2014-05-07 Nr. XIIP-1761 Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog „Joks Lietuvos Respublikos įstatymas negali būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas, jeigu jis nėra įrašytas į šiame įstatyme nustatytą Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą, išskyrus tiesiogiai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodytus konstitucinius įstatymus“. Atsižvelgiant į tai, pirmiausia turi būti priimtas ir įsigalioti Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo pakeitimo konstitucinis įstatymas ir tik tada gali būti priimamas šis įstatymo projektas. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama šio įstatymo paskirtis – užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą. Šiame įstatymo projekte yra įgyvendinamos tam tikros taisyklės, susijusios su valdžios sektoriaus fiskaline politika, kurios yra numatytos 2012 m. kovo 2 d. Belgijos karalystės, Bulgarijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutartyje dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau –Fiskalinė sutartis).
Atkreiptinas dėmesys, kad Fiskalinės drausmės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje analogiškai yra apibrėžiama šio įstatymo paskirtis – nustatyti fiskalinės drausmės taisykles, užtikrinančias valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti patikslintos šių įstatymų paskirtys, aiškiau reglamentuojant teikiamo konstitucinio įstatymo paskirtį, t.y įstatymo projekto
aiškios teikiamo įstatymo projekto ir Fiskalinės drausmės įstatymo teisinių santykių reguliavimo sferos. 3. Siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti kur kontrolės institucija yra įgaliota viešai skelbti nustatytas išvadas. 4. Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje yra apibrėžiama sąvoka vidutinio laikotarpio tikslas, kuris yra siejamas su ketverių metų laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys, kad Fiskalinės drausmės įstatymo projekto Nr. XIIP-1763 1 straipsnio (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje) yra pateikiama vidutinio laikotarpio sąvoka, kuri yra susieta su penkių kalendorinių metų laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymų projektuose pateiktos apibrėžtys dera tarpusavyje. 5. Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje minimos sąvokos ,,struktūrinis valdžios sektoriaus balansas“ turinys nėra aiškus.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią sąvoka apibrėžti Fiskalinės drausmės įstatyme. 6. Siūlytina į statymo projekto 3 straipsnio 2 dalį pradėti formuluote „Kiekvienais metais“. 7. Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte vartojama sąvoka „blogesnį“ yra vertinamojo pobūdžio. Siekiant teisinio aiškumo užtikrinimo, siūlytina šios sąvokos atsisakyti arba ją apibrėžti. Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo projekto 6 straipsnio 2, 3, 6 dalims. 8. Siūlytina įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje įvestą trumpinį „biudžeto įstatymas“ ir toliau nuosekliai vartoti įstatymo projekto tekste. 9. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalyje yra numatoma pareiga kontrolės institucijai pateikti išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti. Pagal pateiktą formuluotę nėra aišku, ar ši išvada būtų viena iš sudedamųjų dokumentų, pateikiamų Seimui pagal Biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnį, ar tai būtų savarankiškas dokumentas. Jei tai yra sudedamasis dokumentas, tuomet turėtų būti pildomos ir atitinkamos Biudžeto sandaros įstatymo nuostatos, o jei tai yra savarankiškas dokumentas, tuomet nėra aišku kokiam subjektui būtų skirta ši išvada. Atsižvelgiant į tai, teikiamos nuostatos tikslintinos. 10. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad vidutinio laikotarpio tikslas turi tenkinti kitas Fiskalinėje sutartyje nurodytas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Fiskalinės sutarties nuostatas (įstatymo projekto
šiame straipsnyje. 11.
reglamentuoja procedūras, taikomas neįvykdžius struktūrinio postūmio užduoties. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad kartu su teikiamu įstatymo projektu turėtų būti teikiamas ir Seimo Statuto projektas, kuris reglamentuotų šių procedūrų vykdymą. Be to, atsižvelgiant į įstatymo projekto
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu būtų teikiama informacija apie Vyriausybės numatytas priemones struktūrinio postūmio užduočiai įvykdyti, turėtų būti teikiamas ir Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo projektas, praplečiantis sąrašą dokumentų, kurie būtų teikiami Seimui. 12. Įstatymo projekto 9 straipsniu reglamentuojami tam tikri klausimai, susiję su Valstybės kontrolės, kaip biudžeto politikos kontrolės institucijos, veikla. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, Konstitucijos 133 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybės kontrolės sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas. Taigi šios nuostatos nereikalauja, jog valstybės kontrolės įgaliojimai būtų įgyvendinami konstitucinio įstatymo lygmeniu. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos nuostatos yra nustatomos ir Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 2, 4, 6, 9, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-1764, o taip pat ir jau šiuo metu galiojančiame Valstybės kontrolės įstatyme (pavyzdžiui, dėl Valstybės kontrolės pareigūnų teisės gauti tam tikrus duomenis, informaciją, dokumentus). Taigi, siūlomu reguliavimu analogiški teisiniai santykiai būtų reguliuojami dvejopai - tiek konstitucinio įstatymo, tiek ir įstatymo lygmeniu.
Antra, nei iš aiškinamojo rašto, nei iš paties įstatymo projekto nėra aišku, kodėl siūloma atsisakyti nuostatų apie Seimo, kuris skiria valstybės kontrolierių, ir Respublikos Prezidento, kurio teikimu valstybės kontrolierius yra skiriamas, teisės pareikšti nepasitikėjimą valstybės kontrolieriui bei valstybės kontrolieriaus atleidimo iš pareigų šiuo pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 75 straipsnyje yra nurodyta, jog „Seimo skirti ar rinkti pareigūnai <...> atleidžiami iš pareigų, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą“, o Konstitucijos 84 straipsnio 13 punkte yra numatyta, jog Respublikos Prezidentas „teikia Seimui valstybės kontrolieriaus <...> kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais“. Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 75 straipsnyje „yra įtvirtinta Seimo teisė atleisti iš pareigų tuos pareigūnus, kuriuos į pareigas paskyrė ar išrinko Seimas, išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus asmenis; tai daroma laikantis ypatingos parlamentinės procedūros - pareiškiant nepasitikėjimą; nepasitikėjimas pareiškiamas visų Seimo narių balsų dauguma; nepasitikėjimo pareiškimo institutas - tai ne tik vienas iš Seimo vykdomos parlamentinės kontrolės būdų, bet ir svarbi Seimo paskirto ar išrinkto pareigūno veiklos garantija, nes toks pareigūnas, jeigu nėra pagrindų, dėl kurių jis apskritai negali eiti savo pareigų, gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, kai už nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių; nepasitikėjimo pareiškimas yra toks Seimo paskirto ar išrinkto pareigūno atleidimo iš pareigų pagrindas, kuris turi būti siejamas su pareigūno veiklos vertinimu <...>“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d. nutarimas).
Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad valstybės kontrolierius yra valstybės pareigūnas. Valstybės kontrolės įstatymo
skiriamas tik Lietuvos Respublikos pilietis . Analogiškas reikalavimas yra taikomas ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojui bei kitiems valstybės kontrolės pareigūnams. Nei iš aiškinamojo rašto, nei iš paties įstatymo projekto nėra aišku, kodėl svarbiam valstybės pareigūnui netekus pilietybės, jis galėtų toliau likti savo poste. Be to, kyla klausimas, kodėl netekę pilietybės valstybės kontrolieriaus pavaduotojas ir kiti valstybės kontrolės pareigūnai būtų atleidžiami iš užimamų pareigų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimai, taikomi asmeniui, siekiančiam tapti valstybės kontrolieriumi, turėtų sutapti su galimais jo atleidimo pagrindais.
Ketvirta, siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje patikslinti kokius tikslus įgyvendindami kontrolės institucijos darbuotojai turi nesiekti nurodymų iš kitų institucijų. Be to, formuluotės „turi nesiekti nurodymų“ ir „nesiekti daryti įtakos“ yra vertinamojo pobūdžio, todėl turėtų būti patikslintos. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
2014-10-31 Nr. XIIP-1761(2) Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į tai, kad Kontrolės institucijos ir jos darbuotojų tikslai yra nustatomi įstatymais, į statymo projekto 9 straipsnio 1 dalyje esanti nuostata „ Kontrolės institucija, kontrolės institucijos vadovas, jo pavaduotojai, kontrolės institucijos valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, įgyvendindami savo tikslus ir <...>“ koreguotina. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos Taryba priėmė sprendimą 2015 m. sausio 1 d. panaikinti išimtį Lietuvos Respublikai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį, siūlytina įstatymo projekto 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatų įsigaliojimą susieti su konkrečia kalendorine data . Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
2014 m. gegužės 21 d. Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Europos reikalų komiteto nariai : komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, komiteto nariai – Vilija Aleknaitė Abramikienė, Audronius Ažubalis, Linas Balsys, Povilas Gylys, Benediktas Juodka, Kęstutis Masiulis, Andrius Mazuronis, Domas Petrulis, Irinos Rozovos pavaduotoja Vanda Kravčionok, Gintaras Steponavičius, Egidijus Vareikis, Mečislovas Zasčiurinskas, Aleksandras Zeltinis Europos reikalų komiteto biuras : vedėja Renata Lygienė, patarėjai Dalia Bankauskaitė, Danutė Budreikaitė, Agnė Grigienė, Elzė Lagunavičiūtė, Matas Maldeikis, Jolita Šedauskienė, padėjėja Liucija Mažylytė. Kviestieji asmenys: finansų ministras Rimantas Šadžius, Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Makroekonomikos skyriaus vedėjas Ričardas Kasperavičius, Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamento patarėja Jūratė Bečelienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-05-07)
straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog „Joks Lietuvos Respublikos įstatymas negali būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas, jeigu jis nėra įrašytas į šiame įstatyme nustatytą Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą, išskyrus tiesiogiai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodytus konstitucinius įstatymus“. Atsižvelgiant į tai, pirmiausia turi būti priimtas ir įsigalioti Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo pakeitimo konstitucinis įstatymas ir tik tada gali būti priimamas šis įstatymo projektas. Pritarti 2.
apibrėžiama šio įstatymo paskirtis – užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą. Šiame įstatymo projekte yra įgyvendinamos tam tikros taisyklės, susijusios su valdžios sektoriaus fiskaline politika, kurios yra numatytos 2012 m. kovo 2 d. Belgijos karalystės, Bulgarijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutartyje dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau –Fiskalinė sutartis). Atkreiptinas dėmesys, kad Fiskalinės drausmės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje analogiškai yra apibrėžiama šio įstatymo paskirtis – nustatyti fiskalinės drausmės taisykles, užtikrinančias valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti patikslintos šių įstatymų paskirtys, aiškiau reglamentuojant teikiamo konstitucinio įstatymo paskirtį, t.y įstatymo projekto 1 straipsnio
teikiamo įstatymo projekto ir Fiskalinės drausmės įstatymo teisinių santykių reguliavimo sferos. Pritarti
dalyje nurodyti kur kontrolės institucija yra įgaliota viešai skelbti nustatytas išvadas. Spręsti pagrindiniame komitete
apibrėžiama sąvoka vidutinio laikotarpio tikslas, kuris yra siejamas su ketverių metų laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys, kad Fiskalinės drausmės įstatymo projekto Nr.
XIIP-1763 1 straipsnio (keičiamo įstatymo 2 straipsnio
penkių kalendorinių metų laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymų projektuose pateiktos apibrėžtys dera tarpusavyje. Spręsti pagrindiniame komitete
sąvokos ,,struktūrinis valdžios sektoriaus balansas“ turinys nėra aiškus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią sąvoka apibrėžti Fiskalinės drausmės įstatyme. Spręsti pagrindiniame komitete
statymo projekto 3 straipsnio 2 dalį pradėti formuluote „Kiekvienais metais“. Pritarti
punkte vartojama sąvoka „blogesnį“ yra vertinamojo pobūdžio. Siekiant teisinio aiškumo užtikrinimo, siūlytina šios sąvokos atsisakyti arba ją apibrėžti. Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo projekto 6 straipsnio 2,
pagrindiniame komitete
dalies pirmame sakinyje įvestą trumpinį „biudžeto įstatymas“ ir toliau nuosekliai vartoti įstatymo projekto tekste. Spręsti pagrindiniame komitete
numatoma pareiga kontrolės institucijai pateikti išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti. Pagal pateiktą formuluotę nėra aišku, ar ši išvada būtų viena iš sudedamųjų dokumentų, pateikiamų Seimui pagal Biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnį, ar tai būtų savarankiškas dokumentas. Jei tai yra sudedamasis dokumentas, tuomet turėtų būti pildomos ir atitinkamos Biudžeto sandaros įstatymo nuostatos, o jei tai yra savarankiškas dokumentas, tuomet nėra aišku kokiam subjektui būtų skirta ši išvada.
tikslintinos. Pritarti
nurodoma, kad vidutinio laikotarpio tikslas turi tenkinti kitas Fiskalinėje sutartyje nurodytas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Fiskalinės sutarties nuostatas (įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis), svarstytina, ar šios sąlygos neturėtų būti aiškiai įvardintos šiame straipsnyje. Spręsti pagrindiniame komitete
procedūras, taikomas neįvykdžius struktūrinio postūmio užduoties. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad kartu su teikiamu įstatymo projektu turėtų būti teikiamas ir Seimo Statuto projektas, kuris reglamentuotų šių procedūrų vykdymą. Be to, atsižvelgiant į įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad kartu su tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu būtų teikiama informacija apie Vyriausybės numatytas priemones struktūrinio postūmio užduočiai įvykdyti, turėtų būti teikiamas ir
dokumentų, kurie būtų teikiami Seimui. Pritarti
tam tikri klausimai, susiję su Valstybės kontrolės, kaip biudžeto politikos kontrolės institucijos, veikla. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, Konstitucijos 133 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybės kontrolės sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas. Taigi šios nuostatos nereikalauja, jog valstybės kontrolės įgaliojimai būtų įgyvendinami konstitucinio įstatymo lygmeniu. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos nuostatos yra nustatomos ir Valstybės kontrolės įstatymo Nr.
I-907 2, 4, 6, 9, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-1764, o taip pat ir jau šiuo metu galiojančiame Valstybės kontrolės įstatyme (pavyzdžiui, dėl Valstybės kontrolės pareigūnų teisės gauti tam tikrus duomenis, informaciją, dokumentus). Taigi, siūlomu reguliavimu analogiški teisiniai santykiai būtų reguliuojami dvejopai - tiek konstitucinio įstatymo, tiek ir įstatymo lygmeniu. Spręsti pagrindiniame komitete Antra, nei iš aiškinamojo rašto, nei iš paties įstatymo projekto nėra aišku, kodėl siūloma atsisakyti nuostatų apie Seimo, kuris skiria valstybės kontrolierių, ir Respublikos Prezidento, kurio teikimu valstybės kontrolierius yra skiriamas, teisės pareikšti nepasitikėjimą valstybės kontrolieriui bei valstybės kontrolieriaus atleidimo iš pareigų šiuo pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 75 straipsnyje yra nurodyta, jog „Seimo skirti ar rinkti pareigūnai <...> atleidžiami iš pareigų, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą“, o Konstitucijos 84 straipsnio 13 punkte yra numatyta, jog Respublikos Prezidentas „teikia Seimui valstybės kontrolieriaus <...> kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais“.
Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 75 straipsnyje „yra įtvirtinta Seimo teisė atleisti iš pareigų tuos pareigūnus, kuriuos į pareigas paskyrė ar išrinko Seimas, išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus asmenis; tai daroma laikantis ypatingos parlamentinės procedūros - pareiškiant nepasitikėjimą; nepasitikėjimas pareiškiamas visų Seimo narių balsų dauguma; nepasitikėjimo pareiškimo institutas - tai ne tik vienas iš Seimo vykdomos parlamentinės kontrolės būdų, bet ir svarbi Seimo paskirto ar išrinkto pareigūno veiklos garantija, nes toks pareigūnas, jeigu nėra pagrindų, dėl kurių jis apskritai negali eiti savo pareigų, gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, kai už nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių; nepasitikėjimo pareiškimas yra toks Seimo paskirto ar išrinkto pareigūno atleidimo iš pareigų pagrindas, kuris turi būti siejamas su pareigūno veiklos vertinimu <...>“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d. nutarimas). Spręsti pagrindiniame komitete Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad valstybės kontrolierius yra valstybės pareigūnas. Valstybės kontrolės įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog valstybės kontrolieriumi gali būti skiriamas tik Lietuvos Respublikos pilietis . Analogiškas reikalavimas yra taikomas ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojui bei kitiems valstybės kontrolės pareigūnams. Nei iš aiškinamojo rašto, nei iš paties įstatymo projekto nėra aišku, kodėl svarbiam valstybės pareigūnui netekus pilietybės, jis galėtų toliau likti savo poste.
Be to, kyla klausimas, kodėl netekę pilietybės valstybės kontrolieriaus pavaduotojas ir kiti valstybės kontrolės pareigūnai būtų atleidžiami iš užimamų pareigų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimai, taikomi asmeniui, siekiančiam tapti valstybės kontrolieriumi, turėtų sutapti su galimais jo atleidimo pagrindais. Pritarti Ketvirta, siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio
institucijos darbuotojai turi nesiekti nurodymų iš kitų institucijų. Be to, formuluotės „turi nesiekti nurodymų“ ir „nesiekti daryti įtakos“ yra vertinamojo pobūdžio, todėl turėtų būti patikslintos. Spręsti pagrindiniame komitete
partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta. 4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta. 5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo p rojektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo specializuotų komitetų išvadas. 6.2 . Siūlyti pagrindiniam komitetui ir/arba Biudžeto ir finansų komitetui inicijuoti Seimo statuto pataisas, kurios leistų išvengti fiskalinės drausmės pažeidimų svarstant mokestinius ar kitus su valstybės pajamomis ir išlaidomis susijusius klausimus.
Svarstant tokius klausimus turėtų būti vadovaujamasi galiojančia Seimo statuto nuostata valstybės biudžeto išlaidoms, kad alternatyvūs pasiūlymai ir pataisos, su kuriais nesutinka Vyriausybė, gali būti priimti tik tada, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių. 6.3. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo paskirtį – ,,užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą”, prašyti Vyriausybės sudaryti deramas sąlygas efektyviai parlamentinei diskusijai bei kontrolei, kiekvienias metais pateikiant Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Vyriausybės institucijų rengiamus Stabilumo/Konvergencijos programų bei Nacionalinių reformų darbotvarkių projektus ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų iki šių dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Birutė Vėsaitė , Povilas Gylys. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas
AUDITO komitetas
: Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Giedrė Purvaneckienė, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis. Komiteto biuras: vedėja Daiva Raudonienė, patarėja Lina Milonaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Finansų viceministras Algimantas Rimkūnas, Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorė Irma Lazickienė, Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidas Augustinavičius, Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Makroekonomikos skyriaus vedėja Rasa Šliogerienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Teisės ir personalo departamento direktorė Albina Radzevičiūtė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Audito plėtros departamento Strateginio planavimo ir analizės skyriaus vedėja Asta Kuniyoshi. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog „Joks Lietuvos Respublikos įstatymas negali būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas, jeigu jis nėra įrašytas į šiame įstatyme nustatytą Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą, išskyrus tiesiogiai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodytus konstitucinius įstatymus“.
Atsižvelgiant į tai, pirmiausia turi būti priimtas ir įsigalioti
įstatymas ir tik tada gali būti priimamas šis įstatymo projektas. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
yra apibrėžiama šio įstatymo paskirtis – užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą. Šiame įstatymo projekte yra įgyvendinamos tam tikros taisyklės, susijusios su valdžios sektoriaus fiskaline politika, kurios yra numatytos 2012 m. kovo 2 d. Belgijos karalystės, Bulgarijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutartyje dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau –Fiskalinė sutartis). Atkreiptinas dėmesys, kad Fiskalinės drausmės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje analogiškai yra apibrėžiama šio įstatymo paskirtis – nustatyti fiskalinės drausmės taisykles, užtikrinančias valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti patikslintos šių įstatymų paskirtys, aiškiau reglamentuojant teikiamo konstitucinio įstatymo paskirtį, t.y įstatymo projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalis sujungiant į vieną. Priešingu atveju, nėra visiškai aiškios teikiamo įstatymo projekto ir Fiskalinės drausmės įstatymo teisinių santykių reguliavimo sferos. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje nurodyti kur kontrolės institucija yra įgaliota viešai skelbti nustatytas išvadas. Nepritarti Siūloma konstituciniame įstatyme tik nustatyti, kad išvados viešinamos įstatymuose nustatyta tvarka, konstituciniame įstatyme nedetalizuojant pačios tvarkos. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
yra apibrėžiama sąvoka vidutinio laikotarpio tikslas, kuris yra siejamas su ketverių metų laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys, kad Fiskalinės drausmės įstatymo projekto Nr. XIIP-1763 1 straipsnio (keičiamo įstatymo 2 straipsnio
penkių kalendorinių metų laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymų projektuose pateiktos apibrėžtys dera tarpusavyje. Nepritarti Pastaboje minimuose įstatymų projektuose apibrėžiamos skirtingos sąvokos, būdingos būtent tam įstatymui, kuriame jos pateikiamos ir reikalingos būtent to įstatymo nuostatoms teisingai suprasti, todėl nebūtina sąvokas derinti tarpusavyje. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
minimos sąvokos ,,struktūrinis valdžios sektoriaus balansas“ turinys nėra aiškus.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią sąvoka apibrėžti Fiskalinės drausmės įstatyme. Pritarti iš dalies Biudžeto sandaros įstatyme yra apibrėžta
„struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio“ sąvoka. Siūlytina ją
naudoti ir šiame įstatyme. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
statymo projekto 3 straipsnio 2 dalį pradėti formuluote „Kiekvienais metais“. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
63
teisinio aiškumo užtikrinimo, siūlytina šios sąvokos atsisakyti arba ją apibrėžti. Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo projekto 6 straipsnio 2, 3, 6 dalims. Pritarti Audito komiteto pasiūlymai Nr. 2, 3, 4, 5. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje įvestą trumpinį „biudžeto įstatymas“ ir toliau nuosekliai vartoti įstatymo projekto tekste. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
yra numatoma pareiga kontrolės institucijai pateikti išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti. Pagal pateiktą formuluotę nėra aišku, ar ši išvada būtų viena iš sudedamųjų dokumentų, pateikiamų Seimui pagal Biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnį, ar tai būtų savarankiškas dokumentas. Jei tai yra sudedamasis dokumentas, tuomet turėtų būti pildomos ir atitinkamos Biudžeto sandaros įstatymo nuostatos, o jei tai yra savarankiškas dokumentas, tuomet nėra aišku kokiam subjektui būtų skirta ši išvada.
tikslintinos. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
punkte nurodoma, kad vidutinio laikotarpio tikslas turi tenkinti kitas Fiskalinėje sutartyje nurodytas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Fiskalinės sutarties nuostatas (įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis), svarstytina, ar šios sąlygos neturėtų būti aiškiai įvardintos šiame straipsnyje. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
struktūrinio postūmio užduoties. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad kartu su teikiamu įstatymo projektu turėtų būti teikiamas ir Seimo Statuto projektas, kuris reglamentuotų šių procedūrų vykdymą. Be to, atsižvelgiant į įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad kartu su tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu būtų teikiama informacija apie Vyriausybės numatytas priemones struktūrinio postūmio užduočiai įvykdyti, turėtų būti teikiamas ir Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo projektas, praplečiantis sąrašą dokumentų, kurie būtų teikiami Seimui. Pritarti iš dalies Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 4 dalis jau numato tokių priemonių teikimą kartu su tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. Reikalingi Seimo statuto pakeitimai. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Valstybės kontrolės, kaip biudžeto politikos kontrolės institucijos, veikla.
Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, Konstitucijos 133 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybės kontrolės sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas. Taigi šios nuostatos nereikalauja, jog valstybės kontrolės įgaliojimai būtų įgyvendinami konstitucinio įstatymo lygmeniu. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos nuostatos yra nustatomos ir Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 2, 4, 6, 9, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-1764, o taip pat ir jau šiuo metu galiojančiame Valstybės kontrolės įstatyme (pavyzdžiui, dėl Valstybės kontrolės pareigūnų teisės gauti tam tikrus duomenis, informaciją, dokumentus). Taigi, siūlomu reguliavimu analogiški teisiniai santykiai būtų reguliuojami dvejopai - tiek konstitucinio įstatymo, tiek ir įstatymo lygmeniu. Antra, nei iš aiškinamojo rašto, nei iš paties įstatymo projekto nėra aišku, kodėl siūloma atsisakyti nuostatų apie Seimo, kuris skiria valstybės kontrolierių, ir Respublikos Prezidento, kurio teikimu valstybės kontrolierius yra skiriamas, teisės pareikšti nepasitikėjimą valstybės kontrolieriui bei valstybės kontrolieriaus atleidimo iš pareigų šiuo pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos
<...> atleidžiami iš pareigų, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą“, o Konstitucijos 84 straipsnio 13 punkte yra numatyta, jog Respublikos Prezidentas „teikia Seimui valstybės kontrolieriaus <...> kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais“.
Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 75 straipsnyje „yra įtvirtinta Seimo teisė atleisti iš pareigų tuos pareigūnus, kuriuos į pareigas paskyrė ar išrinko Seimas, išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus asmenis; tai daroma laikantis ypatingos parlamentinės procedūros - pareiškiant nepasitikėjimą; nepasitikėjimas pareiškiamas visų Seimo narių balsų dauguma; nepasitikėjimo pareiškimo institutas - tai ne tik vienas iš Seimo vykdomos parlamentinės kontrolės būdų, bet ir svarbi Seimo paskirto ar išrinkto pareigūno veiklos garantija, nes toks pareigūnas, jeigu nėra pagrindų, dėl kurių jis apskritai negali eiti savo pareigų, gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, kai už nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių; nepasitikėjimo pareiškimas yra toks Seimo paskirto ar išrinkto pareigūno atleidimo iš pareigų pagrindas, kuris turi būti siejamas su pareigūno veiklos vertinimu <...>“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d. nutarimas). Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad valstybės kontrolierius yra valstybės pareigūnas. Valstybės kontrolės įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog valstybės kontrolieriumi gali būti skiriamas tik Lietuvos Respublikos pilietis . Analogiškas reikalavimas yra taikomas ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojui bei kitiems valstybės kontrolės pareigūnams. Nei iš aiškinamojo rašto, nei iš paties įstatymo projekto nėra aišku, kodėl svarbiam valstybės pareigūnui netekus pilietybės, jis galėtų toliau likti savo poste.
Be to, kyla klausimas, kodėl netekę pilietybės valstybės kontrolieriaus pavaduotojas ir kiti valstybės kontrolės pareigūnai būtų atleidžiami iš užimamų pareigų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimai, taikomi asmeniui, siekiančiam tapti valstybės kontrolieriumi, turėtų sutapti su galimais jo atleidimo pagrindais. Ketvirta, siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje patikslinti kokius tikslus įgyvendindami kontrolės institucijos darbuotojai turi nesiekti nurodymų iš kitų institucijų. Be to, formuluotės „turi nesiekti nurodymų“ ir „nesiekti daryti įtakos“ yra vertinamojo pobūdžio, todėl turėtų būti patikslintos. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
pavaduotojai, kontrolės institucijos valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – kontrolės institucijos darbuotojai), įgyvendindami tikslus ir vykdydami savo šiame įstatyme nustatytas funkcijas, turi nesiekti nurodymų ir jų nepriimti iš jokios kitos institucijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kitos valstybės institucijos ar kiti asmenys privalo gerbti kontrolės institucijos nepriklausomumą ir nesiekti daryti įtakos kontrolės institucijai ir kontrolės institucijos darbuotojams, kai jie atlieka šiame įstatyme nustatytas savo pareigas. Kontrolės institucijos vadovas negali būti atleidžiamas iš pareigų tol, kol nepasibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai jis atsistatydina arba jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis ar dėl sveikatos būklės. “
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIIP-1761 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, ir Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kad nurodant jog Kontrolės institucijos išvados yra skelbiamos viešai, reikia nurodyti ir kur jos yra skelbiamos, siūlome konstituciniame įstatyme nurodyti tik, kad išvados yra skelbiamos viešai įstatymuose nustatyta tvarka. Pasiūlymas :
Pakeisti projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Biudžeto politikos kontrolės institucija (toliau – kontrolės institucija) – institucija, įgaliota teikti Lietuvos Respublikos Seimui ir įstatymuose nustatyta tvarka viešai skelbti šiame įstatyme nustatytas išvadas.“ Pritarti
3 4 Argumentai : Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Pasiūlymas : Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 4 punktą išdėstyti taip:
„4) jeigu einamųjų metų keičiami suplanuoti valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų, kurių kiekvieno atskirai planuojami asignavimai viršija 3 procentus BVP to meto kainomis, asignavimai ir pajamos užtikrins ne blogesnį didesnį šiame punkte minėtų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų visumos balansų rodiklį deficitą arba ne mažesnį šiame punkte minėtų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų visumos balansų perteklių nei tas, kuris buvo prieš keitimą ;“ Pritarti
2 Argumentai : Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Pasiūlymas : Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „ 2.
Metais, einančiais po metų, kuriais valdžios sektoriaus deficitas buvo mažesnis (kuriems planuojamas mažesnis) nei 3 procentai BVP ir faktinis (planinis) struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis deficitas yra blogesnis didesnis arba faktinis (planinis) struktūrinis valdžios sektoriaus balanso perteklius yra mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą daugiau nei 2 procentiniais punktais BVP, turi būti nustatoma tokia struktūrinio postūmio užduotis, kad vidutinio laikotarpio tikslas būtų pasiektas per ketverių vieni po kitų einančių metų laikotarpį arba greičiau, pradedant tais metais, kuriais panaikinamas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito Lietuvoje arba paskutinį kartą buvo tenkinamas vidutinio laikotarpio tikslas, ir praleidžiant tik tuos metus, kuriais yra neįprastas įvykis.“
4
3 Argumentai : Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Pasiūlymas : Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Jeigu antraisiais ir vėlesniais metais, einančiais po metų, kuriais pasiektas (kuriems planuojamas pasiekti) vidutinio laikotarpio tikslas arba tenkinama (planuojama tenkinti) 3 straipsnio 1 dalies 1 arba 2 punkto sąlyga, faktinis struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis deficitas buvo ne daugiau nei 2 procentiniais punktais BVP blogesnis didesnis arba faktinis struktūrinis valdžios sektoriaus balanso perteklius buvo ne daugiau nei 2 procentiniais punktais BVP mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą, turi būti nustatoma tokia struktūrinio postūmio užduotis, kad vidutinio laikotarpio tikslas būtų pasiektas per dvejus metus, praleidžiant tik tuos metus, kuriais yra neįprastas įvykis.“ (perteklius)
5
6 Argumentai : Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Pasiūlymas : Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6.
Struktūrinio postūmio užduotys ir jų gairės likusiems vidutinio laikotarpio metams Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomos Lietuvos Respublikos Seimui ir nustatomos Lietuvos Respublikos Seimo tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis deficitas yra blogesnis didesnis arba faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus balanso perteklius yra mažesnis nei vidutinio laikotarpio tikslas.“
6 Audito komitetas, 2014-07-029 Argumentai : Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir į tai, kad valstybės kontrolieriaus atleidimo iš pareigų pagrindai visų pirma yra nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios nuostatų keisti iniciatoriai nesiūlo, turi būti nuosekliai ir pagal teisės aktų hierarchiją suderintos konstitucinio įstatymo ir Valstybės kontrolės įstatymo nuostatos.
Todėl siūlome konstituciniame įstatyme nereglamentuoti Kontrolės institucijos vadovo atleidimo pagrindų, o Valstybės kontrolieriaus atleidimo pagrindus, sutinkamai su Konstitucijos nuostatomis, reglamentuoti Valstybės kontrolės įstatyme, kaip ir buvo iki šiol. Tuo atveju, jeigu būtų paskirta kita institucija, vykdanti Kontrolės institucijos funkcijas, būtent jos specialiame įstatyme būtų galima reglamentuoti institucijos vadovo atleidimo aplinkybes. Pasiūlymas :
Pakeisti projekto 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
institucija, kontrolės institucijos vadovas, jo pavaduotojai, kontrolės institucijos valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – kontrolės institucijos darbuotojai), įgyvendindami tikslus ir vykdydami savo šiame įstatyme nustatytas funkcijas, turi nesiekti nurodymų ir jų nepriimti iš jokios kitos institucijos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kitos valstybės institucijos ar kiti asmenys privalo gerbti kontrolės institucijos nepriklausomumą ir nesiekti daryti įtakos kontrolės institucijai ir kontrolės institucijos darbuotojams, kai jie atlieka šiame įstatyme nustatytas savo pareigas. Kontrolės institucijos vadovas negali būti atleidžiamas iš pareigų tol, kol nepasibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai jis atsistatydina arba jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis ar dėl sveikatos būklės. “
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Saulis. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
ir FINANSŲ komitetas
DĖL
(vardas, pavardė, institucija): Bronius Bradauskas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Povilas Gylys, Antanas Nesteckis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-0507 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog „Joks Lietuvos Respublikos įstatymas negali būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas, jeigu jis nėra įrašytas į šiame įstatyme nustatytą Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą, išskyrus tiesiogiai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodytus konstitucinius įstatymus“. Atsižvelgiant į tai, pirmiausia turi būti priimtas ir įsigalioti Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo pakeitimo konstitucinis įstatymas ir tik tada gali būti priimamas šis įstatymo projektas. Pritarti. 1
paskirtis – užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą.
Šiame įstatymo projekte yra įgyvendinamos tam tikros taisyklės, susijusios su valdžios sektoriaus fiskaline politika, kurios yra numatytos
Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutartyje dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau –Fiskalinė sutartis). Atkreiptinas dėmesys, kad Fiskalinės drausmės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje analogiškai yra apibrėžiama šio įstatymo paskirtis – nustatyti fiskalinės drausmės taisykles, užtikrinančias valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti patikslintos šių įstatymų paskirtys, aiškiau reglamentuojant teikiamo konstitucinio įstatymo paskirtį, t.y įstatymo projekto 1 straipsnio
teikiamo įstatymo projekto ir Fiskalinės drausmės įstatymo teisinių santykių reguliavimo sferos. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.121
institucija yra įgaliota viešai skelbti nustatytas išvadas. Nepritarti. Nuostata, kur turėtų būti skelbiamos kontrolės institucijos išvados, galėtų būti nustatoma žemesnės galios teisės aktuose, o ne konstituciniame įstatyme. 24 4.
24
laikotarpio tikslas, kuris yra siejamas su ketverių metų laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys, kad Fiskalinės drausmės įstatymo projekto Nr. XIIP-1763
vidutinio laikotarpio sąvoka, kuri yra susieta su penkių kalendorinių metų laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymų projektuose pateiktos apibrėžtys dera tarpusavyje. Nepritarti. Fiskalinės drausmės įstatyme vidutinis laikotarpis apima penkis metus: praėjusius, einamuosius ir tris ateities. Konstituciniame įstatyme vidutinio laikotarpio tikslas pasiekiamas mažiausiai per keturis metus: einamuosius ir tris ateities plius neįprasto įvykio laikotarpius. Bet kokiu atveju abiejų sąvokų nepavyks preciziškai suderinti, nes neįprastam įvykiui užsitęsus kelis metus vidutinio laikotarpio tikslas būtų pasiekiamas per ilgesnį nei keturių ar penkių metų laikotarpį. Šiaip ūkio ciklas paprastai užtrunka 3-5 metus ir palankiau imti ilgesnį laikotarpį. Taip pat Stabilumo programos apima 5 metų laikotarpį: praėjusius, einamuosius ir tris ateities. 31
valdžios sektoriaus balansas“ turinys nėra aiškus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią sąvoka apibrėžti Fiskalinės drausmės įstatyme. Iš dalies pritarti. Struktūrinis balanso rodiklis apibrėžtas Biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje. Atsižvelgiant į pastabą patikslinti 3 straipsnio 1 dalies redakciją. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 432
„Kiekvienais metais“. Pritarti. Žr. Komiteto
pasiūlymą Nr.5363
yra vertinamojo pobūdžio. Siekiant teisinio aiškumo užtikrinimo, siūlytina šios sąvokos atsisakyti arba ją apibrėžti.
Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo projekto 6 straipsnio 2, 3, 6 dalims. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus Nr.7, Nr.11, Nr. 12, Nr.1441
trumpinį „biudžeto įstatymas“ ir toliau nuosekliai vartoti įstatymo projekto tekste. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.841
institucijai pateikti išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti. Pagal pateiktą formuluotę nėra aišku, ar ši išvada būtų viena iš sudedamųjų dokumentų, pateikiamų Seimui pagal Biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnį, ar tai būtų savarankiškas dokumentas. Jei tai yra sudedamasis dokumentas, tuomet turėtų būti pildomos ir atitinkamos Biudžeto sandaros įstatymo nuostatos, o jei tai yra savarankiškas dokumentas, tuomet nėra aišku kokiam subjektui būtų skirta ši išvada. Atsižvelgiant į tai, teikiamos nuostatos tikslintinos. Iš dalies pritarti. Papildyti 4 straipsnio 1 dalį nuostata, kad kontrolės institucija išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties teikiama Lietuvos Respublikos Seimui. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.852
tikslas turi tenkinti kitas Fiskalinėje sutartyje nurodytas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Fiskalinės sutarties nuostatas (įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis), svarstytina, ar šios sąlygos neturėtų būti aiškiai įvardintos šiame straipsnyje. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.10
struktūrinio postūmio užduoties.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad kartu su teikiamu įstatymo projektu turėtų būti teikiamas ir Seimo Statuto projektas, kuris reglamentuotų šių procedūrų vykdymą. Be to, atsižvelgiant į įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad kartu su tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu būtų teikiama informacija apie Vyriausybės numatytas priemones struktūrinio postūmio užduočiai įvykdyti, turėtų būti teikiamas ir Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo projektas, praplečiantis sąrašą dokumentų, kurie būtų teikiami Seimui. Pritarti. Nepritarti. Pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui parengti Seimo statuto pakeitimo projektą. Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 4 dalis jau numato tokių priemonių teikimą kartu su tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. 91
Valstybės kontrolės, kaip biudžeto politikos kontrolės institucijos, veikla. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, Konstitucijos 133 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybės kontrolės sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas. Taigi šios nuostatos nereikalauja, jog valstybės kontrolės įgaliojimai būtų įgyvendinami konstitucinio įstatymo lygmeniu. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos nuostatos yra nustatomos ir Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 2, 4, 6, 9, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-1764, o taip pat ir jau šiuo metu galiojančiame Valstybės kontrolės įstatyme (pavyzdžiui, dėl Valstybės kontrolės pareigūnų teisės gauti tam tikrus duomenis, informaciją, dokumentus).
Taigi, siūlomu reguliavimu analogiški teisiniai santykiai būtų reguliuojami dvejopai - tiek konstitucinio įstatymo, tiek ir įstatymo lygmeniu. Antra, nei iš aiškinamojo rašto, nei iš paties įstatymo projekto nėra aišku, kodėl siūloma atsisakyti nuostatų apie Seimo, kuris skiria valstybės kontrolierių, ir Respublikos Prezidento, kurio teikimu valstybės kontrolierius yra skiriamas, teisės pareikšti nepasitikėjimą valstybės kontrolieriui bei valstybės kontrolieriaus atleidimo iš pareigų šiuo pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 75 straipsnyje yra nurodyta, jog „Seimo skirti ar rinkti pareigūnai <...> atleidžiami iš pareigų, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą“, o Konstitucijos 84 straipsnio 13 punkte yra numatyta, jog Respublikos Prezidentas „teikia Seimui valstybės kontrolieriaus <...> kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais“.
Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 75 straipsnyje „yra įtvirtinta Seimo teisė atleisti iš pareigų tuos pareigūnus, kuriuos į pareigas paskyrė ar išrinko Seimas, išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus asmenis; tai daroma laikantis ypatingos parlamentinės procedūros - pareiškiant nepasitikėjimą; nepasitikėjimas pareiškiamas visų Seimo narių balsų dauguma; nepasitikėjimo pareiškimo institutas - tai ne tik vienas iš Seimo vykdomos parlamentinės kontrolės būdų, bet ir svarbi Seimo paskirto ar išrinkto pareigūno veiklos garantija, nes toks pareigūnas, jeigu nėra pagrindų, dėl kurių jis apskritai negali eiti savo pareigų, gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, kai už nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių; nepasitikėjimo pareiškimas yra toks Seimo paskirto ar išrinkto pareigūno atleidimo iš pareigų pagrindas, kuris turi būti siejamas su pareigūno veiklos vertinimu <...>“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d. nutarimas). Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad valstybės kontrolierius yra valstybės pareigūnas. Valstybės kontrolės įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog valstybės kontrolieriumi gali būti skiriamas tik Lietuvos Respublikos pilietis . Analogiškas reikalavimas yra taikomas ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojui bei kitiems valstybės kontrolės pareigūnams. Nei iš aiškinamojo rašto, nei iš paties įstatymo projekto nėra aišku, kodėl svarbiam valstybės pareigūnui netekus pilietybės, jis galėtų toliau likti savo poste.
Be to, kyla klausimas, kodėl netekę pilietybės valstybės kontrolieriaus pavaduotojas ir kiti valstybės kontrolės pareigūnai būtų atleidžiami iš užimamų pareigų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimai, taikomi asmeniui, siekiančiam tapti valstybės kontrolieriumi, turėtų sutapti su galimais jo atleidimo pagrindais. Ketvirta, siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje patikslinti kokius tikslus įgyvendindami kontrolės institucijos darbuotojai turi nesiekti nurodymų iš kitų institucijų. Be to, formuluotės „turi nesiekti nurodymų“ ir „nesiekti daryti įtakos“ yra vertinamojo pobūdžio, todėl turėtų būti patikslintos. Nepritarti. Nepritarti. Nepritarti. Konstituciniu įstatymu nustatomi reikalavimai Kontrolės institucijai, o ne konkrečiai Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, kadangi ateityje gali būti nuspręsta steigti atskirą, biudžeto politikos kontrolės funkcijas atliekančią, instituciją. Siūloma įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies redakcija nepanaikina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 75 straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Analogiškos taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos LR Lietuvos banko įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Europos Centrinio banko nuomonė 2014-04-30 Įžanga ir teisinis pagrindas
Respublikos finansų ministerijos prašymą pateikti nuomonę dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto (toliau – konstitucinio įstatymo projektas).
ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos
1
įtrauka, kadangi konstitucinio įstatymo projektas yra susijęs su Lietuvos banku. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę. 1. Konstitucinio įstatymo projekto tikslas
valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą. Konstitucinio įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV)2 , ir atsižvelgiama į ankstesnę
3. 1.2 SSKV tikslų siekiama valdant struktūrinį valdžios sektoriaus balansą, kad būtų užtikrinta, jog valdžios sektorius yra perteklinis arba subalansuotas. 1.3 Konstitucinio įstatymo projekte nustatyti du struktūrinio valdžios sektoriaus balanso valdymo vertinimo rodikliai:
i) vidutinio laikotarpio tikslas ir ii) struktūrinio postūmio užduotis. Vidutinio laikotarpio tikslas – struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklis, kuris turi būti pasiektas per ketverių vieni po kitų einančių metų laikotarpį, praleidžiant metus, kuriais įvyksta neįprastas įvykis. Struktūrinio postūmio užduotis – struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio vidutinio laikotarpio tikslo link užduotis, matuojama kaip procentas nuo BVP. 1.4 Konstitucinio įstatymo projekte taip pat nustatytos valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklės4.
Konkrečiai, kai paskutinių penkerių metų valdžios sektoriaus balanso rodiklių vidurkis yra deficitas, kiekvieno valdžios sektoriui priskiriamo biudžeto, kurio planuojami asignavimai viršija 3 % BVP, asignavimų augimo vidurkis turi būti ne didesnis nei ½ potencialaus BVP daugiamečio augimo vidurkio. 1.5 Konstitucinio įstatymo projekte numatyta nemažai išlygų ir išimčių. Pirma, struktūrinio valdžios sektoriaus balanso taisyklės netaikomos įvykus neįprastam įvykiui, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/975 . Antra, konstitucinio įstatymo projekte nustatytos penkios valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklės išimtys. Trečia, perteklinio arba subalansuoto biudžeto reikalavimas netaikomas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir tiems valdžios sektoriaus biudžetams, kurių planuojami asignavimai neviršija 0,3 procento BVP7. Šiems biudžetams taikomos taisyklės ir reikalavimai nustatyti konstitucinio įstatymo projekto 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse. 1.6 Konstitucinio įstatymo projekto 8 straipsnyje nustatytos procedūros, taikomos neįvykdžius 2 straipsnyje apibrėžtos „struktūrinio postūmio užduoties“. Šios procedūros taikomos po to, kai Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Seimui iki gegužės 1 d. pateikia ataskaitą dėl praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir dėl praėjusių metų struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio. Ministras Pirmininkas turi pateikti Seimui ir kontrolės institucijai informaciją apie neįvykdymo priežastis ir „priemonių užduočiai įvykdyti gaires“ ir šią informaciją Seimui pristatyti žodžiu. Be to, kontrolės institucija, praėjus ne daugiau kaip 30 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo dienos, Seimui turi pateikti išvadą dėl užduoties neįvykdymo priežasčių pagrįstumo ir gairių dėl priemonių užduočiai įvykdyti tinkamumo.
Galiausiai, per mėnesį nuo kontrolės institucijos išvadų gavimo dienos Ministras Pirmininkas turi pateikti Seimui informaciją apie galutines užduoties neįvykdymo priežastis ir priemonių užduočiai įvykdyti gaires. 1.7 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė paskiriama biudžeto politikos kontrolės institucija (toliau – kontrolės institucija), įgaliota stebėti, kaip vykdoma struktūrinio postūmio užduotis ir reikalavimai dėl vidutinio laikotarpio tikslo pasiekimo8. 1.8 Lietuvos bankas turi teikti kontrolės institucijai savo rengiamas makroekonomines prognozes kiekvieną kartą, kai jas atnaujina, bet ne rečiau kaip du kartus per kalendorinius metus9. 2. Bendros pastabos
ir siekiui įgyvendinti SSKV10. Nors Lietuvai nebetaikoma perviršinio deficito procedūra, konstitucinio įstatymo priėmimas yra svarbus modernizuojant
11. 2.2 SSKV 14 straipsnio 5 dalimi Lietuvai, kaip valstybei narei, kuriai taikoma išimtis, suteikiama galimybė pareikšti ketinimą laikytis visų arba dalies SSKV III (Fiskalinis susitarimas) ir IV (Ekonominės politikos koordinavimas ir konvergencija) antraštinių dalių12 nuostatų nuo ankstesnės datos nei ta, kurią įsigalios sprendimas dėl išimties panaikinimo pagal SESV 140 straipsnio 2 dalį. Lietuva nepareiškė tokio ketinimo, ir ECB atkreipia dėmesį, kad konstitucinio įstatymo projektas įsigalios tik nuo tos datos, kai įsigalios sprendimas dėl išimties panaikinimo, t. y. Lietuvai įsivedus eurą
13. 3.
įgyvendinimo forma
biudžeto taisyklė“ nacionalinėje teisėje pradedama taikyti „priimant privalomas ir nuolatinio pobūdžio nuostatas, pirmenybę teikiant konstitucinėms, arba kitais būdais užtikrinant, kad tų taisyklių būtų visapusiškai laikomasi atliekant nacionalines biudžetines procedūras“. Vadovaujantis pagal SSKV 3 straipsnio 2 dalį priimtu Komisijos komunikatu dėl Bendrųjų nacionalinių fiskalinio koregavimo mechanizmų principų (toliau – Bendrieji principai)14 , koregavimo mechanizmų, kurie pradedami taikyti automatiškai, jeigu pastebima didelių nukrypimų, teisinis statusas „turėtų būti toks, kad jų nuostatos negalėtų būti pakeistos priimant paprastą biudžeto įstatymą“. 3.2 ECB pritaria, kad įstatymo projektas yra parengtas kaip konstitucinis įstatymas, kuris Lietuvos teisės aktų hierarchijoje užima tokią padėtį, kuri atitinka SSKV reikalavimus
15. 4. Koregavimo mechanizmo pobūdis
didelių nukrypimų nuo vidutinio laikotarpio tikslo arba jo koregavimo plano, automatiškai taikomas koregavimo mechanizmas. Šis mechanizmas apima įsipareigojimą įdiegti priemones, kuriomis nustatytu laikotarpiu koreguojami. nukrypimai. 4 bendrasis principas nustato, kad korekcijos mastas ir trukmė apibrėžiami iš anksto nustatytomis taisyklėmis, taip apribojant (bet tokios galimybės visai nepašalinant) veiksmų laisvę numatyti, kokių veiksmų imtis atsiradus dideliam nukrypimui nuo biudžeto. Be to, valstybė narė prie vidutinio laikotarpio tikslo turėtų vėl kuo greičiau priartėti – paprastai tai reiškia kitais metais po nukrypimo atsiradimo arba dar kitais metais. 4.2 Konstitucinio įstatymo projekte16 nustatyti procedūriniai etapai – ataskaitų teikimas trimis lygiais, kaip aprašyta šios nuomonės 1.6 punkte. Tačiau jame nenustatytas automatinis priemonių taikymas; tai paliekama Vyriausybės ir Seimo nuožiūrai.
17. Konkrečiai, koregavimo mechanizmas, kuriuo konsolidavimo priemonės būtų įgyvendinamos automatiškai, nebent, pvz., Seimas jas vetuotų kvalifikuota balsų dauguma, geriau užtikrintų fiskalinį stabilumą ateityje. 4.3 SSKV 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad laikinai nukrypti nuo atitinkamo vidutinės trukmės tikslo arba jo koregavimo plano galima tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Tai apimtų neįprastą įvykį, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelio ekonomikos nuosmukio laikotarpius, kaip apibrėžta Stabilumo ir augimo pakte, taip pat euro zonos mastu. 6 bendrajame principe aiškiai nustatyta, kad dėl atsakomybę ribojančios išlygos koregavimo mechanizmo taikymas gali būti sustabdomas tik laikinai. Kai tik atsakomybę ribojanti išlyga nebetaikoma, koregavimo mechanizmas gali nustatyti mažiausią struktūrinio koregavimo tempą, kurio apatinė riba turėtų atitikti Stabilumo ir augimo pakto reikalavimą. Be to, kai atsakomybę ribojanti išlyga nebetaikoma, valstybė narė turi patvirtinti biudžeto taisomųjų veiksmų planą, kurio turi būti laikomasi koregavimo laikotarpiu. 4.4 Konstitucinio įstatymo projekte nustatytos išlygos ir išimtys, kaip aprašyta šios nuomonės 1.5 punkte, yra platesnės nei
„išskirtinėmis aplinkybėmis“ SSKV leidžiami laikini nukrypimai. Galutiniame konstitucinio įstatymo projekte turėtų būti
užtikrinta, kad išlygos ir išimtys atitinka SSKV 3 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytą „išskirtinių aplinkybių“ sąvoką ir 6 bendrojo principo reikalavimus. 5. Vidutinio laikotarpio tikslas ECB pažymi, kad pagal SSKV 3 straipsnio 1 dalies b punktą Lietuva turi užtikrinti sparčią konvergenciją siekiant savo vidutinio laikotarpio tikslo.
Tokios konvergencijos laiką pasiūlys Europos Komisija, atsižvelgdama į Lietuvos tvarumo riziką. 6. Kontrolės institucija 6.1 Valstybės kontrolė paskiriama kontrolės institucija, įgaliota stebėti, kaip vykdomos konstitucinio įstatymo projekto nuostatos. Šiame kontekste ECB pažymi, kad kontrolės institucija turi atitikti Bendruosiuose principuose nustatytus kriterijus
18. 6.2 ECB supranta, kad Bendruosiuose principuose nustatytų kriterijų vykdymą bus siekiama užtikrinti, inter alia , pasitelkiant nepriklausomus Lietuvos ir užsienio ekspertus, kaip nustatyta konstitucinio įstatymo projekte19. Tam, kad Valstybės kontrolė galėtų veiksmingai vykdyti kontrolės institucijos funkcijas, turėtų būti užtikrinta, kad ji atitinka visus Bendruosiuose principuose nustatytus kriterijus. 7. Lietuvos banko vaidmuo
centrinio banko (NCB) vaidmuo neturėtų peržengti stebėsenos veiklos, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai kyla iš arba yra susijusi su jų pinigų politikos įgaliojimų vykdymu
20. Už atitikties SSKV 3 straipsnio 1 dalyje nustatytiems įsipareigojimams užtikrinimą yra atsakinga Lietuvos Vyriausybė
21. 7.2 Lietuvos bankas jau rengia makroekonomines prognozes, kaip nurodyta konstitucinio įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalyje. Jos yra skelbiamos viešai
22. ECB supranta, kad konstitucinio įstatymo projekte nustatyta, jog Lietuvos bankas tik perduos kontrolės institucijai prognozes, kurias jis jau parengė pinigų politikos tikslais. Taigi konstitucinio įstatymo projektas nekelia abejonių dėl atitikties piniginio finansavimo draudimui, centrinio banko nepriklausomumo principo ar kišimosi į pinigų politiką.
projekto taikymo sritį, Lietuvos bankas turėtų išsaugoti savo turimą vaidmenį valdžios sektoriaus finansų statistikos rengimo ir kokybės kontrolės srityje23 pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 479/200924, Gaires ECB/2013/23 dėl valdžios sektoriaus finansų statistikos ir 2013 m. balandžio 24 d. Supratimo memorandumą dėl Europos statistikos sistemos (ESS) narių ir ECBS narių bendradarbiavimo
25. Ši nuomonė bus skelbiama ECB interneto svetainėje. 1 1998 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimas 98/415/EB dėl nacionalinių institucijų konsultavimosi su Europos Centriniu Banku teisės akto projekto nuostatų klausimais (OL L 189, 1998 7 3, p. 42). 2 2012 m. kovo 2 d. 25 valstybės narės pasirašė SSKV. Ji įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d., kadangi tą dieną dvylika euro zonos valstybių narių deponavo savo ratifikavimo priemones. 2012 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo SSKV ir 2012 m. rugsėjo 6 d. Europos Sąjungos Taryboje deponavo ratifikavimo priemonę. 3 Nuomonė CON/2012/105. Visos ECB nuomonės skelbiamos ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu. 4 Konstitucinio įstatymo projekto 3 straipsnis. 5 Konstitucinio įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnis ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 1). 6 Konstitucinio įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalis. 7 Konstitucinio įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalis. 8 Konstitucinio įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalis ir 9 straipsnis. 9 Konstitucinio įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalis. 10 Žr. Nuomonės CON/2012/105 2.1 punktą. 11 Žr. Nuomonės CON/2013/91 2.2 punktą.
koordinavimas ir konvergencija) antraštinės dalys. 13 Žr. Nuomonės CON/2012/105 2.3 punktą. 14 COM(2012) 342 final . 15 Žr. Nuomonės CON/2013/91 3.2 punktą. 16 Konstitucinio įstatymo projekto 8 straipsnis. 17 Žr. Nuomonės CON/2013/90 4.2 punktą ir Nuomonės CON/2012/105
nepriklausomumas). Šie kriterijai apima: i) įstatyminį teisinio statuso įtvirtinimą; ii) apsaugos nuo įtakos nuostatą, pagal kurią tokios institucijos negali priimti nurodymų, ir turi turėti galimybę laiku teikti informaciją visuomenei; iii) skyrimo procedūras, pagrįstas patirtimi ir kompetencija; iv) išteklių pakankamumą ir tinkamą prieigą prie informacijos, kad galėtų vykdyti suteiktus įgaliojimus. 19 Konstitucinio įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalis. 20 Žr. Nuomonės CON/2012/105 4.3 punktą, Nuomonės CON/2013/90 5.5 punktą ir Nuomonės CON/2013/91 5.5 punktą. 21 Žr. Nuomonės CON/2012/105 4.3 punktą. 22 Galima rasti Lietuvos banko interneto svetainėje http://www.lb.lt/makroekonomines_prognozes 23 Žr. Nuomonės CON/2013/90 5.4 punktą. 24 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (OL L 145,
www.ecb.europa.eu Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal šiuos Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus: 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
finansų komitetas 2014-06-041 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas aiškiau reglamentuoti teikiamo konstitucinio įstatymo paskirtį siūloma: Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą, ir stabilią ūkio plėtrą ir
įstatymu siekiama įgyvendinti 2012 m. kovo 2 d. Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau – Fiskalinė sutartis). Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas
2 Argumentai: Atsižvelgiant į ECB rekomendaciją išskirtines aplinkybes apibrėžti taip kaip apibrėžta Tarybos reglamente: Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „2. Neįprastas įvykis Išskirtinės aplinkybės
įvykis, kurio valstybės valdžios institucijos negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelis ekonomikos nuosmukis, kaip nustatyta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo ( OL
, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84 ), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/2011 (OL 2011 L 306, p. 12) (toliau – Tarybos reglamentas (EB) Nr.
1466/97).
“ Pritarti. 3. Biudžeto ir finansų komitetas 2014-06-042
4 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad neįprasto įvykio sąvoka pakeista į išskirtinių aplinkybių sąvoką, pakeisti Vidutinio laikotarpio tikslo apibrėžtį: Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Vidutinio laikotarpio tikslas – struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklis, kuris turi būti pasiektas per ketverių vieni po kitų einančių metų laikotarpį arba greičiau, praleidžiant metus, kuriais įvyksta susiformuoja neįprastas įvykis išskirtinės aplinkybės.
“ Pritarti. 4. Biudžeto ir finansų komitetas 2014-06-043
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir į tai, kad struktūrinis balanso rodiklis apibrėžtas Biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, Pasiūlymas: Patikslinti 3 straipsnio 1 dalies redakciją ir ją išdėstyti taip:
„1. Fiskalinėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų vykdymo siekiama valdant struktūrinį valdžios sektoriaus balansą balanso rodiklį. Kiekvienais metais, išskyrus metus, kuriais įvyksta susiformuoja neįprastas įvykis išskirtinės aplinkybės , turi būti tenkinama bent viena iš šių sąlygų:“ Pritarti. 5. Biudžeto ir finansų komitetas 2014-06-043
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vertindama, ar laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, Lietuvos Respublikos Seimui iki gegužės 15 dienos pateikia ataskaitą dėl praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir dėl praėjusių metų struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio.“ Pritarti. 6.
3 2 Argumentai: Patikslinti redakciją, Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
„2) numatomas valdžios sektoriaus balanso rodiklio teigiamas postūmis yra teigiamas ir sudaro bent 1 procentinį punktą BVP;“ Pritarti. 7. Biudžeto ir finansų komitetas 2014-06-043
3 4 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 4 punktą išdėstyti taip:
„4) jeigu einamųjų metų keičiami suplanuoti valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų, kurių kiekvieno atskirai planuojami asignavimai viršija 3 procentus BVP to meto kainomis, asignavimai ir pajamos užtikrins ne blogesnį didesnį (ne mažesnį) šiame punkte minėtų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų visumos balansų rodiklį deficitą (perteklių) nei tas, kuris buvo prieš keitimą ;“ Pritarti. 8. Biudžeto ir finansų komitetas 2014-06-044
1 Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Pasiūlymas: Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (toliau – biudžeto įstatymas) projektas rengiamas toks, kad užtikrintų šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimą. Kontrolės institucija Lietuvos Respublikos Seimui turi pateikti išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti.
“ Pritarti. 9.
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei į patikslintą Tarybos Reglamento redakciją: Pasiūlymas: Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 punktą išdėstyti taip:
„1) vidutinio laikotarpio tikslas nustatomas iki einamųjų metų kovo 15 dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktu, bet ne dažniau ilgesniam kaip kas ketverius metus trejų metų laikotarpiui ;“ Pritarti. 10. Biudžeto ir finansų komitetas 2014-06-045
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Pasiūlymas: Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 punktą išdėstyti taip:
2) kitas Fiskalinėje sutartyje nurodytas sąlygas vidutinio laikotarpio tikslas, išskyrus šio straipsnio 3 punkte nurodytą išimtį, turi būti struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas ne didesnis nei 0,5 procento BVP to meto kainomis arba perteklius;
3) jeigu valdžios sektoriaus skolos dalis BVP yra reikšmingai mažesnė negu 60 procentų BVP to meto kainomis ir rizika dėl Lietuvos valdžios sektoriaus finansų ilgalaikio tvarumo yra žema, tai vidutinio laikotarpio tikslas turi būti struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas ne didesnis nei 1 procentas BVP to meto kainomis arba perteklius.“ Pritarti. 11. Biudžeto ir finansų komitetas 2014-06-046 2 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Pasiūlymas: Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „ 2.
Metais, einančiais po metų, kuriais valdžios sektoriaus deficitas buvo mažesnis (kuriems planuojamas mažesnis) nei 3 procentai BVP ir faktinis (planinis) struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis deficitas (perteklius) yra blogesnis didesnis (mažesnis) už vidutinio laikotarpio tikslą daugiau nei 2 procentiniais punktais BVP, turi būti nustatoma tokia struktūrinio postūmio užduotis, kad vidutinio laikotarpio tikslas būtų pasiektas per ketverių vieni po kitų einančių metų laikotarpį arba greičiau, pradedant tais metais, kuriais panaikinamas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito Lietuvoje arba paskutinį kartą buvo tenkinamas vidutinio laikotarpio tikslas, ir praleidžiant tik tuos metus, kuriais yra neįprastas įvykis susiformuoja išskirtinės aplinkybės .“ Pritarti. 12. Biudžeto ir finansų komitetas
3 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Pasiūlymas: Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Jeigu antraisiais ir vėlesniais metais, einančiais po metų, kuriais pasiektas (kuriems planuojamas pasiekti) vidutinio laikotarpio tikslas arba tenkinama (planuojama tenkinti) 3 straipsnio 1 dalies 1 arba 2 punkto sąlyga, faktinis struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis deficitas (perteklius) buvo ne daugiau nei 2 procentiniais punktais BVP blogesnis didesnis (mažesnis) už vidutinio laikotarpio tikslą, turi būti nustatoma tokia struktūrinio postūmio užduotis, kad vidutinio laikotarpio tikslas būtų pasiektas per dvejus metus, praleidžiant tik tuos metus, kuriais yra neįprastas įvykis susiformuoja išskirtinės aplinkybės .“ Pritarti. 13. Biudžeto ir finansų komitetas
4 Argumentai: Patikslinti redakciją, Pasiūlymas: Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „4.
Metams, kuriems taikomos Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijos, siekiant ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį (toliau – rekomendacijos), turi būti nustatoma tokia užduotis, kuri atitiktų rekomenduotą struktūrinį valdžios sektoriaus balanso rodiklio teigiamą postūmį (jeigu toks būtų rekomenduotas) tik tiek, kiek tai reikalinga valdžios sektoriaus deficitui sumažinti žemiau 3 procentų BVP rekomendacijose nurodytais metais pagal atitinkamą koregavimo planą (jeigu toks būtų rekomenduotas). Pritarti. 14. Biudžeto ir finansų komitetas
6 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Pasiūlymas: Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Struktūrinio postūmio užduotys ir jų gairės likusiems vidutinio laikotarpio
metams Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomos Lietuvos Respublikos Seimui ir nustatomos Lietuvos Respublikos Seimo tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis deficitas (perteklius) yra blogesnis didesnis (mažesnis) nei vidutinio laikotarpio tikslas.“ Pritarti. 15. Biudžeto ir finansų komitetas 2014-06-047 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad remiantis ECB rekomendacija neįprasto įvykio sąvoka keičiama į išskirtinių aplinkybių sąvoką, atitinkamai pakeisti šį straipsnį: Atsižvelgiant į Pasiūlymas: Įstatymo projekto 7 straipsnį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Neįprasto įvykio
atšaukimas
įvykis Išskirtinės aplinkybės nustatom a o s pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 nuostatas. 2. Neįprasto įvykio Išskirtinių aplinkybių nustatymas ir atšaukimas inicijuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos viešu pranešimu kartu su teikimu tvirtinti atnaujintą ekonominės raidos scenarijų.
Neįprastas įvykis Išskirtinės aplinkybės laikom
, kai kontrolės institucija paskelbia išvadą dėl susidariusios arba numatomos padėties atitikimo neįprasto įvykio išskirtinių aplinkybių sąvokai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 nuostatas ir pateikia išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo. 3. Neįprasto įvykio Išskirtinių aplinkybių laikotarpiu Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi bent kartą per ketvirtį viešai paskelbti ekonominės raidos scenarijų, o kontrolės institucija turi teikti išvadą dėl jo tvirtinimo.“ Pritarti. 16. Biudžeto ir finansų komitetas
3 Argumentai: Patikslinti redakciją, Pasiūlymas: Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Per mėnesį nuo kontrolės institucijos išvados gavimo dienos Lietuvos
Respublikos Vyriausybė pateikia Lietuvos Respublikos Seimui pranešimą apie galutines struktūrinio postūmio užduoties neįvykdymo priežastis ir priemones struktūrinio postūmio užduočiai įvykdyti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama Lietuvos Respublikos Seimui kitų metų biudžeto įstatymo projektą, pateikia informaciją apie biudžeto įstatymo projekte pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytas priemones struktūrinio postūmio užduočiai įvykdyti.“ Pritarti. 17. Biudžeto ir finansų komitetas 2014-06-0410 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrų įstatymo nuostatų taikymui valdžios sektoriaus subsektoriams turi būti pasirengta teisės, informacinių technologijų, administracinių gebėjimų srityse, Pasiūlymas: Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. 1.
Tarybos sprendime panaikinti išimtį Lietuvos Respublikai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2,3, 4 dalis. 2. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kitos institucijos ir įstaigos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 3. Šio įstatymo
įsigaliojimo dienos. 4. Šio įstatymo
įsigaliojimo dienos. “ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai : Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
)
d. Vilnius
dalyvavo : komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Stasys Brundza. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjos: Gintarė Morkūnienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Irma Leonavičiūtė, padėjėjos Modesta Banytė ir Aidena Bacevičienė. Kviestieji asmenys:
Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Arūnas Keraminas, Valstybės kontrolės Biudžeto politikos kontrolės skyriaus vedėja Asta Kuniyoshi, Finansų viceministras Algimantas Rimkūnas, Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorė Irma Lazickienė, Respublikos Prezidentės patarėjas Laimis Gelažius, Teisingumo ministro patarėjas Vainius Šarmavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2014
straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog „Joks Lietuvos Respublikos įstatymas negali būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas, jeigu jis nėra įrašytas į šiame įstatyme nustatytą Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą, išskyrus tiesiogiai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodytus konstitucinius įstatymus“. Atsižvelgiant į tai, pirmiausia turi būti priimtas ir įsigalioti Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo pakeitimo konstitucinis įstatymas ir tik tada gali būti priimamas šis įstatymo projektas.
Pritarti Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1932 2 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIIP-1762(2), dėl kurio savo išvadą Teisės ir teisėtvarkos komitetas (toliau – Komitetas) pateikė 2014 m. liepos 10 d., svarstymas plenariniame Seimo posėdyje įvyko 2014 m. rugsėjo 18 d. Laikantis Seimo statute įtvirtintų konstitucinių įstatymų svarstymo ir priėmimo terminų, artimiausiu metu numatoma priimti Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo pakeitimo konstitucinį įstatymą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-071 1,2
projekto 1 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama šio įstatymo paskirtis – užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą. Šiame įstatymo projekte yra įgyvendinamos tam tikros taisyklės, susijusios su valdžios sektoriaus fiskaline politika, kurios yra numatytos 2012 m. kovo 2 d. Belgijos karalystės, Bulgarijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutartyje dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau –Fiskalinė sutartis).
Atkreiptinas dėmesys, kad Fiskalinės drausmės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje analogiškai yra apibrėžiama šio įstatymo paskirtis – nustatyti fiskalinės drausmės taisykles, užtikrinančias valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti patikslintos šių įstatymų paskirtys, aiškiau reglamentuojant teikiamo konstitucinio įstatymo paskirtį, t.y įstatymo projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalis sujungiant į vieną. Priešingu atveju, nėra visiškai aiškios teikiamo įstatymo projekto ir Fiskalinės drausmės įstatymo teisinių santykių reguliavimo sferos. Pritarti Konstitucinio įstatymo projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalis siūloma sujungti ir visą 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
įstatymo paskirtis – užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą , ir stabilią ūkio plėtrą . 2. Šiuo įstatymu siekiama ir įgyvendinti 2012 m. kovo 2 d.
Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau – Fiskalinė sutartis).“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-0721
įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti kur kontrolės institucija yra įgaliota viešai skelbti nustatytas išvadas. Pritarti Konstitucinio įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalis papildyta nurodant, kad kontrolės institucijos išvados skelbiamos įstatymų nustatyta tvarka. Kartu su konstitucinio įstatymo projektu pateikto Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 2, 4, 6, 9 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1764(2) 5 straipsnyje, keičiančiame Valstybės kontrolės įstatymo 23 straipsnį, nustatyta, kad „valstybinio audito ataskaitos ir audito išvados, sprendimai, šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytos išvados ir kita informacija apie Valstybės kontrolės veiklą teisės aktų nustatyta tvarka skelbiama Valstybės kontrolės interneto svetainėje ir platinama per kitas visuomenės informavimo priemones.“
kanceliarijos Teisės departamentas2014
4
projekto 2 straipsnio 4 dalyje yra apibrėžiama sąvoka vidutinio laikotarpio tikslas, kuris yra siejamas su ketverių metų laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys, kad Fiskalinės drausmės įstatymo projekto Nr.
XIIP-1763 1 straipsnio (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje) yra pateikiama vidutinio laikotarpio sąvoka, kuri yra susieta su penkių kalendorinių metų laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymų projektuose pateiktos apibrėžtys dera tarpusavyje. Nepritarti Pastaboje nurodytuose įstatymų projektuose apibrėžiamos skirtingos sąvokos, būdingos atitinkamai tam įstatymui, kuriame jos pateikiamos ir reikalingos būtent atitinkamo įstatymo nuostatoms teisingai suprasti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad „vidutinio laikotarpio tikslo“ apibrėžime nevartojama „vidutinio laikotarpio sąvoka“, todėl kolizijos tarp šių sąvokų apibrėžimuose nurodytų skirtingų laikotarpių nekyla. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
projekto 3 straipsnio 1 dalyje minimos sąvokos ,,struktūrinis valdžios sektoriaus balansas“ turinys nėra aiškus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią sąvoka apibrėžti Fiskalinės drausmės įstatyme. Pritarti iš dalies Struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio sąvoka yra apibrėžta Biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje. Siekiant aiškumo, įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje tikslinga vartoti „struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio“ sąvoką ir įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „
sutartyje nustatytus įsipareigojimus siekiama vykdyti valdant struktūrinį valdžios sektoriaus balansą balanso rodiklį . Kiekvienais metais, išskyrus metus, kuriais įvyksta neįprastas įvykis susidaro išskirtinės aplinkybės , turi būti tenkinama bent viena iš šių sąlygų: <...>. “
kanceliarijos Teisės departamentas
2
įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį pradėti formuluote „Kiekvienais metais“. Pritarti Konstitucinio įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalis dėstytina taip: „ 2.
Kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija įvertina, ar laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, ir iki gegužės 15 dienos pateikia Seimui praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio ataskaitą. “
kanceliarijos Teisės departamentas2014
63
projekto 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte vartojama sąvoka „blogesnį“ yra vertinamojo pobūdžio. Siekiant teisinio aiškumo užtikrinimo, siūlytina šios sąvokos atsisakyti arba ją apibrėžti. Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo projekto 6 straipsnio 2, 3, 6 dalims. Pritarti Konstitucinio įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „
suplanuoti valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų, kurių kiekvieno atskirai planuojami asignavimai viršija 3 procentus BVP to meto kainomis, asignavimai ir pajamos užtikrina ne blogesnį didesnį šiame punkte minėtų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų visumos balansų rodiklį deficitą arba ne mažesnį šiame punkte minėtų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų visumos balansų perteklių negu tas, kuris buvo prieš keitimą ;
“. Konstitucinio įstatymo projekto 6 straipsnio 2, 3 ir 6 dalis išdėstyti taip:
„ 2.
Metais, einančiais po metų, kuriais valdžios sektoriaus deficitas buvo mažesnis (kuriais planuojamas mažesnis) negu 3 procentai BVP ir faktinis (planinis) struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis deficitas yra blogesnis didesnis arba faktinis (planinis) struktūrinis valdžios sektoriaus balanso perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas daugiau kaip 2 procentiniais punktais BVP, turi būti nustatoma tokia struktūrinio postūmio užduotis, kad vidutinio laikotarpio tikslas būtų pasiektas per ketverių vieni po kitų einančių metų laikotarpį arba greičiau, pradedant tais metais, kuriais panaikinamas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito Lietuvos Respublikoje arba paskutinį kartą buvo pasiektas vidutinio laikotarpio tikslas, ir praleidžiant tik tuos metus, kuriais yra neįprastas įvykis susidaro išskirtinės aplinkybės . 3. Jeigu antraisiais ir vėlesniais metais, einančiais po metų, kuriais pasiektas (kuriais planuojamas pasiekti) vidutinio laikotarpio tikslas arba tenkinama (planuojama tenkinti) šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 arba 2 punkte nurodyta sąlyga, faktinis struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis deficitas buvo ne daugiau kaip 2 procentiniais punktais BVP blogesnis didesnis arba faktinis struktūrinis valdžios sektoriaus balanso perteklius buvo ne daugiau kaip 2 procentiniais punktais BVP mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas, turi būti nustatoma tokia struktūrinio postūmio užduotis, kad vidutinio laikotarpio tikslas būtų pasiektas per dvejus metus, praleidžiant tik tuos metus, kuriais yra neįprastas įvykis susidaro išskirtinės aplinkybės . <...> 6.
Struktūrinio postūmio užduotis ir jų gaires likusiais vidutinio laikotarpio metais Vyriausybė siūlo Seimui ir Seimas jas nustato tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis deficitas yra blogesnis didesnis arba faktinis ar numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus balanso perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas.“
kanceliarijos Teisės departamentas2014
1
įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje įvestą trumpinį
„biudžeto įstatymas“ ir toliau nuosekliai vartoti įstatymo projekto tekste. Pritarti iš dalies
Pritartina, kad įstatymo projekte įvesti trumpiniai turi būti nuosekliai vartojami visame tekste, tačiau, siekiant teisinio aiškumo ir vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 15.1 punktu, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pavadinimas turėtų būti trumpinamas taip: „(toliau – valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas).
Konstitucinio įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (toliau – atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas) projektą turi būti atsižvelgiama į tai, kad būtų užtikrintas šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimas. Kontrolės institucija turi pateikti Seimui išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos tam tikrų atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir šiai užduočiai įvykdyti reikalingų papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio.“
kanceliarijos Teisės departamentas2014
1
projekto 4 straipsnio 1 dalyje yra numatoma pareiga kontrolės institucijai pateikti išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti. Pagal pateiktą formuluotę nėra aišku, ar ši išvada būtų viena iš sudedamųjų dokumentų, pateikiamų Seimui pagal Biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnį, ar tai būtų savarankiškas dokumentas. Jei tai yra sudedamasis dokumentas, tuomet turėtų būti pildomos ir atitinkamos Biudžeto sandaros įstatymo nuostatos, o jei tai yra savarankiškas dokumentas, tuomet nėra aišku kokiam subjektui būtų skirta ši išvada. Atsižvelgiant į tai, teikiamos nuostatos tikslintinos.
Pritarti Konstitucinio įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Rengiant Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (toliau – valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas) projektą turi būti atsižvelgiama į tai, kad būtų užtikrintas šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimas. Kontrolės institucija turi pateikti
Seimui išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos tam tikrų atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir šiai užduočiai įvykdyti reikalingų papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio.“
kanceliarijos Teisės departamentas2014
2
projekto 5 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad vidutinio laikotarpio tikslas turi tenkinti kitas Fiskalinėje sutartyje nurodytas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Fiskalinės sutarties nuostatas (įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis), svarstytina, ar šios sąlygos neturėtų būti aiškiai įvardintos šiame straipsnyje.
Pritarti Įstatymo projekto 5 straipsnyje (2 ir 3 punktuose) siūloma detalizuoti Fiskalinėje sutartyje nurodytas sąlygas, atitinkamai įstatymo projekto 5 straipsnio 2 ir 3 punktus išdėstant taip: „
Fiskalinėje sutartyje nurodytas sąlygas vidutinio laikotarpio tikslas, išskyrus šio straipsnio 3 punkte nurodytą išimtį, turi būti struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, ne didesnis kaip 0,5 procento BVP to meto kainomis, arba struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius;
deficitas, ne didesnis kaip 1 procentas BVP to meto kainomis, arba struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius, jeigu valdžios sektoriaus skolos ir BVP to meto kainomis santykis yra mažesnis kaip 60 procentų BVP to meto kainomis ir rizika dėl Lietuvos valdžios sektoriaus finansų ilgalaikio tvarumo yra maža. “
kanceliarijos Teisės departamentas2014
struktūrinio postūmio užduoties. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad kartu su teikiamu įstatymo projektu turėtų būti teikiamas ir Seimo Statuto projektas, kuris reglamentuotų šių procedūrų vykdymą. Be to, atsižvelgiant į įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad kartu su tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu būtų teikiama informacija apie Vyriausybės numatytas priemones struktūrinio postūmio užduočiai įvykdyti, turėtų būti teikiamas ir Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo projektas, praplečiantis sąrašą dokumentų, kurie būtų teikiami Seimui. Pritarti Nepritarti Teisės ir teisėtvarkos komitetas parengs ir įregistruos atitinkamus Seimo statuto pakeitimus.
Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 4 dalis jau numato tokių priemonių teikimą kartu su tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2014
Valstybės kontrolės, kaip biudžeto politikos kontrolės institucijos, veikla. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, Konstitucijos 133 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybės kontrolės sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas. Taigi šios nuostatos nereikalauja, jog valstybės kontrolės įgaliojimai būtų įgyvendinami konstitucinio įstatymo lygmeniu. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos nuostatos yra nustatomos ir Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 2, 4, 6, 9, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-1764, o taip pat ir jau šiuo metu galiojančiame Valstybės kontrolės įstatyme (pavyzdžiui, dėl Valstybės kontrolės pareigūnų teisės gauti tam tikrus duomenis, informaciją, dokumentus). Taigi, siūlomu reguliavimu analogiški teisiniai santykiai būtų reguliuojami dvejopai - tiek konstitucinio įstatymo, tiek ir įstatymo lygmeniu. Antra, nei iš aiškinamojo rašto, nei iš paties įstatymo projekto nėra aišku, kodėl siūloma atsisakyti nuostatų apie Seimo, kuris skiria valstybės kontrolierių, ir Respublikos Prezidento, kurio teikimu valstybės kontrolierius yra skiriamas, teisės pareikšti nepasitikėjimą valstybės kontrolieriui bei valstybės kontrolieriaus atleidimo iš pareigų šiuo pagrindu.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 75 straipsnyje yra nurodyta, jog „Seimo skirti ar rinkti pareigūnai <...> atleidžiami iš pareigų, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą“, o Konstitucijos 84 straipsnio 13 punkte yra numatyta, jog Respublikos Prezidentas „teikia Seimui valstybės kontrolieriaus <...> kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais“. Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 75 straipsnyje „yra įtvirtinta Seimo teisė atleisti iš pareigų tuos pareigūnus, kuriuos į pareigas paskyrė ar išrinko Seimas, išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus asmenis; tai daroma laikantis ypatingos parlamentinės procedūros - pareiškiant nepasitikėjimą; nepasitikėjimas pareiškiamas visų Seimo narių balsų dauguma; nepasitikėjimo pareiškimo institutas - tai ne tik vienas iš Seimo vykdomos parlamentinės kontrolės būdų, bet ir svarbi Seimo paskirto ar išrinkto pareigūno veiklos garantija, nes toks pareigūnas, jeigu nėra pagrindų, dėl kurių jis apskritai negali eiti savo pareigų, gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, kai už nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių; nepasitikėjimo pareiškimas yra toks Seimo paskirto ar išrinkto pareigūno atleidimo iš pareigų pagrindas, kuris turi būti siejamas su pareigūno veiklos vertinimu <...>“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d. nutarimas). Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad valstybės kontrolierius yra valstybės pareigūnas.
Valstybės kontrolės įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog valstybės kontrolieriumi gali būti skiriamas tik Lietuvos Respublikos pilietis . Analogiškas reikalavimas yra taikomas ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojui bei kitiems valstybės kontrolės pareigūnams. Nei iš aiškinamojo rašto, nei iš paties įstatymo projekto nėra aišku, kodėl svarbiam valstybės pareigūnui netekus pilietybės, jis galėtų toliau likti savo poste. Be to, kyla klausimas, kodėl netekę pilietybės valstybės kontrolieriaus pavaduotojas ir kiti valstybės kontrolės pareigūnai būtų atleidžiami iš užimamų pareigų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimai, taikomi asmeniui, siekiančiam tapti valstybės kontrolieriumi, turėtų sutapti su galimais jo atleidimo pagrindais. Ketvirta, siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje patikslinti kokius tikslus įgyvendindami kontrolės institucijos darbuotojai turi nesiekti nurodymų iš kitų institucijų. Be to, formuluotės „turi nesiekti nurodymų“ ir „nesiekti daryti įtakos“ yra vertinamojo pobūdžio, todėl turėtų būti patikslintos. Pritarti Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad konstitucinio įstatymo projekte tiesiogiai neįvardyta kontrolės institucija, dėl ko sudaromos aplinkybės ateityje įgalioti ir kitą instituciją, ne Valstybės kontrolę, atlikti kontrolės institucijos funkcijas. Kita vertus, pažymėtina, kad konstitucinio įstatymo projekte neįvardijus konkrečios valstybės institucijos, atsakingos už kontrolės institucijos funkcijų įgyvendinimą, konstituciniame įstatyme turėtų būti tik bendro pobūdžio nuostatos, reglamentuojančios kontrolės institucijos veiklą, priešingu atveju, sutinkant su Teisės departamento pastaba, būtų sudarytos prielaidos dvejopam tapačių teisinių santykių reguliavimui.
Atkreiptinas dėmesys, kad kontrolės institucijos funkcijas atliekant valstybės kontrolieriui ar kitam Seimo skiriamam pareigūnui, įstatymo nuostata, kad „ Kontrolės institucijos vadovas negali būti atleidžiamas iš pareigų tol, kol nepasibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai jis atsistatydina arba jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis ar dėl sveikatos būklės.“ suponuoja koliziją su Konstitucijos 75 straipsniu, kuriame įtvirtinta Seimo teisė pareikšti nepasitikėjimą jo paskirtiems ar išrinktiems pareigūnams ir tuo pagrindu atleisti iš pareigų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir sistemiškai vertinant su svarstomu įstatymo projektu teikiamą Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 2, 4, 6, 9 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1764(2), įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys „Kontrolės institucijos vadovas negali būti atleidžiamas iš pareigų tol, kol nepasibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai jis atsistatydina arba jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis ar dėl sveikatos būklės.“ brauktinas kaip prieštaraujantis Konstitucijos 75 straipsniui. Konstitucinio įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį siūloma išdėstyti taip: „1.
Kontrolės institucija, kontrolės institucijos vadovas, jo pavaduotojai, kontrolės institucijos valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – kontrolės institucijos darbuotojai) , įgyvendindami savo tikslus ir vykdydami savo atlikdami šiame įstatyme nustatytas funkcijas, turi nesiekti nepriimti nurodymų ir jų nepriimti iš jokios kitos institucijos ar asmens . Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kitos valstybės Valstybės institucijos ar ir kiti asmenys privalo gerbti kontrolės institucijos nepriklausomumą ir nesiekti daryti nedaryti įtakos kontrolės institucijai institucijos vadovui, jo pavaduotojams, kontrolės institucijos valstybės tarnautojams ir kontrolės institucijos kitiems darbuotojams, kai jie atlieka savo šiame įstatyme nustatytas pareigas.“
33 5 Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 5 punkte vartojama „produkcijos atotrūkio nuo potencialo rodiklio“ sąvoka, tačiau jos apibrėžimas įstatymo projekte nepateikiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojama formuluotė „produkto atotrūkis nuo potencialo“, nevartojant žodžio „rodiklis“. Siūlytina suvienodinti įstatymo projekte vartojamas formuluotes, kartu atsisakant šiame įstatymo projekte bei susijusiuose įstatymuose (įstatymų projektuose) neapibrėžtų sąvokų vartojimo arba jas apibrėžiant. Pritarti Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 5 punktą išdėstyti taip:
„5) pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų, dėl kurio tvirtinimo kontrolės institucija paskelbė išvadą, apskaičiuotas produkcijos atotrūkio atotrūkis nuo potencialo rodiklis planuojamais metais yra neigiamas.“ 14.
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Gintarė Morkūnienė67 Atsižvelgiant į tai, kad visame konstitucinio įstatymo projekto tekste „neįprasto įvykio“ sąvoka keičiama į
„išskirtinių aplinkybių“ sąvoką, įstatymo projekto 6 straipsnio 7 dalyje taip
pat reikalinga vietoj žodžių „yra neįprastas įvykis“ įrašyti žodžius „ susiformuoja išskirtinės aplinkybės“. Pritarti Įstatymo projekto 6 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Metams, kuriais įvyksta neįprastas įvykis susidaro išskirtinės aplinkybės , struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos.“
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
kontrolė,
1 <...> Įgyvendinant griežtus Europos Sąjungos reikalavimus dėl biudžeto kontrolės ir fiskalinės politikos sustiprinimo, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekte numatoma įsteigti nepriklausomą biudžeto politikos kontrolės instituciją, kuri turės užtikrinti perteklinio valdžios sektoriaus taisyklių laikymosi veiksmingą ir laiku atliekamą stebėseną, pagrįstą patikima ir nepriklausoma analize, ir anksti nustatyti nukrypimus nuo biudžeto tikslų, patarti dėl prevencinių, taisomųjų ir vykdymo užtikrinimo priemonių.
Nepriklausomos biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcija bus priskiriama Valstybės kontrolei, kuri atlikdama šias funkcijas teiks Seimui ir skelbs viešai:
struktūrinio postūmio užduoties neįvykdymo priežasčių pagrįstumo ir priemonių šiai užduočiai įvykdyti tinkamumo;
struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti;
ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo;
susidariusios ar numatomos padėties ir išskirtinių aplinkybių sąvokos atitikties;
Vyriausybės pasiūlytų tvirtinti Seimui struktūrinio postūmio užduočių ir priemonių šioms užduotims įvykdyti gairių atitikties Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytiems reikalavimams dėl vidutinio laikotarpio tikslo pasiekimo laiko. Be to, įgyvendindama dviejų teisės aktų rinkinio taisykles [1] , 2015 m. balandžio mėn. Lietuva kartu su Stabilumo programa turės parengti ir viešai paskelbti nacionalinį vidutinės trukmės fiskalinį planą, o iki spalio 15 d. Komisijai ir Euro grupei pateikti 2016 m. biudžeto plano projektą ir paskelbti jį viešai. Komisija ne vėliau kaip lapkričio 30 d. priims nuomonę dėl biudžeto plano projekto.
Ši Komisijos nuomonė skelbiama viešai ir pateikiama Euro grupei. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektus Valstybės kontrolei numatoma pareiga teikti išvadas, kurios iš esmės apims visus pagrindinius aspektus, vertintus formuojant atitinkamų metų biudžeto projektą, todėl, manome, kad turėtų būti koreguojamos atitinkamos Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatos, įtvirtinančios pareigą Valstybės kontrolei teikti išvadą dėl biudžeto projekto (dvidešimt septintasis skirsnis
„Valstybės biudžeto tvirtinimas“). Atsižvelgę į teisėkūroje galiojantį
sistemiškumo principą, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, prašome svarstyti Konstitucinio įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektų paketo papildymą Seimo statuto pakeitimo projektu. Pritarti Teisės ir teisėtvarkos komitetas parengs ir įregistruos atitinkamus Seimo statuto pakeitimus. 2. Valstybės kontrolė, 2014-09-2221 Rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje buvo svarstomas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektas (XIIP-1761). Diskusijos metu buvo pasiūlyta išplėsti Biudžeto politikos kontrolės institucijos sąvoką. Kadangi minėtame įstatyme bus nustatomos funkcijos nepriklausomos biudžeto politikos kontrolės institucijos, kuri turės užtikrinti perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymosi veiksmingą ir laiku atliekamą stebėseną, pagrįstą patikima ir nepriklausoma analize, ir anksti nustatyti nukrypimus nuo biudžeto tikslų, patarti dėl prevencinių, taisomųjų ir vykdymo užtikrinimo priemonių, rengti, teikti Seimui ir skelbti viešai konstituciniame įstatyme nustatytas išvadas, todėl siūlytume 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Biudžeto politikos kontrolės institucija (toliau
Seimas) ir įstatymų nustatyta tvarka viešai skelbti šiame įstatyme nustatytas išvadas.“. Atitinkamai reiktų papildyti Valstybės kontrolės įstatymo (1995-05-30 Nr. I-907) 2, 4, 6,
dalyje esančią Biudžeto politikos kontrolės sąvoką ir išdėstyti taip: „ Biudžeto politikos kontrolė
įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių ir užduočių laikymosi stebėsena , šio Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytų išvadų rengimas, teikimas Seimui ir viešas šių išvadų skelbimas.“. Pritarti Konstitucinio įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip: „
(toliau
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Europos reikalų komitetas, 2014-05-21
pagrindiniam komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo specializuotų komitetų išvadas. Pritarti Įstatymo projektas patobulintas įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo paskirtų papildomų komitetų išvadas. 2. Europos reikalų komitetas, 2014-05-21 6.2 . Siūlyti pagrindiniam komitetui ir/arba Biudžeto ir finansų komitetui inicijuoti Seimo statuto pataisas, kurios leistų išvengti fiskalinės drausmės pažeidimų svarstant mokestinius ar kitus su valstybės pajamomis ir išlaidomis susijusius klausimus. Svarstant tokius klausimus turėtų būti vadovaujamasi galiojančia Seimo statuto nuostata valstybės biudžeto išlaidoms, kad alternatyvūs pasiūlymai ir pataisos, su kuriais nesutinka Vyriausybė, gali būti priimti tik tada, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Pritarti Teisės ir teisėtvarkos komitetas parengs ir įregistruos atitinkamus Seimo statuto pakeitimus. 3. Europos reikalų komitetas, 2014-05-21
į Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo paskirtį – ,,užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą”, prašyti Vyriausybės sudaryti deramas sąlygas efektyviai parlamentinei diskusijai bei kontrolei, kiekvienias metais pateikiant Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Vyriausybės institucijų rengiamus Stabilumo/Konvergencijos programų bei Nacionalinių reformų darbotvarkių projektus ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų iki šių dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Nepritarti Stabilumo/Konvergencijos programa rengiama praėjusių metų statistikos pagrindu.
Valdžios sektoriaus statistiką Statistikos departamentas paskelbia balandžio 1 d. Gavus ją atliekami skaičiavimai, parengiamas aprašymas (labai greitai dirbant tai užtrunka ne mažiau kaip 5 d. d.). Parengtas projektas derinamas Finansų ministerijos viduje, po to nustatyta tvarka derinamas su kitomis institucijomis (Lietuvos banku, Statistikos departamentu, Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija). Pagal Vyriausybės darbo reglamentą didelės apimties dokumentai turi būti suderinami per 15 darbo dienų, skubos tvarka – per 5 darbo dienas ir teikiami tvirtinti Vyriausybei. Terminas, iki kada turi būti pateikta Europos Komisijai – balandžio 30 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Europos reikalų komiteto siūlomas Stabilumo/Konvergencijos programų projektų pateikimas Seimui yra neįmanomas laiko atžvilgiu. 4. Biudžeto ir finansų komitetas, 2014-06-04 6.1. Sprendimas:
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal šiuos Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus: Pritarti Įstatymo projektas patobulintas įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo paskirtų papildomų komitetų išvadas. 5. Biudžeto ir finansų komitetas, 2014-06-041 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas aiškiau reglamentuoti teikiamo konstitucinio įstatymo paskirtį siūloma: Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1straipsnis. Įstatymo paskirtis Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą, ir stabilią ūkio plėtrą ir
siekiama įgyvendinti 2012 m. kovo 2 d.
Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau – Fiskalinė sutartis). Pritarti Konstitucinio įstatymo projekto 1 straipsnis išdėstytas taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
įstatymo paskirtis – užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą , ir stabilią ūkio plėtrą . 2. Šiuo įstatymu siekiama ir įgyvendinti 2012 m. kovo 2 d. Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau
6Biudžeto ir finansų komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į ECB rekomendaciją išskirtines aplinkybes apibrėžti taip kaip apibrėžta Tarybos reglamente: Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „2.
Neįprastas įvykis Išskirtinės aplinkybės
įvykis, kurio valstybės valdžios institucijos negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelis ekonomikos nuosmukis, kaip nustatyta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo ( OL
, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84 ), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/2011 (OL 2011 L 306, p. 12) (toliau – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97). “ Pritarti Konstitucinio įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis išdėstyta taip: „
įvykis Išskirtinės aplinkybės
įvykis, kurio valstybės valdžios institucijos negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelis ekonomikos nuosmukis, kaip nustatyta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo ( OL
, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84 ), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/2011 (OL 2011 L 306, p. 12) (toliau – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97). “
7Biudžeto ir finansų komitetas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad neįprasto įvykio sąvoka pakeista į išskirtinių aplinkybių sąvoką, pakeisti Vidutinio laikotarpio tikslo apibrėžtį: Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Vidutinio laikotarpio tikslas – struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklis, kuris turi būti pasiektas per ketverių vieni po kitų einančių metų laikotarpį arba greičiau, praleidžiant metus, kuriais įvyksta susiformuoja neįprastas įvykis išskirtinės aplinkybės.
“ Pritarti Konstitucinio įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalis išdėstyta taip:
„
4Vidutinio laikotarpio tikslas – struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklis, kuris turi būti pasiektas per ketverių vieni po kitų einančių metų laikotarpį arba greičiau, praleidžiant metus, kuriais įvyksta neįprastas įvykis susidaro išskirtinės aplinkybės .
“
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir į tai, kad struktūrinis balanso rodiklis apibrėžtas Biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, Pasiūlymas: Patikslinti 3 straipsnio 1 dalies redakciją ir ją išdėstyti taip:
„1. Fiskalinėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų vykdymo siekiama valdant struktūrinį valdžios sektoriaus balansą balanso rodiklį. Kiekvienais metais, išskyrus metus, kuriais įvyksta susiformuoja neįprastas įvykis išskirtinės aplinkybės , turi būti tenkinama bent viena iš šių sąlygų:“ Pritarti Konstitucinio įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:
„
1Fiskalinėje sutartyje nustatytus įsipareigojimus siekiama vykdyti valdant struktūrinį valdžios sektoriaus balansą balanso rodiklį . Kiekvienais metais, išskyrus metus, kuriais įvyksta neįprastas įvykis susidaro išskirtinės aplinkybės , turi būti tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
<...>. “ 9.
Biudžeto ir finansų komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vertindama, ar laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, Lietuvos Respublikos Seimui iki gegužės 15 dienos pateikia ataskaitą dėl praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir dėl praėjusių metų struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio.“ Pritarti Konstitucinio įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalis išdėstyta taip: „
metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija įvertina, ar laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, ir iki gegužės 15 dienos pateikia Seimui praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio ataskaitą. “
10Biudžeto ir finansų komitetas,
32 Argumentai: Patikslinti redakciją, Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) numatomas valdžios sektoriaus balanso rodiklio teigiamas postūmis yra teigiamas ir sudaro bent 1 procentinį punktą BVP;“ Pritarti Konstitucinio įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas išdėstytas taip: „
2) numatomas valdžios sektoriaus balanso rodiklio teigiamas postūmis yra teigiamas ir sudaro bent 1,0 procentinį punktą BVP;“. 11.
3 4 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 4 punktą išdėstyti taip:
„4) jeigu einamųjų metų keičiami suplanuoti valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų, kurių kiekvieno atskirai planuojami asignavimai viršija 3 procentus BVP to meto kainomis, asignavimai ir pajamos užtikrins ne blogesnį didesnį (ne mažesnį) šiame punkte minėtų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų visumos balansų rodiklį deficitą (perteklių) nei tas, kuris buvo prieš keitimą ;“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad Audito komiteto pasiūlymas teisinės technikos požiūriu yra aiškesnis, įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 4 punktas išdėstytas taip, kaip siūlė Audito komitetas, t. y.:
„ 4) einamųjų metų keičiami suplanuoti valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų, kurių kiekvieno atskirai planuojami asignavimai viršija 3 procentus BVP to meto kainomis, asignavimai ir pajamos užtikrina ne blogesnį didesnį šiame punkte minėtų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų visumos balansų rodiklį deficitą arba ne mažesnį šiame punkte minėtų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų visumos balansų perteklių negu tas, kuris buvo prieš keitimą ;
“. 12. Biudžeto ir finansų komitetas, 2014-06-044
1 Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Pasiūlymas: Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (toliau – biudžeto įstatymas) projektas rengiamas toks, kad užtikrintų šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimą.
Kontrolės institucija Lietuvos Respublikos Seimui turi pateikti išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti.“ Pritarti Konstitucinio įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip: „1. Rengiant Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (toliau – valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas) projektą turi būti atsižvelgiama į tai, kad būtų užtikrintas šio įstatymo 3 straipsnio
Seimui išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos tam tikrų atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir šiai užduočiai įvykdyti reikalingų papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio.“
13Biudžeto ir finansų komitetas,
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei į patikslintą Tarybos Reglamento redakciją: Pasiūlymas: Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 punktą išdėstyti taip: „1) vidutinio laikotarpio tikslas nustatomas iki einamųjų metų kovo 15 dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktu, bet ne dažniau ilgesniam kaip kas ketverius metus trejų metų laikotarpiui ;“ Pritarti Konstitucinio įstatymo projekto 5 straipsnio 1 punktas išdėstytas taip: „
Seimo teisės aktu, bet ne dažniau ilgesniam kaip kas ketverius metus trejų metų laikotarpiui ;“. 14.
14Biudžeto ir finansų komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Pasiūlymas: Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 punktą išdėstyti taip:
sutartyje nurodytas sąlygas vidutinio laikotarpio tikslas, išskyrus šio straipsnio 3 punkte nurodytą išimtį, turi būti struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas ne didesnis nei 0,5 procento BVP to meto kainomis arba perteklius;
3) jeigu valdžios sektoriaus skolos dalis BVP yra reikšmingai mažesnė negu 60 procentų BVP to meto kainomis ir rizika dėl Lietuvos valdžios sektoriaus finansų ilgalaikio tvarumo yra žema, tai vidutinio laikotarpio tikslas turi būti struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas ne didesnis nei 1 procentas BVP to meto kainomis arba perteklius.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad Fiskalinės sutarties 3 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyta: „ jeigu valdžios sektoriaus skolos ir bendrojo vidaus produkto rinkos kainomis santykis gerokai mažesnis nei 60 % ir jeigu viešųjų finansų ilgalaikio tvarumo rizika maža, b punkte nurodyta žemutinė vidutinės trukmės tikslo riba gali būti struktūrinis deficitas, ne didesnis kaip 1,0 % bendrojo vidaus produkto rinkos kainomis;“, tikslintina Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlyta įstatymo projekto 5 straipsnio 3 punkto formuluotė. Be to pažymėtina, kad įstatymo projekto 5 straipsnio 3 punkte vartojama sąvoka „reikšmingai mažesnė“ yra vertinamojo pobūdžio. Siekiant teisinio aiškumo, šią sąvoką reikėtų apibrėžti arba jos atsisakyti.
Konstitucinio įstatymo projekto 5 straipsnio 2 ir 3 punktai išdėstyti taip: „
Fiskalinėje sutartyje nurodytas sąlygas vidutinio laikotarpio tikslas, išskyrus šio straipsnio 3 punkte nurodytą išimtį, turi būti struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, ne didesnis kaip 0,5 procento BVP to meto kainomis, arba struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius;
3) vidutinio laikotarpio tikslas turi būti struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, ne didesnis kaip 1 procentas BVP to meto kainomis, arba struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius, jeigu valdžios sektoriaus skolos ir BVP to meto kainomis santykis yra mažesnis kaip 60 procentų BVP to meto kainomis ir rizika dėl Lietuvos valdžios sektoriaus finansų ilgalaikio tvarumo yra maža. “
15Biudžeto ir finansų komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Pasiūlymas: Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Metais, einančiais po metų, kuriais valdžios sektoriaus deficitas buvo mažesnis (kuriems planuojamas mažesnis) nei 3 procentai BVP ir faktinis (planinis) struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis deficitas (perteklius) yra blogesnis didesnis (mažesnis) už vidutinio laikotarpio tikslą daugiau nei 2 procentiniais punktais BVP, turi būti nustatoma tokia struktūrinio postūmio užduotis, kad vidutinio laikotarpio tikslas būtų pasiektas per ketverių vieni po kitų einančių metų laikotarpį arba greičiau, pradedant tais metais, kuriais panaikinamas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito Lietuvoje arba paskutinį kartą buvo tenkinamas vidutinio laikotarpio tikslas, ir praleidžiant tik tuos metus, kuriais yra neįprastas įvykis susiformuoja išskirtinės aplinkybės .“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad Audito komiteto pasiūlymas teisinės technikos požiūriu yra aiškesnis, įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis išdėstyta taip, kaip siūlė Audito komitetas, t. y.: „ 2.
Metais, einančiais po metų, kuriais valdžios sektoriaus deficitas buvo mažesnis (kuriais planuojamas mažesnis) negu 3 procentai BVP ir faktinis (planinis) struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis deficitas yra blogesnis didesnis arba faktinis (planinis) struktūrinis valdžios sektoriaus balanso perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas daugiau kaip 2 procentiniais punktais BVP, turi būti nustatoma tokia struktūrinio postūmio užduotis, kad vidutinio laikotarpio tikslas būtų pasiektas per ketverių vieni po kitų einančių metų laikotarpį arba greičiau, pradedant tais metais, kuriais panaikinamas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito Lietuvos Respublikoje arba paskutinį kartą buvo pasiektas vidutinio laikotarpio tikslas, ir praleidžiant tik tuos metus, kuriais yra neįprastas įvykis susidaro išskirtinės aplinkybės .“ 16.
Biudžeto ir finansų komitetas,
3 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Pasiūlymas: Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Jeigu antraisiais ir vėlesniais metais, einančiais po metų, kuriais pasiektas (kuriems planuojamas pasiekti) vidutinio laikotarpio tikslas arba tenkinama (planuojama tenkinti) 3 straipsnio 1 dalies 1 arba 2 punkto sąlyga, faktinis struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis deficitas (perteklius) buvo ne daugiau nei 2 procentiniais punktais BVP blogesnis didesnis (mažesnis) už vidutinio laikotarpio tikslą, turi būti nustatoma tokia struktūrinio postūmio užduotis, kad vidutinio laikotarpio tikslas būtų pasiektas per dvejus metus, praleidžiant tik tuos metus, kuriais yra neįprastas įvykis susiformuoja išskirtinės aplinkybės .“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad Audito komiteto pasiūlymas teisinės technikos požiūriu yra aiškesnis, įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalis išdėstyta taip, kaip siūlė Audito komitetas, t. y.: „ 3.
Jeigu antraisiais ir vėlesniais metais, einančiais po metų, kuriais pasiektas (kuriais planuojamas pasiekti) vidutinio laikotarpio tikslas arba tenkinama (planuojama tenkinti) šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 arba 2 punkte nurodyta sąlyga, faktinis struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis deficitas buvo ne daugiau kaip 2 procentiniais punktais BVP blogesnis didesnis arba faktinis struktūrinis valdžios sektoriaus balanso perteklius buvo ne daugiau kaip 2 procentiniais punktais BVP mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas, turi būti nustatoma tokia struktūrinio postūmio užduotis, kad vidutinio laikotarpio tikslas būtų pasiektas per dvejus metus, praleidžiant tik tuos metus, kuriais yra neįprastas įvykis susidaro išskirtinės aplinkybės .“
4 Argumentai: Patikslinti redakciją, Pasiūlymas: Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „4.
Metams, kuriems taikomos Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijos, siekiant ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį (toliau – rekomendacijos), turi būti nustatoma tokia užduotis, kuri atitiktų rekomenduotą struktūrinį valdžios sektoriaus balanso rodiklio teigiamą postūmį (jeigu toks būtų rekomenduotas) tik tiek, kiek tai reikalinga valdžios sektoriaus deficitui sumažinti žemiau 3 procentų BVP rekomendacijose nurodytais metais pagal atitinkamą koregavimo planą (jeigu toks būtų rekomenduotas). Pritarti Konstitucinio įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalis išdėstyta taip: „4. Metams, kuriems taikomos Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijos , skirtos Lietuvos Respublikai, kaip ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį (toliau – Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijos), turi būti nustatoma tokia struktūrinio postūmio užduotis, kuri atitiktų rekomenduotą struktūrinį valdžios sektoriaus balanso rodiklio teigiamą postūmį (jeigu toks būtų rekomenduotas) tik tiek, kiek tai reikalinga valdžios sektoriaus deficitui sumažinti iki žemesnės kaip 3 procentų BVP ribos Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijose nurodytais metais pagal atitinkamą koregavimo planą (jeigu toks būtų rekomenduotas).“
18Biudžeto ir finansų komitetas,
6 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Pasiūlymas: Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6.
Struktūrinio postūmio užduotys ir jų gairės likusiems vidutinio laikotarpio metams Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomos Lietuvos Respublikos Seimui ir nustatomos Lietuvos Respublikos Seimo tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis deficitas (perteklius) yra blogesnis didesnis (mažesnis) nei vidutinio laikotarpio tikslas.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad Audito komiteto pasiūlymas teisinės technikos požiūriu yra aiškesnis, įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalis išdėstyta taip, kaip siūlė Audito komitetas, t. y.: „6. Struktūrinio postūmio užduotis ir jų gaires likusiais vidutinio laikotarpio metais Vyriausybė siūlo Seimui ir Seimas jas nustato tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis deficitas yra blogesnis didesnis arba faktinis ar numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus balanso perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas.“
19Biudžeto ir finansų komitetas,
2014-06-047 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad remiantis ECB rekomendacija neįprasto įvykio sąvoka keičiama į išskirtinių aplinkybių sąvoką, atitinkamai pakeisti šį straipsnį: Atsižvelgiant į Pasiūlymas: Įstatymo projekto 7 straipsnį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Neįprasto įvykio
ir atšaukimas
Išskirtinės aplinkybės nustatom a o s pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 nuostatas. 2. Neįprasto įvykio Išskirtinių aplinkybių nustatymas ir atšaukimas inicijuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos viešu pranešimu kartu su teikimu tvirtinti atnaujintą ekonominės raidos scenarijų.
Neįprastas įvykis Išskirtinės aplinkybės laikom a o s nustatyt u omis ar atšaukt u omis , kai kontrolės institucija paskelbia išvadą dėl susidariusios arba numatomos padėties atitikimo neįprasto įvykio išskirtinių aplinkybių sąvokai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 nuostatas ir pateikia išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo. 3. Neįprasto įvykio Išskirtinių aplinkybių laikotarpiu Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi bent kartą per ketvirtį viešai paskelbti ekonominės raidos scenarijų, o kontrolės institucija turi teikti išvadą dėl jo tvirtinimo.“ Pritarti iš dalies Konstitucinio įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalyje nenurodytas subjektas, kuriam kontrolės institucija teikia išvadą. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 2, 4, 6, 9 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1764(2) 4 straipsnyje, keičiančiame Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnį, nustatyta, kad išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo Valstybės kontrolė teikia Lietuvos Respublikos Seimui, konstitucinio įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalyje nurodytinas subjektas, kuriam teikiama išvada, yra Lietuvos Respublikos Seimas. Konstitucinio įstatymo projekto 7 straipsnis išdėstytas taip:
„7 straipsnis. Neįprasto įvykio Išskirtinių aplinkybių nustatymas ir atšaukimas
1Neįprastas įvykis Išskirtinės aplinkybės nustatomas nustatomos pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 nuostatas. 2. Neįprasto įvykio Išskirtinių aplinkybių nustatymą ir atšaukimą inicijuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, parengdama pranešimą dėl išskirtinių aplinkybių ir pateikdama kontrolės institucijai jį tvirtinti kartu su atnaujintu ekonominės raidos scenarijumi.
Neįprastas įvykis laikomas nustatytu ar atšauktu Išskirtinės aplinkybės laikomos nustatytomis ar atšauktomis , kai kontrolės institucija paskelbia išvadą dėl susidariusios arba numatomos padėties atitikties neįprasto įvykio išskirtinių aplinkybių sąvokai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 nuostatas ir pateikia išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo. 3. Neįprasto įvykio Išskirtinių aplinkybių laikotarpiu Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi bent kartą per ketvirtį viešai paskelbti ekonominės raidos scenarijų, o kontrolės institucija turi pateikti Seimui išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo. “
20Biudžeto ir finansų komitetas,
3 Argumentai: Patikslinti redakciją, Pasiūlymas: Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Per mėnesį nuo kontrolės institucijos išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikia Lietuvos Respublikos Seimui pranešimą apie galutines struktūrinio postūmio užduoties neįvykdymo priežastis ir priemones struktūrinio postūmio užduočiai įvykdyti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama Lietuvos Respublikos Seimui kitų metų biudžeto įstatymo projektą, pateikia informaciją apie biudžeto įstatymo projekte pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytas priemones struktūrinio postūmio užduočiai įvykdyti.“ Pritarti Konstitucinio įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalis išdėstyta taip: „
institucijos išvada, per mėnesį pateikia Seimui pranešimą apie galutines struktūrinio postūmio užduoties neįvykdymo priežastis ir priemones struktūrinio postūmio užduočiai įvykdyti.
Teikdama Seimui kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, Vyriausybė pateikia informaciją apie teikiamo įstatymo projekte pagal Vyriausybės numatytas priemones struktūrinio postūmio užduočiai įvykdyti. “
21Biudžeto ir finansų komitetas,
2014-06-0410 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrų įstatymo nuostatų taikymui valdžios sektoriaus subsektoriams turi būti pasirengta teisės, informacinių technologijų, administracinių gebėjimų srityse, Pasiūlymas: Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Sąjungos Tarybos sprendime panaikinti išimtį Lietuvos Respublikai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2,3, 4 dalis. 2. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kitos institucijos ir įstaigos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 3. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos įsigalioja po trejų metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Šio įstatymo 4 straipsnio 3,4 dalių nuostatos įsigalioja po vienerių metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. “ Pritarti Konstitucinio įstatymo projekto 10 straipsnis išdėstytas taip: „10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja nuo dienos, nustatytos Europos Sąjungos Tarybos sprendime panaikinti išimtį Lietuvos Respublikai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį. 2.
įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos įsigalioja po trejų metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos įsigalioja po vienų metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Vyriausybė, kitos institucijos ir įstaigos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. “
Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIIP-1761 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, ir Audito komiteto pasiūlymus. Pritarti Įstatymo projektas patobulintas įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo paskirtų papildomų komitetų išvadas. 23. Audito komitetas, 2014-07-0221 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kad nurodant jog Kontrolės institucijos išvados yra skelbiamos viešai, reikia nurodyti ir kur jos yra skelbiamos, siūlome konstituciniame įstatyme nurodyti tik, kad išvados yra skelbiamos viešai įstatymuose nustatyta tvarka. Pasiūlymas :
Pakeisti projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Biudžeto politikos kontrolės institucija
(toliau – kontrolės institucija) – institucija, įgaliota teikti Lietuvos Respublikos Seimui ir įstatymuose nustatyta tvarka viešai skelbti šiame įstatyme nustatytas išvadas.“ Pritarti Konstitucinio įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip: „
(toliau
Seimas) ir įstatymų nustatyta tvarka viešai skelbti šiame įstatyme nustatytas išvadas. “ 24.
3 4 Argumentai : Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Pasiūlymas : Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 4 punktą išdėstyti taip:
„4) jeigu einamųjų metų keičiami suplanuoti valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų, kurių kiekvieno atskirai planuojami asignavimai viršija 3 procentus BVP to meto kainomis, asignavimai ir pajamos užtikrins ne blogesnį didesnį šiame punkte minėtų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų visumos balansų rodiklį deficitą arba ne mažesnį šiame punkte minėtų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų visumos balansų perteklių nei tas, kuris buvo prieš keitimą ;“ Pritarti Konstitucinio įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 4 punktas išdėstytas taip:
„
4) einamųjų metų keičiami suplanuoti valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų, kurių kiekvieno atskirai planuojami asignavimai viršija 3 procentus BVP to meto kainomis, asignavimai ir pajamos užtikrina ne blogesnį didesnį šiame punkte minėtų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų visumos balansų rodiklį deficitą arba ne mažesnį šiame punkte minėtų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų visumos balansų perteklių negu tas, kuris buvo prieš keitimą ; “. 25. Audito komitetas, 2014-07-026 2 Argumentai :
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Pasiūlymas : Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Metais, einančiais po metų, kuriais valdžios sektoriaus deficitas buvo mažesnis (kuriems planuojamas mažesnis) nei 3 procentai BVP ir faktinis (planinis) struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis deficitas yra blogesnis didesnis arba faktinis (planinis) struktūrinis valdžios sektoriaus balanso perteklius yra mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą daugiau nei 2 procentiniais punktais BVP, turi būti nustatoma tokia struktūrinio postūmio užduotis, kad vidutinio laikotarpio tikslas būtų pasiektas per ketverių vieni po kitų einančių metų laikotarpį arba greičiau, pradedant tais metais, kuriais panaikinamas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito Lietuvoje arba paskutinį kartą buvo tenkinamas vidutinio laikotarpio tikslas, ir praleidžiant tik tuos metus, kuriais yra neįprastas įvykis.“ Pritarti Konstitucinio įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis išdėstyta taip: „ 2. Metais, einančiais po metų, kuriais valdžios sektoriaus deficitas buvo mažesnis (kuriais planuojamas mažesnis) negu 3 procentai BVP ir faktinis (planinis) struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis deficitas yra blogesnis didesnis arba faktinis (planinis) struktūrinis valdžios sektoriaus balanso perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas daugiau kaip 2 procentiniais punktais BVP, turi būti nustatoma tokia struktūrinio postūmio užduotis, kad vidutinio laikotarpio tikslas būtų pasiektas per ketverių vieni po kitų einančių metų laikotarpį arba greičiau, pradedant tais metais, kuriais panaikinamas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito Lietuvos Respublikoje arba paskutinį kartą buvo pasiektas vidutinio laikotarpio tikslas, ir praleidžiant tik tuos metus, kuriais yra neįprastas įvykis susidaro išskirtinės aplinkybės .“ 26.
Audito komitetas, 2014-07-026 3 Argumentai : Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Pasiūlymas : Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Jeigu antraisiais ir vėlesniais metais, einančiais po metų, kuriais pasiektas (kuriems planuojamas pasiekti) vidutinio laikotarpio tikslas arba tenkinama (planuojama tenkinti) 3 straipsnio 1 dalies 1 arba 2 punkto sąlyga, faktinis struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis deficitas buvo ne daugiau nei 2 procentiniais punktais BVP blogesnis didesnis arba faktinis struktūrinis valdžios sektoriaus balanso perteklius buvo ne daugiau nei 2 procentiniais punktais BVP mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą, turi būti nustatoma tokia struktūrinio postūmio užduotis, kad vidutinio laikotarpio tikslas būtų pasiektas per dvejus metus, praleidžiant tik tuos metus, kuriais yra neįprastas įvykis.“ (perteklius) Pritarti Konstitucinio įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalis išdėstyta taip:
„ 3.
Jeigu antraisiais ir vėlesniais metais, einančiais po metų, kuriais pasiektas (kuriais planuojamas pasiekti) vidutinio laikotarpio tikslas arba tenkinama (planuojama tenkinti) šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 arba 2 punkte nurodyta sąlyga, faktinis struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis deficitas buvo ne daugiau kaip 2 procentiniais punktais BVP blogesnis didesnis arba faktinis struktūrinis valdžios sektoriaus balanso perteklius buvo ne daugiau kaip 2 procentiniais punktais BVP mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas, turi būti nustatoma tokia struktūrinio postūmio užduotis, kad vidutinio laikotarpio tikslas būtų pasiektas per dvejus metus, praleidžiant tik tuos metus, kuriais yra neįprastas įvykis susidaro išskirtinės aplinkybės .“
6 Argumentai : Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Pasiūlymas : Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6.
Struktūrinio postūmio užduotys ir jų gairės likusiems vidutinio laikotarpio metams Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomos Lietuvos Respublikos Seimui ir nustatomos Lietuvos Respublikos Seimo tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis deficitas yra blogesnis didesnis arba faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus balanso perteklius yra mažesnis nei vidutinio laikotarpio tikslas.“ Pritarti Konstitucinio įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalis išdėstyta taip: „6. Struktūrinio postūmio užduotis ir jų gaires likusiais vidutinio laikotarpio metais Vyriausybė siūlo Seimui ir Seimas jas nustato tik tiems metams, prieš kuriuos faktinis arba numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis deficitas yra blogesnis didesnis arba faktinis ar numatomas struktūrinis valdžios sektoriaus balanso perteklius yra mažesnis negu vidutinio laikotarpio tikslas.“
1 Argumentai : Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir į tai, kad valstybės kontrolieriaus atleidimo iš pareigų pagrindai visų pirma yra nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios nuostatų keisti iniciatoriai nesiūlo, turi būti nuosekliai ir pagal teisės aktų hierarchiją suderintos konstitucinio įstatymo ir Valstybės kontrolės įstatymo nuostatos. Todėl siūlome konstituciniame įstatyme nereglamentuoti Kontrolės institucijos vadovo atleidimo pagrindų, o Valstybės kontrolieriaus atleidimo pagrindus, sutinkamai su Konstitucijos nuostatomis, reglamentuoti Valstybės kontrolės įstatyme, kaip ir buvo iki šiol.
Tuo atveju, jeigu būtų paskirta kita institucija, vykdanti Kontrolės institucijos funkcijas, būtent jos specialiame įstatyme būtų galima reglamentuoti institucijos vadovo atleidimo aplinkybes. Pasiūlymas : Pakeisti projekto 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kontrolės institucija, kontrolės institucijos vadovas, jo
pavaduotojai, kontrolės institucijos valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – kontrolės institucijos darbuotojai), įgyvendindami tikslus ir vykdydami savo šiame įstatyme nustatytas funkcijas, turi nesiekti nurodymų ir jų nepriimti iš jokios kitos institucijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kitos valstybės institucijos ar kiti asmenys privalo gerbti kontrolės institucijos nepriklausomumą ir nesiekti daryti įtakos kontrolės institucijai ir kontrolės institucijos darbuotojams, kai jie atlieka šiame įstatyme nustatytas savo pareigas. Kontrolės institucijos vadovas negali būti atleidžiamas iš pareigų tol, kol nepasibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai jis atsistatydina arba jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis ar dėl sveikatos būklės. “ Pritarti Konstitucinio įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį siūloma išdėstyti taip: „1. Kontrolės institucija, kontrolės institucijos vadovas, jo pavaduotojai, kontrolės institucijos valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kitos valstybės Valstybės institucijos ar ir kiti asmenys privalo gerbti kontrolės institucijos nepriklausomumą ir nesiekti daryti nedaryti įtakos kontrolės institucijai institucijos vadovui, jo pavaduotojui, kontrolės institucijos valstybės tarnautojams ir kontrolės institucijos kitiems darbuotojams, kai jie atlieka savo šiame įstatyme nustatytas pareigas.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIIP-1761 ir Komiteto išvadoms. 7.2. Teisės ir teisėtvarkos komitetui parengti ir įregistruoti Seimo statuto pakeitimų, reikalingų konstitucinio įstatymo projekte įtvirtintų nuostatų įgyvendinimui, projektą. 7.3. Teisės ir teisėtvarkos komitetui parengti ir įregistruoti pasiūlymą Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 2, 4, 6, 9 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1764(2), kuriuo būtų pasiūlyta patikslinti nurodytame įstatymo projekte pateiktos „biudžeto politikos kontrolės“ sąvokos apibrėžimą. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas konstitucinio įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas [1] 2013 m. gegužės 21 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų.