Projekto lyginamasis variantas Projekto 3 lyginamasis variantas
9, 34
1Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybės kontrolė – institucija, atliekanti valstybinį auditą ir biudžeto politikos kontrolę.“
2Papildyti 2 straipsnį 9 ir 10 dalimis:
„9. Biudžeto politikos kontrolė – šio įstatymo 9 straipsnio 6
dalyje nurodytų išvadų teikimas Seimui ir viešas šių išvadų skelbimas. 10. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos arba vartojamos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme.“
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Pagrindiniai Valstybės kontrolės uždaviniai Pagrindiniai Valstybės kontrolės uždaviniai yra:
naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas;
poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui;
3) vykdyti biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas.“
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės kontrolę sudaro departamentai, skyriai ir (ar) kiti
padaliniai, kitos tarnybos, būtinosi valstybinio audito ir biudžeto politikos kontrolės funkcijoms atlikti. Atsižvelgiant į nustatytus Valstybės kontrolės uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, departamente gali būti steigiami skyriai.
Konkrečius Valstybės kontrolės struktūros padalinių pavadinimus, sudėtį ir jų veiklos nuostatus nustato ir tvirtina valstybės kontrolierius.“
Papildyti 9 straipsnį 6 dalimi:
„6. Valstybės kontrolė, vykdydama Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame
įstatyme nustatytas biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, skelbia viešai ir teikia Seimui:
1) per 30 darbo dienų po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos Seimui pateikia ataskaitą dėl praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir dėl praėjusių metų struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties neįvykdymo priežasčių pagrįstumo ir priemonių šiai užduočiai įvykdyti tinkamumo;
2) per 15 darbo dienų kiekvieną kartą po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikia biudžeto įstatymo (jo pakeitimo) projektą Lietuvos Respublikos Seimui išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti;
3) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl jo tvirtinimo;
4) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl susidariusios arba numatomos padėties atitikimo neįprasto įvykio sąvokai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr.
Valstybės kontrolė, vykdydama Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytas biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, skelbia viešai ir teikia Seimui:
1) per 30 darbo dienų po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos Seimui pateikia ataskaitą dėl praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir dėl praėjusių metų struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties neįvykdymo priežasčių pagrįstumo ir priemonių šiai užduočiai įvykdyti tinkamumo;
2) per 15 darbo dienų kiekvieną kartą po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikia biudžeto įstatymo (jo pakeitimo) projektą Lietuvos Respublikos Seimui išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti;
3) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl jo tvirtinimo;
4) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl susidariusios arba numatomos padėties atitikimo neįprasto įvykio sąvokai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 nuostatas;
5) per 15 darbo dienų po Vyriausybės pateikto struktūrinio postūmio užduočių ir priemonių šioms užduotims įvykdyti gairių siūlymo Lietuvos Respublikos Seimui išvadą dėl Vyriausybės pasiūlytų tvirtinti Seimui struktūrinio postūmio užduočių ir priemonių šioms užduotims įvykdyti gairių atitikties Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytiems reikalavimams dėl vidutinio laikotarpio tikslo pasiekimo laiko.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis.
1Valstybės kontrolierius atleidžiamas:
3) pareiškus jam nepasitikėjimą;
43) dėl sveikatos būklės;
54) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;. 6) Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės. 2. Valstybės kontrolierius atsistatydinimo pareiškimą įteikia Respublikos Prezidentui. 3. Kai pasibaigia valstybės kontrolieriaus įgaliojimų laikas ar valstybės kontrolierius atsistatydina, jis turi eiti savo pareigas tol, kol Seimas paskiria valstybės kontrolierių. 4. Nepasitikėjimą valstybės kontrolieriumi gali reikšti Seimas ar Respublikos Prezidentas. 54. Atleisti valstybės kontrolierių iš pareigų dėl sveikatos būklės galima Respublikos Prezidento teikimu ir tik pagal sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvadą, kad dėl sveikatos būklės, taip pat dėl ligos trukmės valstybės kontrolierius negali atlikti savo pareigų. 65. Valstybės kontrolierių atleidus pagal šio straipsnio 1 dalies 4 3 punktą (išdirbus Valstybės kontrolėje ne mažiau kaip penkerius metus), jam išmokama šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 76. Pasibaigus valstybės kontrolieriaus įgaliojimų laikui, valstybės kontrolierius turi teisę Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atkurti valstybės tarnautojo statusą ir gauti trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kuri mokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. 87. Atsiradus šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 6 punktuos nurodytiems valstybės kontrolieriaus atleidimo pagrindams, Seimo nutarimu Valstybės kontrolės darbą organizuoja valstybės kontrolieriaus pavaduotojas šio Įstatymo nustatyta tvarka tol, kol Seimas paskiria valstybės kontrolierių.“
Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Atleisti valstybės kontrolieriaus pavaduotoją iš pareigų dėl sveikatos būklės Respublikos Prezidentas gali tik esant šio Įstatymo 34 straipsnio 5 4 dalyje nurodytoms sąlygoms.“
Šis įstatymas įsigalioja nuo dienos, nustatytos Europos Sąjungos Tarybos sprendime panaikinti išimtį Lietuvos Respublikai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas Projekto lyginamasis variantas
2, 4,
1Papildyti 2 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Biudžeto politikos kontrolė – šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytų išvadų teikimas Seimui ir viešas šių išvadų skelbimas.“
2Buvusias 2 straipsnio 2–8 dalis laikyti atitinkamai 3–9 dalimis. 3. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34. Valstybės kontrolė – institucija, atliekanti
valstybinį auditą ir biudžeto politikos kontrolę.“
4Papildyti 2 straipsnį 10 dalimi:
„10. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos arba vartojamos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme (toliau
Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme.“
Papildyti 4 straipsnį 3 punktu: „3) vykdyti biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas.“
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės kontrolę sudaro departamentai, skyriai ir (ar) kiti padaliniai, kitos tarnybos, būtinosi valstybinio audito ir biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijoms atlikti. Atsižvelgiant į nustatytus Valstybės kontrolės uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, departamente gali būti steigiami skyriai. Konkrečius Valstybės kontrolės struktūros padalinių pavadinimus, sudėtį ir jų veiklos nuostatus nustato ir tvirtina valstybės kontrolierius.“
Papildyti 9 straipsnį 6 dalimi: „6.
Valstybės kontrolė, vykdydama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytas biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, teikia Seimui:
1) per 30 darbo dienų po to, kai Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Seimui pateikia ataskaitą dėl praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir dėl praėjusių metų struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio, išvadą dėl praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties neįvykdymo priežasčių pagrįstumo ir priemonių šiai užduočiai įvykdyti tinkamumo;
2) per 15 darbo dienų kiekvieną kartą po to, kai Vyriausybė pateikia Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (jo pakeitimo) projektą Seimui, išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti;
3) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl jo tvirtinimo;
4) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl susidariusios arba numatomos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 nuostatas;
5) per 15 darbo dienų po Vyriausybės pateikto struktūrinio postūmio užduočių ir priemonių šioms užduotims įvykdyti gairių siūlymo Seimui išvadą dėl Vyriausybės pasiūlytų tvirtinti Seimui struktūrinio postūmio užduočių ir priemonių šioms užduotims įvykdyti gairių atitikties Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytiems reikalavimams dėl vidutinio laikotarpio tikslo pasiekimo laiko.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis.
Visuomenės informavimas Valstybinio audito ataskaitos ir audito išvados, sprendimai, šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytos išvados ir kita informacija apie Valstybės kontrolės veiklą teisės aktų nustatyta tvarka skelbiama Valstybės kontrolės interneto svetainėje ir platinama per kitas visuomenės informavimo priemones.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja nuo dienos, nustatytos Europos Sąjungos Tarybos sprendime panaikinti išimtį Lietuvos Respublikai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Audito komiteto vardu Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
Projekto lyginamasis variantas Projekto lyginamasis variantas
2, 4,
1Papildyti 2 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Biudžeto politikos kontrolė – Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi ir užduočių vykdymo stebėsena, šio Įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytų išvadų rengimas, teikimas Seimui ir viešas šių išvadų skelbimas.“
2Buvusias 2 straipsnio 2–8 dalis laikyti atitinkamai 3–9 dalimis. 3. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34. Valstybės kontrolė – institucija, atliekanti
valstybinį auditą ir biudžeto politikos kontrolę.“
4Papildyti 2 straipsnį 10 dalimi:
„10. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos arba vartojamos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme (toliau
Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme.“
Papildyti 4 straipsnį 3 punktu: „3) vykdyti biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas.“
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės kontrolę sudaro departamentai, skyriai ir (ar) kiti padaliniai, kitos tarnybos, būtinosi valstybinio audito ir biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijoms atlikti. Atsižvelgiant į nustatytus Valstybės kontrolės uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, departamente gali būti steigiami skyriai. Konkrečius Valstybės kontrolės struktūros padalinių pavadinimus, sudėtį ir jų veiklos nuostatus nustato ir tvirtina valstybės kontrolierius.“
Papildyti 9 straipsnį 6 dalimi:
„6. Valstybės kontrolė, vykdydama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo
konstituciniame įstatyme nustatytas biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, teikia Seimui:
1) per 30 darbo dienų po to, kai Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Seimui pateikia ataskaitą dėl praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir dėl praėjusių metų struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio, išvadą dėl praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties neįvykdymo priežasčių pagrįstumo ir priemonių šiai užduočiai įvykdyti tinkamumo;
2) per 20 darbo dienų kiekvieną kartą po to, kai Vyriausybė pateikia Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (jo pakeitimo) projektą Seimui, išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti;
3) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl jo tvirtinimo;
4) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl susidariusios arba numatomos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr.
Valstybės kontrolė, vykdydama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytas biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, teikia Seimui:
1) per 30 darbo dienų po to, kai Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Seimui pateikia ataskaitą dėl praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir dėl praėjusių metų struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio, išvadą dėl praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties neįvykdymo priežasčių pagrįstumo ir priemonių šiai užduočiai įvykdyti tinkamumo;
2) per 20 darbo dienų kiekvieną kartą po to, kai Vyriausybė pateikia Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (jo pakeitimo) projektą Seimui, išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti;
3) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl jo tvirtinimo;
4) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl susidariusios arba numatomos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 nuostatas;
5) per 15 darbo dienų po Vyriausybės pateikto struktūrinio postūmio užduočių ir priemonių šioms užduotims įvykdyti gairių siūlymo Seimui išvadą dėl Vyriausybės pasiūlytų tvirtinti Seimui struktūrinio postūmio užduočių ir priemonių šioms užduotims įvykdyti gairių atitikties Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytiems reikalavimams dėl vidutinio laikotarpio tikslo pasiekimo laiko.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis.
Visuomenės informavimas Valstybinio audito ataskaitos ir audito išvados, sprendimai, šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytos išvados ir kita informacija apie Valstybės kontrolės veiklą teisės aktų nustatyta tvarka skelbiama Valstybės kontrolės interneto svetainėje ir platinama per kitas visuomenės informavimo priemones.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja nuo dienos, nustatytos Europos Sąjungos Tarybos sprendime panaikinti išimtį Lietuvos Respublikai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Audito komiteto vardu Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos finansų ministerija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. XI-2145 „Dėl Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje suderinimo su Lietuvos Respublikos teisine sistema“, parengė Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektus (toliau – Projektai). Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikiami Projektai yra parengti vadovaujantis 2012 m. kovo 2 d.
Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau – Sutartis)
Susitariančiųjų Šalių nacionalinėje teisėje pradedamos taikyti ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šios Sutarties įsigaliojimo – tai daroma priimant privalomas ir nuolatinio pobūdžio nuostatas, pirmenybę teikiant konstitucinėms“. Siekiant užtikrinti Sutartyje nustatytų stabilumo, koordinavimo ir valdysenos priemonių ir procedūrų suderinamumą su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir jų perkėlimą į Lietuvos Respublikos teisės aktų sistemą, Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymui buvo pasirinktos konstitucinio lygmens garantijos. Parengtas Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymo projektas (toliau – Konstitucinis įstatymas), kaip ir Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo Nr. X-1316 2, 3 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau
Konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje: „Valdžios sektoriaus finansai tvarkomi siekiant, kad vidutiniu laikotarpiu valdžios sektorius būtų perteklinis arba artimas subalansuotam“.
Konstitucinis įstatymas perkelia daugelį dabar galiojančio Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatų ir sąvokų. Fiskalinės drausmės įstatymas papildomas nuostata, kad, nepasiekus valdžios sektoriaus pertekliaus pagal įtvirtintą reikalavimą, turi būti užtikrinta, jog dėl nustatomo naujo mokesčio, naujo mokesčio tarifo, mokesčio lengvatos, sankcijų už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeistos apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarkos ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principų valdžios sektoriaus biudžetų pajamos nesumažės, išskyrus tuos atvejus, kai netenkamos pajamos kompensuojamos sumažinant išlaidas arba didinant kitus mokesčius. Tokia nuostata perkeltų į nacionalinę teisę 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1175/2011 (Stabilumo ir augimo pakto) nuostatas dėl apribojimų diskretiškai mažinti pajamas. Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio papildymo konstitucinio įstatymo projektas parengtas siekiant įtraukti Konstitucinį įstatymą į Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 2, 4, 6, 9, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas parengtas siekiant įteisinti nuostatas, būtinas Valstybės kontrolei vykdyti naujai numatomas funkcijas bei apibrėžti išvadas, kurias Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė skelbs kaip nepriklausoma biudžeto politikos priežiūros institucija. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. kovo 5 d. įsakymu Nr.
1K-076 patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministerijos euro įvedimo priemonių plane numatyta parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Konstitucinio įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 2, 4 6, 9, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Fiskalinės drausmės įstatymo projektus. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai ir rengėjai) Projektų rengimą inicijavo Finansų ministerija. Rengiant Projektus dalyvavo Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko specialistai. 3. Projektuose siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Šiuo metu galiojantis Fiskalinės drausmės įstatymas užtikrina Sutarties įgyvendinimą tik iš dalies, nes jis grindžiamas vadinamaisiais nominaliais rodikliais (jie reiškiami litais), o Konstitucinis įstatymas grindžiamas struktūriniais rodikliais, kaip numatyta Europos Sąjungos fiskalinėje sutartyje. Be to, šiuo metu galiojanti Fiskalinės drausmės įstatymo išlaidų ribojimo taisyklė taikoma tik planuojant valstybės biudžeto išlaidas, o biudžeto vykdymo laikotarpiu nereikia taikyti jokių koregavimo mechanizmų. 4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektų įgyvendinimas įgalins sustiprinti Lietuvos gebėjimus vykdyti atsakingą finansų politiką siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir stabilių viešųjų finansų bei apsisaugoti nuo skolos krizės. Reforma siekiama patenkinti piliečių interesus išvengti papildomų mokesčių, kurie padidėtų, jeigu nebūtų užkirstos grėsmės ateityje pasikartoti neapdairiai biudžeto politikai, dėl kurios augtų valdžios sektoriaus skolos tvarkymo išlaidos. Projektai leis nustatyti struktūrinio postūmio užduoties artėjimo prie perteklinio valdžios sektoriaus taisyklę, finansų koregavimo mechanizmą struktūrinio postūmio užduočiai vykdyti, procedūras dėl nepagrįsto struktūrinio postūmio užduoties neįvykdymo.
Laikinas nukrypimas nuo šios taisyklės bus leidžiamas tik esant išskirtinėms aplinkybėms ir per nustatytą laikotarpį turės būti ištaisytas. Įgyvendinant griežtus Europos Sąjungos reikalavimus dėl biudžeto kontrolės ir fiskalinės politikos sustiprinimo, Konstituciniame įstatyme numatoma įsteigti nepriklausomą biudžeto politikos kontrolės instituciją, kuri turės užtikrinti perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymosi veiksmingą ir laiku atliekamą stebėseną, pagrįstą patikima ir nepriklausoma analize, ir anksti nustatyti nukrypimus nuo biudžeto tikslų, patarti dėl prevencinių, taisomųjų ir vykdymo užtikrinimo priemonių. Siekiant išvengti papildomų išlaidų, kurių reikėtų steigiant atskirą biudžeto priežiūros instituciją, nepriklausomos biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijos priskiriamos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, kuri teiks išvadas dėl struktūrinių užduočių planavimo ir vykdymo. Įsigaliojus Fiskalinės drausmės įstatymui, būtų sudarytos sąlygos užtikrinti 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1175/2011 nuostatų, kurių būtina laikytis net Lietuvai nesant euro zonos nare, laikymąsi. Konstitucinis įstatymas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą, galės būti keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios tik ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Projektus, pagerėtų perspektyvos išlaikyti stabilų ūkio augimą, kuris yra būtinas siekiant gerinti kriminogeninę situaciją ir mažinti korupciją. Dėl stabilaus ūkio augimo tikėtinas mažesnis nedarbas, didesnis užimtumas ir tai mažins ekonominius motyvus nusikalsti. Biudžetinės drausmės taisyklės panaikins politinių ciklų poveikį valdžios sektoriaus finansams ir ūkiui. 7. Įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Projektus, bus užtikrintas viešųjų finansų tvarumas, lemiantis užsienio rinkų pasitikėjimo didėjimą ir stabilesnes verslo sąlygas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti priėmus teikiamus projektus Priėmus Projektus, iki Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo įsigaliojimo reikės keisti Lietuvos Respublikos Seimo Statutą, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymą . 9. Projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms. Projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų atitiktis Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytai tvarkai Projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai atitinka Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytus reikalavimus. 10.
atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Projektų nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. 11. Kas ir kada turėtų parengti įstatymų lydimuosius aktus, šių aktų metmenys (jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų) Priėmus Projektus, iki Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo įsigaliojimo reikės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuose Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatytų: ekonominės raidos scenarijaus formavimo, viešinimo ir teikimo tvirtinti tvarką; daugiamečio vidutinio potencialaus BVP to meto kainomis augimo, potencialaus BVP grandininės apimties ir produkcijos atotrūkio nuo potencialo apskaičiavimo tvarką; Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymo Lietuvos Respublikos Seimui dėl struktūrinio postūmio užduoties ir jų gairių kitiems metams formavimo ir teikimo tvirtinti tvarką; Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitos apie praėjusiųjų metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymą ir struktūrinį valdžios sektoriaus balanso rodiklį rengimo ir teikimo Lietuvos Respublikos Seimui tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Projektams įgyvendinti. Ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Šiuo metu tikslus lėšų poreikis nėra aiškus, nes reikia atlikti biudžeto politikos kontrolės funkcijų vertinimą. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektų rengimo metu gauti Laisvosios rinkos instituto, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Sąjungos Komisijos ekonomikos ir finansų direktorato specialistų vertinimai. Taip pat Konstitucinio įstatymo projektas pateiktas Europos Centriniam Bankui ir jo pastabų tikimasi iki balandžio mėnesio pabaigos.
Į esmines specialistų pastabas atsižvelgta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Finansų koregavimo mechanizmas“, „Konstitucinis įstatymas“, „struktūrinio postūmio užduotis“, „produkcijos atotrūkis nuo potencialo“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2014-05-07 Nr. XIIP-1764 Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiant įstatymo 34 straipsnį siūloma atsisakyti dviejų valstybės kontrolieriaus atleidimo pagrindų – pareiškus nepasitikėjimą juo bei Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Toks siūlymas diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, nei iš aiškinamojo rašto, nei iš paties įstatymo projekto nėra aišku, kodėl siūloma atsisakyti nuostatų apie Seimo, kuris skiria valstybės kontrolierių, ir Respublikos Prezidento, kurio teikimu valstybės kontrolierius yra skiriamas, teisės pareikšti nepasitikėjimą valstybės kontrolieriui bei valstybės kontrolieriaus atleidimo iš pareigų šiuo pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 75 straipsnyje yra nurodyta, jog „Seimo skirti ar rinkti pareigūnai <...> atleidžiami iš pareigų, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą“, o Konstitucijos 84 straipsnio 13 punkte yra numatyta, jog Respublikos Prezidentas „teikia Seimui valstybės kontrolieriaus <...> kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais“.
Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 75 straipsnyje „yra įtvirtinta Seimo teisė atleisti iš pareigų tuos pareigūnus, kuriuos į pareigas paskyrė ar išrinko Seimas, išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus asmenis; tai daroma laikantis ypatingos parlamentinės procedūros - pareiškiant nepasitikėjimą; nepasitikėjimas pareiškiamas visų Seimo narių balsų dauguma; nepasitikėjimo pareiškimo institutas - tai ne tik vienas iš Seimo vykdomos parlamentinės kontrolės būdų, bet ir svarbi Seimo paskirto ar išrinkto pareigūno veiklos garantija, nes toks pareigūnas, jeigu nėra pagrindų, dėl kurių jis apskritai negali eiti savo pareigų, gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, kai už nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių; nepasitikėjimo pareiškimas yra toks Seimo paskirto ar išrinkto pareigūno atleidimo iš pareigų pagrindas, kuris turi būti siejamas su pareigūno veiklos vertinimu <...>“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d. nutarimas). Antra, atkreiptinas dėmesys, kad valstybės kontrolierius yra valstybės pareigūnas. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog valstybės kontrolieriumi gali būti skiriamas tik Lietuvos Respublikos pilietis. Analogiškas reikalavimas yra taikomas ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojui bei kitiems valstybės kontrolės pareigūnams. Nei iš aiškinamojo rašto, nei iš paties įstatymo projekto nėra aišku, kodėl svarbiam valstybės pareigūnui netekus pilietybės jis galėtų toliau likti savo poste.
Be to, kyla klausimas, kodėl netekę pilietybės valstybės kontrolieriaus pavaduotojas ir kiti valstybės kontrolės pareigūnai būtų atleidžiami iš užimamų pareigų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimai, taikomi asmeniui, siekiančiam tapti valstybės kontrolieriumi, turėtų sutapti su galimais jo atleidimo pagrindais. 2. Siūlytina įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyti kur turi būti viešai skelbiamos nurodytos išvados. Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 daliai. 3. Įstatymo projekto 4 straipsnyje vartojama sąvoka ,,biudžeto įstatymo projektas“ tikslintina, nurodant pilną įstatymo projekto pavadinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad toliau įstatymo projekto tekste jau vartojamas pilnas šio projekto pavadinimas. 4. Įstatymo projektas koreguotinas juridinės technikos požiūriu:
esantis žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje;
pripažįstamos netekusiomis galios atskiromis to paties straipsnio dalimis, todėl įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis turi būti skirstoma į dvi dalis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
2014-10-31 Nr. XIIP-1764(3) Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu yra keičiama daugiau nei pusė keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių, siūlytina šį straipsnį dėstyti nauja redakcija. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos Taryba priėmė sprendimą 2015 m. sausio 1 d. panaikinti išimtį Lietuvos Respublikai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį, siūlytina įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimą susieti su konkrečia kalendorine data. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Virginija Baltraitienė, Komiteto pirmininkė, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininkės pavaduotoja; nariai: Valentinas Bukauskas, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-07 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 5 straipsniu keičiant įstatymo 34 straipsnį siūloma atsisakyti dviejų valstybės kontrolieriaus atleidimo pagrindų – pareiškus nepasitikėjimą juo bei Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Toks siūlymas diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, nei iš aiškinamojo rašto, nei iš paties įstatymo projekto nėra aišku, kodėl siūloma atsisakyti nuostatų apie Seimo, kuris skiria valstybės kontrolierių, ir Respublikos Prezidento, kurio teikimu valstybės kontrolierius yra skiriamas, teisės pareikšti nepasitikėjimą valstybės kontrolieriui bei valstybės kontrolieriaus atleidimo iš pareigų šiuo pagrindu.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 75 straipsnyje yra nurodyta, jog „Seimo skirti ar rinkti pareigūnai <...> atleidžiami iš pareigų, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą“, o Konstitucijos 84 straipsnio 13 punkte yra numatyta, jog Respublikos Prezidentas „teikia Seimui valstybės kontrolieriaus <...> kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais“. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 75 straipsnyje „yra įtvirtinta Seimo teisė atleisti iš pareigų tuos pareigūnus, kuriuos į pareigas paskyrė ar išrinko Seimas, išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus asmenis; tai daroma laikantis ypatingos parlamentinės procedūros - pareiškiant nepasitikėjimą; nepasitikėjimas pareiškiamas visų Seimo narių balsų dauguma; nepasitikėjimo pareiškimo institutas - tai ne tik vienas iš Seimo vykdomos parlamentinės kontrolės būdų, bet ir svarbi Seimo paskirto ar išrinkto pareigūno veiklos garantija, nes toks pareigūnas, jeigu nėra pagrindų, dėl kurių jis apskritai negali eiti savo pareigų, gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, kai už nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių; nepasitikėjimo pareiškimas yra toks Seimo paskirto ar išrinkto pareigūno atleidimo iš pareigų pagrindas, kuris turi būti siejamas su pareigūno veiklos vertinimu <...>“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d. nutarimas). Antra, atkreiptinas dėmesys, kad valstybės kontrolierius yra valstybės pareigūnas. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog valstybės kontrolieriumi gali būti skiriamas tik Lietuvos Respublikos pilietis.
Analogiškas reikalavimas yra taikomas ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojui bei kitiems valstybės kontrolės pareigūnams. Nei iš aiškinamojo rašto, nei iš paties įstatymo projekto nėra aišku, kodėl svarbiam valstybės pareigūnui netekus pilietybės jis galėtų toliau likti savo poste. Be to, kyla klausimas, kodėl netekę pilietybės valstybės kontrolieriaus pavaduotojas ir kiti valstybės kontrolės pareigūnai būtų atleidžiami iš užimamų pareigų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimai, taikomi asmeniui, siekiančiam tapti valstybės kontrolieriumi, turėtų sutapti su galimais jo atleidimo pagrindais. Pritarti
2
straipsnio 9 dalyje nurodyti kur turi būti viešai skelbiamos nurodytos išvados. Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 daliai. Pritarti
projekto 4 straipsnyje vartojama sąvoka ,,biudžeto įstatymo projektas“ tikslintina, nurodant pilną įstatymo projekto pavadinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad toliau įstatymo projekto tekste jau vartojamas pilnas šio projekto pavadinimas. Pritarti
2
projektas koreguotinas juridinės technikos požiūriu: 4.1. įstatymo projekto pavadinime esantis žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje; 4.2. straipsnio sudedamosios dalys turi būti keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios atskiromis to paties straipsnio dalimis, todėl įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis turi būti skirstoma į dvi dalis. Pritarti
komiteto biuro patarėjas A.
11 Argumentai: Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti ir apibrėžti sąvoka „biudžeto politikos kontrolė“ yra perteklinė. Teigtina, kad naujoms nuostatoms atskleisti visiškai pakanka sąvokos „biudžeto politikos kontrolės institucija“, kuri yra apibrėžta Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybės kontrolė – institucija, atliekanti valstybinį auditą ir vykdanti biudžeto politikos kontrolę kontrolės funkcijas.“ Pritarti
komiteto biuro patarėjas A. Astrauskas12 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją iš išdėstyti taip:
„2. Papildyti 2 straipsnį 9 ir 10 dalimis dalimi:
„9. Biudžeto politikos kontrolė – šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytų išvadų teikimas Seimui ir viešas šių išvadų skelbimas. 10 9. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos arba vartojamos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme.“
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
pateiktam įstatymo projektui XIIP-1764 ir Komiteto išvadoms. 2. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą XIIP-1764, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir šiuos Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas11 Argumentai: Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti ir apibrėžti sąvoka „biudžeto politikos kontrolė“ yra perteklinė. Teigtina, kad naujoms nuostatoms atskleisti visiškai pakanka sąvokos „biudžeto politikos kontrolės institucija“, kuri yra apibrėžta Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybės kontrolė – institucija, atliekanti valstybinį auditą ir vykdanti biudžeto politikos kontrolę kontrolės funkcijas.“
komitetas12 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją iš išdėstyti taip:
„2. Papildyti 2 straipsnį 9 ir 10 dalimis dalimi:
„9. Biudžeto politikos kontrolė – šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytų išvadų teikimas Seimui ir viešas šių išvadų skelbimas. 10 9. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos arba vartojamos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme.“
7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: V. Baltraitienė. Komiteto pirmininkė Virginija
Baltraitienė
ir FINANSŲ komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Bronius Bradauskas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Irena
Degutienė, Andrius Palionis, Povilas Gylys, Antanas Nesteckis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-07 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
atsisakyti dviejų valstybės kontrolieriaus atleidimo pagrindų – pareiškus nepasitikėjimą juo bei Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Toks siūlymas diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, nei iš aiškinamojo rašto, nei iš paties įstatymo projekto nėra aišku, kodėl siūloma atsisakyti nuostatų apie Seimo, kuris skiria valstybės kontrolierių, ir Respublikos Prezidento, kurio teikimu valstybės kontrolierius yra skiriamas, teisės pareikšti nepasitikėjimą valstybės kontrolieriui bei valstybės kontrolieriaus atleidimo iš pareigų šiuo pagrindu.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 75 straipsnyje yra nurodyta, jog „Seimo skirti ar rinkti pareigūnai <...> atleidžiami iš pareigų, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą“, o Konstitucijos 84 straipsnio 13 punkte yra numatyta, jog Respublikos Prezidentas „teikia Seimui valstybės kontrolieriaus <...> kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais“. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 75 straipsnyje „yra įtvirtinta Seimo teisė atleisti iš pareigų tuos pareigūnus, kuriuos į pareigas paskyrė ar išrinko Seimas, išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus asmenis; tai daroma laikantis ypatingos parlamentinės procedūros - pareiškiant nepasitikėjimą; nepasitikėjimas pareiškiamas visų Seimo narių balsų dauguma; nepasitikėjimo pareiškimo institutas - tai ne tik vienas iš Seimo vykdomos parlamentinės kontrolės būdų, bet ir svarbi Seimo paskirto ar išrinkto pareigūno veiklos garantija, nes toks pareigūnas, jeigu nėra pagrindų, dėl kurių jis apskritai negali eiti savo pareigų, gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, kai už nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių; nepasitikėjimo pareiškimas yra toks Seimo paskirto ar išrinkto pareigūno atleidimo iš pareigų pagrindas, kuris turi būti siejamas su pareigūno veiklos vertinimu <...>“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d. nutarimas). Antra, atkreiptinas dėmesys, kad valstybės kontrolierius yra valstybės pareigūnas. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog valstybės kontrolieriumi gali būti skiriamas tik Lietuvos Respublikos pilietis.
Analogiškas reikalavimas yra taikomas ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojui bei kitiems valstybės kontrolės pareigūnams. Nei iš aiškinamojo rašto, nei iš paties įstatymo projekto nėra aišku, kodėl svarbiam valstybės pareigūnui netekus pilietybės jis galėtų toliau likti savo poste. Be to, kyla klausimas, kodėl netekę pilietybės valstybės kontrolieriaus pavaduotojas ir kiti valstybės kontrolės pareigūnai būtų atleidžiami iš užimamų pareigų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimai, taikomi asmeniui, siekiančiam tapti valstybės kontrolieriumi, turėtų sutapti su galimais jo atleidimo pagrindais. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus Nr.2. 2. Siūlytina įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyti kur turi būti viešai skelbiamos nurodytos išvados. Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 daliai. Svarstyti pagrindiniame komitete. 3. Įstatymo projekto 4 straipsnyje vartojama sąvoka ,,biudžeto įstatymo projektas“ tikslintina, nurodant pilną įstatymo projekto pavadinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad toliau įstatymo projekto tekste jau vartojamas pilnas šio projekto pavadinimas. Pritarti. 4. Įstatymo projektas koreguotinas juridinės technikos požiūriu: 4.1. įstatymo projekto pavadinime esantis žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje; 4.2. straipsnio sudedamosios dalys turi būti keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios atskiromis to paties straipsnio dalimis, todėl įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis turi būti skirstoma į dvi dalis. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Audito komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir šiuos Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas
14 Argumentai: Siekiant suderinti Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas su Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatomis, siūloma: Pasiūlymas: Įstatymo projekto 4 straipsnio 1dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl susidariusios arba numatomos padėties atitikimo neįprasto įvykio išskirtinių aplinkybių sąvokai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 nuostatas;
Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas 2014-06-045 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siekiant nustatyti tokius Valstybės kontrolieriaus atleidimo pagrindus, kokie yra nustatyti Lietuvos banko įstatyme, siūloma: Pasiūlymas: Įstatymo projekto 5 straipsnį išdėstyti taip:
„1. Valstybės kontrolierius atleidžiamas:
1) jam atsistatydinus;
2) pasibaigus jo įgaliojimų laikui;
3) pareiškus jam nepasitikėjimą kai neatitinka reikalavimų, kurie reikalingi šioms pareigoms atlikti;
4) dėl sveikatos būklės;
5) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;. 6) Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės. 2. Valstybės kontrolierius atsistatydinimo pareiškimą įteikia Respublikos Prezidentui. 3. Kai pasibaigia valstybės kontrolieriaus įgaliojimų laikas ar valstybės kontrolierius atsistatydina, jis turi eiti savo pareigas tol, kol Seimas paskiria valstybės kontrolierių. 4.
Prezidentas. 54. Atleisti valstybės kontrolierių iš pareigų dėl sveikatos būklės galima Respublikos Prezidento teikimu ir tik pagal sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvadą, kad dėl sveikatos būklės, taip pat dėl ligos trukmės valstybės kontrolierius negali atlikti savo pareigų. 65. Valstybės kontrolierių atleidus pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą (išdirbus Valstybės kontrolėje ne mažiau kaip penkerius metus), jam išmokama šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 76. Pasibaigus valstybės kontrolieriaus įgaliojimų laikui, valstybės kontrolierius turi teisę Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atkurti valstybės tarnautojo statusą ir gauti trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kuri mokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. 87. Atsiradus šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6 punktuos nurodytiems valstybės kontrolieriaus atleidimo pagrindams, Seimo nutarimu Valstybės kontrolės darbą organizuoja valstybės kontrolieriaus pavaduotojas šio Įstatymo nustatyta tvarka tol, kol Seimas paskiria valstybės kontrolierių.“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Giedrė Purvaneckienė, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis. Komiteto biuras: vedėja Daiva Raudonienė, patarėja Lina Milonaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Finansų viceministras Algimantas Rimkūnas, Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorė Irma Lazickienė, Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidas Augustinavičius, Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Makroekonomikos skyriaus vedėja Rasa Šliogerienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Teisės ir personalo departamento direktorė Albina Radzevičiūtė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Audito plėtros departamento Strateginio planavimo ir analizės skyriaus vedėja Asta Kuniyoshi. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-075 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 34 straipsnį siūloma atsisakyti dviejų valstybės kontrolieriaus atleidimo pagrindų – pareiškus nepasitikėjimą juo bei Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Toks siūlymas diskutuotinas keliais aspektais.
Pirma, nei iš aiškinamojo rašto, nei iš paties įstatymo projekto nėra aišku, kodėl siūloma atsisakyti nuostatų apie Seimo, kuris skiria valstybės kontrolierių, ir Respublikos Prezidento, kurio teikimu valstybės kontrolierius yra skiriamas, teisės pareikšti nepasitikėjimą valstybės kontrolieriui bei valstybės kontrolieriaus atleidimo iš pareigų šiuo pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 75 straipsnyje yra nurodyta, jog „Seimo skirti ar rinkti pareigūnai <...> atleidžiami iš pareigų, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą“, o Konstitucijos 84 straipsnio 13 punkte yra numatyta, jog Respublikos Prezidentas „teikia Seimui valstybės kontrolieriaus <...> kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais“. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 75 straipsnyje „yra įtvirtinta Seimo teisė atleisti iš pareigų tuos pareigūnus, kuriuos į pareigas paskyrė ar išrinko Seimas, išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus asmenis; tai daroma laikantis ypatingos parlamentinės procedūros - pareiškiant nepasitikėjimą; nepasitikėjimas pareiškiamas visų Seimo narių balsų dauguma; nepasitikėjimo pareiškimo institutas - tai ne tik vienas iš Seimo vykdomos parlamentinės kontrolės būdų, bet ir svarbi Seimo paskirto ar išrinkto pareigūno veiklos garantija, nes toks pareigūnas, jeigu nėra pagrindų, dėl kurių jis apskritai negali eiti savo pareigų, gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, kai už nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių; nepasitikėjimo pareiškimas yra toks Seimo paskirto ar išrinkto pareigūno atleidimo iš pareigų pagrindas, kuris turi būti siejamas su pareigūno veiklos vertinimu <...>“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d. nutarimas). Antra, atkreiptinas dėmesys, kad valstybės kontrolierius yra valstybės pareigūnas.
Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog valstybės kontrolieriumi gali būti skiriamas tik Lietuvos Respublikos pilietis. Analogiškas reikalavimas yra taikomas ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojui bei kitiems valstybės kontrolės pareigūnams. Nei iš aiškinamojo rašto, nei iš paties įstatymo projekto nėra aišku, kodėl svarbiam valstybės pareigūnui netekus pilietybės jis galėtų toliau likti savo poste. Be to, kyla klausimas, kodėl netekę pilietybės valstybės kontrolieriaus pavaduotojas ir kiti valstybės kontrolės pareigūnai būtų atleidžiami iš užimamų pareigų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimai, taikomi asmeniui, siekiančiam tapti valstybės kontrolieriumi, turėtų sutapti su galimais jo atleidimo pagrindais. Pritarti Atsisakyti Įstatymo 34 ir 35 straipsnių pakeitimo. 2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
42
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyti, kur turi būti viešai skelbiamos nurodytos išvados. Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 daliai. Pritarti iš dalies Valstybės kontrolės įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja visuomenės informavimo būdus ir priemones, todėl siūloma papildyti 23 straipsnį nuostatomis dėl 9 straipsnio 6 dalyje numatytų išvadų viešinimo. 3
vartojama sąvoka ,,biudžeto įstatymo projektas“ tikslintina, nurodant pilną įstatymo projekto pavadinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad toliau įstatymo projekto tekste jau vartojamas pilnas šio projekto pavadinimas. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-07 4.
Įstatymo projektas koreguotinas juridinės technikos požiūriu:
pavadinime esantis žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje;
5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 4.2. straipsnio sudedamosios dalys turi būti keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios atskiromis to paties straipsnio dalimis, todėl įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis turi būti skirstoma į dvi dalis. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1
komitetas, 2014-06-0411 Argumentai: Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti ir apibrėžti sąvoka „biudžeto politikos kontrolė“ yra perteklinė. Teigtina, kad naujoms nuostatoms atskleisti visiškai pakanka sąvokos „biudžeto politikos kontrolės institucija“, kuri yra apibrėžta Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybės kontrolė – institucija, atliekanti valstybinį auditą ir vykdanti biudžeto politikos kontrolę kontrolės funkcijas.“ Nepritarti Iniciatorių pateikta formuluotė kalbos požiūriu yra taisyklingesnė. 2
komitetas, 2014-06-0412 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją iš išdėstyti taip: „2. Papildyti 2 straipsnį 9 ir 10 dalimis dalimi: „9.
Biudžeto politikos kontrolė – šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytų išvadų teikimas Seimui ir viešas šių išvadų skelbimas. 10 9. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos arba vartojamos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme.“ Nepritarti Nepritarus 1 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui, įstatymo projekte tikslinga apibrėžti naują sąvoką. 3 Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2014-06-04
Argumentai: Siekiant suderinti Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas su Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatomis, siūloma: Pasiūlymas: Įstatymo projekto 4 straipsnio 1dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl susidariusios arba numatomos padėties atitikimo neįprasto įvykio išskirtinių aplinkybių sąvokai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 nuostatas;“
4 Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2014-06-045 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siekiant nustatyti tokius Valstybės kontrolieriaus atleidimo pagrindus, kokie yra nustatyti Lietuvos banko įstatyme, siūloma: Pasiūlymas: Įstatymo projekto 5 straipsnį išdėstyti taip: „1. Valstybės kontrolierius atleidžiamas:
1) jam atsistatydinus;
2) pasibaigus jo įgaliojimų laikui;
3) pareiškus jam nepasitikėjimą kai neatitinka reikalavimų, kurie reikalingi šioms pareigoms atlikti;
4) dėl sveikatos būklės;
5) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;. 6) Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės. 2. Valstybės kontrolierius atsistatydinimo pareiškimą įteikia Respublikos Prezidentui. 3.
kontrolieriaus įgaliojimų laikas ar valstybės kontrolierius atsistatydina, jis turi eiti savo pareigas tol, kol Seimas paskiria valstybės kontrolierių. 4. Nepasitikėjimą valstybės kontrolieriumi gali reikšti Seimas ar Respublikos Prezidentas. 54. Atleisti valstybės kontrolierių iš pareigų dėl sveikatos būklės galima Respublikos Prezidento teikimu ir tik pagal sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvadą, kad dėl sveikatos būklės, taip pat dėl ligos trukmės valstybės kontrolierius negali atlikti savo pareigų. 65. Valstybės kontrolierių atleidus pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą (išdirbus Valstybės kontrolėje ne mažiau kaip penkerius metus), jam išmokama šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 76. Pasibaigus valstybės kontrolieriaus įgaliojimų laikui, valstybės kontrolierius turi teisę Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atkurti valstybės tarnautojo statusą ir gauti trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kuri mokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. 87. Atsiradus šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6 punktuos nurodytiems valstybės kontrolieriaus atleidimo pagrindams, Seimo nutarimu Valstybės kontrolės darbą organizuoja valstybės kontrolieriaus pavaduotojas šio Įstatymo nustatyta tvarka tol, kol Seimas paskiria valstybės kontrolierių.“ Nepritarti Valstybės kontrolieriaus atleidimo pagrindas – Seimui ar Prezidentui pareiškus nepasitikėjimą – yra numatytas Konstitucijoje. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijos keisti nėra siūloma, Valstybės kontrolės įstatyme, kaip žemesnės juridinės galios teisės akte, numatyti Valstybės kontrolieriaus atleidimo pagrindai turi atitikti konstitucines nuostatas. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto išvadoms ir komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I – 907 2, 4, 6, 9 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1764(2). 8.
paskirti pranešėjai: V. Saulis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė