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą, nurodytą darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – dokumentą, patvirtinantį aukštą profesinę kvalifikaciją;
prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus atvejus, kai užsienietis pateikia darbdavio įsipareigojimą jį pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, arba kai užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję dveji šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą , arba jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys .“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas
užsieniečiui pateikus darbdavio įsipareigojimą jį įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, ir leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu numatytas darbo užmokestis tampa mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio straipsnio
ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.“14 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalį yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti yra sportininkas profesionalas arba treneris, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme, atvykstantys į Lietuvos Respubliką užsiimti sporto veikla; “. 2. Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „
4) yra atlikėjas, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatyme, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti atlikėjo veikla; “. 3.
5 punktu: „
5) yra žurnalistas, akredituotas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti veikla pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą; “. 4. Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 6 punktu: „
6) yra tradicinės Lietuvos religinės bendrijos (bendruomenės) ar valstybės pripažintos religinės bendrijos narys arba Lietuvos Respublikoje juridinio asmens statusą turinčios kitos religinės bendruomenės ar bendrijos dvasininkas, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti veikla pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, jeigu dėl užsieniečio atvykimo tarpininkauja atitinkamos religinės bendrijos (bendruomenės) vadovybė ir patvirtina, kad užsienietis turės lėšų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;
“. 5. Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„
užsienio valstybėmis vyriausybinių programų;
“. 6. Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 8 punktu:
„
8) yra Europos Sąjungos ar jos valstybių narių remiamų savanorių programų dalyvis. “15 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, leidimas
laikinai gyventi išduodamas vieneriems dvejiems metams.“16 straipsnis. 492 straipsnio pakeitimas
492 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina pagal darbo sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija, dirbti kaip dėstytojas, atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas.
Be to, jis užsienietis arba mokslo ir studijų institucija turi pateikti šios institucijos rašytinį įsipareigojimą, galiojantį dar 6 mėnesius nuo darbo sutarties termino pabaigos, kad tuo atveju, jei užsienietis neteisėtai pasiliktų Lietuvos Respublikoje, mokslo ir studijų institucija kompensuos išlaidas, susijusias su užsieniečio buvimu Lietuvos Respublikoje ir grįžimu į užsienio valstybę, kai tos išlaidos dengiamos valstybės lėšomis.“
1Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį , kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą, tapo bedarbiu ) arba nustatoma, kad su užsieniečiu , kuris atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, nesudaryta darbo sutartis nesudaryta ;“. 2. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) atsirado galimybė išsiųsti užsienietį išnyko priežastys, dėl kurių užsienietis nebuvo grąžintas į užsienio valstybę ar išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, kai leidimas laikinai gyventi buvo jam išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą punkte nustatytu pagrindu ;“. 18 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsienietis dokumentus leidimui laikinai gyventi Prašymas išduoti arba pakeisti pateikia vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai leidimą laikinai gyventi pateikiamas šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms .“
Pakeisti 52 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) leidimas laikinai gyventi yra pakeistas naujai įformintas šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais;“20 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 53 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) jis yra vaikas iki 18 metų nepilnametis užsienietis , gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai ar vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi;“. 2. Pakeisti 53 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) jis yra vaikas iki 18 metų nepilnametis užsienietis , gimęs ne Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi;“. 3. Pripažinti netekusia galios 53 straipsnio 5 dalį. 5. Užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas vadovaujantis šio Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis, leidimas nuolat gyventi gali būti išduotas, jeigu jis, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gyveno kartu su šeima Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus. 4. Pakeisti 53 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Leidimas nuolat gyventi, išduodamas šio straipsnio 1 dalies 8 ir
81 punktuose ir 5 dalyje nustatytais pagrindais, gali būti išduotas, jeigu užsienietis išlaikė valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“21 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ;“. 2. Papildyti 54 straipsnio 1 dalį 21 punktu:
„2 1 ) jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, o tuo atveju, kai leidimas nuolat gyventi užsieniečiui išduotas šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, – jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei ;
“. 3. Papildyti 54 straipsnio 1 dalį 5 punktu:
„ 5) šio Įstatymo nustatyta tvarka panaikinamas užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas.
“
1Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsienietis dokumentus leidimui nuolat gyventi prašymą išduoti arba pakeisti pateikia vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai leidimą nuolat gyventi pateikia šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms .“
2Pakeisti 55 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 3–5 punktuose nustatytais pagrindais priima Migracijos departamentas.“
3Pakeisti 55 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 , 21 punkte nustatytu pagrindu punktuose nustatytais pagrindais priima Vilniaus apygardos administracinis teismas.“
1Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas dirbti), išskyrus atvejus, numatytus šio Įstatymo 58 straipsnyje, kai užsienietis yra atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti , jeigu:
(išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnio 2 punkte nurodytą atvejį), 491 straipsnio 6 dalį ar 132 straipsnio 3 dalį;
stažuotojas ar praktikantas;
laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką (išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnio 5, 6 punktuose nurodytus atvejus);
leidimą dirbti;
5) neatvyksta į Lietuvos Respubliką, tačiau ketina dirbti pagal nuotolinio darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje .“
2Pakeisti 57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Leidimą dirbti užsienietis privalo gauti įsigyti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką , išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose nurodytus atvejus .“
3Pripažinti netekusia galios 57 straipsnio 4 dalį. 4. Socialinės apsaugos ir darbo ministras
kartu su vidaus reikalų ministru nustato sąlygas ir tvarką, kai leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduotas jam esant Lietuvos Respublikoje. 24 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„58 straipsnis. Užsieniečio atleidimas nuo pareigos
įsigyti leidimą dirbti 1.
Užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis :
1) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 1–3 , 7, 9, 10 punktus;
dalies 14 punktą, ir, turėdamas tokį leidimą gyventi ir leidimą dirbti, dirbo Lietuvos Respublikoje ne mažiau negu vienus metus;32 ) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, ir įdarbinamas praktinio mokymo (praktikos) laikotarpiu arba studijuodamas ketina dirbti mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų srityje
leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo
punktus ar 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą;
5) atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (įsteigtame) Lietuvos Respublikoje, kaip vadovas arba kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje ir jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai;
6) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;
7) yra su Lietuvos valstybės vėliava tarptautiniais maršrutais plaukiojančio laivo įgulos narys;
8) atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui per metus tvarkyti reikalų, susijusių su derybomis dėl sutarties sudarymo ir šios sutarties vykdymu, su personalo mokymu ar įrangos įdiegimu;
9) atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3–8 punktuose nurodyta teisėta veikla, taip pat dirbti kaip dėstytojas arba atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas, turėdamas darbo arba autorinę sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija;
10) turi nacionalinę vizą, išduotą pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalį .
Užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis :
1) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 1–3 , 7, 9, 10 punktus;
dalies 14 punktą, ir, turėdamas tokį leidimą gyventi ir leidimą dirbti, dirbo Lietuvos Respublikoje ne mažiau negu vienus metus;32 ) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, ir įdarbinamas praktinio mokymo (praktikos) laikotarpiu arba studijuodamas ketina dirbti mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų srityje
leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo
punktus ar 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą;
5) atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (įsteigtame) Lietuvos Respublikoje, kaip vadovas arba kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje ir jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai;
6) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;
7) yra su Lietuvos valstybės vėliava tarptautiniais maršrutais plaukiojančio laivo įgulos narys;
8) atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui per metus tvarkyti reikalų, susijusių su derybomis dėl sutarties sudarymo ir šios sutarties vykdymu, su personalo mokymu ar įrangos įdiegimu;
9) atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3–8 punktuose nurodyta teisėta veikla, taip pat dirbti kaip dėstytojas arba atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas, turėdamas darbo arba autorinę sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija;
10) turi nacionalinę vizą, išduotą pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalį . 2.
2Socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato sąlygas, kuriomis užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.
“ 25 straipsnis. IV skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ,,IV
“ 26 straipsnis. 66 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 66 straipsnį. 66 straipsnis. Prieglobsčio formos Šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka suteikiamo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje formos:
1) pabėgėlio statusas;
2) papildoma apsauga;
3) laikinoji apsauga. 27 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„67 straipsnis. Prašymo suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje prieglobstį pateikimas
1Užsieniečio prašymas suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje (toliau – prašymas suteikti prieglobstį) prieglobstį gali būti pateiktas:
1) Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo pasienio kontrolės punktuose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai;
2) teritorinei policijos įstaigai;
3) Užsieniečių registracijos centrui. 2. Užsienietis turi teisę asmeniškai pateikti pateikia prašymą suteikti prieglobstį. Nepilnamečių šeimos narių vardu prašymą gali pateikti vienas iš pilnamečių šeimos narių. 3. Prieglobsčio prašytojas privalo kiek įmanoma anksčiau pateikti informaciją, reikiamą prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti. 34 . Nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nustatoma laikinoji globa (rūpyba) . 5. Priimant sprendimus pagal šio Įstatymo nuostatas, atsižvelgiama į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. 46 .
4
6. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras.“28 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas Papildyti 68 straipsnį 3 dalimi: „
narių paiešką, užtikrinamas informacijos rinkimo ir tvarkymo konfidencialumas. “29 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vidaus reikalų ministro įgaliota institucija užtikrina duomenų apie pabėgėlio prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudus apsaugą.“
Pakeisti 77 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas
pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga prieglobstis , taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas į užsienio valstybę arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.“31 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas Pakeisti 79 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka apgyvendinamas pas pilnamečius giminaičius, laikiną globėją (rūpintoją) arba Pabėgėlių priėmimo centre, jeigu jo laikinas globėjas (rūpintojas) ar kitas teisėtas atstovas tam neprieštarauja. Sprendžiant dėl nelydimo nepilnamečio apgyvendinimo atsižvelgiama į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą. “32 straipsnis. 83 straipsnio pakeitimas Pakeisti 83 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„83 straipsnis. Įrodinėjimo priemonių leistinumas
Prašymo suteikti prieglobstį vertinimas 1.
Prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. 12 . Kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju . 3. Tai, kad prieglobsčio prašytojas jau buvo persekiojamas ar jo atžvilgiu buvo padaryti šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar imtis tokių veiksmų, yra rimtas visiškai pagrįstos prieglobsčio prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti tokius veiksmus požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar tokie veiksmai nebus padaryti dar kartą. 4. Prašymas suteikti prieglobstį gali būti grindžiamas įvykiais, įvykusiais po to, kai prieglobsčio prašytojas išvyko iš kilmės valstybės, arba veikla, kurią prieglobsčio prašytojas vykdė po to, kai išvyko iš kilmės valstybės, ypač jeigu nustatoma, kad ta veikla yra kilmės valstybėje turėtų įsitikinimų ar požiūrio reiškimas ir tolesnis jų laikymasis.
Jeigu prieglobsčio prašytojas pateikia pakartotinį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame persekiojimo baimė grindžiama aplinkybėmis, kurias prieglobsčio prašytojas po išvykimo iš kilmės valstybės sukūrė pats, pabėgėlio statusas jam paprastai nesuteikiamas. 25
12 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.“33 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas Pakeisti 86 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „86 straipsnis. Pabėgėlio statuso suteikimas
pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje straipsnio 1, 2 dalyse . 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė,
valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama v eiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos. 23 . Sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo arba nesuteikimo priima Migracijos departamentas. 4. Priėmus sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija pabėgėliui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su pabėgėlio statusu. “
Pakeisti 87 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „87 straipsnis. Papildomos apsaugos suteikimas 1.
Papildoma apsauga gali būti suteikta suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:
žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;
jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija ;
rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams . 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų. 23 . Sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo arba nesuteikimo prieglobsčio prašytojui priima Migracijos departamentas. 4. Priėmus sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija šią apsaugą gavusiam užsieniečiui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su papildoma apsauga. “35 straipsnis. 88 straipsnio pakeitimas Pakeisti 88 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „88 straipsnis. Priežastys, dėl kurių nesuteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga Prieglobsčio nesuteikimas 1.
Prieglobsčio prašytojui prieglobstis nesuteikiamas, jeigu nustatoma, kad jis savo kilmės valstybės teritorijos dalyje nepatirtų visiškai pagrįstos persekiojimo baimės ar realaus šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojaus arba turėtų galimybę naudotis valstybės ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, apsauga, valstybė ar tokia grupė, ar organizacija nori ir gali pasiūlyti veiksmingą ir ilgalaikio pobūdžio apsaugą, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, o prieglobsčio prašytojas turi galimybę tokia apsauga pasinaudoti, į tą valstybės teritorijos dalį jis gali saugiai ir teisėtai atvykti, taip pat pagrįstai manoma, kad jis joje įsikurs. 2.
2Prieglobsčio prašytojui, atitinkančiam šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nesuteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga , jeigu:
1) jis naudojasi Jungtinių Tautų institucijų ar organizacijų, išskyrus Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, pagalba parama ir apsauga;
2) valstybės, kurioje jis gyvena, kompetentingos institucijos pripažįsta jo teises ir pareigas, susijusias su tos valstybės pilietybe kurios priskiriamos tos valstybės piliečiams arba joms prilygsta ;
3) yra rimtas pagrindas manyti, kad iki atvykimo į Lietuvos Respubliką jis padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą (sunkiais nepolitiniais nusikaltimais gali būti laikomi ir tariamai politiniu tikslu įvykdyti ypač žiaurūs veiksmai) arba yra kaltinamas veika, prieštaraujančia pripažintas kaltu dėl veiksmų, prieštaraujančių Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokį nusikaltimą ar tokius veiksmus ;
4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ir arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose , arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus ;
5) yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei , kai prieglobsčio prašytojas prašo suteikti pabėgėlio statusą;
6) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui ar viešajai tvarkai arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, kai prieglobsčio prašytojas prašo suteikti papildomą apsaugą . 3.
prašytojui, atitinkančiam šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nesuteikiama papildoma apsauga, jeigu:
1) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;
rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokį nusikaltimą;
3) jis yra pripažintas kaltu dėl veiksmų, prieštaraujančių Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius veiksmus;
grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei;
padarytą nusikaltimą ir jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai už tokio nusikaltimo padarymą numato laisvės atėmimo bausmę. “36 straipsnis. 89 straipsnio pakeitimas Pakeisti 89 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „89 straipsnis. Dokumentų Kelionės dokumentų išdavimas užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos
1Užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas,
Migracijos departamento sprendimu išduodamas leidimas nuolat gyventi. 2. Užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento sprendimu išduodamas leidimas laikinai gyventi. 31 . Pabėgėliui, kuris nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, išvykti į užsienio valstybę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduodamas pabėgėlio kelionės dokumentas. Pabėgėlio kelionės dokumente elektroniniu būdu fiksuojami pabėgėlio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 2252/2004 numatytus atvejus. 2.
2Užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, gyvenančiam Lietuvos Respublikoje, pagal šio Įstatymo 37 straipsnio nuostatas išduodamas užsieniečio pasas.
“ 37 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas Pakeisti 90 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„90 straipsnis. Pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje Prieglobsčio panaikinimas
1Užsieniečiui suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas panaikinamas, jeigu jis:
1) savo noru vėl pasinaudojo naudojasi valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba apsauga ;
2) savo noru susigrąžino prarastą pilietybę;
3) įgijo kitos užsienio valstybės pilietybę ir naudojasi tos valstybės, kurios pilietis jis dabar yra, gynyba apsauga ;
4) savo noru vėl apsigyveno valstybėje, kurią buvo palikęs arba už kurios ribų jis buvo bijodamas persekiojimo;
5) negali atsisakyti naudotis valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba apsauga , nes jau nėra aplinkybių, dėl kurių buvo pripažintas pabėgėliu į kurias atsižvelgus jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje ;
6) kaip pilietybės neturintis asmuo gali grįžti į valstybę, kurioje buvo jo gyvenamoji vieta, nes jau nėra aplinkybių, dėl kurių buvo pripažintas pabėgėliu į kurias atsižvelgus jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje ;
7) pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje gavo apgaulės būdu, išskyrus atvejus, kai jo pateikta informacija apie save neturėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje ;
8) gyvendamas Lietuvos Respublikoje, gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo;
9) gavo pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą, nors toks statusas jam neturėjo būti suteiktas, arba, suteikus pabėgėlio statusą, paaiškėjo aplinkybės, numatytos šio Įstatymo 88 straipsnyje straipsnio 2 dalyje . 2.
2Užsieniečiui suteikta papildoma apsauga panaikinama, jeigu jis:
dėl kurių į kurias atsižvelgus jam buvo suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje ;
32 ) papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje gavo apgaulės būdu, išskyrus atvejus, kai jo pateikta informacija apie save neturėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam prieglobstį tokią apsaugą ;
viešajai tvarkai arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo;53 ) gavo papildomą apsaugą, nors ji jam neturėjo būti suteikta, arba, suteikus papildomą apsaugą, paaiškėjo aplinkybės, numatytos šio Įstatymo 88 straipsnyje straipsnio
. 3. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimo priima Migracijos departamentas, išskyrus šio Įstatymo
punkte ir 2 dalies 4 punkte numatytus pagrindus straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus . Šiais pagrindais sprendimą priima Vilniaus apygardos administracinis teismas. 4. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimo, paaiškėjus šio Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punkte ar 3 dalies 4 punkte nurodytoms aplinkybėms, priima Vilniaus apygardos administracinis teismas. 45 . Kai užsieniečiui panaikinamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje , jis taip pat turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kitaip. 6.
panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose ir 2 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais atsižvelgiama į tai, ar aplinkybių pasikeitimas yra tokio svarbaus ir ilgalaikio pobūdžio , kad baimė būti persekiojamam nebegali būti laikoma visiškai pagrįsta, arba kad šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų grėsmė nebėra reali. 7. Šio straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai netaikomi pabėgėliui, o šio straipsnio 2 dalies 1 punktas – užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, jeigu jie gali nurodyti įtikinamas priežastis, atsirandančias atitinkamai dėl anksčiau patirto persekiojimo ar anksčiau patirtų šio Įstatymo 87 straipsnio
valstybės apsauga. “
pakeitimas
išdėstyti taip: „
masinis užsieniečių antplūdis į Europos Sąjungą arba kyla tokio antplūdžio pavojus , vidaus reikalų ministro teikimu sprendimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo užsieniečiams priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
2Pakeisti 92 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima sprendimą dėl laikinosios apsaugos
suteikimo, užsieniečiai į Lietuvos Respublikos teritoriją įleidžiami bei ir apgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje , neapribojant jų judėjimo laisvės.“
Pakeisti 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą ar vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ir arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose , arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus ;“. 40 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 94 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) laisva forma raštu deklaruoti Užsieniečių registracijos centrui, Pabėgėlių priėmimo centrui ar teritorinei policijos įstaigai Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendime dėl laikinosios apsaugos suteikimo nurodytai institucijai lėšas ir turimą Lietuvos Respublikoje turtą per 3 dienas nuo laikino teritorinio prieglobsčio laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo ir gaunamas lėšas prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo laikotarpiu per 1 dieną nuo jų gavimo dienos .“
išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytoms užsieniečių teisėms įgyvendinti
skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, negali jų garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu.“
išdėstyti taip: „7. Paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų teisių įgyvendinimą, kai jo pagrindiniai poreikiai buvo tenkinami nemokamai, jis privalo padengti valstybės patirtas išlaidas.“
Pakeisti VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
“. 42 straipsnis. 111 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 111 straipsnį. 111 straipsnis. Užsieniečių natūralizacija Užsienietis turi teisę į
straipsnis. 113 straipsnio pakeitimas
113 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir ( ar ) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir ( ar ) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo ir pan. ).“
113 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius ), taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–9 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.“
3Papildyti 113 straipsnį 5 dalimi:
„ 5.
Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti , įvertinamos šios aplinkybės:
nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.);
vietos adresu nebūna (negyvena);
socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika;
nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą ;
laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką;
perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu ;
9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. “44 straipsnis. 114 straipsnio pakeitimas Papildyti 114 straipsnį 5 dalimi: „5.
Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio
būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, o šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais – ne ilgiau, negu būtina, siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti prieglobsčio prašytojo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, arba kol yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis.“
1Pakeisti 118 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams,
užsienietis turi teisę, o užsieniečio sulaikymą inicijavusi institucija , kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.“
dalimi: „11 .
Jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. “
3Pakeisti 118 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teismas, gavęs užsieniečio ar užsieniečio sulaikymą inicijavusios institucijos , kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, ne vėliau kaip per
užsienietį ir priima vieną iš šių sprendimų:
46 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas Pakeisti 119 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Išnykus sulaikymo pagrindams, užsienietis remiantis Remiantis įsigaliojusiu teismo sprendimu panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį, užsienietis paleidžiamas iš sulaikymo vietos nedelsiant.“
Pakeisti 122 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu užsienietis prašo išduoti leidimą
gyventi, siekdamas gyventi su šeima arba gauti prašo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas gali įpareigoti užsienietį ir asmenį, su kuriuo užsienietį sieja giminystės ryšiai, atlikti DNR testą, kad būtų patvirtintas giminystės ryšys.“
Pakeisti 123 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu užsienietis, kuris prašo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje,
atsisako atlikti amžiaus nustatymo tyrimą ir nėra tam pateisinamų priežasčių, kiti duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, vertinami pagal šio Įstatymo 83 straipsnio25 dalį.“
124 straipsnio pakeitimas Pakeisti 124 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2, 4, 5 2–5, 7 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo be vizos laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.“
1Pakeisti 125 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, ilgesnį už viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2, 4, 5,
125 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, tačiau yra pažeidžiamas asmuo , arba prieglobsčio prašytojas arba užsienietis, kuriam prieglobstis nesuteiktas, ir sutinka savanoriškai grįžti į užsienio valstybę padedant tarptautinei ar nevyriausybinei organizacijai.“
3Papildyti 125 straipsnį 3 dalimi:
„
3Sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos gali būti nepriimamas, jeigu pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantį užsienietį priima atgal:
1) Europos Sąjungos valstybė narė, jeigu ši sutartis įsigaliojo iki 2009 m. sausio 13 d.;
2) valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė. “ 51 straipsnis. 126 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jis per nustatytą laiką terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos , arba savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą laiką terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba, jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ;“. 2. Pakeisti 126 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai gali stebėti
užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija kartu su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis vykdo užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos stebėseną vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka .“
pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio
galimybes kuo greičiau išvykti, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Kai dėl nuo užsieniečio nepriklausančių objektyvių priežasčių jis per nustatytą terminą negali savanoriškai išvykti, šis terminas gali būti pratęstas. “
2Pakeisti 127 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti
įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos
Jeigu yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, s prendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos jam gali būti nustatytas trumpesnis negu 7 dienų terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba terminas savanoriškai išvykti nesuteikiamas. “
dalimi: „3
2. Šio straipsnio 1, 3 dalyse nurodytas t erminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pratęstas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau bendras įpareigojimo savanoriškai išvykti terminas negali viršyti 60 dienų. “
5Pakeisti 127 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima Migracijos departamentas, policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o sprendimus įgyvendina jo įvykdymą kontroliuoja policija arba ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.“53 straipsnis. 128 straipsnio pakeitimas Pakeisti 128 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti
užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo:
buvimo Lietuvos Respublikoje laiką;
, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas) ;
4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.“
Pakeisti 129 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu nelydimo nepilnamečio užsieniečio negalima grąžinti į kilmės ar kitą nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, jam turi būti suteikta teisė gyventi Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi .“
1Pakeisti 130 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių
priežasčių kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei.“
2Papildyti 130 straipsnį 5 dalimi:
„
užsienio valstybę šio straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais, išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi. “56 straipsnis. 132 straipsnio pakeitimas Papildyti 132 straipsnį 2 ir 3 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„132 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas
užsieniečiui, kurio išsiuntimas kai sprendimo dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas yra sustabdytas
sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas yra sustabdytas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatytų nurodytų aplinkybių, šios aplinkybės per vienerius metus nuo sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymo sustabdymo neišnyko ir užsienietis nėra sulaikytas, jam išduodamas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu . 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju užsieniečiui išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi. 3.
pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi, gavęs leidimą dirbti, turi teisę dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. “57 straipsnis. 133 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 133 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba
kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas ir , užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos , grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę , arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos arba ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.“
2Pakeisti 133 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsieniečiui, kuris savanoriškai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir turi neįvykdytų prievolių Lietuvos Respublikai arba piktnaudžiauja savanoriško išvykimo iš Lietuvos Respublikos galimybe ar buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.“
dalimi: „2
2. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką netaikomas užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos dėl to, kad per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos arba savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą, jeigu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytu pagrindu kaip prekybos žmonėmis aukai ir jeigu jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ar visuomenei. “
4Pakeisti 133 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas . Draudimo atvykti trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes .“ 58 straipsnis. 1401 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 1401 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Dėl šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 90 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 2 dalies 4 punkte 4 dalyje , 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte, 3 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos užsieniečio grėsmės valstybės saugumui į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti sprendimą panaikinti užsieniečiui suteiktą pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos kreipiasi Valstybės saugumo departamentas.“
140 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dėl šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies
22
4 dalyje , 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte , 3 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti sprendimą panaikinti užsieniečiui suteiktą pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos kreipiasi Policijos departamentas prie Vidaus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Lietuvos policijos generalinio komisaro pavedimu – teritorinė policijos įstaiga arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavedimu – Valstybės sienos apsaugos tarnybos rinktinė.“ 59 straipsnis. 142 straipsnio pakeitimas Pakeisti 142 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 142 straipsnis. Užsieniečių duomenų tvarkymas registras 1.
Užsieniečių, kurių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautines sutartis, duomenys yra registruojami Užsieniečių registre. 2. Užsieniečių registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Užsieniečių registro valdytoja yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, šio registro tvarkytojus paskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Užsieniečių registro duomenys tvarkomi vadovaujantis šiuo Įstatymu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais , Europos Sąjungos teisės aktais bei tarptautinėmis sutartimis.“60 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
priedo 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2. 1990 m. birželio 19 d. Konvencija dėl 1985
m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 19 skyrius, 2 tomas, p. 9) su paskutiniais pakeitimais, padarytais
reglamentu (ES) Nr. 265/2010 (OL 2010 L 85, p. 1)
Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L 182, p. 1) .“
išdėstyti taip:
„4. 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų
šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL 2004
, 19 skyrius, 4 tomas, p. 65), su paskutiniais pakeitimais, padarytais
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L 182, p. 1) .“ 3.
3Pripažinti netekusiu galios Įstatymo priedo 16 punktą. 16. 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių
piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų
2004
, 19 skyrius, 7 tomas, p. 96). 4. Pakeisti Įstatymo priedo 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
„21. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL 2006 L 105, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais
Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 265/2010 (OL 2010 L 85, p. 1) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L 182, p. 1) .“
išdėstyti taip: „22. 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (OL 2008 L 218, p. 60) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L 182, p. 1) .“
išdėstyti taip:
„26. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL 2009 L 243, p. 1) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais
182, p. 1) .“
7Papildyti Įstatymo priedą 28 punktu:
„
282011 m. gruodžio 13 d.
trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL 2011 L 337, p. 9). “
Įstatymo priedą 29 punktu: „
vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (OL 2011 L 343, p. 1). “61 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2015 m. kovo 1 d. 2. Jeigu užsieniečiui papildoma apsauga buvo suteikta pagal iki šio įstatymo
įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, jis toliau naudojasi jam suteikta papildoma apsauga. Šiam užsieniečiui suteikta papildoma apsauga panaikinama, jeigu jis gali grįžti į savo kilmės valstybę, nes jau nėra aplinkybių, į kurias atsižvelgus pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas jam buvo suteikta papildoma apsauga, arba yra kitų Lietuvos Respublikos įstatyme
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytų užsieniečiui suteiktos papildomos
apsaugos panaikinimo pagrindų. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2015 m. kovo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2014-05-19 Nr. XIIP-1804 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad „užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpį“. Pažymėtina, kad užsieniečio buvimas kitose Šengeno valstybėse ir su tuo susiję visuomeniniai santykiai nėra Lietuvos Respublikos įstatymo reguliavimo dalykas. Šie santykiai yra reglamentuojami tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktais – reglamentais. 2. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 3 straipsniu atliekamų įstatymo 11 straipsnio pakeitimų esmę, nereikėtų atitinkamai pakeisti ir įstatymo 11 straipsnio 7 dalies, vietoj žodžių „ne ilgiau kaip 3 mėnesius“ įrašant „ne ilgiau kaip 90 dienų“. 3. Pagal projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ar dokumentų, atitinkama institucija informuoja prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą šiems duomenims ar dokumentams pateikti. Toliau aptariamoje dalyje siūloma nustatyti, kad prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas būtų sustabdomas nuo atitinkamo rašto pareiškėjui išsiuntimo dienos , tuo tarpu terminas būtų atnaujinamas nuo duomenų ar dokumentų gavimo dienos. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas, kuriuo pareiškėjui sudaromos mažiau palankios sąlygos, nei institucijai, nagrinėjančiai prašymą, atitinka proporcingumo principą.
Pažymėtina ir tai, kad paprastai procesiniai terminai yra skaičiuojami ne nuo dokumentų išsiuntimo, bet nuo jų gavimo dienos. 4. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas pagrindas dėl atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui turėtų būti tapatus projekto 35 straipsniu keičiamo įstatymo88 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei 3 dalies 1 punkte nustatytiems pagrindams dėl atsisakymo suteikti prieglobstį jo prašytojui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, „ arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus“. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 39 straipsniu keičiamo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies
Lietuvos Respublikoje. 5. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuorodą „ dėl šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytų priežasčių“ siūlytina dėstyti taip „šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais“. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 54 straipsnio keičiamo įstatymo 130 straipsnio 5 dalies formuluotės - ją siūlytina dėstyti taip: „šio straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais“. 6. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 4 dalių formuluotes derinant su straipsnio pavadinimu - žodis „įforminamas“ yra keistinas į „išduodamas“, nes visais atvejais užsieniečiui yra išduodamas naujas leidimais laikinai gyventi. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 6 punkto.
Kita vertus, nėra aišku, kodėl nėra siūloma atitinkamai keisti ir įstatymo 53 straipsnio 2 dalies, kurioje iš esmės yra įvardijamos tokios pat leidimo nuolat gyventi keitimo sąlygos: užsienietis pakeičia asmens duomenis; leidimas nuolat gyventi tapo netinkamas naudoti ir pan. 7. Kelia abejonių projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto patikslinimo – „nesusituokęs nepilnametis vaikas“ - tikslingumas, nes įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojamas leidimo laikinai gyventi išdavimas šeimos susijungimo atveju, o pagal projekte pateiktą „šeimos narių“ sąvoką šeimos nariais laikomi tik nesusituokę nepilnamečiai vaikai. 8. Nėra aišku, kokią išimtį yra siekiama nustatyti projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 6 punkte – „išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį“, nes pastarajame punkte taip pat nustatomas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas. 9. Projekto 20 straipsnio 3 dalimi siekiama pripažinti netekusia galios įstatymo 53 straipsnio 5 dalies nuostatą: „Užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas vadovaujantis šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis ( mūsų pastaba – turimas minty šeimos susijungimo atvejis ), leidimas nuolat gyventi gali būti išduotas, jeigu jis, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gyveno kartu su šeima Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus“. Svarstytina, ar, atsižvelgus į tai, kad tokia įstatymo nuostata galioja nuo 2004 metų, o teikiamame projekte nesiūloma nustatyti jokių pereinamųjų nuostatų, nebus pažeisti šioje nuostatoje įvardijamų asmenų teisėti lūkesčiai. 10.
straipsniu keičiamo įstatymo 54 straipsnio 21 straipsnyje nurodyto leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindo - „<...> tuo atveju, kai leidimas nuolat gyventi užsieniečiui išduotas šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ( mūsų pastaba – gavus pabėgėlio statusą) , - jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei“ ir projekto 21 straipsnio keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindo – „šio įstatymo nustatyta tvarka panaikinamas užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas“. Mūsų nuomone, keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindas iš esmės apima ir nurodytąjį keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 21 punkte, nes iš keičiamo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 8 punkto bei 88 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, kad labai sunkaus nusikaltimo padarymas, pripažintas įsiteisėjusiu sprendimu, yra vienas iš pabėgėlio statuso panaikinimo pagrindų. 11. Projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo IV skyriaus“ įrašytina „šio skyriaus“. 12. Nėra aišku, kokia „specifinė“ informacija turima minty projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, ir kuo ji skiriasi nuo šioje dalyje taip pat įvardijamos „bendrosios“ informacijos. 13. Iš projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 87 straipsnio 4 dalies formuluotės nėra aišku, ar sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo užsieniečiui priėmusiam Migracijos departamentui (šio straipsnio 3 dalis) ar kitam subjektui tenka pareiga šiam užsieniečiui jam suprantama kalba suteikti informaciją apie įgytas teisės ir pareigas, susijusias su laikinąją apsauga. 14.
įstatymo 92 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir projekto 40 straipsniu keičiamo įstatymo 94 straipsnio 5 dalies 4 punkte reikėtų atsisakyti nuorodos į Vyriausybės priimamo teisės akto rūšį – nutarimą, nes keičiamosiose nuostatose vartojama bendrinė sąvoka „sprendimas“ yra tinkama. 15. Manytume, kad projekto 41 straipsniu pakeitus įstatymo VI skyriaus pavadinimą, siekiant, kad skyriaus pavadinimas atitiktų jo turinį, reikėtų pripažinti netekusiu galios ir įstatymo 111 straipsnį „Užsieniečių natūralizacija“. 16. Nėra aiškus santykis tarp projekto 44 straipsniu keičiamo įstatymo
kitą privalomo kreipimosi į apylinkės teismą atvejį, tai reikėtų daryti atskira įstatymo 118 straipsnio dalimi. 17. Pagal Teisės aktų projektų rengimo dokumentacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 40 punktą projekto 60 straipsnio 2 dalies formuluotė dėstytina taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2014 m. rugsėjo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, [email protected] L. Schulte-Ebbert, [email protected]
Projektas
REIKALŲ komitetas
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis, Užsienio reikalų komiteto nariai Arminas Lydeka, Valerijus Simulikas, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys:
Vidaus reikalų viceministras Žimantas Pacevičius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė, Vidaus reikalų ministerijos Teisės ir vidaus tyrimų departamento Teisėkūros ir tarptautinių sutarčių skyriaus patarėja Gintarė Geimanaitė, Migracijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Verbuvienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės skyriaus vedėja Liucija Schulte-Ebbert . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpį“. Pažymėtina, kad užsieniečio buvimas kitose Šengeno valstybėse ir su tuo susiję visuomeniniai santykiai nėra Lietuvos Respublikos įstatymo reguliavimo dalykas. Šie santykiai yra reglamentuojami tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktais – reglamentais. Nepritarti Tai galiojančios ir iš esmės nekeičiamos įstatymo nuostatos
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-19 Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 3 straipsniu atliekamų įstatymo 11 straipsnio pakeitimų esmę, nereikėtų atitinkamai pakeisti ir įstatymo 11 straipsnio 7 dalies, vietoj žodžių „ne ilgiau kaip 3 mėnesius“ įrašant „ne ilgiau kaip 90 dienų“.
3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-19 Pagal projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ar dokumentų, atitinkama institucija informuoja prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą šiems duomenims ar dokumentams pateikti. Toliau aptariamoje dalyje siūloma nustatyti, kad prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas būtų sustabdomas nuo atitinkamo rašto pareiškėjui išsiuntimo dienos, tuo tarpu terminas būtų atnaujinamas nuo duomenų ar dokumentų gavimo dienos. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas, kuriuo pareiškėjui sudaromos mažiau palankios sąlygos, nei institucijai, nagrinėjančiai prašymą, atitinka proporcingumo principą. Pažymėtina ir tai, kad paprastai procesiniai terminai yra skaičiuojami ne nuo dokumentų išsiuntimo, bet nuo jų gavimo dienos. Nepritarti Šia nuostata nėra reglamentuojama, kaip skaičiuojamas terminas prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi papildomiems dokumentams pateikti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui nustatomas terminas papildomiems dokumentams pateikti turi būti pagrįstas (įvertinus tai, ar pareiškėjas yra Lietuvoje ar užsienio valstybėje, kokie tai dokumentai ir pan.). Dokumentus jis galėtų išsiųsti ar pateikti per konsulinę įstaigą, paštu, migracijos tarnybą iki jam nurodyto termino pabaigos.
Dėl dokumentų siuntimo neturėtų trumpėti institucijai nustatytas prašymo nagrinėjimo terminas, nes bendri prašymų nagrinėjimo terminai pastaraisiais įstatymo keitimais buvo ženkliai sutrumpinti ir institucija gali nespėti tinkamai jų išnagrinėti, jeigu nagrinėjimas apimtų ir dokumentų siuntimo laiką. Be to, prašymo nagrinėjimo termino pažeidimas ir sprendimo nepriėmimas nustatytu terminu sukuria pasekmes viešojo administravimo subjektui pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. 4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-19 Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas pagrindas dėl atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui turėtų būti tapatus projekto 35 straipsniu keičiamo įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei 3 dalies 1 punkte nustatytiems pagrindams dėl atsisakymo suteikti prieglobstį jo prašytojui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, „arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus“. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 39 straipsniu keičiamo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindo, kai užsieniečiui atsisakoma suteikti laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje. Pritarti Atitinkamai reikėtų suvienodinti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamą 19 str. 8 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad norint tinkamai perkelti ES teisę įgyvendinančias normas, turėtų būti suvienodintos įstatymo projekto nuostatos dėl „ nusikaltimų taikai“ , kurie yra reglamentuojami
Tarybos direktyvoje 2011/95/ES (17 str. 1 d. a punkte) . Atitinkamai turėtų būti papildyti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamas 19 str.
p., 35 str. keičiami 88 str. 2 d. 4 p. ir 3 d. 1 p., 39 str. keičiamas 93 str. 1 d. 1 p. Žr. 1-ą URK pasiūlymą. 5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-19 Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuorodą „ dėl šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2,
straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais“. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 54 straipsnio keičiamo įstatymo 130 straipsnio 5 dalies formuluotės - ją siūlytina dėstyti taip: „šio straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais“. Pritarti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-19 Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 4 dalių formuluotes derinant su straipsnio pavadinimu - žodis
„įforminamas“ yra keistinas į „išduodamas“, nes visais atvejais užsieniečiui
yra išduodamas naujas leidimais laikinai gyventi. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 6 punkto. Kita vertus, nėra aišku, kodėl nėra siūloma atitinkamai keisti ir įstatymo 53 straipsnio 2 dalies, kurioje iš esmės yra įvardijamos tokios pat leidimo nuolat gyventi keitimo sąlygos: užsienietis pakeičia asmens duomenis; leidimas nuolat gyventi tapo netinkamas naudoti ir pan. Nepritarti Leidimo gyventi išdavimas apima prašymo išduoti leidimą nagrinėjimą ir leidimo įforminimą. Įforminimas tai viena iš leidimo išdavimo procedūros dalių. Pažymėtina, kad nuo 2014-11-01 įsigaliosiančioje įstatymo redakcijoje yra nustatytas įforminimo terminas (10 d. d.). Yra nustatytos atskiros rinkliavos už prašymo išduoti leidimą gyventi nagrinėjimą ir už įforminimą, taip pat yra nustatytos rinkliavos už šių paslaugų teikimą skubos tvarka.
Jeigu būtų pritarta pastabai, būtų reikalingi ne tik minimo straipsnio, o sisteminiai pakeitimai, kurie neretais atvejais būtų nepalankūs pareiškėjui (pvz., kai išnagrinėjus prašymą priimamas neigiamas sprendimas neišduoti leidimo gyventi, tokiu atveju rinkliavos už leidimo įforminimą užsienietis nebemoka). 7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-19 Kelia abejonių projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto patikslinimo –
„nesusituokęs nepilnametis vaikas“ - tikslingumas, nes įstatymo 43 straipsnio
susijungimo atveju, o pagal projekte pateiktą „šeimos narių“ sąvoką šeimos nariais laikomi tik nesusituokę nepilnamečiai vaikai. Pritarti8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-19 Nėra aišku, kokią išimtį yra siekiama nustatyti projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 6 punkte – „išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį“, nes pastarajame punkte taip pat nustatomas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas. Atsižvelgti Siekiant aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 50 straipsnio 6 punkte išimtį nurodyti žodžiais, o ne nukreipti į to paties straipsnio dalies 18 punkte nurodytą atvejį. 9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-19 Projekto 20 straipsnio 3 dalimi siekiama pripažinti netekusia galios įstatymo 53 straipsnio 5 dalies nuostatą:
„Užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas vadovaujantis šio
įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis (mūsų pastaba – turimas minty šeimos susijungimo atvejis), leidimas nuolat gyventi gali būti išduotas, jeigu jis, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gyveno kartu su šeima Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus“.
Svarstytina, ar, atsižvelgus į tai, kad tokia įstatymo nuostata galioja nuo 2004 metų, o teikiamame projekte nesiūloma nustatyti jokių pereinamųjų nuostatų, nebus pažeisti šioje nuostatoje įvardijamų asmenų teisėti lūkesčiai. Nepritarti Šioje normoje nurodytiems užsieniečiams būtų taikomas bendras reikalavimas pragyventi LR 5 metus (įstatymo 53 str. 1 d. 8 p.). 53 str. 5 dalis ir 1 d. 8 p. tarpusavyje dubliuojasi , todėl projektu siūloma atsisakyti nepagrįstų išlygų dėl pragyvento Lietuvoje laikotarpio skaičiavimo tvarkos, kai leidimą nuolat gyventi siekia gauti užsienietis, leidimą laikinai gyventi gavusio šeimos susijungimo pagrindu. 10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-19 Nėra aiškus santykis tarp projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 54 straipsnio 21 straipsnyje nurodyto leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindo - „<...> tuo atveju, kai leidimas nuolat gyventi užsieniečiui išduotas šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu (mūsų pastaba – gavus pabėgėlio statusą), - jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei“ ir projekto 21 straipsnio keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindo – „šio įstatymo nustatyta tvarka panaikinamas užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas“.
Mūsų nuomone, keičiamo įstatymo
pagrindas iš esmės apima ir nurodytąjį keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 21 punkte, nes iš keičiamo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 8 punkto bei 88 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, kad labai sunkaus nusikaltimo padarymas, pripažintas įsiteisėjusiu sprendimu, yra vienas iš pabėgėlio statuso panaikinimo pagrindų. Nepritarti Pagal perkeliamą direktyvą pabėgėliams galioja palankesnis reguliavimas leidimo nuolat gyventi panaikinimo atveju. Atsisakius išlygos 54 str. 1 d. 21 p., bendra nuostata dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo grėsmės viešajai tvarkai atveju būtų taikoma ir pabėgėliui, o tai direktyvos nuostatų neatitiktų. Be to, galėtų susidaryti situacija, kad pabėgėliui išduotas leidimas nuolat gyventi turėtų būti panaikintas pagal bendrą pagrindą (dėl grėsmės viešajai tvarkai), o užsieniečiui suteiktam pabėgėlio statusui panaikinti pagrindo nebūtų. 11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-19 Projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo IV skyriaus“ įrašytina „šio skyriaus“.
12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-19 Nėra aišku, kokia „specifinė“ informacija turima minty projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, ir kuo ji skiriasi nuo šioje dalyje taip pat įvardijamos „bendrosios“ informacijos. Nepritarti Šia norma yra perkeliamos ES direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos. C punkte yra numatyta, kad prieglobsčio prašytojo pareiškimai neturi prieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju. 13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-19 Iš projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 87 straipsnio 4 dalies formuluotės nėra aišku, ar sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo užsieniečiui priėmusiam Migracijos departamentui (šio straipsnio 3 dalis) ar kitam subjektui tenka pareiga šiam užsieniečiui jam suprantama kalba suteikti informaciją apie įgytas teisės ir pareigas, susijusias su laikinąją apsauga. Atsižvelgti Prieglobsčio gavėją apie įgytas teises ir pareigas, susijusias su laikinąja apsauga, praktikoje galėtų supažindinti pasienio, Užsieniečių registracijos centro, policijos pareigūnai arba Migracijos departamento tarnautojai, priklausomai nuo to, kur prieglobsčio prašytojas yra. Todėl įstatymo projekto
d.) ir
būtų tikslinga įrašyti bendrą formuluotę „ vidaus reikalų ministro įgaliota institucija “. Žr. 2-ą URK pasiūlymą. 14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-19 Projekto 38 straipsniu straipsnio keičiamo įstatymo 92 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir projekto 40 straipsniu keičiamo įstatymo 94 straipsnio 5 dalies 4 punkte reikėtų atsisakyti nuorodos į Vyriausybės priimamo teisės akto rūšį – nutarimą, nes keičiamosiose nuostatose vartojama bendrinė sąvoka „sprendimas“ yra tinkama.
15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-19 Manytume, kad projekto 41 straipsniu pakeitus įstatymo VI skyriaus pavadinimą, siekiant, kad skyriaus pavadinimas atitiktų jo turinį, reikėtų pripažinti netekusiu galios ir įstatymo 111 straipsnį „Užsieniečių natūralizacija“. Pritarti16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-19 Nėra aiškus santykis tarp projekto 44 straipsniu keičiamo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies pirmojo ir antrojo sakinio. Jeigu siekiama nustatyti kitą privalomo kreipimosi į apylinkės teismą atvejį, tai reikėtų daryti atskira įstatymo 118 straipsnio dalimi. Pritarti17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-19 Pagal Teisės aktų projektų rengimo dokumentacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 40 punktą projekto 60 straipsnio 2 dalies formuluotė dėstytina taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2014 m. rugsėjo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Atsižvelgti Siūlyti pagrindiniam komitetui numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2015 m. sausio 1 d. Žr. 6-ą URK pasiūlymą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIIP-1804, patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas, ir Užsienio reikalų komiteto siūlymus, ir pritarti Komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2014-10-08 4, 9, 35, 39 Argumentai:
Seimo Užsienio reikalų komitetas atkreipia dėmesį, kad norint tinkamai perkelti ES teisę įgyvendinančias normas, turėtų būti suvienodintos įstatymo projekto nuostatos dėl „nusikaltimų taikai“, kurie yra reglamentuojami 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES (17 str. 1 d. a punkte) , įrašymo. Todėl komitetas siūlo atitinkamai papildyti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo 19 str. 8 p., 9 str. keičiamo 35 str. 1 d. 8 p., 35 str. keičiamų 88 str. 2 d. 4 p. ir 3 d. 1 p., 39 str. keičiamo 93 str. 1 d. 1 p. prieš žodžius „nusikaltimą žmoniškumui“ įrašant žodžius „ nusikaltimą taikai “. Pasiūlymas (pagal pateikiamą pavyzdį analogiškai papildyti ir kitus aukščiau išvardintus straipsnius): 4 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose , arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus ;“.
Pritarti 2 Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2014-10-08 33, 34 Argumentai: Prieglobsčio gavėją apie įgytas teises ir pareigas, susijusias su laikinąja apsauga, praktikoje galėtų supažindinti pasienio, Užsieniečių registracijos centro, policijos pareigūnai arba Migracijos departamento tarnautojai, priklausomai nuo to, kur prieglobsčio prašytojas yra. Todėl į įstatymo projekto 33 straipsniu keičiamą įstatymo 86 straipsnio 4 dalį ir 34 straipsniu keičiamą įstatymo 87 straipsnio 4 dalį būtų tikslinga įrašyti bendrą formuluotę „ vidaus reikalų ministro įgaliota institucija “. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 33 straipsnyje keičiamo įstatymo 86 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4Priėmus sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija pabėgėliui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su pabėgėlio statusu.
“ Pakeisti įstatymo projekto 34 straipsnyje keičiamo įstatymo 87 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 4.
Priėmus sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija šią apsaugą gavusiam užsieniečiui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su papildoma apsauga. “
3 Seimo Užsienio reikalų komitetas,
Užsienio reikalų komitetas atkreipia pagrindinio komiteto dėmesį, kad atsižvelgiant į 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiančias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatas, reikia tinkamai suderinti įstatymo projektu keičiamų 35, 44, 441 , 45, 492 ,
4 Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2014-10-0851 3, 4,5 Užsienio reikalų komitetas siūlo suderinti įstatymo projekto 51 straipsnio dalių numeraciją pagal keičiamų dalių eiliškumą, t. y. 51 straipsnio 3 dalyje dėstyti keičiamo įstatymo 127 straipsnio naujos 31 dalies nuostatą, straipsnio 4 dalyje – įstatymo 127 str. 32 dalį, o į 5 dalį perkelti 127 str. 6 dalies pakeitimą. Pritarti5 Seimo Užsienio reikalų komitetas,
2 Siekiant suderinti įstatyme vartojamus terminus ir oficialius institucijų pavadinimus, siūlytina keičiamo įstatymo
6 Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2014-10-0860 Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2015 m. sausio 1 d. Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
Pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Audronius Ažubalis.
Komiteto pirmininkas Benediktas Juodka
Projektas
Žmogaus teisių komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas, Komiteto biuro patarėja Rūta Ragaliauskienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė, Vidaus reikalų ministerijos Teisės ir vidaus tyrimų departamento Teisėkūros ir tarptautinių sutarčių skyriaus patarėja Gintarė Geimanaitė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro vadas Remigijus Volikas, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėjas Viktor Ostrovnoj, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovybės Lietuvoje patarėjas teisės klausimais Vladimiras Siniovas, LR Seimo Užsienio reikalų komiteto patarėja Laura Plyniuvienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpį“.
Pažymėtina, kad užsieniečio buvimas kitose Šengeno valstybėse ir su tuo susiję visuomeniniai santykiai nėra Lietuvos Respublikos įstatymo reguliavimo dalykas. Šie santykiai yra reglamentuojami tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktais – reglamentais. Nepritarti Tai galiojančios ir iš esmės nekeičiamos įstatymo nuostatos (vietoj nurodyto termino mėnesiais projektu nustatomas tikslesnis termino skaičiavimas dienomis ). Įstatymu nėra reguliuojamas buvimas Šengeno erdvėje, o yra nustatomas buvimo Lietuvoje terminas, kuris yra įtakojamas buvimo kitose Šengeno valstybėse trukmės (pvz., užsienietis, išbuvęs kitose Šengeno valstybėse 80 dienų per 180 dienų laikotarpį, Lietuvoje per tą patį laikotarpį gali būti tik 10 dienų). Su šiuo straipsniu susiję ir kitos įstatymo nuostatos, pvz., reglamentuojančios atvejus, kai užsieniečio buvimas Lietuvoje laikomas neteisėtu (užsienietis Lietuvoje yra laikotarpį, kuris viršija leistiną būti Šengeno erdvėje suminį
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7 Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 3 straipsniu atliekamų įstatymo 11 straipsnio pakeitimų esmę, nereikėtų atitinkamai pakeisti ir įstatymo 11 straipsnio 7 dalies, vietoj žodžių „ne ilgiau kaip 3 mėnesius“ įrašant „ne ilgiau kaip 90 dienų“.
Pritarti Komitetas siūlo p akeisti įstatymo 11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Į Lietuvos Respublikos jūrų uostus atplaukusių laivų įgulų nariams, taip pat jūrininkams, atvykusiems į laivą vizos galiojimo laiku ir įtrauktiems į laivo įgulos sąrašą, leidžiama be vizos išlipti į krantą Lietuvos Respublikoje ir būti savivaldybės, į kurią įplaukia jų laivas, teritorijoje, bet ne ilgiau kaip
Pagal projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ar dokumentų, atitinkama institucija informuoja prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą šiems duomenims ar dokumentams pateikti . Toliau aptariamoje dalyje siūloma nustatyti, kad prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas būtų sustabdomas nuo atitinkamo rašto pareiškėjui išsiuntimo dienos , tuo tarpu terminas būtų atnaujinamas nuo duomenų ar dokumentų gavimo dienos. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas, kuriuo pareiškėjui sudaromos mažiau palankios sąlygos, nei institucijai, nagrinėjančiai prašymą, atitinka proporcingumo principą. Pažymėtina ir tai, kad paprastai procesiniai terminai yra skaičiuojami ne nuo dokumentų išsiuntimo, bet nuo jų gavimo dienos. Nepritarti Šia nuostata nėra reglamentuojama, kaip skaičiuojamas terminas papildomiems dokumentams pateikti. 8 str. 4 d. reglamentuoja prašymo nagrinėjimo termino sustabdymą, kol tokio prašymo nagrinėjimas negalimas nesant reikiamų dokumentų .
Vietoj to, kad priimti neigiamą sprendimą, nustatoma pareiga institucijai informuoti užsienietį, kokius dokumentus ar duomenis papildyti. Tokiu reguliavimu užsieniečiui sudaromos palankesnės sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui nustatomas terminas papildomiems dokumentams pateikti turi būti pagrįstas (įvertinus tai, ar pareiškėjas yra Lietuvoje ar užsienio valstybėje, kokie tai dokumentai ir pan.). Dokumentus jis galėtų išsiųsti ar pateikti per konsulinę įstaigą, paštu, migracijos tarnybą iki jam nurodyto termino pabaigos. Dėl dokumentų siuntimo neturėtų trumpėti institucijai nustatytas prašymo nagrinėjimo terminas , nes bendri prašymų nagrinėjimo terminai pastaraisiais įstatymo keitimais buvo ženkliai sutrumpinti ir institucija gali nespėti tinkamai jų išnagrinėti, jeigu nagrinėjimas apimtų ir dokumentų siuntimo laiką. Be to, prašymo nagrinėjimo termino pažeidimas ir sprendimo nepriėmimas nustatytu terminu sukuria pasekmes viešojo administravimo subjektui pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Jeigu prašymo nagrinėjimo terminas būtų stabdomas nuo atitinkamo rašto pareiškėjui gavimo dienos, pareiškėjui būtų užkraunama papildoma našta informuoti atitinkamą instituciją, kada jis gavo prašymą pateikti papildomus dokumentus.
4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-19 9,39 Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas pagrindas dėl atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui turėtų būti tapatus projekto 35 straipsniu keičiamo įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei 3 dalies 1 punkte nustatytiems pagrindams dėl atsisakymo suteikti prieglobstį jo prašytojui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, „arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus“. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 39 straipsniu keičiamo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindo, kai užsieniečiui atsisakoma suteikti laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje. Pritarti Atitinkamai reikėtų suvienodinti projekto 4 straipsniu keičiamą 19 str. 8 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad norint tinkamai perkelti ES teisę įgyvendinančias normas, turėtų būti suvienodintos įstatymo projekto nuostatos dėl „ nusikaltimų taikai“ , kurie yra reglamentuojami
Tarybos direktyvoje 2011/95/ES (17 str. 1 d. a punkte) . Komitetas taip pat pritaria URK pasiūlymui dėl šių straipsnių pakeitimo, papildant minėtas įstatymo nuostatas prieš žodžius ,,nusikaltimą žmoniškumui“ įrašant žodžius ,,nusikaltimą taikai“. Komitetas siūlo atitinkamai pakeisti: -įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamą 19 str. 8p.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-1910 Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuorodą „ dėl šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2,
dėstyti taip „šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais“. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 54 straipsnio keičiamo įstatymo 130 straipsnio 5 dalies formuluotės - ją siūlytina dėstyti taip: „šio straipsnio 1, 2, 4
Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 4 dalių formuluotes derinant su straipsnio pavadinimu - žodis
„įforminamas“ yra keistinas į „išduodamas“, nes visais atvejais užsieniečiui
yra išduodamas naujas leidimais laikinai gyventi. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 6 punkto. Kita vertus, nėra aišku, kodėl nėra siūloma atitinkamai keisti ir įstatymo 53 straipsnio 2 dalies, kurioje iš esmės yra įvardijamos tokios pat leidimo nuolat gyventi keitimo sąlygos: užsienietis pakeičia asmens duomenis; leidimas nuolat gyventi tapo netinkamas naudoti ir pan. Nepritarti Leidimo gyventi išdavimas apima prašymo išduoti leidimą nagrinėjimą ir leidimo įforminimą. Įforminimas tai viena iš leidimo išdavimo procedūros dalių. Pažymėtina, kad nuo 2014-11-01 įsigaliosiančioje įstatymo redakcijoje yra nustatytas įforminimo terminas (10 d. d.). Yra nustatytos atskiros rinkliavos už prašymo išduoti leidimą gyventi nagrinėjimą ir už įforminimą, taip pat yra nustatytos rinkliavos už šių paslaugų teikimą skubos tvarka. Jeigu būtų pritarta pastabai, būtų reikalingi ne tik minimo straipsnio, o sisteminiai pakeitimai, kurie neretais atvejais būtų nepalankūs pareiškėjui (pvz., kai išnagrinėjus prašymą priimamas neigiamas sprendimas neišduoti leidimo gyventi, tokiu atveju rinkliavos už leidimo įforminimą užsienietis nebemoka).
Taip pat asmuo gali pasirinkti, kad prašymo nagrinėjimas būtų nagrinėjamas skubos tvarka (sumokėjęs dvigubai didesnę rinkliavą), o leidimą prašo įforminti bendra tvarka, ir pan. Tuo tarpu leidimo nuolat gyventi keitimui taikoma viena procedūra (53 str. 1 d. nurodyti leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindai šio leidimo keitimui netaikomi), tačiau turi būti įvertinama, ar užsienietis atitinka bendras sąlygas, nes leidimas nuolat gyventi keičiamas 5 metams. 7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-1911 Kelia abejonių projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto patikslinimo –
„nesusituokęs nepilnametis vaikas“ - tikslingumas, nes įstatymo 43 straipsnio
susijungimo atveju, o pagal projekte pateiktą „šeimos narių“ sąvoką šeimos nariais laikomi tik nesusituokę nepilnamečiai vaikai. Pritarti Perteklinis patikslinimas. Siūlome palikti kaip buvo ,,užsieniečio vaikas“. 8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-1917 Nėra aišku, kokią išimtį yra siekiama nustatyti projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 6 punkte – „išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį“, nes pastarajame punkte taip pat nustatomas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas. Atsižvelgti Pateikta nuoroda į atskirą atvejį, 18 punkte apibrėžiama situacija užsieniečiui tapus bedarbiu (o tai reiškia nebesant darbo sutarties) leidimas gyventi nėra naikinamas. Tai liečia aukštos kvalifikacijos darbuotojus (direktyvos 2009/50/ES nuostata). Jeigu išskyrimo nebūtų, turėtų būti taikoma bendra norma. Siekiant aiškumo, siūlome patikslinti šią nuostatą.
9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto 20 straipsnio 3 dalimi siekiama pripažinti netekusia galios įstatymo 53 straipsnio 5 dalies nuostatą:
„Užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas vadovaujantis šio
įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis (mūsų pastaba – turimas minty šeimos susijungimo atvejis), leidimas nuolat gyventi gali būti išduotas, jeigu jis, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gyveno kartu su šeima Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus“. Svarstytina, ar, atsižvelgus į tai, kad tokia įstatymo nuostata galioja nuo 2004 metų, o teikiamame projekte nesiūloma nustatyti jokių pereinamųjų nuostatų, nebus pažeisti šioje nuostatoje įvardijamų asmenų teisėti lūkesčiai. Nepritarti Šioje normoje nurodytiems užsieniečiams būtų taikomas bendras reikalavimas pragyventi LR
1 d. 8 p. tarpusavyje dubliuojasi . Projektu siūloma atsisakyti nepagrįstų išlygų dėl pragyvento Lietuvoje laikotarpio skaičiavimo tvarkos, kai leidimą nuolat gyventi siekia gauti užsienietis, leidimą laikinai gyventi gavusio šeimos susijungimo pagrindu. Siūlomas reguliavimas atitiktų direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso ir būtų aiškesnis patiems užsieniečiams , kad pragyvento laikotarpio nepertraukia išvykimas, jei jis trunka ne ilgiau kaip 6 mėn. iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėn.
10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-1921
keičiamo įstatymo 54 straipsnio21 straipsnyje nurodyto leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindo - „<...> tuo atveju, kai leidimas nuolat gyventi užsieniečiui išduotas šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu (mūsų pastaba – gavus pabėgėlio statusą), - jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei“ ir projekto 21 straipsnio keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindo – „šio įstatymo nustatyta tvarka panaikinamas užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas“. Mūsų nuomone, keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindas iš esmės apima ir nurodytąjį keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies21 punkte, nes iš keičiamo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 8 punkto bei 88 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, kad labai sunkaus nusikaltimo padarymas, pripažintas įsiteisėjusiu sprendimu, yra vienas iš pabėgėlio statuso panaikinimo pagrindų. Nepritarti Pabėgėlio statusą gavusiam asmeniui išduodamas leidimas nuolat gyventi. Pabėgėlio statusui panaikinti pagrindas yra toks – jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei . Pagal perkeliamą direktyvą pabėgėliams galioja palankesnis reguliavimas leidimo nuolat gyventi panaikinimo atveju. Atsisakius išlygos 54 str. 1 d.
p., bendra nuostata dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo grėsmės viešajai tvarkai atveju būtų taikoma ir pabėgėliui, o tai neatitiktų direktyvos nuostatų. Be to, galėtų susidaryti situacija, kad pabėgėliui išduotas leidimas nuolat gyventi turėtų būti panaikintas pagal bendrą pagrindą (dėl grėsmės viešajai tvarkai), o užsieniečiui suteiktam pabėgėlio statusui panaikinti pagrindo nebūtų. 11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-1927 Projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo IV skyriaus“ įrašytina „šio skyriaus“. Nepritarti Komitetas pritarė JTVPK rekomendacijai, kurioje siūloma geriausių vaiko interesų gynimo principą pateikti kaip horizontalią nuostatą, taikomą visiems dėl vaikų priimamiems sprendimams ir veiksmams vadovaujantis Įstatymu dėl užsieniečių. Komitetas siūlo patikslinti įstatymo 67 str. 5 d., atsisakant nuorodos į konkretų skyrių ir šią dalį išdėstyti taip:
„5. Priimant sprendimus pagal šio Įstatymo
IV skyriaus nuostatas atsižvelgiama į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.“12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-1932 Nėra aišku, kokia „specifinė“ informacija turima minty projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, ir kuo ji skiriasi nuo šioje dalyje taip pat įvardijamos „bendrosios“ informacijos. Nepritarti Šia norma yra perkeliamos ES direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos. C punkte yra numatyta, kad prieglobsčio prašytojo pareiškimai neturi prieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju.
13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-1934 Iš projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 87 straipsnio 4 dalies formuluotės nėra aišku, ar sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo užsieniečiui priėmusiam Migracijos departamentui (šio straipsnio 3 dalis) ar kitam subjektui tenka pareiga šiam užsieniečiui jam suprantama kalba suteikti informaciją apie įgytas teisės ir pareigas, susijusias su laikinąją apsauga. Pritarti Kam tenka pareiga supažindinti prieglobsčio gavėją, vienos institucijos įvardinti neišeina, nes priklausomai nuo situacijos tai gali būti Migracijos departamentas, migracijos tarnyba arba Užsieniečių registracijos centras. Todėl siūlome rašyti „vidaus reikalų ministro įgaliota institucija“. Įgaliojimai paprastai išdėstomi konkrečios srities poįstatyminiame dokumente. 14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-19 38,40 Projekto 38 straipsniu straipsnio keičiamo įstatymo 92 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir projekto 40 straipsniu keičiamo įstatymo 94 straipsnio 5 dalies 4 punkte reikėtų atsisakyti nuorodos į
nuostatose vartojama bendrinė sąvoka „sprendimas“ yra tinkama. Pritarti15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-1941 Manytume, kad projekto 41 straipsniu pakeitus įstatymo VI skyriaus pavadinimą, siekiant, kad skyriaus pavadinimas atitiktų jo turinį, reikėtų pripažinti netekusiu galios ir įstatymo 111 straipsnį „Užsieniečių natūralizacija“. Pritarti16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-1945 Nėra aiškus santykis tarp projekto 44 straipsniu keičiamo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies pirmojo ir antrojo sakinio. Jeigu siekiama nustatyti kitą privalomo kreipimosi į apylinkės teismą atvejį, tai reikėtų daryti atskira įstatymo 118 straipsnio dalimi.
17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-19 Pagal Teisės aktų projektų rengimo dokumentacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 40 punktą projekto 60 straipsnio 2 dalies formuluotė dėstytina taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2014 m. rugsėjo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Pritarti Siūlome numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą (2015
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. JTVPK 2014-09-012 4,5 Tiek galiojančiame Įstatyme dėl užsieniečių, tiek siūlomose pataisose vartojamos sąvokos
„nepilnametis užsienietis“ ir „nelydimas nepilnametis užsienietis“ (Įstatymo
projekto 2 straipsnio 4, 5 dalys). Nors JTVPK supranta, kad iš esmės sąvokos sudarytos pagal Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos formuluotę, manoma, kad terminas „vaikas“ tiksliau apibūdina
„18 metų nesukakusį užsienietį“, remiantis JT Vaiko teisių konvencijos, kurią
yra pasirašiusi Lietuvos Respublika, 1 straipsniu (toliau – VTK). Taigi JTVPK pažymi, kad sąvoka „vaikas“ nėra nežinoma Lietuvos teisės sistemoje, nes nacionaliniuose teisiniuose dokumentuose, kuriais įgyvendinama VTK, pvz., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme, vartojamas būtent šis terminas. Rekomendacija: patariama suderinti Įstatymo projekte ir Įstatyme dėl užsieniečių vartojamą terminologiją: pakeisti terminą „nepilnametis“ terminu „vaikas“ pagal JT Vaiko teisių konvenciją.
Nepritarti Projektu nekeičiami jau galiojančiame įstatyme vartojami terminai „nepilnametis“, „nepilnametis vaikas“, „nelydimas nepilnametis“. Galiojančios nuostatos tikslinamos ar keičiamos tik tiek, kiek tai būtina, siekiant perkelti direktyvos 2011/95/ES nuostatas. Šioje direktyvoje ne tik vartojami minėti terminai, bet ir pateiktos
„nepilnamečio“, „nelydimo nepilnamečio“ apibrėžtys. Be to, įstatyme yra nuostatų, kur vartojant
žodį vaikas nusakomas tik giminystės ryšys (ne amžius), pvz., 43 str. 1 d. 3 p. šeimos susijungimas su LR piliečiu, 101(1) str.). 2. JTVPK
6 Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje pateikiamas toks pažeidžiamų asmenų apibūdinimas: „ Pažeidžiamas asmuo
džiaugiasi, kad siūlomas apibrėžimas apima prekybos žmonėmis aukas ir psichikos sutrikimų turinčius asmenis, vadovaujantis Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 20 straipsnio 3 dalimi. Tačiau JTVPK pastebi, kad pažeidžiamų asmenų apibrėžimas nevisiškai atitinka 20 straipsnio 3 dalį. Pirma, Įstatyme dėl užsieniečių pateikiamas išsamus pažeidžiamų asmenų sąrašas, o Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 20 straipsnio 3 dalyje yra išvardinti asmenys, į kurių padėtį reikėtų atsižvelgti, paliekant galimybę apsvarstyti papildomas pažeidžiamų žmonių grupes. Prieglobsčio procedūrų direktyvos naujoje redakcijoje ir Priėmimo sąlygų direktyvoje laikomasi tokio paties požiūrio.
Antra, tiek galiojančiame Įstatyme dėl užsieniečių, tiek jo projekte apibūdinant pažeidžiamus asmenis pagyvenusių žmonių pažeidžiamumas siejamas su konkrečiu amžiumi, t.y. vyresnis negu 75 metų amžiaus
pabrėžia, kad Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 20 straipsnio 3 dalyje vyresnio amžiaus žmonės priskiriami vienai grupei, bet nenurodomas konkretus amžius. Kadangi Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 20 straipsnio 3 dalyje pirmiausia nagrinėjama konkreti pabėgėlių ir papildomą apsaugą gavusių asmenų padėtis, siekiant įgyti socialinių ir ekonominių teisių bei su integracija susijusią paramą, dėl nustatytos ribos „vyresnis negu 75 metų amžiaus“ vyresnio amžiaus tarptautinės apsaugos gavėjų grupė gali netekti galimybės gauti konkrečių socialinės paramos priemonių, įskaitant tas, kurios numatytos 1951 m. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso. Be to, atrodo, kad tokia amžiaus riba nėra objektyviai pagrįsta, tuo labiau, kad pagal Lietuvos įstatymus šiuo metu moterų pensinis amžius yra 61 metai, o vyrų –63 metai. Rekomendacija:
JTVPK rekomenduoja pataisyti Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje siūlomą keisti Įstatymo dėl užsieniečių 2 straipsnio 181 dalį ir:
Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 20 straipsnio 3 dalyje pateiktas kategorijas;
„vyresnis negu 75 metų amžiaus asmuo“ žodžiais „ asmuo, sulaukęs pensinio amžiaus, arba asmuo, į kurio padėtį būtina atsižvelgti dėl pagyvenusio asmens amžiaus”. Pritarti iš dalies
1) pasiūlymui pritarti, dėstant taip:
dalį ir ją išdėstyti taip: „181 .
Pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu
nepilnamečių vaikų, psichikos sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą ) .“
2) pasiūlymui nepritarti. Tai galiojanti nuostata, įgyvendinant direktyvos nuostatą valstybė narė turi diskreciją nustatyti taikymą, atsižvelgiant į savo teisės aktus; įstatyme yra su tokiu amžiumi siejama ir kita nuostata (53 str. 8 d., tokio amžiaus asmuo, siekiantis įgyti ilgalaikio gyventojo statusą (gauti leidimą nuolat gyventi) atleidžiamas nuo reikalavimo laikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų įstatymą); neaišku, kokiomis objektyviomis priežastimis grindžiama
„pensinio amžiaus“ riba (ne kiekvienas tokio amžiaus asmuo gali turėti
specialių poreikių), o „pagyvenęs“ taip pat ne objektyvus kriterijus, kalbant apie garantijų taikymą; turėtų būti aiškūs požymiai, kurie leistų tokį asmenį priskirti tokių subjektų ratui. 3. JTVPK
9 Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje pateikiamas pataisytas prieglobsčio prašytojo šeimos narių apibrėžimas, kuris remiasi Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 2 straipsnio j dalyje pateikiama branduolinės šeimos sąvoka.
Siūloma tokia nuostata: „ Prieglobsčio prašytojo šeimos nariai
Lietuvos Respublikos teritorijoje. “ Pagal šį apibrėžimą iš šeimos gyvenimo išbraukiami kiti asmenys, kurie gyvena tame pačiame, t.y. prieglobsčio prašytojo, namų ūkyje ir kurių atžvilgiu egzistuoja socialinė, ekonominė ar emocinė priklausomybė. Pavyzdžiui, siūlomas apibrėžimas neapima brolių ir seserų. Vadinasi, Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys du ar daugiau nepilnamečių brolių ir seserų, kurie buvo atskirti nuo tėvų, prieglobsčio prašymo metu nebus laikomi šeima ir negalės pasinaudoti garantijomis, kuriomis siekiama užtikrinti teisę į šeimos gyvenimą. Kadangi dabartiniame Įstatymo projekte siekiama perkelti Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naują redakciją į nacionalinę teisę, JTVPK primena, kad Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 23 straipsnio 5 dalyje valstybėms narėms aiškiai leidžiama skirti su apsaugos statusu susijusias lengvatas kitiems artimiems giminaičiams , kurie yra visiškai ar daugiausia priklausomi nuo tarptautinės apsaugos gavėjo.
Be to, remiantis siūloma nuostata, asmenys, kurie atitinka apibrėžimo reikalavimus, yra laikomi šeimos nariais, tik „… jei šeiminiai santykiai jau buvo kilmės valstybėje <…>”. JTVPK nuomone, teisės į šeimos vientisumą neturėtų sąlygoti šeima, sukurta iki išvykimo iš kilmės šalies. Šeimos, kurios buvo sukurtos išvykimo metu arba prieglobsčio šalyje, taip pat turi turėti teisę į šeimos vientisumą pagal JTVPK Vykdomojo komiteto išvadas Nr. 24 (XXXII) ir Nr. 88 (L). Rekomendacija:
rekomenduoja peržiūrėti Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje siūlomą prieglobsčio prašytojo šeimos narių apibrėžimą ir:
1) įtraukti šeimos narius, kurie yra socialiai, ekonomiškai ar emocionaliai priklausomi nuo prieglobsčio prašytojo, pvz., priklausomi tėvai ar suaugę vaikai,
2) būtinai įtraukti nepilnamečius prieglobsčio prašytojo brolius ir seseris,
jei šeiminiai santykiai jau buvo kilmės valstybėje“. Nepritarti Projekte apibrėžtas šeimos narių ratas tiksliai atitinka nustatytą direktyvos 2 str. (j) punkte, kuriame pateiktas baigtinis sąrašas asmenų ir privalomų nurodyti aplinkybių. VN negali nustatyti kitaip ar praplėsti šeimos narių rato. ES dokumentais prieglobsčio srityje kuriama bendra Europos prieglobsčio sistema, grindžiama vieningais standartais ir kriterijais. Minima direktyvos 23 str.
Minima direktyvos 23 str. 5 d. nuostata neprivaloma perkelti , joje nurodyti asmenys ( artimi giminaičiai, kurie paliekant kilmės šalį gyveno kartu kaip šeimos nariai ir kurie tuo metu buvo visiškai ar daugiausia priklausomi nuo tarptautinės apsaugos gavėjo ) nelaikomi šeimos nariais , jiems valstybės narės gali nuspręsti taikyti teisę prisijungti po statuso suteikimo asmeniui, o ne prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Be to, sprendžiant dėl asmenų rato praplėtimo (artimais giminaičiais), vertintinos valstybės galimybės priimti socialinių, ekonominių sąlygų požiūriu ir integracinių priemonių aspektu. Dėl prieglobsčio prašytojų (nepilnamečių brolių ir seserų), dėl kurių sprendimas suteikti apsaugą dar nepriimtas , atkreiptinas dėmesys į direktyvos 31 str. 4 d., kurioje nustatyta – kiek įmanoma, broliai ir seserys neišskiriami, atsižvelgiant į geriausius atitinkamo nepilnamečio interesus ir visų pirma į jo amžių ir brandą. Nelydimų nepilnamečių gyvenamoji vieta keičiama kuo rečiau. Perkeliant šią nuostatą projekto 31 str. tikslinama įstatymo 79 str. 3 d., atitinkamai bus pildoma nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarka , kurią nustato vidaus reikalų ir socialinės apsaugos ir darbo ministrai. 4. JTVPK 2014-09-0127 Įstatymo projekto 27 straipsnyje dėl Įstatymo dėl užsieniečių 67 straipsnio 5 dalies pakeitimo reikalaujama atsižvelgti į geriausius vaiko interesus priimant sprendimus pagal Įstatymo dėl užsieniečių IV skyriaus, t.y. skyriaus, kuriame nagrinėjami esminiai ir procedūriniai prieglobsčio suteikimo aspektai, nuostatas. JTVPK aktyviai remia Lietuvos Vyriausybės ketinimą įtraukti į teisės aktus dėl prieglobsčio suteikimo geriausių vaiko interesų gynimo principą, derinant su VTK 3 straipsnio 1 dalies ir ES pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
Tačiau reikia pažymėti, kad esminių nuostatų dėl prieglobsčio prašančių vaikų pateikiama ir kitose Įstatymo dėl užsieniečių vietose, pvz., VI, VII ir X skyriuose, reglamentuojančiuose Lietuvoje prieglobstį gavusių asmenų integraciją, prieglobsčio prašytojų sulaikymą ir pagal Įstatymą dėl užsieniečių priimtų sprendimų, įskaitant pirmosios instancijos sprendimus dėl prieglobsčio, apskundimo tvarką. JTVPK mano esant būtina užtikrinti, kad be pirmiau minėtos pataisyto 67 straipsnio nuostatos Įstatyme dėl užsieniečių geriausių vaiko interesų gynimo principą reikėtų pateikti kaip horizontalią nuostatą, taikomą visiems dėl vaikų priimamiems sprendimams ir veiksmams vadovaujantis Įstatymu dėl užsieniečių. Rekomendacija
rekomenduoja pakeisti Įstatymą dėl užsieniečių ir įtraukti geriausių vaiko interesų gynimo principą kaip horizontalią nuostatą, pvz., Įstatymo dėl užsieniečių 3 straipsnyje pateikti tokią nuostatą: „Pagal šį Įstatymą valdžios institucijoms, teismams, privačioms įstaigoms ar asmenims imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, svarbiausia atsižvelgti į geriausius vaiko interesus.“ Atsižvelgti Siūlome patikslinti įstatymo 67 str. 5 d., atsisakant nuorodos į konkretų skyrių ir šią dalį išdėstyti taip:
„5. Priimant sprendimus pagal šio Įstatymo
IV skyriaus nuostatas atsižvelgiama į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.“
2014-09-0126 Remiantis
tarptautinės apsaugos ir JT Deklaracija dėl teritorinio prieglobsčio, aiškėja, kad prieglobsčio suteikimas kokioje nors valstybėje yra taikus humanitarinis veiksmas ir kad bet kokia kita valstybė negali jo laikyti nedraugišku veiksmu.
JTVPK manymu, siekiant paremti Lietuvos Respublikos pastangas suteikti prieglobstį asmenims, kuriems būtina tarptautinė apsauga, padėti plačiajai visuomenei geriau suprasti nacionalinės prieglobsčio sistemos tikslą ir tokiu būdu sukurti palankesnę prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams apsaugos aplinką Lietuvoje, Įstatyme dėl pabėgėlių patartina glaustai aprašyti prieglobsčio institucijos pobūdį. JTVPK rekomenduoja Įstatyme dėl užsieniečių įrašyti tokią nuostatą: „Prieglobsčio suteikimas yra taikus humanitarinis veiksmas, grindžiamas tarptautiniais Lietuvos Respublikos įsipareigojimais, ypač kylančiais iš 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir ES teisės aktų reikalavimų.“ Šią nuostatą galima būtų įterpti į Įstatymo dėl užsieniečių 66 straipsnį, kuriuo pradedamas Įstatymo dėl užsieniečių skyrius dėl prieglobsčio suteikimo. Nepritarti Pasiūlyme atsispindinčios normos jau yra įtvirtinos įstatyme (dėl tarptautinių sutarčių taikymo 144 str., dėl ES teisės aktų 1 str. 2 d.). Įstatymo nuostatos vertintinos sistemiškai, taikus humanitarinis prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo) pobūdis atsispindi įstatymo straipsniuose, kuriuose apibrėžti prieglobsčio suteikimo kriterijai, taip pat kitose įstatymo nuostatose. 6. JTVPK 2014-09-0127 Nuostatos, kuriomis siekiama perkelti į nacionalinę teisę Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos II–VI skyrius Įstatymo projekto 27 straipsnyje siūloma į Įstatymo dėl užsieniečių 67 straipsnio 3 dalį įrašyti nuostatą, reikalaujančią, kad prieglobsčio prašytojai kiek įmanoma anksčiau pateiktų informaciją, reikiamą prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti.
JTVPK mano, kad vėliau pateikta informacija neturėtų apsunkinti prieglobsčio prašytojo prievolės įrodyti, ypač tuomet, kai vėluojama pateikti informaciją dėl asmeninių aplinkybių ir atitinkamo asmens savybių. JTVPK nori pabrėžti, kad kai kuriems prieglobsčio prašytojams, ypač tiems, kurie priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, gali reikėti laiko ir papildomos paramos norint pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį. Pavyzdžiui, kankinimus išgyvenę asmenys gali nenorėti nustatyti ar atskleisti tikrąjį patirto persekiojimo ar persekiojimo, kurio bijo dėl patirtos traumos, ir
(ar) iš gėdos dėl, to kas jiems nutiko, mastą. Jie vis dar gali bijoti valdžioje esančių asmenų ar šeimos ir (ar) bendruomenės nepripažinimo, ir
(ar) atsakomųjų veiksmų. Taip pat reikėtų atsižvelgti į kitus pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus, pvz., prekybos žmonėmis aukas, nepilnamečius ar protinių sutrikimų turinčius asmenis. JTVPK pastebi, kad remiantis galiojančiomis administracinėmis nuostatomis prieglobsčio prašytojai turi išdėstyti priežastis, kodėl prašo prieglobsčio Lietuvoje, jau per pirminę apklausą. Ši apklausa atliekama per 24 valandas po prašymo pateikimo, dažniausiai vietos pasienio poste ar policijos nuovadoje, kuriuose paprastai trūksta priemonių tinkamai apklausti pažeidžiamas moteris ir traumą patyrusius asmenis. Jei tokiose apklausose pateikti pirminiai pareiškimai neatitinka vėliau pateiktų pareiškimų, prašytojo parodymai gali būti laikomi nepatikimais.
Atsižvelgiant į tokią praktiką, JTVPK yra susirūpinusi, kad, specialių poreikių turintiems prieglobsčio prašytojams automatiškai pritaikius siūlomą nuostatą, jie netektų realios galimybės pagrįsti savo prašymus , todėl gali atsirasti administracinių klaidų ar net kilti grąžinimo pavojus. Taip pat svarbu pabrėžti, kad Prieglobsčio procedūrų direktyvos naujoje redakcijoje reikalaujama, kad valstybės narės suteiktų tam tikriems prašytojams papildomą paramą, taip pat pakankamą terminą , kad būtų sudarytos sąlygos pateikti informaciją prašymui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti. Šios esminės garantijos yra gyvybiškai svarbios priimant teisingus nutarimus dėl prieglobsčio suteikimo, todėl jas derėtų tinkamai apsvarstyti Įstatyme dėl užsieniečių. Rekomendacija:
rekomenduoja į Įstatymo projekto 27 straipsnyje siūlomą keisti Įstatymo dėl užsieniečių 67 straipsnio 3 dalį įtraukti papildomą nuostatą, kuri pabrėžtų, kad reikalavimas kiek įmanoma anksčiau pateikti informaciją, reikiamą prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, turėtų būti taikomas atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno prašytojo aplinkybes ir nepažeidžiant specialių pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų poreikių. Tuo tikslu 67 straipsnio 3 dalį reikėtų taip papildyti: „Taikant šią nuostatą, reikėtų atsižvelgti į konkrečias aplinkybes kiekvienu atveju ir specialius pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų poreikius, ypač suteikti jiems atitinkamą paramą, įskaitant pakankamą terminą, kad būtų sudarytos būtinos sąlygos pagrįsti prašymą dėl tarptautinės apsaugos.“ Nepritarti Direktyvoje, kurią šiuo projektu perkeliam tokios normos nėra.
Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti 2011 m. direktyvą 2011/95/ES, kuria nustatyti trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų , vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimai. Šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali laikyti, kad prašytojas privalo kuo greičiau pateikti visą informaciją tarptautinės apsaugos prašymui pagrįsti . Tokia nuostata ir siūloma papildyti įstatymo 67 straipsnį. Pažymėtina, kad 2013 m. birželio
tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) nuostatos įstatymo projektu neperkeliamos, jos į Lietuvos teisės aktus turi būti perkeltos kitais metais, tam rengiamas kompleksinis pakeitimo projektas, specialiai skirtas BEPS. Tuomet turėtų būti įgyvendinamos ir
procesinių garantijų reikalingiems prieglobsčio prašytojams užtikrinimo . Pažymėtina, kad reikalavimas kuo greičiau pateikti prieglobsčio prašymą pagrindžiančią informaciją netapatus reikalavimui kuo anksčiau pateikti prieglobsčio prašymą, t. y. teisė prašyti prieglobsčio laiko požiūriu negali būti ribojama (vėlesnį prieglobsčio prašymo pateikimą gali lemti įvairios priežastys), tačiau, pateikus prieglobsčio prašymą, informacija jam pagrįsti turi būti pateikta kiek įmanoma greičiau.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte siūloma nustatyti, kad p rašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju . Esant pagrįstam prašymui, abi pusės suinteresuotos kuo skubesniu klausimo dėl apsaugos suteikimo išsprendimu. Reikalaujama pateikti prieglobsčio prašymą pagrindžiančią informaciją kuo greičiau po prašymo pateikimo (nereiškia, kad iš karto ) . T. y. įtvirtinama formuluotė leidžia atsižvelgti į konkrečią situaciją kiekvienu individualiu atveju
2014-09-0132 Įstatymo projekto 32 straipsnyje pateikiamas siūlymas, kaip keisti Įstatymo dėl užsieniečių 83 straipsnio 2 dalį. Jame, be kita ko, numatoma, kad kai kurių prašytojo pateiktų duomenų, kurie nėra patvirtinti rašytiniais dokumentais, nebūtina patvirtinti, jei prieglobsčio prašytojas pateikė prašymą prieglobsčiui gauti „kiek įmanoma anksčiau <...>, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė“. JTVPK nori pabrėžti, kad prieglobsčio prašytojo patikimumas neturėtų būti grindžiamas vien tik tuo, kad jis ar ji nepateikė prašymo dėl tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau. Taip pat vėlavimas pateikti prašymą neturėtų būti laikomas pagrindu padidinti prieglobsčio prašytojo patikimumo kriterijus. Rekomendacija:
JTVPK rekomenduoja neįtraukti siūlomos 83 straipsnio 2 dalies formuluotės į Įstatymą dėl užsieniečių. Nepritarti Ši nuostata privalo būti pagal direktyvos 4 str. 5 d., kai perkeliama 4 str. 1 d., o pastarąją perkeliame.
pastarąją perkeliame. Įstatymo projekte 67 straipsnio, kuris dėstomas nauja redakcija, 3 dalimi siūloma perkelti direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią valstybės narės gali laikyti, kad prieglobsčio prašytojas privalo kuo greičiau pateikti informaciją tarptautinės apsaugos prašymui pagrįsti . Perkeliant šią nuostatą, privaloma perkelti ir tos pačios direktyvos4 straipsnio 5 dalį, pagal kurią ši aplinkybė turi įtakos prašymo suteikti prieglobstį vertinimui (keičiamo
kalbama apie išlygą prieglobsčio prašytojo naudai, t. y. k ai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų ir nereikalaujama patvirtinti , tačiau tik tuo atveju, jeigu jis realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą, pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė ; ir kt. 8. JTVPK 2014-09-0132 Įstatymo dėl užsieniečių 83 straipsnio 4 dalies pataisa, be kita ko, numato, kad pabėgėlio statusas gali būti nesuteikiamas pateikus pakartotinį prašymą, kuriame persekiojimo baimė grindžiama aplinkybėmis, kurias prieglobsčio prašytojas po išvykimo iš kilmės valstybės sukūrė pats ar pati. Siūloma nuostata didžia dalimi atspindi Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 5 straipsnio 3 dalį. JTVPK akcentuoja, kad 1951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepateikia nuostatos, pagal kurią apsauga negali būti suteikiama asmenims, kurių reikalavimas suteikti prieglobstį atsirado dėl veiksmų užsienyje. Vienintelis reikalavimas – prieglobsčio prašytojas turi faktiškai atitikti pabėgėlio apibrėžimo kriterijus. Asmuo, kuriam kyla objektyvus pavojus jo ar jos kilmės valstybėje, turi teisę į apsaugą, nepaisant jo ar jos motyvų, ketinimų, elgesio ar kitų susijusių aplinkybių.
Rekomendacija :
rekomenduoja neperkelti Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 5 straipsnio 3 dalies neprivalomos nuostatos į Įstatymo dėl užsieniečių 83 straipsnio 4 dalį Nepritarti Pažymėtina, kad šiuo atveju perkeliamas direktyvos
įvykiais, įvykusiais po to, kai prieglobsčio prašytojas išvyko iš kilmės valstybės, arba veikla, kurią prieglobsčio prašytojas vykdė po to, kai išvyko iš kilmės valstybės, ypač jeigu nustatoma, kad ta veikla yra kilmės valstybėje turėtų įsitikinimų ar požiūrio reiškimas ir tolesnis jų laikymasis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nedarydamos poveikio Ženevos konvencijai , valstybės narės gali nustatyti, kad prašytojui, kuris pateikia vėlesnį prašymą, pabėgėlio statusas paprastai nesuteikiamas, jei persekiojimo pavojus grindžiamas aplinkybėmis, kurias prašytojas sukūrė savo iniciatyva po išvykimo iš kilmės šalies. Be to, formuluotė leidžia atsižvelgti ir vertinti konkrečias individualias aplinkybes
2014-09-0133 Įstatymo projekte į Įstatymo dėl užsieniečių 86 straipsnio 2 dalį ir 87 straipsnio 2 dalį siūloma įtraukti tokį persekiojimo vykdytojų ar didelės žalos apibrėžimą: gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti apsaugos . 18. Pirma, JTVPK pažymi, kad Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 7 straipsnio 2 dalis numato, kad apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos turi būti veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio, taip pat nustato, kad tokia apsauga paprastai suteikiama, kai imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar didelei žalai, inter alia, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimo ar didelei žalai nustatyti, persekioti dėl veiksmų, kurie laikomi persekiojimu arba didele žala, ir nubausti už juos, ir kai prašytojas turi galimybę naudotis tokia apsauga. Deja, Įstatymo projekte šios privalomosios nuostatos , kurios yra gyvybiškai svarbios, kad seksualinio ir šeiminio smurto, prekybos žmonėmis ir kitokio šiuolaikinio persekiojimo aukoms būtų garantuota galimybė gauti apsaugą, neatsispindi. Be to, JTVPK nemano, kad grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, gali suteikti apsaugą, kuri yra veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio, kaip reikalaujama Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujoje redakcijoje, nes jos neturi valstybės požymių, ypač galimybės įgyvendinti teisinės valstybės principus, ir neturi tokių pačių įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę.
Rekomendacija :
rekomenduoja į Įstatymą dėl užsieniečių įvesti kokybės reikalavimus dėl apsaugos nuo nevalstybinių persekiojimo vykdytojų ar didelės žalos, laikantis Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatų. Be to, JTVPK rekomenduoja neįtraukti valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančių grupių ir organizacijų, įskaitant tarptautines organizacijas, į apsaugos teikėjų sąrašą, kaip numatyta Įstatymo dėl užsieniečių 86 straipsnio
Atsispindi projekto 35 str. (88 str. 1 d.), kur pabrėžiama, kad prieglobstis gali būti nesuteikiamas tik jeigu asmuo turėtų galimybę naudotis veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga. Tačiau tokias sąlygas galima būtų pakartoti ir papildant projektu keičiamų 86 str. 2 d. ir
tai privaloma perkelti nuostata. Jeigu valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, negalės suteikti veiksmingos ir ilgalaikės apsaugos, vadinasi, neatitiks nustatytų sąlygų. 10. JTVPK 2014-09-0134 Įstatymo projekto 34 straipsnyje siūloma susiaurinti dabartinius Įstatymo dėl užsieniečių 87 straipsnio 1 dalyje numatytus papildomos apsaugos suteikimo pagrindus, kaip aiškiai nustatyta Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 15 straipsnyje.
JTVPK nepalaiko šios iniciatyvos, ypač atsižvelgdama į tai, kad didelis šiuo metu Lietuvoje gyvenančių tarptautinės apsaugos gavėjų skaičius sėkmingai pasinaudojo dabar taikomais išplėstais papildomos apsaugos pagrindais. Be to, JTVPK pabrėžia, kad negrąžinimo principas, kaip jis aiškinamas svarbiausioje tarptautinėje jurisdikcijoje, dabar jau apima ir apsaugą nuo naujų žalos formų, pvz., draudimą perkelti asmenį į šalį, kurioje jam ar jai gali grėsti esminio teisingumo paneigimas. Galiojančio Įstatymo dėl užsieniečių 87 straipsnio 1 dalis veiksmingai gina prieglobsčio prašytojus tokiais atvejais, o jį pakeitus – negintų. Rekomendacija:
JTVPK rekomenduoja nepriimti Įstatymo dėl užsieniečių 87 straipsnio 1 dalies pataisos. Nepritarti Perkeliamos direktyvos direktyvos (12) konstatuojamoje dalyje pabrėžta, kad pagrindinis šios direktyvos tikslas – užtikrinti, kad valstybės narės taikytų bendrus asmenų, kuriems tikrai reikia tarptautinės apsaugos, identifikavimo kriterijus. Projektu tikslinami įstatymo 87 straipsnio
Europos prieglobsčio sistemos, apimančios vieningo statuso visose VN suteikimą, negali būti nustatyti kiti kriterijai nei nurodyta direktyvoje. Svarbu pažymėti ir tai, kad suvienodinamos pabėgėlių ir papildomos apsaugos gavėjų teisės.
Įstatymo 130 str. įtvirtintas negrąžinimo principas
(tačiau ne kaip pvz. papildomos apsaugos gavėjui, o kitu pagrindu). 11. JTVPK 2014-09-0135 Pagal Įstatymo projekto 35 straipsnį siūloma peržiūrėti Įstatymo dėl užsieniečių 88 straipsnį, kuriame išdėstytos nuostatos dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo.
Remiantis siūloma 88 straipsnio formuluote, be kita ko, numatoma privalomai nesuteikti tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui, jei nustatoma, kad jis ar ji savo kilmės valstybės teritorijos dalyje nepatirtų visiškai pagrįstos persekiojimo baimės ar realaus veiksmų pavojaus ir turėtų galimybę naudotis valstybės ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, apsauga, valstybė ar tokia grupė ar organizacija nori ir gali pasiūlyti veiksmingą ir ilgalaikio pobūdžio apsaugą, o prieglobsčio prašytojas turi galimybę tokia apsauga pasinaudoti, į tą valstybės teritorijos dalį jis gali saugiai ir teisėtai vykti, taip pat pagrįstai manoma, kad jis joje įsikurs. Pradžioje JTVPK pastebi, kad pasitelkus siūlomą nuostatą sprendžiamas vidinio persikėlimo alternatyvos (toliau – IFA sąvoka) klausimas. Ši nuostata didele dalimi atspindi Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 8 straipsnyje išdėstytus reikalavimus. Tačiau JTVPK pažymi, kad IFA sąvoka yra įtraukta į Įstatymo projekte išvardintą prieglobsčio nesuteikimo sąlygų sąrašą. JTVPK norėtų pabrėžti, kad IFA sąvoka kaip idėja atsirado taikant pabėgėlių apibrėžime nustatytas statuso suteikimo sąlygas , ir ji yra savaime susijusi su tokiais kriterijais kaip visiškai pagrįsta persekiojimo baimė ir valstybės apsauga. Kaip nurodyta JTVPK tarptautinės apsaugos gairėse dėl vidinio persikėlimo alternatyvos nustatymo, pabėgėlio apibrėžimas apima vieną visapusišką tarpusavyje susijusių kriterijų vertinimą. Atliekant visapusišką vertinimą, IFA sąvoka gali būti pritaikyta tik tada, kai, pirmiausia, nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę kai kuriose kilmės šalies teritorijos vietose.
Tuomet norint nustatyti, ar taikyti IFA sąvoką, atliekamos aktualumo ir pagrįstumo analizės. Atliekant abi analizes, būtina atidžiai apsvarstyti individualias aplinkybes konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esminius statuso suteikimo sąlygų aspektus. JTVPK reiškia susirūpinimą, kad įtraukus IFA sąvoką į 88 straipsnį, kuris vadinasi
„Priežastys, dėl kurių nesuteikiamas pabėgėlio statusas arba
papildoma apsauga“ ir kuriame išvardintos statuso nesuteikimo sąlygos, bus automatiškai pasinaudota ta nuostata, neįvertinus, ar prieglobsčio prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę šalies teritorijos dalyje. Be to, JTVPK pažymi, kad, vadovaujantis Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 8 straipsniu, siūlomą nuostatą dėl IFA galima papildyti aiškiu reikalavimu, kad vidinio persikėlimo alternatyva gali būti taikoma, tik jeigu prieglobsčio prašytojas „gali atvykti į siūlomą šalies dalį“ . JTVPK požiūriu, šis svarbus Salah Sheekh bylos elementas nėra aiškiai numatytas pataisoje. Be to, remiantis Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos nauja redakcija, prieglobsčio prašytojui prieinamos apsaugos kokybė siūlomoje persikėlimo teritorijoje turėtų atitikti Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 7 straipsnio reikalavimus, ypač, tokioje teritorijoje apsaugos teikėjai privalo imtis pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar didelei žalai, inter alia, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimo ar didelei žalai nustatyti, persekioti dėl veiksmų, kurie laikomi persekiojimu arba didele žala, ir nubausti už juos . Kadangi siūlomoje nuostatoje nėra tokio reikalavimo, JTVPK nuomone, būtina atitinkamai peržiūrėti siūlomą IFA sąvoką.
Rekomendacija
rekomenduoja pakoreguoti Įstatymo projekto 35 straipsnyje pateikiamą IFA sąvoką ir numatyti, kad:
1) vidinio persikėlimo alternatyvą galima taikyti tik tuomet, jei prieglobsčio prašytojas gali atvykti į siūlomą šalies dalį,
priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar didelei žalai, inter alia , taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimo ar didelei žalai nustatyti, persekioti dėl veiksmų, kurie laikomi persekiojimu arba didele žala, ir nubausti už juos. Be to, visą IFA sąvoką reikėtų perkelti iš 88 straipsnio, kuriame išdėstytos statuso nesuteikimo sąlygos, į Įstatymo dėl užsieniečių 86 ir 87 straipsnius, kuriuose pateikiamas pabėgėlio apibrėžimas ir papildomos apsaugos suteikimo priežastys. Atsižvelgti Nepritarti Dėl 1 punkto:
Įstatymo 88 str. 1 d. vietoj žodžio “vykti” įrašyti žodį „atvykti“. Dėl 2 punkto: Papildyti 88 str. 1 d. Šių nuostatų perkėlimas į įstatymo straipsnį, kuriame reglamentuojamas prieglobsčio nesuteikimas (įstatymo 88 str.), yra logiškas. Jeigu vertinant prieglobsčio prašymą nustatomos direktyvos 2011/95/ES 8 straipsnio
valstybėje gali pasinaudoti vidinio persikėlimo galimybe, prieglobstis nesuteikiamas (atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte siūloma keisti 88 straipsnio antraštę į Prieglobsčio nesuteikimas
2014-09-0135 Įstatymo projekto 35 straipsnyje siekiama pakeisti Įstatymo dėl užsieniečių 88 straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluotę. Pataisoje pabėgėlio statusas nesuteikiamas, jei
„yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos
Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei“.
Vadinasi, remiantis šia nuostata, 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 33 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis iš negrąžinimo principo laikoma pagrindu nesuteikti pabėgėlio statuso. JTVPK visiškai nesutinka su šiuo požiūriu. Pagal konvenciją 1 straipsnio F dalyje numatytos statuso nesuteikimo sąlygos ir 33 straipsnio 2 dalyje pateikta išimtis iš negrąžinimo principo yra skirtingos paskirties. 1 straipsnio F dalyje aiškiai nustatoma, kad tam tikri nusikaltimai yra tokie sunkūs, kad juos padarę asmenys nenusipelno tarptautinės apsaugos, ir kad pabėgėlių apsaugos teisinė sistema neužkirstų kelio įvykdyti teisingumą rimtiems nusikaltėliams. O 33 straipsnio 2 dalyje apibrėžiamos aplinkybės, kuriomis pabėgėlis gali būti grąžinamas , remiantis tuo, kad jis ar ji kelia pavojų nacionaliniam prieglobsčio šalies saugumui arba yra nuteisti įsigaliojusiu nuosprendžiu už ypač sunkų nusikaltimą ir kelia pavojų bendruomenei. Kadangi pagal šią nuostatą valstybės narės gali tokį pabėgėlį grąžinti į jo arba jos kilmės šalį, jos negalima laikyti pagrindu nesuteikti atitinkamam asmeniui pabėgėlio statuso. Rekomendacija:
rekomenduoja panaikinti Įstatymo projekto 35 straipsnyje siūlomą Įstatymo dėl užsieniečių 88 straipsnio 2 dalies 5 punkto pakeitimą.
Nepritarti Įstatymo projektu keičiamo 88 straipsnio 2 dalies
visiškai atitinka direktyvos 2011/95/ES 14 straipsnio 5 dalyje išdėstytą nuostatą, pagal kurią valstybės narės gali nuspręsti prieglobsčio prašytojui nesuteikti pabėgėlio statuso, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei. Be to, tai yra šiuo metu galiojanti nuostata, kuri tiskslinama prieglobsčio prašytojo naudai. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą (
rieglobsčio prašytojui, atitinkančiam šio įstatymo 86 straipsnyje nustatytus kriterijus, nesuteikiamas pabėgėlio statusas, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei , kai prieglobsčio prašytojas prašo suteikti pabėgėlio statusą;
2014-09-0135 Įstatymo projekto
asmenims, kurie kitais atžvilgiais atitinka nustatytus kriterijus, sąrašą. 88 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatoma, kad prieglobsčio prašytojui nesuteikiama papildoma apsauga, jeigu jis ar ji išvyko iš savo kilmės valstybės tik siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą ir jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai už tokio nusikaltimo (jei jis būtų įvykdytas Lietuvoje) padarymą numato laisvės atėmimo bausmę. JTVPK pabrėžia, kad siūlomas apsaugos nesuteikimo pagrindas iš esmės atitinka Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 17 straipsnio 3 dalies formuluotę.
JTVPK pažymi, kad apsaugos nesuteikimo sąlygos taikomos asmeniui, kuris, pirmiausia, atitinka apsaugos suteikimo sąlygas. Šis požiūris aiškiai atsispindi Įstatymo dėl užsieniečių 88 straipsnio 3 dalyje, iš kurios aiškėja, kad papildomos apsaugos nesuteikimo sąlygos taikomos tik prieglobsčio prašytojui, kuris atitinka Įstatymo dėl užsieniečių
nustatytus kriterijus , t.y. papildomos apsaugos suteikimo pagrindus. Vargu, ar toks asmuo išvyktų iš savo kilmės šalies tik siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą . JTVPK nori pabrėžti, kad Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 15 straipsnyje nurodytos didelės žalos formos atspindi grąžinimo draudimą pagal tarptautinius žmogaus teisių teisės aktus, o Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 21 straipsnio 1 dalis aiškiai reikalauja, kad valstybės narės laikytųsi negrąžinimo principo pagal tarptautinius įsipareigojimus . Rekomendacija:
JTVPK rekomenduoja neperkelti Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 17 straipsnio 3 dalyje pateikiamos neprivalomos nuostatos į Įstatymo dėl užsieniečių 88 straipsnio 3 dalies 5 punktą. Nepritarti Į statymo projektu keičiamo 88 straipsnio 3 dalies
visiškai atitinka direktyvos 2011/95/ES 17 straipsnio 3 dalyje išdėstytą nuostatą, pagal kurią valstybės narės gali nesuteikti papildomos apsaugos, jeigu jis išvyko iš savo kilmės valstybės tik siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą ir jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai už tokio nusikaltimo padarymą numato laisvės atėmimo bausmę. Taigi, direktyva leidžia nustatyti tokią aplinkybę ir jokių papildomų sąlygų nenumato. Formuluotė suponuoja, kad turi būti įrodyta, kad „siekė išvengti sankcijų“.
Draudimą grąžinti numato įstatymo 130 str., kuriame įtvirtinti tarptautinius įsipareigojimus atitinkantys negrąžinimo principai. 14. JTVPK 2014-09-0148 Įstatymo projekto 47 straipsnis iš esmės pakartoja Įstatymo dėl užsieniečių 123 straipsnio 4 dalį: „Jeigu užsienietis, kuris prašo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, atsisako atlikti amžiaus nustatymo tyrimą ir nėra tam pateisinamų priežasčių, kiti duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, vertinami pagal šio Įstatymo 83 straipsnio 5 dalį“. JTVPK pastebi, kad vadovaujantis 83 straipsnio 5 dalimi (galiojančio Įstatymo dėl užsieniečių 83 straipsnio 2 dalimi), atleidimas nuo prievolės pateikti raštiškus įrodymus ir duomenų vertinimo prieglobsčio prašytojo naudai principas netaikomas. Taip pat duomenys, kurių neįmanoma patvirtinti raštiškais įrodymais, atmetami, jei prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo metu
„prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais
ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui“. Pagal abi šias nuostatas į įrodymų vertinimo taisykles, kurias pripažįsta tarptautiniai teisės aktai dėl pabėgėlių, neįtraukiamas nelydimas vaikas, kuris atsisako atlikti amžiaus nustatymo tyrimą. ES lygiu šios taisyklės pateikiamos Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 4 straipsnio 5 dalyje, kurioje išdėstyti kriterijai, kokiais atvejais prieglobsčio prašytojo pareiškimas turėtų būti vertinamas kaip nustatytas faktas, nereikalaujant iš jo ar jos pateikti raštiškų įrodymų. Kriterijuose neminimas atsisakymas atlikti amžiaus nustatymo testą. Rekomendacija:
JTVPK rekomenduoja panaikinti Įstatymo dėl užsieniečių 123 straipsnio 4 dalį.
Nepritarti Pagal šią nuostatą, kuri yra ir šiuo metu galiojanti (projekte tikslinimasyra tik redakcinis, dėl nuorodos), duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą , savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina , bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti. Jeigu užsienietis, kuris prašo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau atsisako atlikti amžiaus nustatymo tyrimą ir nėra tam pateisinamų priežasčių , pagrįstai vertinama, kaip tyrimo klaidinimas ir vilkinimas. Poreikis nustatyti amžių ir kyla tais atvejais, kai nėra asmens dokumentų, jie suklastoti ir kai kyla abejonių dėl nurodomo amžiaus. 15. JTVPK 2014-09-0143 Įstatymo projekte buvo papildyta galiojanti teisinių taisyklių sistema, reglamentuojanti prieglobsčio prašytojų sulaikymą Lietuvoje. Prieš nagrinėdama kiekvieną nuostatą atskirai, JTVPK norėtų pažymėti, kad atsižvelgiant į su tuo susijusius sunkumus ir laikantis tarptautinių teisės aktų dėl pabėgėlių ir žmogaus teisių, paprastai reikėtų vengti prieglobsčio prašytojų sulaikymo ir jo imtis tik kraštutiniu atveju . Sulaikymą galima taikyti tik tuomet, kai siekiama teisėtų tikslų ir buvo nustatyta, kad jis yra būtinas ir proporcingas kiekvienu individualiu atveju. Gerbti teisę į prieglobstį reiškia pasiruošti atvirai ir žmogiškai priimti prieglobsčio prašytojus, taip pat elgtis su jais saugiai, oriai ir nepažeidžiant žmogaus teisių. Tarptautinė teisė numato realias apsaugos priemones nuo neteisėto ir savavališko sulaikymo. „Savavališkumą“ reikėtų aiškinti plačiąja prasme, jis apima ne tik neteisėtumą, bet ir netinkamumo, neteisingumo aspektus ir pasekmių numatymo nebuvimą.
Siekiant apsisaugoti nuo savavališkumo, kiekvienu konkrečiu atveju bet koks sulaikymas turi būti būtinas, pagrįstas bet kokiomis aplinkybėmis ir proporcingas teisėtam tikslui. Be to, neapsvarsčius švelnesnių prievartos ar mažiau atgrasių priemonių, sulaikymas irgi gali tapti savavališku. Prieš pasinaudojant sulaikymo priemonėmis, būtina apsvarstyti kitas galimas, veiksmingas ir tinkamas alternatyvas. Sprendimai dėl sulaikymo turi būti grindžiami išsamiu ir individualizuotu būtinybės sulaikyti vertinimu laikantis teisėto tikslo . Alternatyvų sulaikymui svarstymas yra dalis bendro sulaikymo būtinybės, pagrįstumo ir proporcingumo vertinimo. Toks svarstymas užtikrina, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas yra kraštutinė, o ne pirmutinė, priemonė. Turi būti aiškiai parodyta, kad atsižvelgiant į konkrečias prieglobsčio prašytojo aplinkybes, nebuvo jokių mažiau atgrasių ar švelnesnių prievartos priemonių pasiekti tuos pačius tikslus. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju reikia apsvarstyti kitas galimas, veiksmingas ir tinkamas alternatyvas sulaikymui. Taigi privalomas ar automatiškas sulaikymas yra savavališkas , nes nėra pagrįstas sulaikymo būtinybės nagrinėjimu kiekvienu konkrečiu atveju. Remdamasis pirmiau aprašytais principais, nustatytais JTVPK Gairėse dėl prieglobsčio prašytojų sulaikymui taikomų kriterijų ir standartų ir sulaikymo alternatyvų (toliau – JTVPK gairės dėl sulaikymo), JTVPK toliau nagrinėja kiekvieną siūlomą pataisą atskirai. Įstatymo projekte siūloma peržiūrėti Įstatymo dėl pabėgėlių 113 straipsnio 2 dalį, nagrinėjančią prieglobsčio prašytojų, kuriems taikytinos Dublino reglamento procedūros, sulaikymą.
113 straipsnio 2 dalies pataisa, be kita ko, numato: „Kai sprendžiama <...> dėl užsieniečio perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas <...> perdavimo) (Įstatymo projekto 42 straipsnio 1 dalis).
Kriterijai, nustatantys pasislėpimo riziką, išvardinti siūlomoje keisti Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 5 dalyje: Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės:
nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.);
2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena);
3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika;
4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje;
5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą <...>;
6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės;
judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką;
perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu;
tvarkai.“ (Įstatymo projekto 42 straipsnio 3 dalis) Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančio Įstatymo dėl užsieniečių 114 straipsnio 4 dalį sulaikymo terminą (6 mėnesiai su galimybe pratęsti laikotarpį iki 12 mėnesių) reglamentuojančios taisyklės taip pat galioja prieglobsčio prašytojams, kuriems taikytinos Dublino reglamento procedūros.
Kriterijai, nustatantys pasislėpimo riziką, išvardinti siūlomoje keisti Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 5 dalyje: Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės:
nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.);
2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena);
3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika;
4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje;
5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą <...>;
6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės;
judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką;
perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu;
tvarkai.“ (Įstatymo projekto 42 straipsnio 3 dalis) Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančio Įstatymo dėl užsieniečių 114 straipsnio 4 dalį sulaikymo terminą (6 mėnesiai su galimybe pratęsti laikotarpį iki 12 mėnesių) reglamentuojančios taisyklės taip pat galioja prieglobsčio prašytojams, kuriems taikytinos Dublino reglamento procedūros. Tačiau tokiems prieglobsčio prašytojams Įstatymo projekte nenumatytos jokios nuostatos dėl sulaikymo terminų.
supranta, kad siūlomos nuostatos yra susijusios su Priėmimo sąlygų direktyvos
į Dublino reglamento naują redakciją. Vadovaujantis Dublino reglamento naujos redakcijos 28 straipsnio 2 dalimi, prieglobsčio prašytojo, kuriam taikytinos Dublino reglamento procedūros, sulaikymas galimas tik tuomet, kai reikia užtikrinti perdavimo procedūras individualiai įvertinus konkretų atvejį , su sąlyga, kad (i) nustatoma didelė rizika, kad asmuo pasislėps,
(iii) kitos švelnesnės alternatyvios prievartos priemonės negali būti veiksmingai taikomos . Labai svarbu, kad Dublino reglamento 28 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti griežti terminai, per kuriuos reikia pateikti su perdavimu susijusius prašymus ir atlikti kitus administracinius formalumus, ir numatytas maksimalus sulaikymo laikotarpis tokiais atvejais. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pagal šio Reglamento 48 straipsnį pirmiau minėtos nuostatos jau įsigaliojo ir yra taikomos. JTVPK nuomone, pataisoje siūlomai formuluotei trūksta būtinų aspektų tam, kad Lietuvos teisės aktai visiškai atitiktų privalomąsias ES teisės nuostatas. JTVPK rekomenduoja taip pataisyti nuostatas:
Pirma, JTVPK atkreipia dėmesį į tai, kad siūlomose pataisose nėra reikalavimo dėl didelės rizikos, kad asmuo pasislėps (pabrėžiama). Iš tiesų, nei galiojančiame Įstatyme dėl užsieniečių, nei siūlomoje 113 straipsnio 2 dalyje, ši esminė apsaugos priemonė nėra aiškiai numatyta. Vietoj to, tiesiog užsimenama apie riziką, kad asmuo pasislėps, todėl pagal Dublino reglamento naują redakciją prieglobsčio prašytojai laikomi trečiosios šalies piliečiais, kurie neturi teisės pasilikti ir jiems taikytina grąžinimo procedūra pagal Grąžinimo direktyvą.
Be to, kriterijai, pagal kuriuos nustatoma rizika, kad asmuo gali pasislėpti, atrodo per daug bendri ir gali būti pritaikyti daugeliui tarptautinės apsaugos Lietuvoje prašančių asmenų. Tai ypač aiškiai matyti šiuose kriterijuose: (i) neturi šeiminių ryšių su šalyje gyvenančiais asmenimis, (ii) neturi socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuva, ir
(iii) neturi lėšų pragyventi. Kadangi didžioji dauguma prieglobsčio prašytojų atitiks šiuos kriterijus, kyla realus pavojus, kad bus sulaikomi visi. Kadangi pagal šiuos kriterijus nustatoma, ar konkrečiu atveju galima būtų taikyti švelnesnes nei sulaikymas prievartos priemones (kaip alternatyva), atsižvelgiant į sulaikymo metu atsirandančius sunkumus ir dažnai nustatomas galimas rimtas pasekmes asmenų psichikos sveikatai, JTVPK manymu, šie kriterijai neturėtų būti vieninteliu pagrindu nustatant „didelę“ riziką, kad asmuo pasislėps, kaip numatyta Dublino reglamento 28 straipsnio 2 dalyje. Panašiai svarstoma ir apie sulaikymo priemonių proporcingumą . Toks reikalavimas nenumatytas nei Įstatyme dėl užsieniečių, nei siūlomose pataisose, nėra aiškiai nustatytos prievolės apsvarstyti švelnesnes alternatyvias prievartos priemones, prieš imantis sulaikymo priemonių, kaip reikalaujama Dublino reglamento 28 straipsnio 2 dalies ii punkte ir Priėmimo sąlygų direktyvos naujos redakcijos 8 straipsnio 2 dalyje. Galiausiai, Įstatyme dėl užsieniečių 114 straipsnio 4 dalyje numatyti užsieniečio sulaikymo terminai atspindi Grąžinimo direktyvos reikalavimus, ir yra aiškiai nesuderinti su Dublino reglamento naujoje redakcijoje nustatytais maksimaliais sulaikymo terminais.
Rekomendacija: JTVPK rekomenduoja suderinti siūlomą Įstatymo dėl užsieniečių
reikėtų aiškiai numatyti, kad prieglobsčio prašytojas, kuriam taikytinos Dublino reglamento procedūros, gali būti sulaikytas tik, jei nustatoma didelė rizika, kad jis pasislėps, sulaikymo priemonė yra proporcinga ir alternatyvios sulaikymui priemonės negali būti veiksmingai taikomos, individualiai įvertinus konkrečias aplinkybes. Įstatyme dėl užsieniečių taip pat reikėtų nustatyti sulaikymo terminą tokiais atvejais, remiantis Dublino reglamento naujos redakcijos 28 straipsnio 3 dalimi. Nepritarti Taikoma ne tik prieglobsčio prašytojams, o visiems asmenims (užsieniečiams), dėl sulaikymo sprendžia teismas, įvertinęs visumą faktinių aplinkybių, ir galėdamas pasirinkti, ar skirti sulaikymą ar alternatyvią sulaikymui priemonę – paprastai apgyvendinimą URC neribojant judėjimo laisvės. Įstatymas numato ir alternatyvias priemones. Dublino reglamentas taikomas tiesiogiai. Galiojantis įstatymas minimas jo nuostatas atitinka. Pagal įstatymo
kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir ( ar ) vykdyti ( jeigu užsienietis trukdo priimti ir ( ar ) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo ).
Rizika, kad pasislėps visais atvejais turi būti ir tokia, kad būtų pagrindas sulaikyti. Negalima teigti, kad vienais atvejais ji tiesiog rizika, kitais – didelė. Projekto
, nustatant, kad u žsieniečio sulaikymas š io Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi trukti kuo trumpiau ir užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, nei būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą . Ši nuostata visiškai atitinka Dublino reglamento naujos redakcijos 28 straipsnio 3 dalies nuostatą , nustatančią sulaikymo trukmę, t. y. kad sulaikymas trunka kuo trumpesnį laikotarpį ir ne ilgiau nei pagrįstai būtina reikalaujamoms procedūroms atlikti, kol bus įvykdytas perdavimas pagal šį reglamentą. Toliau yra nustatomi terminai vykdomoms procedūroms (ne sulaikymui).
Paminėtina, kad šiuo projektu nesiekiama suderinti nuostatų su Dublino reglamentu (yra rengiamas atskiras projektas, kuriuo numatoma perkelti 2013 m. priimtus dokumentus skirtus bendrai Europos prieglobsčio sistemai (2 direktyvas ir suderinti įstatymo nuostatas su priimtų susijusių reglamentų nuostatomis). 16. JTVPK 2014-09-0143 Įstatymo projektu taip pat siekiama persvarstyti sulaikymo pagrindą, taikomą prieglobsčio prašytojams, kurie įvažiavo į Lietuvą arba yra Lietuvoje neteisėtai (Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal Įstatymo projektą, pakeista 113 straipsnio 4 dalis nustatytų, kad toks prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir
(arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–9 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo projekto 42 straipsnio 2 dalis).
Remiantis Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 5 dalies 6–9 punktais, vertinant, ar asmuo gali pasislėpti, turėtų būti taikomi šie kriterijai: prieglobsčio prašytojas nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, prieglobsčio prašytojas, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką, prieglobsčio prašytojas siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu, prieglobsčio prašytojo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. JTVPK vėl pastebi, kad tiek dabar galiojantis Įstatymas dėl užsieniečių, tiek siūlomos nuostatos neatitinka būtinumo ir proporcingumo reikalavimų. JTVPK pabrėžia, kad šie principai įtvirtinti tarptautinėje pabėgėlių ir žmogaus teisių teisėje ir aiškiai išdėstyti Priėmimo sąlygų direktyvos naujoje redakcijoje.
Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 8 straipsnio 3 dalies a ir b punktų nuostatos jau atsispindi Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 4 dalies dabartinėje ir siūlomoje redakcijose, JTVPK mano, jog svarbu užtikrinti, kad visa principų ir apsaugos priemonių sistema , kuri numatyta Priėmimo sąlygų direktyvos naujoje redakcijoje, būtų perkelta į Įstatymą dėl užsieniečių. Ši sistema didele dalimi remiasi JTVPK gairėse dėl sulaikymo nustatytais standartais ir prielaida, kad prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi tik labai aiškiai apibrėžtomis išimtinėmis aplinkybėmis, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų, kiek tai susiję su tokio sulaikymo pobūdžiu ir tikslu . Direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatoma, kad valstybės narės gali sulaikyti prašytoją, jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių , tačiau kai sulaikymas leidžiamas, jis turi trukti kuo trumpiau (9 straipsnio 1 dalis). Kadangi Įstatyme dėl užsieniečių aiškiai neišdėstytas nei vienas iš šių principų, JTVPK mano, kad sulaikymo pagrindas, kaip apibrėžta siūlomoje 113 straipsnio 4 dalyje ir aiškinama kartu su Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 2 dalies 2 punktu, gali tapti sistemingo, didelio masto prieglobsčio prašytojų sulaikymo priežastimi, ypač jei sulaikymo pagrindas kaip siekis nustatyti ir (arba) patikrinti tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, taip pat kai prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule aiškinamas labai plačiai. JTVPK nori pabrėžti, kad atidžiai sekė dabar galiojančio 113 straipsnio 4 dalies taikymą, ir teigia, kad priimdami daug sprendimų Lietuvos teismai taikė būtent išplėstinį aiškinimą. Rekomendacija .
Rekomendacija . JTVPK siūlo Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnyje įrašyti šią nuostatą: „Prieglobsčio prašytojų sulaikymas yra iš esmės nepageidautinas, ir juo naudojamasi tik kaip paskutine poveikio priemone, kai jis būtinas ir proporcingas remiantis atskiru kiekvieno atvejo vertinimu ir jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių. Alternatyvios sulaikymui priemonės aptariamos prieš svarstant galimybę taikyti sulaikymą. Sulaikymo laikotarpis trunka kiek įmanoma trumpiau. Su sulaikymo priežastimis susijusios administracinės procedūros vykdomos labai atsakingai.“ Nepritarti Pažymėtina, kad Direktyvos 8 straipsnio 3 dalies a ir b punktų nuostatos jau atsispindi Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 4 dalies dabartinėje ir siūlomoje redakcijose. Pagal galiojančio įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Projektu, kuriuo keičiamas įstatymo 113 straipsnis, galiojantis teisinis reguliavimas dėl prieglobsčio prašymą pateikusio užsieniečio sulaikymo yra tikslinamas tik ta apimtimi, kuria yra nurodomos konkrečios aplinkybės, kurios turi būti įvertinamos, sprendžiant, ar užsienietis gali pasislėpti . Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai aiškiau reglamentuoja aplinkybes, kurioms esant galėtų būti sprendžiama dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo (be pasislėpimo pavojaus) kartu turi būti tenkinamos įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, t. y. šio prieglobsčio prašytojo pateiktas prieglobsčio prašymas grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, o sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo, įvertinęs visas aplinkybes, priima teismas. Įstatymas numato ir alternatyvias sulaikymui priemones. Nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas, spręsdamas ar skirti sulaikymą ar alternatyvią priemonę, gali priimti nepagrįstą sprendimą, esant galimybei skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, skirti sulaikymą. Tai, kad sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau nei būtina , siūloma nustatyti projekto 44 str. (pildant 114 str.). Pažymėtina, kad reguliavimas atitinka 2013 m. Priėmimo direktyvos nuostatas, išdėstytas jos 8 str. 17. JTVPK 2014-09-0143 JTVPK taip pat pabrėžia, kad viena iš Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 4 dalyje numatytų sulaikymo priežasčių, būtent „ išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį“ , lyg ir atitinka Priėmimo sąlygų direktyvos naujos redakcijos 8 straipsnio 3 dalies b punktą. Tačiau vis dėlto nevykdoma svarbiausia Direktyvos nuostata, kuri reikalauja pagrįsti, kad motyvų, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, nebūtų buvę galima išsiaiškinti be sulaikymo .
JTVPK pabrėžia, kad 8 straipsnio 3 dalies b punktas iš esmės atitinka JTVPK gaires dėl sulaikymo, kurių 28 dalyje numatoma, kad sulaikymas ribotam laikotarpiui siekiant per pirminę apklausą nustatyti tarptautinės apsaugos prašymo motyvus gali būti pateisinamas tik tada, kai informacijos nebūtų buvę galima gauti be sulaikymo . Todėl JTVPK Lietuvos Respublikai rekomenduoja naudoti Priėmimo sąlygų direktyvos naujos redakcijos 8 straipsnio 3 dalies formuluotę, kadangi čia numatoma esminė apsaugos priemonė nuo sistemingo prieglobsčio prašytojų sulaikymo. Be to, sulaikymo laiką reikia griežtai riboti pagal Priėmimo sąlygų direktyvos naujos redakcijos 9 straipsnį siekiant užtikrinti, kad sulaikymu šiuo pagrindu nebūtų naudojamasi dėl administracinio patogumo. Taip pat svarbu pabrėžti, kad reikia suprasti, jog minimu sulaikymo pagrindu naudojamasi tik siekiant nustatyti svarbiausius motyvus, kodėl prašoma prieglobsčio, tačiau paprastai sulaikymas neturi trukti tol, kol prašymas bus išnagrinėtas iš esmės. Rekomendacija
rekomenduoja persvarstant Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 4 dalį po žodžių „ siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį“ įrašyti šią frazę: „kai informacijos nebūtų buvę galima gauti be sulaikymo“. Pritarti Atsižvelgti Siūlome tikslinti pagal direktyvos 2013/33/ES 8 str. 3 d. (b) nuostatą - „kurie asmens nesulaikius negalėtų būti gauti“. Siūlome patikslinti 113 str. 4 d. 18. JTVPK 2014-09-0143
pripažįsta, kad sulaikymo gali reikėti atskirais atvejais siekiant užkirsti kelią slapstymuisi.
Tačiau šiuo pagrindu prieglobsčio prašytoją galima sulaikyti tik tada, kai yra rimtų priežasčių manyti, kad konkretus prieglobsčio prašytojas gali slėptis arba atsisakyti bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis. Tokia analizė turėtų būti bendros sulaikymo būtinybės vertinimo dalis, tačiau prieš taikant sulaikymą pirmiausia reikia apsvarstyti galimybę taikyti švelnesnes alternatyvias priemones . JTVPK pabrėžia, kad pagal siūlomas Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 4–5 dalis prieglobsčio prašytojai paprastai turėtų atitikti mažiau slapstymosi rizikos vertinimo kriterijų nei kiti trečiųjų šalių piliečiai. JTVPK sveikina šį požiūrį. Vis dėlto, JTVPK turi rimtų abejonių dėl kai kurių siūlomų kriterijų, ypač kai išvada dėl slapstymosi rizikos grindžiama šiomis aplinkybėmis:
netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką (Įstatymo dėl užsieniečių projekto 42 straipsnio 3 dalyje išdėstytas Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 5 dalies 7 punktas),
neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (Įstatymo dėl užsieniečių projekto 42 straipsnio 3 dalyje išdėstytas Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Atsižvelgdama į pirmąjį kriterijų, JTVPK pabrėžia, kad laikantis galiojančios procedūros, prieglobsčio prašytojams leidžiama išeiti iš Užsieniečių registracijos centro tik 24 valandoms. Esant tokioms griežtoms laiko riboms smarkiai ribojama judėjimo laisvė, todėl gali būti vėluojama prisistatyti į centrą ir iš tikrųjų praktiškai taip atsitinka.
Tačiau JTVPK nemano, kad vėlavimas prisistatyti gali būti pagrindinė priežastis slapstymosi rizikai nustatyti ir sulaikymui taikyti. Atsižvelgiant į tai, kad sulaikymas turi sunkių pasekmių ir gali būti naudojamas tik kaip kraštutinė priemonė, sprendimas sulaikyti prieglobsčio prašytoją jam (jai) neprisistačius į centrą per 24 val. prilygsta neproporcingai bausmei ir neatitinka būtinumo ir proporcingumo reikalavimų , ypač kai vėlavimas pagrindžiamas. Šiuo požiūriu JTVPK taip pat norėtų pabrėžti, kad prieglobsčio prašytojui pažeidus laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro procedūrą taikomi Priėmimo sąlygų direktyvos naujos redakcijos 7 straipsnio 4 dalis ir 20 straipsnio 1 dalies a ir b punktai. Pagal šias nuostatas, kai valstybė įpareigoja prieglobsčio prašytoją gyventi konkrečioje vietoje, reikalaujama suteikti galimybę pareiškėjui gauti laikiną leidimą išvykti iš gyvenamosios vietos. Kai prieglobsčio prašytojas pažeidžia nustatytus reikalavimus, būtent „ palieka kompetentingų institucijų jam paskirtą gyvenamąją vietą, jų neinformavęs arba be leidimo, jei tokio reikia “ arba „ nevykdo reikalavimo prisistatyti arba nepaiso prašymų suteikti informacijos ar atvykti į apklausą, susijusią su prieglobsčio suteikimo procedūra, per racionaliai pagrįstos trukmės laikotarpį, kuris nustatytas nacionalinės teisės aktuose (pabrėžiama) “, Direktyva leidžia valstybei narei apriboti arba išskirtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais panaikinti materialinių priėmimo sąlygų taikymą (pabrėžiama). Tačiau taikyti sulaikymo tokiais atvejais valstybei neleidžiama. Taip pat JTVPK labai abejoja, ar galima slapstymosi riziką sieti su tuo, kad prieglobsčio prašytojas pateikia prašymą dėl prieglobsčio vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl tariamai neteisėto sienos perėjimo.
Paskutiniais metais JTVPK pastebėjo taikomą praktiką, kuri verčia sunerimti dėl to, kaip Lietuva įgyvendina 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 straipsnyje numatytus standartus ir apsaugos priemones, šiame straipsnyje draudžiama skirti nuobaudas už neteisėtą įvažiavimą ar neteisėtą buvimą. JTVPK atkreipė Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros dėmesį į šią praktiką. JTVPK nuomone, dėl tokios praktikos taip pat gali būti pradedamas ikiteisminis tyrimas prieglobsčio prašytojo atžvilgiu ir prieglobsčio prašytojai uždaromi į kalėjimą. Be to, stebint sienos apsaugos tarnybos darbą pagal 2010 m. birželį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), JTVPK ir Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos pasirašytą Trišalį tarpusavio supratimo memorandumą dėl bendradarbiavimo sprendžiant klausimus, susijusius su prieglobsčio prašytojais, paaiškėjo, kad praktiškai prieglobsčio prašytojai ne visada turi de facto galimybę pateikti prašymą dėl prieglobsčio kompetentingoms institucijoms, ypač sienos perėjimo punktuose. Esant tokiems praktiniams suvaržymams, siūlomas kriterijus iš esmės reiškia, kad sulaikymas taikomas in corpore prieglobsčio prašytojams, kurių prašymų dėl prieglobsčio atsakingos institucijos negavo ir neužregistravo. Tai, kad pagal siūlomą nuostatą reikalaujama nustatyti, ar asmuo paprašė prieglobsčio „ siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą “, neatitaiso situacijos, nes ši sąlyga gali būti aiškinama skirtingai. Rekomendacija . JTVPK rekomenduoja persvarstant siūlomą 113 straipsnio 5 dalį nepritarti Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 5 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytiems kriterijams.
Nepritarti Pagal galiojančio įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti konkrečias aplinkybes, kurių visuma turi būti įvertinama, sprendžiant, ar užsienietis gali pasislėpti. Viena iš šių aplinkybių – užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš šio centro tvarką. Manome, kad sprendžiant, ar užsienietis gali pasislėpti, šios aplinkybės vertinimas yra tinkamas ir pagrįstas. Keliama BK291 str. taikymo problema. Projekte siūloma įtvirtinti konkrečias aplinkybes, kurios turi būti įvertinamos, sprendžiant, ar užsienietis gali pasislėpti. Viena iš jų – siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu. LR BK 291 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą valstybės sienos perėjimą ir atleidimą nuo jos tam, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise .
Manome, kad sprendžiant, ar užsienietis gali pasislėpti, šios aplinkybės vertinimas yra tinkamas ir pagrįstas, ypač turint omenyje tai, kad dėl tokio prieglobsčio prašytojo sulaikymo gali būti sprendžiama tik tuo atveju, jeigu jo pateiktas prieglobsčio prašymas grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis (įstatymo 113 str. 4 d.). Įstatymas nustato, kur galima pateikti prieglobsčio prašymą ir privalu jį priimti. Pažymėtina, kad projekte (2 str. 7 d.) siūloma įstatyme įtvirtinti prašymo suteikti prieglobstį apibrėžtį, pagal kurią tokiu prašymu laikomas užsieniečio bet kokia forma išreikštas kreipimasis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. 19. JTVPK 2014-09-0143 Be to, JTVPK norėtų pabrėžti, kad Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 1 dalyje nurodytas bendras pagrindas sulaikymui, kai „ įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais
“. JTVPK nuomone, tokiu pagrindu galima sulaikyti
tik tada, kai prieglobsčio prašytojai siekia suklaidinti institucijas arba sutrukdyti nagrinėti prašymą dėl prieglobsčio. Kai pateikiamas įtikinamas paaiškinimas, kodėl naudojamasi suklastotais dokumentais, ir nėra požymių, jog pareiškėjas turi blogų ketinimų, sulaikymas paprastai neturėtų būti taikomas. Rekomendacija . JTVPK siūlo Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnyje įrašyti šią nuostatą: „Dėl suklastotų dokumentų prieglobsčio prašytojus galima sulaikyti tik tada, kai suklastotais dokumentais naudojamasi siekiant suklaidinti institucijas arba sutrukdyti nagrinėti prašymą dėl prieglobsčio“. Nepritarti Projektu nesiūloma keisti įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų.
Be to, pagal įstatymą, teismas turi diskreciją spręsti, sulaikyti užsienietį ar ne bet kuriuo iš įtvirtintų pagrindų
2014-09-0145 Įstatymo projekto 44 straipsniu siekiama Įstatymo dėl užsieniečių 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti institucijos, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, pareigą prašyti pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį, jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Šia nuostata siekiama papildyti dabartinę nuostatą, kad išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o užsieniečio sulaikymą inicijavusi institucija nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį (Įstatymo dėl užsieniečių 118 straipsnio 1 dalis). JTVPK įsitikinusi, kad be anksčiau nustatytų reikalavimų, persvarstymo procedūrą reikėtų inicijuoti, kai prieglobsčio prašytojo sulaikymas nebėra būtinas arba proporcingas, ypač kai nustatoma, kad konkretus asmuo yra kankinimų auka arba turi kitokių specialiųjų poreikių. Rekomendacija . JTVPK rekomenduoja, kad persvarstant siūlomą 118 straipsnio 1 dalį, kaip nurodoma Įstatymo projekto 44 straipsnio 1 dalyje, nustatyti papildomą atsakingos institucijos pareigą „ kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją, kai sulaikymas nebėra būtinas arba proporcingas, ypač kai nustatoma, kad konkretus prieglobsčio prašytojas yra pažeidžiamas asmuo arba turi kitokių specialiųjų poreikių, kurių negalima patenkinti sulaikymo vietose “. Nepritarti Išnykus sulaikymo pagrindams pareiga kreiptis į teismą dėl sulaikymo persvarstymo yra įtvirtinta įstatyme (taip pat tokią teisę turi ir užsienietis). Todėl tokia nuostata būtų perteklinė. Pažeidžiamų asmenų atveju (įstatymo 114 str.
atveju). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai V.Simulik E. Šablinskas 2014-10-178 Pasiūlymas:
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,8 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Papildyti 33 straipsnį 4 dalimi:
prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, sprendimą dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti įgaliota institucija ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gavimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų – šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo įteikimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo toje institucijoje dienos.“ Nepritarti 8 str. 4 d. reglamentuoja prašymo nagrinėjimo termino sustabdymą, kol tokio prašymo nagrinėjimas negalimas nesant reikiamų dokumentų . Vietoj to, kad priimti neigiamą sprendimą, nustatoma pareiga institucijai informuoti užsienietį, kokius dokumentus ar duomenis papildyti. Tokiu reguliavimu užsieniečiui sudaromos palankesnės sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui nustatomas terminas papildomiems dokumentams pateikti turi būti pagrįstas (įvertinus tai, ar pareiškėjas yra Lietuvoje ar užsienio valstybėje, kokie tai dokumentai ir pan.).
Dokumentus jis galėtų išsiųsti ar pateikti per konsulinę įstaigą, paštu, migracijos tarnybą iki jam nurodyto termino pabaigos. Dėl dokumentų siuntimo neturėtų trumpėti institucijai nustatytas prašymo nagrinėjimo terminas , nes bendri prašymų nagrinėjimo terminai pastaraisiais įstatymo keitimais buvo ženkliai sutrumpinti ir institucija gali nespėti tinkamai jų išnagrinėti, jeigu nagrinėjimas apimtų ir dokumentų siuntimo laiką. Be to, prašymo nagrinėjimo termino pažeidimas ir sprendimo nepriėmimas nustatytu terminu sukuria pasekmes viešojo administravimo subjektui pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Jeigu prašymo nagrinėjimo terminas būtų stabdomas nuo atitinkamo rašto pareiškėjui gavimo dienos, pareiškėjui būtų užkraunama papildoma našta informuoti atitinkamą instituciją, kada jis gavo prašymą pateikti papildomus dokumentus. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Užsienio reikalų komitetas 2014-10-08 Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-1804, patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė
išvadoms. Pritarti iš dalies
2Seimo Užsienio reikalų komitetas,
2014-10-08 4, 9, 35,39 Argumentai: Seimo Užsienio reikalų komitetas atkreipia dėmesį, kad norint tinkamai perkelti ES teisę įgyvendinančias normas, turėtų būti suvienodintos įstatymo projekto nuostatos dėl „nusikaltimų taikai“, kurie yra reglamentuojami
direktyvoje 2011/95/ES (17 str. 1 d. a punkte) , įrašymo.
, įrašymo. Todėl komitetas siūlo atitinkamai papildyti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo 19 str. 8 p., 9 str. keičiamo 35 str. 1 d. 8 p., 35 str. keičiamų 88 str. 2 d. 4 p. ir 3 d. 1 p.,
įrašant žodžius „ nusikaltimą taikai “. Pasiūlymas (pagal pateikiamą pavyzdį analogiškai papildyti ir kitus aukščiau išvardintus straipsnius):
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose , arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus
3Seimo Užsienio reikalų komitetas,
2014-10-08 33,34 Argumentai: Prieglobsčio gavėją apie įgytas teises ir pareigas, susijusias su laikinąja apsauga, praktikoje galėtų supažindinti pasienio, Užsieniečių registracijos centro, policijos pareigūnai arba Migracijos departamento tarnautojai, priklausomai nuo to, kur prieglobsčio prašytojas yra. Todėl į įstatymo projekto33 straipsniu keičiamą įstatymo 86 straipsnio 4 dalį ir34 straipsniu keičiamą įstatymo 87 straipsnio 4 dalį būtų tikslinga įrašyti bendrą formuluotę „ vidaus reikalų ministro įgaliota institucija “. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 33 straipsnyje keičiamo įstatymo 86 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija pabėgėliui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su pabėgėlio statusu. “ Pakeisti įstatymo projekto 34 straipsnyje keičiamo įstatymo 87 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 4.
Priėmus sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija šią apsaugą gavusiam užsieniečiui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su papildoma apsauga. “
4Seimo Užsienio reikalų komitetas,
komitetas atkreipia pagrindinio komiteto dėmesį, kad atsižvelgiant į 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiančias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatas, reikia tinkamai suderinti įstatymo projektu keičiamų 35, 44, 441 ,
5Seimo Užsienio reikalų komitetas,
2014-10-0852 3, 4,5 Užsienio reikalų komitetas siūlo suderinti įstatymo projekto 51 straipsnio dalių numeraciją pagal keičiamų dalių eiliškumą, t. y. 51 straipsnio 3 dalyje dėstyti keičiamo įstatymo 127 straipsnio naujos31 dalies nuostatą, straipsnio 4 dalyje – įstatymo 127 str. 32 dalį, o į 5 dalį perkelti 127 str. 6 dalies pakeitimą. Pritarti
6Seimo Užsienio reikalų komitetas,
2 Siekiant suderinti įstatyme vartojamus terminus ir oficialius institucijų pavadinimus, siūlytina keičiamo įstatymo 126 str. 2 dalį pradėti žodžiais „Lietuvos
7Seimo Užsienio reikalų komitetas,
2014-10-0861 Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2015 m. sausio 1 d. Pritarti iš dalies Siūlome nustatyti 2015 m. vasario 1 d. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
5 Pasiūlymas: Atsižvelgiant į LR Seimo Teisės departamento pastabą Komitetas siūlo p akeisti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Į Lietuvos Respublikos jūrų uostus atplaukusių laivų įgulų nariams, taip pat jūrininkams, atvykusiems į laivą vizos galiojimo laiku ir įtrauktiems į laivo įgulos sąrašą, leidžiama be vizos išlipti į krantą Lietuvos Respublikoje ir būti savivaldybės, į kurią įplaukia jų laivas, teritorijoje, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius
. “
2014-10-204 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Užsienio reikalų komiteto siūlymus ir norint tinkamai perkelti ES teisę įgyvendinančias normas, turėtų būti suvienodintos įstatymo projekto nuostatos dėl „ nusikaltimų taikai“ , kurie yra reglamentuojami
2011/95/ES (17 str. 1 d. a punkte). Pasiūlymas: Komitetas siūlo papildyti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamą 19 str. 8p.; 9 straipsniu keičiamą 35 str. 1 d. 8 p.; 35 straipsniu keičiamus 88 str. 2 d. 4 p. ir 3 d. 1 p.;
d. 1 p. prieš žodžius ,,nusikaltimą žmoniškumui“ įrašant žodžius ,,nusikaltimą taikai“. 4 straipsnis.
4 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose , arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus ;“. Pritarti
9
1Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose , arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus ;“. Pritarti
3535234 1 35 straipsnis. 88 straipsnio pakeitimas Pakeisti 88 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė nusikaltimą taikai , nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ir arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose , arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus ; Pakeisti 88 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė nusikaltimą taikai , nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus;
39
93 straipsnio pakeitimas Pakeisti 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą ar vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ir arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose , arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus ;“. Pritarti
1 8 Argumentai: Atsižvelgiant į LR Seimo Teisės departamento pastabą Komitetas siūlo p akeisti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą bei Įstatymo 130 straipsnio 5 dalį vietoj žodžių ,,nurodytų priežasčių“ įrašyti žodžius ,,nurodytais atvejais“. Pasiūlymas: 10 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) jo negalima nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais nustatyta tvarka arba jam šio Įstatymo 132 straipsnio nustatyta tvarka atidėtas užsieniečio išsiuntimas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių;“. Pritarti
55 2 55 straipsnis. 130 straipsnio pakeitimas Papildyti 130 straipsnį 5 dalimi: „
5Užsieniečiui, kuris neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ar negrąžinamas į užsienio valstybę šio straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais , išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi.
“ Pritarti
1 Argumentai: Atsižvelgiant į LR Seimo Teisės departamento pastabą Komitetas siūlo Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 4 punkte atsisakyti numatyto perteklinio patikslinimo – „nesusituokęs nepilnametis vaikas“ ir palikti kaip buvo įstatyme - ,,užsieniečio vaikas“. Pasiūlymas:
1Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir išduotas leidimas nuolat gyventi;“. Pritarti
1 Atsižvelgiant į LR Seimo Teisės departamento pastabą ir siekiant aiškumo siūlome patikslinti projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 6 punktą. 17 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas 1.
pakeitimas
straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį , kai bedarbiu tapo užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą ) arba nustatoma, kad su užsieniečiu , kuris atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, nesudaryta darbo sutartis nesudaryta
5 Argumentai: Komitetas pritaria JTVPK rekomendacijai, kurioje siūloma geriausių vaiko interesų gynimo principą pateikti kaip horizontalią nuostatą, taikomą visiems dėl vaikų priimamiems sprendimams ir veiksmams vadovaujantis Įstatymu. Pasiūlymas: Komitetas siūlo patikslinti įstatymo 67 str. 5 d., atsisakant nuorodos į konkretų skyrių ir šią dalį išdėstyti taip:
„5. Priimant sprendimus pagal šio Įstatymo
IV skyriaus nuostatas atsižvelgiama į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.“
4 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio gavėją apie įgytas teises ir pareigas, susijusias su laikinąja apsauga, praktikoje gali supažindinti pasienio, Užsieniečių registracijos centro, policijos pareigūnai arba Migracijos departamento tarnautojai, priklausomai nuo to, kur prieglobsčio prašytojas yra. Todėl į įstatymo projekto
įstatymo 86 straipsnio 4 dalį ir
dalį būtų tikslinga įrašyti bendrą formuluotę „ vidaus reikalų ministro įgaliota institucija “. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 33 straipsnyje keičiamo įstatymo 86 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 4.
Priėmus sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija pabėgėliui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su pabėgėlio statusu. “
344 Pakeisti įstatymo projekto 34 straipsnyje keičiamo įstatymo 87 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija šią apsaugą gavusiam užsieniečiui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su papildoma apsauga. “
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą siūlome Projekto 38 straipsniu straipsnio keičiamo įstatymo 92 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir projekto 40 straipsniu keičiamo įstatymo 94 straipsnio 5 dalies 4 punkte atsisakyti nuorodos į Vyriausybės priimamo teisės akto rūšį – nutarimą, nes keičiamosiose nuostatose vartojama bendrinė sąvoka „sprendimas“ yra tinkama. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 38 straipsnyje keičiamo įstatymo 92 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
masinis užsieniečių antplūdis į Europos Sąjungą arba kyla tokio antplūdžio pavojus , vidaus reikalų ministro teikimu sprendimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo užsieniečiams priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
382
projekto 38 straipsnyje keičiamo įstatymo
išdėstyti taip: „2.
Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima sprendimą nutarimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo, užsieniečiai į Lietuvos Respublikos teritoriją įleidžiami bei ir apgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje , neapribojant jų judėjimo laisvės.“ Pritarti401
3Pakeisti įstatymo projekto 40 straipsnyje keičiamo įstatymo 94 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) laisva forma raštu deklaruoti Užsieniečių registracijos centrui, Pabėgėlių priėmimo centrui ar teritorinei policijos įstaigai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime sprendime dėl laikinosios apsaugos suteikimo nurodytai institucijai lėšas ir turimą Lietuvos Respublikoje turtą per 3 dienas nuo laikino teritorinio prieglobsčio laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo ir gaunamas lėšas prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo laikotarpiu per 1 dieną nuo jų gavimo dienos .“ Pritarti
9Žmogaus teisių komitetas 2014-10-2042 Argumentai:
Projekto 41 straipsniu pakeitus įstatymo VI skyriaus pavadinimą, siekiant, kad skyriaus pavadinimas atitiktų jo turinį, reikėtų pripažinti netekusiu galios ir įstatymo 111 straipsnį „Užsieniečių natūralizacija“: Komitetas siūlo įterpti naują projekto straipsnį, kuriuo įstatymo 111 straipsnis būtų pripažintas netekusiu galios. Atkreipiamas dėmesys, kad dėl to keičiasi visų po to einančių straipsnių numeracija. Pasiūlymas: 42 straipsnis. 111 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 111 straipsnį. 111 straipsnis. Užsieniečių natūralizacija Užsienietis turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti 10.
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir siekiant aiškumo siūlome įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje nustatomą kitą privalomo kreipimosi į apylinkės teismą atvejį nustatyti atskira dalimi. Pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 45 straipsniu keičiamo įstatymo
dalimi ir ją išdėstyti taip: „1
1. Jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. “
2014-10-2061 Argumentai: Pagal Teisės aktų projektų rengimo dokumentacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 40 punktą siūlome patikslinti projekto 61 straipsnio 2 dalies formuluotę ir numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. vasario 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2015 m. vasario 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
6 Argumentai: Atkreipiame dėmesį, kad pažeidžiamų asmenų apibrėžimas nevisiškai atitinka perkeliamos direktyvos 20 straipsnio
sąrašas, o Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 20 straipsnio 3 dalyje yra išvardinti asmenys, į kurių padėtį reikėtų atsižvelgti, paliekant galimybę apsvarstyti papildomas pažeidžiamų žmonių grupes.
Pasiūlymas: Siūlome p akeisti įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 181 dalį ir ją išdėstyti taip: „181 . Pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų amžiaus asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą ) .“
2014-10-2033 Argumentai: Siūlome atsižvelgti į JTVPK rekomendaciją ir į Įstatymą įvesti kokybės reikalavimus dėl apsaugos nuo nevalstybinių persekiojimo vykdytojų ar didelės žalos, laikantis Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatų. Siūlome papildyti projektu keičiamų 86 str. 2 d. ir 87 str. 2 d. ir 88 str. 1 dalies nuostatas (nurodant, kokia apsauga). Pasiūlymas:
Siūlome papildyti projekto 33 straipsnyje keičiamą įstatymo 86 straipsnio 2 dalį ir projekto 34 straipsnyje keičiamą 87 straipsnio 2 dalį ir jas išdėstyti taip: Pakeisti 86 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.
Paprastai laikoma, kad suteikiama v eiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos. Pritarti34
straipsnio pakeitimas Pakeisti 87 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje
veiksmų. Pritarti
2014-10-2035 Argumentai: Siekiant tinkamai perkelti direktyvos 8 straipsnio
alternatyvios aplinkybės, kurios turėtų būti vertinamos, (projekte abi aplinkybės nurodomos kaip būtinos) siūlome patikslinti projekto 35 straipsnyje keičiamo įstatymo
įrašant žodį ,,arba“, vietoj žodžio,, vykti“ įrašant žodį ,,atvykti“. Pasiūlymas: Pakeisti 88 straipsnio 1 d. ir ją išdėstyti taip: 1.
Prieglobsčio prašytojui prieglobstis nesuteikiamas, jeigu nustatoma, kad jis savo kilmės valstybės teritorijos dalyje nepatirtų visiškai pagrįstos persekiojimo baimės ar realaus šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojaus ir arba turėtų galimybę naudotis valstybės ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, apsauga, valstybė ar tokia grupė ar organizacija nori ir gali pasiūlyti veiksmingą ir ilgalaikio pobūdžio apsaugą, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje , o prieglobsčio prašytojas turi galimybę tokia apsauga pasinaudoti, į tą valstybės teritorijos dalį jis gali saugiai ir teisėtai vykti atvykti
manoma, kad jis joje įsikurs. Pritarti
2 Siekiant tinkamai perkelti Priėmimo sąlygų direktyvos naujos redakcijos 8 straipsnio 3 dalies b punktą siūlome tikslinti įstatymo 113 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius ), taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–9 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.“ Pritarti 16.
Žmogaus teisių komitetas 2014-10-208 Argumentai: Atsižvelgiant į 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusias naujas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatas, reikia tinkamai suderinti įstatymo projektu keičiamų 33, 35, 44, 441 , 45, 492 , 50, 58 straipsnių redakcijas. Pasiūlymas: Komitetas siūlo tokias įstatymo projektu keičiamų 33, 35, 44, 441 , 45, 492 , 50, 58 straipsnių redakcijas: 8 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas 1.
33 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir pateikia darbdavio įsipareigojimą jį pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 2 ir ne didesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, taip pat dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis atitinka šio Įstatymo 45 straipsnio
vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;“. 2. Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip: „21 ) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir pateikia darbdavio įsipareigojimą jį pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos ;“. 3. Papildyti 33 straipsnį 4 dalimi: „ 4.
Jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, sprendimą dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti įgaliota institucija ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gavimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų – šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo toje institucijoje dienos. “ Pritarti Derinant su aktualia nuo 2014-11-01 įstatymo redakcija įstatymo 33 straipsnio nuostatos taisytinos atsižvelgiant į projektu siūlomus 441 straipsnio pakeitimus. 9
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose , arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus ;“. 2. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 13 punktu: „
Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti; “. 3. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 14 punktu: „
14) jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. “
12
44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„44 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui,
kuris ketina dirbti
dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis:
1) turi leidimą dirbti , išduotą pagal šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus; arba
2) pagal šio Įstatymo 58 straipsnio
5, 6 punktus yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ;
3) atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui;
b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį;
c) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. 2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją. 3. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, arba pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 5, 6 punktus yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. 4. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą gali pateikti užsienietis arba jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys. 3 5.
3
išduoti leidimą laikinai gyventi gali būti nagrinėjamas kartu su prašymu išduoti leidimą dirbti. 2
dirbti, leidimas laikinai gyventi išduodamas laikotarpiui, kurį galioja jam išduotas leidimas dirbti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams . Jeigu užsienietis yra atleistas atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti arba atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas , leidimas laikinai gyventi jam išduodamas arba keičiamas darbo
2 dvejiems metams , išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis . 7. Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje. 8. Darbo sutartis su užsieniečiu, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, turi būti sudaryta ir jos kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, teritorinei darbo biržai registruoti darbdavys turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi šiam užsieniečiui išdavimo dienos. 49 . Pasibaigus leidimo dirbti galiojimui arba darbui Lietuvos Respublikoje , užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.“
13
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas:
pateikia darbdavio įsipareigojimą pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai;
pateikia dokumentą, patvirtinantį pateikiamas dokumentas, patvirtinantis , kad jis užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą, nurodytą darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – dokumentą, patvirtinantį aukštą profesinę kvalifikaciją;
3) Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus atvejus, kai užsienietis pateikia darbdavio įsipareigojimą jį pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, arba kai užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję 2 šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą , arba jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys .“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas užsieniečiui pateikus darbdavio įsipareigojimą jį įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, ir leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu numatytas darbo užmokestis tampa mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą sąlygą ir Lietuvos darbo birža socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.“
14
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) pagal šio Įstatymo
yra sportininkas profesionalas arba treneris, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti sporto veikla;
“. 2. Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 4 punktu:
„
gretutinių teisių įstatyme, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti atlikėjo veikla; “. 3.
3Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 5 punktu:
„
ministerijos, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti veikla pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą;
“. 4. Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
„
6) yra tradicinės Lietuvos religinės bendrijos (bendruomenės) ar valstybės pripažintos religinės bendrijos narys arba Lietuvos Respublikoje juridinio asmens statusą turinčios kitos religinės bendruomenės ar bendrijos dvasininkas, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti veikla pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, jeigu dėl užsieniečio atvykimo tarpininkauja atitinkamos religinės bendrijos (bendruomenės) vadovybė ir patvirtina, kad užsienietis turės lėšų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;
“. 5. Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„
“. 6. Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 8 punktu:
„
dalyvis. “
16
straipsnio pakeitimas Pakeisti 492 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina pagal darbo sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija, dirbti kaip dėstytojas, atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas. Be to, jis užsienietis arba mokslo ir studijų institucija turi pateikti šios institucijos rašytinį įsipareigojimą, galiojantį dar 6 mėnesius nuo darbo sutarties termino pabaigos, kad tuo atveju, jei užsienietis neteisėtai pasiliktų Lietuvos Respublikoje, mokslo ir studijų institucija kompensuos išlaidas, susijusias su užsieniečio buvimu ir grįžimu, kai tos išlaidos dengiamos valstybės lėšomis.“
17
straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį , kai bedarbiu tapo užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą ) arba nustatoma, kad su užsieniečiu , kuris atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, nesudaryta darbo sutartis nesudaryta ;“. 2. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) atsirado galimybė išsiųsti užsienietį išnyko priežastys, dėl kurių užsienietis nebuvo grąžintas į užsienio valstybę ar išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, kai leidimas laikinai gyventi buvo jam išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą punkte nustatytu pagrindu ;“. Pritarti
24 24 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„58 straipsnis. Užsieniečio atleidimas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti 1.
Užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis :
1) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1, 2,3 1–3 , 7, 9, 10 punktus;
2) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies
Lietuvos Respublikoje ne mažiau negu vienus metus;32 ) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies
studijuodamas ketina dirbti mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų srityje
laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo
punktus ar 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą;
5) atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (-ame) Lietuvos Respublikoje, kaip vadovas arba kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje ir jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai;
6) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;
7) yra su Lietuvos valstybės vėliava tarptautiniais maršrutais plaukiojančio laivo įgulos narys;
8) atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui per metus tvarkyti reikalų, susijusių su derybomis dėl sutarties sudarymo ir šios sutarties vykdymu, su personalo mokymu ar įrangos įdiegimu;
9) atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3–8 punktuose nurodyta teisėta veikla, taip pat dirbti kaip dėstytojas arba atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas, turėdamas darbo arba autorinę sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija;
10) turi nacionalinę vizą, išduotą pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalį .
Užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis :
1) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1, 2,3 1–3 , 7, 9, 10 punktus;
2) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies
Lietuvos Respublikoje ne mažiau negu vienus metus;32 ) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies
studijuodamas ketina dirbti mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų srityje
laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo
punktus ar 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą;
5) atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (-ame) Lietuvos Respublikoje, kaip vadovas arba kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje ir jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai;
6) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;
7) yra su Lietuvos valstybės vėliava tarptautiniais maršrutais plaukiojančio laivo įgulos narys;
8) atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui per metus tvarkyti reikalų, susijusių su derybomis dėl sutarties sudarymo ir šios sutarties vykdymu, su personalo mokymu ar įrangos įdiegimu;
9) atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3–8 punktuose nurodyta teisėta veikla, taip pat dirbti kaip dėstytojas arba atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas, turėdamas darbo arba autorinę sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija;
10) turi nacionalinę vizą, išduotą pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalį . 2.
2Socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato sąlygas, kuriomis užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.
“ Pritarti 52 Atsižvelgiant į Užsienio reikalų komitetas siūlymą, siūlome suderinti įstatymo 127 straipsnio dalių numeraciją pagal keičiamų dalių eiliškumą. Siūlome įstatymo projekto 52 straipsnio 3 dalyje dėstyti keičiamo įstatymo 127 straipsnio naujos 31 dalies nuostatą, straipsnio 4 dalyje – įstatymo 127 str. 32 dalį, o į 5 dalį perkelti 127 str. 6 dalies pakeitimą. 3. Papildyti 127 straipsnį 31 dalimi: „3
1Jeigu yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, s prendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos jam gali būti nustatytas trumpesnis nei 7 dienų terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba terminas savanoriškai išvykti nesuteikiamas.
“
4Papildyti 127 straipsnį 32 dalimi:
„3
2Šio straipsnio 1, 3 dalyse nurodytas t erminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pratęstas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau bendras įpareigojimo savanoriškai išvykti terminas negali viršyti 60 dienų.
“
5Pakeisti 127 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima Migracijos departamentas, policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o sprendimus įgyvendina jo įvykdymą kontroliuoja policija arba ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.“ Pritarti
17Žmogaus teisių komitetas 2014-10-2051 Siekiant suderinti įstatyme vartojamus terminus ir oficialius institucijų pavadinimus, siūlome projekto 51 straipsniu keičiamo įstatymo 126 str. 2 dalį pradėti žodžiais „Lietuvos Respublikos“.
Pakeisti 126 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai gali stebėti užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija kartu su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis vykdo užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos stebėseną vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka .“ Pritarti
Komiteto išvadų rengėjų parengtas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto išvadų rengėjas: Mantas Adomėnas
Projektas
Žmogaus teisių komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Leonard Talmont, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Dalia Kuodytė, Vytautas Antanas Matulevičius, Marija Aušrinė Pavilionienė, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, Ministerijos Teisės ir vidaus tyrimų departamento Teisėkūros ir tarptautinių sutarčių skyriaus patarėja Gintarė Geimanaitė ir Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė; Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėjas Viktor Ostrovnoj, Seimo kanceliarijos Teisės departamento skyriaus vedėja Liucija Schulte-Ebbert, Europos teisės departamento ES teisės įgyvendinimo koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Čepaitė, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovai Renata Kuleš ir Vladimiras Siniovas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpį“. Pažymėtina, kad užsieniečio buvimas kitose Šengeno valstybėse ir su tuo susiję visuomeniniai santykiai nėra Lietuvos Respublikos įstatymo reguliavimo dalykas. Šie santykiai yra reglamentuojami tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktais – reglamentais. Nepritarti Tai galiojančios ir iš esmės nekeičiamos įstatymo nuostatos (vietoj nurodyto termino mėnesiais projektu nustatomas tikslesnis termino skaičiavimas dienomis ). Įstatymu nėra reguliuojamas buvimas Šengeno erdvėje, o yra nustatomas buvimo Lietuvoje terminas, kuris yra įtakojamas buvimo kitose Šengeno valstybėse trukmės (pvz., užsienietis, išbuvęs kitose Šengeno valstybėse 80 dienų per 180 dienų laikotarpį, Lietuvoje per tą patį laikotarpį gali būti tik 10 dienų). Su šiuo straipsniu susiję ir kitos įstatymo nuostatos, pvz., reglamentuojančios atvejus, kai užsieniečio buvimas Lietuvoje laikomas neteisėtu (užsienietis Lietuvoje yra laikotarpį, kuris viršija leistiną būti Šengeno erdvėje suminį
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 3 straipsniu atliekamų įstatymo 11 straipsnio pakeitimų esmę, nereikėtų atitinkamai pakeisti ir įstatymo 11 straipsnio 7 dalies, vietoj žodžių „ne ilgiau kaip 3 mėnesius“ įrašant „ne ilgiau kaip 90 dienų“.
Pritarti Komitetas siūlo p akeisti įstatymo 11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Į Lietuvos Respublikos jūrų uostus atplaukusių laivų įgulų nariams, taip pat jūrininkams, atvykusiems į laivą vizos galiojimo laiku ir įtrauktiems į laivo įgulos sąrašą, leidžiama be vizos išlipti į krantą Lietuvos Respublikoje ir būti savivaldybės, į kurią įplaukia jų laivas, teritorijoje, bet ne ilgiau
Pagal projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ar dokumentų, atitinkama institucija informuoja prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą šiems duomenims ar dokumentams pateikti . Toliau aptariamoje dalyje siūloma nustatyti, kad prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas būtų sustabdomas nuo atitinkamo rašto pareiškėjui išsiuntimo dienos , tuo tarpu terminas būtų atnaujinamas nuo duomenų ar dokumentų gavimo dienos. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas, kuriuo pareiškėjui sudaromos mažiau palankios sąlygos, nei institucijai, nagrinėjančiai prašymą, atitinka proporcingumo principą. Pažymėtina ir tai, kad paprastai procesiniai terminai yra skaičiuojami ne nuo dokumentų išsiuntimo, bet nuo jų gavimo dienos. Nepritarti Šia nuostata nėra reglamentuojama, kaip skaičiuojamas terminas papildomiems dokumentams pateikti. 8 str. 4 d. reglamentuoja prašymo nagrinėjimo termino sustabdymą, kol tokio prašymo nagrinėjimas negalimas nesant reikiamų dokumentų .
Vietoj to, kad priimti neigiamą sprendimą, nustatoma pareiga institucijai informuoti užsienietį, kokius dokumentus ar duomenis papildyti. Tokiu reguliavimu užsieniečiui sudaromos palankesnės sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui nustatomas terminas papildomiems dokumentams pateikti turi būti pagrįstas (įvertinus tai, ar pareiškėjas yra Lietuvoje ar užsienio valstybėje, kokie tai dokumentai ir pan.). Dokumentus jis galėtų išsiųsti ar pateikti per konsulinę įstaigą, paštu, migracijos tarnybą iki jam nurodyto termino pabaigos. Dėl dokumentų siuntimo neturėtų trumpėti institucijai nustatytas prašymo nagrinėjimo terminas , nes bendri prašymų nagrinėjimo terminai pastaraisiais įstatymo keitimais buvo ženkliai sutrumpinti ir institucija gali nespėti tinkamai jų išnagrinėti, jeigu nagrinėjimas apimtų ir dokumentų siuntimo laiką. Be to, prašymo nagrinėjimo termino pažeidimas ir sprendimo nepriėmimas nustatytu terminu sukuria pasekmes viešojo administravimo subjektui pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Jeigu prašymo nagrinėjimo terminas būtų stabdomas nuo atitinkamo rašto pareiškėjui gavimo dienos, pareiškėjui būtų užkraunama papildoma našta informuoti atitinkamą instituciją, kada jis gavo prašymą pateikti papildomus dokumentus.
4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
391 Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas pagrindas dėl atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui turėtų būti tapatus projekto 35 straipsniu keičiamo įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei 3 dalies 1 punkte nustatytiems pagrindams dėl atsisakymo suteikti prieglobstį jo prašytojui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, „arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus“. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 39 straipsniu keičiamo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindo, kai užsieniečiui atsisakoma suteikti laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje. Pritarti Atitinkamai reikėtų suvienodinti projekto 4 straipsniu keičiamą 19 str. 8 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad norint tinkamai perkelti ES teisę įgyvendinančias normas, turėtų būti suvienodintos įstatymo projekto nuostatos dėl „ nusikaltimų taikai“ , kurie yra reglamentuojami
Tarybos direktyvoje 2011/95/ES (17 str. 1 d. a punkte) . Komitetas taip pat pritaria URK pasiūlymui dėl šių straipsnių pakeitimo, papildant minėtas įstatymo nuostatas prieš žodžius ,,nusikaltimą žmoniškumui“ įrašant žodžius ,,nusikaltimą taikai“. Komitetas siūlo atitinkamai pakeisti: -įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamą 19 str. 8p.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5512 Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuorodą „ dėl šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2,
dėstyti taip „šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais“. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 54 straipsnio keičiamo įstatymo 130 straipsnio 5 dalies formuluotės - ją siūlytina dėstyti taip: „šio straipsnio 1, 2, 4
Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 4 dalių formuluotes derinant su straipsnio pavadinimu - žodis
„įforminamas“ yra keistinas į „išduodamas“, nes visais atvejais užsieniečiui
yra išduodamas naujas leidimais laikinai gyventi. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 6 punkto. Kita vertus, nėra aišku, kodėl nėra siūloma atitinkamai keisti ir įstatymo 53 straipsnio 2 dalies, kurioje iš esmės yra įvardijamos tokios pat leidimo nuolat gyventi keitimo sąlygos: užsienietis pakeičia asmens duomenis; leidimas nuolat gyventi tapo netinkamas naudoti ir pan. Nepritarti Leidimo gyventi išdavimas apima prašymo išduoti leidimą nagrinėjimą ir leidimo įforminimą. Įforminimas tai viena iš leidimo išdavimo procedūros dalių. Pažymėtina, kad nuo 2014-11-01 įsigaliosiančioje įstatymo redakcijoje yra nustatytas įforminimo terminas (10 d. d.). Yra nustatytos atskiros rinkliavos už prašymo išduoti leidimą gyventi nagrinėjimą ir už įforminimą, taip pat yra nustatytos rinkliavos už šių paslaugų teikimą skubos tvarka. Jeigu būtų pritarta pastabai, būtų reikalingi ne tik minimo straipsnio, o sisteminiai pakeitimai, kurie neretais atvejais būtų nepalankūs pareiškėjui (pvz., kai išnagrinėjus prašymą priimamas neigiamas sprendimas neišduoti leidimo gyventi, tokiu atveju rinkliavos už leidimo įforminimą užsienietis nebemoka).
Taip pat asmuo gali pasirinkti, kad prašymo nagrinėjimas būtų nagrinėjamas skubos tvarka (sumokėjęs dvigubai didesnę rinkliavą), o leidimą prašo įforminti bendra tvarka, ir pan. Tuo tarpu leidimo nuolat gyventi keitimui taikoma viena procedūra (53 str. 1 d. nurodyti leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindai šio leidimo keitimui netaikomi), tačiau turi būti įvertinama, ar užsienietis atitinka bendras sąlygas, nes leidimas nuolat gyventi keičiamas 5 metams. 7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Kelia abejonių projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto patikslinimo –
„nesusituokęs nepilnametis vaikas“ - tikslingumas, nes įstatymo 43 straipsnio
susijungimo atveju, o pagal projekte pateiktą „šeimos narių“ sąvoką šeimos nariais laikomi tik nesusituokę nepilnamečiai vaikai. Pritarti Perteklinis patikslinimas. Siūlome palikti kaip buvo - ,,užsieniečio vaikas“. 8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Nėra aišku, kokią išimtį yra siekiama nustatyti projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 6 punkte – „išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį“, nes pastarajame punkte taip pat nustatomas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas. Atsižvelgti Pateikta nuoroda į atskirą atvejį, 18 punkte apibrėžiama situacija užsieniečiui tapus bedarbiu (o tai reiškia nebesant darbo sutarties) leidimas gyventi nėra naikinamas. Tai liečia aukštos kvalifikacijos darbuotojus (direktyvos 2009/50/ES nuostata). Jeigu išskyrimo nebūtų, turėtų būti taikoma bendra norma. Siekiant aiškumo, siūlome patikslinti šią nuostatą.
9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto 20 straipsnio 3 dalimi siekiama pripažinti netekusia galios įstatymo 53 straipsnio 5 dalies nuostatą: „Užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas vadovaujantis šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis (mūsų pastaba – turimas minty šeimos susijungimo atvejis), leidimas nuolat gyventi gali būti išduotas, jeigu jis, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gyveno kartu su šeima Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus“. Svarstytina, ar, atsižvelgus į tai, kad tokia įstatymo nuostata galioja nuo 2004 metų, o teikiamame projekte nesiūloma nustatyti jokių pereinamųjų nuostatų, nebus pažeisti šioje nuostatoje įvardijamų asmenų teisėti lūkesčiai. Nepritarti Šioje normoje nurodytiems užsieniečiams būtų taikomas bendras reikalavimas pragyventi LR
1 d. 8 p. tarpusavyje dubliuojasi . Projektu siūloma atsisakyti nepagrįstų išlygų dėl pragyvento Lietuvoje laikotarpio skaičiavimo tvarkos, kai leidimą nuolat gyventi siekia gauti užsienietis, leidimą laikinai gyventi gavusio šeimos susijungimo pagrindu. Siūlomas reguliavimas atitiktų direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso ir būtų aiškesnis patiems užsieniečiams , kad pragyvento laikotarpio nepertraukia išvykimas, jei jis trunka ne ilgiau kaip 6 mėn. iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėn.
10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-1921
keičiamo įstatymo 54 straipsnio21 straipsnyje nurodyto leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindo - „<...> tuo atveju, kai leidimas nuolat gyventi užsieniečiui išduotas šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu (mūsų pastaba – gavus pabėgėlio statusą), - jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei“ ir projekto 21 straipsnio keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindo – „šio įstatymo nustatyta tvarka panaikinamas užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas“. Mūsų nuomone, keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindas iš esmės apima ir nurodytąjį keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies21 punkte, nes iš keičiamo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 8 punkto bei 88 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, kad labai sunkaus nusikaltimo padarymas, pripažintas įsiteisėjusiu sprendimu, yra vienas iš pabėgėlio statuso panaikinimo pagrindų. Nepritarti Pabėgėlio statusą gavusiam asmeniui išduodamas leidimas nuolat gyventi. Pabėgėlio statusui panaikinti pagrindas yra toks – jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei . Pagal perkeliamą direktyvą pabėgėliams galioja palankesnis reguliavimas leidimo nuolat gyventi panaikinimo atveju. Atsisakius išlygos 54 str. 1 d.
p., bendra nuostata dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo grėsmės viešajai tvarkai atveju būtų taikoma ir pabėgėliui, o tai neatitiktų direktyvos nuostatų. Be to, galėtų susidaryti situacija, kad pabėgėliui išduotas leidimas nuolat gyventi turėtų būti panaikintas pagal bendrą pagrindą (dėl grėsmės viešajai tvarkai), o užsieniečiui suteiktam pabėgėlio statusui panaikinti pagrindo nebūtų. 11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo IV skyriaus“ įrašytina „šio skyriaus“. Nepritarti Komitetas pritarė JTVPK rekomendacijai, kurioje siūloma geriausių vaiko interesų gynimo principą pateikti kaip horizontalią nuostatą, taikomą visiems dėl vaikų priimamiems sprendimams ir veiksmams vadovaujantis Įstatymu dėl užsieniečių. Komitetas siūlo patikslinti įstatymo 67 str. 5 d., atsisakant nuorodos į konkretų skyrių ir šią dalį išdėstyti taip:
„5. Priimant sprendimus pagal šio Įstatymo
IV skyriaus nuostatas atsižvelgiama į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.“12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-1932 Nėra aišku, kokia „specifinė“ informacija turima minty projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, ir kuo ji skiriasi nuo šioje dalyje taip pat įvardijamos „bendrosios“ informacijos. Nepritarti Šia norma yra perkeliamos ES direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos. C punkte yra numatyta, kad prieglobsčio prašytojo pareiškimai neturi prieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju.
13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-1934 Iš projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 87 straipsnio 4 dalies formuluotės nėra aišku, ar sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo užsieniečiui priėmusiam Migracijos departamentui (šio straipsnio 3 dalis) ar kitam subjektui tenka pareiga šiam užsieniečiui jam suprantama kalba suteikti informaciją apie įgytas teisės ir pareigas, susijusias su laikinąją apsauga. Pritarti Kam tenka pareiga supažindinti prieglobsčio gavėją, vienos institucijos įvardinti neišeina, nes priklausomai nuo situacijos tai gali būti Migracijos departamentas, migracijos tarnyba arba Užsieniečių registracijos centras. Todėl siūlome rašyti „vidaus reikalų ministro įgaliota institucija“. Įgaliojimai paprastai išdėstomi konkrečios srities poįstatyminiame dokumente. 14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-19 38,401 Projekto 38 straipsniu straipsnio keičiamo įstatymo 92 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir projekto 40 straipsniu keičiamo įstatymo 94 straipsnio 5 dalies 4 punkte reikėtų atsisakyti nuorodos į
nuostatose vartojama bendrinė sąvoka „sprendimas“ yra tinkama. Pritarti15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-1941 Manytume, kad projekto 41 straipsniu pakeitus įstatymo VI skyriaus pavadinimą, siekiant, kad skyriaus pavadinimas atitiktų jo turinį, reikėtų pripažinti netekusiu galios ir įstatymo 111 straipsnį „Užsieniečių natūralizacija“. Pritarti16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Nėra aiškus santykis tarp projekto 44 straipsniu keičiamo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies pirmojo ir antrojo sakinio. Jeigu siekiama nustatyti kitą privalomo kreipimosi į apylinkės teismą atvejį, tai reikėtų daryti atskira įstatymo 118 straipsnio dalimi.
17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-1961 Pagal Teisės aktų projektų rengimo dokumentacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 40 punktą projekto 60 straipsnio 2 dalies formuluotė dėstytina taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2014 m. rugsėjo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Pritarti Siūlome numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą (2015 m. kovo
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro regioninis Šiaurės Europos biuras (JTVPK) 2014-09-012 4,5 Tiek galiojančiame Įstatyme dėl užsieniečių, tiek siūlomose pataisose vartojamos sąvokos
„nepilnametis užsienietis“ ir „nelydimas nepilnametis užsienietis“ (Įstatymo
projekto 2 straipsnio 4, 5 dalys). Nors JTVPK supranta, kad iš esmės sąvokos sudarytos pagal Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos formuluotę, manoma, kad terminas „vaikas“ tiksliau apibūdina „18 metų nesukakusį užsienietį“, remiantis JT Vaiko teisių konvencijos, kurią yra pasirašiusi Lietuvos Respublika, 1 straipsniu (toliau
VTK, pvz., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme, vartojamas būtent šis terminas. Rekomendacija: patariama suderinti Įstatymo projekte ir Įstatyme dėl užsieniečių vartojamą terminologiją: pakeisti terminą „nepilnametis“ terminu „vaikas“ pagal JT Vaiko teisių konvenciją.
Nepritarti Projektu nekeičiami jau galiojančiame įstatyme vartojami terminai „nepilnametis“, „nepilnametis vaikas“, „nelydimas nepilnametis“. Galiojančios nuostatos tikslinamos ar keičiamos tik tiek, kiek tai būtina, siekiant perkelti direktyvos 2011/95/ES nuostatas. Šioje direktyvoje ne tik vartojami minėti terminai, bet ir pateiktos
„nepilnamečio“, „nelydimo nepilnamečio“ apibrėžtys. Be to, įstatyme yra nuostatų, kur vartojant
žodį vaikas nusakomas tik giminystės ryšys (ne amžius), pvz., 43 str. 1 d. 3 p. šeimos susijungimas su LR piliečiu, 101(1) str.). 2. JTVPK
6 Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje pateikiamas toks pažeidžiamų asmenų apibūdinimas: „ Pažeidžiamas asmuo
džiaugiasi, kad siūlomas apibrėžimas apima prekybos žmonėmis aukas ir psichikos sutrikimų turinčius asmenis, vadovaujantis Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 20 straipsnio 3 dalimi. Tačiau JTVPK pastebi, kad pažeidžiamų asmenų apibrėžimas nevisiškai atitinka 20 straipsnio 3 dalį. Pirma, Įstatyme dėl užsieniečių pateikiamas išsamus pažeidžiamų asmenų sąrašas, o Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 20 straipsnio 3 dalyje yra išvardinti asmenys, į kurių padėtį reikėtų atsižvelgti, paliekant galimybę apsvarstyti papildomas pažeidžiamų žmonių grupes. Prieglobsčio procedūrų direktyvos naujoje redakcijoje ir Priėmimo sąlygų direktyvoje laikomasi tokio paties požiūrio.
Antra, tiek galiojančiame Įstatyme dėl užsieniečių, tiek jo projekte apibūdinant pažeidžiamus asmenis pagyvenusių žmonių pažeidžiamumas siejamas su konkrečiu amžiumi, t.y. vyresnis negu 75 metų amžiaus
pabrėžia, kad Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 20 straipsnio 3 dalyje vyresnio amžiaus žmonės priskiriami vienai grupei, bet nenurodomas konkretus amžius. Kadangi Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 20 straipsnio 3 dalyje pirmiausia nagrinėjama konkreti pabėgėlių ir papildomą apsaugą gavusių asmenų padėtis, siekiant įgyti socialinių ir ekonominių teisių bei su integracija susijusią paramą, dėl nustatytos ribos „vyresnis negu 75 metų amžiaus“ vyresnio amžiaus tarptautinės apsaugos gavėjų grupė gali netekti galimybės gauti konkrečių socialinės paramos priemonių, įskaitant tas, kurios numatytos 1951 m. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso. Be to, atrodo, kad tokia amžiaus riba nėra objektyviai pagrįsta, tuo labiau, kad pagal Lietuvos įstatymus šiuo metu moterų pensinis amžius yra 61 metai, o vyrų –63 metai. Rekomendacija:
JTVPK rekomenduoja pataisyti Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje siūlomą keisti Įstatymo dėl užsieniečių 2 straipsnio 181 dalį ir:
prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 20 straipsnio 3 dalyje pateiktas kategorijas;
žodžius „vyresnis negu 75 metų amžiaus asmuo“ žodžiais „ asmuo, sulaukęs pensinio amžiaus, arba asmuo, į kurio padėtį būtina atsižvelgti dėl pagyvenusio asmens amžiaus”. Pritarti iš dalies
1) pasiūlymui pritarti, dėstant taip:
dalį ir ją išdėstyti taip: „181 .
Pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų amžiaus asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą ) .“
2) pasiūlymui nepritarti. Tai galiojanti nuostata, įgyvendinant direktyvos nuostatą valstybė narė turi diskreciją nustatyti taikymą, atsižvelgiant į savo teisės aktus; įstatyme yra su tokiu amžiumi siejama ir kita nuostata (53 str. 8 d., tokio amžiaus asmuo, siekiantis įgyti ilgalaikio gyventojo statusą (gauti leidimą nuolat gyventi) atleidžiamas nuo reikalavimo laikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų įstatymą). 3. JTVPK
9 Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje pateikiamas pataisytas prieglobsčio prašytojo šeimos narių apibrėžimas, kuris remiasi Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 2 straipsnio j dalyje pateikiama branduolinės šeimos sąvoka. Siūloma tokia nuostata: „ Prieglobsčio prašytojo šeimos nariai
Lietuvos Respublikos teritorijoje. “ Pagal šį apibrėžimą iš šeimos gyvenimo išbraukiami kiti asmenys, kurie gyvena tame pačiame, t.y. prieglobsčio prašytojo, namų ūkyje ir kurių atžvilgiu egzistuoja socialinė, ekonominė ar emocinė priklausomybė.
Pavyzdžiui, siūlomas apibrėžimas neapima brolių ir seserų. Vadinasi, Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys du ar daugiau nepilnamečių brolių ir seserų, kurie buvo atskirti nuo tėvų, prieglobsčio prašymo metu nebus laikomi šeima ir negalės pasinaudoti garantijomis, kuriomis siekiama užtikrinti teisę į šeimos gyvenimą. Kadangi dabartiniame Įstatymo projekte siekiama perkelti Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naują redakciją į nacionalinę teisę, JTVPK primena, kad Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 23 straipsnio 5 dalyje valstybėms narėms aiškiai leidžiama skirti su apsaugos statusu susijusias lengvatas kitiems artimiems giminaičiams , kurie yra visiškai ar daugiausia priklausomi nuo tarptautinės apsaugos gavėjo. Be to, remiantis siūloma nuostata, asmenys, kurie atitinka apibrėžimo reikalavimus, yra laikomi šeimos nariais, tik „… jei šeiminiai santykiai jau buvo kilmės valstybėje <…>”. JTVPK nuomone, teisės į šeimos vientisumą neturėtų sąlygoti šeima, sukurta iki išvykimo iš kilmės šalies.
Šeimos, kurios buvo sukurtos išvykimo metu arba prieglobsčio šalyje, taip pat turi turėti teisę į šeimos vientisumą pagal JTVPK Vykdomojo komiteto išvadas Nr. 24 (XXXII) ir Nr. 88 (L). Rekomendacija:
rekomenduoja peržiūrėti Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje siūlomą prieglobsčio prašytojo šeimos narių apibrėžimą ir:
1) įtraukti šeimos narius, kurie yra socialiai, ekonomiškai ar emocionaliai priklausomi nuo prieglobsčio prašytojo, pvz., priklausomi tėvai ar suaugę vaikai,
2) būtinai įtraukti nepilnamečius prieglobsčio prašytojo brolius ir seseris,
jei šeiminiai santykiai jau buvo kilmės valstybėje“. Nepritarti Projekte apibrėžtas šeimos narių ratas tiksliai atitinka nustatytą direktyvos 2 str. (j) punkte, kuriame pateiktas baigtinis sąrašas asmenų ir privalomų nurodyti aplinkybių. VN negali nustatyti kitaip ar praplėsti šeimos narių rato. ES dokumentais prieglobsčio srityje kuriama bendra Europos prieglobsčio sistema, grindžiama vieningais standartais ir kriterijais. Minima direktyvos 23 str. 5 d. nuostata neprivaloma perkelti , joje nurodyti asmenys ( artimi giminaičiai, kurie paliekant kilmės šalį gyveno kartu kaip šeimos nariai ir kurie tuo metu buvo visiškai ar daugiausia priklausomi nuo tarptautinės apsaugos gavėjo ) nelaikomi šeimos nariais , jiems valstybės narės gali nuspręsti taikyti teisę prisijungti po statuso suteikimo asmeniui, o ne prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Be to, sprendžiant dėl asmenų rato praplėtimo (artimais giminaičiais), vertintinos valstybės galimybės priimti socialinių, ekonominių sąlygų požiūriu ir integracinių priemonių aspektu. Dėl prieglobsčio prašytojų (nepilnamečių brolių ir seserų), dėl kurių sprendimas suteikti apsaugą dar nepriimtas , atkreiptinas dėmesys į direktyvos 31 str.
kiek įmanoma, broliai ir seserys neišskiriami, atsižvelgiant į geriausius atitinkamo nepilnamečio interesus ir visų pirma į jo amžių ir brandą. Nelydimų nepilnamečių gyvenamoji vieta keičiama kuo rečiau. Perkeliant šią nuostatą projekto 31 str. tikslinama įstatymo 79 str. 3 d., atitinkamai bus pildoma nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarka , kurią nustato vidaus reikalų ir socialinės apsaugos ir darbo ministrai. 4. JTVPK 2014-09-0127 Įstatymo projekto 27 straipsnyje dėl Įstatymo dėl užsieniečių 67 straipsnio 5 dalies pakeitimo reikalaujama atsižvelgti į geriausius vaiko interesus priimant sprendimus pagal Įstatymo dėl užsieniečių IV skyriaus, t.y. skyriaus, kuriame nagrinėjami esminiai ir procedūriniai prieglobsčio suteikimo aspektai, nuostatas. JTVPK aktyviai remia Lietuvos Vyriausybės ketinimą įtraukti į teisės aktus dėl prieglobsčio suteikimo geriausių vaiko interesų gynimo principą, derinant su VTK 3 straipsnio 1 dalies ir ES pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Tačiau reikia pažymėti, kad esminių nuostatų dėl prieglobsčio prašančių vaikų pateikiama ir kitose Įstatymo dėl užsieniečių vietose, pvz., VI, VII ir X skyriuose, reglamentuojančiuose Lietuvoje prieglobstį gavusių asmenų integraciją, prieglobsčio prašytojų sulaikymą ir pagal Įstatymą dėl užsieniečių priimtų sprendimų, įskaitant pirmosios instancijos sprendimus dėl prieglobsčio, apskundimo tvarką. JTVPK mano esant būtina užtikrinti, kad be pirmiau minėtos pataisyto 67 straipsnio nuostatos Įstatyme dėl užsieniečių geriausių vaiko interesų gynimo principą reikėtų pateikti kaip horizontalią nuostatą, taikomą visiems dėl vaikų priimamiems sprendimams ir veiksmams vadovaujantis Įstatymu dėl užsieniečių.
Rekomendacija
rekomenduoja pakeisti Įstatymą dėl užsieniečių ir įtraukti geriausių vaiko interesų gynimo principą kaip horizontalią nuostatą, pvz., Įstatymo dėl užsieniečių 3 straipsnyje pateikti tokią nuostatą: „Pagal šį Įstatymą valdžios institucijoms, teismams, privačioms įstaigoms ar asmenims imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, svarbiausia atsižvelgti į geriausius vaiko interesus.“ Atsižvelgti Siūlome patikslinti įstatymo 67 str. 5 d., atsisakant nuorodos į konkretų skyrių ir šią dalį išdėstyti taip:
„5. Priimant sprendimus pagal šio Įstatymo
IV skyriaus nuostatas atsižvelgiama į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.“
2014-09-0126 Remiantis
tarptautinės apsaugos ir JT Deklaracija dėl teritorinio prieglobsčio, aiškėja, kad prieglobsčio suteikimas kokioje nors valstybėje yra taikus humanitarinis veiksmas ir kad bet kokia kita valstybė negali jo laikyti nedraugišku veiksmu. JTVPK manymu, siekiant paremti Lietuvos Respublikos pastangas suteikti prieglobstį asmenims, kuriems būtina tarptautinė apsauga, padėti plačiajai visuomenei geriau suprasti nacionalinės prieglobsčio sistemos tikslą ir tokiu būdu sukurti palankesnę prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams apsaugos aplinką Lietuvoje, Įstatyme dėl pabėgėlių patartina glaustai aprašyti prieglobsčio institucijos pobūdį. JTVPK rekomenduoja Įstatyme dėl užsieniečių įrašyti tokią nuostatą: „Prieglobsčio suteikimas yra taikus humanitarinis veiksmas, grindžiamas tarptautiniais Lietuvos Respublikos įsipareigojimais, ypač kylančiais iš 1951 m.
Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir ES teisės aktų reikalavimų.“ Šią nuostatą galima būtų įterpti į Įstatymo dėl užsieniečių 66 straipsnį, kuriuo pradedamas Įstatymo dėl užsieniečių skyrius dėl prieglobsčio suteikimo. Nepritarti Pasiūlyme atsispindinčios normos jau yra įtvirtintos įstatyme (dėl tarptautinių sutarčių taikymo 144 str., dėl ES teisės aktų 1 str. 2 d.). 6. JTVPK 2014-09-0127 Nuostatos, kuriomis siekiama perkelti į nacionalinę teisę Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos II–VI skyrius Įstatymo projekto 27 straipsnyje siūloma į Įstatymo dėl užsieniečių 67 straipsnio 3 dalį įrašyti nuostatą, reikalaujančią, kad prieglobsčio prašytojai kiek įmanoma anksčiau pateiktų informaciją, reikiamą prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti. JTVPK mano, kad vėliau pateikta informacija neturėtų apsunkinti prieglobsčio prašytojo prievolės įrodyti, ypač tuomet, kai vėluojama pateikti informaciją dėl asmeninių aplinkybių ir atitinkamo asmens savybių. JTVPK nori pabrėžti, kad kai kuriems prieglobsčio prašytojams, ypač tiems, kurie priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, gali reikėti laiko ir papildomos paramos norint pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį. Pavyzdžiui, kankinimus išgyvenę asmenys gali nenorėti nustatyti ar atskleisti tikrąjį patirto persekiojimo ar persekiojimo, kurio bijo dėl patirtos traumos, ir
(ar) iš gėdos dėl, to kas jiems nutiko, mastą. Jie vis dar gali bijoti valdžioje esančių asmenų ar šeimos ir (ar) bendruomenės nepripažinimo, ir
(ar) atsakomųjų veiksmų. Taip pat reikėtų atsižvelgti į kitus pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus, pvz., prekybos žmonėmis aukas, nepilnamečius ar protinių sutrikimų turinčius asmenis.
pastebi, kad remiantis galiojančiomis administracinėmis nuostatomis prieglobsčio prašytojai turi išdėstyti priežastis, kodėl prašo prieglobsčio Lietuvoje, jau per pirminę apklausą. Ši apklausa atliekama per 24 valandas po prašymo pateikimo, dažniausiai vietos pasienio poste ar policijos nuovadoje, kuriuose paprastai trūksta priemonių tinkamai apklausti pažeidžiamas moteris ir traumą patyrusius asmenis. Jei tokiose apklausose pateikti pirminiai pareiškimai neatitinka vėliau pateiktų pareiškimų, prašytojo parodymai gali būti laikomi nepatikimais. Atsižvelgiant į tokią praktiką, JTVPK yra susirūpinusi, kad, specialių poreikių turintiems prieglobsčio prašytojams automatiškai pritaikius siūlomą nuostatą, jie netektų realios galimybės pagrįsti savo prašymus , todėl gali atsirasti administracinių klaidų ar net kilti grąžinimo pavojus. Taip pat svarbu pabrėžti, kad Prieglobsčio procedūrų direktyvos naujoje redakcijoje reikalaujama, kad valstybės narės suteiktų tam tikriems prašytojams papildomą paramą, taip pat pakankamą terminą , kad būtų sudarytos sąlygos pateikti informaciją prašymui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti. Šios esminės garantijos yra gyvybiškai svarbios priimant teisingus nutarimus dėl prieglobsčio suteikimo, todėl jas derėtų tinkamai apsvarstyti Įstatyme dėl užsieniečių. Rekomendacija:
rekomenduoja į Įstatymo projekto 27 straipsnyje siūlomą keisti Įstatymo dėl užsieniečių 67 straipsnio 3 dalį įtraukti papildomą nuostatą, kuri pabrėžtų, kad reikalavimas kiek įmanoma anksčiau pateikti informaciją, reikiamą prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, turėtų būti taikomas atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno prašytojo aplinkybes ir nepažeidžiant specialių pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų poreikių.
Tuo tikslu 67 straipsnio 3 dalį reikėtų taip papildyti: „Taikant šią nuostatą, reikėtų atsižvelgti į konkrečias aplinkybes kiekvienu atveju ir specialius pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų poreikius, ypač suteikti jiems atitinkamą paramą, įskaitant pakankamą terminą, kad būtų sudarytos būtinos sąlygos pagrįsti prašymą dėl tarptautinės apsaugos.“ Nepritarti Direktyvoje, kurią šiuo projektu perkeliam tokios normos nėra. Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti 2011 m. direktyvą 2011/95/ES, kuria nustatyti trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų , vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimai. Šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali laikyti, kad prašytojas privalo kuo greičiau pateikti visą informaciją tarptautinės apsaugos prašymui pagrįsti . Tokia nuostata ir siūloma papildyti įstatymo 67 straipsnį. Pažymėtina, kad 2013 m. birželio
tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) nuostatos įstatymo projektu neperkeliamos, jos į Lietuvos teisės aktus turi būti perkeltos kitais metais, tam rengiamas kompleksinis pakeitimo projektas, specialiai skirtas BEPS. Tuomet turėtų būti įgyvendinamos ir
procesinių garantijų reikalingiems prieglobsčio prašytojams užtikrinimo .
Pažymėtina, kad reikalavimas kuo greičiau pateikti prieglobsčio prašymą pagrindžiančią informaciją netapatus reikalavimui kuo anksčiau pateikti prieglobsčio prašymą, t. y. teisė prašyti prieglobsčio laiko požiūriu negali būti ribojama (vėlesnį prieglobsčio prašymo pateikimą gali lemti įvairios priežastys), tačiau, pateikus prieglobsčio prašymą, informacija jam pagrįsti turi būti pateikta kiek įmanoma greičiau. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte siūloma nustatyti, kad p rašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju . Esant pagrįstam prašymui, abi pusės suinteresuotos kuo skubesniu klausimo dėl apsaugos suteikimo išsprendimu. Reikalaujama pateikti prieglobsčio prašymą pagrindžiančią informaciją kuo greičiau po prašymo pateikimo (nereiškia, kad iš karto ) . T. y. įtvirtinama formuluotė leidžia atsižvelgti į konkrečią situaciją kiekvienu individualiu atveju
2014-09-0132 Įstatymo projekto 32 straipsnyje pateikiamas siūlymas, kaip keisti Įstatymo dėl užsieniečių 83 straipsnio 2 dalį. Jame, be kita ko, numatoma, kad kai kurių prašytojo pateiktų duomenų, kurie nėra patvirtinti rašytiniais dokumentais, nebūtina patvirtinti, jei prieglobsčio prašytojas pateikė prašymą prieglobsčiui gauti „kiek įmanoma anksčiau <...>, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė“. JTVPK nori pabrėžti, kad prieglobsčio prašytojo patikimumas neturėtų būti grindžiamas vien tik tuo, kad jis ar ji nepateikė prašymo dėl tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau. Taip pat vėlavimas pateikti prašymą neturėtų būti laikomas pagrindu padidinti prieglobsčio prašytojo patikimumo kriterijus. Rekomendacija:
JTVPK rekomenduoja neįtraukti siūlomos 83 straipsnio 2 dalies formuluotės į Įstatymą dėl užsieniečių.
Nepritarti Ši nuostata privalo būti pagal direktyvos 4 str. 5 d., kai perkeliama 4 str. 1 d., o pastarąją perkeliame. Įstatymo projekte 67 straipsnio, kuris dėstomas nauja redakcija, 3 dalimi siūloma perkelti direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią valstybės narės gali laikyti, kad prieglobsčio prašytojas privalo kuo greičiau pateikti informaciją tarptautinės apsaugos prašymui pagrįsti . Perkeliant šią nuostatą, privaloma perkelti ir tos pačios direktyvos4 straipsnio 5 dalį, pagal kurią ši aplinkybė turi įtakos prašymo suteikti prieglobstį vertinimui (keičiamo
kalbama apie išlygą prieglobsčio prašytojo naudai, t. y. k ai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų ir nereikalaujama patvirtinti , tačiau tik tuo atveju, jeigu jis realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą, pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė ; ir kt. 8. JTVPK 2014-09-0132 Įstatymo dėl užsieniečių 83 straipsnio 4 dalies pataisa, be kita ko, numato, kad pabėgėlio statusas gali būti nesuteikiamas pateikus pakartotinį prašymą, kuriame persekiojimo baimė grindžiama aplinkybėmis, kurias prieglobsčio prašytojas po išvykimo iš kilmės valstybės sukūrė pats ar pati. Siūloma nuostata didžia dalimi atspindi Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 5 straipsnio 3 dalį. JTVPK akcentuoja, kad 1951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepateikia nuostatos, pagal kurią apsauga negali būti suteikiama asmenims, kurių reikalavimas suteikti prieglobstį atsirado dėl veiksmų užsienyje.
Vienintelis reikalavimas – prieglobsčio prašytojas turi faktiškai atitikti pabėgėlio apibrėžimo kriterijus. Asmuo, kuriam kyla objektyvus pavojus jo ar jos kilmės valstybėje, turi teisę į apsaugą, nepaisant jo ar jos motyvų, ketinimų, elgesio ar kitų susijusių aplinkybių. Rekomendacija :
rekomenduoja neperkelti Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 5 straipsnio 3 dalies neprivalomos nuostatos į Įstatymo dėl užsieniečių 83 straipsnio 4 dalį Nepritarti Pažymėtina, kad šiuo atveju perkeliamas direktyvos
įvykiais, įvykusiais po to, kai prieglobsčio prašytojas išvyko iš kilmės valstybės, arba veikla, kurią prieglobsčio prašytojas vykdė po to, kai išvyko iš kilmės valstybės, ypač jeigu nustatoma, kad ta veikla yra kilmės valstybėje turėtų įsitikinimų ar požiūrio reiškimas ir tolesnis jų laikymasis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nedarydamos poveikio Ženevos konvencijai , valstybės narės gali nustatyti, kad prašytojui, kuris pateikia vėlesnį prašymą, pabėgėlio statusas paprastai nesuteikiamas, jei persekiojimo pavojus grindžiamas aplinkybėmis, kurias prašytojas sukūrė savo iniciatyva po išvykimo iš kilmės šalies. Be to, formuluotė leidžia atsižvelgti ir vertinti konkrečias individualias aplinkybes
2014-09-0133 Įstatymo projekte į Įstatymo dėl užsieniečių 86 straipsnio 2 dalį ir 87 straipsnio 2 dalį siūloma įtraukti tokį persekiojimo vykdytojų ar didelės žalos apibrėžimą: gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti apsaugos . Pirma, JTVPK pažymi, kad Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 7 straipsnio 2 dalis numato, kad apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos turi būti veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio, taip pat nustato, kad tokia apsauga paprastai suteikiama, kai imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar didelei žalai, inter alia, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimo ar didelei žalai nustatyti, persekioti dėl veiksmų, kurie laikomi persekiojimu arba didele žala, ir nubausti už juos, ir kai prašytojas turi galimybę naudotis tokia apsauga. Deja, Įstatymo projekte šios privalomosios nuostatos , kurios yra gyvybiškai svarbios, kad seksualinio ir šeiminio smurto, prekybos žmonėmis ir kitokio šiuolaikinio persekiojimo aukoms būtų garantuota galimybė gauti apsaugą, neatsispindi. Be to, JTVPK nemano, kad grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, gali suteikti apsaugą, kuri yra veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio, kaip reikalaujama Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujoje redakcijoje, nes jos neturi valstybės požymių, ypač galimybės įgyvendinti teisinės valstybės principus, ir neturi tokių pačių įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę.
Rekomendacija :
rekomenduoja į Įstatymą dėl užsieniečių įvesti kokybės reikalavimus dėl apsaugos nuo nevalstybinių persekiojimo vykdytojų ar didelės žalos, laikantis Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatų. Be to, JTVPK rekomenduoja neįtraukti valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančių grupių ir organizacijų, įskaitant tarptautines organizacijas, į apsaugos teikėjų sąrašą, kaip numatyta Įstatymo dėl užsieniečių 86 straipsnio
Pasiūlymas atsispindi projekto 35 str. (88 str. 1 d.), kur pabrėžiama, kad prieglobstis gali būti nesuteikiamas tik jeigu asmuo turėtų galimybę naudotis veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga. Tačiau tokias sąlygas galima būtų pakartoti ir papildyti projektu keičiamų 86 str. 2 d. ir
tai privaloma perkelti nuostata. Jeigu valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, negalės suteikti veiksmingos ir ilgalaikės apsaugos, vadinasi, neatitiks nustatytų sąlygų. 10. JTVPK 2014-09-0134 Įstatymo projekto 34 straipsnyje siūloma susiaurinti dabartinius Įstatymo dėl užsieniečių 87 straipsnio 1 dalyje numatytus papildomos apsaugos suteikimo pagrindus, kaip aiškiai nustatyta Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 15 straipsnyje.
JTVPK nepalaiko šios iniciatyvos, ypač atsižvelgdama į tai, kad didelis šiuo metu Lietuvoje gyvenančių tarptautinės apsaugos gavėjų skaičius sėkmingai pasinaudojo dabar taikomais išplėstais papildomos apsaugos pagrindais. Be to, JTVPK pabrėžia, kad negrąžinimo principas, kaip jis aiškinamas svarbiausioje tarptautinėje jurisdikcijoje, dabar jau apima ir apsaugą nuo naujų žalos formų, pvz., draudimą perkelti asmenį į šalį, kurioje jam ar jai gali grėsti esminio teisingumo paneigimas. Galiojančio Įstatymo dėl užsieniečių 87 straipsnio 1 dalis veiksmingai gina prieglobsčio prašytojus tokiais atvejais, o jį pakeitus – negintų. Rekomendacija:
JTVPK rekomenduoja nepriimti Įstatymo dėl užsieniečių 87 straipsnio 1 dalies pataisos. Nepritarti Perkeliamos direktyvos
(12) konstatuojamoje dalyje pabrėžta, kad pagrindinis šios direktyvos tikslas – užtikrinti, kad valstybės narės taikytų bendrus asmenų, kuriems tikrai reikia tarptautinės apsaugos, identifikavimo kriterijus. Projektu tikslinami įstatymo 87 straipsnio
Europos prieglobsčio sistemos, apimančios vieningo statuso visose VN suteikimą, negali būti nustatyti kiti kriterijai nei nurodyta direktyvoje. Svarbu pažymėti ir tai, kad suvienodinamos pabėgėlių ir papildomos apsaugos gavėjų teisės. Tačiau Komitetas siūlo įstatymo projekto 61 str. papildyti 2 dalimi, kurioje būtų numatyta pereinamojo laikotarpio nuostata. 11. JTVPK 2014-09-0135 Pagal Įstatymo projekto 35 straipsnį siūloma peržiūrėti Įstatymo dėl užsieniečių 88 straipsnį, kuriame išdėstytos nuostatos dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo.
Remiantis siūloma 88 straipsnio formuluote, be kita ko, numatoma privalomai nesuteikti tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui, jei nustatoma, kad jis ar ji savo kilmės valstybės teritorijos dalyje nepatirtų visiškai pagrįstos persekiojimo baimės ar realaus veiksmų pavojaus ir turėtų galimybę naudotis valstybės ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, apsauga, valstybė ar tokia grupė ar organizacija nori ir gali pasiūlyti veiksmingą ir ilgalaikio pobūdžio apsaugą, o prieglobsčio prašytojas turi galimybę tokia apsauga pasinaudoti, į tą valstybės teritorijos dalį jis gali saugiai ir teisėtai vykti, taip pat pagrįstai manoma, kad jis joje įsikurs. Pradžioje JTVPK pastebi, kad pasitelkus siūlomą nuostatą sprendžiamas vidinio persikėlimo alternatyvos (toliau – IFA sąvoka) klausimas. Ši nuostata didele dalimi atspindi Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 8 straipsnyje išdėstytus reikalavimus. Tačiau JTVPK pažymi, kad IFA sąvoka yra įtraukta į Įstatymo projekte išvardintą prieglobsčio nesuteikimo sąlygų sąrašą. JTVPK norėtų pabrėžti, kad IFA sąvoka kaip idėja atsirado taikant pabėgėlių apibrėžime nustatytas statuso suteikimo sąlygas , ir ji yra savaime susijusi su tokiais kriterijais kaip visiškai pagrįsta persekiojimo baimė ir valstybės apsauga. Kaip nurodyta JTVPK tarptautinės apsaugos gairėse dėl vidinio persikėlimo alternatyvos nustatymo, pabėgėlio apibrėžimas apima vieną visapusišką tarpusavyje susijusių kriterijų vertinimą. Atliekant visapusišką vertinimą, IFA sąvoka gali būti pritaikyta tik tada, kai, pirmiausia, nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę kai kuriose kilmės šalies teritorijos vietose.
Tuomet norint nustatyti, ar taikyti IFA sąvoką, atliekamos aktualumo ir pagrįstumo analizės. Atliekant abi analizes, būtina atidžiai apsvarstyti individualias aplinkybes konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esminius statuso suteikimo sąlygų aspektus. JTVPK reiškia susirūpinimą, kad įtraukus IFA sąvoką į 88 straipsnį, kuris vadinasi „Priežastys, dėl kurių nesuteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga“ ir kuriame išvardintos statuso nesuteikimo sąlygos, bus automatiškai pasinaudota ta nuostata, neįvertinus, ar prieglobsčio prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę šalies teritorijos dalyje. Be to, JTVPK pažymi, kad, vadovaujantis Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 8 straipsniu, siūlomą nuostatą dėl IFA galima papildyti aiškiu reikalavimu, kad vidinio persikėlimo alternatyva gali būti taikoma, tik jeigu prieglobsčio prašytojas „gali atvykti į siūlomą šalies dalį“ . JTVPK požiūriu, šis svarbus Salah Sheekh bylos elementas nėra aiškiai numatytas pataisoje. Be to, remiantis Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos nauja redakcija, prieglobsčio prašytojui prieinamos apsaugos kokybė siūlomoje persikėlimo teritorijoje turėtų atitikti Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 7 straipsnio reikalavimus, ypač, tokioje teritorijoje apsaugos teikėjai privalo imtis pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar didelei žalai, inter alia, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimo ar didelei žalai nustatyti, persekioti dėl veiksmų, kurie laikomi persekiojimu arba didele žala, ir nubausti už juos . Kadangi siūlomoje nuostatoje nėra tokio reikalavimo, JTVPK nuomone, būtina atitinkamai peržiūrėti siūlomą IFA sąvoką.
Rekomendacija
rekomenduoja pakoreguoti Įstatymo projekto 35 straipsnyje pateikiamą IFA sąvoką ir numatyti, kad:
1) vidinio persikėlimo alternatyvą galima taikyti tik tuomet, jei prieglobsčio prašytojas gali atvykti į siūlomą šalies dalį,
2) siūlomoje persikėlimo vietoje apsaugos teikėjai privalo imtis pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar didelei žalai, inter alia , taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimo ar didelei žalai nustatyti, persekioti dėl veiksmų, kurie laikomi persekiojimu arba didele žala, ir nubausti už juos. Be to, visą IFA sąvoką reikėtų perkelti iš 88 straipsnio, kuriame išdėstytos statuso nesuteikimo sąlygos, į Įstatymo dėl užsieniečių 86 ir 87 straipsnius, kuriuose pateikiamas pabėgėlio apibrėžimas ir papildomos apsaugos suteikimo priežastys. Atsižvelgti Nepritarti Dėl 1 punkto:
Įstatymo 88 str. 1 d. vietoj žodžio “vykti” įrašyti žodį „atvykti“. Dėl 2 punkto: Papildyti 88 str. 1 d. Šių nuostatų perkėlimas į įstatymo straipsnį, kuriame reglamentuojamas prieglobsčio nesuteikimas (įstatymo 88 str.), yra logiškas. Jeigu vertinant prieglobsčio prašymą nustatomos direktyvos 2011/95/ES 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. kad prieglobsčio prašytojas savo kilmės valstybėje gali pasinaudoti vidinio persikėlimo galimybe, prieglobstis nesuteikiamas (atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte siūloma keisti 88 straipsnio antraštę į Prieglobsčio nesuteikimas
2014-09-0135 Įstatymo projekto 35 straipsnyje siekiama pakeisti Įstatymo dėl užsieniečių 88 straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluotę. Pataisoje pabėgėlio statusas nesuteikiamas, jei
„yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos
Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei“.
Vadinasi, remiantis šia nuostata, 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 33 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis iš negrąžinimo principo laikoma pagrindu nesuteikti pabėgėlio statuso. JTVPK visiškai nesutinka su šiuo požiūriu. Pagal konvenciją 1 straipsnio F dalyje numatytos statuso nesuteikimo sąlygos ir 33 straipsnio 2 dalyje pateikta išimtis iš negrąžinimo principo yra skirtingos paskirties. 1 straipsnio F dalyje aiškiai nustatoma, kad tam tikri nusikaltimai yra tokie sunkūs, kad juos padarę asmenys nenusipelno tarptautinės apsaugos, ir kad pabėgėlių apsaugos teisinė sistema neužkirstų kelio įvykdyti teisingumą rimtiems nusikaltėliams. O 33 straipsnio 2 dalyje apibrėžiamos aplinkybės, kuriomis pabėgėlis gali būti grąžinamas , remiantis tuo, kad jis ar ji kelia pavojų nacionaliniam prieglobsčio šalies saugumui arba yra nuteisti įsigaliojusiu nuosprendžiu už ypač sunkų nusikaltimą ir kelia pavojų bendruomenei. Kadangi pagal šią nuostatą valstybės narės gali tokį pabėgėlį grąžinti į jo arba jos kilmės šalį, jos negalima laikyti pagrindu nesuteikti atitinkamam asmeniui pabėgėlio statuso. Rekomendacija:
rekomenduoja panaikinti Įstatymo projekto 35 straipsnyje siūlomą Įstatymo dėl užsieniečių 88 straipsnio 2 dalies 5 punkto pakeitimą.
Nepritarti Įstatymo projektu keičiamo 88 straipsnio 2 dalies
visiškai atitinka direktyvos 2011/95/ES 14 straipsnio 5 dalyje išdėstytą nuostatą, pagal kurią valstybės narės gali nuspręsti prieglobsčio prašytojui nesuteikti pabėgėlio statuso, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei. Be to, tai yra šiuo metu galiojanti nuostata, kuri tikslinama prieglobsčio prašytojo naudai. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą (
rieglobsčio prašytojui, atitinkančiam šio įstatymo 86 straipsnyje nustatytus kriterijus, nesuteikiamas pabėgėlio statusas, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei , kai prieglobsčio prašytojas prašo suteikti pabėgėlio statusą;
2014-09-0135 Įstatymo projekto 35 straipsnyje siūloma išplėsti papildomos apsaugos nesuteikimo sąlygų asmenims, kurie kitais atžvilgiais atitinka nustatytus kriterijus, sąrašą. 88 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatoma, kad prieglobsčio prašytojui nesuteikiama papildoma apsauga, jeigu jis ar ji išvyko iš savo kilmės valstybės tik siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą ir jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai už tokio nusikaltimo (jei jis būtų įvykdytas Lietuvoje) padarymą numato laisvės atėmimo bausmę. JTVPK pabrėžia, kad siūlomas apsaugos nesuteikimo pagrindas iš esmės atitinka Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 17 straipsnio 3 dalies formuluotę.
JTVPK pažymi, kad apsaugos nesuteikimo sąlygos taikomos asmeniui, kuris, pirmiausia, atitinka apsaugos suteikimo sąlygas. Šis požiūris aiškiai atsispindi Įstatymo dėl užsieniečių 88 straipsnio 3 dalyje, iš kurios aiškėja, kad papildomos apsaugos nesuteikimo sąlygos taikomos tik prieglobsčio prašytojui, kuris atitinka Įstatymo dėl užsieniečių 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus , t.y. papildomos apsaugos suteikimo pagrindus. Vargu, ar toks asmuo išvyktų iš savo kilmės šalies tik siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą . JTVPK nori pabrėžti, kad Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 15 straipsnyje nurodytos didelės žalos formos atspindi grąžinimo draudimą pagal tarptautinius žmogaus teisių teisės aktus, o Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 21 straipsnio 1 dalis aiškiai reikalauja, kad valstybės narės laikytųsi negrąžinimo principo pagal tarptautinius įsipareigojimus . Rekomendacija:
JTVPK rekomenduoja neperkelti Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 17 straipsnio 3 dalyje pateikiamos neprivalomos nuostatos į Įstatymo dėl užsieniečių 88 straipsnio 3 dalies 5 punktą. Nepritarti Į statymo projektu keičiamo 88 straipsnio 3 dalies
visiškai atitinka direktyvos 2011/95/ES 17 straipsnio 3 dalyje išdėstytą nuostatą, pagal kurią valstybės narės gali nesuteikti papildomos apsaugos, jeigu jis išvyko iš savo kilmės valstybės tik siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą ir jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai už tokio nusikaltimo padarymą numato laisvės atėmimo bausmę. Taigi, direktyva leidžia nustatyti tokią aplinkybę ir jokių papildomų sąlygų nenumato. Formuluotė suponuoja, kad turi būti įrodyta, kad „siekė išvengti sankcijų“.
Draudimą grąžinti numato įstatymo 130 str., kuriame įtvirtinti tarptautinius įsipareigojimus atitinkantys negrąžinimo principai. 14. JTVPK 2014-09-0148 Įstatymo projekto 47 straipsnis iš esmės pakartoja Įstatymo dėl užsieniečių 123 straipsnio 4 dalį: „Jeigu užsienietis, kuris prašo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, atsisako atlikti amžiaus nustatymo tyrimą ir nėra tam pateisinamų priežasčių, kiti duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, vertinami pagal šio Įstatymo 83 straipsnio 5 dalį“. JTVPK pastebi, kad vadovaujantis 83 straipsnio 5 dalimi (galiojančio Įstatymo dėl užsieniečių 83 straipsnio 2 dalimi), atleidimas nuo prievolės pateikti raštiškus įrodymus ir duomenų vertinimo prieglobsčio prašytojo naudai principas netaikomas. Taip pat duomenys, kurių neįmanoma patvirtinti raštiškais įrodymais, atmetami, jei prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo metu
„prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais
ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui“. Pagal abi šias nuostatas į įrodymų vertinimo taisykles, kurias pripažįsta tarptautiniai teisės aktai dėl pabėgėlių, neįtraukiamas nelydimas vaikas, kuris atsisako atlikti amžiaus nustatymo tyrimą. ES lygiu šios taisyklės pateikiamos Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 4 straipsnio 5 dalyje, kurioje išdėstyti kriterijai, kokiais atvejais prieglobsčio prašytojo pareiškimas turėtų būti vertinamas kaip nustatytas faktas, nereikalaujant iš jo ar jos pateikti raštiškų įrodymų. Kriterijuose neminimas atsisakymas atlikti amžiaus nustatymo testą. Rekomendacija:
JTVPK rekomenduoja panaikinti Įstatymo dėl užsieniečių 123 straipsnio 4 dalį.
Nepritarti Pagal šią nuostatą, kuri yra šiuo metu galiojanti (projekte tikslinimas yra tik redakcinis, dėl nuorodos), duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą , savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina , bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti. Jeigu užsienietis, kuris prašo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau atsisako atlikti amžiaus nustatymo tyrimą ir nėra tam pateisinamų priežasčių , pagrįstai vertinama, kaip tyrimo klaidinimas ir vilkinimas. Poreikis nustatyti amžių ir kyla tais atvejais, kai nėra asmens dokumentų, jie suklastoti ir kai kyla abejonių dėl nurodomo amžiaus. 15. JTVPK 2014-09-0143 Įstatymo projekte buvo papildyta galiojanti teisinių taisyklių sistema, reglamentuojanti prieglobsčio prašytojų sulaikymą Lietuvoje. Prieš nagrinėdama kiekvieną nuostatą atskirai, JTVPK norėtų pažymėti, kad atsižvelgiant į su tuo susijusius sunkumus ir laikantis tarptautinių teisės aktų dėl pabėgėlių ir žmogaus teisių, paprastai reikėtų vengti prieglobsčio prašytojų sulaikymo ir jo imtis tik kraštutiniu atveju . Sulaikymą galima taikyti tik tuomet, kai siekiama teisėtų tikslų ir buvo nustatyta, kad jis yra būtinas ir proporcingas kiekvienu individualiu atveju. Gerbti teisę į prieglobstį reiškia pasiruošti atvirai ir žmogiškai priimti prieglobsčio prašytojus, taip pat elgtis su jais saugiai, oriai ir nepažeidžiant žmogaus teisių. Tarptautinė teisė numato realias apsaugos priemones nuo neteisėto ir savavališko sulaikymo. „Savavališkumą“ reikėtų aiškinti plačiąja prasme, jis apima ne tik neteisėtumą, bet ir netinkamumo, neteisingumo aspektus ir pasekmių numatymo nebuvimą.
Siekiant apsisaugoti nuo savavališkumo, kiekvienu konkrečiu atveju bet koks sulaikymas turi būti būtinas, pagrįstas bet kokiomis aplinkybėmis ir proporcingas teisėtam tikslui. Be to, neapsvarsčius švelnesnių prievartos ar mažiau atgrasių priemonių, sulaikymas irgi gali tapti savavališku. Prieš pasinaudojant sulaikymo priemonėmis, būtina apsvarstyti kitas galimas, veiksmingas ir tinkamas alternatyvas. Sprendimai dėl sulaikymo turi būti grindžiami išsamiu ir individualizuotu būtinybės sulaikyti vertinimu laikantis teisėto tikslo . Alternatyvų sulaikymui svarstymas yra dalis bendro sulaikymo būtinybės, pagrįstumo ir proporcingumo vertinimo. Toks svarstymas užtikrina, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas yra kraštutinė, o ne pirmutinė, priemonė. Turi būti aiškiai parodyta, kad atsižvelgiant į konkrečias prieglobsčio prašytojo aplinkybes, nebuvo jokių mažiau atgrasių ar švelnesnių prievartos priemonių pasiekti tuos pačius tikslus. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju reikia apsvarstyti kitas galimas, veiksmingas ir tinkamas alternatyvas sulaikymui. Taigi privalomas ar automatiškas sulaikymas yra savavališkas , nes nėra pagrįstas sulaikymo būtinybės nagrinėjimu kiekvienu konkrečiu atveju. Remdamasis pirmiau aprašytais principais, nustatytais JTVPK Gairėse dėl prieglobsčio prašytojų sulaikymui taikomų kriterijų ir standartų ir sulaikymo alternatyvų (toliau – JTVPK gairės dėl sulaikymo), JTVPK toliau nagrinėja kiekvieną siūlomą pataisą atskirai. Įstatymo projekte siūloma peržiūrėti Įstatymo dėl pabėgėlių 113 straipsnio 2 dalį, nagrinėjančią prieglobsčio prašytojų, kuriems taikytinos Dublino reglamento procedūros, sulaikymą.
113 straipsnio 2 dalies pataisa, be kita ko, numato: „Kai sprendžiama <...> dėl užsieniečio perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas <...> perdavimo) (Įstatymo projekto 42 straipsnio 1 dalis).
Kriterijai, nustatantys pasislėpimo riziką, išvardinti siūlomoje keisti Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 5 dalyje: Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės:
nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.);
2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena);
3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika;
4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje;
5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą <...>;
6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės;
judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką;
perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu;
tvarkai.“ (Įstatymo projekto 42 straipsnio 3 dalis) Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančio Įstatymo dėl užsieniečių 114 straipsnio 4 dalį sulaikymo terminą (6 mėnesiai su galimybe pratęsti laikotarpį iki 12 mėnesių) reglamentuojančios taisyklės taip pat galioja prieglobsčio prašytojams, kuriems taikytinos Dublino reglamento procedūros.
Kriterijai, nustatantys pasislėpimo riziką, išvardinti siūlomoje keisti Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 5 dalyje: Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės:
nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.);
2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena);
3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika;
4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje;
5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą <...>;
6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės;
judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką;
perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu;
tvarkai.“ (Įstatymo projekto 42 straipsnio 3 dalis) Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančio Įstatymo dėl užsieniečių 114 straipsnio 4 dalį sulaikymo terminą (6 mėnesiai su galimybe pratęsti laikotarpį iki 12 mėnesių) reglamentuojančios taisyklės taip pat galioja prieglobsčio prašytojams, kuriems taikytinos Dublino reglamento procedūros. Tačiau tokiems prieglobsčio prašytojams Įstatymo projekte nenumatytos jokios nuostatos dėl sulaikymo terminų.
supranta, kad siūlomos nuostatos yra susijusios su Priėmimo sąlygų direktyvos
į Dublino reglamento naują redakciją. Vadovaujantis Dublino reglamento naujos redakcijos 28 straipsnio 2 dalimi, prieglobsčio prašytojo, kuriam taikytinos Dublino reglamento procedūros, sulaikymas galimas tik tuomet, kai reikia užtikrinti perdavimo procedūras individualiai įvertinus konkretų atvejį , su sąlyga, kad (i) nustatoma didelė rizika, kad asmuo pasislėps,
(iii) kitos švelnesnės alternatyvios prievartos priemonės negali būti veiksmingai taikomos . Labai svarbu, kad Dublino reglamento 28 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti griežti terminai, per kuriuos reikia pateikti su perdavimu susijusius prašymus ir atlikti kitus administracinius formalumus, ir numatytas maksimalus sulaikymo laikotarpis tokiais atvejais. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pagal šio Reglamento 48 straipsnį pirmiau minėtos nuostatos jau įsigaliojo ir yra taikomos. JTVPK nuomone, pataisoje siūlomai formuluotei trūksta būtinų aspektų tam, kad Lietuvos teisės aktai visiškai atitiktų privalomąsias ES teisės nuostatas. JTVPK rekomenduoja taip pataisyti nuostatas:
Pirma, JTVPK atkreipia dėmesį į tai, kad siūlomose pataisose nėra reikalavimo dėl didelės rizikos, kad asmuo pasislėps (pabrėžiama). Iš tiesų, nei galiojančiame Įstatyme dėl užsieniečių, nei siūlomoje 113 straipsnio 2 dalyje, ši esminė apsaugos priemonė nėra aiškiai numatyta. Vietoj to, tiesiog užsimenama apie riziką, kad asmuo pasislėps, todėl pagal Dublino reglamento naują redakciją prieglobsčio prašytojai laikomi trečiosios šalies piliečiais, kurie neturi teisės pasilikti ir jiems taikytina grąžinimo procedūra pagal Grąžinimo direktyvą.
Be to, kriterijai, pagal kuriuos nustatoma rizika, kad asmuo gali pasislėpti, atrodo per daug bendri ir gali būti pritaikyti daugeliui tarptautinės apsaugos Lietuvoje prašančių asmenų. Tai ypač aiškiai matyti šiuose kriterijuose: (i) neturi šeiminių ryšių su šalyje gyvenančiais asmenimis, (ii) neturi socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuva, ir
(iii) neturi lėšų pragyventi. Kadangi didžioji dauguma prieglobsčio prašytojų atitiks šiuos kriterijus, kyla realus pavojus, kad bus sulaikomi visi. Kadangi pagal šiuos kriterijus nustatoma, ar konkrečiu atveju galima būtų taikyti švelnesnes nei sulaikymas prievartos priemones (kaip alternatyva), atsižvelgiant į sulaikymo metu atsirandančius sunkumus ir dažnai nustatomas galimas rimtas pasekmes asmenų psichikos sveikatai, JTVPK manymu, šie kriterijai neturėtų būti vieninteliu pagrindu nustatant „didelę“ riziką, kad asmuo pasislėps, kaip numatyta Dublino reglamento 28 straipsnio 2 dalyje. Panašiai svarstoma ir apie sulaikymo priemonių proporcingumą . Toks reikalavimas nenumatytas nei Įstatyme dėl užsieniečių, nei siūlomose pataisose, nėra aiškiai nustatytos prievolės apsvarstyti švelnesnes alternatyvias prievartos priemones, prieš imantis sulaikymo priemonių, kaip reikalaujama Dublino reglamento 28 straipsnio 2 dalies ii punkte ir Priėmimo sąlygų direktyvos naujos redakcijos 8 straipsnio 2 dalyje. Galiausiai, Įstatyme dėl užsieniečių 114 straipsnio 4 dalyje numatyti užsieniečio sulaikymo terminai atspindi Grąžinimo direktyvos reikalavimus, ir yra aiškiai nesuderinti su Dublino reglamento naujoje redakcijoje nustatytais maksimaliais sulaikymo terminais.
Rekomendacija: JTVPK rekomenduoja suderinti siūlomą Įstatymo dėl užsieniečių
reikėtų aiškiai numatyti, kad prieglobsčio prašytojas, kuriam taikytinos Dublino reglamento procedūros, gali būti sulaikytas tik, jei nustatoma didelė rizika, kad jis pasislėps, sulaikymo priemonė yra proporcinga ir alternatyvios sulaikymui priemonės negali būti veiksmingai taikomos, individualiai įvertinus konkrečias aplinkybes. Įstatyme dėl užsieniečių taip pat reikėtų nustatyti sulaikymo terminą tokiais atvejais, remiantis Dublino reglamento naujos redakcijos 28 straipsnio 3 dalimi. Atsižvelgti Taikoma ne tik prieglobsčio prašytojams, o visiems asmenims (užsieniečiams), dėl sulaikymo sprendžia teismas, įvertinęs visumą faktinių aplinkybių, ir galėdamas pasirinkti, ar skirti sulaikymą ar alternatyvią sulaikymui priemonę – paprastai apgyvendinimą URC neribojant judėjimo laisvės. Įstatymas numato ir alternatyvias priemones. Dublino reglamentas taikomas tiesiogiai. Galiojantis įstatymas minimas jo nuostatas atitinka. Pagal įstatymo
kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir ( ar ) vykdyti ( jeigu užsienietis trukdo priimti ir ( ar ) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo ).
Rizika, kad pasislėps visais atvejais turi būti ir tokia, kad būtų pagrindas sulaikyti. Negalima teigti, kad vienais atvejais ji tiesiog rizika, kitais – didelė. Komitetas siūlo patikslinti įstatymo projekto 44 straipsniu keičiamą Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį. 16. JTVPK 2014-09-0143 Įstatymo projektu taip pat siekiama persvarstyti sulaikymo pagrindą, taikomą prieglobsčio prašytojams, kurie įvažiavo į Lietuvą arba yra Lietuvoje neteisėtai (Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal Įstatymo projektą, pakeista 113 straipsnio 4 dalis nustatytų, kad toks prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–9 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo projekto 42 straipsnio 2 dalis).
Remiantis Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 5 dalies 6–9 punktais, vertinant, ar asmuo gali pasislėpti, turėtų būti taikomi šie kriterijai: prieglobsčio prašytojas nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, prieglobsčio prašytojas, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką, prieglobsčio prašytojas siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu, prieglobsčio prašytojo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. JTVPK vėl pastebi, kad tiek dabar galiojantis Įstatymas dėl užsieniečių, tiek siūlomos nuostatos neatitinka būtinumo ir proporcingumo reikalavimų. JTVPK pabrėžia, kad šie principai įtvirtinti tarptautinėje pabėgėlių ir žmogaus teisių teisėje ir aiškiai išdėstyti Priėmimo sąlygų direktyvos naujoje redakcijoje.
Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 8 straipsnio 3 dalies a ir b punktų nuostatos jau atsispindi Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 4 dalies dabartinėje ir siūlomoje redakcijose, JTVPK mano, jog svarbu užtikrinti, kad visa principų ir apsaugos priemonių sistema , kuri numatyta Priėmimo sąlygų direktyvos naujoje redakcijoje, būtų perkelta į Įstatymą dėl užsieniečių. Ši sistema didele dalimi remiasi JTVPK gairėse dėl sulaikymo nustatytais standartais ir prielaida, kad prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi tik labai aiškiai apibrėžtomis išimtinėmis aplinkybėmis, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų, kiek tai susiję su tokio sulaikymo pobūdžiu ir tikslu . Direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatoma, kad valstybės narės gali sulaikyti prašytoją, jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių , tačiau kai sulaikymas leidžiamas, jis turi trukti kuo trumpiau (9 straipsnio 1 dalis). Kadangi Įstatyme dėl užsieniečių aiškiai neišdėstytas nei vienas iš šių principų, JTVPK mano, kad sulaikymo pagrindas, kaip apibrėžta siūlomoje 113 straipsnio 4 dalyje ir aiškinama kartu su Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 2 dalies 2 punktu, gali tapti sistemingo, didelio masto prieglobsčio prašytojų sulaikymo priežastimi, ypač jei sulaikymo pagrindas kaip siekis nustatyti ir (arba) patikrinti tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, taip pat kai prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule aiškinamas labai plačiai. JTVPK nori pabrėžti, kad atidžiai sekė dabar galiojančio 113 straipsnio 4 dalies taikymą, ir teigia, kad priimdami daug sprendimų Lietuvos teismai taikė būtent išplėstinį aiškinimą. Rekomendacija .
Rekomendacija . JTVPK siūlo Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnyje įrašyti šią nuostatą: „Prieglobsčio prašytojų sulaikymas yra iš esmės nepageidautinas, ir juo naudojamasi tik kaip paskutine poveikio priemone, kai jis būtinas ir proporcingas remiantis atskiru kiekvieno atvejo vertinimu ir jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių. Alternatyvios sulaikymui priemonės aptariamos prieš svarstant galimybę taikyti sulaikymą. Sulaikymo laikotarpis trunka kiek įmanoma trumpiau. Su sulaikymo priežastimis susijusios administracinės procedūros vykdomos labai atsakingai.“ Atsižvelgti Komitetas siūlo patikslinti įstatymo projekto 44 straipsniu keičiamą Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį. 17. JTVPK 2014-09-0143 JTVPK taip pat pabrėžia, kad viena iš Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 4 dalyje numatytų sulaikymo priežasčių, būtent „ išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį“ , lyg ir atitinka Priėmimo sąlygų direktyvos naujos redakcijos 8 straipsnio 3 dalies b punktą. Tačiau vis dėlto nevykdoma svarbiausia Direktyvos nuostata, kuri reikalauja pagrįsti, kad motyvų, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, nebūtų buvę galima išsiaiškinti be sulaikymo . JTVPK pabrėžia, kad 8 straipsnio 3 dalies b punktas iš esmės atitinka JTVPK gaires dėl sulaikymo, kurių 28 dalyje numatoma, kad sulaikymas ribotam laikotarpiui siekiant per pirminę apklausą nustatyti tarptautinės apsaugos prašymo motyvus gali būti pateisinamas tik tada, kai informacijos nebūtų buvę galima gauti be sulaikymo . Todėl JTVPK Lietuvos Respublikai rekomenduoja naudoti Priėmimo sąlygų direktyvos naujos redakcijos
priemonė nuo sistemingo prieglobsčio prašytojų sulaikymo. Be to, sulaikymo laiką reikia griežtai riboti pagal Priėmimo sąlygų direktyvos naujos redakcijos 9 straipsnį siekiant užtikrinti, kad sulaikymu šiuo pagrindu nebūtų naudojamasi dėl administracinio patogumo.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad reikia suprasti, jog minimu sulaikymo pagrindu naudojamasi tik siekiant nustatyti svarbiausius motyvus, kodėl prašoma prieglobsčio, tačiau paprastai sulaikymas neturi trukti tol, kol prašymas bus išnagrinėtas iš esmės. Rekomendacija . JTVPK rekomenduoja persvarstant Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 4 dalį po žodžių „ siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį“ įrašyti šią frazę: „kai informacijos nebūtų buvę galima gauti be sulaikymo“. Atsižvelgti Siūlome tikslinti pagal direktyvos 2013/33/ES 8 str. 3 d. (b) nuostatą - „kurie asmens nesulaikius negalėtų būti gauti“. Siūlome patikslinti 113 str. 4 d. 18. JTVPK 2014-09-0143 JTVPK pripažįsta, kad sulaikymo gali reikėti atskirais atvejais siekiant užkirsti kelią slapstymuisi. Tačiau šiuo pagrindu prieglobsčio prašytoją galima sulaikyti tik tada, kai yra rimtų priežasčių manyti, kad konkretus prieglobsčio prašytojas gali slėptis arba atsisakyti bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis. Tokia analizė turėtų būti bendros sulaikymo būtinybės vertinimo dalis, tačiau prieš taikant sulaikymą pirmiausia reikia apsvarstyti galimybę taikyti švelnesnes alternatyvias priemones . JTVPK pabrėžia, kad pagal siūlomas Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 4–5 dalis prieglobsčio prašytojai paprastai turėtų atitikti mažiau slapstymosi rizikos vertinimo kriterijų nei kiti trečiųjų šalių piliečiai. JTVPK sveikina šį požiūrį.
JTVPK sveikina šį požiūrį. Vis dėlto, JTVPK turi rimtų abejonių dėl kai kurių siūlomų kriterijų, ypač kai išvada dėl slapstymosi rizikos grindžiama šiomis aplinkybėmis:
Pagal šias nuostatas, kai valstybė įpareigoja prieglobsčio prašytoją gyventi konkrečioje vietoje, reikalaujama suteikti galimybę pareiškėjui gauti laikiną leidimą išvykti iš gyvenamosios vietos. Kai prieglobsčio prašytojas pažeidžia nustatytus reikalavimus, būtent „ palieka kompetentingų institucijų jam paskirtą gyvenamąją vietą, jų neinformavęs arba be leidimo, jei tokio reikia “ arba „ nevykdo reikalavimo prisistatyti arba nepaiso prašymų suteikti informacijos ar atvykti į apklausą, susijusią su prieglobsčio suteikimo procedūra, per racionaliai pagrįstos trukmės laikotarpį, kuris nustatytas nacionalinės teisės aktuose (pabrėžiama) “, Direktyva leidžia valstybei narei apriboti arba išskirtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais panaikinti materialinių priėmimo sąlygų taikymą (pabrėžiama). Tačiau taikyti sulaikymo tokiais atvejais valstybei neleidžiama. Taip pat JTVPK labai abejoja, ar galima slapstymosi riziką sieti su tuo, kad prieglobsčio prašytojas pateikia prašymą dėl prieglobsčio vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl tariamai neteisėto sienos perėjimo. Paskutiniais metais JTVPK pastebėjo taikomą praktiką, kuri verčia sunerimti dėl to, kaip Lietuva įgyvendina 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 straipsnyje numatytus standartus ir apsaugos priemones, šiame straipsnyje draudžiama skirti nuobaudas už neteisėtą įvažiavimą ar neteisėtą buvimą. JTVPK atkreipė Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros dėmesį į šią praktiką. JTVPK nuomone, dėl tokios praktikos taip pat gali būti pradedamas ikiteisminis tyrimas prieglobsčio prašytojo atžvilgiu ir prieglobsčio prašytojai uždaromi į kalėjimą.
Be to, stebint sienos apsaugos tarnybos darbą pagal 2010 m. birželį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), JTVPK ir Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos pasirašytą Trišalį tarpusavio supratimo memorandumą dėl bendradarbiavimo sprendžiant klausimus, susijusius su prieglobsčio prašytojais, paaiškėjo, kad praktiškai prieglobsčio prašytojai ne visada turi de facto galimybę pateikti prašymą dėl prieglobsčio kompetentingoms institucijoms, ypač sienos perėjimo punktuose. Esant tokiems praktiniams suvaržymams, siūlomas kriterijus iš esmės reiškia, kad sulaikymas taikomas in corpore prieglobsčio prašytojams, kurių prašymų dėl prieglobsčio atsakingos institucijos negavo ir neužregistravo. Tai, kad pagal siūlomą nuostatą reikalaujama nustatyti, ar asmuo paprašė prieglobsčio „ siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą “, neatitaiso situacijos, nes ši sąlyga gali būti aiškinama skirtingai. Rekomendacija . JTVPK rekomenduoja persvarstant siūlomą 113 straipsnio 5 dalį nepritarti Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 5 dalies
Pagal galiojančio įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti konkrečias aplinkybes, kurių visuma turi būti įvertinama, sprendžiant, ar užsienietis gali pasislėpti.
Viena iš šių aplinkybių – užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš šio centro tvarką. Manome, kad sprendžiant, ar užsienietis gali pasislėpti, šios aplinkybės vertinimas yra tinkamas ir pagrįstas. Įstatymas nustato, kur galima pateikti prieglobsčio prašymą ir privalu jį priimti. Pažymėtina, kad projekte (2 str. 7 d.) siūloma įstatyme įtvirtinti prašymo suteikti prieglobstį apibrėžtį, pagal kurią tokiu prašymu laikomas užsieniečio bet kokia forma išreikštas kreipimasis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. 19. JTVPK 2014-09-0143 Be to, JTVPK norėtų pabrėžti, kad Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnio 1 dalyje nurodytas bendras pagrindas sulaikymui, kai „ įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais
“. JTVPK nuomone, tokiu pagrindu galima sulaikyti
tik tada, kai prieglobsčio prašytojai siekia suklaidinti institucijas arba sutrukdyti nagrinėti prašymą dėl prieglobsčio. Kai pateikiamas įtikinamas paaiškinimas, kodėl naudojamasi suklastotais dokumentais, ir nėra požymių, jog pareiškėjas turi blogų ketinimų, sulaikymas paprastai neturėtų būti taikomas. Rekomendacija . JTVPK siūlo Įstatymo dėl užsieniečių 113 straipsnyje įrašyti šią nuostatą: „Dėl suklastotų dokumentų prieglobsčio prašytojus galima sulaikyti tik tada, kai suklastotais dokumentais naudojamasi siekiant suklaidinti institucijas arba sutrukdyti nagrinėti prašymą dėl prieglobsčio“. Nepritarti Projektu nesiūloma keisti įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų. Be to, pagal įstatymą, teismas turi diskreciją spręsti, sulaikyti užsienietį ar ne bet kuriuo iš įtvirtintų pagrindų. 20.
2014-09-0145 Įstatymo projekto 44 straipsniu siekiama Įstatymo dėl užsieniečių 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti institucijos, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, pareigą prašyti pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį, jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Šia nuostata siekiama papildyti dabartinę nuostatą, kad išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o užsieniečio sulaikymą inicijavusi institucija nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį (Įstatymo dėl užsieniečių 118 straipsnio 1 dalis). JTVPK įsitikinusi, kad be anksčiau nustatytų reikalavimų, persvarstymo procedūrą reikėtų inicijuoti, kai prieglobsčio prašytojo sulaikymas nebėra būtinas arba proporcingas, ypač kai nustatoma, kad konkretus asmuo yra kankinimų auka arba turi kitokių specialiųjų poreikių. Rekomendacija . JTVPK rekomenduoja, kad persvarstant siūlomą 118 straipsnio 1 dalį, kaip nurodoma Įstatymo projekto 44 straipsnio 1 dalyje, nustatyti papildomą atsakingos institucijos pareigą „ kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją, kai sulaikymas nebėra būtinas arba proporcingas, ypač kai nustatoma, kad konkretus prieglobsčio prašytojas yra pažeidžiamas asmuo arba turi kitokių specialiųjų poreikių, kurių negalima patenkinti sulaikymo vietose “. Nepritarti Išnykus sulaikymo pagrindams pareiga kreiptis į teismą dėl sulaikymo persvarstymo yra įtvirtinta įstatyme (taip pat tokią teisę turi ir užsienietis). Todėl tokia nuostata būtų perteklinė. Pažeidžiamų asmenų atveju (įstatymo 114 str. 3 d. nustatyta, kad tokie asmenys gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai V.Simulik E. Šablinskas 2014-10-178 Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,8 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Papildyti 33 straipsnį 4 dalimi:
prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, sprendimą dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti įgaliota institucija ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gavimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų – šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo įteikimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo toje institucijoje dienos.“ Nepritarti 8 str. 4 d. reglamentuoja prašymo nagrinėjimo termino sustabdymą, kol tokio prašymo nagrinėjimas negalimas nesant reikiamų dokumentų . Vietoj to, kad priimti neigiamą sprendimą, nustatoma pareiga institucijai informuoti užsienietį, kokius dokumentus ar duomenis papildyti. Tokiu reguliavimu užsieniečiui sudaromos palankesnės sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui nustatomas terminas papildomiems dokumentams pateikti turi būti pagrįstas (įvertinus tai, ar pareiškėjas yra Lietuvoje ar užsienio valstybėje, kokie tai dokumentai ir pan.). Dokumentus jis galėtų išsiųsti ar pateikti per konsulinę įstaigą, paštu, migracijos tarnybą iki jam nurodyto termino pabaigos.
Dėl dokumentų siuntimo neturėtų trumpėti institucijai nustatytas prašymo nagrinėjimo terminas , nes bendri prašymų nagrinėjimo terminai pastaraisiais įstatymo keitimais buvo ženkliai sutrumpinti ir institucija gali nespėti tinkamai jų išnagrinėti, jeigu nagrinėjimas apimtų ir dokumentų siuntimo laiką. Be to, prašymo nagrinėjimo termino pažeidimas ir sprendimo nepriėmimas nustatytu terminu sukuria pasekmes viešojo administravimo subjektui pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Jeigu prašymo nagrinėjimo terminas būtų stabdomas nuo atitinkamo rašto pareiškėjui gavimo dienos, pareiškėjui būtų užkraunama papildoma našta informuoti atitinkamą instituciją, kada jis gavo prašymą pateikti papildomus dokumentus. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Užsienio reikalų komitetas 2014-10-08 Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-1804, patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas, ir Užsienio reikalų komiteto siūlymus, ir pritarti Komiteto išvadoms. Pritarti iš dalies
2Seimo Užsienio reikalų komitetas,
2014-10-08 4, 9, 35,39 Argumentai: Seimo Užsienio reikalų komitetas atkreipia dėmesį, kad norint tinkamai perkelti ES teisę įgyvendinančias normas, turėtų būti suvienodintos įstatymo projekto nuostatos dėl „nusikaltimų taikai“, kurie yra reglamentuojami
direktyvoje 2011/95/ES (17 str. 1 d. a punkte) , įrašymo. Todėl komitetas siūlo atitinkamai papildyti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo 19 str. 8 p., 9 str. keičiamo 35 str. 1 d. 8 p., 35 str. keičiamų 88 str. 2 d. 4 p. ir 3 d. 1 p., 39 str. keičiamo 93 str. 1 d.
įrašant žodžius „ nusikaltimą taikai “. Pasiūlymas (pagal pateikiamą pavyzdį analogiškai papildyti ir kitus aukščiau išvardintus straipsnius):
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose , arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus
3Seimo Užsienio reikalų komitetas,
2014-10-08 33,34 Argumentai: Prieglobsčio gavėją apie įgytas teises ir pareigas, susijusias su laikinąja apsauga, praktikoje galėtų supažindinti pasienio, Užsieniečių registracijos centro, policijos pareigūnai arba Migracijos departamento tarnautojai, priklausomai nuo to, kur prieglobsčio prašytojas yra. Todėl į įstatymo projekto33 straipsniu keičiamą įstatymo 86 straipsnio 4 dalį ir34 straipsniu keičiamą įstatymo 87 straipsnio 4 dalį būtų tikslinga įrašyti bendrą formuluotę „ vidaus reikalų ministro įgaliota institucija “. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 33 straipsnyje keičiamo įstatymo 86 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija pabėgėliui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su pabėgėlio statusu. “ Pakeisti įstatymo projekto 34 straipsnyje keičiamo įstatymo 87 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija šią apsaugą gavusiam užsieniečiui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su papildoma apsauga. “ Pritarti 4.
Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2014-10-08 9, 12, 13, 14, 16, 17, 24 Užsienio reikalų komitetas atkreipia pagrindinio komiteto dėmesį, kad atsižvelgiant į 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiančias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatas, reikia tinkamai suderinti įstatymo projektu keičiamų 35, 44, 441 , 45, 492 , 50, 58 straipsnių redakcijas. Pritarti
5Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2014-10-0852 3, 4,
5 Užsienio reikalų komitetas siūlo suderinti įstatymo projekto 51 straipsnio dalių numeraciją pagal keičiamų dalių eiliškumą, t. y. 51 straipsnio 3 dalyje dėstyti keičiamo įstatymo 127 straipsnio naujos 31 dalies nuostatą, straipsnio 4 dalyje – įstatymo 127 str. 32 dalį, o į 5 dalį perkelti 127 str. 6 dalies pakeitimą. Pritarti
2 Siekiant suderinti įstatyme vartojamus terminus ir oficialius institucijų pavadinimus, siūlytina keičiamo įstatymo 126 str. 2 dalį pradėti žodžiais „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
7Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2014-10-0861 Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2015 m. sausio 1 d. Pritarti iš dalies Siūlome nustatyti 2015 m. kovo 1 d. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas 2014-11-193 5 Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į LR Seimo Teisės departamento pastabą Komitetas siūlo p akeisti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Į Lietuvos Respublikos jūrų uostus atplaukusių laivų įgulų nariams, taip pat jūrininkams, atvykusiems į laivą vizos galiojimo laiku ir įtrauktiems į laivo įgulos sąrašą, leidžiama be vizos išlipti į krantą Lietuvos Respublikoje ir būti savivaldybės, į kurią įplaukia jų laivas, teritorijoje, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius 90 dienų . “ Pritarti
2Žmogaus teisių komitetas 2014-11-194 Argumentai:
Atsižvelgiant į Teisės departamento, Užsienio reikalų komiteto siūlymus ir norint tinkamai perkelti ES teisę įgyvendinančias normas, turėtų būti suvienodintos įstatymo projekto nuostatos dėl „ nusikaltimų taikai“ , kurie yra reglamentuojami 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES (17 str. 1 d. a punkte). Pasiūlymas:
Komitetas siūlo papildyti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamą 19 str. 8p.; 9 straipsniu keičiamą 35 str. 1 d. 8 p.; 35 straipsniu keičiamus 88 str. 2 d. 4 p. ir 3 d. 1 p.; 39 straipsniu keičiamą 93 str. 1 d. 1 p. prieš žodžius ,,nusikaltimą žmoniškumui“ įrašant žodžius ,,nusikaltimą taikai“. 4 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose , arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus ;“. Pritarti
9 1 9 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose , arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus ;“. Pritarti
35 35 35 straipsnis. 88 straipsnio pakeitimas Pakeisti 88 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė nusikaltimą taikai , nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ir arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose , arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus ; Pakeisti 88 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė nusikaltimą taikai , nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus; Pritarti 39 39 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas Pakeisti 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą ar vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ir arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose , arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus ;“. Pritarti
1 Argumentai: Atsižvelgiant į LR Seimo Teisės departamento pastabą Komitetas siūlo p akeisti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą bei Įstatymo 130 straipsnio 5 dalį vietoj žodžių ,,nurodytų priežasčių“ įrašyti žodžius ,,nurodytais atvejais“. Pasiūlymas:
Pasiūlymas:
1Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) jo negalima nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais nustatyta tvarka arba jam šio Įstatymo 132 straipsnio nustatyta tvarka atidėtas užsieniečio išsiuntimas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių;“. Pritarti
55 2 55 straipsnis. 130 straipsnio pakeitimas Papildyti 130 straipsnį 5 dalimi: „
5Užsieniečiui, kuris neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ar negrąžinamas į užsienio valstybę šio straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais , išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi.
“ Pritarti
1 Argumentai: Atsižvelgiant į LR Seimo Teisės departamento pastabą Komitetas siūlo Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 4 punkte atsisakyti numatyto perteklinio patikslinimo – „nesusituokęs nepilnametis vaikas“ ir palikti kaip buvo įstatyme - ,,užsieniečio vaikas“. Pasiūlymas:
1Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir išduotas leidimas nuolat gyventi;“. Pritarti
1 Atsižvelgiant į LR Seimo Teisės departamento pastabą ir siekiant aiškumo siūlome patikslinti projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 6 punktą. 17 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas 1.
pakeitimas
straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį , kai bedarbiu tapo užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą ) arba nustatoma, kad su užsieniečiu , kuris atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, nesudaryta darbo sutartis nesudaryta
2014-11-1927 Argumentai: Komitetas pritaria JTVPK rekomendacijai, kurioje siūloma geriausių vaiko interesų gynimo principą pateikti kaip horizontalią nuostatą, taikomą visiems dėl vaikų priimamiems sprendimams ir veiksmams vadovaujantis Įstatymu. Pasiūlymas: Komitetas siūlo patikslinti įstatymo 67 str. 5 d., atsisakant nuorodos į konkretų skyrių ir šią dalį išdėstyti taip:
„5. Priimant sprendimus pagal šio Įstatymo
IV skyriaus nuostatas atsižvelgiama į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.“
2014-11-1933 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio gavėją apie įgytas teises ir pareigas, susijusias su laikinąja apsauga, praktikoje gali supažindinti pasienio, Užsieniečių registracijos centro, policijos pareigūnai arba Migracijos departamento tarnautojai, priklausomai nuo to, kur prieglobsčio prašytojas yra, todėl į įstatymo projekto
įstatymo 86 straipsnio 4 dalį ir
dalį būtų tikslinga įrašyti bendrą formuluotę „ vidaus reikalų ministro įgaliota institucija “. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 33 straipsnyje keičiamo įstatymo 86 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 4.
Priėmus sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija pabėgėliui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su pabėgėlio statusu. “
34 Pakeisti įstatymo projekto 34 straipsnyje keičiamo įstatymo 87 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija šią apsaugą gavusiam užsieniečiui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su papildoma apsauga. “
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą siūlome Projekto 38 straipsniu keičiamo įstatymo 92 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir projekto 40 straipsniu keičiamo įstatymo 94 straipsnio 5 dalies 4 punkte atsisakyti nuorodos į Vyriausybės priimamo teisės akto rūšį – nutarimą, nes keičiamosiose nuostatose vartojama bendrinė sąvoka „sprendimas“ yra tinkama. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 38 straipsnyje keičiamo įstatymo 92 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
masinis užsieniečių antplūdis į Europos Sąjungą arba kyla tokio antplūdžio pavojus , vidaus reikalų ministro teikimu sprendimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo užsieniečiams priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
382
projekto 38 straipsnyje keičiamo įstatymo
išdėstyti taip: „2.
Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima sprendimą nutarimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo, užsieniečiai į Lietuvos Respublikos teritoriją įleidžiami bei ir apgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje , neapribojant jų judėjimo laisvės.“ Pritarti401
3Pakeisti įstatymo projekto 40 straipsnyje keičiamo įstatymo 94 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) laisva forma raštu deklaruoti Užsieniečių registracijos centrui, Pabėgėlių priėmimo centrui ar teritorinei policijos įstaigai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime sprendime dėl laikinosios apsaugos suteikimo nurodytai institucijai lėšas ir turimą Lietuvos Respublikoje turtą per 3 dienas nuo laikino teritorinio prieglobsčio laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo ir gaunamas lėšas prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo laikotarpiu per 1 dieną nuo jų gavimo dienos .“ Pritarti
9Žmogaus teisių komitetas 2014-11-1942 Argumentai:
Projekto 41 straipsniu pakeitus įstatymo VI skyriaus pavadinimą, siekiant, kad skyriaus pavadinimas atitiktų jo turinį, reikėtų pripažinti netekusiu galios ir įstatymo 111 straipsnį „Užsieniečių natūralizacija“: Komitetas siūlo įterpti naują projekto straipsnį, kuriuo įstatymo 111 straipsnis būtų pripažintas netekusiu galios. Atkreipiamas dėmesys, kad dėl to keičiasi visų po to einančių straipsnių numeracija. Pasiūlymas: 42 straipsnis. 111 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 111 straipsnį. 111 straipsnis. Užsieniečių natūralizacija Užsienietis turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti 10.
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir siekiant aiškumo siūlome įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje nustatomą kitą privalomo kreipimosi į apylinkės teismą atvejį nustatyti atskira dalimi. Pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 45 straipsniu keičiamo įstatymo
dalimi ir ją išdėstyti taip: „1
1. Jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. “
2014-11-1961 Argumentai: Pagal Teisės aktų projektų rengimo dokumentacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 40 punktą, siūlome patikslinti projekto 61 straipsnį numatant vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą - 2015 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siaurinami papildomos apsaugos suteikimo pagrindai, o didelis šiuo metu Lietuvoje gyvenančių tarptautinės apsaugos gavėjų skaičius sėkmingai pasinaudojo dabar taikomais išplėstais papildomos apsaugos pagrindais, siūlome papildyti projekto 61 str. 2 dalimi, kurioje būtų numatyta pereinamojo laikotarpio nuostata. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2015 m. kovo 1 d. 2. Jeigu užsieniečiui papildoma apsauga buvo suteikta pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“
suteikta papildoma apsauga.
Šiam užsieniečiui suteikta papildoma apsauga panaikinama, jeigu jis gali grįžti į savo kilmės valstybę, nes jau nėra aplinkybių, į kurias atsižvelgus pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas jam buvo suteikta papildoma apsauga, arba yra kitų Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytų užsieniečiui suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo pagrindų. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2015 m. kovo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
6 Argumentai: Atkreipiame dėmesį, kad pažeidžiamų asmenų apibrėžimas nevisiškai atitinka perkeliamos direktyvos 20 straipsnio
sąrašas, o Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 20 straipsnio 3 dalyje yra išvardinti asmenys, į kurių padėtį reikėtų atsižvelgti, paliekant galimybę apsvarstyti papildomas pažeidžiamų žmonių grupes. Pasiūlymas: Siūlome p akeisti įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 181 dalį ir ją išdėstyti taip: „181 . Pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų amžiaus asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą ) .“ Pritarti 13.
Žmogaus teisių komitetas 2014-11-1933 Argumentai: Siūlome atsižvelgti į JTVPK rekomendaciją ir į Įstatymą įvesti kokybės reikalavimus dėl apsaugos nuo nevalstybinių persekiojimo vykdytojų ar didelės žalos, laikantis Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos naujos redakcijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatų. Siūlome papildyti projektu keičiamų 86 str. 2 d. ir 87 str. 2 d. ir 88 str. 1 dalies nuostatas (nurodant, kokia apsauga). Pasiūlymas:
Siūlome papildyti projekto 33 straipsnyje keičiamą įstatymo 86 straipsnio 2 dalį ir projekto 34 straipsnyje keičiamą 87 straipsnio 2 dalį ir jas išdėstyti taip: Pakeisti 86 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama v eiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos. Pritarti34
34
straipsnio pakeitimas Pakeisti 87 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje
2014-11-1935 Argumentai: Siekiant tinkamai perkelti direktyvos 8 straipsnio
alternatyvios aplinkybės, kurios turėtų būti vertinamos, (projekte abi aplinkybės nurodomos kaip būtinos) siūlome patikslinti projekto 35 straipsnyje keičiamo įstatymo
įrašant žodį ,,arba“, vietoj žodžio,, vykti“ įrašant žodį ,,atvykti“. Pasiūlymas: Pakeisti 88 straipsnio 1 d. ir ją išdėstyti taip:
savo kilmės valstybės teritorijos dalyje nepatirtų visiškai pagrįstos persekiojimo baimės ar realaus šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojaus ir arba turėtų galimybę naudotis valstybės ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, apsauga, valstybė ar tokia grupė, ar organizacija nori ir gali pasiūlyti veiksmingą ir ilgalaikio pobūdžio apsaugą, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje , o prieglobsčio prašytojas turi galimybę tokia apsauga pasinaudoti, į tą valstybės teritorijos dalį jis gali saugiai ir teisėtai vykti atvykti , taip pat pagrįstai manoma, kad jis joje įsikurs. Pritarti 15.
2 Siekiant tinkamai perkelti Priėmimo sąlygų direktyvos naujos redakcijos 8 straipsnio 3 dalies b punktą siūlome tikslinti įstatymo 113 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius ), taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–9 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.“
2014-11-198 Argumentai: Atsižvelgiant į
padėties įstatymo nuostatas, reikia tinkamai suderinti įstatymo projektu keičiamų 33, 35, 44, 441 , 45, 492 , 50, 58 straipsnių redakcijas. Pasiūlymas: Komitetas siūlo tokias įstatymo projektu keičiamų 33, 35, 44, 441 , 45, 492 , 50, 58 straipsnių redakcijas:
straipsnio pakeitimas 1.
33 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir pateikia darbdavio įsipareigojimą jį pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 2 ir ne didesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, taip pat dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis atitinka šio Įstatymo 45 straipsnio
vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;“. 2. Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip: „21 ) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir pateikia darbdavio įsipareigojimą jį pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos ;“. 3. Papildyti 33 straipsnį 4 dalimi: „ 4.
Jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, sprendimą dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti įgaliota institucija ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gavimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų – šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo toje institucijoje dienos. “ Pritarti Derinant su aktualia nuo 2014-11-01 įstatymo redakcija įstatymo 33 straipsnio nuostatos taisytinos atsižvelgiant į projektu siūlomus 441 straipsnio pakeitimus. 9
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose , arba kurstė ar kitaip dalyvavo vykdant tokius nusikaltimus ;“. 2. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 13 punktu: „
Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti; “. 3. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 14 punktu: „
14) jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. “
12
44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„44 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui,
kuris ketina dirbti
dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis:
1) turi leidimą dirbti , išduotą pagal šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus; arba
2) pagal šio Įstatymo 58 straipsnio
5, 6 punktus yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ;
3) atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui;
b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį;
c) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. 2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją. 3. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, arba pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 5, 6 punktus yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. 4. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą gali pateikti užsienietis arba jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys. 3 5.
3
5Užsieniečio prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi gali būti nagrinėjamas kartu su prašymu išduoti leidimą dirbti. 2
6Užsieniečiui, kuris ketina dirbti, leidimas laikinai gyventi išduodamas laikotarpiui, kurį galioja jam išduotas leidimas dirbti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams . Jeigu užsienietis yra atleistas atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti arba atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas , leidimas laikinai gyventi jam išduodamas arba keičiamas darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip
2 dvejiems metams , išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis . 7. Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje. 8. Darbo sutartis su užsieniečiu, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, turi būti sudaryta ir jos kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, teritorinei darbo biržai registruoti darbdavys turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi šiam užsieniečiui išdavimo dienos. 49 . Pasibaigus leidimo dirbti galiojimui arba darbui Lietuvos Respublikoje , užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.“ Pritarti
1Pakeisti 441 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas:
pateikia darbdavio įsipareigojimą pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai;
pateikia dokumentą, patvirtinantį pateikiamas dokumentas, patvirtinantis , kad jis užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą, nurodytą darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – dokumentą, patvirtinantį aukštą profesinę kvalifikaciją;
3) Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus atvejus, kai užsienietis pateikia darbdavio įsipareigojimą jį pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, arba kai užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję 2 šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą , arba jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys .“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas užsieniečiui pateikus darbdavio įsipareigojimą jį įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, ir leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu numatytas darbo užmokestis tampa mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą sąlygą ir Lietuvos darbo birža socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.“
14
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalį yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti yra sportininkas profesionalas arba treneris, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti sporto veikla;
“. 2. Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 4 punktu:
„
gretutinių teisių įstatyme, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti atlikėjo veikla; “. 3.
3Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 5 punktu:
„
ministerijos, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti veikla pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą;
“. 4. Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
„
6) yra tradicinės Lietuvos religinės bendrijos (bendruomenės) ar valstybės pripažintos religinės bendrijos narys arba Lietuvos Respublikoje juridinio asmens statusą turinčios kitos religinės bendruomenės ar bendrijos dvasininkas, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti veikla pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, jeigu dėl užsieniečio atvykimo tarpininkauja atitinkamos religinės bendrijos (bendruomenės) vadovybė ir patvirtina, kad užsienietis turės lėšų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;
“. 5. Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„
“. 6. Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 8 punktu:
„
dalyvis. “
16
straipsnio pakeitimas Pakeisti 492 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina pagal darbo sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija, dirbti kaip dėstytojas, atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas. Be to, jis užsienietis arba mokslo ir studijų institucija turi pateikti šios institucijos rašytinį įsipareigojimą, galiojantį dar 6 mėnesius nuo darbo sutarties termino pabaigos, kad tuo atveju, jei užsienietis neteisėtai pasiliktų Lietuvos Respublikoje, mokslo ir studijų institucija kompensuos išlaidas, susijusias su užsieniečio buvimu ir grįžimu, kai tos išlaidos dengiamos valstybės lėšomis.“
17
straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį , kai bedarbiu tapo užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą ) arba nustatoma, kad su užsieniečiu , kuris atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, nesudaryta darbo sutartis nesudaryta ;“. 2. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) atsirado galimybė išsiųsti užsienietį išnyko priežastys, dėl kurių užsienietis nebuvo grąžintas į užsienio valstybę ar išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, kai leidimas laikinai gyventi buvo jam išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą punkte nustatytu pagrindu ;“. Pritarti
24 24 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„58 straipsnis. Užsieniečio atleidimas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti 1.
Užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis :
1) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1, 2,3 1–3 , 7, 9, 10 punktus;
2) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies
Lietuvos Respublikoje ne mažiau negu vienus metus;32 ) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies
studijuodamas ketina dirbti mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų srityje
laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo
punktus ar 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą;
5) atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (-ame) Lietuvos Respublikoje, kaip vadovas arba kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje ir jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai;
6) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;
7) yra su Lietuvos valstybės vėliava tarptautiniais maršrutais plaukiojančio laivo įgulos narys;
8) atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui per metus tvarkyti reikalų, susijusių su derybomis dėl sutarties sudarymo ir šios sutarties vykdymu, su personalo mokymu ar įrangos įdiegimu;
9) atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3–8 punktuose nurodyta teisėta veikla, taip pat dirbti kaip dėstytojas arba atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas, turėdamas darbo arba autorinę sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija;
10) turi nacionalinę vizą, išduotą pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalį .
Užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis :
1) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1, 2,3 1–3 , 7, 9, 10 punktus;
2) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies
Lietuvos Respublikoje ne mažiau negu vienus metus;32 ) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies
studijuodamas ketina dirbti mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų srityje
laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo
punktus ar 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą;
5) atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (-ame) Lietuvos Respublikoje, kaip vadovas arba kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje ir jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai;
6) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;
7) yra su Lietuvos valstybės vėliava tarptautiniais maršrutais plaukiojančio laivo įgulos narys;
8) atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui per metus tvarkyti reikalų, susijusių su derybomis dėl sutarties sudarymo ir šios sutarties vykdymu, su personalo mokymu ar įrangos įdiegimu;
9) atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3–8 punktuose nurodyta teisėta veikla, taip pat dirbti kaip dėstytojas arba atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas, turėdamas darbo arba autorinę sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija;
10) turi nacionalinę vizą, išduotą pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalį . 2.
2Socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato sąlygas, kuriomis užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.
“ Pritarti 52 Atsižvelgiant į Užsienio reikalų komiteto siūlymą, siūlome suderinti įstatymo 127 straipsnio dalių numeraciją pagal keičiamų dalių eiliškumą. Siūlome įstatymo projekto 52 straipsnio 3 dalyje dėstyti keičiamo įstatymo 127 straipsnio naujos 31 dalies nuostatą, straipsnio 4 dalyje – įstatymo 127 str. 32 dalį, o į 5 dalį perkelti 127 str. 6 dalies pakeitimą:
3Papildyti 127 straipsnį 31 dalimi:
„3
1Jeigu yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, s prendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos jam gali būti nustatytas trumpesnis nei 7 dienų terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba terminas savanoriškai išvykti nesuteikiamas.
“
4Papildyti 127 straipsnį 32 dalimi:
„3
2Šio straipsnio 1, 3 dalyse nurodytas t erminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pratęstas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau bendras įpareigojimo savanoriškai išvykti terminas negali viršyti 60 dienų.
“
5Pakeisti 127 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima Migracijos departamentas, policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o sprendimus įgyvendina jo įvykdymą kontroliuoja policija arba ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.“ Pritarti
2 Siekiant suderinti įstatyme vartojamus terminus ir oficialius institucijų pavadinimus, siūlome projekto 51 straipsniu keičiamo įstatymo 126 str. 2 dalį pradėti žodžiais „Lietuvos Respublikos“.
Pakeisti 126 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai gali stebėti užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija kartu su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis vykdo užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos stebėseną vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka .“
2014-11-1944 Atsižvelgiant į JTVPK pastabas ir siekiant tinkamai perkelti Priėmimo direktyvos 9 str. 1 d. Komitetas siūlo pakeisti įstatymo projekto 44 straipsniu keičiamo įstatymo 114 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Užsieniečio sulaikymas šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, o šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais – ne ilgiau, negu būtina, siekiant nustatyti ir
(arba) patikrinti prieglobsčio prašytojo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, arba kol yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis.“
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mantas Adomėnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIP-1804(3), įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Leonard Talmont