rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos kainų įstatymo Nr. I-413 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 15 d. pasitarimo protokolą (protokolo Nr. 24, 4 klausimas) „Pripažinti netekusiu galios Vyriausybės 2009 m. vasario 23 d. pasitarimo sprendimo (protokolo Nr. 14, 3 klausimas) „Dėl Valstybės kontrolės rekomendacijų, pateiktų valstybinio audito 2008 m. spalio 27 d. ataskaitoje Nr. VA-P-40-11-21
„Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo operatoriaus veikla“
įgyvendinimo“ 6 punktą ir pavesti Ūkio ministerijai vykdyti 2010 m. liepos 12 d. Vyriausybės pasitarimo sprendimą (protokolo Nr. 49, 3 klausimas) – parengti Lietuvos Respublikos kainų įstatymo (toliau – Kainų įstatymas) pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą.“ Vykdant Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito 2008 m. spalio 27 d. ataskaitos Nr. VA-P-40-21
„Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo operatoriaus veikla“ įgyvendinimo
priemonių plano 6 punktą, buvo pradėtas rengti Kainų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo buvo siekta papildyti Vyriausybės kainų reguliavimą dėl ministerijų, Vyriausybės įstaigų, apskričių įsteigtų ir jiems priskirtų valstybės įmonių bei viešųjų įstaigų teikiamų monopolinio pobūdžio prekių ir paslaugų kainų ir tarifų nustatymo. Konsultacijų su institucijomis metu buvo identifikuota, kad nėra tikslinga inicijuoti naujus Kainų įstatymo pakeitimus, kadangi daugelis įstatymo nuostatų yra praradusios aktualumą, o kai kurios nuostatos neveikia, nes Lietuvos Respublikos įstatymais ir Europos Sąjungos teisės aktais yra numatytas kitoks tų pačių santykių teisinis reguliavimas.
Kainų įstatyme numatyti kainų sistemos ir reguliavimo principai šiuo metu iš esmės yra praradę savo pirminę prasmę ir tikslą. Kainų įstatymas buvo priimtas tuo metu (1990 m.), kai dar nebuvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kai tokio pobūdžio įstatyminis reglamentavimas buvo būtinas. Priėmus Konstituciją, joje buvo nustatyti pagrindiniai Lietuvos Respublikos ūkio organizavimo principai. Kainų įstatyme įtvirtinti bendrieji kainų reguliavimo principai iš esmės nebėra aktualūs, nes įstatymo leidėjas bet kuriuo atveju turi Konstitucijos suteiktą teisę, esant atitinkamoms sąlygoms, reglamentuoti atskirų ūkinės veiklos sričių kainas ar jų nustatymo principus (Konstitucijos
įstatymus, reglamentuojančius kainų nustatymą atskirose ūkinės veiklos srityse.
Didžioji dalis reguliuojamų kainų jau dabar yra įtvirtintos sektoriniuose teisės aktuose, kurie neturi jokio ryšio su Kainų įstatymu (pavyzdžiui, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, Elektros energetikos įstatymas, Gamtinių dujų įstatymas, Šilumos ūkio įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas, Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymas, Bibliotekų įstatymas, Muziejų įstatymas, Socialinių paslaugų įstatymas, Geležinkelių transporto kodeksas, Kelių transporto kodeksas, Pašto įstatymas, Farmacijos įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, Juridinių asmenų registro įstatymas, Elektroninių ryšių įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas ir kiti bei šių įstatymų pagrindu priimti poįstatyminiai teisės aktai), todėl Kainų įstatymo panaikinimas iš esmės nesukuria naujos sistemos, bet tik užbaigia per nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo natūraliai susiklosčiusios sistemos formavimąsi. Kainų įstatymo ir jo pagrindu priimtų poįstatyminių teisės aktų pagrindu yra reguliuojama tik labai maža visų reguliuojamų kainų dalis (pavyzdžiui, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Nacionalinio akreditacijos biuro, valstybės įmonės „Regitra“, valstybės įmonės „Infostruktūra“ teikiamų paslaugų, privalomosios techninės apžiūros atlikimo paslaugų kainos), kai kurie Kainų įstatymo pagrindu priimti ir vis dar galiojantys teisės aktai yra tokie seni, kad kyla abejonių dėl jų reikalingumo ir taikymo praktikoje.
Kompetentingos institucijos turės atlikti Kainų įstatymo pagrindu vis dar reguliuojamų sektorių peržiūrą, ir, esant poreikiui, kainų reguliavimą įtvirtinti atitinkamuose sektoriniuose teisės aktuose. Ūkio ministerija parengė Pavyzdinių Kainų įstatymo ir (arba) jo poįstatyminių teisės aktų pagrindu priimtų teisės aktų sąrašą, kuris palengvins institucijoms galiojančio reguliavimo peržiūrą. Kita vertus, Kainų įstatymo nuostatos, suteikiančios įgaliojimus Vyriausybei nustatyti atitinkamų prekių ir paslaugų kainą, aukščiausią ar žemiausią jų dydį, galimai neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad kainų reguliavimas, kaip darantis esminį poveikį ūkinei veiklai, turėtų būti nustatytas įstatymų lygmeniu, aiškiai apibrėžiant kainų reguliavimo atvejus, sąlygas, subjektus bei kainų reguliavimo tvarką (pavyzdžiui, 2009 m. kovo 2 d. Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostatų ir 11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d. redakcija) 1 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Be to, didelė dalis Kainų įstatymo nuostatų praktikoje apskritai nebetaikomos. Kainų įstatymo panaikinimas atitinka tiek nuo įstatymo priėmimo pasikeitusias socialines ir ekonomines sąlygas, tiek kitą atitinkamų santykių teisinį reglamentavimą.
Įstatymo projektu siūloma Kainų įstatymą pripažinti netekusiu galios, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir panaikinti neaktualų, iš esmės neveikiantį teisinį reguliavimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymo projekto rengėjai – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Tiesioginė rengėja – Ūkio ministerijos Geresnio reglamentavimo ir verslo priežiūros departamento (direktorė Milda Kaupelienė, tel. 870664938) Geresnio reglamentavimo skyriaus (vedėja Jolita van Otterlo, tel. 870664729) patarėja Milda Plečkaitytė (tel. 870664738). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojantis Kainų įstatymas nustato, kad Lietuvos Respublikoje veikia valstybinių valdymo organų reguliuojamos kainos ir rinkos kainos. Kainų įstatymo pagrindu Vyriausybei suteikti įgaliojimai vykdyti valstybinį kainų reguliavimą šiomis priemonėmis: nustatant kai kurių prekių ar paslaugų aukščiausią ar žemiausią kainų lygį ar dydį; bei deklaruojant prekių ir paslaugų, įtrauktų į atskirą Vyriausybės parengtą sąrašą, kainas. Kainų įstatyme įtvirtina, kad Vyriausybė nustato akcizo dydį bei prekių, kurioms jis taikomas, sąrašus ir gali sustabdyti arba apriboti rinkos kainų ir tarifų didėjimą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Vietos savivaldos organai įstatymo nustatyta tvarka reguliuoja savivaldybės vietinio ūkio įmonėse gaminamos produkcijos kainas ir teikiamų paslaugų tarifus. Pažymėtina, kad didžioji dalis Kainų įstatymo nuostatų praktikoje nebetaikomos, neatitinka Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos.
Kainų įstatymo pagrindu yra priimti trys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, o jų pagrindu kai kurios institucijos yra priėmusios kitus įgyvendinamuosius teisės aktus (Pavyzdinių Kainų įstatymo ir
(arba) jo poįstatyminių teisės aktų pagrindu priimtų teisės aktų sąrašas pridedamas). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma Kainų įstatymą ir jį keitusius įstatymus pripažinti netekusiais galios. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą bus užtikrintas teisinis aiškumas ir panaikintas neaktualus, iš esmės neveikiantis teisinis reguliavimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Ministro Pirmininko Tarnybos užsakymu, įgyvendinant projektą „Valdymo, orientuoto į rezultatus, tobulinimas (VORT)“, buvo atliktas Kainų įstatymo pripažinimo netekusiu galios sprendimo projekto išplėstinis poveikio vertinimas (toliau – poveikio vertinimo ataskaita). Vertinimą atliko viešoji įstaiga „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“. Galutinė vertinimo ataskaita buvo pateikta 2011 m. rugsėjo 6 d. Poveikio vertinimo metu rengėjai vertino dvi alternatyvas:
Alternatyva Nr. 1 „Kainų įstatymas pripažįstamas netekęs galios“; Alternatyva Nr. 2 „Kainų įstatymo nuostatos išlieka galioti“. Vertinti du alternatyvos Nr. 2 įgyvendinimo būdai: A. Kainų įstatymo nuostatos keliamos į kitą įstatymą; B. Rengiama nauja Kainų įstatymo redakcija. Rengėjų išvada, kad optimalia alternatyva laikytina Alternatyva Nr.
2, tačiau konkrečių pasiūlymų nepateikta. Įstatymo projektas atitinka ataskaitoje įvardintą optimalią alternatyvą, nes aktualios Kainų įstatymo ir jo poįstatyminių teisės aktų nuostatos turės būti perkeliamos į sektorinius teisės aktus. Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai įstatymas neturės. 7. Kaip įstatymo projektas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės. 8. Į statymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu Seimui vienu metu teikiami šie sektorinių įstatymų, į kuriuos siūloma perkelti aktualias Kainų įstatymo ir (arba) jo poįstatyminių teisės aktų nuostatas, projektai: Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Farmacijos įstatymo Nr. X-709 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Seime Vyriausybei atstovaus šiuos įstatymų projektus parengusių ministerijų ministrai (viceministrai). Ūkio ministerija parengė Pavyzdinių Kainų įstatymo ir (arba) jo poįstatyminių teisės aktų pagrindu priimtų teisės aktų sąrašą, kuriame pateikti Kainų įstatymo pagrindu priimtų poįstatyminių teisės aktų pavyzdžiai. Priėmus įstatymo projektą, iki jo įsigaliojimo, institucijos turės atitinkamai pakeisti arba pripažinti netekusiais galios šiuo metu galiojančius Kainų įstatymo ir (arba) jo įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu priimtus teisės aktus. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra pateikiama sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projekto atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Ūkio ministerija parengė Pavyzdinių Kainų įstatymo ir (arba) jo poįstatyminių teisės aktų pagrindu priimtų teisės aktų sąrašą, kuriame pateikti Kainų įstatymo pagrindu priimtų poįstatyminių teisės aktų pavyzdžiai. Priėmus įstatymo projektą, iki jo įsigaliojimo, institucijos turės atitinkamai pakeisti arba pripažinti netekusiais galios šiuo metu galiojančius Kainų įstatymo ir (arba) jo įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu priimtus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto nepareikalaus. Įstatymo įgyvendinimas sudarys galimybę sutaupyti biudžeto lėšų, nes panaikinus Kainų įstatymą sumažės administracinė našta institucijoms, atsirandanti dėl pakankamai dažnai teikiamų Kainų įstatymo pakeitimo projektų vertinimo ir išvadų teikimo. Konkretūs rodikliai nepateikiami dėl sudėtingo sąnaudų prognozavimo (tokia išvada taip pat pateikta poveikio vertinimo ataskaitoje). 13.
gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: „Kainų įstatymas“, „Kainų reguliavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KAINŲ ĮSTATYMO NR. I-413 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-05-15 Nr. XIIP-1791 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė A. Dulevičiūtė – Akimovienė E. Mušinskis S. Ščajevienė
Vilnius LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KAINŲ ĮSTATYMO NR. I-413 PRIPAŽINIMO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys:
Darius Domarkas , Vidaus reikalų ministerijos teisėkūros vertinimo skyriaus patarėjas; Vytautas Krasauskas, Vidaus reikalų ministerijos elektroninės valdžios politikos skyriaus patarėjas; Paulius Skardžius, Vidaus reikalų ministerijos departamento direktorius; Indrė Žvaigždinienė, Vidaus reikalų ministerijos teisėkūros ir tarptautinių sutarčių skyriaus patarėja; Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-05-15) Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai : Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-1791. 7. Balsavimo rezultatai:
už, 1 – prieš, susilaikiusių nebuvo. 8. Komiteto paskirti pranešėjai : Agnė Bilotaitė.
Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ekonomikos komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KAINŲ ĮSTATYMO Nr. I-413 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai Kęstutis Daukšys, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Remigijus Šimašius, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-15 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2014-09-18 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-1791. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos kainų įstatymo Nr. I-413 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-1791. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9.
9Komiteto paskirti pranešėjas:
Remigijus Žemaitaitis. PRIDEDAMA. Suredaguotas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis