Projekto Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio 6 dalies pripažinimas netekusia galios2 straipsnio 6 dalį pripažinti netekusia galios. 6. Buhalterių profesionalų etikos kodeksas – Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių etikos normų buhalteriams valdybos parengti ir patvirtinti profesinės etikos principai. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras Komisijos nariai
Projekto Projekto XIIP-1801(2) lyginamasis variantas
BUHALTERINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO nr. IX-574 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 10¹
2015 m. d. Nr. Vilnius
2 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Buhalterių profesionalų etikos kodeksas – Tarptautinės buhalterių
federacijos Tarptautinių etikos normų buhalteriams valdybos parengti ir patvirtinti profesinės etikos principai Buhalteris profesionalas – asmuo, esantis Lietuvos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorius ir (arba) buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, esančios Tarptautinės buhalterių federacijos nare, nariu.“
straipsnio 6–22 dalis laikyti atitinkamai 7–23 dalimis. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 10¹ straipsniu Papildyti įstatymą 10¹ straipsniu:
„10¹ straipsnis. Buhalteris profesionalas
Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvarko ir skelbia savo interneto svetainėje buhalterių profesionalų sąrašą ir nustato įrašymo į šį sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarką. 2. Buhalteris profesionalas teikia buhalterių profesionalų sąrašui tvarkyti reikalingą informaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai įstaigai jos nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Audito komiteto vardu Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
įstatymo
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 21 straipsnių, trečiojo, penktojo skirsnių pavadinimų ir priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 10¹ ir 10² straipsniais įstatymo Nr. XI-1988 8, 23 straipsnių pakeitimo ir 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų (toliau – Įstatymų projektai) tikslas – tenkinti Gedimino Kalčinsko ir kitų pareiškėjų peticijoje „Dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimo“ pateiktą pasiūlymą „pakeisti LR buhalterinės apskaitos įstatymą, pripažįstant netekusiu galios 10¹straipsnį, numatantį, kad vyriausiasis buhalteris privalo papildomai laikyti profesinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės egzaminą ir mokesčių egzaminą bei laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų.“
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjas 2014 m. balandžio 23 d.
Seimo Peticijų komisija (toliau – Komisija) priėmė sprendimą tenkinti Gedimino Kalčinsko ir kitų pareiškėjų peticijoje pateiktą pasiūlymą „pakeisti LR buhalterinės apskaitos įstatymą, pripažįstant netekusiu galios 10¹straipsnį, numatantį, kad vyriausiasis buhalteris privalo papildomai laikyti profesinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės egzaminą ir mokesčių egzaminą bei laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų“, Seimas gegužės 6 d. pritarė Komisijos išvadai ir priėmė Seimo protokolinį nutarimą tenkinti minėtą pasiūlymą. Atsižvelgus į tai, buvo parengti minėti projektai. Projekto rengėjas Seimo peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti klausimai Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Buhalterinės apskaitos įstatymo 10¹straipsniu reikalaujama vyriausiesiems buhalteriams laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų ir būti išlaikius profesinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės egzaminą ir mokesčių egzaminą. Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimo įstatymo 23 straipsnyje numatyta, kad ir įstatymo nuostatos, numatančios kvalifikacijos reikalavimus vyriausiesiems buhalteriams, ir tos kvalifikacijos suteikimo ar pripažinimo tvarką nustatančios įstatymo nuostatos įsigalioja tą pačią dieną – 2016 m. sausio 1 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 10¹ straipsnio nuostata, kad vyriausieji buhalteriai laikosi Buhalterių profesionalų etikos kodekso be nuostatų dėl jų narystės profesinėje organizacijoje, kuri pagal galiojančią praktiką ir rūpinasi, kad jos nariai laikytųsi etikos kodekso (turi tam skirtus organus, kontrolės tvarką ir procedūras bei galimas nuobaudas kodekso nesilaikymo atvejais), tėra vien deklaratyvi ir praktiškai jokios naudos neduotų. 4.
reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma panaikinti šiuo metu dar neįsigaliojusį reikalavimą vyriausiesiems buhalteriams (buhalteriams) būti išlaikius profesinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės egzaminą ir mokesčių egzaminą. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, siekdama išsiaiškinti verslo atstovų nuomonę dėl vyriausiųjų buhalterių atestavimo tikslingumo ir įteisinimo teisės aktuose, atliko įmonių vadovų apklausą. Dviejų trečdalių atsakiusiųjų nuomone, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos, Buhalterių asociacijų aljanso nuomone, privalomas vyriausiųjų buhalterių atestavimas nepagerintų vyriausiojo buhalterio darbo kokybės, bet padidintų įmonės išlaidas ir administracinę naštą, nesuteiktų specifinių kiekvienos įmonės apskaitos tvarkymui reikalingų žinių. Darbdaviai renkasi vyriausiąjį buhalterį pagal išsilavinimą patvirtinantį diplomą, darbo patirtį. Be to, vadovai nurodė, kad vyriausieji buhalteriai nuolat kelia kvalifikaciją, atsižvelgdami į įmonės veiklos specifiką ir poreikius, ir pritarė savanoriškos atestacijos idėjai. Profesinės organizacijos turi aiškinti įmonių vadovybei buhalterių, savanoriškai įgijusių tam tikros profesinės organizacijos buhalterio pažymėjimą, privalumus. Profesinės organizacijos turi įrodyti, kad jų išduoti buhalterio pažymėjimai garantuoja juos turinčių asmenų aukštą darbo kokybę. Pavyzdžiui, visame pasaulyje žinomi ir vertinami ACCA (Association of Chartered Certified Accountants) pažymėjimai. Suprantama, kad asmenys, turintys šiuos pažymėjimus, yra aukštos kvalifikacijos, besilaikantys profesinės etikos principų ir nuolat keliantys savo kvalifikaciją specialistai. Profesinių organizacijų indėlis užtikrinant jų narių profesinę kvalifikaciją itin svarbus. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių patirtį tokia praktika turėtų formuotis ir Lietuvoje.
Buhalterių paslaugų kokybės gerinimas turėtų būti sietinas su jų profesinių organizacijų raida – vienijimusi, motyvacija bendradarbiauti vykdant buhalterių atestaciją, siekiant šios atestacijos pripažinimo bei gerinant buhalterių profesijos atstovų darbo kokybę. Šiuo metu Lietuvoje veikiančios buhalterių atestavimą vykdančios profesinės organizacijos dar neturi ilgamečių tradicijų ir nėra plačiai pripažįstamos, todėl teisės aktais nustatytas privalomas buhalterių atestavimas galimai turėtų neigiamą poveikį tolesniam jų formavimuisi ir raidai. Išanalizavus 19 Europos valstybių patirtį, paaiškėjo, kad tik šešiose valstybėse keliami tam tikri reikalavimai, pvz., išsilavinimo, profesinės patirties, tačiau nei vienoje valstybėje nėra nustatyto buhalterių sertifikavimo reikalavimo juos egzaminuojant. Galiojantis teisinis reguliavimas nustato tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo užtikrinimą. Remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsniu už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Todėl vadovas turi aiškią motyvaciją pasirinkti kvalifikuotą asmenį, vadovo atsakomybė yra pakankama priemonė tikslui – tinkamai tvarkomai apskaitai – pasiekti. Be vadovo atsakomybės instituto, egzistuoja ir kitos priemonės, užtikrinančios tinkamą apskaitos tvarkymą. Atsakomybę už buhalterinių įrašų teisingumą numato Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnis. Taip pat šio įstatymo 23 straipsnis nustato, kad asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Už neteisingą apskaitos tvarkymą atsakomybę nustato Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹, 173¹straipsniai ir Baudžiamojo kodekso 222, 223 straipsniai.
Nepaisant to, kad įmonės vadovas yra atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitą tvarkančiam asmeniui taip pat gali būti taikoma civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso nuostatas, todėl jis turi būti suinteresuotas gerai atlikti savo darbą, o tam reikia atitinkamos kvalifikacijos. Siekiant užtikrinti, kad ūkio subjektai parengtų kokybiškas finansines ataskaitas, šiuo metu vyriausiųjų buhalterių profesinė kvalifikacija keliama ir nuolat konsultuojant ūkio subjektų vyriausiuosius buhalterius verslo apskaitos standartų taikymo klausimais. Už verslo apskaitos standartų leidybą Lietuvoje atsakinga biudžetinė įstaiga Audito ir apskaitos tarnyba ūkio subjektams nuolat teikia paaiškinimus raštu atsakydama į paklausimus, taip pat konsultuoja žodžiu, o atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apibendrina ir pateikia įstaigos interneto svetainėje. Įstaiga, siekdama supažindinti su naujais verslo apskaitos standartais ir jų pakeitimais, rengiamais projektais, kasmet rengia nemokamus naujų verslo apskaitos standartų pristatymus ūkio subjektų vyriausiesiems buhalteriams, kviečia ūkio subjektus į diskusijas aktualiais standartų taikymo klausimais. Apie keičiamus verslo apskaitos standartus ar kitas apskaitos naujoves ūkio subjektus įstaiga informuoja pateikdama naujausią informaciją įstaigos tinklalapyje, straipsniuose spaudoje. Vyriausiųjų buhalterių skaičius yra labai didelis. Vien tik numatant kvalifikacinius reikalavimus Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme reglamentuojamuose ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiančiuose juridiniuose asmenyse arba tikrosiose ūkinėse bendrijose ir komanditinėse ūkinėse bendrijose, kurių visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, tokios nuostatos būtų taikomos apie 45 000 juridinių asmenų vyriausiesiems buhalteriams.
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimo įstatymą kvalifikaciniai reikalavimai turėtų būti taikomi dar ir pelno nesiekiančių juridinių asmenų (biudžetinių įstaigų, viešųjų įstaigų, asociacijų, labdaros ir paramos fondų, daugiabučių namų savininkų bendrijų, sodininkų bendrijų, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų, politinių partijų ir kitų) vyriausiesiems buhalteriams. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrų teisinių formų juridinių asmenų buhalterinei apskaitai yra taikomi skirtingi apskaitos standartai ir taisyklės, bei į skirtingus juridinių asmenų dydžius ir jų buhalterinei apskaitai reikalingas žinias, vienodo visų juridinių asmenų vyriausiųjų buhalterių egzaminavimo nustatymas nebūtų tinkamas sprendimo būdas. Siekiant užtikrinti kokybišką buhalterinės apskaitos tvarkymą ir finansinių ataskaitų parengimą, svarbiausia, kad vyriausiasis buhalteris turėtų reikiamas žinias apie tų teisinių formų juridinius asmenis, kurių buhalterinę apskaitą tvarko ir kurių finansines ataskaitas sudaro. Nėra būtina ir pagrįsta reikalauti, kad vyriausiasis buhalteris išmanytų visų juridinių asmenų buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą reglamentuojančius teisės aktus. Nustatant skirtingus egzaminavimo reikalavimus tam tikrų teisinių formų juridinių asmenų vyriausiesiems buhalteriams būtų kuriama sudėtinga, daug sąnaudų reikalaujanti sistema, turinti trūkumų dėl tokiu būdu formuojamo buhalterinių paslaugų rinkos skaidymo į atskirus segmentus priklausomai nuo taikomo apskaitos reglamentavimo būdo.
Reglamentuojant visuotinio vyriausiųjų buhalterių egzaminavimo sistemą ir jos priežiūrą remiantis minimaliais standartais, ji iš esmės būtų orientuota į mažiausių ūkio subjektų vyriausiųjų buhalterių profesinės kvalifikacijos užtikrinimą. Tokia minimaliais kvalifikaciniais reikalavimais pagrįsta sistema taip pat būtų neproporcingai plataus masto ir pareikalautų daug išteklių, palyginti su jos teikiama nauda užtikrinant visų vyriausiųjų buhalterių kvalifikaciją, ir sudarydama papildomą administracinę naštą verslui neužtikrintų svarbių ūkio subjektų apskaitą tvarkančių vyriausiųjų buhalterių profesinės kvalifikacijos. Pabrėžtina, kad valstybės ir savivaldybės įmonėse, viešojo intereso įmonėse ir kitose Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nurodytose reikšmingose įmonėse yra privalomas metinių finansinių ataskaitų auditas. Atsižvelgiant į siūlymą pripažinti netekusiu galios Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnį, atitinkamai keičiami šio įstatymo 8 ir 23 straipsniai išbraukiant nuorodas į 9 straipsnį. Taip pat, atsižvelgiant į siūlymą pripažinti netekusiu galios Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnį, atsisakoma Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatytos Buhalterių profesionalų etikos kodekso sąvokos. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymų projektai sumažins apribojimus ir galimas verslo išlaidas. 8. Projektų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus projektus Galioja Buhalterinės apskaitos įstatymas. Priėmus Įstatymų projektus būtų atitinkamai tikslinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. 348 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą“ ir Audito ir apskaitos tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-394. Panaikinti galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymams įgyvendinti nereikia įstatymų lydimųjų aktų. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Priėmus Įstatymų projektus nebus sutaupyta biudžeto lėšų ir papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13.
metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nagrinėjant peticiją, taip pat rengiant Įstatymų projektus buvo gauta Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonė ir paaiškinimai. 14. Įstatymų projektų autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Seimo Peticijų komisija. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „buhalterinė apskaita“,
„vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“. Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras
Čimbaras
2014-05-21 Nr. XIIP-1801 Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį Finansų ministerija atlieka bendrąjį metodinį vadovavimą apskaitai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, atsižvelgdama į tarptautinius apskaitos standartus, Europos Sąjungos teisę ir tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus, svarstytina, ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta jos nuomonė. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimą dėstytinas taip: „2 straipsnio pakeitimas“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-05- Nr. Į 2014-05-12
Lietuvos Respublikos Seimui
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP‑1801 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 21 straipsnių, trečiojo, penktojo skirsnių pavadinimų ir priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 10¹ ir 10² straipsniais įstatymo Nr. XI-1988 8,
įstatymo projektą Nr. XIIP-1800 ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX‑574 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1801, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymų projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 683, el. p. [email protected]
komitetas
2015 m. gegužės 13 d. Nr. 43
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas. Komiteto biuras: patarėja, l. e. biuro vedėjo pareigas, Lina Milonaitė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos apskaitos įmonių asociacijos prezidentas Sigitas Babarskas, Lietuvos apskaitos įmonių asociacijos direktorius Vytautas Vilys, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Apskaitos metodologijos departamento direktorė Ingrida Muckutė, Audito ir apskaitos tarnybos direktorius Audrius Linartas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Apskaitos metodologijos departamento direktoriaus pavaduotoja Paulė Svorobovičienė, Ginčuose dalyvaujančių buhalterių asociacijos prezidentas, Buhalterių Asociacijų Aljanso narys Donatas Jotka, UAB „Pačiolis“ direktorius, auditorius Gintautas Deveikis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-21 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalį Finansų ministerija atlieka bendrąjį metodinį vadovavimą apskaitai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, atsižvelgdama į tarptautinius apskaitos standartus, Europos Sąjungos teisę ir tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus, svarstytina, ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta jos nuomonė. Pritarti 2.
dėstytinas taip: „2 straipsnio pakeitimas“. Pritarti
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-06-02 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 21 straipsnių, trečiojo, penktojo skirsnių pavadinimų ir priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 10¹ ir 10² straipsniais įstatymo Nr. XI-1988 8, 23 straipsnių pakeitimo ir 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIP-1800 ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX‑574 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1801, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymų projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos apskaitos įmonių asociacija 2014-06-02 Kr.12 Lietuvos apskaitos įmonių asociacijos (toliau - Asociacijos) nariai yra stipriai susirūpinę dėl teikiamų įstatymų projektų pagrįstumo ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą, kviesdami nepriimti skubotų sprendimų, neapsvarsčius adekvačių alternatyvų siūlomoms naikinti įstatymo normoms. Lietuvos Respublikos Prezidentė 2012 m. balandžio 11d. dekreto Nr. IK -1029 (toliau - Dekreto) 2 straipsniu siūlė pakeisti Seimo priimtą 2012 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 21 straipsnių, trečiojo, penktojo skirsnių pavadinimų ir priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo ir įstatymo papildymo 10(1) ir 10(2) straipsniais įstatymo Nr.
XI-1948 8 ir 9 straipsnius ir juose nustatyti vienodus reikalavimus ūkio subjekto vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) ir pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojams, teikiantiems vyriausiojo buhalterio (buhalterio) pareigas atitinkančias paslaugas. Dekreto 1 straipsnyje teigiama, kad asmens teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą nėra absoliuti, jos ribojimai galimi, kai kurie jų objektyviai būtini (ir toks reglamentavimas, tai yra tam tikrų suvaržymų nustatymas, savaime nereiškia atitinkamos laisvės ar teisės paneigimo). <...> Nėra pagrįstų argumentų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad tam tikrų kvalifikacijos reikalavimų nustatymas apskaitos paslaugas teikiantiems asmenims, atsižvelgiant į šių paslaugų turinį ir svarbą, būtų konstituciškai nepagrįstas ar pernelyg ribojantis teisę laisvai pasirinkti darbą ar verslą. Asociacija išnagrinėjo LR Seimo pateiktus Įstatymų projektus ir pakartotinai atkreipia dėmesį, kad šie projektai iš esmės keičia 2012 m. balandžio 24 d. LR buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtintas nuostatas, kuriomis buvo siekiama sukurti buhalterio darbo kvalifikavimo sistemą, įvertinti buhalterių darbo kokybę, sustiprinti buhalterio profesinį įvaizdį tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. LR teisingumo ministerijos 2013-05-29 išvadoje Nr. (1.6.) 2T - 690 dėl ankstesnio Finansų ministerijos teikto Įstatymo projekto Nr.
13-1181-01 pažymėta, kad priėmus siūlomus pakeitimus kiltu abejonių dėl teisinio reguliavimo nuoseklumo, teisėkūros ekonomiškumo principo laikymosi (2012 m. balandžio mėnesį priimtas, Lietuvos Respublikos Prezidento vetuotas, vėliau pataisytas ir priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete siūlomas konkrečias įstatymo formuluotes įstatymas jau buvo keistas 2012 m. birželio mėnesį). Asociacijos narių manymu, Įstatymų projektai yra prieštaraujantys LR Prezidento pozicijai dėl siekio nustatyti kvalifikacinių egzaminų reikalavimą, užtikrinant kokybišką bei etišką apskaitos paslaugų teikimą ir siekio kelti apskaitos paslaugas teikiančių asmenų kvalifikaciją. Dėl esminių Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimų Remiantis Įstatymų projektų (reg. Nr. XIIP-1800 ir XIIP-1801) aiškinamuoju raštu, Įstatymų projektais atsisakoma 1) kvalifikacinių egzaminų bei 2) įpareigojimo laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekso - motyvuojama tuo, kad privalomas vyriausiųjų buhalterių atestavimas nepagerintų vyriausiojo buhalterio darbo kokybės, bet padidintų įmonės išlaidas ir administracinę naštą, nesuteiktų specifinių kiekvienos įmonės apskaitos tvarkymui reikalingų žinių bei nustatant skirtingus egzaminavimo reikalavimus tam tikrų teisinių formų juridinių asmenų vyriausiesiems buhalteriams būtų kuriama sudėtinga, daug sąnaudų reikalaujanti sistema. Asociacijos narių nuomone, nustatyti aktualios Buhalterinės apskaitos įstatymo redakcijos trūkumai yra spręstini ne atsisakant esminių nuostatų dėl buhalterių kvalifikavimo, bet detalizuojant ir aiškinantis galimas tų nuostatų įgyvendinimo galimybes. Kol LR Vyriausybės įgaliota institucija nenustatė įgyvendinamųjų teisės aktų ir tvarkų, manome, netikslinga šnekėti apie galimai verslui teksiančią administracinę naštą.
Atkreiptinas dėmesys, kad dažnu atveju tik maža dalis įmonių vadovų turi pakankamų žinių buhalterinės apskaitos srityje, praktiškai apskaitos organizavimą atlieką ir už įrašų teisingumą atsako vyr. buhalteriai, kuriems patikimas visas organizacijos turtas. Todėl buhalterių atsakomybės klausimas yra itin svarbus - tik kvalifikuotas ir gera reputacija pasižymintis buhalteris atsisakys vykdyti galimai neteisėtus, įmonės vadovo sprendimus bei pasirašyti finansinės ataskaitos dokumentus, kaip tai nuo 2013 m. įpareigoja Finansinės atskaitomybės įstatymo 19 straipsnis: finansines ataskaitas taip pat pasirašo įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento priimtoje Apskaitos direktyvoje 2013/34/ES nurodyta, kad juridinių asmenų metinėse finansinėse ataskaitose parodomas tikras ir teisingas įmonės turto, įsipareigojimų, finansinės būklės ir pelno (nuostolių) vaizdas (2 sk. 4 str. 3 d.). Manytina, kad ši nuostata taikytina visiems 90790 ūkio subjektų Lietuvoje, kurių finansinės ataskaitos turėtų atspindėti tikrą ir teisingą įmonių finansinių rodiklių vaizdą. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme taip pat numatyta, kad įmonių finansinės ataskaitos turi parodyti tikrą ir teisingą vaizdą. Remiantis oficialia statistika, kasmet bankrutuoja daugiau kaip pusė tūkstančio uždarųjų akcinių bendrovių, o tai rodo įmonių finansinį nestabilumą ir greičiausiai aukštą nemokumo lygį.
Akivaizdu, kad tikrą ir teisingą vaizdą atspindinčios finansinės ataskaitos yra viešojo intereso objektas: finansinėmis ataskaitomis suinteresuota tiek valstybė, tiek kiti jos vartotojai - verslo įmonių atstovai, kurie neturi galimybės nustatyti įmonės - kreditoriaus buhalterio kvalifikacijos lygio. Nors Lietuvos auditorių rūmų statistiniai duomenys dėl sąlyginių auditorių nuomonių dalies visų pareikštų auditorių nuomonių atžvilgiu nėra džiuginantys, visgi šiandien dar sunku kalbėti apie finansinių ataskaitų kokybę, kol nėra užtikrintas finansinių ataskaitų pateikimas juridinių asmenų registrui apskritai - tai probleminis klausimas jau keletą metų iš eilės: remiantis Valstybės įmonės ”Registrų centras“ duomenimis, iš viso už 2010 -
įmonių Lietuvoje, 2011 m. juridinių asmenų registre buvo galima suskaičiuoti daugiau nei 83 tūkst. Juridinių asmenų (iš viso registre tuo metu buvo įregistruota virš 180 tūkst. juridinių asmenų), kurie neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų arba neatnaujino savo duomenų jau keletą metų. Dauguma jų nerandami savo buveinės ir kitais adresais. Nors iki 2013 m. liepos 1 d. savo metines finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui pateikė beveik 52 tūkst. įmonių ir tai yra didžiausias laiku finansines ataskaitas pateikusių įmonių skaičius nuo 2005 m., kuomet buvo nustatyta prievolė įmonėms kasmet viešame registre deklaruoti praėjusių metų finansinius veiklos rezultatus, šiandien finansinių ataskaitų problemos vis dar nėra sprendžiamos ir gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvos valstybės ekonomikos raidai. Asociacijos narių nuomone, šiandien praktiškai nėra atliekama finansinių ataskaitų turinio ir pateikimo juridinių asmenų registrui priežiūra.
Finansinės ataskaitos nebus teikiamos, o pateiktos galimai neatspindės tikro įmonės finansų vaizdo, jei jas sudarančio įmonės apskaitos rengėjai neturės pakankamo profesinės kvalifikacijos lygio, taip pat jei jokia valstybės institucija nebus įpareigota būti atsakinga už apskaitos rengimo rezultatų, t. y. finansinių ataskaitų priežiūrą. Įvertinus tarptautinę patirtį teigiama, kad privalomas visų vyriausiųjų buhalterių atestavimas juos egzaminuojant yra labai reta patirtis Užsienio valstybės, tokios kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir pan., turi gilias buhalterių profesijos puoselėjimo, kvalifikacijos kėlimo tradicijas, praktikuotas kelis šimtus metų. Lietuva - demokratinė valstybė, kurioje buhalteris neturi tokios pagarbios reputacijos kaip advokatai, notarai, auditoriai ir t.t. Daugelis profesijų yra teisiškai įpareigotos kelti savo kompetenciją, laikyti kvalifikacinius egzaminus, pavyzdžiui, bankroto administratoriai, auditoriai. Buhalterinė apskaita - itin jautri ir didžiulės atsakomybės reikalaujanti jautri sritis tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Idant valstybei ir jos mokiems piliečiams netektų patirti pernelyg didelių išlaidų kvalifikuojant buhalterius, Asociacija remiasi užsienyje vystoma praktika sertifikuoti buhalterius padedant profesinėms organizacijoms, pasidalinančioms šalies buhalterių skaičių ir galimas sertifikavimo finansines išlaidas. Kalbant apie egzaminų įgyvendinimo funkcijas ir atsakomybę, Asociacija dar 2013-04-28 rašte Finansų ministerijai Nr. Kr-10 pateikė įvairius Įstatymo 10(1) straipsnio įgyvendinimo variantus, be kurių galimi ir kiti, su buhalterių profesine bendruomene suderinti įgyvendinimo būdai. Asociacija dar 2012-10-17 rašte Finansų ministerijai Nr.
Po-1 pažymėjo, kad, siekiant sutaupyti valstybės lėšas, gali pasiūlyti kitus sprendimus, kurie leistų sumažinti biudžeto lėšų naudojimą iki minimumo arba visiškai atsisakyti finansavimo. Todėl apskritai atsisakyti vyr. buhalterių darbo kokybės įvertinimo egzaminais dėl esamų Įstatymo normų neapibrėžtumo bei teigti, kad visuotinis vyriausiųjų buhalterių egzaminavimas būtų nepagrįstas ekonominiu požiūriu, nėra tikslinga, nes nebuvo apsvarstytos kitos finansavimo galimybės. Įstatymo normos, įpareigojančios įrodyti savo kvalifikacinį lygį, daugiau sietinos su teisinės bei moralinės atsakomybės įgijimu savo profesijos atžvilgiu, reputacijos išlaikymu bei kėlimu, taip pat ūkio subjektų vadovų požiūrio į apskaitos specifiką kaita. Asociacijos nuomone, teikiami Įstatymų projektai yra ne tik grįžimas į ankstesniąją buhalterių vertinimo skalę, bet ir sertifikavimo svarbą suvokusių buhalterių lūkesčių paneigimas. Asociacija 2013 m. birželio 5 d. organizavo konferenciją „Iššūkiai buhalterio kvalifikacijai: kokiu keliu eisime?“, kurioje dalyvavo profesinių organizacijų, valstybinių institucijų, aukštųjų mokyklų atstovai. Viešai išsakyta nuomonė dėl buhalterio profesijos reikšmės ir perspektyvos Lietuvoje. Konferencijoje iš valstybinių institucijų atstovų išgirsta pozicija dėl buhalterių profesijos likimo, o iš profesinių ir kitų organizacijų atstovų - požiūris į valstybės institucijų planus buhalterių bendruomenės atžvilgiu. Konferencijoje labiausiai akcentuota, kad Lietuvoje buhalterių kvalifikacija yra probleminė sritis, kad mažoms įmonėms reiktų taikyti audito peržvalgos procedūrą, kad reikia vystyti buhalterių sertifikavimo profesinėse organizacijose praktiką bei kad tvarkant apskaita privaloma laikytis profesinės etikos normų.
Sąžiningumas, objektyvumas, profesinė kompetencija ir reikiamas atidumas, konfidencialumas, profesionalus elgesys - šių principų, įtvirtintų Buhalterių profesionalų etikos kodekse, Įstatymo projekto teikėjas laiko nereikšmingais, pertekliniais ir nereikalingais, nes siūlo naikinti pareigą laikytis Etikos kodekso. Nėra pateikta jokių pagrįstų argumentų, kodėl Kodeksas turi būti šalinamas iš Įstatymo, juolab kad buhalterių bendruomenės atstovų kvalifikacinis lygis šiandien yra neužtikrintas. ASOCIACIJOS POZICIJA DĖL ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ Manome, kad kvalifikacinių egzaminų ir Etikos kodekso atšaukimas, visiškai nieko nepasiūlant dėl finansinių ataskaitų kokybės užtikrinimo Lietuvoje, nėra tinkamas sprendimas. Atšaukimo svarstymą lemia sąlyginai nedidelės dalies žmonių (1336 pasirašiusiųjų ir dar nežinia, ar profesinės bendruomenės atstovų) pasirašyta peticija (anot peticijos iniciatoriaus buhalterių suskaičiuojama per 100.000, tad pasirašiusieji sudaro vos 1 proc.), be to, prieš svarstant šį klausimą Seimo posėdyje, nebuvo kreiptasi į profesines organizacijas, prašant pateikti argumentuotą nuomonę ar poziciją. Pageidautume, kad birželio 3 d. Seimo posėdyje svarstant Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimą, būtų atsižvelgta į minėtą neteikiamų finansinių ataskaitų skaičių, pateikimo priežiūros ir turinio kontrolės stoką, iškeliant klausimus, kam galėtų būti naudinga, kad Lietuvoje toliau tęstųsi kokybiškų finansinių ataskaitų poreikio ignoravimas (manytina, kad nei valstybei, nei verslui, nei įmonių akcininkams, nei kreditoriams, nei visuomenei dėl to susidarysiančių neigiamų ekonominių pasekmių nereikia)?
Kas prisiimtų atsakomybę už žemą finansinės atskaitomybės lygį Lietuvoje ir kas atstovautų valstybės viešajam interesui, kad finansinės ataskaitos parodytų tikrą ir teisingą vaizdą? Pritarti iš dalies
2014-06-19 Mane pasiekė žinia, kad kai kuriems Seimo komitetams ir Seimo nariams buvo išplatintas Lietuvos apskaitos įmonių asociacijos raštas (2014 06 02 Nr. Kr-12) dėl rengiamo Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimo (reg. Nr. XIIP-1800, XIIP-1801). Šis įstatymo pakeitimo projektas rengiamas atsižvelgiant į LR Seimo Peticijų komisijos išvadą, kuriai savo protokoliniu sprendimu pritarė LR Seimas (2014 05 06 plenarinio posėdžio protokolas Nr. SSP-142), nurodęs panaikinti Buhalterinės apskaitos įstatymo 101 straipsnį, kuriame reglamentuojama, kad vyriausiasis buhalteris privalo papildomai laikyti profesinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės bei mokesčių egzaminus, taip pat - laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų. Kadangi buvau minėtos peticijos iniciatorius, norėčiau išsakyti savo nuomonę aptariamais klausimais. Rengdamas peticiją Seimui, kuriai savo parašais pritarė 3472 buhalteriai, nemaniau ir niekada neteigiau, kad visų buhalterių profesinės žinios yra pakankamos ir kad visi sąžiningai bei kvalifikuotai atlieka jiems patikėtą darbą.
Tačiau esu įsitikinęs, kad dabartiniame Buhalterinės apskaitos įstatyme įteisintas reikalavimas nesuvokiamais būdais išegzaminuoti visus vyr. buhalterius nė kiek nepagerins šios situacijos. Tos pačios pozicijos laikosi ir Finansų ministerija, jau ne kartą inicijavusi minėtų įstatymo nuostatų panaikinimą. Juk vienkartinis buhalterių egzaminavimas visiškai negarantuoja juos išlaikiusių specialistų aukštos kvalifikacijos, juolab - tinkamo jų elgesio. Tuo tarpu palikus galioti numatytą egzaminavimo tvarką, valdžia prisiims įsipareigojimą prieš verslo visuomenę, kad egzaminus išlaikiusieji šalies buhalteriai visuomet yra aukšto lygio ir tinkamo elgesio. Drįstu teigti, kad tai jau savaime yra nesąmonė. Dėl nuolatinės teisės aktų kaitos buhalteriams būtina nuolat kelti savo kvalifikaciją. Todėl net po metų, o galbūt ir po kelių mėnesių, valstybinės institucijos išduotas pažymėjimas, liudijantis sėkmingai išlaikytus egzaminus ir patvirtinantis tinkamą buhalterio pasirengimą, gali tapti klaidinančiu. Be to, neabejoju, kad apskritai neįmanoma standartizuotu egzaminu įsitikinti
įvairių rūšių įmonėms taikomi visiškai skirtingi apskaitos tvarkymo reikalavimai ir buhalterinės apskaitos metodikos. Taip pat jie priklauso nuo veiklos pobūdžio ir geografijos, įmonės dydžio, mokamų mokesčių, valdomo turto ir daugybės kitų aplinkybių. Tad egzaminuoti galima nebent iš bazinių dalykų. Tačiau kokia prasmė klausti to, ką studentai išmoksta kolegijų pirmuosiuose kursuose? Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį ir į egzaminavimo kainą. Kol kas ji nėra žinoma, tačiau akivaizdu, kad ši paslaugas nebus nemokama.
Siūlymai valstybės išlaidas sumažinti egzaminavimą perduodant kitoms institucijoms reiškia ne ką kitą, kaip bandymą tam tikriems ūkio subjektams sukurti išskirtines verslo sąlygas. Ar tai nėra tikrasis taip aršiai egzaminavimą ginančiųjų motyvas? Dažnai pavyzdiniu egzaminavimo modeliu pristatoma dabartinė auditorių rengimo tvarka. Mat norint gauti šį vardą taip pat privalu išlaikyti profesinius egzaminus bei nuolat kelti kvalifikaciją. Ši sistema veikia jau ne vienerius metus, tačiau ji esminiai skiriasi nuo siūlomo buhalterių egzaminavimo. Pirmiausia auditorių yra vos keli šimtai, o buhalterių – keliasdešimt tūkstančių. Auditorių profesinį elgesį stebi ir vertina Auditorių garbės teismas, tačiau svarbiausia - jų atliktą darbą periodiškai tikrina priežiūros institucijos (Lietuvos auditorių rūmų bei Audito ir apskaitos tarnybos). Tad ir buhalterių darbo kokybę įmanoma pagerinti ne vienkartiniais egzaminais, bet periodiniu apskaitininkų darbo rezultatų tikrinimu - finansinių ataskaitų bei mokesčių deklaracijų peržvalgomis. Be to, visų valstybių įmonės savo finansinės, juolab - menedžmento buhalterinės apskaitos metodiką pasirenka pačios. Tą atlikti įpareigoja ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnis, reikalaujantis įmonės vadovui parengti specialų Buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Įstatymai ir poįstatyminiai aktai reglamentuoja tik finansinių ataskaitų turinį, kuris ir turi būti tikrinamas. Visiškai nebūtina tikrinti visų įmonių ataskaitų. Užteks, jeigu tai bus daroma pasirinktinai. Tokio modelio įgyvendinimo mechanizmą dar reikia aptarti. Tačiau pats laikas pripažinti, kad dabar įstatyme įteisintas buhalterių egzaminavimas yra neperspektyvus ir neleis pasiekti užsibrėžtų tikslų, todėl šią nuostatą būtina panaikinti. Tas pat pasakytina ir apie visiškai nesąmoningą tame pačiame Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsnyje numatytą etikos principų iškėlimą į įstatymo lygmenį.
Buhalterių profesionalų etikos kodeksas nėra Lietuvos Respublikos teisės aktas. Lietuvos įmonių asociacija ar jos vardu pasirašęs asmuo, iš esmės teisingai keldami finansinių ataskaitų kokybės ir buhalterių kvalifikacijos klausimą, siūlo vien tik egzaminavimo tvarkos tobulinimą. Kalbant apie užsienio valstybių patirtį, kaip geroji praktika pateikiami pavyzdžiai, kai užsienio šalių profesinės organizacijos atestuoja savo narius, keldamos ir bendrą buhalterių profesinį lygį. Šiuo atveju sąmoningai ar nesąmoningai painiojami du visiškai skirtingi dalykai - valstybės vykdomas buhalterių egzaminavimas ir profesinių buhalterių organizacijų rengiami savo narių kvalifikacijos tikrinimai. Finansų ministerija ne kartą teigė, kad Europos Sąjungoje nėra nė vienos valstybės, egzaminuojančios buhalterius - tą daro tik profesinės buhalterių asociacijos. Šios organizacijos per ilgus savo veiklos dešimtmečius išsikovojo verslo bendruomenės pripažinimą, narystė jose vertinama kaip buhalterio profesionalumo ženklas. Todėl buhalteriai savanoriškai siekia joms priklausyti, laiko specialius egzaminus, kelia kvalifikaciją laikydamiesi tos organizacijos nustatytos tvarkos. Nemažai Lietuvos buhalterinės apskaitos specialistų taip pat yra šių tarptautinių organizacijų nariai. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos buhalterių profesinė organizacija ACCA (angį Association of Chartered Certified Accountants) jau keletą metų kviesdama tapti jos nariais, organizuoja egzaminus ir mūsų šalyje. Lietuvos profesinėms organizacijoms taip pat niekas netrukdo eiti šiuo keliu ir savo veikla įrodyti jų reikalingumą buhalterių bei apskritai verslo bendruomenei. Deja, daugiau nei per du nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvoje taip ir neatsirado bent kiek skaitlingesnės buhalterių profesinės organizacijos.
Pavyzdžiui, savo interneto puslapyje Lietuvos apskaitos įmonių asociacija skelbiasi turinti tik 11 tikrųjų narių ir 20 asocijuotų. Gal todėl vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad įstatymiškai reikia įpareigoti buhalterius priklausyti kokiai nors profesinei organizacijai ir tuomet jų kvalifikacija taps jau šios organizacijos rūpesčiu. Tai būtų tas pats, kaip įpareigoti visus valstybės piliečius priklausyti kokiai nors politinei partijai ar profsąjungai, esą taip skatinant visuomenės sąmoningumą. Noriu pabrėžti, kad pagal LR asociacijų įstatymą ją gali įsteigti trys pilnamečiai fiziniai ar juridiniai asmenys. Ir nėra jokių veiksmingų būdų įsitikinti, kiek jos vienija realių narių kurie bent jau moka nario mokestį. Todėl ir rinkdami parašus po peticija, užuot kvietę nežinia kam atstovaujančias organizacijas, siūlėme ją pasirašyti patiems buhalteriams. Tą jie galėjo padaryti apsilankę „Pačiolio“ bendrovės rengtuose seminaruose arba elektroniniu būdu specialiai tam skirtoje svetainėje. Taigi, peticiją pasirašė sąmoningi, kvalifikaciją keliantys apskaitos specialistai. 3472 parašai, kurie buvo pristatyti LR Seimo Peticijų komisijai įrodo, kad nagrinėjamas klausimas svarbus daugeliui buhalterinės apskaitos specialistų. Dabartinis delsimas spręsti šį klausimą tik didina nereikalingą įtampą, nes iki momento, kai visi vyr. buhalteriai turės būti išlaikę profesinius egzaminus, apie kuriuos dabar niekas nieko nežino, liko tik pusantrų metų. Pritarti
asociacija 2014-10-22 Nr. 1 Ginčuose dalyvaujančių buhalterių asociacijos pasiūlymai:
reikalavimą taikyti buhalterių profesionalų etikos kodeksą, kaip nedarantį įtakos buhalterio darbo ir finansinių ataskaitų kokybei. 2.
neteikia arba netinkamai teikia finansines ataskaitas, taip leidžiant ūkio subjekto vadovui pačiam nusistatyti savo buhalterijos darbuotojų kvalifikaciją. 3. Nustatyti platesnius įgaliojimus kontroliuojančioms institucijoms, kurios galėtų tikrinti finansinių ataskaitų pateikimo kokybę. Labai sveikintinas žingsnis, kuriuo Seimas pakeitė LR Civilinio kodekso normas, kuriomis leista išregistruoti įmones, nepateikusias finansinių ataskaitų ar neatnaujinusias savo kontaktinių duomenų. Pritarti
2014-10-22 Nr. 01-05 Aljanso nariai pritaria minėtiems Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimo projektams, kuriais naikinamas etikos kodeksas ir buhalterių egzaminavimo reikalavimas. Buhalterių asociacijų aljansas (toliau ir Aljansas) ne viename rašte, kuriuos siuntė valstybės institucijoms, Seimo frakcijoms, politinėms partijoms ir kitoms organizacijoms pateikė aibes priežasčių, kurios perteikia ne tik Aljanso narių, tačiau ir nemažai neasocijuotų buhalterių neigiamą nuomonę dėl buhalterių egzaminavimo ir etikos kodekso laikymosi. Pritarti
2014-10-10 Siūlau naikinti žalingą nuostatą apie profesinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės ir mokesčių egzaminus, kuriuos išlaikę asmenys turės teisę vesti buhalterinę apskaitą. Priežastis: 1. Mūsų valstybėje per dažnai keičiami mokestiniai įstatymai; 2. Buhalteriai dažniausiai tvarko specializuotas kryptis, (pvz. prekyba, paslaugos, žemės ūkis, dar skiriasi individualios įmonės ir tarkim UAB ar biudžetinių įstaigų) taigi egzaminai būtų nekorektiška priemonė vertinanti asmenų kompetenciją. 3. tai bus nemažas pasipelnymo šaltinis egzaminus teiksiančioms įmonės ar įstaigoms. 4. šiuo egzaminavimu nuvertinama mokymo įstaigų (aukštųjų ar aukštesniųjų) suteikta buhalterių kvalifikacija. Tikiuosi įstatymo straipsniai nusakantys profesinius buhalterio egzaminus bus panaikinti. Pritarti 4.
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 10¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-1801 (2). 7.2. Pasiūlymai:
įstatymo 2 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Buhalterių profesionalų etikos kodeksas –
Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių etikos normų buhalteriams valdybos parengti ir patvirtinti profesinės etikos principai Buhalteris profesionalas – asmuo, esantis Lietuvos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorius ir (arba) buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, esančios Tarptautinės buhalterių federacijos nare, nariu.“
laikyti atitinkamai 7–23 dalimis. 3. Papildyti keičiamą įstatymą 10¹ straipsniu:
„10¹ straipsnis. Buhalteris profesionalas
svetainėje buhalterių profesionalų sąrašą ir nustato įrašymo į šį sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarką. 2. Buhalteris profesionalas teikia buhalterių profesionalų sąrašui tvarkyti reikalingą informaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai įstaigai jos nustatyta tvarka.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Jolita Vaickienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA:
1Komiteto siūlomas įstatymo projektas. 2. Įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė
Jolita Vaickienė