projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant į nacionalinę teisę perkelti
sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje ( OL 2008 L 327, p. 27 ) (toliau – Pamatinis sprendimas 2008/909/TVR), 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą ( OL 2008 L 337, p. 102 ) (toliau – Pamatinis sprendimas 2008/947/TVR), įskaitant juos keitusio
keičiančio Pamatinius sprendimus 2002/584/TVR, 2005/214/TVR, 2006/783/TVR, 2008/909/TVR ir 2008/947/TVR ir stiprinančio asmenų procesines teises bei skatinančio tarpusavio pripažinimo principo taikymą sprendimams, priimtiems atitinkamam asmeniui asmeniškai nedalyvavus teisminiame nagrinėjime ( OL 2009 L 81, p. 24) , bei 2009 m. spalio 23 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2009/829/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungos valstybėse narės kaip alternatyvos kardomajam kalinimui (OL 2009 L 294, p. 20) (toliau – Pamatinis sprendimas 2009/829/TVR) nuostatas.
Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti tam tikrų baudžiamąjį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, kuriuose taikomas sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principas, įgyvendinimą. Įstatymo projektu įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228, 379 priemonė. Atsižvelgiant į tai, kad būtina nustatyti taisykles, kurios iki šiol nebuvo įtvirtintos Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje, bei į tai, kad įgyvendinamų pamatinių sprendimų nuostatų spektras yra labai platus, šių pamatinių sprendimų nuostatas siūloma įgyvendinti ne Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pataisomis, o atskiru įstatymu. Siekiant nuoseklaus Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę kartu su šiuo Įstatymo projektu yra parengti atitinkamų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), BPK ir bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatų pakeitimai ir papildymai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentas (direktorius Darius Žilys, tel. 8 5 266 2877, el. p. [email protected] ;
Teisinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Andrada Bavėjan, tel. 8 5 266 2940, el. p. [email protected] ; Teisinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji specialistė Indrė Kairelytė, tel. 266 2937, el. p. [email protected] ) ir Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamentas (direktorė Simona Mesonienė, tel. 8 5 266 2873, el. p. [email protected] ; patarėjas Darius Mickevičius 8 5 266 2966, el. p. [email protected] ;
Baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis tel.
8 5 266 2874, el. p. [email protected] ; Baudžiamosios justicijos skyriaus vyriausiasis specialistas Tauras Rutkūnas tel. 8 5 219 1895, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Nuteistų asmenų perdavimo procedūros tarp Europos Sąjungos valstybių narių Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja. Nuteisti asmenys į Lietuvos Respubliką ir iš Lietuvos Respublikos šiuo metu perduodami tarptautinių sutarčių pagrindu. Dažniausiai taikoma 1983 m. Europos Konvencija dėl nuteistųjų asmenų perdavimo ir jos 1997 m. Papildomas protokolas. Be to, užsienio valstybių nuosprendžių pripažinimo ir vykdymo klausimai yra reglamentuojami 1970 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo, kurios dalyve yra Lietuvos Respublika. Ši konvencija taikoma teismų nuosprendžių, kurias paskirtos laisvės atėmimo bausmės (pvz. laisvės atėmimas, areštas ir pan.), baudos arba konfiskacijos bei teisių atėmimas pripažinimui ir vykdymui. Be to, Lietuvos Respublika yra sudariusi keletą dvišalių tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių užsienio valstybių nuosprendžių pripažinimo ir nuteistų asmenų perdavimo klausimus; tai sutartys su Rusijos Federacija, Baltarusijos Respublika, Lenkijos Respublika, Azerbaidžano Respublika, taip pat pasirašyta sutartis su Norvegijos Karalyste (kol kas neratifikuota). Lietuvos Respublikoje bausmių už nusikalstamas veikas skyrimą bei vykdymą reglamentuoja BK, BPK ir BVK. Nuteistų asmenų perdavimo (perėmimo) tolesniam bausmės atlikimui pagrindai, sąlygos ir tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kurių nuostatos Lietuvos nacionalinėje teisėje taikomos tiesiogiai.
Užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais bei bausmės atlikimo ir vykdymo tvarka ir sąlygos numatytos BPK ir BVK. BPK 365 straipsnyje yra nustatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles. Užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. Tuo atveju, kai nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jo laisvė nėra apribota, laisvės atėmimo bausmės suderinimo klausimą sprendžia nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, gavęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą. BVK 109 straipsnyje numatyta nuteistų užsieniečių teisė tarptautinių sutarčių pagrindu būti perduotiems atlikti likusią bausmės dalį į kitą valstybę. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisės aktais yra nustatomos veiksmingesnės valstybių narių bendradarbiavimo priemonės, nes jie grindžiami tarpusavio pripažinimo principu ir juose įtvirtinamų mechanizmų įgyvendinime dalyvauja visos Europos Sąjungos valstybės narės. Europos Sąjunga jau yra priėmusi keletą teisės aktų įgyvendinančių tarpusavio pripažinimo principą bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje.
Visų pirma, tai yra teisės aktai, numatantys turtinio pobūdžio bausmių vykdymo perdavimą (baudos, turto konfiskavimas ir pan.). Šiuo metu tokių bausmių perdavimas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei yra grindžiamas valstybių narių nacionalinės teisės aktais. Pažymėtina, kad BPK 3651
Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdyti Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų asmenims paskirtas pinigines sankcijas ir sprendimus konfiskuoti. Pamatiniais sprendimais yra nustatoma pareiga valstybėms imtis būtinų priemonių, kad juose įtvirtintos nuostatos būtų inkorporuotos į Lietuvos nacionalinę teisę. Įgyvendinus Pamatinius sprendimus Europos Sąjungos valstybių narių teismų priimtų nuosprendžių, kuriais asmenims paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės pripažinimas ir vykdymas, įskaitant nuteistų asmenų perdavimą, taip pat lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių bausmių priežiūra, bei kardomųjų priemonių vykdymo perdavimas bus grindžiami nacionalinės teisės nuostatomis. Lietuvos Respublika nėra 1964 m. lapkričio 30 d. Europos Tarybos konvencijos dėl lygtinai nuteistų arba lygtinai paleistų nusikaltėlių priežiūros dalyvė ir jokie kiti nei tarptautinės teisės nei nacionalinės teisės aktai nenumato šių bausmių vykdymo Lietuvoje ar jų perdavimo vykdyti užsienio valstybei. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys taip pat nenumato galimybės baudžiamojo proceso metu paskirtas kardomąsias priemones (išskyrus suėmimą) perduoti vykdyti iš vienos valstybės į kitą. Šių klausimų nereguliuoja ir BPK. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto I skyriuje (1 – 2 straipsniai) įtvirtinama šio įstatymo taikymo apimtis ir pagrindinės sąvokos.
Įstatymo projekto II ir III skyriaus nuostatomis įgyvendinamas Pamatinis sprendimas 2008/909/TVR. Įstatymo projekto II skyriuje nustatoma Europos Sąjungos valstybių narių teismų priimtų nuosprendžių, kuriais asmenims paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės (toliau – sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės), pripažinimo ir vykdymo tvarka Lietuvos Respublikoje. Siūloma nustatyti, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas socialinei nuteisto Lietuvos Respublikos piliečio reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu yra atitinkamos sąlygos, išdėstytos Įstatymo projekto 3 straipsnyje, ir jeigu nenustatoma atsisakymo pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo pagrindų. Kartu siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublika su tam tikrom sąlygom gali pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą sprendimą ir dėl nuolat Lietuvoje gyvenančių asmenų, bet kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai. Sėkminga ir efektyvi nuteistojo asmens socialinė reabilitacija neatsiejama nuo paties asmens valios, jis ir pats turi norėti ir siekti pasitaisyti bei įsilieti į visuomenę. Dėl šios priežasties atvejai, kada nereikalingas asmens sutikimas jo perdavimui tolesniam bausmės atlikimui yra išimtiniai ir aiškiai apibrėžti. Akcentuojamas ne pats nuteistojo asmens fizinis perkėlimas iš vienos Europos Sąjungos valstybės narės į kitą, o kitos valstybės priimto sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimas, kurio pasekmė yra paskesnis nuteistojo perėmimas ir su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymas.
Pažymėtina, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti perduotas tiek tais atvejais, kai nuteistasis asmuo yra jį nuteisusioje valstybėje, tiek tuomet, kai jis dar yra savo pilietybės valstybėje. Sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti pripažintas ir paskirta bausmė gali būti pradėta vykdyti nuteistajam asmeniui jau esant pilietybės valstybėje (pavyzdžiui, pačiam grįžus į ją). Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūloma nustatyti Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas, nagrinėjančias prašymą pripažinti ir vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Pamatiniame sprendime 2008/909/TVR nėra įtvirtinta, kokios institucijos – teisminės ar administracinės – turi būti paskirtos pagal 2 straipsnį. Akcentuotina tai, kad iš Pamatinio sprendimo 8 ir 15 straipsnių išplaukia, jog nuteistojo asmens perdavimas turi įvykti po sprendimo dėl laisvės atėmimo pripažinimo, t. y. kad sprendimas dėl nuteistojo asmens perdavimo turi būti priimamas tuo pačiu metu, kai sprendžiama dėl pripažinimo, o tai yra teisminės institucijos prerogatyva. Dėl šios priežasties Įstatymo projektu siūloma teisę priimti sprendimą dėl nuteistojo asmens perdavimo suteikti teismams. Kartu numatoma, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kaip bausmių vykdymo politiką Lietuvos Respublikoje formuojanti institucija, turėtų išlaikyti administruojančios institucijos vaidmenį sprendžiant probleminius klausimus teismų susižinojimo atvejais bei vykdant konsultavimosi procedūrą, numatytą Įstatymo projekto 6 straipsnyje, kuri iš esmės nėra būdinga įprastinėms teismų funkcijoms.
Pastebėtina, kad vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis šiuo metu sprendimą dėl nuteistojo asmens perdavimo Lietuvoje priima Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir tik po nuteisto asmens fizinio perdavimo visi dokumentai yra pateikiami bausmės kompetentingam teismui bausmei suderinti. Atsižvelgiant į naujus Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR reikalavimus, bei iš dalies į šiuo metu susiklosčiusią praktiką, siūloma nustatyti, kad klausimą dėl Europos Sąjungos valstybės narės sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo nagrinėtų nuteisto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Tais atvejais, kai nuteistas asmuo būtų ne kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, o pavyzdžiui, atlikinėtų bausmę Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigoje, kompetentingu teismu siūloma nustatyti bausmės atlikimo vietos apylinkės teismą. Nesant galimybės nustatyti konkrečios nuteisto asmens gyvenamosios vietos siūlytina paskirti kompetentinga institucija – Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris šiuo metu dažniausiai priima nutartis dėl užsienio valstybės nuosprendžiu paskirtos bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, tad šioje srityje turi daugiausiai patirties. Įstatymo projekto 8 straipsnyje įvardijami atsisakymo pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo pagrindai. Pažymėtina, kad įgyvendinamas Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 9 straipsnis įtvirtina baigtinį atsisakymo pripažinti ir vykdyti kitoje valstybėje priimtus sprendimus pagrindų sąrašą.
Be kita ko, Įstatymo projekto 9 straipsniu siūloma, kad teismas priimdamas sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo, kartu išspręstų laisvės atėmimo bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais klausimą, jeigu paskirta bausmė neatitinka BK numatytų reikalavimų. Įstatymo projekte siūloma nustatyti konkrečius terminus sprendimui dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo priimti. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip devyniasdešimt dienų nuo sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir liudijimo gavimo teisme dienos (10 straipsnis). Tais atvejais kai sprendimu dėl laisvės atėmimo bausmės nuteistas asmuo yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra būtina užtikrinti, kad jis liktų Lietuvos Respublikos teritorijoje iki tol, kol bus išspręstas klausimas perimti vykdyti Lietuvos Respublikoje sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, Įstatymo projekto 11 straipsniu siūloma nustatyti, jog nuteistam asmeniui gali būti paskiriamos kardomosios priemonės numatytos BPK. Įstatymo projekto 12 straipsnyje nustatoma nuteistojo perėmimo iš kitos valstybės tvarka ir perimančios institucijos (12 straipsnis). Įstatymo projekto 14 straipsnyje siūloma numatyti pripažinto ir Lietuvos Respublikoje vykdomo sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės teisines pasekmes, apibrėžiant atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo malonės ar amnestijos tvarka bei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taisykles. Įstatymo projekto 16 straipsnyje siūloma įtvirtinti teismo pareigą informuoti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją apie su sprendimo pripažinimu ir jo vykdymu susijusius priimtus sprendimus. Įstatymo projekte tam tikros funkcijos, susijusios su dokumentų gavimu, konsultacijomis, tranzito prašymais, paskirtos ir Teisingumo ministerijai.
Kai kurios informavimo funkcijos paskirtos bausmę vykdančiai institucijai (16 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad skirtingai nuo dabar galiojančios tvarkos , numatoma, jog nuteistųjų perdavimo išlaidas pagal įstatymo projekto 12 straipsnį padengs asmenį nuteisusioji valstybė. Be to, pagal Įstatymo projekto 13 straipsnį šį valstybė turės pasirūpinti tranzitinio pervežimo formalumų sutvarkymu. Įstatymo projekto III skyriaus nuostatos yra skirtos reglamentuoti Lietuvos Respublikos teismų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitai Europos sąjungos valstybei narei sąlygas ir tvarką. Įstatymo projekto 18 straipsnio nuostatos iš esmės atkartoja Įstatymo projekto 3 straipsnyje išdėstytus kriterijus, tik yra skirtos Lietuvos Respublikai, šiuo atveju kaip sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės perduodančiai valstybei. Įstatymo projekto 19 straipsniu siūloma nustatyti kompetentingas Lietuvos Respublikos institucijas, kurios sprendžia d ėl Lietuvos Respublikos teismo sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti vykdančiajai valstybei, tai yra, kai nuteistas asmuo yra Lietuvos Respublikos teritorijoje – bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas arba priverčiamosios medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės taikymo vietos apylinkės teismas; o kai nuteisto asmens nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje – pirmąja instancija baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas. Įstatymo 22 straipsnyje siūloma reglamentuoti Lietuvos Respublikos teismo sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmimo tvarką, kartu numatant, jog teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos ir skundai nagrinėjami BPK nustatyta tvarka.
Atitinkamai Įstatymo projekto 22 straipsniu ir 24 straipsniu siūloma sureguliuoti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitos Europos sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai klausimus bei apibrėžti nuteisto asmens perdavimo ir sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo teisines pasekmes. Įstatymo projekto IV skyriuje nustatoma sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių ir (ar) sprendimų dėl probacijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos. Siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje būtų pripažįstami ir vykdomi sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos, jei jie paskirti Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą turinčiam ir į Lietuvos Respubliką sugrįžusiam ar pageidaujančiam sugrįžti nuteistam asmeniui, o atskirais atvejais ir gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčiam asmeniui, jei jis Lietuvos Respublikoje mokosi, dirba arba sudarė darbo sutartį, arba čia yra nuteisto asmens šeimos nario gyvenamoji vieta (25 straipsnis). Įstatymo projekto 26 straipsnyje įtvirtinama, kad atitinkamus Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų priimtus sprendimus rašytinio proceso tvarka pripažįsta (arba atsisako pripažinti) asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas, o jei asmuo Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos – Vilniaus apylinkės teismas, gavę atitinkamus Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų prašymus. Šie teismų sprendimai gali būti skundžiami BPK 364 straipsnio nustatyta tvarka.
Kartu įtvirtinama probacijos tarnybų pareiga pateikti siūlymus teismui dėl alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais ir bausmių vykdymo įstatymais. Įstatymo projekto 27 – 28 straipsniuose nustatomi Pamatiniame sprendime 2008/947/TVR įtvirtinti atsisakymo pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir (ar) sprendimą dėl probacijos pagrindai ir alternatyvios bausmės ar probacijos priemonės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais taisyklės. Siekiant užtikrinti proceso operatyvumą, siūloma nustatyti, kad sprendimą, kuriuo pripažįstamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos priimtas sprendimas dėl alternatyvios bausmės ar sprendimas dėl probacijos, teismas priimtų ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo atitinkamo prašymo gavimo, išskyrus atvejus, kai iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos reikėtų gauti papildomos informacijos dėl priimto sprendimo dėl alternatyvios bausmės ar sprendimo dėl probacijos. Atsižvelgiant į Pamatinio sprendimo 2008/947/TVR 12 straipsnyje nurodytą terminą, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl alternatyvios bausmės ar sprendimo dėl probacijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, įstatymo projekte įtvirtinama, kad galutinis sprendimas dėl alternatyvios bausmės ir (ar) sprendimas dėl probacijos pripažinimo, įskaitant skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka terminus, turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo šio sprendimo gavimo apylinkės teisme dienos. (29 straipsnis). Įstatymo projekto 30 straipsnyje siūloma įtvirtinti teismo ir sprendimą vykdančios probacijos tarnybos pareigą informuoti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją apie su sprendimo pripažinimu ir jo vykdymu susijusius priimtus sprendimus.
Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų priimti sprendimai vykdomi pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytą tvarką iki juose nustatyto termino pabaigos, arba jų vykdymas nutraukiamas anksčiau laiko, jei nuteistas asmuo nebeturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, vengia atlikti alternatyvią bausmę arba probacijos priemonę ir yra pagrindo manyti, kad jis išvykęs iš Lietuvos Respublikos arba išduodančioje valstybėje šio asmens atžvilgiu pradėtas naujas baudžiamasis procesas ir išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija prašo nutraukti sprendimo vykdymą (32 straipsnis). Įstatymo projekto V skyriuje nustatoma Lietuvos Respublikos teismų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos. Probacijos tarnybos teikimu teismas gali perduoti tokius sprendimus vykdyti kitų Europos Sąjungos valstybėms narių kompetentingoms institucijoms, jei Lietuvos Respublikoje nuteistas asmuo grįžo arba nori sugrįžti į vykdančiojoje valstybėje esančią savo gyvenamąją vietą arba jis ten mokosi, dirba ar sudarė darbo sutartį, joje yra nuteisto asmens šeimos nario gyvenamoji vieta arba yra kitų svarbių priežasčių, dėl kurių tikslinga perduoti sprendimo vykdymą vykdančiajai valstybei (33 – 34 straipsniai).
Įstatymo projekto 35 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad nutartį dėl alternatyvios bausmės ar probacijos priemonės vykdymo perdavimo (arba atsisakymo perduoti) kitai Europos Sąjungos valstybei narei žodinio bylos nagrinėjimo tvarka priima probacijos tarnybos buvimo vietos apylinkės teismas ir pagal probacijos tarnybos pateiktą informaciją užpildžius nustatytos formos liudijimą, jį pateikia Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai (36 straipsnis). Įstatymo projekto 37 straipsnyje nustatoma, kad teismas gavęs vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos pranešimą, kad yra priimtas sprendimas pripažinti ir vykdyti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir (ar) sprendimą dėl probacijos, apie tai nedelsiant informuoja probacijos tarnybą, kuri nutraukia alternatyvios bausmės ar probacijos priemonės vykdymą. Atskirais atvejais, jei vykdančioji valstybė yra nustatyta tvarka pareiškusi, kad nepriims sprendimų susijusių su bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimu ir nuteisto asmens pasiuntimu atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, probacijos tarnyba ir teismas ex officio išlaiko įgaliojimus priimti tokius sprendimus tais atvejais, dėl kurių vykdančioji valstybė šiuo pareiškimu atsisakė tokių įgaliojimų.
Įstatymo projekto 37 straipsnyje taip pat įtvirtinama, kad Lietuvos Respublikos teismo priimtas ir įsiteisėjęs nuosprendis, kurio pagrindu nuteistam asmeniui paskirta alternatyvi bausmė ar probacijos priemonė yra perduota vykdyti vykdančiajai valstybei, gali būti peržiūrėtas tik Lietuvos Respublikos teismų ir tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Be to, nuteistas asmuo nuo bausmės atlikimo gali būti atleistas amnestijos aktu ar malonės tvarka tiek pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tiek pagal vykdančiosios valstybės nacionalinės teisės aktus. Įstatymo projekto 37 straipsnyje įtvirtinta probacijos tarnybos pareiga nedelsiant informuoti vykdančiosios valstybės kompetentingą instituciją, jeigu paaiškėja aplinkybių, dėl kurių, probacijos tarnybos nuomone, vykdančiajai valstybei reikėtų pakeisti alternatyvios bausmės ar probacijos priemonės sąlygas arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ar bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistą asmenį pasiųsti atlikti likusią bausmę, taip pat apie Lietuvos Respublikos teismo priimtus analogiškus sprendimus tais atvejais, kai teismas ex officio turi įgaliojimus priimti tokius sprendimus.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti (38 straipsnis), kad Lietuvos Respublika atgauna visas sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir (ar) sprendimo dėl probacijos vykdymo teises, kai šias teises grąžina vykdančioji valstybė, jei nuteistas asmuo pasislėpė ar dėl kitų priežasčių neberandamas vykdančiojoje valstybėje arba kad nuteistas asmuo nebeturi gyvenamosios vietos vykdančiojoje valstybėje, arba Lietuvos Respublikoje pradėtas naujas baudžiamasis procesas dėl nuteisto asmens padarytos nusikalstamos veikos, arba tolesnis sprendimo vykdymas vykdančiojoje valstybėje gali pažeisti teisingumo principą. Šiais atvejais teismas nutartimi panaikina ankstesnę teismo nutartį perduoti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir (ar) sprendimą dėl probacijos vykdyti vykdančiajai valstybei ir apie tai informuoja vykdančiosios valstybės kompetentingą instituciją ir probacijos tarnybą, kuri nedelsdama imasi reikalingų veiksmų, kuriais pradedamas ar tęsiamas sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir (ar) sprendimo dėl probacijos vykdymas. Įstatymo projekto VI skyriuje nustatoma Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų dėl kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos baudžiamajame procese priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą sprendimą dėl kardomosios priemonės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos, nutarimu pripažįsta asmens, kurio atžvilgiu priimtas šis sprendimas, gyvenamosios vietos apygardos prokuratūros prokuroras. Pripažindamas sprendimą dėl kardomosios priemonės prokuroras parenka ir paskiria vieną ar kelias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nurodytų kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą, namų areštą ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo), kurios labiausiai atitinka išduodančios valstybės kompetentingos institucijos sprendime dėl kardomosios priemonės nurodytus įpareigojimus ir (ar) draudimus, tačiau negali būti už juos griežtesnės. Jeigu reikalinga paskirti namų areštą arba reikalinga laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, prokuroras su atitinkamu prašymu kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris patvirtina prokuroro nutarimą pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės ir ta pačia nutartimi paskiria namų areštą arba laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą. Įstatymo projektu nustatomi atsisakymo pripažinti sprendimą dėl kardomosios priemonės pagrindai, sprendimo dėl kardomosios priemonės vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka, nurodomi atvejai, kuomet galimas vykdymo nutraukimas.
Įstatymo projekto VII skyriuje nustatoma Lietuvos Respublikos teismų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų baudžiamojo proceso metu paskirtų kardomųjų priemonių – namų arešto, užstato, dokumentų paėmimo, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti, taip pat procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo, – perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kardomoji priemonė gali būti perduota vykdyti Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis teisėtai ir nuolat gyvena, jeigu jis sutinka grįžti į šią valstybę. Įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo prašymu kardomoji priemonė gali būti perduota vykdyti ir kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jeigu šios valstybės kompetentinga institucija sutinka su tokiu perdavimu. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti vykdančiajai valstybei ikiteisminio tyrimo metu nutarimu priima prokuroras, teisminio nagrinėjimo metu – nutartimi bylą nagrinėjantis teismas. Įstatymo projektu taip pat nustatoma kardomosios priemonės perdavimo vykdyti vykdančiajai valstybei tvarka, nustatomos sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo priėmusio prokuroro ar teismo pareigos šios priemonės vykdymo kitoje valstybėje metu. Įstatymo projekto VIII skyriuje pateikiamos įstatymo baigiamosios nuostatos. Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2014 m. gruodžio 1 d. Iki šio termino Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kviečiami parengti ir patvirtinti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingų dokumentų pavyzdines formas.
Taip pat siūloma nustatyti, kad šio įstatymo II ir III skyriaus nuostatos būtų taikomos sprendimams dėl laisvės atėmimo bausmės, kurie priimti po 2011 m. gruodžio 5 d. Likusiais atvejais, kai sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės priimtas iki 2011 m. gruodžio 5 d., būtų toliau taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnio ir atitinkamos tarptautinių sutarčių nuostatos. Priėmus įstatymo projektą bus užtikrintas tinkamas Europos Sąjungos teisės normų perkėlimas į nacionalinę teisę. Įstatymo nuostatos padėtų Lietuvos Respublikos piliečiams ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyventiems užsieniečiams, kurie yra kitoje Europos Sąjungoje valstybėje narėje nuteisti laisvės atėmimo bausme ar su laisvės atėmimu nesusijusia bausme arba kuriems yra taikomos probacijos priemonės, sugrįžti į Lietuvos Respubliką, kuri perimtų šios bausmės ar probacijos priemonės vykdymą. Atitinkamai įstatymo nuostatos padėtų ir Lietuvos Respublikos nuteistiems užsieniečiams grįžti į savo kilmės valstybę, kuri perimtų jiems paskirtos bausmės vykdymą. Tikėtina, kad tai sukurtų palankesnes sąlygas socialinei nuteisto asmens reabilitacijai ir jo sėkmingai reintegracijai į visuomenę. Įstatymu taip pat siekiama mažinti kardomosios priemonės – suėmimo taikymą užsieniečiams. Vienas iš pagrindų taikyti suėmimą yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Sprendžiant ar egzistuoja ši galimybė inter alia atsižvelgiama į asmens šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ryšius užsienyje.
Dėl šios priežasties nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintiems užsieniečiams kiek dažniau taikoma kardomoji priemonė
Kadangi galimos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės neturės esminio poveikio, atliktas bazinis įstatymo projekto poveikio vertinimas teismų, prokuratūros, policijos įstaigų, bausmių vykdymo sistemos ir žmogaus teisių srityse . Numatoma, kad įstatymo projekto II skyriaus nustatyta tvarka į Lietuvą perduodamų vykdyti kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismų priimtų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės kiekis gali padidėti, o a titinkami Lietuvos teismų priimti sprendimai įstatymo projekto III skyriaus nustatyta tvarka bus perduodami vykdyti kitai valstybei žymiai rečiau (žr. 12 punkte pateiktus skaičiavimus). Taigi įstatymo įgyvendinimas reikštų papildomą krūvį bausmių vykdymo sistemai, nes gali padidėti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skaičius pataisos įstaigose (neigiamas poveikis).
Taip pat taikant šių įstatymo skyrių nuostatas gali nedidele apimtimi padidėti teismų darbo krūvis (neigiamas poveikis). Iš kitos pusės, įstatymu bus sukuriamos palankesnės sąlygos socialinei nuteisto asmens reabilitacijai ir jo sėkmingai reintegracijai į visuomenę. Reabilitacijos galimybės padidėja, kai nuteistas asmuo anksti perduodamas į valstybę, kurios pilietybę jis turi arba valstybę, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Kartu bus geriau užtikrinamos nuteistųjų teisės bendrauti su savo šeima ir artimaisiais giminaičias. Įstatymo nuostatos padėtų Lietuvos Respublikos piliečiams ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyventiems užsieniečiams, kurie yra kitoje Europos Sąjungoje valstybėje narėje nuteisti laisvės atėmimo bausme, sugrįžti į Lietuvos Respubliką, kuri perimtų šios bausmės vykdymą. Atitinkamai įstatymo nuostatos padėtų ir Lietuvos Respublikoje nuteistiems užsieniečiams grįžti į savo kilmės valstybę, kuri perimtų jiems paskirtos bausmės vykdymą (teigiamas poveikis). Siekiant palengvinti teismų darbą taikant įstatymo II ir III skyriaus nuostatas siūlytina organizuoti specializuotus teisėjų, teisėjų padėjėjų mokymus, koncentruoti šių klausimų sprendimą atskiruose teismų skyriuose. Taikant šias nuostatas gali nežymiai padidėti institucijų vykdančių praktinį nuteistų asmenų perdavimą ( Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro) darbo krūvis (neigiamas poveikis). Tačiau, šį poveikį gali atsverti tai, jog įstatyme numatyta, kad nuteistų asmenų perdavimo išlaidas padengia asmenį nuteisusioji valstybė (teigiamas poveikis).
Prognozuojama, kad Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų priimti sprendimai dėl alternatyvių bausmių ir (ar) probacijos priemonių, taip pat atitinkami Lietuvos teismų priimti sprendimai Įstatymo projekto IV ir V skyrių nustatyta tvarka bus pakankamai retai perduodami vykdyti kitai valstybei, todėl tai neturės esminės įtakos teismų veiklai ir bausmių vykdymo sistemai. Taikant šias nuostatas gali nežymiai padidėti teismų darbo krūvis (neigiamas poveikis). Tuo pačiu įstatymu bus sukurtos palankesnės sąlygos socialinei nuteisto asmens reabilitacijai ir jo sėkmingai reintegracijai į visuomenę. Įstatymo nuostatos padėtų Lietuvos Respublikos piliečiams ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyventiems užsieniečiams, kurie yra kitoje Europos Sąjungoje valstybėje narėje nuteisti su laisvės atėmimu nesusijusia bausme arba kuriems yra taikomos probacijos priemonės, sugrįžti į Lietuvos Respubliką, kuri perimtų šios bausmės ar probacijos priemonės vykdymą. Atitinkamai įstatymo nuostatos padėtų ir Lietuvos Respublikos nuteistiems užsieniečiams grįžti į savo kilmės valstybę, kuri perimtų jiems paskirtos bausmės vykdymą (teigiamas poveikis). Dėl trumpalaikio su suėmimu nesusijusių kardomųjų priemonių poveikio numatoma, kad įstatymo projekto VI ir VII skyriuose siūloma reguliuoti kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą) gavimo ir perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka bus taikoma pakankamai retai, todėl neturės esminės įtakos teismų, prokuratūros ir policijos įstaigų veiklai. Taikant šias nuostatas gali nežymiai padidėti prokuratūros darbo krūvis (neigiamas poveikis), tačiau tuo pačiu būtų sukurtos prielaidos kiek sumažinti žmogaus teises ir laisves ribojančių priemonių taikymo apimtį, taip pat nežymiai padėtų spręsti tardymo izoliatorių perpildymo problemą (teigiamas poveikis).
Be to, numatoma, kad Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. Pažymėtina, kad Pamatinių sprendimų įgyvendinimas ir atitinkamų teisės aktų priėmimas yra kiekvienos Europos Sąjungos valstybės narės pareiga. Tuo įgyvendinami jų prisiimti įsipareigojimai, duoti priimant atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus. Neįgyvendinus Pamatinių sprendimų iki 2014 m. gruodžio 1 d., kai baigiasi pereinamasis laikotarpis, numatytas Lisabonos sutarties 36 protokole „Dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų“, Europos Komisija įgis teisę pradėti pažeidimo procedūrą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijos mastui. Įstatymo projektu siūloma nustatyti tik tam tikrų rūšių bausmių ar kitų poveikio priemonių perdavimo vykdyti kitai valstybei procedūra. Perdavus vykdyti bausmę ar kitą poveikio priemonę kitai valstybei, tai esminės įtakos nusikalstamumui, nusikalstamų veikų tyrimui ar baudžiamosios atsakomybės sąlygoms neturės, nes keičiasi tik bausmės ar poveikio priemonės atlikimo (vykdymo) vieta, bet ne jos sąlygos. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kartu turės būti priimtos BK, BPK ir BVK pataisos, kurių projektai teikiami kartu su Įstatymo projektu. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto 46 straipsnyje siūloma, kad Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo datos parengtų ir patvirtintų šiam įstatymui įgyvendinti reikalingų dokumentų pavyzdines formas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti gali prireikti papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos turimais statistiniais duomenimis per 2005-2013 m. laikotarpį iš Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigas likusiai bausmės daliai atlikti buvo perimta 213 nuteistų Lietuvos Respublikos piliečių, į kitas Europos Sąjungos valstybės nares perduoti tik 6 nuteisti asmenys. Atsižvelgiant į šiuos duomenis tikėtina, jog didesnis skaičius nuteistų perduodamų asmenų bus sugrąžinti į Lietuvos Respubliką likusiai bausmės daliai atlikti, nei jų bus perduota į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Kadangi įstatymu sudaromos platesnės galimybės nuteistąjį laisvės atėmimu iš vienos Europos Sąjungos valstybės narės perduoti bausmei vykdyti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, perdavimų lygis turėtų išaugti, t. y. turėtų būti gaunama ir perduodama daugiau asmenų nei iki šiol. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos turimais duomenimis, gautais 2013 m. gegužės mėn. iš Lietuvos Respublikos atstovybių Europos Sąjungos valstybėse narėse, šiuo metu Europos Sąjungos valstybių narių įkalinimo įstaigose laisvės atėmimo bausmę atliekančių arba suimtų Lietuvos Respublikos piliečių skaičius yra toks: 12 - Latvijoje;
Airijoje; 65 - Švedijoje, 196 - Ispanijoje, 6 - Estijoje. Vieno nuteisto asmens išlaikymui laisvės atėmimo vietų įstaigose šiuo metu yra tiesiogiai skiriama vidutiniškai apie 15 litų per dieną (maitinimas, komunalinės paslaugos, medikamentai, apranga ir pan.).
Darant prielaidą, kad vidutiniškai pusė šių asmenų galėtų būti perduota laisvės atėmimo bausmės vykdymui į Lietuvai ir kad perduodamų į Lietuvą nuteistųjų skaičius būtų lygus bausmę baigiančių vykdyti anksčiau į Lietuvą perduotų asmenų skaičiui, papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis būtų 2 500 tūkst. litų per metus (450 asmenų x 15 Lt/diena x 365 dienos = 2 463 750 litų per metus). Pagal Pamatinį sprendimą 2008/909/TVR nuteistųjų perdavimo išlaidas padengia asmenį nuteisusioji valstybė, todėl atitinkamai mažės poreikis valstybės biudžeto lėšų išlaidoms skirtoms nuteistų asmenų pervežimui. Tačiau šio mažėjimo teigiamą poveikį gali atsverti įstatymu sudaromos platesnės galimybės nuteistąjį iš Lietuvos perduoti bausmei vykdyti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, t. y. dažnesnis nei iki šiol nuteistųjų perdavimas į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, kai perdavimo išlaidos apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Įstatymo nuostatos dėl sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių ir (ar) sprendimų dėl probacijos, taip pat kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą) perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms turėtų leisti nežymiai sutaupyti valstybės biudžeto lėšų, nes jos sudarytų prielaidas efektyviam su įkalinimu nesusijusių bausmių ir kardomųjų priemonių taikymui ir tuo pačiu skatintų dažniau pasirinkti šias priemones, o ne įkalinimą. Einamaisiais (2014) metais įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų neturėtų prireikti, nes siūloma, kad įstatymas įsigaliotų tik nuo 2014 m. gruodžio 1 d. O 2015-2017 metais įstatymui įgyvendinti preliminariai gali prireikti papildomų 7 500 tūkst. litų (2 500 tūkst. litų x 3 metai) valstybės biudžeto lėšų. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą konsultuotasi su Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Generaline prokuratūra, Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, Europos teisės departamentu prie Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentu prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos teisės institutu, Nacionaline teismų administracija. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „ ES valstybė narė“, „laisvės atėmimas“, „apylinkės teismas“, „bausmės vykdymo atidėjimas“, „lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos“, „kardomoji priemonė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR nuostatų pagrindu 2011 m. balandžio 5 d. Osle pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės Susitarimas dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo. Lietuvos Respublikos Įstatymas
„Dėl Susitarimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės
Vyriausybės dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo“ buvo priimtas 2014 m. kovo 20 d.
dėl europos sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo
2014-05-23 Nr. XIIP-1796 Vilnius Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, išsakytinos šios pastabos:
projekto 2 straipsnio 8 ir 9 dalyse apibrėžtos sąvokos, skirtingai nuo visų kitų šiame straipsnyje apibrėžiamų sąvokų, išdėstytos ne pagal abėcėlinį eiliškumą. 2. Projekto 6 straipsnio 1 dalies paskutiniojo sakinio žodžiai „ ir jo sėkmingai reintegracijai į visuomenę “ yra pertekliniai, kadangi sėkminga nuteistojo reintegracija į visuomenę patenka į projekto 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtą socialinės reabilitacijos sąvoką. 3. Svarstytina, ar sprendimas, kuriuo iš esmės nulemiama asmens galimybė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, turėtų būti neskundžiamas ir galutinis, kaip nurodo projekto 6 straipsnio 4 dalis. 4. Projekto 10 ir 29 straipsniuose vartojamas terminas „galutinis sprendimas“ tikslintinas, nes nėra kito sprendimo, kuris būtų priimamas prieš galutinį sprendimą. 5. Pagal projekto 12 straipsnio
perimtas, todėl siūloma numatyti, kad tai būtų padaryta per dešimt dienų „nuo susitarimo dėl naujos perėmimo dienos“. 6. Projekto 13 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad nuteisti asmenys tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją gali būti vežami tik gavus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sutikimą. Tuo tarpu pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 771 straipsnio 1 dalį jie gali būti vežami gavus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sutikimą. Pažymėtina, kad BPK 771 straipsnio projektu Nr. XIIP-1799 keisti nesiūloma. 7.
dalies 1 punkte minimos šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytos institucijos. Manytina, kad galima tiesiogiai daryti nuorodą į šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį. 8. Projekto 14 straipsnio 3 dalyje žodžiai „kitai Europos Sąjungos valstybei narei“ keistini žodžiais „kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai“. 9. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 15 straipsnio 2 dalyje nurodyto Europos Sąjungos teisės akto pavadinime žodis
„pamatinio“ keistinas žodžiu „pagrindų“. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad šis
Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR nėra nurodytas projekto priede, minėtoje
kalba šaltinis. 10. Projekto 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „teikime turi būti pažymėta, ar nuteistasis sutinka, kad sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės būtų perduotas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei“. Tačiau pažymėtina, kad projekto 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sprendimas gali būti perduodamas vykdyti, neatsižvelgiant į piliečio sutikimą ar nesutikimą būti perduotam, o to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog sprendimas gali būti perduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir negavus nuteistojo sutikimo. Svarstytina, ar tokiu atveju, kuomet nuteistojo sutikimas yra nebūtinas ar į jį bet kokiu atveju nėra atsižvelgiama, teikime turi būti pažymėta, ar nuteistasis sutinka, kad sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės būtų perduotas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. 11. Projekto 21 straipsnio 6 dalyje siūlytina duoti nuorodą ne į šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punktą, o į šio (21) straipsnio 2 dalį. 12. Projekto 24 straipsnio 1 dalyje išbrauktinas žodelis „į“. 13. Projekto IV skyrius vadinasi „ Sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių ar sprendimų dėl probacijos pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje “.
Tačiau pažymėtina, kad projekto 1 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir projekto V skyriaus pavadinime vartojami ne žodžiai „ nesusijusių bausmių ar “, o žodžiai „ nesusijusios bausmės ir “. 14. Projekto 26 straipsnyje yra dvi pirmosios dalys. 15. Projekto 26 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje nėra aišku, ką žymi paskutinieji sakinio žodžiai „dėl jo“ (dėl ko pasiūloma pateikti atsiliepimus: dėl nagrinėjimo laiko, dėl klausimo, dėl sprendimo?). 16. Projekto 26 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje minimi „šie asmenys“. Pažymėtina, kad tam tikri asmenys ( nuteistasis, jo gynėjas, prokuroras ir probacijos tarnyba ) minimi šios dalies pirmajame sakinyje, o tarp pirmojo ir trečiojo sakinių įsiterpus antrajam, tampa nebeaišku, kokie „šie asmenys“ minimi trečiajame sakinyje. 17. Diskutuotina ar projekto 27 straipsnio 2 dalyje išvardyti atvejai turėtų skirtis nuo išvardytųjų projekto 8 straipsnio 2 dalyje: 8 straipsnio 1 dalies atvejai, kuomet nuteistasis pagal tarptautinės teisės normas ar Lietuvos Respublikos įstatymus naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir kuomet sprendimo ir liudijimo gavimo metu nuteistajam likusios bausmės dalis yra trumpesnė nei šeši mėnesiai (8 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktai, kuriuos atitinka 27 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktai), 27 straipsnio 2 dalyje nepaminėti, o 27 straipsnio 1 dalies atvejis, kuomet sprendimas dėl bausmės ar probacijos priimtas asmeniui nedalyvaujant baudžiamajame procese, išskyrus žemiau numatytus atvejus (27 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kurį atitinka 8 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nepaminėtas 8 straipsnio 2 dalyje. Taip pat pastebėtina, jog projekto 40 straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai savo ruožtu taip pat skiriasi nuo numatytųjų 8 straipsnio 2 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalyje. 18.
dalyje duotina nuoroda ne į šio įstatymo 27 straipsnio neegzistuojančią 3 dalį, o į jo 2 dalį. 19. Projekto 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžio „baudžiamaisiais“ įrašytini žodžiai „ir bausmių vykdymo“ (žr. projekto 28 straipsnį). 20. Projekto 30 straipsnio 3 dalyje duodama nuoroda į tą pačią šio straipsnio 3 dalį. Manytina, kad turėta omenyje 2 dalis. 21. Projekto 32 straipsnio 1 dalies 2 punktas arba pradėtinas žodeliu „kai“, arba žodžiai „nuteistasis atleidžiamas“ keistini žodžiais „nuteistąjį atleidus“. 22. Patikrintina, ar projekto 32 straipsnio 2 dalyje duota nuoroda į BPK 362 straipsnį yra iš tiesų teisinga. Be to, ši dalis yra vienintelė visame projekto IV skyriuje, kurioje tarp sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimo dėl probacijos rašoma ne „ar“, o „ir (ar)“. 23. Projekto 33 straipsnio 4 dalyje vartojami žodžiai „ arba yra kitų svarbių priežasčių, dėl kurių tikslinga perduoti sprendimo vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei “, kurių nėra analogiškose projekto 25 straipsnio 4 dalyje ir projekto 40 straipsnio 2 dalyje. Be to, skiriasi ir kitos, atrodytų, turinčios būti identiškos šių dalių formuluotės. 24. Pastebėtina, kad projekto 36 straipsnio 4 dalis yra vienintelė visame projekte, kur šalia kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinės kalbos minima ir viena iš jos valstybinių kalbų (plg. su 23 straipsnio 5 dalimi, 24 straipsnio 4 dalimi ir 44 straipsnio 2 dalimi). Svarstytina, ar projekto formuluotės neturėtų būti suvienodintos. 25. Projekto 38 straipsnio 3 dalyje duodama nuoroda į šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalies, kuri neturi punktų, 1 punktą. Manytina, kad turėta omenyje 35 straipsnio 1 dalis. 26. Projekto VI skyrius vadinasi „S prendimų dėl kardomųjų priemonių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos “.
Tačiau pažymėtina, kad projekto II ir IV skyrių pavadinimuose vartojami ne žodžiai „pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos“, o žodžiai „pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje“. 27. Projekto 40 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prokuroras atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimą dėl kardomosios priemonės, jeigu sprendimas dėl kardomosios priemonės perduotas Lietuvos Respublikai be asmens, dėl kurio šis sprendimas priimtas, prašymo arba asmuo nesutiko sugrįžti į Lietuvos Respubliką. Tačiau pažymėtina, kad projekto 40 straipsnio 1 dalyje asmens prašymas ar sutikimas nėra numatyti. 28. Projekto 40 straipsnio 4 dalies 3 punkte esanti nuoroda tikslintina. Manytina, kad turėta omenyje šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalis. 29. Projekto 40 straipsnio 7 dalyje duotina nuoroda ne į BPK X skyrių, o dalį. 30. Projekto 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte minima kardomoji priemonė – įpareigojimas nuolat registruotis policijos įstaigoje. Tačiau pastebėtina, kad BPK 120, 121 ir 135 straipsniuose šios priemonės pavadinime naudojamas ne žodis „nuolat“, o žodis „periodiškai“. 31. Atkreiptinas dėmesys, kad
priežiūra, tačiau projekto VI ir VII skyriuose nuostatų dėl šios priemonės nėra. 32. Projekto 46 straipsniu Teisėjų tarybai, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui iki šio įstatymo įsigaliojimo siūloma parengti ir patvirtinti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingų dokumentų pavyzdines formas. Tačiau pastebėtina, kad projekte nėra minimos Teisėjų tarybos ir generalinio prokuroro parengtinos ir patvirtintinos dokumentų pavyzdinės formos. 33.
kai kurios projekto nuostatos, kurios, atrodytų, turėtų būti identiškos, tokios nėra (pavyzdžiui, plg. projekto 8 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5, 6 punktus, 9 punkto pirmąją pastraipą ir jo c papunktį, 11 punktą su 27 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5, 6 punktais, 10 punkto pirmąja pastraipa ir jo c papunkčiu, 11 punktu bei su 40 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktais; 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą su 40 straipsnio 4 dalies 8 punktu; 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis su 29 straipsnio 1,
punktu; 22 straipsnio 1 dalį su 35 straipsnio 2 dalimi; 24 straipsnio 7 dalį su
projekto nuostatos dėstomos skirtingai, ir svarstytina, ar jos neturėtų būti išdėstytos tapačiai. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius I. Jarukaitienė
ĮSTATYMo dėl europos sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo
2014-11-11 Nr. XIIP-1796(2) Vilnius Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, išsakytinos šios pastabos:
straipsnio 2 dalyje nurodytas Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR paskelbimo lietuvių kalba šaltinis turėtų būti įrašytas po nurodyto pilno šio Sprendimo pavadinimo. 2. Projekto IV skyriaus pavadinime „ Sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimų dėl probacijos pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje
“ žodelis „ar“ keistinas žodeliu „ir“ (kaip projekto 1 straipsnio
2 dalies 3 ar 4 punktuose ar projekto V skyriaus pavadinime). 3. Nors Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2014 m. spalio 22 d. išvadoje ir buvo pritarta Teisės departamento
nuostatos liko nesuvienodintos. 4. Nors Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2014 m. spalio 22 d. išvadoje ir buvo pritarta Teisės departamento
nuostatos liko nepakeistos. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius I. Jarukaitienė
TEISĖTVARKOS komitetas
dėl europos sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Paulius Griciūnas, ministro patarėjas Vainius Šarmavičius, Darius Mickevičius, Andrada Bavėjan, Nacionalinės teismų administracijos atstovas Tomas Vaitkevičius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: Antanas Jatkevičius, Darius Valatkevičius, Respublikos Prezidento patarėjas Laimis Gelažius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-232 5, 6, 7, 8, 9 Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, išsakytinos šios pastabos:
sąvokos, skirtingai nuo visų kitų šiame straipsnyje apibrėžiamų sąvokų, išdėstytos ne pagal abėcėlinį eiliškumą. Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad ne 8-9 punktai ne pagal abėcėlę, , o 5-9 punktai, todėl sąvoka „socialinė reabilitacija“ keliama į 5 punktą prieš visas sąvokas „Sprendimas dėl ..“ ir punktai atitinkamai pernumeruojami. 2.
2014-05-23 2,6 9,1
ir jo sėkmingai reintegracijai į visuomenę “ yra pertekliniai, kadangi sėkminga nuteistojo reintegracija į visuomenę patenka į projekto 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtą socialinės reabilitacijos sąvoką. Pritarti
4
laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, turėtų būti neskundžiamas ir galutinis, kaip nurodo projekto 6 straipsnio 4 dalis. Nepritarti Šiuo atveju kai dar konsultacijų su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija metu reikalinga nuspręsti dėl ne Lietuvos Respublikos piliečio galimybės atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, siūloma sprendimą priimti ne teisminei, o politinei institucijai, t.y., Teisingumo ministerijai, kuri yra atsakinga už bausmių vykdymo politikos formavimą Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad toks sprendimas turėtų būti neskundžiamas. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-23 10,29
tikslintinas, nes nėra kito sprendimo, kuris būtų priimamas prieš galutinį sprendimą. Nepritarti Nes, kaip numatyta Įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalyje, t eismo nutartis pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės arba atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti skundžiama, tad prieš priimant galutinį sprendimą dar yra galimas tarpinis sprendimas. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
5Pagal projekto 12 straipsnio 4 dalies paskutinio sakinio formuluotę neaišku,
kada nuteistasis turėtų būti perimtas, todėl siūloma numatyti, kad tai būtų padaryta per dešimt dienų „nuo susitarimo dėl naujos perėmimo dienos“. Pritarti
1 6.
Projekto 13 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad nuteisti asmenys tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją gali būti vežami tik gavus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sutikimą. Tuo tarpu pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 771 straipsnio 1 dalį jie gali būti vežami gavus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sutikimą. Pažymėtina, kad BPK 771 straipsnio projektu Nr. XIIP-1799 keisti nesiūloma. Nepritarti Prieštaravimo tarp šių nuostatų nėra, nes BPK 771 straipsnio taikymo sritis platesnė, nei šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-23 14,12 1,21
nurodytos institucijos. Manytina, kad galima tiesiogiai daryti nuorodą į šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį. Pritarti
3
narei“ keistini žodžiais „kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai“. Pritarti
2
dėmesys, kad projekto 15 straipsnio 2 dalyje nurodyto Europos Sąjungos teisės akto pavadinime žodis „pamatinio“ keistinas žodžiu „pagrindų“. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad šis Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR nėra nurodytas projekto priede, minėtoje 15 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nurodytas šio Sprendimo paskelbimo lietuvių kalba šaltinis. Pritarti
2
nuteistasis sutinka, kad sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės būtų perduotas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei“.
Tačiau pažymėtina, kad projekto 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sprendimas gali būti perduodamas vykdyti, neatsižvelgiant į piliečio sutikimą ar nesutikimą būti perduotam, o to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog sprendimas gali būti perduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir negavus nuteistojo sutikimo. Svarstytina, ar tokiu atveju, kuomet nuteistojo sutikimas yra nebūtinas ar į jį bet kokiu atveju nėra atsižvelgiama, teikime turi būti pažymėta, ar nuteistasis sutinka, kad sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės būtų perduotas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Nepritarti Visais atvejais priimant sprendimą dėl perdavimo būtina išklausyti nuteistojo nuomonę, toks įpareigojimas numatytas įgyvendinamo Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 6 straipsnio 3 dalyje. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
straipsnio 3 dalies 3 punktą, o į šio (21) straipsnio 2 dalį. Nepritarti Kadangi kitos ES valstybės narės kompetentingos valstybės sutikimas, kaip sąlyga, nurodytas 18 straipsnio 3 dalies 3 punkte, be to, taip suformuluota nuoroda ir 21 straipsnio 2 dalyje kalbant apie kitos ES valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimą. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
Sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių ar sprendimų dėl probacijos pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje “.
Tačiau pažymėtina, kad projekto 1 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir projekto V skyriaus pavadinime vartojami ne žodžiai „ nesusijusių bausmių ar “, o žodžiai „ nesusijusios bausmės ir “. Pritarti Sąvoka suvienodinta pagal pastabą, tai yra
sąvokas
„nesusijusios bausmės ir“. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
paskutinieji sakinio žodžiai „dėl jo“ (dėl ko pasiūloma pateikti atsiliepimus: dėl nagrinėjimo laiko, dėl klausimo, dėl sprendimo?). Pritarti
3
16Projekto 26 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje minimi „šie asmenys“. Pažymėtina, kad tam tikri asmenys (
nuteistasis, jo gynėjas, prokuroras ir probacijos tarnyba ) minimi šios dalies pirmajame sakinyje, o tarp pirmojo ir trečiojo sakinių įsiterpus antrajam, tampa nebeaišku, kokie
„šie asmenys“ minimi trečiajame sakinyje. Pritarti
2014-05-23 27,8 2,1 17.
Diskutuotina ar projekto 27 straipsnio 2 dalyje išvardyti atvejai turėtų skirtis nuo išvardytųjų projekto 8 straipsnio 2 dalyje: 8 straipsnio 1 dalies atvejai, kuomet nuteistasis pagal tarptautinės teisės normas ar Lietuvos Respublikos įstatymus naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir kuomet sprendimo ir liudijimo gavimo metu nuteistajam likusios bausmės dalis yra trumpesnė nei šeši mėnesiai (8 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktai, kuriuos atitinka 27 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktai), 27 straipsnio 2 dalyje nepaminėti, o 27 straipsnio 1 dalies atvejis, kuomet sprendimas dėl bausmės ar probacijos priimtas asmeniui nedalyvaujant baudžiamajame procese, išskyrus žemiau numatytus atvejus (27 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kurį atitinka 8 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nepaminėtas 8 straipsnio 2 dalyje. Taip pat pastebėtina, jog projekto 40 straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai savo ruožtu taip pat skiriasi nuo numatytųjų 8 straipsnio 2 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalyje. Pritarti iš dalies Kriterijai suderinti su kiekviename iš pamatinių sprendimų numatytų taisyklių, t. y. pamatiniuose sprendimuose tarpusavyje jos skiriasi. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio neegzistuojančią 3 dalį, o į jo 2 dalį. Pritarti
11
įrašytini žodžiai „ir bausmių vykdymo“ (žr. projekto 28 straipsnį). Pritarti
3
dalį. Manytina, kad turėta omenyje 2 dalis. Pritarti
12 21.
žodžiai „nuteistasis atleidžiamas“ keistini žodžiais „nuteistąjį atleidus“. Pritarti
2
straipsnį yra iš tiesų teisinga. Be to, ši dalis yra vienintelė visame projekto IV skyriuje, kurioje tarp sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimo dėl probacijos rašoma ne „ar“, o „ir (ar)“. Pritarti
4
arba yra kitų svarbių priežasčių, dėl kurių tikslinga perduoti sprendimo vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei “, kurių nėra analogiškose projekto 25 straipsnio 4 dalyje ir projekto 40 straipsnio 2 dalyje. Be to, skiriasi ir kitos, atrodytų, turinčios būti identiškos šių dalių formuluotės. Pritarti
4
projekte, kur šalia kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinės kalbos minima ir viena iš jos valstybinių kalbų (plg. su 23 straipsnio 5 dalimi, 24 straipsnio 4 dalimi ir 44 straipsnio 2 dalimi). Svarstytina, ar projekto formuluotės neturėtų būti suvienodintos. Pritarti
3
straipsnio 1 dalis. Pritarti
prendimų dėl kardomųjų priemonių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos “.
Tačiau pažymėtina, kad projekto II ir IV skyrių pavadinimuose vartojami ne žodžiai „pripažinimo ir vykdymo Lietuvos
2014-05-2340 1,42
prokuroras atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimą dėl kardomosios priemonės, jeigu sprendimas dėl kardomosios priemonės perduotas Lietuvos Respublikai be asmens, dėl kurio šis sprendimas priimtas, prašymo arba asmuo nesutiko sugrįžti į Lietuvos Respubliką. Tačiau pažymėtina, kad projekto 40 straipsnio 1 dalyje asmens prašymas ar sutikimas nėra numatyti. Pritarti
43
28Projekto 40 straipsnio 4 dalies 3 punkte esanti nuoroda tikslintina. Manytina,
kad turėta omenyje šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalis. Atsižvelgti Šio įstatymo 2 straipsnyje surašius sąvokas abėcėlės tvarka, sąvoka „sprendimas dėl kardomosios priemonės“ tampa
7
11
įpareigojimas nuolat registruotis policijos įstaigoje. Tačiau pastebėtina, kad BPK 120, 121 ir 135 straipsniuose šios priemonės pavadinime naudojamas ne žodis „nuolat“, o žodis „periodiškai“. Pritarti
priemonė – intensyvi priežiūra, tačiau projekto VI ir VII skyriuose nuostatų dėl šios priemonės nėra.
Pritarti Taip pat suderinta įstatymų įsigaliojimo data, nes intensyvios priežiūros taikymas įsigalios tik 2015 m. sausio 1 d., be to, reikalingos lėšos bei laiko geriau pasirengti įstatymo įgyvendinimui, todėl šio įstatymo ir j lydinčiųjų įstatymų įsigaliojimo data numatyta 2015 m. balandžio
Teisėjų tarybai, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui iki šio įstatymo įsigaliojimo siūloma parengti ir patvirtinti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingų dokumentų pavyzdines formas. Tačiau pastebėtina, kad projekte nėra minimos Teisėjų tarybos ir generalinio prokuroro parengtinos ir patvirtintinos dokumentų pavyzdinės formos. Pritarti
33Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios projekto nuostatos, kurios, atrodytų,
turėtų būti identiškos, tokios nėra (pavyzdžiui, plg. projekto 8 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5, 6 punktus, 9 punkto pirmąją pastraipą ir jo c papunktį, 11 punktą su 27 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5, 6 punktais, 10 punkto pirmąja pastraipa ir jo c papunkčiu, 11 punktu bei su 40 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktais; 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą su 40 straipsnio
dalimis; 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą su 30 straipsnio 1 dalies 2 punktu;
straipsnio 6 dalimi ir kt.). Nėra aišku, kodėl analogiškos projekto nuostatos dėstomos skirtingai, ir svarstytina, ar jos neturėtų būti išdėstytos tapačiai. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 4.
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-1796(2) ES ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-1796(2) ES ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas