Projektas Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
nuomos sutarties forma ir terminas
nuomos sutartis sudaroma raštu ne ilgiau kaip 50 metų, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo reikalavimų. Pasibaigus uosto žemės nuomos sutarties terminui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
nuomos sutarties terminui uosto žemę tokiomis pačiomis sąlygomis konkurso būdu pretenduoja išsinuomoti buvęs nuomininkas ir kiti asmenys, pirmumo teisę sudaryti naują uosto žemės nuomos sutartį turi buvęs tos uosto žemės nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal uosto žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. “
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezident as
Projektas Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
nuomos sutarties forma ir terminas
nuomos sutartis sudaroma raštu ne ilgiau kaip 50 metų, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo reikalavimų. Pasibaigus uosto žemės nuomos sutarties terminui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
sutartį buvusiam nuomininkui nesuteikiama. 2. Kai pasibaigus uosto žemės nuomos sutarties terminui uosto žemę tokiomis pačiomis sąlygomis konkurso būdu pretenduoja išsinuomoti buvęs nuomininkas ir kiti asmenys, pirmumo teisę sudaryti naują uosto žemės nuomos sutartį turi buvęs tos uosto žemės nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal uosto žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezident as
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) parengimą paskatino Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų neatitiktis Europos Sąjungos teisės aktams. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Europos Komisijos (toliau
Nr. 2007/4595“. Pažeidimo procedūra pradėta dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių uosto žemės nuomą, nesuderinimo su Europos Sąjungos įsisteigimo laisvės taisyklėmis. 2011 m. rugsėjo 30 d. Komisija pateikė oficialų pranešimą, kuriame atkreipė dėmesį į Europos Sąjungos teisės neatitinkančias Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias uosto žemės nuomą. Pagrindiniai trūkumai, susiję su nuostatomis, kuriomis išimties tvarka leidžiama nesilaikyti bendro įsipareigojimo nuomoti uosto žemę konkurso tvarka. Uosto žemės sklypo nuoma – tai priemonė, kurią taikydama viešojo sektoriaus institucija disponuoja riboto prieinamumo viešosiomis gėrybėmis, o galimybė naudotis tokiomis gėrybėmis yra sine qua non sąlyga vykdyti krovinių perkrovimo veiklą. Norint vykdyti krovinių perkrovimo veiklą, pavyzdžiui, laivų pakrovimo ir iškrovimo veiklą, būtina turėti žemės sklypą, kuris tiesiogiai ribotųsi su jūra.
Tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 24 straipsnio 2 dalis nustatė, kad „nuomininkas, tvarkingai vykdęs uosto žemės nuomos sutartyje nustatytas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmumo teisę atnaujinti sutartį“, t. y. buvo leidžiama atnaujinti uosto žemės nuomos sutartį neskelbiant konkurso. Todėl, Komisijos nuomone, teisės nuostatos, kuriomis išimties tvarka leidžiama nesilaikyti bendro įpareigojimo nuomoti žemę konkurso tvarka, prilygsta įsisteigimo teisės apribojimui tiek, kiek suteikiamas pranašumas esamam nuomininkui. Taip sudaromos kliūtys krovinių perkrovimo paslaugas teikiantiems subjektams, kurie norėtų įsisteigti Lietuvos uoste. 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriame nustatyta, kad „Kai pasibaigus uosto žemės nuomos sutarties terminui uosto žemę tokiomis pat sąlygomis konkurso būdu pretenduoja išsinuomoti buvęs nuomininkas ir kiti asmenys, pirmumo teisę sudaryti naują uosto žemės nuomos sutartį turi buvęs tos uosto žemės nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal uosto žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus“. Lietuvos Respublikos valdžios institucijų nuomone, esamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, nes neįtvirtina besąlygiškos buvusio nuomininko pirmumo teisės ir aiškiai įvardija, kad buvęs uosto žemės nuomininkas į uosto žemės nuomą gali pretenduoti tik konkurso būdu, tai užtikrina konkurencinę, skaidrią ir nediskriminacinę žemės nuomos procedūrą ir atitinka Europos Sąjungos leistinus kriterijus nepažeidžiant įsisteigimo laisvės.
Atsižvelgiant į tai, kad buvęs uosto žemės nuomininkas dalyvauja konkurse tomis pačiomis sąlygomis su kitais asmenimis, o jo tinkamas turėtų įsipareigojimų vykdymas yra vertinamas tik kaip vienas iš papildomų kriterijų, kuris, pažymėtina, taikomas ne pirminiame pasiūlymų vertinimo etape (tokiu būdu buvusiam žemės nuomininkui nesuteikiant išankstinio pranašumo kitų asmenų atžvilgiu), todėl nėra pagrindo teigti, kad įstatyme įtvirtinamas absoliutus buvusio uosto žemės nuomininko pranašumas kitų konkurso dalyvių atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad įtvirtinta nuostata būtų taikoma tik išskirtiniais atvejais, nes, remiantis uosto direkcijos praktika, tokių situacijų, kuomet keli konkurso dalyviai pateikia vienodai gerus pasiūlymus, pasitaiko labai retai. Komisija, įvertinusi 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatas ir pateiktus paaiškinimus, ir toliau laikosi nuomonės, kad ginčijama nuostata lieka nepakeista ir Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimas nevisiškai atspindi skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Komisija mano, kad iš dalies pakeistomis Lietuvos teisės nuostatomis pažeidimas nenutrauktas, nes jos toliau suteikia pranašumą esamoms krovinių perkrovimo paslaugas teikiančioms įmonėms. Taip sudaromos kliūtys kitiems krovinių perkrovimo paslaugas teikiantiems subjektams, kurie norėtų įsisteigti Lietuvos uoste.
Tokios ribojamosios nuostatos prilygsta įsisteigimo laisvės apribojimui. Komisija mano, kad Lietuva neįvykdė įsipareigojimų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnį. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 24 straipsnį, t. y. panaikinti buvusiam uosto žemės nuomininkui pirmumo teisę sudaryti naują uosto žemės nuomos sutartį, netgi ir tuo atveju, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal uosto žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, ir užtikrinti, kad nebūtų taikoma Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta analogiška pirmumo teisė. Įstatymo projekto tikslas
Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomą, su Europos Sąjungos įsisteigimo laisvės taisyklių reikalavimais ir tokiu būdu sudaryti Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių krovinių perkrovimo paslaugas teikiantiems subjektams vienodas sąlygas įsisteigti Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius Andrius Šniuolis, tel. 239 3926,
) Vandens transporto skyriaus (vedėjas Juozas Darulis, tel. 239 3980, el. p. [email protected] ) vyriausioji specialistė Teresa Guchmazova (tel. 239 3982, el. p. [email protected] ). 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu įstatymo projekte aptartus klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 30 d. įsakymas Nr.
3-49 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos konkurso sąlygų patvirtinimo“. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus įstatymo projektą bus tinkamai įgyvendintas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnio nuostatų taikymas Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje. Bus sudarytos vienodos sąlygos Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių krovinių perkrovimo paslaugas teikiantiems subjektams įsisteigti Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma, nes bus pašalinta Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų neatitiktis Europos Sąjungos teisės aktams ir bus nutraukta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra. Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir visų Europos Sąjungos valstybių verslo plėtrai, jo konkurencingumo užtikrinimui. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą
Informacija apie teisės aktus, kuriuos būtina pakeisti priėmus teikiamą įstatymo projektą, pateikta šio aiškinamojo rašto 11 punkte. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra pateikiama sąvokų ir jas įvardijančių terminų, todėl įstatymo projektas nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus teikiamą įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki numatyto įstatymo įsigaliojimo, turės pakeisti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos konkurso sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3-49 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos konkurso sąlygų patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. Neįvykdžius Europos Komisijos reikalavimų kuo skubiau ar netinkamai juos įvykdžius, tikėtina, kad Komisija kreipsis į Europos Teisingumo Teismą.
Šiam teismui priėmus sprendimą, kad Lietuva nepanaikino įsisteigimo laisvės apribojimų ir neįvykdė savo įsipareigojimų, bus reikalaujama, kad Lietuva imtųsi būtinų priemonių Europos Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti. Lietuvai neįvykdžius Europos Teisingumo Teismo sprendimo, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 260 straipsnio 2 dalį gali būti taikomos finansinės sankcijos. Tokiu atveju Lietuvos valstybės biudžetas patirtų finansinių nuostolių. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Įstatymo projektas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje ir Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje. Kitų konsultavimosi būdų nenumatoma. Dėl įstatymo projekto specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „uostas“, „nuoma“, „uosto žemė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymo projektą prašome svarstyti skubos tvarka, nes nepriėmus įstatymo projekto toliau bus vykdoma Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra ir Lietuvai gali grėsti sankcijos.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO NR. I-1340 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-05-23 Nr. XIIP – 1802 Vilnius Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai:
Gintarė Dešukaitė, Leonardas Michelbertas, Gabija Jurgelytė, padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys: Počikovska Leokadija - Žemės ūkio ministerijos viceministrė, Audrius Petkevičius – Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius, Andrius Šniuolis - Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktorius , Eglė Vyšniauskaitė - Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politiko s departamento direktoriaus pavaduotoja, Stančikas Andriejus - LR žemės ūkio rūmų pirmininkas, Pakalka Vaidas - NŽT direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Bagdonas Algis - NŽT Žemės tvarkymo departamento direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-05-23) Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys J. Razma (2014-05-21)21 Siūlau 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2014 m. liepos 1 d. ir taikomas po šio įstatymo įsigaliojimo sudarytų nuomos sutarčių dalyviams. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytų nuomos sutarčių dalyviams taikomos garantijos dėl nuomos sutarčių pratęsimo ar pirmenybės sudarant naujas nuomos sutartis, nustatytos galiojančių sutarčių sudarymo metu.“ Nepritarti. Įvertinus Europos Komisijos ir Susisiekimo ministerijos dokumentus, susijusius su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnio taikymu Lietuvos teisėje, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reglamentavimas atitiks ES teisės reikalavimus ir užtikrins tinkamą Lietuvos įsipareigojimų įvykdymą. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : pritarti L ietuvos Respublikos K laipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekt ui Nr . XIIP-1802. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Eugenijus Gentvilas. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
komitetas
DĖL
: komiteto nariai: R.Žemaitaitis, A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Z.Jedinskij, D.Kreivys, A.Mockus, J.Razma, R.Sinkevičius, R.Šimašius, B.Vėsaitė, R.Žilinskas. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys :
Susisiekimo ministras R.Sinkevičius, Susisiekimo viceministras A.Šliupas, Susisiekimo ministerijos atstovė E.Vyšniauskaitė, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovai: V.Šileika, H.Kovs, I.Dominaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-03-241 Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Pasiūlymas: Siūlau 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. liepos 1 d. ir taikomas po šio įstatymo įsigaliojimo sudarytų nuomos sutarčių dalyviams.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytų nuomos sutarčių dalyviams taikomos garantijos dėl nuomos sutarčių pratęsimo ar pirmenybės sudarant naujas nuomos sutartis, nustatytos galiojančių sutarčių sudarymo metu. „ Nepritarti. Analogiškos pateiktam pasiūlymui teisės akto nuostatos buvo svarstomos įstatymo projekto rengimo ir derinimo metu, tačiau buvo priimtas sprendimas, kad jų įtvirtinimas nesudarytų sąlygų ištaisyti ES teisės pažeidimo procedūros, todėl, kad ir toliau suteiktų pranašumą esamiems uosto žemės nuomininkams. Europos Komisija griežtai pasisakė, kad Lietuvos teisės nuostatos, kuriomis išimties tvarka leidžiama nesilaikyti bendro įpareigojimo nuomoti žemę konkurso tvarka, prilygsta įsisteigimo teisės apribojimui tiek, kiek suteikiamas pranašumas esamiems nuomininkams. Todėl nepritarti LR Seimo nario J. Razmos siūlymui. Atsižvelgiant į tai, kad dėl pradėtos pažeidimo procedūros yra pateikta papildoma pagrįsta nuomonė ir yra svarbu kuo greičiau priimti teisės aktus, reikiamus pažeidimui ištaisyti, siūloma pritarti LR Vyriausybės pateikiamam įstatymo projektui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2014-06-13 Pritarti L ietuvos Respublikos K laipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekt ui Nr . XIIP-1802. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
A.Mockus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė : PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis