projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau
Teismas nagrinėjo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) atitinkamų straipsnių (dėl socialinio draudimo ir valstybinių pensijų mažinimo) atitiktį Konstitucijai. Tarp kitų klausimų, Konstitucinio Teismo buvo klausiama, ar Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek įstatymu nėra numatyta sumažintų pensijų kompensavimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, jog Laikinojo įstatymo 16 straipsnyje įstatymų leidėjas pasiūlė Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms inter alia parengti ir priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Šio straipsnio 4 dalyje pasiūlyta Vyriausybei iki 2010 m. liepos 1 d. parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą (buvo parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 1 d. nutarimu Nr.
socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos koncepcija). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime inter alia konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas kaip reiškiantis, kad Vyriausybei siūloma parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarką, kuri neapimtų esminių pensijų kompensavimo elementų: pagrindų, dydžių ir pan.; šiuos sumažintų pensijų kompensavimo elementus įstatymu turi nustatyti įstatymų leidėjas; tik taip suprantamas šis teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Pagal minėtą Nutarimą, pensijos esant sunkiai ekonominei padėčiai gali būti koreguojamos, tačiau laikantis lygiateisiškumo, proporcingumo principų, nustatant tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimą, tačiau tik laikinai ir nustačius susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, nes teisė į pensiją yra ginama Konstitucijos. Konstitucinis Teismas Nutarime taip pat konstatavo, jog siekdamas užtikrinti, kad praradimai, atsiradę dėl senatvės ar invalidumo pensijų mažinimo, taip pat dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, nebelikus minėtos ypatingos situacijos būtų per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti, įstatymų leidėjas turi nepagrįstai nedelsdamas įstatymu nustatyti esminius sumažintų pensijų kompensavimo elementus (pagrindus, dydžius ir pan.).
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo Nutarimo nuostatas, jog dėl sumažinimo patirtų praradimų kompensavimas (Konstitucinis Teismas pasisakė dėl bendrai patirtų praradimų kompensavimo būtinybės, o ne tik dėl tų nuostatų, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, susidariusių praradimų) turi būti nustatytas įstatymu, bei į ankstesnių Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatas, kad bet koks teisinis reguliavimas turi būti pagrįstas finansais (priešingu atveju jis bus neįgyvendinamas), Įstatymo projektu siūloma nustatyti valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų (toliau
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu nėra įstatymo, numatančio kompensuoti senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo) pensijų praradimus dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma:
Laikinąjį įstatymą 2010–2011 metais sumažėjo dėl Vyriausybės patvirtintų mažesnių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (pensijoms skirti buvo taikomos 1488 Lt dydžio einamųjų metų draudžiamosios pajamos, o joms mokėti – 1170 Lt dydžio einamųjų metų draudžiamosios pajamos). Tokia tvarka buvo sumažintos visos senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, kurių dydis viršijo 650 Lt, tiek dirbantiems, tiek nedirbantiems jų gavėjams (netekto darbingumo (invalidumo) pensijos papildomai dėl to, kad jų gavėjai dirbo, mažinamos nebuvo);
Todėl, norint nedidinti pensininkų, kuriems šios pensijos yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, socialinės atskirties, siūloma pirmiausia nustatyti pensijų kompensavimo mechanizmą dėl mažesnių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų taikymo visiems pensijų gavėjams, tiek dirbusiems, tiek nedirbusiems, o dėl pensijų kompensavimo dirbusiems jų gavėjams ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įpareigoti Vyriausybę įvertinti šalies ekonomines ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad šiuo metu senatvės pensijų kompensavimas dirbusiems jų gavėjams pareikalautų papildomai apie 360,7 mln. litų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, o dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas – apie 45 mln. litų iš valstybės biudžeto. Taigi papildomų lėšų poreikis tiek dirbusiems, tiek nedirbusiems pensijų gavėjams yra panašus, o kompensuoti visiems pensijų gavėjams jų patirtus praradimus pilna apimtimi nėra finansinių galimybių, nes tai reikštų apie 855,7 mln. litų papildomų lėšų poreikį. Todėl, norint socialiai apsaugoti tik vieną pragyvenimo šaltinį – pensijas – turinčius jų gavėjus, pirmiausia siūloma pradėti kompensavimą nuo jų patirtų praradimų.
Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo motyvuojamosios dalies V skyriaus 5.5 punkte inter alia pažymėta: „<...> Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje, kurios atitiktį Konstitucijai pareiškėjai taip pat ginčija šioje konstitucinės justicijos byloje, nustatyta: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010 m. liepos 1 d. parengia ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą.“ <...> Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime inter alia konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas kaip reiškiantis, kad Vyriausybei siūloma parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarką, kuri neapimtų esminių pensijų kompensavimo elementų: pagrindų, dydžių ir pan.; šiuos sumažintų pensijų kompensavimo elementus įstatymu turi nustatyti įstatymų leidėjas; tik taip suprantamas šis teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai.“ Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatuota ir tai, kad teisinis reguliavimas, įtvirtintas Laikinojo įstatymo
inter alia įstatymų leidėjo įsipareigojimą įstatymu nustatyti esminius pensijų kompensavimo elementus (pagrindus, dydžius ir pan.). Priėmus Įstatymo projektą bus iš dalies įgyvendinamas Konstitucinio Teismo Nutarimas.
Atsižvelgiant į šalies finansines galimybes bus kompensuota dalis senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų praradimų, susidariusių dėl 2010–2011 metais taikyto Laikinojo įstatymo nuostatų, dėl to padidės minėtų pensijų gavėjų pajamos;
pensijų rūšių kompensavimą, dėl kurių pasisakė Konstitucinis Teismas. Konstitucinis Tesimas savo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, pasisakydamas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, pasisakė tik apie pareigą įstatymo leidėjui numatyti sumažintų senatvės ir netekto darbingumo bei dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimą.
Norint numatyti visų valstybinių socialinio draudimo pensijų, kurios buvo sumažintos Laikinojo įstatymo galiojimo metu, kompensavimą papildomai prireiktų apie 100 tūkst. litų papildomų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, tačiau kartu tai sukurtų precedentą reikalauti, kad kompensuotos būtų ir kitos socialinės išmokos, kurios buvo sumažintos taikant tą patį Laikinąjį įstatymą, t. y. nedarbo išmokas, vaiko pinigus, ligos pašalpas, motinystės (tėvystės), motinystės, tėvystės pašalpas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo
vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 36 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte. Priėmus Įstatymo projektą bus kompensuoti praradimai, patirti dėl 2010–2011 metais galiojusio senatvės ir netekto darbingumo pensijų mažinimo, taikant mažesnes einamųjų metų draudžiamąsias pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte nėra numatytas dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų bei senatvės pensijų, kurios papildomai buvo mažintos dirbantiems jų gavėjams, kompensavimo mechanizmas, išliks asmenų, patyrusių praradimus būtent dėl šių mažinimų, nepasitenkinimas.
Norint to išvengti reikėtų numatyti ir šių praradimų kompensavimo mechanizmą, tačiau tam reikėtų dar daugiau papildomų lėšų, o tai turėtų neigiamos įtakos viešųjų finansų būklei. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslui ir jo plėtrai įstatymas įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos reglamentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų praradimams dėl einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio sumažinimo kompensuoti reikės apie 450 mln. litų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmaisiais kompensavimo metais siūloma išmokėti penktadalį praradimų, lėšų poreikis 2014 metais sudarys apie 90 mln. litų, o antraisiais ir trečiaisiais kompensavimo metais – atitinkamai apie 180 mln. litų kasmet. Įstatymo projekte numatoma, kad senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos kompensuojamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 20 straipsnio 1 dalimi, asignavimai iš valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu. Taigi, dėl senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo padidėjus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidoms, turėtų būti numatomi atitinkami valstybės biudžeto asignavimai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, valstybės biudžeto asignavimai nustatomi atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Valstybinė socialinio draudimo pensija“. 15.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
DĖL
2014-05-06 Nr. XIIP-1772 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, įstatymo projekte reikėtų aiškiai įtvirtinti,
ar kompensuojamos pensijų sumos paveldimos (nepaveldimos). 2. Įstatymo projekto 5 straipsnyje nurodytas kompensuojamųjų pensijų finansavimo šaltinis, tačiau neaišku, kokiu tikslu siūloma ir kokią teisinę reikšmę turi šio straipsnio nuostata „užtikrinant ne blogesnį nei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2014 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedėlyje patvirtintą pinigų įplaukų ir pinigų išlaidų balansą“. Neaišku, kokias teisines pasekmes sukeltų pinigų įplaukų ir pinigų išlaidų balanso blogesnis užtikrinimas (būtų nutrauktas kompensuojamųjų pensijų mokėjimas ar pan.), todėl šios nuostatos siūlytina atsisakyti arba susieti su įstatymo normomis. 3. Įstatymo projekto 6 straipsnio siūlytina atsisakyti, nes jo nuostatos nėra šio įstatymo reguliavimo dalyku. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. XII-607 „Dėl pensijų kompensavimo“ 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėjo iki 2014 m. kovo 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektus, nustatančius tvarką, pagal kurią būtų kompensuojamos ne tik sumažintos valstybinės socialinio draudimo pensijos, bet ir dideliu mastu sumažintos visos valstybinės pensijos.
Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūlomos nuostatos yra deklaratyvaus pobūdžio (pavyzdžiui, Vyriausybė, svarstydama 2016 metų ar vėlesnių metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, tik turėtų pareigą įvertinti galimybę nustatyti valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmą), todėl darytina išvada, kad įstatymo projekto 6 straipsnio nuostatos nėra tinkamas būdas įgyvendinti tiek minėtą Seimo nutarimą, tiek šiame straipsnyje minimą Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė
ir FINANSŲ komitetas
DĖL
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-06 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
reguliavimo aiškumo, įstatymo projekte reikėtų aiškiai įtvirtinti, ar kompensuojamos pensijų sumos paveldimos (nepaveldimos). Svarstyti pagrindiniame komitete. 5
straipsnyje nurodytas kompensuojamųjų pensijų finansavimo šaltinis, tačiau neaišku, kokiu tikslu siūloma ir kokią teisinę reikšmę turi šio straipsnio nuostata „užtikrinant ne blogesnį nei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2014 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedėlyje patvirtintą pinigų įplaukų ir pinigų išlaidų balansą“. Neaišku, kokias teisines pasekmes sukeltų pinigų įplaukų ir pinigų išlaidų balanso blogesnis užtikrinimas (būtų nutrauktas kompensuojamųjų pensijų mokėjimas ar pan.), todėl šios nuostatos siūlytina atsisakyti arba susieti su įstatymo normomis.
pagrindiniame komitete. 6
siūlytina atsisakyti, nes jo nuostatos nėra šio įstatymo reguliavimo dalyku. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. XII-607 „Dėl pensijų kompensavimo“ 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėjo iki 2014 m. kovo 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektus, nustatančius tvarką, pagal kurią būtų kompensuojamos ne tik sumažintos valstybinės socialinio draudimo pensijos, bet ir dideliu mastu sumažintos visos valstybinės pensijos. Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūlomos nuostatos yra deklaratyvaus pobūdžio (pavyzdžiui, Vyriausybė, svarstydama 2016 metų ar vėlesnių metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, tik turėtų pareigą įvertinti galimybę nustatyti valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmą), todėl darytina išvada, kad įstatymo projekto 6 straipsnio nuostatos nėra tinkamas būdas įgyvendinti tiek minėtą Seimo nutarimą, tiek šiame straipsnyje minimą Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą. Nepritarti. Tikslinga pavedimą Vyriausybei nustatyti socialinio draudimo pensijų kompensavimo mechanizmą dirbusiems asmenims ir sumažintų dideliu mastu valstybinių pensijų gavėjams, įtvirtinti įstatyme. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. Seimo narys Vytautas Gapšys 2014-04-305 Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis . Kompensuojamųjų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų finansavimo šaltinis Senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos kompensuojamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. 2014 metais kompensuojamosios sumos išmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gautų įplaukų, užtikrinant ne blogesnį nei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2014 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedėlyje patvirtintą pinigų įplaukų ir pinigų išlaidų balansą. 2014 metais kompensuojamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, 2015 ir
valstybės biudžeto tikslinių asignavimų.“ Argumentai: Pirmąjį šių metų ketvirtį į Sodros biudžetą surinkta 2,9 proc. (t.y. 62,7 mln. Lt) įplaukų daugiau nei buvo planuota priimant šių metų Sodros biudžetą. Tačiau, nors ir surinkta įplaukų daugiau nei planuota, Sodros biudžetas išlieka deficitinis – Sodros biudžeto 2014 metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintas rezultatas yra neigiamas ir sudaro 1 226 mln. Lt. 2015 metais planuojamas 622 mln., o 2016 metais – 159 mln. deficitas. Be to, Sodra turi sukaupusi 10 mlrd. litų skolą, kurią turi gražinti. Galiojančiame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (20 straipsnio 1 dalis) numatyta, jog asignavimai iš valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos. Taigi dėl senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo padidėjus Sodros biudžeto išlaidoms, turėtų būti numatomi atitinkami valstybės biudžeto asignavimai. Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.
I-1336 20 straipsnio
Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu, todėl netikslinga šią perteklinę nuostatą įtvirtinti Valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatyme. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai :
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-1772. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Markauskas, Irena Degutienė. Komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas
REIKALŲ IR DARBO komitetas
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, R. Molienė, K. Šimkutė; komiteto biuro padėjėja – D. Šimienė; kviestieji asmenys:
J. Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja, L. Bartkevičius - Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, M. Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjas, I. Kalinauskienė
ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėja, D. Kamarauskienė - Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė, A. Misevičius – Ministro Pirmininko patarėjas, A. Pabedinskienė - Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, M. Sinkevičius - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, G. Vitienė - Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja, V. Žagūnienė - Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-06 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, įstatymo projekte reikėtų aiškiai įtvirtinti, ar kompensuojamos pensijų sumos paveldimos (nepaveldimos). Nepritarti. Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui šiuo klausimu. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje nurodytas kompensuojamųjų pensijų finansavimo šaltinis, tačiau neaišku, kokiu tikslu siūloma ir kokią teisinę reikšmę turi šio straipsnio nuostata „užtikrinant ne blogesnį nei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2014 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedėlyje patvirtintą pinigų įplaukų ir pinigų išlaidų balansą“. Neaišku, kokias teisines pasekmes sukeltų pinigų įplaukų ir pinigų išlaidų balanso blogesnis užtikrinimas (būtų nutrauktas kompensuojamųjų pensijų mokėjimas ar pan.), todėl šios nuostatos siūlytina atsisakyti arba susieti su įstatymo normomis. Nepritarti. Numatoma, kad 2014 m. pensijoms kompensuoti pagal įstatymo projekto nuostatas reikės 90 mln. litų. 2014 m. sausio-balandžio įplaukos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą viršijo planuotas 93,5 mln. Lt. Todėl abejotina, kad lėšų poreikis įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti 2014 metais blogins numatytą balansą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio siūlytina atsisakyti, nes jo nuostatos nėra šio įstatymo reguliavimo dalyku. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr.
XII-607 „Dėl pensijų kompensavimo“ 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėjo iki 2014 m. kovo 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektus, nustatančius tvarką, pagal kurią būtų kompensuojamos ne tik sumažintos valstybinės socialinio draudimo pensijos, bet ir dideliu mastu sumažintos visos valstybinės pensijos. Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūlomos nuostatos yra deklaratyvaus pobūdžio (pavyzdžiui, Vyriausybė, svarstydama
rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, tik turėtų pareigą įvertinti galimybę nustatyti valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmą), todėl darytina išvada, kad įstatymo projekto 6 straipsnio nuostatos nėra tinkamas būdas įgyvendinti tiek minėtą Seimo nutarimą, tiek šiame straipsnyje minimą Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą. Nepritarti. Būtent šiame įstatymo projekte, kuriuo siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, turi būti pasisakyta ir dėl sumažintų (įstatymo nuostatomis, pripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai) pensijų kompensavimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ramutė Marijona Bliznikienė, gyv. Žirmūnų 131-54, Vilnius (2014-05-08) Artimiausiu metu projektas dėl grąžinimo pensijos bus svarstomas Vyriausybėje, Seime, duota Prezidentei pasirašyti. Ar yra nors kiek sveiko proto, jei dirbusiems neplanuojama grąžinti kartu su kitais, kuriems grąžinama. Kur logika? Dirbusieji mokėjo mokesčius, darbdavys mokėjo Sodrai, tai gal dirbusieji dar ir prisidėjo prie valstybės biudžeto? Kodėl tuomet vėl daromas tarp pensininkų kiršinimas?
Pradžioje buvo kalbama, kad reikia milijono pensijoms grąžinti, dabar jau tik pusės, tad palaukime dar metus, kitus, jau nebeliks ir kam grąžinti. Tai to ir laukiate Gerbiamieji ! Iš dalies pritarti. 1. Įstatymo projektu siūloma kompensuoti praradimus dėl mažesnių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų taikymo visiems socialinio draudimo senatvės pensijų, išankstinių senatvės pensijų ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams - tiek dirbusiems, tiek nedirbusiems, tačiau skirtinga apimtimi. 2. Kompensuoti visiems pensijų gavėjams jų patirtus praradimus pilna apimtimi nėra finansinių galimybių (pareikalautų 855,7mln. litų papildomų lėšų), todėl Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūloma Vyriausybei kasmet, pradedant 2015 metais, įvertinti galimybę nustatyti kompensavimo mechanizmą dirbusiems senatvės pensijų gavėjams ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų gavėjams, ir jeigu yra tokia galimybė, pateikti Seimui praradimų dėl šių pensijų sumažinimo taikant atitinkamas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas, kompensavimą reglamentuojantį įstatymo projektą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Vytautas Gapšys, 2014-05-025 Pasiūlymas : Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis . Kompensuojamųjų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų finansavimo šaltinis Senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos kompensuojamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.
2014 metais kompensuojamosios sumos išmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gautų įplaukų, užtikrinant ne blogesnį nei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2014 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedėlyje patvirtintą pinigų įplaukų ir pinigų išlaidų balansą. 2014 metais kompensuojamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, 2015 ir 2016 metais – iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skirtų valstybės biudžeto tikslinių asignavimų.“ Argumentai:
Pirmąjį šių metų ketvirtį į Sodros biudžetą surinkta 2,9 proc. (t.y. 62,7 mln. Lt) įplaukų daugiau nei buvo planuota priimant šių metų Sodros biudžetą. Tačiau, nors ir surinkta įplaukų daugiau nei planuota, Sodros biudžetas išlieka deficitinis – Sodros biudžeto 2014 metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintas rezultatas yra neigiamas ir sudaro 1 226 mln. Lt. 2015 metais planuojamas 622 mln., o 2016 metais – 159 mln. deficitas. Be to, Sodra turi sukaupusi 10 mlrd. litų skolą, kurią turi gražinti. Galiojančiame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (20 straipsnio 1 dalis) numatyta, jog asignavimai iš valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos. Taigi dėl senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo padidėjus Sodros biudžeto išlaidoms, turėtų būti numatomi atitinkami valstybės biudžeto asignavimai. Iš dalies pritarti. Pritarta komiteto pasiūlymui dėl įstatymo projekto 5 straipsnio, kuris apima Seimo nario V. Gapšio pasiūlymą (žr. išvados 7 punktą). 2. Seimo narys R. J.
J. Dagys, 2014-05-135 Argumentai: senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimas turi būti vykdomas valstybės biudžeto lėšomis Pasiūlymas : Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,5 straipsnis . Kompensuojamųjų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų finansavimo šaltinis Senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos kompensuojamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto . 2014 metais kompensuojamosios sumos išmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gautų įplaukų, užtikrinant ne blogesnį nei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2014 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedėlyje patvirtintą pinigų įplaukų ir pinigų išlaidų balansą. biudžetui skirtų valstybės biudžeto tikslinių asignavimų.“ Nepritarti. Pritarta komiteto pasiūlymui dėl 5 straipsnio, kuriame siūloma kompensuoti pensijas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, taip pat šio Fondo biudžetui skirtų valstybės biudžeto tikslinių asignavimų (žr. išvados 7 punktą). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2014-05-14 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-1772. Iš dalies pritarti. Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2 Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2014-05-145 Argumentai:
Pagal pajamų į valstybės biudžetą surinkimo faktinius duomenis 2014 metais nėra galimybių finansuoti kompensuojamųjų pensijų iš valstybės biudžeto lėšų (nėra viršplaninių pajamų).
Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2014 metų vykdymo rezultatus (sausio –balandžio mėn. įplaukos didesnės nei planuota 93,5 mln. Lt) 2014 metais siūlyti išmokėti kompensuojamąsias sumas iš šio Fondo biudžeto, o 2015 ir 2016 metais - Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skirtų valstybės biudžeto tikslinių asignavimų Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,5 straipsnis . Kompensuojamųjų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų finansavimo šaltinis Senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos kompensuojamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. 2014 metais kompensuojamosios sumos išmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gautų įplaukų, užtikrinant ne blogesnį nei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2014 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedėlyje patvirtintą pinigų įplaukų ir pinigų išlaidų balansą. 2015 ir
kompensuojamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skirtų valstybės biudžeto tikslinių asignavimų.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai:
susilaikė. 9. Komiteto paskirta pranešėja:
nuomonė: nėra. PRIEDAI: komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė