Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO Nr. I-730 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir išdėstyti jį taip: ,, Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos:
1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos;
2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;
3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos;
4) mokslininkų valstybinės pensijos;
5) teisėjų valstybinės pensijos. Mokslininkų valstybinės pensijos nustatomos laikinai – iki papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistemos sudarymo. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą. Pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.‘‘ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Gražulis
Vilnius
2014-05-12 Nr. XIIP-1768 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 89 ir 89.1. punktais, įstatymo projekto 1 straipsnyje, po pakeitimų esmės dėstymo, siūlome nurodyti keičiamo Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio pavadinimą ir jo dalis dėstyti atitrauktai nuo krašto. Svarstant įstatymo projektą derėtų atsižvelgti į Teisės departamento išvadą, pateiktą dėl susijusio įstatymo projekto Nr. XIIP-1766. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė D. Zebleckis
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-05- Nr. Į 2014-04-29
Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1011 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1766, LIETUVOS
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIP-1766 (toliau – Projektas), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 100 ir 124 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1767, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1768, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 22 d. nutarime yra pažymėjęs, kad asmens konstitucinė teisė gauti pensiją yra viena svarbiausių asmens socialinių teisių, bet ir tai, kad iš Konstitucijos 52 straipsnio (jį aiškinant ir kitų Konstitucijos nuostatų kontekste) įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams kyla tam tikri reikalavimai, kurių nepaisymas gali lemti, kad atitinkamas teisinis reguliavimas gali (ir turi) būti pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Tame pačiame nutarime vis dėlto buvo pažymėta, kad Konstitucija neužkerta kelio pertvarkyti pensinio aprūpinimo sistemą, inter alia taip, kad neliktų tokių įstatymais nustatytų pensijų, kurios tiesiogiai nenurodytos Konstitucijos 52 straipsnyje.
Tokiu atveju įstatymų leidėjas privalėtų nustatyti teisingą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, taip pat turėtų būti numatytas pakankamas pereinamasis laikotarpis, per kurį asmenys, dirbantys atitinkamą darbą ar atliekantys atitinkamą tarnybą, pagal ankstesnį reguliavimą suteikiančią teisę į atitinkamą pensiją (t. y. valstybinę pensiją), galėtų pasirengti tokiems pakeitimams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų nepaisymas gali lemti, kad atitinkamas teisinis reguliavimas gali (ir turi) būti pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Atsižvelgiant į šią Konstitucinio Teismo praktiką, keltinas klausimas, ar Projektas yra proporcingas siekiamam tikslui. Pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodytą maksimalią teisėjų valstybinę pensiją gauna ne visi asmenys, kuriems paskirta teisėjų valstybinė pensija, be to, ši pensija yra nustatoma pagal tam tikrus kriterijus. Antra, remiantis Nacionalinės teismų administracijos internetiniame puslapyje pateikiama informacija, 2013 m. trečią ketvirtį vidutinis mėnesinis paskirtos teisėjų valstybinės pensijos dydis buvo 2780,02 litų. Vis dėlto, jeigu būtų nuspręsta, kad Projektas yra proporcingas siekiamam tikslui ir Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymas pripažintinas netekusiu galios, manome, kad kartu su Projektu turi būti nustatomas teisingas patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, bei pakankamas pereinamasis laikotarpis tokiems pasikeitimams įsigalioti. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-131 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 89 ir 89.1. punktais, įstatymo projekto 1 straipsnyje, po pakeitimų esmės dėstymo, siūlome nurodyti keičiamo Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio pavadinimą ir jo dalis dėstyti atitrauktai nuo krašto. Svarstant įstatymo projektą derėtų atsižvelgti į Teisės departamento išvadą, pateiktą dėl susijusio įstatymo projekto Nr. XIIP-1766. Atsižvelgti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 2. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-05-22 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIP-1766 (toliau – Projektas), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr.
I-480 100 ir 124 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1767, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1768, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 22 d. nutarime yra pažymėjęs, kad asmens konstitucinė teisė gauti pensiją yra viena svarbiausių asmens socialinių teisių, bet ir tai, kad iš Konstitucijos
įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams kyla tam tikri reikalavimai, kurių nepaisymas gali lemti, kad atitinkamas teisinis reguliavimas gali (ir turi) būti pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Tame pačiame nutarime vis dėlto buvo pažymėta, kad Konstitucija neužkerta kelio pertvarkyti pensinio aprūpinimo sistemą, inter alia taip, kad neliktų tokių įstatymais nustatytų pensijų, kurios tiesiogiai nenurodytos Konstitucijos 52 straipsnyje. Tokiu atveju įstatymų leidėjas privalėtų nustatyti teisingą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, taip pat turėtų būti numatytas pakankamas pereinamasis laikotarpis, per kurį asmenys, dirbantys atitinkamą darbą ar atliekantys atitinkamą tarnybą, pagal ankstesnį reguliavimą suteikiančią teisę į atitinkamą pensiją (t. y. valstybinę pensiją), galėtų pasirengti tokiems pakeitimams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų nepaisymas gali lemti, kad atitinkamas teisinis reguliavimas gali (ir turi) būti pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Atsižvelgiant į šią Konstitucinio Teismo praktiką, keltinas klausimas, ar Projektas yra proporcingas siekiamam tikslui.
Pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodytą maksimalią teisėjų valstybinę pensiją gauna ne visi asmenys, kuriems paskirta teisėjų valstybinė pensija, be to, ši pensija yra nustatoma pagal tam tikrus kriterijus. Antra, remiantis Nacionalinės teismų administracijos internetiniame puslapyje pateikiama informacija, 2013 m. trečią ketvirtį vidutinis mėnesinis paskirtos teisėjų valstybinės pensijos dydis buvo 2780,02 litų. Vis dėlto, jeigu būtų nuspręsta, kad Projektas yra proporcingas siekiamam tikslui ir Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymas pripažintinas netekusiu galios, manome, kad kartu su Projektu turi būti nustatomas teisingas patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, bei pakankamas pereinamasis laikotarpis tokiems pasikeitimams įsigalioti. Pritarti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-09-10 Nutarimas Nr. 948 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. SV-S-1123 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3–5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1Nepritarti Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-1766,
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 100 ir 124 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-1767 ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1768 (toliau kartu – įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio (2002 m. liepos 2 d., 2004 m. lapkričio 4 d., 2005 m. gegužės 19 d., 2006 m. birželio 8 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, kad teisėjo atlyginimo ir kitų socialinių (materialinių) garantijų konstitucinės apsaugos imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) (inter alia jos 109 straipsnyje) įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo, kuriuo siekiama teisingumą vykdančius teisėjus apsaugoti tiek nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių poveikio, tiek nuo kitų valdžios įstaigų ir pareigūnų, politinių ir visuomeninių organizacijų, komercinių ūkinių struktūrų, kitų juridinių ir fizinių asmenų įtakos. Iš Konstitucijos kylančios teisėjo nepriklausomumo principo socialinės (materialinės) garantijos reiškia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisėjui tokį socialinį (materialinį) aprūpinimą, kuris atitiktų teisėjo statusą ne tik jam einant teisėjo pareigas, bet ir nutrūkus jo įgaliojimams. Šiuo požiūriu reikėtų atkreipti dėmesį ir į Europos Tarybos
statuto 6.4 papunktį, nustatantį, kad įstatymas turi užtikrinti, kad teisėjas, sulaukęs teisėto pensinio amžiaus ir tam tikrą laikotarpį vykdęs teisėjo pareigas, gautų pensiją, kurios dydis turėtų kuo labiau atitikti paskutinio teisėjų gauto darbo užmokesčio dydį.
Taigi įstatymų projektų, kuriuose siūloma atsisakyti teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo, nuostatos, jeigu joms būtų pritarta, gali turėti neigiamos įtakos teisėjų ir teismų nepriklausomumui, taip pat sudaryti sąlygas didėti korupcijai teisingumo vykdymo srityje. 1.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs – įstatymais nustačius pensijų rūšis, asmenis, turinčius teisę į pensiją, pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sąlygas, pensijų dydžius, valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykių srityje laikytis konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo principų. Asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kurios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau. Kita vertus, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs – konstitucinė įgytų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga nereiškia, kad įstatymų nustatyta pensinio aprūpinimo sistema negali būti pertvarkoma. Jeigu pertvarkant pensijų sistemą neliktų įstatymų nustatytų, Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai nenurodytų, pensijų arba šių pensijų teisinis pagrindas būtų iš esmės pakeistas, įstatymų leidėjas privalėtų nustatyti teisingą patirtų praradimų kompensavimo asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą.
Atsižvelgiant į šias Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotas doktrinines nuostatas, įstatymų projektai, kuriuose siūloma atsisakyti teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo, nenumačius teisingo asmenų, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, gali pažeisti konstitucinius nuosavybės teisės ir teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principus. 1.3. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinio socialinio draudimo pensijų, taip pat nuo kitų valstybinio socialinio draudimo pensijų: jos yra mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto; jos skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiems asmenims; šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su tam tikru asmens statusu.
Konstitucinio Teisimo 2010 m. birželio 29 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5, 6 straipsnių, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio
Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas), be kita ko, pažymėta, kad teisėjų socialinių (materialinių) garantijų nustatymo konstitucinis pagrindas yra išskirtinis konstitucinis teisėjo statusas, kurį lemia teisingumo vykdymo funkcija, todėl jos gali priklausyti tik nuo su konstituciniu teisėjo statusu susijusių aplinkybių, tačiau negali būti traktuojamos kaip pakeičiančios kitas socialines (materialines) garantijas, kurios buvusiam teisėjui turi būti užtikrinamos kitais pagrindais, taip pat ir tais, kurie yra bendri visiems dirbantiems asmenims. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, numatantį galimybę pagal šį ir (ar) kitus specialius įstatymus paskirtą valstybinę pensiją ir valstybinio socialinio draudimo pensiją mokėti kartu ne tik teisėjų valstybinių pensijų gavėjams, bet ir kitų valstybinių pensijų, pavyzdžiui, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, gavėjams.
Taigi įstatymų projektuose pateikti pasiūlymai, kurių tikslas – panaikinti galimybę teisėjams tuo pat metu gauti valstybinio socialinio draudimo pensiją ir teisėjų valstybinę pensiją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomone, gali diskriminuoti teisėjų valstybinių pensijų gavėjus tarp kitų valstybinių pensijų gavėjų. Pritarti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-09-10
dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 3, 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo ir 10 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto pateikimo Seimui“ Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 3, 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo ir 10 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3208, kurio tikslas
Įstatymo projektą siūloma atmesti. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadas, kurioms komitetas pritarė, siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1768 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Juozas Bernatonis. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas