Projekto lyginamasis variantas
30
Pakeisti 2 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Iki 2014 2015 m. gegužės 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikia pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. 1771(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Iki 2014 2015 m. gegužės 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikia pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė
p rojekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr.
XII-523 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau ‒ įstatymo projektas) tikslas – iki 2015 m. gegužės 1 d. atidėti dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projekto parengimą dėl šių priežasčių: pirma, Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. lapkričio
projektus ir nustatyti tvarką, pagal kurią iš dalies 2014 metais pradėti kompensuoti sumažintas valstybinio socialinio draudimo pensijas ir dideliu mastu sumažintas visas valstybines pensijas.
Atsižvelgiant į tai, kad socialiai jautriausia gyventojų grupė yra valstybinių socialinių draudimo pensijų gavėjai, Vyriausybė laiko prioritetu pirmiausia pradėti kompensuoti sumažintas valstybinio socialinio draudimo pensijas; antra, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ (Nr. KT14-S9/2014) konstatavo: „įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu“. Todėl šalies ūkiui dar nepasiekus iki ekonomikos krizės buvusio lygio, atsižvelgiant į esamus ir būsimus valstybės įsipareigojimus, įskaitant būtinumą kompensuoti pensijas valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjams, konstatuotina, kad neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančiam įstatymui parengti dar nesusidarė minėtame Konstitucinio Teismo nutarime nurodytos prielaidos.
Antraip būtų nesilaikoma viešųjų finansų tvaraus gerinimo tikslų, stabilumo, būtų pažeista fiskalinė drausmė; trečia, šiuo metu susidariusi sudėtinga geopolitinė situacija, kurią sąlygoja Rusijos ir Ukrainos santykių krizė, kelia riziką ir Lietuvos ekonomikos stabilaus augimo tendencijoms; ketvirta, 2014 m. kovo 29 d. pasirašytame Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarime akcentuojamas Lietuvos strateginis siekis sustiprinti savo gynybinius pajėgumus bei vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus. Susitarime numatoma, kad tam nuosekliai turi būti didinamas finansavimas krašto apsaugai. Atsižvelgdami į nurodytas priežastis, siūloma vieniems metams atidėti dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projekto parengimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Biudžeto departamento (direktorė ‒ Daiva Kamarauskienė, tel. (8 5) 239 0130, el. paštas [email protected] ) Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus (vedėja ‒ Irena Džervienė, tel. (8 5) 239 0191, el. paštas [email protected] ) vedėjo pavaduotoja Akvilina Bružienė, tel. (8 5) 239 0036, el. pastas [email protected] ) . 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-523 2 straipsnio 2 dalyje pasiūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2015 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą, kas leis užtikrinti fiskalinės drausmės išlaikymą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės – galimas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, nepasitenkinimas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo atidėjimo. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas nedarys įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymui įgyvendinti reikalingų teisės aktų priimti, keisti galiojančių ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra apibrėžiamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, reikalingi, kad įstatymo projektas būtų įtrauktas į kompiuterinės paieškos sistemą, yra
„darbo užmokestis“, „atlyginimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Vilnius
DĖL
2014-05-09 Nr. XIIP-1771 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
keičiamo įstatymo2 straipsnio 2 punktą ir nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. gegužės 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikia pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas konstitucinės doktrinos požiūriu.
Pirma, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas Nr. XII-523 įsigaliojo 2013 m. rugsėjo 28 d. (Žin., 2013, Nr.102-5032). Šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Šis teisinis reguliavimas sukūrė teisėtą lūkestį, kad 2014 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įstatymo projekto forma, pateiks Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio kompensavimo siūlymus.
Lietuvos Respublikos teismai, be kita ko, vadovaudamiesi keičiamame įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu, sprendė ginčus motyvuodami ir tuo, kad Konstitucinis Teismas įpareigojo įstatymų leidėją – Lietuvos Respublikos Seimą – nustatyti tvarką, pagal kurią per protingą laikotarpį po nutarimo paskelbimo „Valstybės žiniose“, bus kompensuojamos dėl neteisėto sumažinimo neišmokėtos darbo užmokesčio dalys ( administracinė byla Nr.I-1667-583/2013 ). Pažymėtina, kad dauguma asmenų, kurių darbo užmokestis buvo sumažintas Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reguliavimu, nesikreipė ginti savo pažeistų teisių į teismus, taip neprisidėdami prie teismų darbo krūvio didinimo, galimų papildomų valstybės biudžeto išlaidų (bylinėjimosi išlaidų kompensavimo) didinimo, atstovavimo teismuose ir kitų sąnaudų didinimo. Antra, keičiamo įstatymo
turėjo būti pateiktas nurodytas įstatymo projektas, todėl šis terminas galėjo būti keičiamas iki jam sueinant, t.y. iki 2014 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teisinės valstybės principas suponuoja inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama ( lex retro non agit ), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams ( lex benignior retro agit ). Trečia, teismai, spręsdami ginčus dėl neteisėtai neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo, laikosi nevienodos praktikos. Vieni stabdo bylų nagrinėjimą, kiti – tenkina prašymus.
Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų paneigtas asmenų lygiateisiškumo principas, nes asmenys, kurių reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį yra patenkinti, bus geresnėje teisinėje padėtyje, nei tie, kurie būdami lojalūs valstybei, susilaikė nuo teisminio ginčų sprendimo. Ketvirta, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta eilė priežasčių, paskatinusių įstatymo projekto parengimą. Su jame nurodytais argumentais negalima sutikti. Pirma, 2014 m. gegužės 1 diena nustatyta kaip įstatymo projekto pateikimo Seimui data, o ne įstatymo priėmimo data ar neteisėtai neišmokėto darbo užmokesčio dalies mokėjimo pradžia, todėl motyvas, kad lėšos bus reikalingos 2014 metais kompensuotinoms sumažintoms valstybinio socialinio draudimo pensijoms ir dideliu mastu sumažintoms visoms valstybinėms pensijoms nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Teisės požiūriu, aiškinamajame rašte nurodyti motyvai nepagrįsti ir dėl to, kad prisidėti prie valstybinio socialinio draudimo, valstybinių pensijų kompensacijų, išlaidų krašto apsaugai didinimo, viešųjų finansų tvaraus gerinimo, stabilumo, fiskalinės drausmės yra visų piliečių pareiga, o vadovaujantis įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytais argumentais ir siūlomu teisiniu reguliavimu, minėtos pareigos tektų tik asmenims, kurie dėl neteisėtai neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo nesikreipė į teismą. Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime pažymėta, kad iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį ( inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, siekiant išvengti masinio asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kreipimosi į teismus prašant priteisti neišmokėtą atlyginimų dalį, susidariusią šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintomis įstatymų nuostatomis sumažinus pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus, priedų už kvalifikacinę klasę ar kategoriją dydžius, toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo. Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą dėl prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas, susijusias su neproporcingai sumažintų atlyginimų kompensavimu. Jame nurodyta, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.
Galima preziumuoti, kad įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas, jeigu jis būtų priimtas, sudarytų teisines prielaidas atnaujinti ieškinio senaties terminus ginčuose dėl neteisėtai sumažintų valstybės tarnautojų (taip pat statutinių valstybės tarnautojų) ir teisėjų atlyginimų priteisimo ir paskatintų teisminį tokių ginčų sprendimą. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė
2014-07-17 Nr. XIIP-1771 (2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pažymime, kad Įstatymo projektas Nr. XIIP-1771(2) iš esmės nesiskiria nuo teiktojo projekto Nr. XIIP-1771, todėl siūlome nutarimo projektą tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, išdėstytas 2014 m. gegužės 9 d. išvadoje Nr. XIIP-1771 . Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Megrelishvili
ir FINANSŲ komitetas
DĖL
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-091 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus: Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo2 straipsnio 2 punktą ir nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. gegužės 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikia pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas konstitucinės doktrinos požiūriu. Pirma, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas Nr. XII-523 įsigaliojo 2013 m. rugsėjo 28 d. (Žin., 2013, Nr. 102-5032 ).
102-5032 ). Šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Šis teisinis reguliavimas sukūrė teisėtą lūkestį, kad 2014 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įstatymo projekto forma, pateiks Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio kompensavimo siūlymus. Lietuvos Respublikos teismai, be kita ko, vadovaudamiesi keičiamame įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu, sprendė ginčus motyvuodami ir tuo, kad Konstitucinis Teismas įpareigojo įstatymų leidėją – Lietuvos Respublikos Seimą – nustatyti tvarką, pagal kurią per protingą laikotarpį po nutarimo paskelbimo „Valstybės žiniose“, bus kompensuojamos dėl neteisėto sumažinimo neišmokėtos darbo užmokesčio dalys ( administracinė byla Nr.I-1667-583/2013 ). Pažymėtina, kad dauguma asmenų, kurių darbo užmokestis buvo sumažintas Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reguliavimu, nesikreipė ginti savo pažeistų teisių į teismus, taip neprisidėdami prie teismų darbo krūvio didinimo, galimų papildomų valstybės biudžeto išlaidų (bylinėjimosi išlaidų kompensavimo) didinimo, atstovavimo teismuose ir kitų sąnaudų didinimo. Antra, keičiamo įstatymo
kurio turėjo būti pateiktas nurodytas įstatymo projektas, todėl šis terminas galėjo būti keičiamas iki jam sueinant, t.y. iki 2014 m. gegužės 1 d.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teisinės valstybės principas suponuoja inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama ( lex retro non agit ), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams ( lex benignior retro agit ). Trečia, teismai, spręsdami ginčus dėl neteisėtai neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo, laikosi nevienodos praktikos. Vieni stabdo bylų nagrinėjimą, kiti
įstatymo projekto parengimą. Su jame nurodytais argumentais negalima sutikti. Pirma, 2014 m. gegužės 1 diena nustatyta kaip įstatymo projekto pateikimo Seimui data, o ne įstatymo priėmimo data ar neteisėtai neišmokėto darbo užmokesčio dalies mokėjimo pradžia, todėl motyvas, kad lėšos bus reikalingos
pensijoms ir dideliu mastu sumažintoms visoms valstybinėms pensijoms nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu.
Teisės požiūriu, aiškinamajame rašte nurodyti motyvai nepagrįsti ir dėl to, kad prisidėti prie valstybinio socialinio draudimo, valstybinių pensijų kompensacijų, išlaidų krašto apsaugai didinimo, viešųjų finansų tvaraus gerinimo, stabilumo, fiskalinės drausmės yra visų piliečių pareiga, o vadovaujantis įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytais argumentais ir siūlomu teisiniu reguliavimu, minėtos pareigos tektų tik asmenims, kurie dėl neteisėtai neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo nesikreipė į teismą. Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime pažymėta, kad iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį ( inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, siekiant išvengti masinio asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kreipimosi į teismus prašant priteisti neišmokėtą atlyginimų dalį, susidariusią šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintomis įstatymų nuostatomis sumažinus pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus, priedų už kvalifikacinę klasę ar kategoriją dydžius, toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.
Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą dėl prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas, susijusias su neproporcingai sumažintų atlyginimų kompensavimu. Jame nurodyta, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka. Galima preziumuoti, kad įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas, jeigu jis būtų priimtas, sudarytų teisines prielaidas atnaujinti ieškinio senaties terminus ginčuose dėl neteisėtai sumažintų valstybės tarnautojų (taip pat statutinių valstybės tarnautojų) ir teisėjų atlyginimų priteisimo ir paskatintų teisminį tokių ginčų sprendimą. Nepritarti. Konstitucinis Teismas 2014-04-16 d. sprendime Nr.
KT14-S9/2014 nustatė, kad įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus , inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu . 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai :
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-1771. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Markauskas, Irena Degutienė. Komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
(vardas, pavardė, institucija): Virginija Baltraitienė, Komiteto pirmininkė; Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; nariai: Valentinas Bukauskas, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Sigitas Mecelica, Seimo Pirmininkės sekretoriato vadovo pavaduotojas. Bronius Kleponis, biuro vedėjas; patarėjai: Algirdas Astrauskas, Vytautas Kurpuvesas, Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė; padėjėja, Genovaitė Jasaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 punktą ir nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. gegužės 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikia pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas konstitucinės doktrinos požiūriu. Pirma, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas Nr. XII-523 įsigaliojo
).
102-5032 ). Šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Šis teisinis reguliavimas sukūrė teisėtą lūkestį, kad 2014 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įstatymo projekto forma, pateiks Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio kompensavimo siūlymus. Lietuvos Respublikos teismai, be kita ko, vadovaudamiesi keičiamame įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu, sprendė ginčus motyvuodami ir tuo, kad Konstitucinis Teismas įpareigojo įstatymų leidėją – Lietuvos Respublikos Seimą – nustatyti tvarką, pagal kurią per protingą laikotarpį po nutarimo paskelbimo „Valstybės žiniose“, bus kompensuojamos dėl neteisėto sumažinimo neišmokėtos darbo užmokesčio dalys ( administracinė byla Nr.I-1667-583/2013 ). Pažymėtina, kad dauguma asmenų, kurių darbo užmokestis buvo sumažintas Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reguliavimu, nesikreipė ginti savo pažeistų teisių į teismus, taip neprisidėdami prie teismų darbo krūvio didinimo, galimų papildomų valstybės biudžeto išlaidų (bylinėjimosi išlaidų kompensavimo) didinimo, atstovavimo teismuose ir kitų sąnaudų didinimo. Antra, keičiamo įstatymo2 straipsnio 2 punkto norma nustatė terminą, iki kurio turėjo būti pateiktas nurodytas įstatymo projektas, todėl šis terminas galėjo būti keičiamas iki jam sueinant, t.y. iki 2014 m. gegužės 1 d.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teisinės valstybės principas suponuoja inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama ( lex retro non agit ), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams ( lex benignior retro agit ). Trečia, teismai, spręsdami ginčus dėl neteisėtai neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo, laikosi nevienodos praktikos. Vieni stabdo bylų nagrinėjimą, kiti – tenkina prašymus. Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų paneigtas asmenų lygiateisiškumo principas, nes asmenys, kurių reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį yra patenkinti, bus geresnėje teisinėje padėtyje, nei tie, kurie būdami lojalūs valstybei, susilaikė nuo teisminio ginčų sprendimo. Ketvirta, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta eilė priežasčių, paskatinusių įstatymo projekto parengimą. Su jame nurodytais argumentais negalima sutikti. Pirma, 2014 m. gegužės 1 diena nustatyta kaip įstatymo projekto pateikimo Seimui data, o ne įstatymo priėmimo data ar neteisėtai neišmokėto darbo užmokesčio dalies mokėjimo pradžia, todėl motyvas, kad lėšos bus reikalingos 2014 metais kompensuotinoms sumažintoms valstybinio socialinio draudimo pensijoms ir dideliu mastu sumažintoms visoms valstybinėms pensijoms nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu.
Teisės požiūriu, aiškinamajame rašte nurodyti motyvai nepagrįsti ir dėl to, kad prisidėti prie valstybinio socialinio draudimo, valstybinių pensijų kompensacijų, išlaidų krašto apsaugai didinimo, viešųjų finansų tvaraus gerinimo, stabilumo, fiskalinės drausmės yra visų piliečių pareiga, o vadovaujantis įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytais argumentais ir siūlomu teisiniu reguliavimu, minėtos pareigos tektų tik asmenims, kurie dėl neteisėtai neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo nesikreipė į teismą. Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime pažymėta, kad iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį ( inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti
(gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, siekiant išvengti masinio asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kreipimosi į teismus prašant priteisti neišmokėtą atlyginimų dalį, susidariusią šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintomis įstatymų nuostatomis sumažinus pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus, priedų už kvalifikacinę klasę ar kategoriją dydžius, toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.
Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą dėl prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas, susijusias su neproporcingai sumažintų atlyginimų kompensavimu. Jame nurodyta, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka. Galima preziumuoti, kad įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas, jeigu jis būtų priimtas, sudarytų teisines prielaidas atnaujinti ieškinio senaties terminus ginčuose dėl neteisėtai sumažintų valstybės tarnautojų (taip pat statutinių valstybės tarnautojų) ir teisėjų atlyginimų priteisimo ir paskatintų teisminį tokių ginčų sprendimą. Nepritarti Konstitucinis Teismas 2014-04-16 d. sprendime Nr.
KT14-S9/2014 nustatė, kad įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas,
projektui XIIP-1771. Pritarti
: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Povilas Urbšys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė