Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2009 m. sausio 1 d. ir iki 2010 m. gruodžio 31 d., piliečiams piniginė kompensacija už išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius išmokama 2011 metais, kai po 2011 m. sausio 1 d.
Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio sprendimo priėmimo dalimis, proporcingomis mokama iš Valstybės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytoms lėšoms, ir atsižvelgiant į tai, kokią sumą kiekvienam piliečiui liko išmokėti (likusi mokėti mažesnė nei 1 000 litų suma išmokama neskaidant jos dalimis) numatytų lėšų .
Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto termino, piniginė kompensacija už išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus bei ūkinės-komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius piliečiams išmokama kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo. Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą dėl asmenų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, priimtas po 2009 m. sausio
metais, kai po 2011 m. sausio 1 d. – kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo. Jeigu piliečio, kuriam priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises už šioje dalyje numatytą nekilnojamąjį turtą, finansų įstaigos (skyriaus, filialo) sąskaita, į kurią galėtų būti pervedama piniginė kompensacija, yra nežinoma, institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, Vyriausybės nustatyta tvarka šią piniginę kompensaciją perveda į notaro depozitinę sąskaitą. “
1.
Jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. Jeigu piliečio, kuriam priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki
būti pervedama piniginė kompensacija, yra nežinoma, institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, Vyriausybės nustatyta tvarka šią piniginę kompensaciją perveda į notaro depozitinę sąskaitą. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. birželio 30 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 3. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. liepos
Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2009 m. sausio 1 d. ir iki 2010 m. gruodžio 31 d., piliečiams piniginė kompensacija už išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius išmokama 2011 metais, kai po 2011 m. sausio 1 d.
Vyriausybės nustatyta tvarka mokama iš Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytų lėšų iki 2014 m. gruodžio 31 d. neišmokėta, ši piniginė kompensacija išmokama 2015 metais. Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto termino, piniginė kompensacija už išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus bei ūkinės-komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius piliečiams išmokama kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo.
Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą dėl asmenų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, priimtas po 2009 m. sausio 1 d. ir iki 2010 m. gruodžio 31 d., jiems piniginė kompensacija išmokama 2011 metais, kai po 2011 m. sausio 1 d. – kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo. Jeigu piliečio, kuriam priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises už šioje dalyje numatytą nekilnojamąjį turtą, finansų įstaigos (skyriaus, filialo) sąskaita, į kurią galėtų būti pervedama piniginė kompensacija, yra nežinoma, institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, Vyriausybės nustatyta tvarka šią piniginę kompensaciją perveda į notaro depozitinę sąskaitą. “
priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-1759(3) lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2009 m. sausio 1 d. ir iki 2010 m. gruodžio 31 d., piliečiams piniginė kompensacija už išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius išmokama 2011 metais, kai po 2011 m. sausio 1 d. – kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo (išskyrus piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki
2012 m. sausio 31 d. ir iki 2014 m. gruodžio 31 d. ). Tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., priimtas po 2012 m. sausio 31 d. ir iki 2014 m. gruodžio 31 d. , ir piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą šią žemę , kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka mokama iš Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytų lėšų iki 2014 m. gruodžio 31 d. neišmokėta, ši piniginė kompensacija išmokama 2015 metais. Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto termino, piniginė kompensacija už išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus bei ūkinės-komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius piliečiams išmokama kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo.
Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą dėl asmenų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, priimtas po 2009 m. sausio 1 d. ir iki
po 2011 m. sausio 1 d. – kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo. Jeigu pilietis, kuriam priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises už šioje dalyje numatytą nekilnojamąjį turtą išmokant piniginę kompensaciją, vengia ją priimti , institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, Vyriausybės nustatyta tvarka šią piniginę kompensaciją perveda į šioje tvarkoje nurodyto notaro depozitinę sąskaitą. “
priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Kazys Grybauskas Jonas Kondrotas Arvydas Vidžiūnas
Projekto Nr. XIIP-1759(3) lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2009 m. sausio 1 d. ir iki 2010 m. gruodžio 31 d., piliečiams piniginė kompensacija už išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius išmokama 2011 metais, kai po 2011 m. sausio 1 d., – kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo (išskyrus piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki
2012 m. sausio 31 d. ir iki 2014 m. gruodžio 31 d. ). Tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., priimtas po 2012 m. sausio 31 d. ir iki 2014 m. gruodžio 31 d. , ir piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą šią žemę , kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka mokama iš Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytų lėšų iki 2014 m. gruodžio 31 d. neišmokėta, ši piniginė kompensacija išmokama 2015 metais. Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto termino, piniginė kompensacija už išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus bei ūkinės-komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius piliečiams išmokama kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo.
Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą dėl asmenų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, priimtas po 2009 m. sausio 1 d. ir iki
po 2011 m. sausio 1 d., – kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo. Jeigu pilietis, kuriam priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises už šioje dalyje numatytą nekilnojamąjį turtą išmokant piniginę kompensaciją, vengia ją priimti , institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, šią piniginę kompensaciją perveda į notaro depozitinę sąskaitą Vyriausybės nustatyta tvarka. “
priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr.
straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, Įstatymo (2003 m. spalio 14 d. redakcija) 7 straipsnio (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija) 4 dalies (2011 m. lapkričio 10 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ , kuriame buvo pripažinta, jog Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (2003 m. spalio 14 d. redakcija) 7 straipsnio (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija) 4 dalis (2011 m. lapkričio 10 d. redakcija) tiek, kiek joje nebuvo nustatytas galutinis piniginių kompensacijų už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatytąja tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki
Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, Įstatymo (2003 m. spalio 14 d. redakcija) 7 straipsnio (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija) 4 dalies (2011 m. lapkričio 10 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ , kuriame buvo pripažinta, jog Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (2003 m. spalio 14 d. redakcija) 7 straipsnio (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija) 4 dalis (2011 m. lapkričio 10 d. redakcija) tiek, kiek joje nebuvo nustatytas galutinis piniginių kompensacijų už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatytąja tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki
Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis teismas minėtame nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas piniginių kompensacijų už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatytąja tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d., mokėjimo santykius, įtvirtino tokį teisinį reguliavimą, kuriuo nenustatė vieno svarbiausių su šiomis piniginėmis kompensacijomis susijusių elementų – galutinio jų išmokėjimo termino.
Konstitucinis teismas nurodė, kad įtvirtinęs tokį minėtą teisinį reguliavimą, įstatymų leidėjas nesilaikė iš Konstitucijos, inter alia jos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių, 128 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo galutinį šių piniginių kompensacijų išmokėjimo terminą, kaip vieną svarbiausių su šiomis piniginėmis kompensacijomis susijusių elementų, nustatyti įstatyme. Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. spalio
žemę, kuri nustatytąja tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d., išmokėjimo terminą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento (direktorius Audrius Petkevičius, tel. 239 1338 ) Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus (vedėja Laima Kasparavičiūtė, tel. 239 1354) vedėjo pavaduotoja Neringa Tamonienė, tel. 239 1357. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d., piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka mokama iš Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytų lėšų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 1 d. pateiktus duomenis iš likusio atkurti nuosavybės teises miestuose žemės ploto 6,7 tūkst. ha yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir 9,3 tūkst. piliečių pagal jų prašymuose nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo būdą nebus galima atkurti nuosavybės teisių į šį žemės plotą. Preliminariai kompensuoti už šią žemę reikėtų apie 134 mln. Lt. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 1 d. pateiktą informaciją: apie 6,7 tūkst. asmenų pageidauja pirkti 98,3 tūkst. ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, kurios apytikslė preliminari pardavimo kaina apie 226–236 mln. Lt, 4,5 tūkst. asmenų – 6,3 tūkst. ha asmeninio ūkio žemės, kurios apytikslė preliminari pardavimo kaina apie 9–10 mln. Lt. Pažymėtina, jog dėl šios žemės valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys dar nesudarytos.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis iki 2013 m. gruodžio 1 d. sudaryta 19,4 tūkst. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriose nurodytas išsimokėtinai perkamas žemės plotas – 380,4 tūkst. ha, o piniginė suma – 827,47 mln. Lt. Pagal pateiktus duomenis piliečių minėtose sutartyse numatyti įsipareigojimai valstybei 2014–2029 m. laikotarpiu dar siekia apie 308 mln. Lt. Taigi prognozuojama, kad 2014–2029 m. laikotarpiu į valstybės biudžetą už parduotą valstybinę žemę bus pervesta apie 550 mln. Lt. Atsižvelgiant į valstybės prognozuojamas finansines galimybes bei į preliminariai apskaičiuotas lėšas, kurių reikėtų už pirmiau minėtą valstybės išperkamą žemę kompensuoti, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d., piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., pradedama mokėti kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo ir Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio sprendimo priėmimo dalimis, proporcingomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytoms lėšoms, ir atsižvelgiant į tai, kokią sumą kiekvienam piliečiui liko išmokėti (likusi mokėti mažesnė nei 1 000 litų suma išmokama neskaidant jos dalimis).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 21 straipsnio 4 dalyje, kuri įsigaliojo 2012 m. vasario 1 d., įtvirtinta nuostata, jog tuo atveju, kai Įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais .
Pagal Įstatymo 21 straipsnio
kas priimami labai atsargiai, nes daugeliui piliečių dar nepriimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant žemę natūra (ypač daug yra tokių piliečių, kurie žemę turėjo buvusiuose rėžiniuose kaimuose) ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai (miestų
(rajonų) savivaldybės nėra suplanavusios pakankamo kiekio neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai), todėl sudėtinga nustatyti turėtos žemės plotą, už kurį galėtų būti atlyginama pagal Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas. Tačiau jau šiandien pasitaiko atvejų, kai pilietis, kuriam priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises pagal Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas, vengia institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, pateikti finansų įstaigos (skyriaus, filialo) sąskaitą, į kurią galėtų būtų pervedama piniginė kompensacija.
Tokiu atveju institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, ne tik negali laikytis Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatytų piniginių kompensacijų išmokėjimo terminų, bet ir praktiškai neturi jokios galimybės įvykdyti minėto priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad tuo atveju, kai piliečio, kuriam priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises už šioje dalyje numatytą nekilnojamąjį turtą, finansų įstaigos (skyriaus, filialo) sąskaita, į kurią galėtų būti pervedama piniginė kompensacija, yra nežinoma, institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, Vyriausybės nustatyta tvarka šią piniginę kompensaciją perveda į notaro depozitinę sąskaitą. Priėmus įstatymo projektą, bus nustatytas anksčiau nurodytų piniginių kompensacijų išmokėjimo terminas pirmiau minėtiems piliečiams bei įtvirtinti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos Vyriausybė galėtų nustatyti šių piniginių kompensacijų išmokamų dalių dydžius ir mokėjimo terminus (periodiškumą). 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Teikiamas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 730 „Dėl Piliečių, kuriems atlyginama pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, ir piliečių, kuriems atlyginama pinigais, kai jie atsisako perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai mieste, sąrašų sudarymo ir atlyginimo tvarkos aprašo“ . 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ar jas įvardijančių terminų. 10.
atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti naujų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimto įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: ,,nuosavybės teisių atkūrimas“, ,,žemė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Ministras Vigilijus Jukna
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr.
straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, Įstatymo (2003 m. spalio 14 d. redakcija) 7 straipsnio (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija) 4 dalies (2011 m. lapkričio 10 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ , kuriame buvo pripažinta, jog Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (2003 m. spalio 14 d. redakcija) 7 straipsnio (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija) 4 dalis (2011 m. lapkričio 10 d. redakcija) tiek, kiek joje nebuvo nustatytas galutinis piniginių kompensacijų už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatytąja tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki
Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, Įstatymo (2003 m. spalio 14 d. redakcija) 7 straipsnio (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija) 4 dalies (2011 m. lapkričio 10 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ , kuriame buvo pripažinta, jog Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (2003 m. spalio 14 d. redakcija) 7 straipsnio (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija) 4 dalis (2011 m. lapkričio 10 d. redakcija) tiek, kiek joje nebuvo nustatytas galutinis piniginių kompensacijų už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatytąja tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki
Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis teismas minėtame nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas piniginių kompensacijų už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatytąja tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d., mokėjimo santykius, įtvirtino tokį teisinį reguliavimą, kuriuo nenustatė vieno svarbiausių su šiomis piniginėmis kompensacijomis susijusių elementų – galutinio jų išmokėjimo termino.
Konstitucinis teismas nurodė, kad įtvirtinęs tokį minėtą teisinį reguliavimą, įstatymų leidėjas nesilaikė iš Konstitucijos, inter alia jos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių, 128 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo galutinį šių piniginių kompensacijų išmokėjimo terminą, kaip vieną svarbiausių su šiomis piniginėmis kompensacijomis susijusių elementų, nustatyti įstatyme. Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. spalio
žemę, kuri nustatytąja tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d., išmokėjimo terminą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento (direktorius Audrius Petkevičius, tel. 239 1338 ) Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus (vedėja Laima Kasparavičiūtė, tel. 239 1354) vedėjo pavaduotoja Neringa Tamonienė, tel. 239 1357. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d., piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka mokama iš Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytų lėšų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 1 d. pateiktus duomenis iš likusio atkurti nuosavybės teises miestuose žemės ploto 6,2 tūkst. ha yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir 9,3 tūkst. piliečių pagal jų prašymuose nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo būdą nebus galima atkurti nuosavybės teisių į šį žemės plotą. Preliminariai kompensuoti už šią žemę reikėtų apie 122 mln. Lt. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 1 d. pateiktą informaciją 2014-07-01 – 2014-12-31 laikotarpiu dėl 16,5 tūkst. ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, kurios apytikslė preliminari pardavimo kaina apie 44 mln. Lt, numatoma sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis iki 2014 m. liepos 1 d. sudaryta 18,7 tūkst. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriose nurodytas išsimokėtinai perkamas žemės plotas – 173,7 tūkst. ha, o piniginė suma – 772,3 mln. Lt.
Lt. Pagal pateiktus duomenis piliečių minėtose sutartyse numatyti įsipareigojimai valstybei 2015–2030 m. laikotarpiu dar siekia apie 555,7 mln. Lt. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktus duomenis 2014-01-01 – 2014-07-01 laikotarpiu už parduotą valstybinę žemę į valstybės biudžetą jau yra pervesta 84,7 mln. Lt. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prognozuoja, kad 2014-07-01 – 2014-12-31 laikotarpių į valstybės biudžetą dar bus pervesta apie 44 mln. Lt, 2015 m. – apie 94 mln. Lt, 2016 m. – apie 91 mln. Lt, 2017 m.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 21 straipsnio 4 dalyje, kuri įsigaliojo
nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais .
Pagal Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas priverstiniai sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo kol kas priimami labai atsargiai, nes daugeliui piliečių dar nepriimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant žemę natūra (ypač daug yra tokių piliečių, kurie žemę turėjo buvusiuose rėžiniuose kaimuose) ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai (miestų (rajonų) savivaldybės nėra suplanavusios pakankamo kiekio neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai), todėl sudėtinga nustatyti turėtos žemės plotą, už kurį galėtų būti atlyginama pagal Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas. Tačiau jau šiandien pasitaiko atvejų, kai pilietis, kuriam priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises pagal Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas, vengia institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, pateikti finansų įstaigos (skyriaus, filialo) sąskaitą, į kurią galėtų būti pervedama piniginė kompensacija.
Tokiu atveju institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, ne tik negali laikytis Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatytų piniginių kompensacijų išmokėjimo terminų, bet ir praktiškai neturi jokios galimybės įvykdyti minėto priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad tuo atveju, kai piliečio, kuriam priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises už šioje dalyje numatytą nekilnojamąjį turtą, finansų įstaigos (skyriaus, filialo) sąskaita, į kurią galėtų būti pervedama piniginė kompensacija, yra nežinoma, institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, Vyriausybės nustatyta tvarka šią piniginę kompensaciją perveda į notaro depozitinę sąskaitą. Priėmus įstatymo projektą, bus nustatytas anksčiau nurodytų piniginių kompensacijų išmokėjimo terminas pirmiau minėtiems piliečiams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Teikiamas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 730 „Dėl Piliečių, kuriems atlyginama pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, ir piliečių, kuriems atlyginama pinigais, kai jie atsisako perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai mieste, sąrašų sudarymo ir atlyginimo tvarkos aprašo“ . 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ar jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti naujų teisės aktų parengti nereikės. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimto įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: ,,nuosavybės teisių atkūrimas“, ,,žemė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Ministrė Virginija Baltraitienė
2014-04-30 Nr. XIIP-1759 Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad ,,tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d., piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., pradedama mokėti kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo ir Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio sprendimo priėmimo dalimis, proporcingomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytoms lėšoms, ir atsižvelgiant į tai, kokią sumą kiekvienam piliečiui liko išmokėti (likusi mokėti mažesnė nei 1 000 litų suma išmokama neskaidant jos dalimis)“ (pabraukta mūsų). Projektu siūloma nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal kitas projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas piliečiams kompensacijos už kitą valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą - išperkamą žemę (išskyrus aukščiau nurodytą miestų teritorijoms priskirtą žemę), mišką, vandens telkinius, taip pat už išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus bei ūkinės komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius, kai sprendimas priimtas po 2011 m. sausio 1 d., – išmokamos kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo .
Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą dėl asmenų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, priimtas po 2011 m. sausio 1 d. – kompensacijos išmokamos taip pat kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo. Taigi, pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas vieni piliečiai, atsižvelgiant į valstybės išperkamo nekilnojamojo turto rūšį, kompensacijas gautų kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti jiems nuosavybės teises priėmimo, kai tuo tarpu kitiems piliečiams už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kompensacijos būtų tik pradedamos mokėti kitais kalendoriniais metais po sprendimo priėmimo ir išmokamos ne vėliau kaip per 5 metus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Antra, iš aptariamosios projekto nuostatos seka, kad tais atvejais, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į aukščiau minėtą miestų žemę būtų priimtas po 2012 m. sausio 31 d., pavyzdžiui nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., kompensacijos pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą turėtų būti pradedamos mokėti kitais kalendoriniais metais, t. y., 2013 metais. Taigi projektu valstybė prisiimtų įsipareigojimą pradėti mokėti kompensacijas tais metais, kurie jau pasibaigę.
Projekto nuostatos tikslintinos kaip stokojančios teisinės logikos. Trečia, nėra aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su projekto 2 straipsnio
priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. Tuo tarpu pagal projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas piliečiams kompensacijos už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kai sprendimai būtų priimti po 2012 m. sausio 31 d. ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, būtų pradedami išmokėti kitais kalendoriniais metais ir išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio sprendimo priėmimo. Taigi tiek projekto 1 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje, tiek projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma skirtingai reglamentuoti kompensacijų piliečiams išmokėjimą už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kai sprendimai priimti po 2012 m. sausio 31 d. iki įstatymo įsigaliojimo dienos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo.
Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar kompensacijos būtų mokamos dalimis, ar būtų išmokama vienkartine išmoka bet kuriais kalendoriniais metais 5 metų laikotarpyje po sprendimo priėmimo. Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies ir 23 straipsnio 1 bei 2 dalių, jas aiškinant kartu su konstituciniu valdžių padalijimo principu bei konstituciniu teisinės valstybės principu, apimančiu inter alia teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos reikalavimus, išplaukia ir tai, kad piniginių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo santykių svarbiausi elementai turi būti nustatomi įstatymu. Teisinis reguliavimas nustatant paskirtų piniginių kompensacijų už įstatyme nurodytus atskirus nekilnojamojo turto objektus (jų rūšis) dalių, kurios turi būti mokamos periodiškai, dydžius ir mokėjimo terminus (periodiškumą) turi būti toks, kad būtų aišku, kokia piniginės kompensacijos dalis ir kada (kokiu periodiškumu) turi būti sumokėta asmenims, turintiems teisę gauti šias kompensacijas. Pažymėtina, kad būtinumas aiškiai nustatyti, kokia paskirtos piniginės kompensacijos dalis ir kada (kokiu periodiškumu) turi būti sumokėta asmenims, turintiems teisę gauti piniginę kompensaciją, yra teisinė garantija, kad valstybė savo prisiimtus įsipareigojimus įvykdys įstatyme nustatytais terminais, kad nebus pažeistos asmens konstitucinės nuosavybės teisės.
Atsižvelgus į tai, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų papildyti nustatant kokia kompensacijos dalis (ar visa išmoka) kiekvienais kalendoriniais metais būtų išmokama. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.Azguridienė S.Švedas
2014-11-04 Nr. XIIP-1759(2) Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto
atveju, jeigu piliečio, kuriam priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises už šioje dalyje numatytą nekilnojamąjį turtą, finansų įstaigos sąskaita, į kurią galėtų būti pervedama piniginė kompensacija, yra nežinoma, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjanti institucija piniginę kompensaciją perveda į notaro depozitinę sąskaitą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad pasitaiko atvejų, kai piliečiai, kuriems priimtas sprendimas atkurti nuosavybės, vengia minėtai institucijai pateikti finansų įstaigos sąskaitą, į kurią galėtų būti pervedama piniginė kompensacija. Tokiu atveju institucija negali laikytis įstatyme numatytų piniginių kompensacijų išmokėjimo terminų ir praktiškai neturi jokios galimybės įvykdyti minėto priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atkreipiame dėmesį, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas savo turiniu neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytų argumentų.
Iš projekto nuostatų seka, kad institucija piliečiui, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises, kompensaciją už valstybės išperkamą turtą turėtų teisę pervesti į notaro depozitinę sąskaitą ne tik tuo atveju, kai toks pilietis sąmoningai vengtų nurodyti savo sąskaitą, bet ir tais atvejai, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasikeistų jo sąskaitos duomenys, ar sąskaita būtų perkelta iš vienos finansų įstaigos į kitą, ar dėl finansų įstaigos bankroto jo sąskaita, kurią jis nurodė institucijai, būtų uždaryta ir kitais panašiais atvejais, t.y., kai jis nevengtų priimti kompensaciją. Kartu pažymėtina, kad galimi atvejai, kai pilietis praneštų netikslius duomenis apie savo sąskaitą. Neaišku, ar tokiu atveju institucija galėtų konstatuoti, kad piliečio sąskaita nežinoma. Pažymėtina ir tai, kad pagal Civilinio kodekso 6.56 straipsnio 1 dalies 3 punktą skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro depozitinę sąskaitą tuo atveju, jeigu kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą . Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad piniginė kompensacija į notaro depozitinę sąskaitą pervedama tuo atveju, kai pilietis vengia ją priimti. Be to, pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 11 punktą ir 19 straipsnį pinigų priėmimas į notaro depozitinę sąskaitą yra notarinis veiksmas, už kurį notarui mokamas atlyginimas. Pažymėtina, kad nėra aišku, kiek biudžeto lėšų reikėtų apmokėti už minėtų notarinių veiksmų atlikimą ir kokia tvarka būtų parenkami notarai, kurie atliktų aukščiau nurodytus notarinius veiksmus. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šiuos neaiškumus. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.Azguridienė S.Švedas
2014-12-12 Nr. XIIP-1759(4) Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.Azguridienė S.Švedas
teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Valdas Vasiliauskas (Neringos Venckienės pavaduotojas), Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos ( toliau – pasiūlymai ):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-301 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d., piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., pradedama mokėti kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo ir Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio sprendimo priėmimo dalimis, proporcingomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytoms lėšoms, ir atsižvelgiant į tai, kokią sumą kiekvienam piliečiui liko išmokėti (likusi mokėti mažesnė nei 1 000 litų suma išmokama neskaidant jos dalimis)“ (pabraukta mūsų). Projektu siūloma nuostata kelia abejonių šiais aspektais . Pirma , atkreipiame dėmesį, kad pagal kitas projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas piliečiams kompensacijos už kitą valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą - išperkamą žemę (išskyrus aukščiau nurodytą miestų teritorijoms priskirtą žemę), mišką, vandens telkinius, taip pat už išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus bei ūkinės komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius, kai sprendimas priimtas po 2011 m. sausio 1 d., – išmokamos kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo . Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą dėl asmenų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, priimtas po 2011 m. sausio 1 d. – kompensacijos išmokamos taip pat kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo.
Taigi, pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas vieni piliečiai, atsižvelgiant į valstybės išperkamo nekilnojamojo turto rūšį, kompensacijas gautų kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti jiems nuosavybės teises priėmimo, kai tuo tarpu kitiems piliečiams už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kompensacijos būtų tik pradedamos mokėti kitais kalendoriniais metais po sprendimo priėmimo ir išmokamos ne vėliau kaip per 5 metus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Antra , iš aptariamosios projekto nuostatos seka, kad tais atvejais, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į aukščiau minėtą miestų žemę būtų priimtas po 2012 m. sausio 31 d., pavyzdžiui nuo 2012 m. vasario 1 d. iki
reguliavimą turėtų būti pradedamos mokėti kitais kalendoriniais metais, t. y., 2013 metais. Taigi projektu valstybė prisiimtų įsipareigojimą pradėti mokėti kompensacijas tais metais, kurie jau pasibaigę. Projekto nuostatos tikslintinos kaip stokojančios teisinės logikos. Trečia , nėra aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su projekto 2 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią tuo atveju, jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo.
Tuo tarpu pagal projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas piliečiams kompensacijos už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kai sprendimai būtų priimti po 2012 m. sausio 31 d. ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, būtų pradedami išmokėti kitais kalendoriniais metais ir išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio sprendimo priėmimo. Taigi tiek projekto 1 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje, tiek projekto 2 straipsnio
siūloma skirtingai reglamentuoti kompensacijų piliečiams išmokėjimą už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kai sprendimai priimti po 2012 m. sausio 31 d. iki įstatymo įsigaliojimo dienos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti
teisėtvarkos komitetas gavo Kaimo reikalų komiteto 2014-05-21 d. Sprendimą Nr.110-S-21, kuriame prašoma Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados įstatymo projektui XIIP-1759 (TTK Seimo nepaskirtas papildomu komitetu). Seimo statuto 50 straipsnio 4 d. nustatyta: „ Komitetas turi teisę pateikti savo nuomonę kito komiteto nagrinėjamu klausimu, taip pat paprašyti kito komiteto išvados, kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip per 15 dienų.“. Vadovaudamasis minėta Seimo statuto nuostata, Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikia išvadą svarstomam įstatymo projektui. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas,
tuo atveju, jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki
per 5 metus nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar kompensacijos būtų mokamos dalimis, ar būtų išmokama vienkartine išmoka bet kuriais kalendoriniais metais 5 metų laikotarpyje po sprendimo priėmimo. K onstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies ir 23 straipsnio 1 bei 2 dalių, jas aiškinant kartu su konstituciniu valdžių padalijimo principu bei konstituciniu teisinės valstybės principu, apimančiu inter alia teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos reikalavimus, išplaukia ir tai, kad piniginių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo santykių svarbiausi elementai turi būti nustatomi įstatymu . Teisinis reguliavimas nustatant paskirtų piniginių kompensacijų už įstatyme nurodytus atskirus nekilnojamojo turto objektus (jų rūšis) dalių, kurios turi būti mokamos periodiškai, dydžius ir mokėjimo terminus (periodiškumą) turi būti toks, kad būtų aišku, kokia piniginės kompensacijos dalis ir kada (kokiu periodiškumu) turi būti sumokėta asmenims, turintiems teisę gauti šias kompensacijas. Pažymėtina, kad būtinumas aiškiai nustatyti, kokia paskirtos piniginės kompensacijos dalis ir kada (kokiu periodiškumu) turi būti sumokėta asmenims, turintiems teisę gauti piniginę kompensaciją, yra teisinė garantija, kad valstybė savo prisiimtus įsipareigojimus įvykdys įstatyme nustatytais terminais, kad nebus pažeistos asmens konstitucinės nuosavybės teisės.
Atsižvelgus į tai, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų papildyti nustatant kokia kompensacijos dalis (ar visa išmoka) kiekvienais kalendoriniais metais būtų išmokama. Pritarti K onstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime pažymėjo, kad piniginių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo santykių svarbiausi elementai turi būti nustatomi įstatymu . Pažymėtina, kad būtinumas aiškiai nustatyti, kokia paskirtos piniginės kompensacijos dalis ir kada (kokiu periodiškumu) turi būti sumokėta asmenim s, turintiems teisę gauti piniginę kompensaciją, yra teisinė garantija, kad valstybė savo prisiimtus įsipareigojimus įvykdys įstatyme nustatytais terminais, kad nebus pažeistos asmens konstitucinės nuosavybės teisės. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: 6.1. atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, kurioms Komitetas pritarė (kad nėra tinkamai įgyvendintas Konstitucinio Teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimas) , siūlytina įstatymo projektą tobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KAIMO REIKALŲ komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADŲ PROJEKTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMPENSACIJŲ UŽ VALSTYBĖS IŠPERKAMĄ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ DYDŽIO, ŠALTINIŲ, MOKĖJIMO TERMINŲ BEI TVARKOS, TAIP PAT VALSTYBĖS GARANTIJŲ IR LENGVATŲ, NUMATYTŲ PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYME, ĮSTATYMO NR. VIII-792 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO ( Nr. XIIP- 1759 ) 2014 m. birželio 11 d. Vilnius
1Komiteto klausymuose dalyvavo:
Komiteto nariai Jonas Kondrotas (išvadų rengėjas), Kazys Grybauskas ir Edmundas Jonyla; Gintarė Dešukaitė ir Simantė Kairienė - Komiteto biuro patarėjos; kviestieji asmenys: Saulius Švedas - Seimo kanceliarijos Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, Neringa Azguridienė - Seimo kanceliarijos Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus patarėja, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Aušra Kalantaitė, Neringa Tamonienė – ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo pavaduotoja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-30 Nr. XIIP-1759 1(7) (4) Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto
,,tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d., piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., pradedama mokėti kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo ir Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio sprendimo priėmimo dalimis, proporcingomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytoms lėšoms, ir atsižvelgiant į tai, kokią sumą kiekvienam piliečiui liko išmokėti (likusi mokėti mažesnė nei 1 000 litų suma išmokama neskaidant jos dalimis)“ (pabraukta mūsų). Projektu siūloma nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal kitas projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas piliečiams kompensacijos už kitą valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą - išperkamą žemę (išskyrus aukščiau nurodytą miestų teritorijoms priskirtą žemę), mišką, vandens telkinius, taip pat už išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus bei ūkinės komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius, kai sprendimas priimtas po 2011 m. sausio 1 d., – išmokamos kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo . Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą dėl asmenų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, priimtas po 2011 m. sausio 1 d. – kompensacijos išmokamos taip pat kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo.
Taigi, pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas vieni piliečiai, atsižvelgiant į valstybės išperkamo nekilnojamojo turto rūšį, kompensacijas gautų kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti jiems nuosavybės teises priėmimo, kai tuo tarpu kitiems piliečiams už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kompensacijos būtų tik pradedamos mokėti kitais kalendoriniais metais po sprendimo priėmimo ir išmokamos ne vėliau kaip per 5 metus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Pritarti ŽŪM: nepritarti. KT 1998-06-18d. nutarime konstatavo, jog tuo atveju, kai valstybė įstatymu priima atitinkamą įsipareigojimą, jis turi būti paremtas materialiais ir finansiniais ištekliais, kitaip įstatymas tampa neveiksmingas. Atsižvelgdami į tai, manome, kad kompensacijoms išmokėti gali būti nustatyti tik toks terminas, per kurį valstybė, atsižvelgdama į savo finansinius išteklius, galėtų realiai įvykdyti įsipareigojimus. Kadangi remiantis naujausiais NŽT prie ŽŪM duomenimis apytikslė 6,3 tūkst. ha valstybės išperkamos žemės miestuose vertė, kurią pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą reikėtų kompensuoti pinigais, yra 126,0 mln. Lt, o 2014 m.–2029 m. laikotarpiu į valstybės biudžetą už parduotą valstybinę žemę prognozuojamos pervesti lėšos yra apie550 mln. Lt., abejojame valstybės finansinėmis galimybėmis 126,0 mln. Lt išmokėti per vienerius metus, t. y. visą sumą išmokėti kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo.
Kita vertus, jeigu Įstatymo projektu būtų siūloma piniginių kompensacijų už valstybės išperkamą žemę kaimo gyvenamosiose teritorijose mokėjimo terminą ilginti, t. y. vietoj nuostatos ,,išmokama kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo” įrašyti pvz., ,,išmokama ne vėliau kaip per 5 metus po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“, svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas nesukeltų priešpriešos tarp piliečių, kuriems minėta piniginė kompensacija buvo išmokėta kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo, bei piliečių, kuriems, priėmus tokį įstatymą, piniginė kompensacija būtų išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo tokio sprendimo priėmimo. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-30 Nr. XIIP-1759 1(7)
projekto nuostatos seka, kad tais atvejais, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į aukščiau minėtą miestų žemę būtų priimtas po 2012 m. sausio 31 d., pavyzdžiui nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., kompensacijos pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą turėtų būti pradedamos mokėti kitais kalendoriniais metais, t. y., 2013 metais. Taigi projektu valstybė prisiimtų įsipareigojimą pradėti mokėti kompensacijas tais metais, kurie jau pasibaigę . Projekto nuostatos tikslintinos kaip stokojančios teisinės logikos. Pritarti ŽŪM:
Atsižvelgtina. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-30 Nr.
1(7),2
Trečia, nėra aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su projekto 2 straipsnio 1 dalimi , pagal kurią tuo atveju, jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki
per 5 metus nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. Tuo tarpu pagal projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas piliečiams kompensacijos už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kai sprendimai būtų priimti po 2012 m. sausio 31 d. ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, būtų pradedami išmokėti kitais kalendoriniais metais ir išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio sprendimo priėmimo. Taigi tiek projekto 1 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje, tiek projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma skirtingai reglamentuoti kompensacijų piliečiams išmokėjimą už valstybės išperkamą žemę , kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kai sprendimai priimti po 2012 m. sausio 31 d. iki įstatymo įsigaliojimo dienos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti ŽŪM:
Atsižvelgtina. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
nustatyti, kad tuo atveju, jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo.
Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar kompensacijos būtų mokamos dalimis, ar būtų išmokama vienkartine išmoka bet kuriais kalendoriniais metais 5 metų laikotarpyje po sprendimo priėmimo. Konstitucinis Teismas
straipsnio 2 dalies ir 23 straipsnio 1 bei 2 dalių, jas aiškinant kartu su konstituciniu valdžių padalijimo principu bei konstituciniu teisinės valstybės principu, apimančiu inter alia teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos reikalavimus, išplaukia ir tai, kad piniginių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo santykių svarbiausi elementai turi būti nustatomi įstatymu . Teisinis reguliavimas nustatant paskirtų piniginių kompensacijų už įstatyme nurodytus atskirus nekilnojamojo turto objektus (jų rūšis) dalių, kurios turi būti mokamos periodiškai, dydžius ir mokėjimo terminus (periodiškumą) turi būti toks, kad būtų aišku, kokia piniginės kompensacijos dalis ir kada (kokiu periodiškumu) turi būti sumokėta asmenims, turintiems teisę gauti šias kompensacijas. Pažymėtina, kad būtinumas aiškiai nustatyti, kokia paskirtos piniginės kompensacijos dalis ir kada (kokiu periodiškumu) turi būti sumokėta asmenims, turintiems teisę gauti piniginę kompensaciją, yra teisinė garantija, kad valstybė savo prisiimtus įsipareigojimus įvykdys įstatyme nustatytais terminais, kad nebus pažeistos asmens konstitucinės nuosavybės teisės.
Atsižvelgus į tai, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų papildyti nustatant kokia kompensacijos dalis (ar visa išmoka) kiekvienais kalendoriniais metais būtų išmokama . Pritarti ŽŪM: Atsižvelgtina. 5. Žemės ūkio ministerija 2014-04-28 ( Įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo tikslas – visapusiškai įvertinus korupcijos pasireiškimo galimybes, užtikrinti, kad priimant Įstatymo projektą būtų atsižvelgta į galimas jo įgyvendinimo pasekmes.) Įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo išvada:
Atlikus Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą ir apskaičiavus korupcijos pasireiškimo priėmus Įstatymo projektą rizikos mastą, pažymėtina, kad jis yra nedidelis (0,12). Įstatymo projekto turinio septintojo, aštuntojo ir devintojo rodiklių neigiamas vertinimas siejamas su tuo, kad Įstatymo projektas nereglamentuoja jokios kolegialios institucijos veiklos priimant sprendimus ar taikant sankcijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priėmus Įstatymo projektą ir jį įgyvendinant korupcijos pasireiškimo tikimybė yra labai maža
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
ir finansų komitetas 2014-06-04 Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 1.1. Biudžeto ir finansų komitetas 2014-06-04 1(7) Argumentai: siekiant nustatyti vienodą kompensacijų už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., išmokėjimo tvarką piliečiams, nepriklausomai nuo to, kada priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises, įstatymo projekto
keičiama galiojančio įstatymo 7 straipsnio 4 dalis, išdėstyti taip: Pasiūlymas: „
Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2009 m. sausio 1 d. ir iki 2010 m. gruodžio 31 d., piliečiams piniginė kompensacija už išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius išmokama 2011 metais, kai po 2011 m. sausio 1 d. – kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo (išskyrus piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d.).
Tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., priimtas po 2012 m. sausio 31 d. ir iki 2014 m. gruodžio 31 d. , ir piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą šią žemę , kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., iki 2014 m. gruodžio 31 d. neišmokėta, ši piniginė kompensacija Vyriausybės nustatyta tvarka mokama iš Valstybės pradedama mokėti 2015 metais arba tęsiama mokėti nuo 2015 m. sausio 1 d. , ir išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo dalimis, proporcingomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytų lėšų numatytoms lėšoms, ir atsižvelgiant į tai, kokią sumą kiekvienam piliečiui liko išmokėti (likusi mokėti mažesnė nei 1 000 litų suma išmokama neskaidant jos dalimis).
Tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., priimtas po 2014 m. gruodžio 31 d. , piliečiams piniginė kompensacija už šią žemę pradedama mokėti kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo ir išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio sprendimo priėmimo dalimis, proporcingomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytoms lėšoms, ir atsižvelgiant į tai, kokią sumą kiekvienam piliečiui liko išmokėti (likusi mokėti mažesnė nei 1 000 litų suma išmokama neskaidant jos dalimis).
Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto termino, piniginė kompensacija už išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus bei ūkinės-komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius piliečiams išmokama kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo. Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą dėl asmenų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, priimtas po 2009 m. sausio 1 d. ir iki 2010 m. gruodžio 31 d., jiems piniginė kompensacija išmokama 2011 metais, kai po 2011 m. sausio 1 d. – kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo. Jeigu piliečio, kuriam priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises už šioje dalyje numatytą nekilnojamąjį turtą, finansų įstaigos (skyriaus, filialo) sąskaita, į kurią galėtų būti pervedama piniginė kompensacija, yra nežinoma, institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, Vyriausybės nustatyta tvarka šią piniginę kompensaciją perveda į notaro depozitinę sąskaitą.“ 1.2.
Biudžeto ir finansų komitetas 2014-06-042 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme lėšos kompensacijoms už valstybės išperkamąjį nekilnojamąjį turtą yra suplanuotos, tikslinga nustatyti, kad naujas teisinis reguliavimas įsigalioja nuo 2015 m. sausio 1 d. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „
įgyvendinimas
iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas : siūlyti Komitetui grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus.
Motyvai: kyla abejonių, kad priėmus Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą bus tinkamai įgyvendintas Konstitucinio Teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, kad Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nėra nustatytas galutinis piniginių kompensacijų už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatytąja tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d., išmokėjimo terminas , prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, neaišku, kiek metų notaro depozitinėje sąskaitoje gali būti laikoma piniginė kompensacija , kai piliečio, kuriam priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises už išperkamą nekilnojamąjį turtą, finansų įstaigos sąskaita yra nežinoma. Komiteto išvadų rengėjai: Jonas Kondrotas Arvydas Vidžiūnas
komitetas
DĖL
1759 )
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Leonardas Michelbertas, Simantė Kairienė, Gabija Jurgelytė, padėjėja Gintarė Rimeisienė. kviestieji asmenys:
Počikovska Leokadija - Žemės ūkio ministerijos viceministrė, Audrius Petkevičius – Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius, Stančikas Andriejus - LR žemės ūkio rūmų pirmininkas, Pakalka Vaidas - NŽT direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Bagdonas Algis - NŽT Žemės tvarkymo departamento direktorius, Bereišis Audrius
Makaveckas Antanas - Finansų ministerijos Biudžeto departamento Ūkio sektorių skyriaus vedėjas, Saulius Švedas - Seimo kanceliarijos Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, Neringa Azguridienė - Seimo kanceliarijos Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-30 1(7)
įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
,,tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d., piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., pradedama mokėti kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo ir Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio sprendimo priėmimo dalimis, proporcingomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytoms lėšoms, ir atsižvelgiant į tai, kokią sumą kiekvienam piliečiui liko išmokėti (likusi mokėti mažesnė nei 1 000 litų suma išmokama neskaidant jos dalimis)“ (pabraukta mūsų). Projektu siūloma nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal kitas projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas piliečiams kompensacijos už kitą valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą - išperkamą žemę (išskyrus aukščiau nurodytą miestų teritorijoms priskirtą žemę), mišką, vandens telkinius, taip pat už išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus bei ūkinės komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius, kai sprendimas priimtas po 2011 m. sausio 1 d., – išmokamos kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo . Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą dėl asmenų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, priimtas po 2011 m. sausio 1 d. – kompensacijos išmokamos taip pat kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo.
Taigi, pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas vieni piliečiai, atsižvelgiant į valstybės išperkamo nekilnojamojo turto rūšį, kompensacijas gautų kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti jiems nuosavybės teises priėmimo, kai tuo tarpu kitiems piliečiams už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kompensacijos būtų tik pradedamos mokėti kitais kalendoriniais metais po sprendimo priėmimo ir išmokamos ne vėliau kaip per 5 metus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-30 1(7)
aptariamosios projekto nuostatos seka, kad tais atvejais, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į aukščiau minėtą miestų žemę būtų priimtas po 2012 m. sausio 31 d., pavyzdžiui nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., kompensacijos pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą turėtų būti pradedamos mokėti kitais kalendoriniais metais, t. y., 2013 metais. Taigi projektu valstybė prisiimtų įsipareigojimą pradėti mokėti kompensacijas tais metais, kurie jau pasibaigę . Projekto nuostatos tikslintinos kaip stokojančios teisinės logikos. Pritarti 3.
aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su projekto 2 straipsnio 1 dalimi , pagal kurią tuo atveju, jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. Tuo tarpu pagal projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas piliečiams kompensacijos už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kai sprendimai būtų priimti po 2012 m. sausio 31 d. ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, būtų pradedami išmokėti kitais kalendoriniais metais ir išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio sprendimo priėmimo. Taigi tiek projekto 1 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje, tiek projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma skirtingai reglamentuoti kompensacijų piliečiams išmokėjimą už valstybės išperkamą žemę , kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kai sprendimai priimti po 2012 m. sausio 31 d. iki įstatymo įsigaliojimo dienos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
nustatyti, kad tuo atveju, jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo.
Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar kompensacijos būtų mokamos dalimis, ar būtų išmokama vienkartine išmoka bet kuriais kalendoriniais metais 5 metų laikotarpyje po sprendimo priėmimo. Konstitucinis Teismas
straipsnio 2 dalies ir 23 straipsnio 1 bei 2 dalių, jas aiškinant kartu su konstituciniu valdžių padalijimo principu bei konstituciniu teisinės valstybės principu, apimančiu inter alia teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos reikalavimus, išplaukia ir tai, kad piniginių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo santykių svarbiausi elementai turi būti nustatomi įstatymu . Teisinis reguliavimas nustatant paskirtų piniginių kompensacijų už įstatyme nurodytus atskirus nekilnojamojo turto objektus (jų rūšis) dalių, kurios turi būti mokamos periodiškai, dydžius ir mokėjimo terminus (periodiškumą) turi būti toks, kad būtų aišku, kokia piniginės kompensacijos dalis ir kada (kokiu periodiškumu) turi būti sumokėta asmenims, turintiems teisę gauti šias kompensacijas. Pažymėtina, kad būtinumas aiškiai nustatyti, kokia paskirtos piniginės kompensacijos dalis ir kada (kokiu periodiškumu) turi būti sumokėta asmenims, turintiems teisę gauti piniginę kompensaciją, yra teisinė garantija, kad valstybė savo prisiimtus įsipareigojimus įvykdys įstatyme nustatytais terminais, kad nebus pažeistos asmens konstitucinės nuosavybės teisės.
Atsižvelgus į tai, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų papildyti nustatant kokia kompensacijos dalis (ar visa išmoka) kiekvienais kalendoriniais metais būtų išmokama
ūkio ministerija 2014-04-28 ( Įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo tikslas – visapusiškai įvertinus korupcijos pasireiškimo galimybes, užtikrinti, kad priimant Įstatymo projektą būtų atsižvelgta į galimas jo įgyvendinimo pasekmes.) Įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo išvada: Atlikus Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą ir apskaičiavus korupcijos pasireiškimo priėmus Įstatymo projektą rizikos mastą, pažymėtina, kad jis yra nedidelis (0,12). Įstatymo projekto turinio septintojo, aštuntojo ir devintojo rodiklių neigiamas vertinimas siejamas su tuo, kad Įstatymo projektas nereglamentuoja jokios kolegialios institucijos veiklos priimant sprendimus ar taikant sankcijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priėmus Įstatymo projektą ir jį įgyvendinant korupcijos pasireiškimo tikimybė yra labai maža
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
ir finansų komitetas 2014-06-04 * Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus. Iš dalies pritarti. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. 1.1. Biudžeto ir finansų komitetas 2014-06-04 1(7) Argumentai: siekiant nustatyti vienodą kompensacijų už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., išmokėjimo tvarką piliečiams, nepriklausomai nuo to, kada priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises, įstatymo projekto
keičiama galiojančio įstatymo 7 straipsnio 4 dalis, išdėstyti taip: Pasiūlymas: „
Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2009 m. sausio 1 d. ir iki 2010 m. gruodžio 31 d., piliečiams piniginė kompensacija už išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius išmokama 2011 metais, kai po 2011 m. sausio 1 d. – kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo (išskyrus piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d.).
Tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., priimtas po 2012 m. sausio 31 d. ir iki 2014 m. gruodžio 31 d. , ir piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą šią žemę , kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., iki 2014 m. gruodžio 31 d. neišmokėta, ši piniginė kompensacija Vyriausybės nustatyta tvarka mokama iš Valstybės pradedama mokėti 2015 metais arba tęsiama mokėti nuo 2015 m. sausio 1 d. , ir išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo dalimis, proporcingomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytų lėšų numatytoms lėšoms, ir atsižvelgiant į tai, kokią sumą kiekvienam piliečiui liko išmokėti (likusi mokėti mažesnė nei 1 000 litų suma išmokama neskaidant jos dalimis).
Tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., priimtas po 2014 m. gruodžio 31 d. , piliečiams piniginė kompensacija už šią žemę pradedama mokėti kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo ir išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio sprendimo priėmimo dalimis, proporcingomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytoms lėšoms, ir atsižvelgiant į tai, kokią sumą kiekvienam piliečiui liko išmokėti (likusi mokėti mažesnė nei 1 000 litų suma išmokama neskaidant jos dalimis).
Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto termino, piniginė kompensacija už išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus bei ūkinės-komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius piliečiams išmokama kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo. Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą dėl asmenų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, priimtas po 2009 m. sausio 1 d. ir iki 2010 m. gruodžio 31 d., jiems piniginė kompensacija išmokama 2011 metais, kai po 2011 m. sausio 1 d. – kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo. Jeigu piliečio, kuriam priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises už šioje dalyje numatytą nekilnojamąjį turtą, finansų įstaigos (skyriaus, filialo) sąskaita, į kurią galėtų būti pervedama piniginė kompensacija, yra nežinoma, institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, Vyriausybės nustatyta tvarka šią piniginę kompensaciją perveda į notaro depozitinę sąskaitą.“ Pritarti. 1.2.
1.2. Biudžeto ir finansų komitetas 2014-06-042 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme lėšos kompensacijoms už valstybės išperkamąjį nekilnojamąjį turtą yra suplanuotos, tikslinga nustatyti, kad naujas teisinis reguliavimas įsigalioja nuo 2015 m. sausio 1 d. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruodžio 31 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 2. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-06-11 (Kaimo reikalų komiteto prašymu, 2014-05-21 d. sprendimas Nr.110-S-21) 1 Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, kurioms Komitetas pritarė (kad nėra tinkamai įgyvendintas Konstitucinio Teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimas ), siūlytina įstatymo projektą tobulinti. (P.S. – paryškinta KRK) Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: grąžinti įstatymo projektą Vyriausybei patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus. 7.2.
7.2. Pasiūlymai:
Konstitucinio Teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, kad Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio
valstybės išperkamą žemę, kuri nustatytąja tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d., išmokėjimo terminas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime pažymėjo, kad piniginių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo santykių svarbiausi elementai turi būti nustatomi įstatymu, kas nėra padaryta Vyriausybės teikiamame įstatymo projekte . Teismas pažymėjo, kad būtinumas aiškiai nustatyti, kokia paskirtos piniginės kompensacijos dalis ir kada (kokiu periodiškumu) turi būti sumokėta asmenims, turintiems teisę gauti piniginę kompensaciją, yra teisinė garantija, kad valstybė savo prisiimtus įsipareigojimus įvykdys įstatyme nustatytais terminais ir kad nebus pažeistos asmenų konstitucinės nuosavybės teisės.
Jonas Kondrotas, Arvydas Vidžiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta.
Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
ir FINANSŲ komitetas
DĖL
(vardas, pavardė, institucija): Bronius Bradauskas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Povilas Gylys, Antanas Nesteckis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2014-04-301 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d., piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., pradedama mokėti kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo ir Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio sprendimo priėmimo dalimis, proporcingomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytoms lėšoms, ir atsižvelgiant į tai, kokią sumą kiekvienam piliečiui liko išmokėti (likusi mokėti mažesnė nei 1 000 litų suma išmokama neskaidant jos dalimis)“ (pabraukta mūsų). Projektu siūloma nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal kitas projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas piliečiams kompensacijos už kitą valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą - išperkamą žemę (išskyrus aukščiau nurodytą miestų teritorijoms priskirtą žemę), mišką, vandens telkinius, taip pat už išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus bei ūkinės komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius, kai sprendimas priimtas po 2011 m. sausio 1 d., – išmokamos kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo . Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą dėl asmenų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, priimtas po 2011 m. sausio 1 d. – kompensacijos išmokamos taip pat kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo.
Taigi, pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas vieni piliečiai, atsižvelgiant į valstybės išperkamo nekilnojamojo turto rūšį, kompensacijas gautų kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti jiems nuosavybės teises priėmimo, kai tuo tarpu kitiems piliečiams už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kompensacijos būtų tik pradedamos mokėti kitais kalendoriniais metais po sprendimo priėmimo ir išmokamos ne vėliau kaip per 5 metus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Antra, iš aptariamosios projekto nuostatos seka, kad tais atvejais, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į aukščiau minėtą miestų žemę būtų priimtas po 2012 m. sausio 31 d., pavyzdžiui nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., kompensacijos pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą turėtų būti pradedamos mokėti kitais kalendoriniais metais, t. y., 2013 metais. Taigi projektu valstybė prisiimtų įsipareigojimą pradėti mokėti kompensacijas tais metais, kurie jau pasibaigę. Projekto nuostatos tikslintinos kaip stokojančios teisinės logikos. Trečia, nėra aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su projekto 2 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią tuo atveju, jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo.
Tuo tarpu pagal projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas piliečiams kompensacijos už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kai sprendimai būtų priimti po 2012 m. sausio 31 d. ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, būtų pradedami išmokėti kitais kalendoriniais metais ir išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio sprendimo priėmimo. Taigi tiek projekto 1 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje, tiek projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma skirtingai reglamentuoti kompensacijų piliečiams išmokėjimą už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kai sprendimai priimti po 2012 m. sausio 31 d. iki įstatymo įsigaliojimo dienos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Nepritarti. Pritarti. Pritarti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 18 d. nutarime konstatavo, jog tuo atveju, kai valstybė įstatymu priima atitinkamą įsipareigojimą, jis turi būti paremtas materialiais ir finansiniais ištekliais, kitaip įstatymas tampa neveiksmingas. Atsižvelgiant į tai, kompensacijoms išmokėti gali būti nustatytas tik toks terminas, per kurį valstybė, atsižvelgdama į savo finansinius išteklius, galėtų realiai įvykdyti įsipareigojimus.
Kadangi remiantis naujausiais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis apytikslė 6,3 tūkst. ha valstybės išperkamos žemės miestuose vertė, kurią pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą reikėtų kompensuoti pinigais, yra
mln. Lt, o 2014 m.–2029 m. laikotarpiu į valstybės biudžetą už parduotą valstybinę žemę prognozuojamos pervesti lėšos yra apie550 mln. Lt., abejotina ar valstybė turi finansinių galimybių 126,0 mln. Lt išmokėti per vienerius metus, t. y. visą sumą išmokėti kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. Kita vertus, jeigu Įstatymo projektu būtų siūloma piniginių kompensacijų už valstybės išperkamą žemę kaimo gyvenamosiose teritorijose mokėjimo terminą ilginti, t. y. vietoj nuostatos ,,išmokama kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo” įrašyti pvz., ,,išmokama ne vėliau kaip per 5 metus po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“, svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas nesukeltų priešpriešos tarp piliečių, kuriems minėta piniginė kompensacija buvo išmokėta kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo, bei piliečių, kuriems, priėmus tokį įstatymą, piniginė kompensacija būtų išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo tokio sprendimo priėmimo. Žr. Komiteto pasiūlymą. Žr. Komiteto pasiūlymą. 2
sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo.
Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar kompensacijos būtų mokamos dalimis, ar būtų išmokama vienkartine išmoka bet kuriais kalendoriniais metais 5 metų laikotarpyje po sprendimo priėmimo. Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies ir 23 straipsnio 1 bei
konstituciniu teisinės valstybės principu, apimančiu inter alia teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos reikalavimus, išplaukia ir tai, kad piniginių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo santykių svarbiausi elementai turi būti nustatomi įstatymu. Teisinis reguliavimas nustatant paskirtų piniginių kompensacijų už įstatyme nurodytus atskirus nekilnojamojo turto objektus (jų rūšis) dalių, kurios turi būti mokamos periodiškai, dydžius ir mokėjimo terminus (periodiškumą) turi būti toks, kad būtų aišku, kokia piniginės kompensacijos dalis ir kada (kokiu periodiškumu) turi būti sumokėta asmenims, turintiems teisę gauti šias kompensacijas. Pažymėtina, kad būtinumas aiškiai nustatyti, kokia paskirtos piniginės kompensacijos dalis ir kada (kokiu periodiškumu) turi būti sumokėta asmenims, turintiems teisę gauti piniginę kompensaciją, yra teisinė garantija, kad valstybė savo prisiimtus įsipareigojimus įvykdys įstatyme nustatytais terminais, kad nebus pažeistos asmens konstitucinės nuosavybės teisės.
Atsižvelgus į tai, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų papildyti nustatant kokia kompensacijos dalis (ar visa išmoka) kiekvienais kalendoriniais metais būtų išmokama. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas:
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2014-06-041 Argumentai: siekiant nustatyti vienodą kompensacijų už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., išmokėjimo tvarką piliečiams, nepriklausomai nuo to, kada priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises, įstatymo projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiama galiojančio įstatymo 7 straipsnio 4 dalis, išdėstyti taip:
Pasiūlymas: „
Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, 4.
Tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2009 m. sausio 1 d. ir iki 2010 m. gruodžio 31 d., piliečiams piniginė kompensacija už išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius išmokama 2011 metais, kai po 2011 m. sausio 1 d. – kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo (išskyrus piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d.). Tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., priimtas po 2012 m. sausio 31 d. ir iki 2014 m. gruodžio 31 d. , ir piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą šią žemę , kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., iki 2014 m. gruodžio 31 d. neišmokėta, ši piniginė kompensacija Vyriausybės nustatyta tvarka mokama iš Valstybės pradedama mokėti 2015 metais arba tęsiama mokėti nuo 2015 m. sausio 1 d. , ir išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo dalimis, proporcingomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytų lėšų numatytoms lėšoms, ir atsižvelgiant į tai, kokią sumą kiekvienam piliečiui liko išmokėti (likusi mokėti mažesnė nei 1 000 litų suma išmokama neskaidant jos dalimis).
Tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., priimtas po 2014 m. gruodžio 31 d. , piliečiams piniginė kompensacija už šią žemę pradedama mokėti kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo ir išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio sprendimo priėmimo dalimis, proporcingomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytoms lėšoms, ir atsižvelgiant į tai, kokią sumą kiekvienam piliečiui liko išmokėti (likusi mokėti mažesnė nei 1 000 litų suma išmokama neskaidant jos dalimis).
Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto termino, piniginė kompensacija už išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus bei ūkinės-komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius piliečiams išmokama kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo. Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą dėl asmenų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, priimtas po 2009 m. sausio 1 d. ir iki 2010 m. gruodžio 31 d., jiems piniginė kompensacija išmokama 2011 metais, kai po 2011 m. sausio 1 d.
Pritarti. 2.
finansų komitetas 2014-06-042 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme lėšos kompensacijoms už valstybės išperkamąjį nekilnojamąjį turtą yra suplanuotos, tikslinga nustatyti, kad naujas teisinis reguliavimas įsigalioja nuo 2015 m. sausio 1 d. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Markauskas, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Virginija Baltraitienė, Komiteto pirmininkė, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininkės pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Valentinas Bukauskas, Vanda Kravčionok, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-30)1 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d., piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., pradedama mokėti kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo ir Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio sprendimo priėmimo dalimis, proporcingomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytoms lėšoms, ir atsižvelgiant į tai, kokią sumą kiekvienam piliečiui liko išmokėti (likusi mokėti mažesnė nei 1 000 litų suma išmokama neskaidant jos dalimis)“ (pabraukta mūsų). Projektu siūloma nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal kitas projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas piliečiams kompensacijos už kitą valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą - išperkamą žemę (išskyrus aukščiau nurodytą miestų teritorijoms priskirtą žemę), mišką, vandens telkinius, taip pat už išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus bei ūkinės komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius, kai sprendimas priimtas po 2011 m. sausio 1 d., – išmokamos kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo. Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą dėl asmenų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, priimtas po 2011 m. sausio 1 d. – kompensacijos išmokamos taip pat kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo.
Taigi, pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas vieni piliečiai, atsižvelgiant į valstybės išperkamo nekilnojamojo turto rūšį, kompensacijas gautų kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti jiems nuosavybės teises priėmimo, kai tuo tarpu kitiems piliečiams už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kompensacijos būtų tik pradedamos mokėti kitais kalendoriniais metais po sprendimo priėmimo ir išmokamos ne vėliau kaip per 5 metus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Antra, iš aptariamosios projekto nuostatos seka, kad tais atvejais, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į aukščiau minėtą miestų žemę būtų priimtas po 2012 m. sausio 31 d., pavyzdžiui nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., kompensacijos pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą turėtų būti pradedamos mokėti kitais kalendoriniais metais, t. y., 2013 metais. Taigi projektu valstybė prisiimtų įsipareigojimą pradėti mokėti kompensacijas tais metais, kurie jau pasibaigę. Projekto nuostatos tikslintinos kaip stokojančios teisinės logikos. Trečia, nėra aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su projekto 2 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią tuo atveju, jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki
per 5 metus nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo.
Tuo tarpu pagal projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas piliečiams kompensacijos už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kai sprendimai būtų priimti po 2012 m. sausio 31 d. ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, būtų pradedami išmokėti kitais kalendoriniais metais ir išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio sprendimo priėmimo. Taigi tiek projekto 1 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje, tiek projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma skirtingai reglamentuoti kompensacijų piliečiams išmokėjimą už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kai sprendimai priimti po 2012 m. sausio 31 d. iki įstatymo įsigaliojimo dienos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-30)21
nustatyti, kad tuo atveju, jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama ne vėliau kaip per 5 metus nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo.
Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar kompensacijos būtų mokamos dalimis, ar būtų išmokama vienkartine išmoka bet kuriais kalendoriniais metais 5 metų laikotarpyje po sprendimo priėmimo. Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio
straipsnio 1 bei 2 dalių, jas aiškinant kartu su konstituciniu valdžių padalijimo principu bei konstituciniu teisinės valstybės principu, apimančiu inter alia teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos reikalavimus, išplaukia ir tai, kad piniginių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo santykių svarbiausi elementai turi būti nustatomi įstatymu. Teisinis reguliavimas nustatant paskirtų piniginių kompensacijų už įstatyme nurodytus atskirus nekilnojamojo turto objektus (jų rūšis) dalių, kurios turi būti mokamos periodiškai, dydžius ir mokėjimo terminus (periodiškumą) turi būti toks, kad būtų aišku, kokia piniginės kompensacijos dalis ir kada (kokiu periodiškumu) turi būti sumokėta asmenims, turintiems teisę gauti šias kompensacijas. Pažymėtina, kad būtinumas aiškiai nustatyti, kokia paskirtos piniginės kompensacijos dalis ir kada (kokiu periodiškumu) turi būti sumokėta asmenims, turintiems teisę gauti piniginę kompensaciją, yra teisinė garantija, kad valstybė savo prisiimtus įsipareigojimus įvykdys įstatyme nustatytais terminais, kad nebus pažeistos asmens konstitucinės nuosavybės teisės.
Atsižvelgus į tai, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų papildyti nustatant kokia kompensacijos dalis (ar visa išmoka) kiekvienais kalendoriniais metais būtų išmokama. Pritarti Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime pažymėjo, kad piniginių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo santykių svarbiausi elementai turi būti nustatomi įstatymu. Pažymėtina, kad būtinumas aiškiai nustatyti, kokia paskirtos piniginės kompensacijos dalis ir kada (kokiu periodiškumu) turi būti sumokėta asmenims, turintiems teisę gauti piniginę kompensaciją, yra teisinė garantija, kad valstybė savo prisiimtus įsipareigojimus įvykdys įstatyme nustatytais terminais, kad nebus pažeistos asmens konstitucinės nuosavybės teisės. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1759 grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai:
V. Baltraitienė. Komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė
komitetas
DĖL
Nr. XIIP- 1759(2) )
ai nebuvo rengiami. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-04) 1(7)
projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu piliečio, kuriam priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises už šioje dalyje numatytą nekilnojamąjį turtą, finansų įstaigos sąskaita, į kurią galėtų būti pervedama piniginė kompensacija, yra nežinoma, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjanti institucija piniginę kompensaciją perveda į notaro depozitinę sąskaitą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad pasitaiko atvejų, kai piliečiai, kuriems priimtas sprendimas atkurti nuosavybės, vengia minėtai institucijai pateikti finansų įstaigos sąskaitą, į kurią galėtų būti pervedama piniginė kompensacija. Tokiu atveju institucija negali laikytis įstatyme numatytų piniginių kompensacijų išmokėjimo terminų ir praktiškai neturi jokios galimybės įvykdyti minėto priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Atkreipiame dėmesį, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas savo turiniu neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytų argumentų . Iš projekto nuostatų seka, kad institucija piliečiui, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises, kompensaciją už valstybės išperkamą turtą turėtų teisę pervesti į notaro depozitinę sąskaitą ne tik tuo atveju, kai toks pilietis sąmoningai vengtų nurodyti savo sąskaitą, bet ir tais atvejai, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasikeistų jo sąskaitos duomenys, ar sąskaita būtų perkelta iš vienos finansų įstaigos į kitą, ar dėl finansų įstaigos bankroto jo sąskaita, kurią jis nurodė institucijai, būtų uždaryta ir kitais panašiais atvejais, t.y., kai jis nevengtų priimti kompensaciją. Kartu pažymėtina, kad galimi atvejai, kai pilietis praneštų netikslius duomenis apie savo sąskaitą. Neaišku, ar tokiu atveju institucija galėtų konstatuoti, kad piliečio sąskaita nežinoma. Pažymėtina ir tai, kad pagal Civilinio kodekso 6.56 straipsnio 1 dalies 3 punktą skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro depozitinę sąskaitą tuo atveju, jeigu kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą . Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad piniginė kompensacija į notaro depozitinę sąskaitą pervedama tuo atveju, kai pilietis vengia ją priimti . (P.S. paryškinta KRK) Pritarti. Įstatymo projektas patobulintas. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-04) Be to, pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 11 punktą ir 19 straipsnį pinigų priėmimas į notaro depozitinę sąskaitą yra notarinis veiksmas, už kurį notarui mokamas atlyginimas.
Pažymėtina, kad nėra aišku, kiek biudžeto lėšų reikėtų apmokėti už minėtų notarinių veiksmų atlikimą ir kokia tvarka būtų parenkami notarai, kurie atliktų aukščiau nurodytus notarinius veiksmus . Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šiuos neaiškumus. (P.S. paryškinta KRK) Atsižvelgti. ŽŪM:
notarui už pinigų priėmimą į notaro depozitinę sąskaitą. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, notarui už pinigų priėmimą į notaro depozitinę sąskaitą turėtų sumokėti nuo61 tūkst. iki 122 tūkst. Lt biudžeto lėšų, jeigu visi 9,3 tūkst. piliečių už 6,2 tūkst. ha žemę, kurios preliminari nominali indeksuota vertė – apie 122 mln. Lt., vengtų priimti kompensaciją. 2. Dėl notarų parinkimo. Siūloma pildyti Vyriausybės 2000 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 730: piliečiui esant gyvam ši kompensacija būtų pervedama į notaro pagal piliečio gyvenamąją vietą depozitinę sąskaitą; jam mirus ir įpėdiniams vengiant priimti kompensaciją – notaro, kurio aptarnavimo teritorijoje buvo mirusiojo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta, depozitinę sąskaitą. 2. Žemės ūkio ministerija (2014-10-30) ( Įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo tikslas – visapusiškai įvertinus korupcijos pasireiškimo galimybes, užtikrinti, kad priimant Įstatymo projektą būtų atsižvelgta į galimas jo įgyvendinimo pasekmes.) Įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo išvada:
Antikorupciniu požiūriu rizikingų teisės akto projekto nuostatų nėra. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
nepaskirta. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas : siūlyti K omitetui pritarti išvados rengėjų patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-1759(3) ir Komiteto išvadai. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto išvadų rengėjai: Kazys Grybauskas Jonas Kondrotas Arvydas Vidžiūnas
komitetas
DĖL
Nr. XIIP- 1759(2) )
: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Simantė Kairienė, Leonardas Michelbertas, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys:
Aušra Kalantaitė - ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Gintarė Tumalavičienė - ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja , Irma Dubovičienė - "Ūkininko patarėjo" korespondentė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-04) 1(7)
projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu piliečio, kuriam priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises už šioje dalyje numatytą nekilnojamąjį turtą, finansų įstaigos sąskaita, į kurią galėtų būti pervedama piniginė kompensacija, yra nežinoma, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjanti institucija piniginę kompensaciją perveda į notaro depozitinę sąskaitą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad pasitaiko atvejų, kai piliečiai, kuriems priimtas sprendimas atkurti nuosavybės, vengia minėtai institucijai pateikti finansų įstaigos sąskaitą, į kurią galėtų būti pervedama piniginė kompensacija. Tokiu atveju institucija negali laikytis įstatyme numatytų piniginių kompensacijų išmokėjimo terminų ir praktiškai neturi jokios galimybės įvykdyti minėto priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atkreipiame dėmesį, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas savo turiniu neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytų argumentų . Iš projekto nuostatų seka, kad institucija piliečiui, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises, kompensaciją už valstybės išperkamą turtą turėtų teisę pervesti į notaro depozitinę sąskaitą ne tik tuo atveju, kai toks pilietis sąmoningai vengtų nurodyti savo sąskaitą, bet ir tais atvejai, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasikeistų jo sąskaitos duomenys, ar sąskaita būtų perkelta iš vienos finansų įstaigos į kitą, ar dėl finansų įstaigos bankroto jo sąskaita, kurią jis nurodė institucijai, būtų uždaryta ir kitais panašiais atvejais, t.y., kai jis nevengtų priimti kompensaciją.
Kartu pažymėtina, kad galimi atvejai, kai pilietis praneštų netikslius duomenis apie savo sąskaitą. Neaišku, ar tokiu atveju institucija galėtų konstatuoti, kad piliečio sąskaita nežinoma. Pažymėtina ir tai, kad pagal Civilinio kodekso 6.56 straipsnio 1 dalies 3 punktą skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro depozitinę sąskaitą tuo atveju, jeigu kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą . Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad piniginė kompensacija į notaro depozitinę sąskaitą pervedama tuo atveju, kai pilietis vengia ją priimti . (P.S. paryškinta KRK) Pritarti. Komitetas patobulino Įstatymo projektą. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-04) Be to, pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 11 punktą ir 19 straipsnį pinigų priėmimas į notaro depozitinę sąskaitą yra notarinis veiksmas, už kurį notarui mokamas atlyginimas. Pažymėtina, kad nėra aišku, kiek biudžeto lėšų reikėtų apmokėti už minėtų notarinių veiksmų atlikimą ir kokia tvarka būtų parenkami notarai, kurie atliktų aukščiau nurodytus notarinius veiksmus . Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šiuos neaiškumus. (P.S. paryškinta KRK) Atsižvelgti. ŽŪM:
notarui už pinigų priėmimą į notaro depozitinę sąskaitą.
Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, notarui už pinigų priėmimą į notaro depozitinę sąskaitą turėtų sumokėti nuo61 tūkst. iki 122 tūkst. Lt biudžeto lėšų, jeigu visi 9,3 tūkst. piliečių už 6,2 tūkst. ha žemę, kurios preliminari nominali indeksuota vertė – apie 122 mln. Lt., vengtų priimti kompensaciją. 2. Dėl notarų parinkimo. Siūloma pildyti Vyriausybės 2000 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 730: piliečiui esant gyvam ši kompensacija būtų pervedama į notaro pagal piliečio gyvenamąją vietą depozitinę sąskaitą; jam mirus ir įpėdiniams vengiant priimti kompensaciją – notaro, kurio aptarnavimo teritorijoje buvo mirusiojo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta, depozitinę sąskaitą. Komitetas patobulino Įstatymo projektą. 2. Žemės ūkio ministerija (2014-10-30) ( Įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo tikslas – visapusiškai įvertinus korupcijos pasireiškimo galimybes, užtikrinti, kad priimant Įstatymo projektą būtų atsižvelgta į galimas jo įgyvendinimo pasekmes.) Įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo išvada:
Antikorupciniu požiūriu rizikingų teisės akto projekto nuostatų nėra. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-1759(3) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai :
K. Grybauskas, J. Kondrotas, A. Vidžiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius