Projekto XIIP-1795(2) Lyginamasis variantas
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo NR. VIII-1889 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymą NR. VIII-1889 ir jį išdėstyti taip:
I
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato nacionalinės regioninės politikos tikslą, jo įgyvendinimo uždavinius, nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą ir jo finansavimą, teritorijas, kuriose įgyvendinama nacionalinė regioninė politika, regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimą ir tvirtinimą, taip pat nacionalinę regioninę politiką įgyvendinančius subjektus ir jų įgaliojimus. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Nacionalinė regioninė politika
išskirta tikslinė teritorija, kurioje įgyvendinami regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje nustatyti probleminių teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai. 3 . Regionas
Vyriausybės nustatytus regionų socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijus atitinkantis socialinės, ekonominės plėtros ir (ar) infrastruktūros projektas, kuris vykdomas įgyvendinant regiono plėtros plane nustatytus regiono plėtros tikslus ir uždavinius ir kurio įgyvendinimas turės esminę įtaką regiono ekonominei, socialinei, demografinei būklei ir (ar) atskiros ūkio šakos (sektoriaus) būklei . 5. Regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektas – pagal nustatytus reikalavimus parengtas ir regiono plėtros plane nustatytus tikslus ir uždavinius ir (arba) tikslinės teritorijos plėtros (vystymo) programoje nurodytas priemones atitinkantis rinkinys techninių, finansinių ir kitokių dokumentų, skirtas per apibrėžtą laiką ir su tam tikrais ištekliais sukurti regiono gyventojų poreikius tenkinantį unikalų ir pamatuojamą produktą (socialinės ar inžinerinės infrastruktūros objektą (objektus) ir pan.) ir (ar) suteikti jiems reikalingą paslaugą (paslaugas). 5 . 6. Tikslinė teritorija – pagal tikslinės teritorijos išskyrimo kriterijus ir (arba) principus išskirta teritorija, kurioje įgyvendinama nacionalinė regioninė politika ir planavimo dokumentuose ir (arba) nacionaliniuose Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo dokumentuose nustatyti tikslinių teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai. 6 . 7. Tikslinės teritorijos išskyrimo kriterijus – teritorijos socialinės, ekonominės ar demografinės būklės vertinimo matas, nustatomas atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus nacionalinės regioninės politikos prioritetus, planavimo dokumentuose ir (ar) nacionaliniuose Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo dokumentuose nustatytus tikslinių teritorijų vystymo tikslus ir uždavinius. II
NACIONALINĖS REGIONINĖS POLITIKOS TIKSLAS, JO ĮGYVENDINIMO UŽDAVINIAI, NACIONALINĖS REGIONINĖS POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS
1. Nacionalinės regioninės politikos tikslas – mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir regionų viduje, skatinti visoje valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą. 2 . Nacionalinės regioninės politikos tikslo įgyvendinimo uždaviniai:1 ) išskirti tikslines teritorijas, nustatyti ir įgyvendinti jų vystymo tikslus ir uždavinius;2 ) spręsti atskirų ūkio šakų (sektorių) savitas regionines ir vietines problemas;3 ) sudaryti sąlygas tolygiai ir tvariai ilgalaikei visų regionų plėtrai. 4 straipsnis. Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimas ir jo finansavimas
1. Nacionalinė regioninė politika įgyvendinama per verslo, žmogiškųjų išteklių ir infrastruktūros plėtrą ir yra sudedamoji valstybės viešosios politikos dalis. 2 . Vykdant tarptautinio bendradarbiavimo programas, nacionalinė regioninė politika gali aprėpti veiklą, susijusią su tų programų įgyvendinimu kaimyninėse valstybėse ar atskirose jų teritorijose. 3 . Įgyvendinant nacionalinę regioninę politiką, gali būti teikiama valstybės pagalba Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose dėl valstybės pagalbos teikimo nustatyta tvarka. 4 . Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonių vykdymas gali būti finansuojamas iš Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų nacionaliniuose Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 5 .
5. Regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektai gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitų finansavimo šaltinių lėšų šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose teisės aktuose ir dokumentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis ir jeigu šie projektai atitinka bent vieną iš šių papildomų sąlygų:1 ) įgyvendina planavimo dokumentuose ir (arba) nacionaliniuose Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo dokumentuose nustatytus tikslinių teritorijų vystymo tikslus ir uždavinius ir probleminės teritorijos plėtros programoje arba tikslinės teritorijos (išskyrus probleminę teritoriją) vystymo programoje (toliau – tikslinės teritorijos vystymo programa) nurodytas priemones;2 ) yra skirti konkrečių regionų atskirų ūkio šakų (sektorių) savitoms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti ir įgyvendina atskirų ūkio šakų atskirų valdymo sričių (sektorių) planavimo dokumentuose nurodytas priemones;3 ) įgyvendina valstybės politikos kryptis nustatančiuose planavimo dokumentuose nustatytus tikslus, uždavinius ir (arba) priemones ir regionų plėtros planuose nurodytas priemones;4
straipsnis. Regioninės svarbos projektai
1. Regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektą regioninės svarbos projektu pripažįsta regiono plėtros taryba. 2 . Dėl regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu į regiono plėtros tarybą kreipiasi savivaldybės taryba, ministerija ar jos įgaliota institucija. 3 . Regiono plėtros tarybos sprendimu, regiono plėtros plane nustatomos regioninės svarbos projekto įvykdymui užtikrinti reikalingos įgyvendinimo priemonės . III
6 straipsnis. Teritorijos, kuriose įgyvendinama nacionalinė regioninė politika1 .
Nacionalinė regioninė politika įgyvendinama regionuose ir tikslinėse teritorijose. 2 . Jeigu Vyriausybės sprendimu regionas sudaromas iš kelių bendras ribas turinčių savivaldybių ir šio regiono ribos nesutampa su apskričių teritorijų ribomis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija) šio sprendimo projektą derina su į tokį regioną įeisiančių savivaldybių tarybomis. Vyriausybė šioje dalyje nurodytą regioną sudaro įvertinusi į šį regioną įeisiančių savivaldybių tarybų nuomonę (pasiūlymus). 7 straipsnis. Tikslinės teritorijos
1. Problemines teritorijas Vyriausybė išskiria Vidaus reikalų ministerijos teikimu 2007-2013 metų Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo laikotarpiui. Iki šio teikimo klausimas dėl probleminių teritorijų išskyrimo turi būti apsvarstytas Nacionalinėje regioninės plėtros taryboje. 2 . Probleminę teritoriją sudaro:1 ) vieno regiono teritorija;2 ) kelių regionų, turinčių bendras ribas, arba tų regionų savivaldybių, turinčių bendras ribas, teritorija;3 ) regiono dalis, kurioje yra viena savivaldybė arba kelios bendras ribas turinčios savivaldybės, priklausančios tam pačiam regionui. 3. Kitos (išskiriamos 2014-2020 metų Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo laikotarpiui) tikslinės teritorijos yra:
1) teritorija, apimanti miestą, turintį 6 000 ir daugiau gyventojų arba miestą - savivaldybės centrą, turintį ir mažiau kaip 6 000 gyventojų;
2) teritorija, apimanti miesto ir (arba) kaimo gyvenamąsias (gyvenamąją) vietovę (vietoves), turinčias (turinčią) iki 6 000 gyventojų, išskyrus miestą - savivaldybės centrą;
3) teritorija, apimanti dalį miesto arba kaimo gyvenamosios vietovės. 34 .
3
4. Gyvenamųjų vietovių grupėje, apimančioje miestus, turinčius 6 000 ir daugiau gyventojų ir savivaldybių centrus , turinčius mažiau kaip 6 000 gyventojų turinčius savivaldybių centrus , tikslines teritorijas išskiria Vidaus reikalų ministerija pagal jos vidaus reikalų ministro nustatytus tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus. 45 . Gyvenamųjų vietovių grupėje, apimančioje miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves, turinčias iki 6000 gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus, tikslines teritorijas pagal vidaus reikalų ministerijos ministro nustatytus tikslinių teritorijų išskyrimo principus ir savo nustatytus tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus išskiria regionų plėtros tarybos. 56 . Savivaldybių tarybos pagal savo nustatytus tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus išskiria mažesnes už gyvenamąją vietovę tikslines teritorijas, priskirtas Vyriausybės patvirtintame planavimo dokumente, kuriame nustatyti tikslinių teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai, nurodytus požymius atitinkančiai teritorijų grupei. Savivaldybės taryba išskiria tikslines teritorijas ir tuo atveju, kai tikslinių teritorijų išskyrimas nėra priskirtas Vyriausybės, Vidaus reikalų ministerijos arba regiono plėtros tarybos kompetencijai.“ IV
8 straipsnis. Regioninės plėtros planavimo dokumentai
1. Nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti rengiami ir tvirtinami:1 ) valstybės lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentai: regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa ir probleminių teritorijų plėtros programos;2 ) r egiono lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentai – regionų plėtros planai;3 ) gyvenamųjų vietovių, jų dalių ar grupių lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentai – tikslinių teritorijų vystymo programos. 2 . Regioninės plėtros planavimo dokumentai rengiami vadovaujantis pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą parengtais teritorijų planavimo dokumentais.
9 straipsnis. Valstybės lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimas ir tvirtinimas
1. Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programą rengia Vidaus reikalų ministerija:1 ) atsižvelgdama į Vyriausybės patvirtintus nacionalinės regioninės politikos prioritetus, planavimo dokumentus ir nacionalinius Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo dokumentus, kuriuose nustatyti tikslinių teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai, atskirų ūkio šakų valdymo sričių (sektorių) planavimo dokumentus, kuriose nustatytos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės;2 ) atlikusi regionų socialinės, ekonominės ir demografinės būklės ir vystymosi tendencijų lyginamąją analizę;3 ) atlikusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytuose Vyriausybės nutarimų projektuose siūlomų išskirti probleminių teritorijų socialinės, ekonominės ir demografinės būklės ir vystymosi tendencijų lyginamąją analizę;4 ) įvertinusi regionų plėtros planuose nustatytus regionų plėtros prioritetus, tikslus ir uždavinius;5 ) įvertinusi valstybės ir savivaldybių institucijų ir socialinių ir ekonominių partnerių iniciatyvas bei pasiūlymus. 2 . Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje turi būti nurodyta:1 ) regionų socialinės, ekonominės ir demografinės būklės ir vystymosi tendencijų lyginamosios analizės pagrindiniai duomenys;2 ) regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos įgyvendinimo laikotarpio nacionalinės regioninės politikos prioritetai;3 ) probleminių teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai;4 ) uždaviniai ir priemonės konkrečių regionų atskirų ūkio šakų (sektorių) savitomis regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti. Šie uždaviniai ir priemonės įgyvendinami pagal atskirų ūkio šakų valdymo sričių (sektorių) planavimo dokumentus. 3 .
3. Vidaus reikalų ministerija parengia ir kartu su regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa Nacionalinei regioninės plėtros tarybai teikia svarstyti Vyriausybės nutarimų dėl probleminių teritorijų išskyrimo kriterijų nustatymo ir probleminių teritorijų išskyrimo projektus. Nacionalinei regioninės plėtros tarybai pritarus šiems nutarimų projektams ir regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programai, Vidaus reikalų ministerija teikia šiuos dokumentus svarstyti ir tvirtinti Vyriausybei. 4 . Vyriausybei patvirtinus regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programą ir nustačius probleminių teritorijų išskyrimo kriterijus bei išskyrus problemines teritorijas:1 ) ministerijos regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje nustatytus uždavinius ir priemones konkrečių regionų atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti įtraukia į pagal savo kompetenciją rengiamus atskirų ūkio šakų valdymo sričių (sektorių) planavimo dokumentus ir atsižvelgia į regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje nustatytus tikslus ir uždavinius rengdamos nacionalinius Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo dokumentus;2 ) Vidaus reikalų ministerija, bendradarbiaudama su savivaldybių, esančių išskirtose probleminėse teritorijose, administracijomis rengia probleminių teritorijų plėtros programas. Probleminių teritorijų plėtros programas svarsto Nacionalinė regioninės plėtros taryba. Nacionalinei regioninės plėtros tarybai pritarus probleminių teritorijų plėtros programoms, Vidaus reikalų ministerija teikia jas svarstyti ir tvirtinti Vyriausybei. Probleminių teritorijų plėtros programos rengiamos Vyriausybės patvirtintoje Strateginio planavimo metodikoje nustatyta tvarka, kiek jų rengimo nereglamentuoja šis įstatymas. 10 straipsnis. Regiono plėtros plano rengimas ir tvirtinimas1 .
Regiono plėtros planą rengia Vyriausybės įgaliota įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos):1 ) atsižvelgdama į Vyriausybės patvirtintus nacionalinės regioninės politikos prioritetus, planavimo dokumentus ir nacionalinius Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo dokumentus, kuriuose nustatyti tikslinių teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai, atskirų ūkio šakų valdymo sričių (sektorių) planavimo dokumentus, kuriuose nustatytos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės ir savivaldybių strateginius plėtros planus;2 ) atlikusi regiono socialinės, ekonominės ir demografinės būklės analizę;3 ) įvertinusi valstybės ir savivaldybių institucijų bei socialinių ir ekonominių partnerių iniciatyvas bei pasiūlymus ir suderinusi su atitinkamomis valstybės institucijomis (asignavimų valdytojais) plano įgyvendinimo priemonių finansavimo apimtis ir siekiamus rezultatus, jeigu šių priemonių įgyvendinimą numatoma finansuoti iš valstybės biudžeto ar iš Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų. 2 . Regiono plėtros plane turi būti nurodyta:1 ) regiono socialinės, ekonominės ir demografinės būklės analizės pagrindiniai duomenys;2 ) regiono plėtros prioritetai, tikslai ir uždaviniai;3 ) regione išskirtos tikslinės teritorijos;4 ) plano įgyvendinimo priemonės (iš jų priemonės, skirtos regiono plėtros tarybos išskirtų tikslinių teritorijų vystymo tikslams ir uždaviniams įgyvendinti), jų vykdytojai, lėšų poreikis, finansavimo šaltiniai;5 ) plano įgyvendinimo nuostatos;6 ) plano įgyvendinimo stebėsenos nuostatos. 3 . Regionų plėtros planai rengiami vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. 4 . Regiono plėtros planą tvirtina regiono plėtros taryba. 11 straipsnis.
11 straipsnis. Tikslinių teritorijų vystymo programų rengimas ir tvirtinimas Savivaldybių tarybų ir Vidaus reikalų ministerijos išskirtų tikslinių teritorijų vystymo programos rengiamos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Šias programas tvirtina vidaus reikalų ministras. V
12 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimai Vyriausybė, nustatydama ir įgyvendindama nacionalinę regioninę politiką:1 ) tvirtina nacionalinės regioninės politikos prioritetus;2 ) sudaro Nacionalinę regioninės plėtros tarybą, tvirtina jos sudėtį bei nuostatus;3 ) nustato probleminių teritorijų išskyrimo kriterijus; šie kriterijai įvertinus socialinių, ekonominių ir demografinių problemų savitumą, atskiroms probleminėms teritorijoms gali būti skirtingi;4 ) pagal probleminių teritorijų išskyrimo kriterijus išskiria problemines teritorijas;5 ) svarsto ir tvirtina regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programą;6 ) svarsto ir tvirtina probleminių teritorijų plėtros programas;7 ) sudaro regionus iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių, nustato jų plėtros tarybų sudarymo tvarką;8 ) nustato regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijus;9
straipsnis. Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimai
1. Vidaus reikalų ministerija pagal kompetenciją formuoja nacionalinę regioninę politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. 2 .
2. Vidaus reikalų ministerija:1 ) tvirtina Nacionalinės regioninės plėtros tarybos darbo reglamentą;2 ) dalyvauja rengiant planavimo dokumentus ir nacionalinius Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo dokumentus, reikalingus nacionalinės regioninės politikos tikslui įgyvendinti;3 ) rengia planavimo dokumentus, kuriais Vyriausybė tvirtina nacionalinės regioninės politikos prioritetus;4 ) vertina planavimo dokumentus, kuriuose nustatomos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės, valstybės politikos kryptis nustatančius teisės aktus, galinčius turėti skirtingą poveikį atskirų regionų plėtrai, ir teikia šių dokumentų ir teisės aktų rengėjams (prireikus – Vyriausybei) išvadas, ar šie dokumentai ir teisės aktai atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą ir jo įgyvendinimo uždavinius, ar planavimo dokumentuose nustatomos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės yra veiksmingos;5 ) rengia regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programą, teikia ją svarstyti Nacionalinei regioninės plėtros tarybai, o šiai pritarus – svarstyti ir tvirtinti Vyriausybei;6 ) rengia Vyriausybės nutarimų dėl probleminių teritorijų išskyrimo kriterijų nustatymo ir dėl probleminių teritorijų išskyrimo projektus, teikia juos svarstyti Nacionalinei regioninės plėtros tarybai, o šiai pritarus – svarstyti Vyriausybei;7 ) rengia probleminių teritorijų plėtros programas, teikia jas svarstyti Nacionalinei regioninės plėtros tarybai, o šiai pritarus – svarstyti ir tvirtinti Vyriausybei;8 ) konsultuoja regionų plėtros tarybas ir įstaigą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl rengiamų regionų plėtros planų, teikia siūlymus dėl jų tobulinimo;9 ) administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas padengti regionų plėtros tarybų, vykdant joms nustatytus įgaliojimus, patiriamoms išlaidoms (kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto ir kitas įprastines veiklos išlaidas), mokėti šio įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nurodytas kompensaci
jas nurodytam atlyginimui regiono plėtros tarybos pirmininkui ar jo pavaduotojui, remti tarptautiniam bendradarbiavimui regioninės plėtros srityje, apmokant narystės tarptautinėse regionų bendradarbiavimo organizacijose išlaidas (narystės mokestį ir regiono plėtros tarybos pirmininko arba regiono plėtros tarybos deleguoto atstov komandiruočių išlaidas) ir bendradarbiavimo su kitų valstybių regionais išlaidas, kai tam tikrame regione nacionalinė regioninė politika įgyvendinama pagal tarptautinio bendradarbiavimo programas (komandiruočių išlaidas regionų plėtros tarybų deleguojamų atstovų komandiruočių išlaidas ir Lietuvoje vykstančių renginių organizavimo išlaidas);10 ) organizuoja Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdžius;11 ) teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms dėl planavimo dokumentų, kuriuose nustatytos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės ir (ar) tikslinių teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai, įgyvendinimo;12 ) nustato tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus ir pagal juos išskiria tikslines teritorijas;13 ) nustato tikslinių teritorijų išskyrimo principus pagal kuriuos regionų plėtros tarybos išskiria tikslines teritorijas;14 ) nustato tikslinių teritorijų vystymo programų rengimo tvarką, pagal kurią rengiamos savivaldybių tarybų ir Vidaus reikalų ministerijos išskirtų tikslinių teritorijų vystymo programos; kartu su savivaldybių, kuriose yra savivaldybių tarybų ar Vidaus reikalų ministerijos išskirtos tikslinės teritorijos, vykdomosiomis institucijomis administracijomis rengia šių tikslinių teritorijų vystymo programas; tvirtina savivaldybių tarybų ir Vidaus reikalų ministerijos išskirtų tikslinių teritorijų vystymo programas;15 ) organizuoja savo rengiamų r egioninės plėtros planavimo dokumentų aptarimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis, regionų plėtros tarybomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais, teikia informaciją apie šių dokumentų rengimą ir įgyvendinimą, valstybės ir savivaldy
bių institucijoms, ir visuomenei;16 ) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Vidaus reikalų ministerija:1 ) tvirtina Nacionalinės regioninės plėtros tarybos darbo reglamentą;2 ) dalyvauja rengiant planavimo dokumentus ir nacionalinius Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo dokumentus, reikalingus nacionalinės regioninės politikos tikslui įgyvendinti;3 ) rengia planavimo dokumentus, kuriais Vyriausybė tvirtina nacionalinės regioninės politikos prioritetus;4 ) vertina planavimo dokumentus, kuriuose nustatomos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės, valstybės politikos kryptis nustatančius teisės aktus, galinčius turėti skirtingą poveikį atskirų regionų plėtrai, ir teikia šių dokumentų ir teisės aktų rengėjams (prireikus – Vyriausybei) išvadas, ar šie dokumentai ir teisės aktai atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą ir jo įgyvendinimo uždavinius, ar planavimo dokumentuose nustatomos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės yra veiksmingos;5 ) rengia regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programą, teikia ją svarstyti Nacionalinei regioninės plėtros tarybai, o šiai pritarus – svarstyti ir tvirtinti Vyriausybei;6 ) rengia Vyriausybės nutarimų dėl probleminių teritorijų išskyrimo kriterijų nustatymo ir dėl probleminių teritorijų išskyrimo projektus, teikia juos svarstyti Nacionalinei regioninės plėtros tarybai, o šiai pritarus – svarstyti Vyriausybei;7 ) rengia probleminių teritorijų plėtros programas, teikia jas svarstyti Nacionalinei regioninės plėtros tarybai, o šiai pritarus – svarstyti ir tvirtinti Vyriausybei;8 ) konsultuoja regionų plėtros tarybas ir įstaigą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl rengiamų regionų plėtros planų, teikia siūlymus dėl jų tobulinimo;9 ) administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas padengti regionų plėtros tarybų, vykdant joms nustatytus įgaliojimus, patiriamoms išlaidoms (kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto ir kitas įprastines veiklos išlaidas), mokėti šio įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nurodytas kompensacijas
nurodytam atlyginimui regiono plėtros tarybos pirmininkui ar jo pavaduotojui, remti tarptautiniam bendradarbiavimui regioninės plėtros srityje, apmokant narystės tarptautinėse regionų bendradarbiavimo organizacijose išlaidas (narystės mokestį ir regiono plėtros tarybos pirmininko arba regiono plėtros tarybos deleguoto atstov komandiruočių išlaidas) ir bendradarbiavimo su kitų valstybių regionais išlaidas, kai tam tikrame regione nacionalinė regioninė politika įgyvendinama pagal tarptautinio bendradarbiavimo programas (komandiruočių išlaidas regionų plėtros tarybų deleguojamų atstovų komandiruočių išlaidas ir Lietuvoje vykstančių renginių organizavimo išlaidas);10 ) organizuoja Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdžius;11 ) teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms dėl planavimo dokumentų, kuriuose nustatytos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės ir (ar) tikslinių teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai, įgyvendinimo;12 ) nustato tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus ir pagal juos išskiria tikslines teritorijas;13 ) nustato tikslinių teritorijų išskyrimo principus pagal kuriuos regionų plėtros tarybos išskiria tikslines teritorijas;14 ) nustato tikslinių teritorijų vystymo programų rengimo tvarką, pagal kurią rengiamos savivaldybių tarybų ir Vidaus reikalų ministerijos išskirtų tikslinių teritorijų vystymo programos; kartu su savivaldybių, kuriose yra savivaldybių tarybų ar Vidaus reikalų ministerijos išskirtos tikslinės teritorijos, vykdomosiomis institucijomis administracijomis rengia šių tikslinių teritorijų vystymo programas; tvirtina savivaldybių tarybų ir Vidaus reikalų ministerijos išskirtų tikslinių teritorijų vystymo programas;15 ) organizuoja savo rengiamų r egioninės plėtros planavimo dokumentų aptarimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis, regionų plėtros tarybomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais, teikia informaciją apie šių dokumentų rengimą ir įgyvendinimą, valstybės ir savivaldybių
institucijoms, ir visuomenei;16 ) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 3 .
3. Valstybės ir savivaldybių institucijos, kurioms Vidaus reikalų ministerija pateikė pasiūlymus dėl planavimo dokumentų, kuriuose nustatytos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės ir (ar) tikslinių teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai, įgyvendinimo turi pateikti Vidaus reikalų ministerijai motyvuotą informaciją, į kokius pasiūlymus neatsižvelgta ar atsižvelgta iš dalies. 14 straipsnis. Nacionalinė regioninės plėtros taryba ir jos įgaliojimai
1. Nacionalinė regioninės plėtros taryba yra konsultacinė grupė, susidedanti iš ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, socialinių ir ekonominių partnerių atstovų ir regionų plėtros tarybų pirmininkų. 2 . Nacionalinės regioninės plėtros tarybos pirmininką skiria Vyriausybė. 3 . Socialiniai ir ekonominiai partneriai, neturintys atstovų Nacionalinėje regioninės plėtros taryboje, jos darbe dalyvauja patariamojo balso teise. Socialinius ir ekonominius partnerius į savo posėdžius kviečia Nacionalinė regioninės plėtros taryba. 4 .
4. Nacionalinė regioninės plėtros taryba:1 ) Vidaus reikalų ministerijos teikimu:
a) svarsto regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programą ar kitus planavimo dokumentus, kuriais Vyriausybė tvirtina nacionalinės regioninės politikos prioritetus, taip pat planavimo dokumentus, kuriuose nustatomi tikslinių teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai ir teikia išvadas dėl šių dokumentų Vidaus reikalų ministerijai;
b) svarsto Vyriausybės nutarimų dėl probleminių teritorijų išskyrimo kriterijų nustatymo ir probleminių teritorijų išskyrimo projektus ir teikia Vidaus reikalų ministerijai išvadas dėl šių projektų;
c) svarsto probleminių teritorijų plėtros programas, teikia išvadas dėl šių programų Vidaus reikalų ministerijai;
d) svarsto atskirų ūkio šakų valdymo sričių (sektorių) planavimo dokumentus, kuriuose nustatomos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės, teikia išvadas dėl šių dokumentų jų rengėjams ir Vidaus reikalų ministerijai. 2 ) svarsto kitus aktualius nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo klausimus, kuriuos inicijuoja nacionalinę regioninę politiką įgyvendinantys subjektai;3 ) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 5 . Nacionalinė regioninės plėtros taryba posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per metus. Nacionalinė regioninės plėtros taryba sprendimus priima visų šios tarybos narių balsų dauguma Nacionalinės regioninės plėtros tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka. 15 straipsnis. Regionų plėtros tarybos ir jų įgaliojimai
1. Regiono plėtros taryba sudaroma iš regiono savivaldybių merų, deleguotų savivaldybių tarybų narių ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos paskirto asmens. 2 . Regiono plėtros tarybos sudėtį per tris mėnesius nuo galutinių savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų paskelbimo tvirtina vidaus reikalų ministras.
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskirtas regiono plėtros tarybos narys kviečia pirmąjį regiono plėtros tarybos posėdį ir pirmininkauja regiono plėtros tarybos posėdžiams tol, kol regiono plėtros taryba išsirenka pirmininką. 3 . Savivaldybių tarybų narius į regiono plėtros tarybą deleguoja savivaldybių tarybos pagal kiekvienos savivaldybės gyventojų skaičių:1 ) kai savivaldybė turi nuo 200 000 ir daugiau gyventojų – 3 tarybos narius;2 ) kai savivaldybė turi nuo 50 000 iki 200 000 gyventojų – 2 tarybos narius;3 ) kai savivaldybė turi iki 50 000 gyventojų – 1 tarybos narį. 4 . Savivaldybės gyventojų skaičius nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais vyko paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje, šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus. 5 . Socialiniai ir ekonominiai partneriai regiono plėtros tarybos darbe dalyvauja patariamojo balso teise. Socialinius ir ekonominius partnerius į savo posėdžius kviečia regiono plėtros taryba. 6 . Regionų, kuriuos sudaro Vyriausybė, plėtros tarybų sudarymo tvarką, vadovaudamasi šiuo Įstatymu, nustato Vyriausybė. 7 .
7. Regiono plėtros taryba:1 ) tvirtina savo nuostatus ir darbo reglamentą;2 ) svarsto ir tvirtina regiono plėtros planą;3 ) svarsto ir teikia siūlymus Vidaus reikalų ministerijai ir Nacionalinei regioninės plėtros tarybai dėl regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos;4 ) teikia siūlymus Vidaus reikalų ministerijai ir regiono savivaldybių taryboms dėl tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijų nustatymo ir tikslinių teritorijų išskyrimo;5 ) teikia siūlymus Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai dėl probleminės teritorijos plėtros programos priemonių nustatymo ir šios programos vykdymo, taip pat siūlymus Vidaus reikalų ministerijai ir regiono savivaldybių taryboms dėl šių institucijų pagal kompetenciją išskirtų tikslinių teritorijų vystymo programų priemonių nustatymo ir šių programų vykdymo;6 ) įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos teikimu svarsto valstybės ir savivaldybių institucijų siūlymus dėl regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų įtraukimo į regionų plėtros tarybų vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaromus ir tvirtinamus siūlomų finansuoti projektų sąrašus; vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaro ir tvirtina siūlomų finansuoti projektų sąrašus;7 ) renka iš regiono plėtros tarybos narių tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją, atleidžia juos iš pareigų;8 ) gali sudaryti darbo grupes ir jas įgalioti nagrinėti konkrečius regiono plėtros tarybos kompetencijai priskirtus klausimus ir teikti dėl jų išvadas, svarsto ir priima sprendimus dėl darbo grupių pateiktų išvadų;9 ) vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijais pripažįsta regionų socialinės, ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektus regioninės svarbos projektais;10 ) sprendžia dėl regioninės svarbos projektų rengimo ir šių projektų įgyvendinimo koordinavimo būdų;11 ) svarsto pasiūlymus ir priima sprendimus dėl atstovavimo regionui tarptautinėse regionų bendradarbiavimo organizacijose ir dėl bendradarbiavimo su kitų valstybių regionais;12 ) nustato tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus ir pagal juos išskiria tikslines teritorijas;13 ) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Regiono plėtros taryba:1 ) tvirtina savo nuostatus ir darbo reglamentą;2 ) svarsto ir tvirtina regiono plėtros planą;3 ) svarsto ir teikia siūlymus Vidaus reikalų ministerijai ir Nacionalinei regioninės plėtros tarybai dėl regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos;4 ) teikia siūlymus Vidaus reikalų ministerijai ir regiono savivaldybių taryboms dėl tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijų nustatymo ir tikslinių teritorijų išskyrimo;5 ) teikia siūlymus Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai dėl probleminės teritorijos plėtros programos priemonių nustatymo ir šios programos vykdymo, taip pat siūlymus Vidaus reikalų ministerijai ir regiono savivaldybių taryboms dėl šių institucijų pagal kompetenciją išskirtų tikslinių teritorijų vystymo programų priemonių nustatymo ir šių programų vykdymo;6 ) įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos teikimu svarsto valstybės ir savivaldybių institucijų siūlymus dėl regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų įtraukimo į regionų plėtros tarybų vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaromus ir tvirtinamus siūlomų finansuoti projektų sąrašus; vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaro ir tvirtina siūlomų finansuoti projektų sąrašus;7 ) renka iš regiono plėtros tarybos narių tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją, atleidžia juos iš pareigų;8 ) gali sudaryti darbo grupes ir jas įgalioti nagrinėti konkrečius regiono plėtros tarybos kompetencijai priskirtus klausimus ir teikti dėl jų išvadas, svarsto ir priima sprendimus dėl darbo grupių pateiktų išvadų;9 ) vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijais pripažįsta regionų socialinės, ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektus regioninės svarbos projektais;10 ) sprendžia dėl regioninės svarbos projektų rengimo ir šių projektų įgyvendinimo koordinavimo būdų;11 ) svarsto pasiūlymus ir priima sprendimus dėl atstovavimo regionui tarptautinėse regionų bendradarbiavimo organizacijose ir dėl bendradarbiavimo su kitų valstybių regionais;12 ) nustato tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus ir pagal juos išskiria tikslines teritorijas;13 ) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 8 .
8. Regiono plėtros taryba sprendimus priima visų šios tarybos narių balsų dauguma savo darbo reglamente nustatyta tvarka. 9 . Regiono plėtros taryba sprendimus dėl regiono plėtros plano, jo įgyvendinimo, tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijų nustatymo ir tikslinių teritorijų išskyrimo, regioninės svarbos projektų, taip pat kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos to regiono socialinei ir ekonominei plėtrai, priima pasikonsultavusi su socialiniais ir ekonominiais partneriais ir teritorinių darbo biržų atstovais. Šiam tikslui regiono plėtros taryba gali sudaryti konsultacinę darbo grupę, kuri pateikia išvadas dėl numatomo priimti sprendimo. Priimdama sprendimą, regiono plėtros taryba įvertina konsultacinės darbo grupės išvadas. 10 . Regiono plėtros tarybos pirmininkui ir jo pavaduotojui, išskyrus atvejus, kai šias pareigas atlieka savivaldybių merai ar jų pavaduotojai, už laiką, praleistą regiono plėtros tarybos posėdžiuose, taip pat atliekant kitas regiono plėtros tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo pareigas, nustatytas regiono plėtros tarybos nuostatuose ir (arba) darbo reglamente mokama kompensacija mokamas atlyginimas . Kompensacija apskaičiuojama Atlyginimas apskaičiuojamas pagal regiono savivaldybių merų pareiginės algos vidurkį ir faktiškai dirbtą laiką, už kurį atlyginimo (darbo užmokesčio) pagrindinė darbovietė nemoka atliekant regiono plėtros tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo pareigas. 11 . Kompensaciją Šio straipsnio 10 dalyje nurodytą atlyginimą moka Vidaus reikalų ministerija arba jos įgaliota institucija.
Kompensacija išmokama visa Atlyginimas išmokamas visas iš karto už kalendorinį ketvirtį per 30 kalendorinių dienų nuo šio ketvirčio pabaigos pagal įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos parengtus ir Vidaus reikalų ministerijai arba jos įgaliotai institucijai pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius. ir regiono plėtros tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo pagrindinės darbovietės Vidaus reikalų ministerijai arba jos įgaliotai institucijai pateiktą rašytinę informaciją apie laiką, už kurį atlyginimo (darbo užmokesčio) pagrindinė darbovietė nemokėjo . 12 . Regiono plėtros tarybos posėdžių laiku, taip pat kitais regiono plėtros tarybos nuostatuose ir (arba) darbo reglamente nustatytais atvejais regiono plėtros tarybos nariai atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje. 16 straipsnis. Savivaldybių tarybų ir administracijų vykdomųjų institucijų įgaliojimai
1. Savivaldybių tarybos:1 ) deleguoja savivaldybės tarybos narius į regiono plėtros tarybą;2 ) teikia siūlymus regiono plėtros tarybai dėl savivaldybėje numatomų vykdyti regiono socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektų įtraukimo į regiono plėtros tarybos Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka sudaromus ir tvirtinamus siūlomų finansuoti projektų sąrašus;3 ) teikia siūlymus regiono plėtros tarybai dėl savivaldybėje numatomų įgyvendinti socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais;4 ) pagal kompetenciją nustato tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus ir pagal juos išskiria tikslines teritorijas;5 ) teikia vidaus reikalų ministrui tvirtinti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka parengtas savivaldybės tarybos išskirtų tikslinių teritorijų vystymo programas. 2 .
2. Savivaldybių administracijos vykdomosios institucijos :1 ) šiame įstatyme nustatytais atvejais kartu su Vidaus reikalų ministerija rengia probleminių teritorijų plėtros programas ir tikslinių teritorijų vystymo programas;2 ) dalyvauja įgyvendinant probleminių teritorijų plėtros programas ir tikslinių teritorijų vystymo programas;3 ) pagal kompetenciją įgyvendina regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektus. 17 straipsnis.
17 straipsnis. Įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimai Įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos:1 ) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka rengia regiono plėtros planą ir teikia jį regiono plėtros tarybai svarstyti ir tvirtinti;2 ) rengia pasiūlymus regiono plėtros tarybai dėl regiono plėtros plano įgyvendinimo, tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijų nustatymo ir tikslinių teritorijų išskyrimo;3 ) renka, apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai informaciją apie regione vykdomas probleminių teritorijų plėtros programas ir tikslinių teritorijų vystymo programas;4 ) apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai svarstyti valstybės ir savivaldybių institucijų siūlymus dėl regiono socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektų įtraukimo į regiono plėtros tarybos Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka sudaromus ir tvirtinamus siūlomų finansuoti projektų sąrašus;5 ) koordinuoja savivaldybių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių veiklą jiems vykdant regiono plėtros tarybos priimtus sprendimus, susijusius su nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimu tame regione, vykdo regiono plėtros tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėseną, analizuoja regiono socialinės, ekonominės ir demografinės būklės pokyčius ir atsižvelgdama į surinktą informaciją siūlo regiono plėtros tarybai priimti sprendimus;6 ) regiono plėtros tarybos sprendimu rengia regioninės svarbos projektus ir (ar) koordinuoja šių projektų įgyvendinimą;7 ) organizuoja rengiamų regiono plėtros tarybos sprendimų projektų aptarimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais, teikia informaciją apie regiono plėtros plano rengimą ir įgyvendinimą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir visuomenei;8 ) organizuoja regiono plėtros tarybos posėdžius, rengia regiono plėtros tarybos priimamų sprendimų projektus, kaupia ir saugo regiono plėtros tarybos priimtus sprendimus ir jos sudarytų darbo grupių išvadas ir atlieka kitas sekretoriato funkcijas;9 ) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
Įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimai Įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos:1 ) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka rengia regiono plėtros planą ir teikia jį regiono plėtros tarybai svarstyti ir tvirtinti;2 ) rengia pasiūlymus regiono plėtros tarybai dėl regiono plėtros plano įgyvendinimo, tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijų nustatymo ir tikslinių teritorijų išskyrimo;3 ) renka, apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai informaciją apie regione vykdomas probleminių teritorijų plėtros programas ir tikslinių teritorijų vystymo programas;4 ) apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai svarstyti valstybės ir savivaldybių institucijų siūlymus dėl regiono socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektų įtraukimo į regiono plėtros tarybos Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka sudaromus ir tvirtinamus siūlomų finansuoti projektų sąrašus;5 ) koordinuoja savivaldybių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių veiklą jiems vykdant regiono plėtros tarybos priimtus sprendimus, susijusius su nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimu tame regione, vykdo regiono plėtros tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėseną, analizuoja regiono socialinės, ekonominės ir demografinės būklės pokyčius ir atsižvelgdama į surinktą informaciją siūlo regiono plėtros tarybai priimti sprendimus;6 ) regiono plėtros tarybos sprendimu rengia regioninės svarbos projektus ir (ar) koordinuoja šių projektų įgyvendinimą;7 ) organizuoja rengiamų regiono plėtros tarybos sprendimų projektų aptarimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais, teikia informaciją apie regiono plėtros plano rengimą ir įgyvendinimą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir visuomenei;8 ) organizuoja regiono plėtros tarybos posėdžius, rengia regiono plėtros tarybos priimamų sprendimų projektus, kaupia ir saugo regiono plėtros tarybos priimtus sprendimus ir jos sudarytų darbo grupių išvadas ir atlieka kitas sekretoriato funkcijas;9 ) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas1 .
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio
, įsigalioja 2014 m. spalio 1 d. 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), jos įgaliotos institucijos ir Vidaus reikalų ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
3Vyriausybė iki 2015 m. birželio 1 d. patvirtina naujos redakcijos Lietuvos regioninės plėtros įstatymo koncepciją ir apie tai informuoja Lietuvos Respublikos Seimą, ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui jos pagrindu parengtą naujos redakcijos Lietuvos regioninės plėtros įstatymą, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, reikalingus šiam įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą, atsižvelgiant į šiuos teisinio reguliavimo tikslus ir uždavinius:
1) nacionalinė regioninė politika formuojama ir įgyvendinama kaip viešoji politika, orientuota į subalansuotą visų Lietuvos regionų konkurencinių, taip pat ir tarptautinių, pranašumų (regioninių verslo klasterių kūrimo iniciatyvų, regiono sumanios specializacijos-regioninių inovacijų sistemų, žmogiškųjų išteklių regionų reikmėms ir kitų) vystymą;
2) pertvarkoma Lietuvos strateginio planavimo sistema, užtikrinant „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ planavimo principų suderinamumą regioniniu lygiu, kad nacionalinė regioninė politika būtų formuojama Lietuvos regioninės politikos strategijos pagrindu ir įgyvendinama per regionų plėtros planus, pagal kuriuos būtų koordinuojamos regione atliekamos viešosios investicijos;
3) nacionalinė regioninė politika įgyvendinama planiniuose teritorinių socialinių-ekonominių skirtumų mažinimui ir darniai plėtrai skirtuose teritoriniuose dariniuose - regionuose, tarp jų ir tokiuose, kurie gali nesutapti su Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniais vienetais – apskritimis;
4) už dalyvavimą formuojant nacionalinę regioninę politiką ir jos įgyvendinimą regionuose atsako regionų plėtros tarybos, sudaromos delegavimo būdu, turinčios viešojo juridinio asmens statusą, viešojo administravimo įgaliojimus ir joms pavaldžias administracijas (agentūras);
5) regionų plėtros tarybos savarankiškai, teisės aktuose nustatyta tvarka, disponuotų savo veiklai reikalingais ištekliais, skiriamais (gaunamais) iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Europos sąjungos struktūrinių fondų ir kitų finansinių instrumentų bei kitų teisės aktuoses nustatytų pajamų šaltinių.
Vyriausybė iki 2015 m. birželio 1 d. patvirtina naujos redakcijos Lietuvos regioninės plėtros įstatymo koncepciją ir apie tai informuoja Lietuvos Respublikos Seimą, ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui jos pagrindu parengtą naujos redakcijos Lietuvos regioninės plėtros įstatymą, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, reikalingus šiam įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą, atsižvelgiant į šiuos teisinio reguliavimo tikslus ir uždavinius:
1) nacionalinė regioninė politika formuojama ir įgyvendinama kaip viešoji politika, orientuota į subalansuotą visų Lietuvos regionų konkurencinių, taip pat ir tarptautinių, pranašumų (regioninių verslo klasterių kūrimo iniciatyvų, regiono sumanios specializacijos-regioninių inovacijų sistemų, žmogiškųjų išteklių regionų reikmėms ir kitų) vystymą;
2) pertvarkoma Lietuvos strateginio planavimo sistema, užtikrinant „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ planavimo principų suderinamumą regioniniu lygiu, kad nacionalinė regioninė politika būtų formuojama Lietuvos regioninės politikos strategijos pagrindu ir įgyvendinama per regionų plėtros planus, pagal kuriuos būtų koordinuojamos regione atliekamos viešosios investicijos;
3) nacionalinė regioninė politika įgyvendinama planiniuose teritorinių socialinių-ekonominių skirtumų mažinimui ir darniai plėtrai skirtuose teritoriniuose dariniuose - regionuose, tarp jų ir tokiuose, kurie gali nesutapti su Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniais vienetais – apskritimis;
4) už dalyvavimą formuojant nacionalinę regioninę politiką ir jos įgyvendinimą regionuose atsako regionų plėtros tarybos, sudaromos delegavimo būdu, turinčios viešojo juridinio asmens statusą, viešojo administravimo įgaliojimus ir joms pavaldžias administracijas (agentūras);
5) regionų plėtros tarybos savarankiškai, teisės aktuose nustatyta tvarka, disponuotų savo veiklai reikalingais ištekliais, skiriamais (gaunamais) iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Europos sąjungos struktūrinių fondų ir kitų finansinių instrumentų bei kitų teisės aktuoses nustatytų pajamų šaltinių. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė 2014-07-16
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Vyriausybė, pritardama Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės pateikto Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 2, 8, 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-635 tikslui – padidinti regionų plėtros tarybų vaidmenį ir veiklos efektyvumą įgyvendinant nacionalinę regioninę politiką, administruojant ir naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą kitu šios paramos naudojimo laikotarpiu – 2014–2020 metais savo išvadoje, pateiktoje 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 868 „ Dėl Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 2, 8, 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP- 635“ (toliau – Vyriausybės išvada), nurodė , kad gali būti n umatytos papildomos teisinio reguliavimo priemonės, didinančios regionų plėtros tarybų vaidmenį ir veiklos efektyvumą administruojant ir naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu ir pasiūlė parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo (toliau – Įstatymas) pataisas, užtikrinančias lankstesnį tikslinių teritorijų išskyrimą – nustatančias papildomas tikslinių teritorijų grupes (be keičiamame įstatyme nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės išskiriamų probleminių teritorijų), jas išskiriančius subjektus. Įstatymo projekto tikslas – padidinti regionų plėtros tarybų vaidmenį, veiklos efektyvumą įgyvendinant nacionalinę regioninę politiką; padidinti nacionalinę regioninę politiką įgyvendinančių subjektų veiklos efektyvumą administruojant ir panaudojant Europos Sąjungos finansinę paramą šios paramos 2014–2020 metų programavimo laikotarpiu.
Įstatymo projekto uždaviniai:
projektų nustatymo, rengimo ir įgyvendinimo koordinavimo, tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijų nustatymo ir tikslinių teritorijų išskyrimo, sprendimų atstovauti regionui tarptautinėse regionų bendradarbiavimo organizacijose ir bendradarbiavimo su kitų valstybių regionais priėmimo);
2) užtikrinti lankstesnį tikslinių teritorijų išskyrimą, nustatyti jas išskiriančius subjektus, užtikrinti regionų plėtros tarybų ir savivaldybių institucijų dalyvavimą išskiriant šias teritorijas, patikslinti tikslinėms teritorijoms skiriamų nacionalinės regioninės politikos priemonių nustatymo ir įgyvendinimo būdus;
susijusius su Lietuvos strateginio planavimo dokumentų sistemos pokyčiais ir pasirengimu administruoti ir panaudoti Europos Sąjungos paramą šios paramos 2014–2020 metų programavimo laikotarpiu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės pateikto Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 2, 8, 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-635 nuostatas ir Vyriausybės išvadoje dėl šio įstatymo projekto pateiktus pasiūlymus, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo
pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) parengė Vidaus reikalų ministerija. 3.
teisinis reglamentavimas šiuo metu Įstatymo
priemonės, nustatant kad:
Sąjungos paramos fondų lėšų;
Įstatymo projekte aptartų klausimų teisinis reglamentavimas šiuo metu Įstatymo
priemonės, nustatant kad:
Sąjungos paramos fondų lėšų;
reglamentą;
strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas ir programas ir atsako už nacionalinės regioninės politikos tikslo ir uždavinių įgyvendinimą;
viešosios politikos kryptis nustatantys teisės aktai ir kiti dokumentai atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą bei uždavinius;
dokumentą teikia svarstyti Nacionalinei regioninės plėtros tarybai ir po jos pritarimo – svarstyti ir tvirtinti Vyriausybei;
projektą;
teikia jas svarstyti Nacionalinei regioninės plėtros tarybai ir po jos pritarimo – Vyriausybei tvirtinti;
strategijas ir programas, siūlomas valstybės pagalbos regioninei plėtrai priemones ir, įvertinusi šių priemonių veiksmingumą, teikia ministerijoms išvadas, ar jos atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą ir uždavinius;
regionų plėtros planų, teikia siūlymus dėl jų tobulinimo;
plėtros programos, skirtos tobulinti regioninės plėtros planavimą, teikti pagalbą savivaldybėms rengiant vietines iniciatyvas atitinkančius projektinius pasiūlymus ir plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą regioninės politikos srityje, įgyvendinimą, apie šios programos naudojimą, administruoja regionų plėtros programos lėšas;
savivaldybėms dėl regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos ir probleminių teritorijų plėtros programų įgyvendinimo;
egioninės plėtros planavimo dokumentų aptarimą su valstybės institucijomis ir savivaldybėmis, socialiniais ir ekonominiais partneriais, teikia informaciją apie regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos ir probleminių teritorijų plėtros programų rengimą ir įgyvendinimą valstybės institucijoms, savivaldybėms ir visuomenei.
Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerija, formuodama ir įgyvendindama nacionalinę regioninę politiką:
reglamentą;
strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas ir programas ir atsako už nacionalinės regioninės politikos tikslo ir uždavinių įgyvendinimą;
viešosios politikos kryptis nustatantys teisės aktai ir kiti dokumentai atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą bei uždavinius;
dokumentą teikia svarstyti Nacionalinei regioninės plėtros tarybai ir po jos pritarimo – svarstyti ir tvirtinti Vyriausybei;
projektą;
teikia jas svarstyti Nacionalinei regioninės plėtros tarybai ir po jos pritarimo – Vyriausybei tvirtinti;
strategijas ir programas, siūlomas valstybės pagalbos regioninei plėtrai priemones ir, įvertinusi šių priemonių veiksmingumą, teikia ministerijoms išvadas, ar jos atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą ir uždavinius;
regionų plėtros planų, teikia siūlymus dėl jų tobulinimo;
plėtros programos, skirtos tobulinti regioninės plėtros planavimą, teikti pagalbą savivaldybėms rengiant vietines iniciatyvas atitinkančius projektinius pasiūlymus ir plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą regioninės politikos srityje, įgyvendinimą, apie šios programos naudojimą, administruoja regionų plėtros programos lėšas;
savivaldybėms dėl regionų socialinių ir ekonominių skirtumų maž
inimo programos ir probleminių teritorijų plėtros programų įgyvendinimo;
egioninės plėtros planavimo dokumentų aptarimą su valstybės institucijomis ir savivaldybėmis, socialiniais ir ekonominiais partneriais, teikia informaciją apie regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos ir probleminių teritorijų plėtros programų rengimą ir įgyvendinimą valstybės institucijoms, savivaldybėms ir visuomenei. Įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad regiono plėtros taryba:
Vidaus reikalų ministerijai dėl probleminės teritorijos plėtros programos ir jos vykdymo;
dėl pateiktų išvadų;
Įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad regiono plėtros taryba:
Vidaus reikalų ministerijai dėl probleminės teritorijos plėtros programos ir jos vykdymo;
Įstatymo 14 straipsnyje nustatyti į staigos prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimai įgyvendindant nacionalinę regioninę politiką:
Vietos savivaldos įstatymo
į už tinkamą atstovavimą savivaldybei regiono plėtros taryboje ir šios tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybėje atsako meras.
Regionų plėtros tarybų įgaliojimus ir funkcijas sudarant ir tvirtinant siūlomų finansuoti projektų sąrašus detalizuoja Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuotinų regionų projektų atrankos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 352 . Regionų plėtros tarybų įgaliojimus ir į staigos prie Vidaus reikalų ministerijos funkcijas rengiant, vykdant stebėseną ir keičiant regionų plėtros planus detalizuoja R egionų plėtros planų rengimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1V-706. Įstatyme nėra apibrėžta tikslinės teritorijos sąvoka, išskyrus „probleminės teritorijos“ sąvoką, kuri Įstatymo 2 straipsniu apibrėžiama kaip „ Vyriausybės išskirta tikslinė nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo teritorija, turinti specifinių socialinių ir
(ar) ekonominių problemų, atitinkančių Vyriausybės nustatytus probleminių teritorijų išskyrimo kriterijus“. Pagal Įstatymo 6 straipsnį probleminę teritoriją sudaro: vieno regiono teritorija; kelių regionų, turinčių bendras administracines ribas, arba tų regionų savivaldybių, turinčių bendras administracines ribas, teritorija; regiono dalis, kurioje yra viena savivaldybė arba kelios bendras administracines ribas turinčios savivaldybės, priklausančios tam pačiam regionui. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr.
1482 nustatytas, 3.4 tikslas (taip pat ir šios programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ 2 tikslas) – „Didinti teritorinę sanglaudą regionuose“ ir šio tikslo
teritorijoms (gyvenamosioms vietovėms) būdingas problemas – didinti jų konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą, skatinti jų ekonomikos augimą“ bei
gyvenamąją aplinką (kompleksinis kaimo vietovių vystymas ir plėtra)“. Minėtas tikslas ir uždaviniai gali būti įgyvendinami pasinaudojant 2014–2020 m. Europos Sąjungos paramos lėšomis, laikantis Europos Komisijos pateiktų Sanglaudos politikos turinį 2014–2020 m. laikotarpiu nustatančių reglamentų projektuose keliamų sąlygų, susijusių su priimamų sprendimų decentralizavimu (iniciatyvos teisės suteikimu savivaldybėms planuojant ir įgyvendinant miestų tvarios plėtros veiksmus; bendruomenės inicijuojama vietos plėtra), taip pat integruotųjų teritorinių investicijų mechanizmo taikymu
nuostatos, jų teigiamos savybės ir laukiami teigiami rezultatai
patikslinti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo uždavinius, Įstatyme vartojamas sąvokas, nustatyti Vidaus reikalų ministerijos, įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos, regionų plėtros tarybų, savivaldybių tarybų ir savivaldybių administracijų įgaliojimus, susijusius su tikslinių teritorijų išskyrimu, tikslinių teritorijų vystymo programų rengimu ir tvirtinimu. Probleminė teritorija pagal Įstatymo projekte siūlomas nuostatas išliktų vienu iš tikslinių teritorijų tipų, kurią pagal savo nustatytus kriterijus išskirtų Vyriausybė ir kuri apimtų mažiausiai savivaldybės teritoriją, daugiausiai – kelių regionų, turinčių bendras administracines ribas teritoriją.
Būtų sudarytos sąlygos išskirti tikslines teritorijas, kurios nėra probleminės teritorijos ir gali apimti mažesnes valstybės teritorijos dalis (gyvenamąją vietovę ar jos dalį) ir leistų nustatyti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemones, skirtas konkrečioms gyvenamosioms vietovėms ar jų dalims, pagal šių vietovių specifiką. Tokių tikslinių teritorijų išskyrimas leistų efektyviau įgyvendinti 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos 3 prioriteto „Ekonominiam augimui palanki aplinka“ 3.4 tikslą „Didinti teritorinę sanglaudą regionuose“, už kurio įgyvendinimą atsako Vidaus reikalų ministerija – nustačius tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus konkrečioms gyvenamųjų vietovių grupėms, galima identifikuoti konkrečias, santykinai nedideles teritorijas, kuriose socialinės, ekonominės ar demografinės problemos pasireiškia aštriausiai, lanksčiau reaguoti į pokyčius, užtikrinti vietos bendruomenių ir savivaldybių institucijų įsitraukimą šias problemas sprendžiant.
Įgyvendinant minėto tikslo 3.4.1 uždavinį „Spręsti tikslinėms teritorijoms (gyvenamosioms vietovėms) būdingas problemas – didinti jų konkurencingumą ir gyvenamosios aplinkos patrauklumą, skatinti jų ekonomikos augimą“, investicijas siūloma koncentruoti nepatraukliose ar apleistose, ribojančiose viso miesto ekonominio augimo ir konkurencingumo galimybes didžiųjų miestų dalyse, kuriose formuojasi socialinių patologijų, nusikalstamumo židiniai ir mažesniuose miestuose (savivaldybių centruose ir kituose miestuose), susiduriančiuose su nepakankamo užimtumo, mažo ekonominio aktyvumo, emigracijos problemomis dėl nepatrauklios jų gyvenamosios ir investicinės aplinkos:
kompleksiškai plėtoti ir atnaujinti su problemomis susiduriančių penkių didžiųjų miestų dalių viešąją infrastruktūrą (taip pat plėtoti viešųjų erdvių, urbanistinę infrastruktūrą, pritaikyti apleistas teritorijas investicijoms) – didinti miestų investicinį patrauklumą ir prisidėti prie jų tarptautinio konkurencingumo didėjimo“;
„kompleksiškai atnaujinti savivaldybių centrų ir kitų miestų (turinčių nuo 6
iki 100 tūkst. gyventojų) viešąją infrastruktūrą“.
Įgyvendinant minėto tikslo 3.4.1 uždavinį „Spręsti tikslinėms teritorijoms (gyvenamosioms vietovėms) būdingas problemas – didinti jų konkurencingumą ir gyvenamosios aplinkos patrauklumą, skatinti jų ekonomikos augimą“, investicijas siūloma koncentruoti nepatraukliose ar apleistose, ribojančiose viso miesto ekonominio augimo ir konkurencingumo galimybes didžiųjų miestų dalyse, kuriose formuojasi socialinių patologijų, nusikalstamumo židiniai ir mažesniuose miestuose (savivaldybių centruose ir kituose miestuose), susiduriančiuose su nepakankamo užimtumo, mažo ekonominio aktyvumo, emigracijos problemomis dėl nepatrauklios jų gyvenamosios ir investicinės aplinkos:
kompleksiškai plėtoti ir atnaujinti su problemomis susiduriančių penkių didžiųjų miestų dalių viešąją infrastruktūrą (taip pat plėtoti viešųjų erdvių, urbanistinę infrastruktūrą, pritaikyti apleistas teritorijas investicijoms) – didinti miestų investicinį patrauklumą ir prisidėti prie jų tarptautinio konkurencingumo didėjimo“;
„kompleksiškai atnaujinti savivaldybių centrų ir kitų miestų (turinčių nuo 6
iki 100 tūkst. gyventojų) viešąją infrastruktūrą“. Minėtomis Nacionalinės pažangos programos nuostatomis vadovaujamasi rengiant 2014–2020 metų finansinio laikotarpio Europos Sąjungos paramos programavimo dokumentus: Partnerystės sutartį ir Veiksmų programą, kuriose nustatomos p aramos tvariai miestų plėtrai sąlygos , miestų tikslinių teritorijų nustatymo principai, tikslines teritorijas nustatantys subjektai ir atvejai (sąlygos), kuomet tikslines teritorijas išskiria Vidaus reikalų ministerija ir savivaldybių tarybos. Veiksmų programos projekto 4 skyriuje „Integruotos teritorinės plėtros aprašymas“ nurodyta, kad:5 didieji miestai, kuriuose įgyvendinami tvarios miestų plėtros veiksmai, yra nustatyti 2014–2020 metų Nacionalinės pažangos programoje – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys.
Tikslines teritorijas (šių miestų dalis) atsižvelgdamos į Partnerystės sutarties 3.1.3 dalyje nustatytus principus nustato miestų savivaldybės. Pagal 2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programoje nustatytas takoskyras mažų ir vidutinių miestų grupei priskiriami miestai nuo 6 tūkst. gyv. (išskyrus atskirai grupei priskirtus 5 didžiuosius miestus) ir mažesni savivaldybių centrai. Tikslines teritorijas mažų ir vidutinių miestų grupėje išskirs integruotąsias teritorines investicijas koordinuojanti institucija (Vidaus reikalų ministerija) 2014 metų pradžioje. Siūlomi Įstatymo projekte pakeitimai leistų tikslines teritorijas (miestus) savivaldybių centrų ir kitų miestų (turinčių nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų) grupėje išskirti Vidaus reikalų ministerijai, bendradarbiaujant su regionų plėtros tarybomis, o tikslinių teritorijų (5 didžiųjų miestų dalių) išskyrimą deleguoti savivaldybių taryboms. Vidaus reikalų ministerijai būtų nustatyti įgaliojimai, leidžiantys kartu su savivaldybių, kuriose yra išskirtos tikslinės teritorijos, administracijomis parengti ir tvirtinti šių tikslinių teritorijų vystymo programas. Į gyvendinat 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos 3 prioriteto „Ekonominiam augimui palanki aplinka“ 3.4 tikslo
„Didinti teritorinę sanglaudą regionuose“ 3.4.2 uždavinį
„Gerinti kaimo vietovių gyvenamąją aplinką (kompleksinis
kaimo vietovių vystymas ir plėtra)“ sieki a ma, kad mažieji miestai ir miesteliai taip pat kurtų darbo vietas, o kaimo vietovės diversifikuotų savo ūkio struktūrą ir išliktų gyvybingos, plėtotų bendruomenių socialinę ir kultūrinę veiklą.
Įgyvendinant 3.4.2 uždavinio „Gerinti kaimo vietovių gyvenamąją aplinką (kompleksinis kaimo vietovių vystymas ir plėtra)“ 1 kryptį numatyta „ kompleksiškai atnaujinti 1–6 tūkst. gyventojų turinčių miestų (išskyrus savivaldybių centrus), miestelių ir kaimų (tarp jų ir esančių saugomose teritorijose) bendruomeninę ir viešąją infrastruktūrą, naudoti jų socialinį, kultūrinį ir gamtinį potencialą darniai gyvenamosios aplinkos plėtrai (derinant „Urban“ tipo priemonę ir kaimo plėtros politikos priemones)“. Šio uždavinio nuostatos bus įgyvendinamos pasinaudojant Europos Sąjungos parama, skiriama pagal Europos Sąjungos paramos Veiksmų programos 8.2 investicinį prioritetą „ Parama fiziniam, ekonominiam ir socialiniam nepasiturinčių miestų ir kaimų bendruomenių bei vietovių atnaujinimui“, kuriam nustatomi atitinkami projektų ir veiksmų atrankos principai (įskaitant tikslinių teritorijų išskyrimą), nurodant, kad
integruotus, apimančius keletą sektorių projektus ar jų grupes (URBAN tipo veiksmus), regionų projektų planavimo būdu, regionų plėtros tarybų atrinktose tikslinėse teritorijose. Atrankos kriterijus tikslinių teritorijų grupėje ir, jais vadovaujantis, tikslines teritorijas, nustato regionų plėtros tarybos. Atsižvelgiama į būdingiausias socialines, ekonomines, demografines problemas, šių teritorijų potencialą ir specifinius regiono iššūkius.
Veiklas planuojama įgyvendinti tikslinių teritorijų grupėje, apimančioje mažuosius miestus ir kaimo vietoves (nuo 1 iki 6 tūkst. gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus). Siūlomi Įstatymo projekte pakeitimai tikslines teritorijas šioje gyvenamųjų vietovių grupėje leistų išskirti regionų plėtros taryboms – šis būdas efektyviausias pirmiausiai dėl to, kad tokių gyvenamųjų vietovių skaičius, problemos ir potencialas skirtinguose regionuose labai skiriasi – aplink didžiuosius miestus gausu besiplečiančių priemiesčių, retai apgyvendintose teritorijose vyrauja istoriniai miesteliai ir pan., ir kiekvienam regionui tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijai turėtų būti individualūs. Šioms teritorijoms skiriamas nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemones siūloma nustatyti regiono plėtros plane. 2. Įstatymo projekte siūloma papildyti regionų plėtros tarybų įgaliojimus nuostatomis dėl regioninės svarbos projektų planavimo ir koordinavimo, Įstatymo sąvokose apibrėžiant sąvoką
„regioninės svarbos projektas“ ir suteikiant regionų plėtros taryboms
įgaliojimus pripažinti regionų socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektus regioninės svarbos projektais ir priimti sprendimus dėl regioninės svarbos projektų rengimo ir šių projektų įgyvendinimo koordinavimo būdų; taip pat suteikti regionų plėtros taryboms įgaliojimus priimti sprendimus dėl tarptautinio bendradarbiavimo regioninės plėtros srityje (nustatant, kad regionų plėtros tarybos priima sprendimus dėl atstovavimo regionui tarptautinėse regionų bendradarbiavimo organizacijose ir dėl bendradarbiavimo su kitų valstybių regionais) ir nustatyti atvejus ir sąlygas, kuomet tarptautinis bendradarbiavimas regioninės plėtros srityje finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis.
Siūloma remti tarptautinį bendradarbiavimą regioninės plėtros srityje, apmokant narystės tarptautinėse regionų bendradarbiavimo organizacijose išlaidas (narystės mokestį ir komandiruočių išlaidas regiono plėtros tarybos pirmininkui arba regiono plėtros tarybos deleguotam atstovui) ir bendradarbiavimo su kitų valstybių regionais išlaidas, kuomet atitinkamame regione nacionalinė regioninė politika įgyvendinama pagal tarptautinio bendradarbiavimo programas (komandiruočių išlaidas regionų plėtros tarybų deleguojamiems atstovams ir renginių, vykstančių Lietuvoje, organizavimo išlaidas). 3. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad regiono plėtros tarybos pirmininkui ir jo pavaduotojui, išskyrus atvejus, kai šias pareigas atlieka savivaldybių merai ar jų pavaduotojai, už laiką, praleistą regiono plėtros tarybos posėdžiuose, taip pat vykdant kitas regiono plėtros tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo pareigas, nustatytas regiono plėtros tarybos nuostatuose ir (ar) darbo reglamente mokama kompensacija (toliau – kompensacija).
Kompensacija apskaičiuojama pagal regiono savivaldybių merų pareiginės algos vidurkį ir faktiškai dirbtą laiką, už kurį atlyginimo (darbo užmokesčio) pagrindinė darbovietė nemoka. Kompensaciją moka Vidaus reikalų ministerija arba jos įgaliota institucija. Kompensaciją išmokama visa iš karto už kalendorinį ketvirtį per 30 kalendorinių dienų nuo šio ketvirčio pabaigos pagal įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos parengtus ir Vidaus reikalų ministerijai ar jos įgaliotai institucijai pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir regiono plėtros tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo pagrindinės darbovietės Vidaus reikalų ministerijai ar jos įgaliotai institucijai pateiktą rašytinę informaciją apie laiką, už kurį atlyginimo (darbo užmokesčio) pagrindinė darbovietė nemokėjo. 4. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatas dėl regionų plėtros tarybų patiriamų išlaidų, vykdant joms nustatytus įgaliojimus, padengimo, šiems tikslams skiriamų valstybės biudžeto lėšų administravimą pavedant Vidaus reikalų ministerijai. 5. Atsižvelgus į Lietuvos strateginio planavimo dokumentų sistemos pakeitimus Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr.1220 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ nauja redakcija išdėsčius Strateginio planavimo metodiką, atliekami būtini pakeitimai susiję su regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimo ir (ar) įgyvendinimo reglamentavimu, nuorodų į (strateginio) planavimo ir teritorijų planavimo dokumentus pakeitimu.
ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus siūlomą Įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo projekto įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai Siūlomas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip Įstatymo įgyvendinimo poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai Siūlomas Įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus Įstatymą turės būti pakeista R egionų plėtros planų rengimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1V-706. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams , įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11.
teisės aktai Įstatymui įgyvendinti Vidaus reiklaų ministerija turės nustatyti tikslinių teritorijų vystymo programų rengimo tvarką, pagal kurią bus rengiamos savivaldybių tarybų ir Vidaus reikalų ministerijos išskirtų tikslinių teritorijų vystymo programos, ir tvarką, pagal kurią sudaromi ir tvirtinami regionų plėtros tarybų siūlomų finansuoti projektų sąrašai. Vyriausybė turės nustatyti regionų socialinės ir ekonominės plėtros ir infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti Įstatymo įgyvendinimas Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad Vidaus reikalų ministerija administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas padengti regionų plėtros tarybų patiriamas išlaidas, vykdant joms nustatytus įgaliojimus (kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto ir kitas įprastines veiklos išlaidas), mokėti šio įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nurodytas kompensacijas regiono plėtros pirmininkui ar jo pavaduotojui, remti tarptautinį bendradarbiavimą regioninės plėtros srityje, apmokant narystės tarptautinėse regionų bendradarbiavimo organizacijose išlaidas (narystės mokestį ir komandiruočių išlaidas regiono plėtros tarybos pirmininkui arba regiono plėtros tarybos deleguotam atstovui) ir bendradarbiavimo su kitų valstybių regionais išlaidas, kuomet atitinkamame regione nacionalinė regioninė politika įgyvendinama pagal tarptautinio bendradarbiavimo programas (komandiruočių išlaidas regionų plėtros tarybų deleguojamiems atstovams ir renginių, vykstančių Lietuvoje, organizavimo išlaidas).
Priėmus šias nuostatas bus reikalingos papildomos lėšos, skirtos remti tarptautinį bendradarbiavimą regioninės plėtros srityje ir mokėti Įstatymo projekto 15 straipsnio 10 dalyje nurodytas kompensacijas regiono plėtros pirmininkui ar jo pavaduotojui už laiką, praleistą regiono plėtros tarybos posėdžiuose, taip pat vykdant kitas regiono plėtros tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo pareigas, išskyrus atvejus, kai šias pareigas atlieka savivaldybių merai ar jų pavaduotojai, nustatytas regiono plėtros tarybos nuostatuose ir (ar) darbo reglamente, kuomet darbo užmokesčio už šį laiką pagrindinė darbovietė nemoka.
Valstybės biudžeto lėšas, skirtas kompensuoti Lietuvos Respublikos euroregionų ir regionų išlaidas Europos pasienio regionų asamblėjos nario mokesčiui, organizuoti tarptautiniam regionų bendradarbiavimui plėtoti skirtus mokslinius tyrimus, konferencijas, seminarus Vidaus reiklaų ministerija administravo 2003–2008 metais, vykdydama Lietuvos Respublikos regionų plėtros programą, patvirtintą Vyriausybės 2002 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1905 (bendra šiai programai skiriamų lėšų suma 2008 metais buvo 450 tūkst. Lt, iš kurių tarptautinio bendradarbiavimo veikloms skirta 100 tūkst. Lt) Nuo 2009 metų minėta programa nebefinansuojama valstybės biudžeto lėšomis dėl lėšų trūkumo, taip pat atsiradus galimybei didesnę dalį pagal ją finansuotų veiklų įgyvendinti panaudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Siekiant efektyviai ir taupiai naudoti valstybės biudžeto lėšas, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad bendradarbiavimo su kitų valstybių regionais išlaidos yra apmokamos, kuomet atitinkamame regione nacionalinė regioninė politika įgyvendinama pagal tarptautinio bendradarbiavimo programas. Šių programų įgyvendinimo administravimui yra skiriama Europos Sąjungos finansinė parama (techninė parama), kurios lėšomis gali būti finansuojama didesnė dalis įgyvendinant šias programas patiriamų išlaidų.
Iš valstybės biudžeto turės būti apmokamos tik išlaidos, kurios nefinansuojamos Europos Sąjungos finansinės paramos lėšomis. Todėl planuojama, kad nuo 2015 metų valstybės biudžete turės būti numatyti papildomi
narystės tarptautinėse regionų bendradarbiavimo organizacijose išlaidas (pvz., nario mokestį Europos pasienio regionų asamblėjoje ir komandiruočių išlaidas regiono plėtros tarybos pirmininkui arba regiono plėtros tarybos deleguotam atstovui). Minėta lėšų suma apskaičiuota pagal analogiškų veiklų įgyvendinimo 2003–2008 metais patirtį (įgyvendinant Lietuvos Respublikos regionų plėtros programą) ir pagrindinių Europos regionų bendradarbiavimo organizacijų skelbiamą informaciją apie narystės mokestį (nuo 10 iki 20 tūkst. Lt per metus, priklausomai nuo regiono ar regionų grupės dydžio ir tipo). Pagal Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktą informaciją regiono plėtros pirmininkas regiono plėtros tarybos posėdžiuose, taip pat vykdamas kitas pareigas, nustatytas regiono plėtros tarybos nuostatuose ir (ar) darbo reglamente, vidutiniškai praleidžia 516 valandų arba 65 darbo dienas per metus – tai atitinka 25 proc. 40 valandų darbo savaitės. Regiono plėtros tarybos pirmininko pareigas šiuo metu atlieka 2 regionų plėtros tarybų nariai, kurie nėra savivaldybių merai ar jų pavaduotojai . Įvertinus vidutinį merų pareiginės algos dydį, mokėtinus mokesčius ir įmokas, Įstatymo projekto 15 straipsnio 10 dalyje nurodytoms kompensacijoms regiono plėtros pirmininkui ar jo pavaduotojui mokėti reikės vidutiniškai 40 tūkst. Lt per metus.
Lt per metus. Įvertinus tai, kad apie 80 proc. regiono plėtros tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo faktinio darbo laiko yra skiriama atlikti pareigoms, kurios yra tiesiogiai susijusios su Europos Sąjungos finansinės paramos administravimu, minėtoms kompensacijoms mokėti planuojama naudoti Europos finansinę paramą (techninę paramą) – 32 tūkst. Lt ir valstybės biudžeto lėšas (8 tūkst. Lt). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Vidaus reikalų ministerijai rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Nacionalinė regioninė politika“ , „regiono plėtros taryba“,
„tikslinė teritorija“, „tvari miestų plėtra“.
2014-05-26 Nr. XIIP-1795 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
požiūriu tikslintina projektu keičiamo įstatymo (toliau - projektas) 1 straipsnio konstrukcija „regioninės politikos įgyvendinimą ir jo finansavimą“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 4 straipsnio pavadinimo. 2. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje, 4 straipsnio 5 dalyje, 12 straipsnio 8 punkte, 15 straipsnio 7 dalies 6 ir punktuose, 16 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 bei 2dalies 3 punktuose, 17 straipsnio
socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektai “, 5 straipsnyje – „ socialinės, ekonominės plėtros ir (ar) infrastruktūros projektas
“, tačiau tokių projektų apibrėžimas nėra
pateikiamas, neaiškūs jų rengimo ir įgyvendinimo subjektai. Taip pat minėtos projekte vartojamos sąvokos tarpusavyje nesuderintos. 3. Projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 4 straipsnio 5 dalies 1 punkte, 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama abstrakti sąvoka „planavimo dokumentai“. Ši sąvoka gali apimti su regionine plėtra nesusijusius teritorijų planavimo ar strateginio planavimo dokumentus, todėl reikėtų patikslinti, kokie būtent planavimo dokumentai minėtose projekto nuostatose turimi omenyje. 4. Nesant šios išvados 2 punkte minėtos „socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektų“ sąvokos bei jų rengimo ir įgyvendinimo subjektų apibrėžimo, diskutuotina projekto 4 straipsnio 5 dalies nuostata, kad šie regionų projektai „ gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitų finansavimo šaltinių lėšų “ tik esant tam tikroms vertinamame įstatymo projekte nustatytoms sąlygoms.
Tokia nuostata gali reikšti, kad bet kokių subjektų bet kokie regione įgyvendinami projektai, taip pat ir nesusiję su socialine, ekonomine plėtra bei infrastruktūra, negali būti finansuojami, pavyzdžiui, iš valstybės biudžeto. 5. Projekto 4 straipsnio 5 dalies 2 punkte, 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 4 punkte, 4 dalies 1 punkte,
vartojamas terminas „atskirų ūkio šakų (sektorių) planavimo dokumentai“. Toks planavimo dokumentų tipas nėra apibrėžtas nei projekte, nei galiojančiuose įstatymuose, todėl lieka neaišku, kokie būtent projektai turimi omenyje. 6. Projekto 7 straipsnio pavadinimas
„Tikslinės teritorijos“ tikslintinas pagal šiame straipsnyje siūlomų
reglamentuotų klausimų turinį, apimantį ne tik tikslines, bet ir problemines teritorijas. Šio straipsnio 1 dalyje bei 14 straipsnio 4 dalies 1 punkto b) papunktyje lieka neaiškios klausimo dėl probleminių teritorijų išskyrimo apsvarstymo Nacionalinėje regioninės plėtros taryboje pasekmės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad užtrukus šio dokumento svarstymo taryboje neribotą laiką, gali būti iš esmės apribota šiame projekte siūloma nustatyti Vyriausybės teisė išskirti problemines teritorijas. 7. Projekto
projekte nurodomų regioninės plėtros planavimo dokumentų atveju tokie konkretūs subjektai yra numatyti. 8.
bei problemines teritorijas, reikėtų patikslinti, kad turimos omenyje tik to regiono teritorijos. 9. Projekto
2, 3 ir 4 punkte numatyti įgaliojimai išplečia Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 23 punkte įtvirtintos savarankiškos savivaldybės tarybos funkcijos - „ dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant regionų plėtros programas‘ - turinį. Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio
teisės normos turi derėti tarpusavyje, kartu turėtų būti teikiamos ir atitinkamos Vietos savivaldos įstatymo pataisos. Be to, 2 dalyje įvardinant savivaldybės subjektus, turėtų būti nurodoma savivaldybės vykdomoji institucija, o ne savivaldybės administracija. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, [email protected] A. Ožiūnienė, [email protected] P. Žukauskas, pranas.zukauskas @lrs.lt
2014-09-17 Nr. XIIP-1795(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 4 dalyje, 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 17 straipsnio 4 punkte nurodomi „ socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektai “, o 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžti ir kitur įstatyme nurodomi „ socialinės, ekonominės plėtros ir (ar) infrastruktūros projektai
“, tačiau nėra aiškūs jų rengimo ir įgyvendinimo subjektai. Be
to, šios projekte vartojamos sąvokos turėtų būti suderintos tarpusavyje, t.y. visuomet turėtų būti vartojama 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta sąvoka. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiant
„regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektą“
nėra aišku, kas ir kaip nustatys reikalavimus, pagal kuriuos šie projektai bus rengiami. 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 4 straipsnio 5 dalies 1 punkte, 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama abstrakti sąvoka „planavimo dokumentai“. Ši sąvoka gali apimti su regionine plėtra nesusijusius teritorijų planavimo ar strateginio planavimo dokumentus, todėl reikėtų patikslinti, kokie būtent planavimo dokumentai minėtose projekto nuostatose turimi omenyje. Argumentas, kad ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta žemesnės galios teisės aktu – Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Strateginio planavimo metodikoje, nėra tinkamas vertinant Seimo priimamo įstatymo tekste vartojamas sąvokas. 4.
dalies nuostata, kad „Šis įstatymas, išskyrus 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2014 m. spalio 1 d.“ yra diskutuotina atsižvelgus į Seimo statuto nustatytą įstatymo priėmimo bei Seimo priimto įstatymo pasirašymo procedūrų trukmę (Seimo statuto 127 straipsnio 1 ir 2 dalys, Konstitucijos 71 straipsnio pirmoji dalis). 5. Projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatos „ir apie tai informuoja Seimą“ teisinė prasmė ir tikslas yra diskutuotini atsižvelgus į tai, kad Vyriausybės kompetencijos ribose priimti teisės aktai (nutarimai, sprendimai, rezoliucijos) yra skelbiami Teisės aktų registre (Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, [email protected] A. Ožiūnienė, [email protected] P. Žukauskas, pranas.zukauskas @lrs.lt
komitetas
DĖL
: Saulius Bucevičius – Komiteto pirmininkas, Bronius Pauža – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius; Komiteto biuro patarėjai: Leonardas Michelbertas, Simantė Kairienė, Gabija Jurgelytė, Gintarė Dešukaitė; Gintarė Rimeisienė – Komiteto biuro padėjėja. Kviestieji asmenys:
Algimantas Juocevičius – Vidaus reikalų viceministras, Arūnas Plikšnys – VRM Regioninės politikos departamento direktorius, Andrius Valickas – VRM Regioninės plėtros departamento atstovas, Edita Kriščiūnienė – Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja, Algirdas Astrauskas – Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas, Rolandas Juknevičius – Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos patarėjas, Jonas Sviderskis – LŽŪB generalinis direktorius, Stančikas Andriejus
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LRS Teisės departamentas 2014-05-26 Nr. XIIP-1795 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
konstrukcijos požiūriu tikslintina projektu keičiamo įstatymo (toliau - projektas) 1 straipsnio konstrukcija „regioninės politikos įgyvendinimą ir jo finansavimą“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 4 straipsnio pavadinimo. Pritarti
Teisės departamentas 2014-05-26 Nr. XIIP-1795 2.
straipsnio 5 dalyje, 12 straipsnio 8 punkte, 15 straipsnio 7 dalies 6 ir punktuose, 16 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 bei 2dalies 3 punktuose, 17 straipsnio 4 punkte nurodomi „ socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektai “, 5 straipsnyje – „ socialinės, ekonominės plėtros ir (ar) infrastruktūros projektas “, tačiau tokių projektų apibrėžimas nėra pateikiamas, neaiškūs jų rengimo ir įgyvendinimo subjektai . Taip pat minėtos projekte vartojamos sąvokos tarpusavyje nesuderintos. Pritarti
Teisės departamentas
dalyse, 4 straipsnio 5 dalies 1 punkte, 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama abstrakti sąvoka „planavimo dokumentai “. Ši sąvoka gali apimti su regionine plėtra nesusijusius teritorijų planavimo ar strateginio planavimo dokumentus, todėl reikėtų patikslinti, kokie būtent planavimo dokumentai minėtose projekto nuostatose turimi omenyje
pagrindiniam komitetui
Teisės departamentas
minėtos „socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektų“ sąvokos bei jų rengimo ir įgyvendinimo subjektų apibrėžimo, diskutuotina projekto
gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitų finansavimo šaltinių lėšų
“ tik esant tam tikroms vertinamame įstatymo projekte nustatytoms sąlygoms. Tokia nuostata gali reikšti, kad bet kokių subjektų bet kokie regione
įgyvendinami projektai, taip pat ir nesusiję su socialine, ekonomine plėtra bei infrastruktūra, negali būti finansuojami, pavyzdžiui, iš valstybės biudžeto. Pritarti
Teisės departamentas 2014-05-26 Nr. XIIP-1795 5.
5Projekto 4 straipsnio 5 dalies 2 punkte, 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 4 punkte, 4 dalies 1 punkte, 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 14 straipsnio 4 dalies 1 punkto d) papunktyje vartojamas terminas „atskirų ūkio šakų (sektorių) planavimo dokumentai “. Toks planavimo dokumentų tipas nėra apibrėžtas nei projekte, nei galiojančiuose įstatymuose, todėl lieka neaišku, kokie būtent projektai turimi omenyje . Pritarti
6Projekto 7 straipsnio pavadinimas „Tikslinės teritorijos“ tikslintinas pagal šiame straipsnyje siūlomų reglamentuotų klausimų turinį, apimantį ne tik tikslines, bet ir problemines teritorijas. Šio straipsnio 1 dalyje bei 14 straipsnio 4 dalies 1 punkto b) papunktyje lieka neaiškios klausimo dėl probleminių teritorijų išskyrimo apsvarstymo Nacionalinėje regioninės plėtros taryboje pasekmės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad užtrukus šio dokumento svarstymo taryboje neribotą laiką, gali būti iš esmės apribota šiame projekte siūloma nustatyti Vyriausybės teisė išskirti problemines teritorijas. Spręsti pagrindiniam komitetui
7Projekto 11 straipsnyje lieka neaiškus nurodytų programų rengimo subjekta s, nors kitų projekte nurodomų regioninės plėtros planavimo dokumentų atveju tokie konkretūs subjektai yra numatyti. Spręsti pagrindiniam komitetui
8Projekto 15 straipsnio 7 dalies 4 bei 5 punktų nuostatose nurodant tikslines teritorijas bei problemines teritorijas, reikėtų patikslinti, kad turimos omenyje tik to regiono teritorijos. Pritarti
9LRS Teisės departamentas 2014-05-26 Nr. XIIP-1795 9.
įgaliojimai, iš kurių 2, 3 ir 4 punkte numatyti įgaliojimai išplečia Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 23 punkte įtvirtintos savarankiškos savivaldybės tarybos funkcijos - „ dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant regionų plėtros programas‘ - turinį. Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto teisėkūros sistemiškumo principo nuostatą, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, kartu turėtų būti teikiamos ir atitinkamos Vietos savivaldos įstatymo pataisos . Be to, 2 dalyje įvardinant savivaldybės subjektus, turėtų būti nurodoma savivaldybės vykdomoji institucija, o ne savivaldybės administracija. Spręsti pagrindiniam komitetui
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga 2014-07-08 Nr.14/07-28 Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga pritaria pasiūlymams dėl regioninės plėtros įstatymo VIII-1889 pakeitimo projektui ir siūlo šio įstatymo projekto pakeitimo 2 straipsnio 3.4 punktą papildyti „kaimo plėtros organizacijomis“: už nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo koordinavimą regionuose atsako regionų plėtros tarybos, turinčios viešojo juridinio asmens statusą, kolegialų valdymo organą, sudarytą delegavimo būdu iš trijų šalių atstovų: a) valstybės institucijų (ministerijų) ir savivaldybių tarybų (merų ir tarybos narių) atstovų, b) ekonominių partnerių (asocijuotų verslo, žemės ūkio, kaimo plėtros organizacijų ir pan. struktūrų) atstovų ir c) socialinių partnerių (mokslo ir mokymo įstaigų ir pan.) atstovų, vienasmenį valdymo organą – regiono plėtros tarybos pirmininką ir joms pavaldžias administracijas (agentūras );
įstaigų pasiūlymai: negauta 5.
Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė Virginija Baltraitienė 2014-07-041 Argumentai: Siekiant geriau atskirti problemines teritorijas kaip tikslinių teritorijų rūšį, naudotą 2007-2014 metų ES finansinės paramos laikotarpiu, nuo kitų tikslinių teritorijų, kurios bus išskirtos ir naudojamos 2014-2020 metų ES finansinės paramos laikotarpiu, tikslinga Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo 7 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir patikslinti kitų to straipsnio dalių numeraciją ir nuostatas . Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo 7 straipsnį ir visą straipsnį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Tikslinės teritorijos
Vyriausybė išskiria Vidaus reikalų ministerijos teikimu 2007-2013 metų Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo laikotarpiui . Iki šio teikimo klausimas dėl probleminių teritorijų išskyrimo turi būti apsvarstytas Nacionalinėje regioninės plėtros taryboje. 2. Probleminę teritoriją sudaro:
1) vieno regiono teritorija;
2) kelių regionų, turinčių bendras ribas, arba tų regionų savivaldybių, turinčių bendras ribas, teritorija;
3) regiono dalis, kurioje yra viena savivaldybė arba kelios bendras ribas turinčios savivaldybės, priklausančios tam pačiam regionui. 3.
2014-2020 metų Europos sąjungos finansinės paramos programavimo laikotarpiui) tikslinės teritorijos:
1) teritorija, apimanti miestą, turintį 6 tūkstančius ir daugiau gyventojų ar miestą - savivaldybės centrą, turintį ir mažiau kaip 6 tūkstančius gyventojų;
2) teritorija, apimanti miesto ir (ar) kaimo gyvenamąją vietovę (vietoves), turinčią (turinčias) iki 6 tūkstančių gyventojų, išskyrus miestą - savivaldybės centrą;
3) teritorija, apimanti dalį miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės. 34 . Gyvenamųjų vietovių grupėje, apimančioje miestus, turinčius 6 tūkstančius ir daugiau gyventojų ir mažiau kaip 6 tūkstančius gyventojų turinčius savivaldybių centrus, tikslines teritorijas išskiria Vidaus reikalų ministerija pagal jos Vidaus reikalų ministro nustatytus tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus. 45 . Gyvenamųjų vietovių grupėje, apimančioje miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves, turinčias iki 6 tūkstančių gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus, tikslines teritorijas pagal Vidaus reikalų ministerijos ministro nustatytus tikslinių teritorijų išskyrimo principus ir savo nustatytus tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus išskiria regionų plėtros tarybos. 56 . Savivaldybių tarybos pagal savo nustatytus tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus išskiria mažesnes už gyvenamąją vietovę tikslines teritorijas, priskirtas Vyriausybės patvirtintame planavimo dokumente, kuriame nustatyti tikslinių teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai, nurodytus požymius atitinkančiai teritorijų grupei. Savivaldybės taryba išskiria tikslines teritorijas ir tuo atveju, kai tikslinių teritorijų išskyrimas nėra priskirtas Vyriausybės, Vidaus reikalų ministerijos arba regiono plėtros tarybos kompetencijai.“ Pritarti 2.
Seimo narė Virginija Baltraitienė 2014-07-041 Argumentai: Regionų plėtros tarybų pirmininkams ir jų pavaduotojams (išskyrus savivaldybių merus ir jų etatinius pavaduotojus) už laiką, praleistą vykdant šias pareigas, tikslinga analogiškai kaip ir savivaldybių tarybų nariams mokėti ne kompensaciją, bet nustatyta tvarka apskaičiuoto tam tikro dydžio atlyginimą . Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas padengti regionų plėtros tarybų patiriamas išlaidas vykdant joms nustatytus įgaliojimus (kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto ir kitas įprastines veiklos išlaidas), mokėti šio įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nurodytas kompensacijas nurodytą atlyginimą regiono plėtros pirmininkui ar jo pavaduotojui, remti tarptautinį bendradarbiavimą regioninės plėtros srityje, apmokant narystės tarptautinėse regionų bendradarbiavimo organizacijose išlaidas (narystės mokestį ir komandiruočių išlaidas regiono plėtros tarybos pirmininkui arba regiono plėtros tarybos deleguotam atstovui) ir bendradarbiavimo su kitų valstybių regionais išlaidas, kuomet atitinkamame regione nacionalinė regioninė politika įgyvendinama pagal tarptautinio bendradarbiavimo programas (komandiruočių išlaidas regionų plėtros tarybų deleguojamiems atstovams ir renginių, vykstančių Lietuvoje, organizavimo išlaidas);
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas padengti regionų plėtros tarybų patiriamas išlaidas vykdant joms nustatytus įgaliojimus (kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto ir kitas įprastines veiklos išlaidas), mokėti šio įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nurodytas kompensacijas nurodytą atlyginimą regiono plėtros pirmininkui ar jo pavaduotojui, remti tarptautinį bendradarbiavimą regioninės plėtros srityje, apmokant narystės tarptautinėse regionų bendradarbiavimo organizacijose išlaidas (narystės mokestį ir komandiruočių išlaidas regiono plėtros tarybos pirmininkui arba regiono plėtros tarybos deleguotam atstovui) ir bendradarbiavimo su kitų valstybių regionais išlaidas, kuomet atitinkamame regione nacionalinė regioninė politika įgyvendinama pagal tarptautinio bendradarbiavimo programas (komandiruočių išlaidas regionų plėtros tarybų deleguojamiems atstovams ir renginių, vykstančių Lietuvoje, organizavimo išlaidas);
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Regiono plėtros tarybos pirmininkui ir jo pavaduotojui, išskyrus atvejus, kai šias pareigas atlieka savivaldybių merai ar jų pavaduotojai, už laiką, praleistą regiono plėtros tarybos posėdžiuose, taip pat vykdant kitas regiono plėtros tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo pareigas, nustatytas regiono plėtros tarybos nuostatuose ir (ar) darbo reglamente mokama kompensacija mokamas atlyginimas (toliau – kompensacija atlyginimas ). Kompensacija apskaičiuojama Atlyginimas apskaičiuojamas pagal regiono savivaldybių merų pareiginės algos vidurkį ir faktiškai dirbtą laiką, už kurį atlyginimo (darbo užmokesčio) pagrindinė darbovietė nemoka .
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto
straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Kompensaciją Atlyginimą moka Vidaus reikalų ministerija arba jos įgaliota institucija. Kompensacija išmokama visa Atlyginimas išmokamas visas iš karto už kalendorinį ketvirtį per 30 kalendorinių dienų nuo šio ketvirčio pabaigos pagal įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos parengtus ir Vidaus reikalų ministerijai arba jos įgaliotai institucijai pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius. ir regiono plėtros tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo pagrindinės darbovietės Vidaus reikalų ministerijai arba jos įgaliotai institucijai pateiktą rašytinę informaciją apie laiką, už kurį atlyginimo (darbo užmokesčio) pagrindinė darbovietė nemokėjo . Pritarti
narė Virginija Baltraitienė 2014-07-04 Argumentai: Pagrįstai teigtina, kad esamas nacionalinės regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo mechanizmas yra nepakankamai efektyvus ir veiksmingas, negarantuoja teritorinių gyvenimo kokybės skirtumų ženklesnio mažėjimo, nepakankamai mobilizuoja ir motyvuoja regionuose esančius viešosios valdžios, mokslo ir verslo sektorius kartu spręsti ekonominės plėtros problemas, pradeda nebeatitikti laikmečio reikalavimų ir toliau (sprendžiant pagal siūlomas naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo projekto nuostatas) nėra orientuojamas į pirmaujančių šioje srityje šalių gerosios patirties panaudojimą. Todėl yra tikslinga, pasinaudojant kitų šalių gerąja patirtimi ir mokslo visuomenės rekomendacijomis, sukurti ir teisiškai įtvirtinti naujos kartos nacionalinės regioninės politikos sistemą, kurią būtų galima įdiegti iki prasidedant naujam ES paramos planavimo ir finansavimo laikotarpiui.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dal į is , įsigalioja 2014 m. spalio 1 d. 2. Vyriausybė, jos įgaliot a os institucij a os ir Vidaus reikalų ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus 3.
Vyriausybė iki 2015 m. gegužės 1 d. parengia naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo koncepciją, ir iki 2015 m. spalio 1 d. pateikia Seimui jos pagrindu parengtą Lietuvos regioninės plėtros įstatymo naują redakciją bei įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, reikalingus šio įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą, atsižvelgiant į šiuos teisinio reguliavimo tikslus ir uždavinius: 3.1) nacionalinė regioninė politika formuojama ir įgyvendinama kaip viešoji politika, orientuota į subalansuotą visų Lietuvos regionų konkurencinių, taip pat ir tarptautinių, pranašumų (regioninių verslo klasterizacijos iniciatyvų, regiono sumanios specializacijos-regioninių inovacijų sistemų, žmogiškųjų išteklių regionų reikmėms ir pan.) vystymą; 3.2) pertvarkoma Lietuvos strateginio planavimo sistema, užtikrinant „iš apačios į viršų“ ir
„iš viršaus į apačią“ planavimo principų suderinamumą regioniniu lygiu, kad
nacionalinė regioninė politika būtų formuojama Lietuvos regioninės politikos strategijos pagrindu ir įgyvendinama per regionų plėtros planus, pagal kuriuos būtų koordinuojamos regione atliekamos viešosios investicijos; 3.3) nacionalinė regioninė politika įgyvendinama regionuose, tarp jų ir tokiuose, kurie gali nesutapti su Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniais vienetais – apskritimis; 3.4) už nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo koordinavimą regionuose atsako regionų plėtros tarybos, turinčios viešojo juridinio asmens statusą, kolegialų valdymo organą, sudarytą delegavimo būdu iš trijų šalių atstovų: a) valstybės institucijų (ministerijų) ir savivaldybių tarybų (merų ir tarybos narių) atstovų, b) ekonominių partnerių (asocijuotų verslo, žemės ūkio ir pan. struktūrų) atstovų ir c) socialinių partnerių (mokslo ir mokymo įstaigų ir pan.) atstovų, vienasmenį valdymo organą – regiono plėtros tarybos pirmininką ir joms pavaldžias administracijas (agentūras); 3.5) regionų plėtros taryboms būtų suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, tai yra teisė pagal savo kompetenciją priimti sprendimus, kurie būtų privalomi jiems nepavaldiems subjektams (fiziniams ir juridiniams asmenims); 3.6) vienasmenis valdymo organas – Regioninės plėtros tarybos pirmininkas į pareigas būtų skiriamas Vyriausybės nutarimu Regioninės plėtros tarybos siūlymu, arba Regioninės plėtros tarybos sprendimu, Vyriausybei pritarus; už darbą, vykdant pareigas, Regioninės plėtros tarybos pirmininkui mokamas nustatyto dydžio atlyginimas; 3.7) Regionų plėtros tarybos savarankiškai, teisės aktų nustatyta tvarka, disponuotų savo veiklai reikalingais ištekliais skiriamais (gaunamais) iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat ES struktūrinių fondų ir kitų finansinių instrumentų bei kitų teisės aktais nustatytų pajamų šaltinių.
Vyriausybė iki 2015 m. gegužės 1 d. parengia naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo koncepciją, ir iki 2015 m. spalio 1 d. pateikia Seimui jos pagrindu parengtą Lietuvos regioninės plėtros įstatymo naują redakciją bei įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, reikalingus šio įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą, atsižvelgiant į šiuos teisinio reguliavimo tikslus ir uždavinius: 3.1) nacionalinė regioninė politika formuojama ir įgyvendinama kaip viešoji politika, orientuota į subalansuotą visų Lietuvos regionų konkurencinių, taip pat ir tarptautinių, pranašumų (regioninių verslo klasterizacijos iniciatyvų, regiono sumanios specializacijos-regioninių inovacijų sistemų, žmogiškųjų išteklių regionų reikmėms ir pan.) vystymą; 3.2) pertvarkoma Lietuvos strateginio planavimo sistema, užtikrinant „iš apačios į viršų“ ir
„iš viršaus į apačią“ planavimo principų suderinamumą regioniniu lygiu, kad
nacionalinė regioninė politika būtų formuojama Lietuvos regioninės politikos strategijos pagrindu ir įgyvendinama per regionų plėtros planus, pagal kuriuos būtų koordinuojamos regione atliekamos viešosios investicijos; 3.3) nacionalinė regioninė politika įgyvendinama regionuose, tarp jų ir tokiuose, kurie gali nesutapti su Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniais vienetais – apskritimis; 3.4) už nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo koordinavimą regionuose atsako regionų plėtros tarybos, turinčios viešojo juridinio asmens statusą, kolegialų valdymo organą, sudarytą delegavimo būdu iš trijų šalių atstovų: a) valstybės institucijų (ministerijų) ir savivaldybių tarybų (merų ir tarybos narių) atstovų, b) ekonominių partnerių (asocijuotų verslo, žemės ūkio ir pan. struktūrų) atstovų ir c) socialinių partnerių (mokslo ir mokymo įstaigų ir pan.) atstovų, vienasmenį valdymo organą – regiono plėtros tarybos pirmininką ir joms pavaldžias administracijas (agentūras); 3.5) regionų plėtros taryboms būtų suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, tai yra teisė pagal savo kompetenciją priimti sprendimus, kurie būtų privalomi jiems nepavaldiems subjektams (fiziniams ir juridiniams asmenims); 3.6) vienasmenis valdymo organas – Regioninės plėtros tarybos pirmininkas į pareigas būtų skiriamas Vyriausybės nutarimu Regioninės plėtros tarybos siūlymu, arba Regioninės plėtros tarybos sprendimu, Vyriausybei pritarus; už darbą, vykdant pareigas, Regioninės plėtros tarybos pirmininkui mokamas nustatyto dydžio atlyginimas; 3.7) Regionų plėtros tarybos savarankiškai, teisės aktų nustatyta tvarka, disponuotų savo veiklai reikalingais ištekliais skiriamais (gaunamais) iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat ES struktūrinių fondų ir kitų finansinių instrumentų bei kitų teisės aktais nustatytų pajamų šaltinių. Nepritarti Balsavimo rezultatai: 3 – „už“,
Komiteto narių nuomone, negalima formuluoti ir nurodyti kas bus dar rengiamame naujame įstatymo projekte.
Pasiūlymai turi būti teikiami svarstomam įstatymo projektui, o ne tam, kurio dar nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui (Nr. XIIP-1795) ir Komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Jonas Kondrotas. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DĖL REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIP-1795 2014 m. liepos 16 d. Nr. 113-P-21 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Virginija Baltraitienė, Komiteto pirmininkė, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Valentinas Bukauskas, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja; Arūnas Plikšnys, Vidaus reikalų ministerijos departamento direktorius; Andrius Valickas, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės plėtros departamento vyresnysis specialistas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-271 4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
1Gramatinės sakinio konstrukcijos požiūriu tikslintina projektu keičiamo įstatymo (toliau - projektas) 1 straipsnio konstrukcija „regioninės politikos įgyvendinimą ir jo finansavimą“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 4 straipsnio pavadinimo. Pritarti Komitetas teikia patobulintą projektą
Projekto 2 straipsnio 4 dalyje, 4 straipsnio 5 dalyje, 12 straipsnio 8 punkte, 15 straipsnio 7 dalies 6 ir punktuose, 16 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 bei 2 dalies 3 punktuose, 17 straipsnio 4 punkte nurodomi „ socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektai “, 5 straipsnyje – „ socialinės, ekonominės plėtros ir (ar) infrastruktūros projektas “, tačiau tokių projektų apibrėžimas nėra pateikiamas, neaiškūs jų rengimo ir įgyvendinimo subjektai. Taip pat minėtos projekte vartojamos sąvokos tarpusavyje nesuderintos. Pritarti
3
413
212
straipsnio 5 dalies 1 punkte, 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama abstrakti sąvoka „planavimo dokumentai“. Ši sąvoka gali apimti su regionine plėtra nesusijusius teritorijų planavimo ar strateginio planavimo dokumentus, todėl reikėtų patikslinti, kokie būtent planavimo dokumentai minėtose projekto nuostatose turimi omenyje. Nepritarti Sąvoka „Planavimo dokumentai“ naudojama kaip Strateginio planavimo metodikoje (Metodika nustato konkrečius planavimo dokumentus:
Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, kitas strategijas, taip pat ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programas, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybės programą, Nacionalinės pažangos programą, tarpinstitucinius veiklos planus, veiksmų planus ir strateginius veiklos planus). Įstatymo projekte, naudojant skiriamąjį požymį - dokumentai, kuriuose nurodyti tikslinių teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai
m. Nacionalinės pažangos programa ir šios programos prioriteto „Regioninė plėtra“ įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas.
4
5
„socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektų“ sąvokos bei
jų rengimo ir įgyvendinimo subjektų apibrėžimo, diskutuotina projekto 4 straipsnio 5 dalies nuostata, kad šie regionų projektai „ gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitų finansavimo šaltinių lėšų
“ tik esant tam tikroms vertinamame įstatymo projekte nustatytoms
sąlygoms. Tokia nuostata gali reikšti, kad bet kokių subjektų bet kokie regione įgyvendinami projektai, taip pat ir nesusiję su socialine, ekonomine plėtra bei infrastruktūra, negali būti finansuojami, pavyzdžiui, iš valstybės biudžeto. Pritarti
5
straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 4 punkte, 4 dalies 1 punkte, 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 14 straipsnio 4 dalies 1 punkto d) papunktyje vartojamas terminas „atskirų ūkio šakų (sektorių) planavimo dokumentai“. Toks planavimo dokumentų tipas nėra apibrėžtas nei projekte, nei galiojančiuose įstatymuose, todėl lieka neaišku, kokie būtent projektai turimi omenyje. Pritarti
6
teritorijos“ tikslintinas pagal šiame straipsnyje siūlomų reglamentuotų klausimų turinį, apimantį ne tik tikslines, bet ir problemines teritorijas. Šio straipsnio 1 dalyje bei 14 straipsnio 4 dalies 1 punkto b) papunktyje lieka neaiškios klausimo dėl probleminių teritorijų išskyrimo apsvarstymo Nacionalinėje regioninės plėtros taryboje pasekmės.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad užtrukus šio dokumento svarstymo taryboje neribotą laiką, gali būti iš esmės apribota šiame projekte siūloma nustatyti Vyriausybės teisė išskirti problemines teritorijas. Nepritarti Probleminė teritorija yra apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal jos nustatytus probleminių teritorijų išskyrimo kriterijus išskirta tikslinė teritorija . T.y. kaip vienas iš galimų tikslinių teritorijų tipų. Projekto 14 straipsnio
yra konsultacinė grupė , susidedanti iš ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, socialinių ir ekonominių partnerių atstovų ir regionų plėtros tarybų pirmininkų, kuri pagal
papunktį teikia išvadas Vidaus reikalų ministerijai dėl Vyriausybės nutarimų dėl probleminių teritorijų išskyrimo kriterijų nustatymo ir probleminių teritorijų išskyrimo projektų. T.y. priima patariamojo pobūdžio sprendimus. 13 straipsnio 2 dalies
organizuoja Vidaus reikalų ministerija. Tai yra, Vidaus reikalų ministerija turi visas sąlygas rengdama atitinkamų teisės aktų projektus organizuoti Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdį ir gauti patariamojo pobūdžio išvadą. 7
subjektas, nors kitų projekte nurodomų regioninės plėtros planavimo dokumentų atveju tokie konkretūs subjektai yra numatyti.
13 straipsnio 2 dalies 14 punkte nurodyta, kad šias programas rengia Vidaus reikalų ministerija kartu su savivaldybių, kuriose yra savivaldybių tarybų ar Vidaus reikalų ministerijos išskirtos tikslinės teritorijos, vykdomosiomis institucijomis ir administracijomis rengia šių tikslinių teritorijų vystymo programas. Toks reglamentavimas nustatytas atsižvelgus į
reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013, L 347, p. 320), nuostatas dėl paramos integruotiems miestų tvarios plėtros veiksmams valdymo decentralizavimo (miestų savivaldybių įtraukimo). Konkretūs veiksmai, kuriuos rengiant programas atlieka savivaldybių administracijos ir ministerija, nustatomi vidaus reikalų ministro. 8
7
straipsnio 7 dalies 4 bei 5 punktų nuostatose nurodant tikslines teritorijas bei problemines teritorijas, reikėtų patikslinti, kad turimos omenyje tik to regiono teritorijos. Pritarti
9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-2716 1,2 9.
Projekto 16 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti savivaldybių tarybų įgaliojimai, iš kurių 2, 3 ir 4 punkte numatyti įgaliojimai išplečia Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 23 punkte įtvirtintos savarankiškos savivaldybės tarybos funkcijos
Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto teisėkūros sistemiškumo principo nuostatą, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, kartu turėtų būti teikiamos ir atitinkamos Vietos savivaldos įstatymo pataisos. Be to, 2 dalyje įvardinant savivaldybės subjektus, turėtų būti nurodoma savivaldybės vykdomoji institucija, o ne savivaldybės administracija. Pritarti iš dalies Nepritarti:
Vietos savivaldos įstatymą keisti netikslinga. Projekto 16 straipsnio nuostatos iš esmės papildo ir detalizuoja, bet ne pakeičia Vietos savivaldos įstatymu nustatytas savivaldybių funkcijas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį savivaldybės atsako už aplinkos kokybės gerinimą ir apsaugą, sąlygų verslo ir turizmo plėtrai sudarymą ir šios veiklos skatinimą, dalyvavimą sprendžiant gyventojų užimtumo klausimus, informacinės visuomenės plėtros priemonių įgyvendinimą ir kitas funkcijas, tiesiogiai susijusias su tikslinių teritorijų nustatymų (tikslinės teritorijos nustatomos atitinkamų veiksmų įgyvendinimui) ir jų vystymo programų turiniu. Todėl suteikti savivaldybėms papildomų funkcijų ar detalizuoti Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 23 punkte nustatytą funkciją
„dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant regionų
plėtros programas“ netikslinga. Pritarti: Įvardinant savivaldybės subjektus, turėtų būti nurodoma savivaldybės vykdomoji institucija, o ne savivaldybės administracija. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
234 Siūlo Įstatymo projekto
organizacijomis“. Pritarti iš dalies Komitetas teikia patobulintą Įstatymo projektą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo narė V. Baltraitienė 2014-07-041 Argumentai: Siekiant geriau atskirti problemines teritorijas kaip tikslinių teritorijų rūšį, naudotą 2007-2014 metų ES finansinės paramos laikotarpiu, nuo kitų tikslinių teritorijų, kurios bus išskirtos ir naudojamos 2014-2020 metų ES finansinės paramos laikotarpiu, tikslinga Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo 7 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir patikslinti kitų to straipsnio dalių numeraciją ir nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo 7 straipsnį ir visą straipsnį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Tikslinės teritorijos
teikimu 2007-2013 metų Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo laikotarpiui . Iki šio teikimo klausimas dėl probleminių teritorijų išskyrimo turi būti apsvarstytas Nacionalinėje regioninės plėtros taryboje. 2. Probleminę teritoriją sudaro:
1) vieno regiono teritorija;
2) kelių regionų, turinčių bendras ribas, arba tų regionų savivaldybių, turinčių bendras ribas, teritorija;
3) regiono dalis, kurioje yra viena savivaldybė arba kelios bendras ribas turinčios savivaldybės, priklausančios tam pačiam regionui. 3.
(išskiriamos 2014-2020 metų Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo laikotarpiui) tikslinės teritorijos:
miestą - savivaldybės centrą, turintį ir mažiau kaip 6 tūkstančius gyventojų;
turinčią (turinčias) iki 6 tūkstančių gyventojų, išskyrus miestą - savivaldybės centrą;
. Gyvenamųjų vietovių grupėje, apimančioje miestus, turinčius 6 tūkstančius ir daugiau gyventojų ir mažiau kaip 6 tūkstančius gyventojų turinčius savivaldybių centrus, tikslines teritorijas išskiria Vidaus reikalų ministerija pagal jos Vidaus reikalų ministro nustatytus tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus. 45 . Gyvenamųjų vietovių grupėje, apimančioje miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves, turinčias iki 6 tūkstančių gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus, tikslines teritorijas pagal Vidaus reikalų ministerijos ministro nustatytus tikslinių teritorijų išskyrimo principus ir savo nustatytus tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus išskiria regionų plėtros tarybos. 56 . Savivaldybių tarybos pagal savo nustatytus tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus išskiria mažesnes už gyvenamąją vietovę tikslines teritorijas, priskirtas Vyriausybės patvirtintame planavimo dokumente, kuriame nustatyti tikslinių teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai, nurodytus požymius atitinkančiai teritorijų grupei. Savivaldybės taryba išskiria tikslines teritorijas ir tuo atveju, kai tikslinių teritorijų išskyrimas nėra priskirtas Vyriausybės, Vidaus reikalų ministerijos arba regiono plėtros tarybos kompetencijai.“
2 Seimo narė V.
Baltraitienė 2014-07-04 Argumentai: Regionų plėtros tarybų pirmininkams ir jų pavaduotojams (išskyrus savivaldybių merus ir jų etatinius pavaduotojus) už laiką, praleistą vykdant šias pareigas, tikslinga analogiškai kaip ir savivaldybių tarybų nariams mokėti ne kompensaciją, bet nustatyta tvarka apskaičiuoto tam tikro dydžio atlyginimą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas padengti regionų plėtros tarybų patiriamas išlaidas vykdant joms nustatytus įgaliojimus (kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto ir kitas įprastines veiklos išlaidas), mokėti šio įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nurodytas kompensacijas nurodytą atlyginimą regiono plėtros pirmininkui ar jo pavaduotojui, remti tarptautinį bendradarbiavimą regioninės plėtros srityje, apmokant narystės tarptautinėse regionų bendradarbiavimo organizacijose išlaidas (narystės mokestį ir komandiruočių išlaidas regiono plėtros tarybos pirmininkui arba regiono plėtros tarybos deleguotam atstovui) ir bendradarbiavimo su kitų valstybių regionais išlaidas, kuomet atitinkamame regione nacionalinė regioninė politika įgyvendinama pagal tarptautinio bendradarbiavimo programas (komandiruočių išlaidas regionų plėtros tarybų deleguojamiems atstovams ir renginių, vykstančių Lietuvoje, organizavimo išlaidas);“ Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas padengti regionų plėtros tarybų patiriamas išlaidas vykdant joms nustatytus įgaliojimus (kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto ir kitas įprastines veiklos išlaidas), mokėti šio įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nurodytas kompensacijas nurodytą atlyginimą regiono plėtros pirmininkui ar jo pavaduotojui, remti tarptautinį bendradarbiavimą regioninės plėtros srityje, apmokant narystės tarptautinėse regionų bendradarbiavimo organizacijose išlaidas (narystės mokestį ir komandiruočių išlaidas regiono plėtros tarybos pirmininkui arba regiono plėtros tarybos deleguotam atstovui) ir bendradarbiavimo su kitų valstybių regionais išlaidas, kuomet atitinkamame regione nacionalinė regioninė politika įgyvendinama pagal tarptautinio bendradarbiavimo programas (komandiruočių išlaidas regionų plėtros tarybų deleguojamiems atstovams ir renginių, vykstančių Lietuvoje, organizavimo išlaidas);“ Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Regiono plėtros tarybos pirmininkui ir jo pavaduotojui, išskyrus atvejus, kai
šias pareigas atlieka savivaldybių merai ar jų pavaduotojai, už laiką, praleistą regiono plėtros tarybos posėdžiuose, taip pat vykdant kitas regiono plėtros tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo pareigas, nustatytas regiono plėtros tarybos nuostatuose ir (ar) darbo reglamente mokama kompensacija mokamas atlyginimas (toliau – kompensacija atlyginimas ).
Kompensacija apskaičiuojama Atlyginimas apskaičiuojamas pagal regiono savivaldybių merų pareiginės algos vidurkį ir faktiškai dirbtą laiką, už kurį atlyginimo (darbo užmokesčio) pagrindinė darbovietė nemoka vykdant regiono plėtros tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo pareigas .“ Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Kompensaciją Atlyginimą moka Vidaus reikalų ministerija arba jos įgaliota institucija. Kompensacija išmokama visa Atlyginimas išmokamas visas iš karto už kalendorinį ketvirtį per 30 kalendorinių dienų nuo šio ketvirčio pabaigos pagal įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos parengtus ir Vidaus reikalų ministerijai arba jos įgaliotai institucijai pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius. ir regiono plėtros tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo pagrindinės darbovietės Vidaus reikalų ministerijai arba jos įgaliotai institucijai pateiktą rašytinę informaciją apie laiką, už kurį atlyginimo (darbo užmokesčio) pagrindinė darbovietė nemokėjo .“ Pritarti
3 Seimo narė V.
Baltraitienė2014-07-042 Argumentai: Pagrįstai teigtina, kad esamas nacionalinės regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo mechanizmas yra nepakankamai efektyvus ir veiksmingas, negarantuoja teritorinių gyvenimo kokybės skirtumų ženklesnio mažėjimo, nepakankamai mobilizuoja ir motyvuoja regionuose esančius viešosios valdžios, mokslo ir verslo sektorius kartu spręsti ekonominės plėtros problemas, pradeda nebeatitikti laikmečio reikalavimų ir toliau (sprendžiant pagal siūlomas naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo projekto nuostatas) nėra orientuojamas į pirmaujančių šioje srityje šalių gerosios patirties panaudojimą. Todėl yra tikslinga, pasinaudojant kitų šalių gerąja patirtimi ir mokslo visuomenės rekomendacijomis, sukurti ir teisiškai įtvirtinti naujos kartos nacionalinės regioninės politikos sistemą, kurią būtų galima įdiegti iki prasidedant naujam ES paramos planavimo ir finansavimo laikotarpiui. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dal į is , įsigalioja 2014 m. spalio 1 d. 2. Vyriausybė, jos įgaliot a os institucij a os ir Vidaus reikalų ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus 3.
Vyriausybė iki 2015 m. gegužės 1 d. parengia naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo koncepciją, ir iki 2015 m. spalio 1 d. pateikia Seimui jos pagrindu parengtą Lietuvos regioninės plėtros įstatymo naują redakciją bei įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, reikalingus šio įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą, atsižvelgiant į šiuos teisinio reguliavimo tikslus ir uždavinius:
politika, orientuota į subalansuotą visų Lietuvos regionų konkurencinių, taip pat ir tarptautinių, pranašumų (regioninių verslo klasterizacijos iniciatyvų, regiono sumanios specializacijos-regioninių inovacijų sistemų, žmogiškųjų išteklių regionų reikmėms ir pan.) vystymą;
viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ planavimo principų suderinamumą regioniniu lygiu, kad nacionalinė regioninė politika būtų formuojama Lietuvos regioninės politikos strategijos pagrindu ir įgyvendinama per regionų plėtros planus, pagal kuriuos būtų koordinuojamos regione atliekamos viešosios investicijos;
kurie gali nesutapti su Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniais vienetais – apskritimis;
4) už nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo koordinavimą regionuose atsako regionų plėtros tarybos, turinčios viešojo juridinio asmens statusą, kolegialų valdymo organą, sudarytą delegavimo būdu iš trijų šalių atstovų: a) valstybės institucijų (ministerijų) ir savivaldybių tarybų (merų ir tarybos narių) atstovų, b) ekonominių partnerių (asocijuotų verslo, žemės ūkio ir pan. struktūrų) atstovų ir c) socialinių partnerių (mokslo ir mokymo įstaigų ir pan.) atstovų, vienasmenį valdymo organą – regiono plėtros tarybos pirmininką ir joms pavaldžias administracijas (agentūras);
tai yra teisė pagal savo kompetenciją priimti sprendimus, kurie būtų privalomi jiems nepavaldiems subjektams (fiziniams ir juridiniams asmenims);
pareigas būtų skiriamas Vyriausybės nutarimu Regioninės plėtros tarybos siūlymu, arba Regioninės plėtros tarybos sprendimu, Vyriausybei pritarus; už darbą, vykdant pareigas, Regioninės plėtros tarybos pirmininkui mokamas nustatyto dydžio atlyginimas;
7) Regionų plėtros tarybos savarankiškai, teisės aktų nustatyta tvarka, disponuotų savo veiklai reikalingais ištekliais skiriamais (gaunamais) iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat ES struktūrinių fondų ir kitų finansinių instrumentų bei kitų teisės aktais nustatytų pajamų šaltinių.
Vyriausybė iki 2015 m. gegužės 1 d. parengia naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo koncepciją, ir iki 2015 m. spalio 1 d. pateikia Seimui jos pagrindu parengtą Lietuvos regioninės plėtros įstatymo naują redakciją bei įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, reikalingus šio įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą, atsižvelgiant į šiuos teisinio reguliavimo tikslus ir uždavinius:
politika, orientuota į subalansuotą visų Lietuvos regionų konkurencinių, taip pat ir tarptautinių, pranašumų (regioninių verslo klasterizacijos iniciatyvų, regiono sumanios specializacijos-regioninių inovacijų sistemų, žmogiškųjų išteklių regionų reikmėms ir pan.) vystymą;
viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ planavimo principų suderinamumą regioniniu lygiu, kad nacionalinė regioninė politika būtų formuojama Lietuvos regioninės politikos strategijos pagrindu ir įgyvendinama per regionų plėtros planus, pagal kuriuos būtų koordinuojamos regione atliekamos viešosios investicijos;
kurie gali nesutapti su Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniais vienetais – apskritimis;
4) už nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo koordinavimą regionuose atsako regionų plėtros tarybos, turinčios viešojo juridinio asmens statusą, kolegialų valdymo organą, sudarytą delegavimo būdu iš trijų šalių atstovų: a) valstybės institucijų (ministerijų) ir savivaldybių tarybų (merų ir tarybos narių) atstovų, b) ekonominių partnerių (asocijuotų verslo, žemės ūkio ir pan. struktūrų) atstovų ir c) socialinių partnerių (mokslo ir mokymo įstaigų ir pan.) atstovų, vienasmenį valdymo organą – regiono plėtros tarybos pirmininką ir joms pavaldžias administracijas (agentūras);
tai yra teisė pagal savo kompetenciją priimti sprendimus, kurie būtų privalomi jiems nepavaldiems subjektams (fiziniams ir juridiniams asmenims);
pareigas būtų skiriamas Vyriausybės nutarimu Regioninės plėtros tarybos siūlymu, arba Regioninės plėtros tarybos sprendimu, Vyriausybei pritarus; už darbą, vykdant pareigas, Regioninės plėtros tarybos pirmininkui mokamas nustatyto dydžio atlyginimas;
7) Regionų plėtros tarybos savarankiškai, teisės aktų nustatyta tvarka, disponuotų savo veiklai reikalingais ištekliais skiriamais (gaunamais) iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat ES struktūrinių fondų ir kitų finansinių instrumentų bei kitų teisės aktais nustatytų pajamų šaltinių. Pritarti iš dalies:
1) pritarti 2 straipsnio 1 ir 2 dalims
2) pritarti su pakeitimais 2 straipsnio 3 daliai Tikslinga pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 straipsnis.
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio
, įsigalioja 2014 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliotos institucijos ir Vidaus reikalų ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
redakcijos Lietuvos regioninės plėtros įstatymo koncepciją ir apie tai informuoja Lietuvos Respublikos Seimą, ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui jos pagrindu parengtą Lietuvos regioninės plėtros įstatymo naują redakciją bei įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, reikalingus šio įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą, atsižvelgiant į šiuos teisinio reguliavimo tikslus ir uždavinius:
1) nacionalinė regioninė politika formuojama ir įgyvendinama kaip viešoji politika, orientuota į subalansuotą visų Lietuvos regionų konkurencinių, taip pat ir tarptautinių, pranašumų (regioninių verslo klasterių kūrimo iniciatyvų, regiono sumanios specializacijos-regioninių inovacijų sistemų, žmogiškųjų išteklių regionų reikmėms ir pan.) vystymą;
viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ planavimo principų suderinamumą regioniniu lygiu, kad nacionalinė regioninė politika būtų formuojama Lietuvos regioninės politikos strategijos pagrindu ir įgyvendinama per regionų plėtros planus, pagal kuriuos būtų koordinuojamos regione atliekamos viešosios investicijos;
planiniuose teritorinių socialinių-ekonominių skirtumų mažinimui ir darniai plėtrai skirtuose teritoriniuose dariniuose - regionuose, tarp jų ir tokiuose, kurie gali nesutapti su Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniais vienetais – apskritimis;
4) už dalyvavimą formuojant nacionalinę regioninę politiką ir jos įgyvendinimą regionuose atsako regionų plėtros tarybos, sudaromos delegavimo būdu, turinčios viešojo juridinio asmens statusą, viešojo administravimo įgaliojimus ir joms pavaldžias administracijas (agentūras);
disponuotų savo veiklai reikalingais ištekliais skiriamais (gaunamais) iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat ES struktūrinių fondų ir kitų finansinių instrumentų bei kitų teisės aktais nustatytų pajamų šaltinių.“ 6.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. birželio 1 d. patvirtina naujos redakcijos Lietuvos regioninės plėtros įstatymo koncepciją ir apie tai informuoja Lietuvos Respublikos Seimą, ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui jos pagrindu parengtą Lietuvos regioninės plėtros įstatymo naują redakciją bei įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, reikalingus šio įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą, atsižvelgiant į šiuos teisinio reguliavimo tikslus ir uždavinius:
1) nacionalinė regioninė politika formuojama ir įgyvendinama kaip viešoji politika, orientuota į subalansuotą visų Lietuvos regionų konkurencinių, taip pat ir tarptautinių, pranašumų (regioninių verslo klasterių kūrimo iniciatyvų, regiono sumanios specializacijos-regioninių inovacijų sistemų, žmogiškųjų išteklių regionų reikmėms ir pan.) vystymą;
viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ planavimo principų suderinamumą regioniniu lygiu, kad nacionalinė regioninė politika būtų formuojama Lietuvos regioninės politikos strategijos pagrindu ir įgyvendinama per regionų plėtros planus, pagal kuriuos būtų koordinuojamos regione atliekamos viešosios investicijos;
planiniuose teritorinių socialinių-ekonominių skirtumų mažinimui ir darniai plėtrai skirtuose teritoriniuose dariniuose - regionuose, tarp jų ir tokiuose, kurie gali nesutapti su Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniais vienetais – apskritimis;
4) už dalyvavimą formuojant nacionalinę regioninę politiką ir jos įgyvendinimą regionuose atsako regionų plėtros tarybos, sudaromos delegavimo būdu, turinčios viešojo juridinio asmens statusą, viešojo administravimo įgaliojimus ir joms pavaldžias administracijas (agentūras);
disponuotų savo veiklai reikalingais ištekliais skiriamais (gaunamais) iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat ES struktūrinių fondų ir kitų finansinių instrumentų bei kitų teisės aktais nustatytų pajamų šaltinių.“
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo Kaimo reikalų komitetas Komiteto sprendimas:
1Iš esmės pritarti iniciatoriaus pateiktam projektui ir tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. 2. Nepritarti Seimo narės V. Baltraitienės 3 pasiūlymui. 3. Siūlyti atsižvelgti į Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pasiūlymus. Pritarti Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Komitetas teikia patobulintą Įstatymo projektą. Komitetas teikia patobulintą Įstatymo projektą,
7Komiteto sprendimas : pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai:
už - 6, prieš – nebuvo, susilaikė – 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Virginija Baltraitienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė