15a pavyzdys Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS baudžiamojo kodekso Nr. viii-1968 122 STRAIPSNIo PAKEITIMO
1122 straipsnio pavadinime išbraukti žodį „Vieši“, vietoj žodžio „smurtu“ įrašyti žodžius „neteisėtu būdu“, ir straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:
„ Vieši raginimai smurtu neteisėtu būdu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.“
2122 straipsnyje išbraukti žodį „viešai“, vietoj žodžio „smurtu“ įrašyti žodžius „neteisėtu būdu“ ir straipsnį išdėstyti taip:
„Tas, kas viešai ragino smurtu neteisėtu būdu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą-pakeisti jos konstitucinę santvarką, nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, šiems tikslams kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus šiame skyriuje numatytus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS Teikia Seimo narys Valdas Vasiliauskas
rengimą paskatinusios priežastys Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) rengimą paskatino tai, kad Baudžiamojo kodekso 122 straipsnyje išdėstytos nuostatos yra neveiksmingos ir sunkiai pritaikomos praktikoje. LR Baudžiamojo kodekso 122 straipsnio nuostata teigia, kad „tas, kas viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą-pakeisti jos konstitucinę santvarką, nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, šiems tikslams kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus šiame skyriuje numatytus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę.“ Žodelis –viešai-padaro šį kodekso straipsnį neveiksmingu. Jeigu asmuo ragina kitą asmenį versti teisėtą valdžią, kurti antikonstitucinę organizaciją, neteisėtai atskleisti informaciją, sudarančią Lietuvos Respublikos valstybės paslaptį, padėti kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką ir ragina ne viešai, tai pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį asmuo nedaro nusikalstamos veikos. Tokia asmens veika nėra nusikalstama ir pavojinga visuomenei. Kitas straipsnyje naudojamas žodis – smurtu-apsunkina šio straipsnio nuostatas naudoti praktikoje. Žodis smurtu yra abstraktus ir nekonkretus. Kiekvienas teisininkas gali savaip interpretuoti šio žodžio sąvoką. Žodis smurtu reiškia fizinės jėgos naudojimą prieš oponentą arba grasinimą panaudoti tokią jėgą. O jeigu užsienio žvalgybos pareigūnas ar slaptas agentas ne ragins smurtu išduoti valstybės paslaptis, o ragins tai padaryti neteisėtu būdu, tai toks užsienio žvalgybos pareigūno elgesys nepateks į pavojingų visuomenei ir nusikalstamų veikų apimtį. Kiekvienas veiksmas atliktas naudojant smurtą yra nusikalstama veika, tačiau ne kiekviena nusikalstama veika yra smurtinė veika.
Užsienio žvalgas, veikdamas prieš Lietuvos Respublikos interesus, nebūtinai savo veikloje turi naudoti smurtą, dažniausiai jis veikia ne smurto keliu, tačiau jo veikla visais atvejais yra nusikalstama ir visuomenei pavojinga veika. Projekto iniciatorius – Seimo narys Valdas Vasiliauskas
įstatymo projekto tikslas Projektu yra siekiama užtikrinti valstybės nacionalinį saugumą: Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą bei konstitucinę santvarką. Kaip šiuo metu teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas Projekte aptartus klausimus reglamentuoja 122 straipsniu. „122 straipsnis. Vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą Tas, kas viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiems tikslams kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus šiame skyriuje numatytus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos užtikrintų valstybės nacionalinį saugumą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma teigiama Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Aiškiai ir konkrečiai apibrėžtos įstatymo nuostatos leistų kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos institucijų pareigūnams efektyviau taikyti LR Baudžiamojo kodekso 122 straipsnio nuostatas praktikoje, padėtų lengviau surinkti, užfiksuoti ir uždokumentuoti įrodymus apie asmenų nusikalstamą veiką. 7. Įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Inkorporavus Projektą į teisinę sistemą jokių galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikia. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įstatymų lydimieji aktai Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti nereikės priimti įstatymo lydimųjų teisės aktų. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
narys Valdas Vasiliauskas
paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Nėra. 16. Kiti reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai LR Baudžiamojo kodekse aprašytos nusikalstamos veikos privalo būti aiškiai ir konkrečiai apibrėžtos. Negali būti jokių dviprasmybių, abstrakcijų ir apibendrintų sąvokų. Kriminalinės žvalgybos, žvalgybos institucijų pareigūnai, prokurorai bei teisėjai, ypatingai šiais laikais, kai būtina stiprinti valstybės nacionalinį saugumą, turi turėti aiškius ir suprantamus įrankius kovai su užsienio žvalgybų priešiška Lietuvos Respublikai veikla. Teikia Seimo narys Valdas Vasiliauskas
baudžiamojo kodekso Nr. viii-1968
2014-05-05 Nr. XIIP-1745 Vilnius Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, išsakytinos šios pastabos:
statistikos, kitų duomenų ir įrodymų, kad „Baudžiamojo kodekso 122 straipsnyje išdėstytos nuostatos yra neveiksmingos ir sunkiai pritaikomos praktikoje“,
„Žodelis –viešai-padaro šį kodekso straipsnį neveiksmingu“, „Kitas straipsnyje
naudojamas žodis – smurtu-apsunkina šio straipsnio nuostatas naudoti praktikoje“. Teigiant, kad „Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos užtikrintų valstybės nacionalinį saugumą“, ir kad „Aiškiai ir konkrečiai apibrėžtos įstatymo nuostatos leistų kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos institucijų pareigūnams efektyviau taikyti LR Baudžiamojo kodekso 122 straipsnio nuostatas praktikoje, padėtų lengviau surinkti, užfiksuoti ir uždokumentuoti įrodymus apie asmenų nusikalstamą veiką“, nėra pateikta duomenų, kad galiojant dabartiniam reglamentavimui valstybės nacionalinis saugumas nėra užtikrinamas, ir kad kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos institucijų pareigūnai šiuo metu Baudžiamojo kodekso 122 straipsnio nuostatų negali praktikoje pritaikyti efektyviai ar kad jiems sunku surinkti ir užfiksuoti duomenis apie asmenų nusikalstamą veiką. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad „Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta“. Todėl, remiantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytina juos gauti. 2. Baudžiamojo kodekso komentare teigiama, kad „Privatus, neviešas konkretaus asmens ar asmenų raginimas, lenkimas, kurstymas smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – padaryti veikas, nurodytas BK 122 str. dispozicijoje, nesudaro komentuojamo nusikaltimo sudėties.
Tokie raginimai traktuotini kaip kurstymas daryti konkretų nusikaltimą.“ Šio kodekso komentare taip pat teigiama, kad
„Aptariamo turinio ir paskirties atsišaukimų, pasisakymų, rezoliucijų,
spaudinių, įrašų kūrimas, gaminimas ar laikymas turint tikslą juos platinti, skelbti, t. y. turint tikslą viešai raginti smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, yra rengimasis padaryti šį nusikaltimą. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 21 str. 1 dalimi rengimasis padaryti BK 122 str. numatytą nusikaltimą neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (...). Kita vertus, būtinas atidus vertinimas, ar asmuo neatliko tokių veiksmų, kurie sudaro baigtą nusikaltimą arba pasikėsinimą (pvz., atitinkamo turinio rašytinių atsišaukimų išsiuntimas adresatams laikytinas pasikėsinimu viešai raginti smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, net jei šie atsišaukimai nepasiekė adresatų arba nebuvo (negalėjo būti) perskaityti.“ [1] Taip pat svarstytina, ar baigtas ir vykdytojo atliktas neviešas raginimas pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą nesmurtiniu būdu yra vertas kriminalizavimo ir laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės. 3. Siūlant Baudžiamojo kodekso 122 straipsnį papildyti „neteisėto būdo“ požymiu darytina išvada, kad gali būti ir „teisėti būdai“ nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ar pažeisti jos teritorijos vientisumą. 4. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams.
Atsižvelgiant į tai, projekto tekstas tikslintinas:
išbrauktinas keičiamo kodekso numeris;
pakeitimų esmė rašytina taip: „Pakeisti 122 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“, ir visus pakeitimus išdėstyti viena dalimi;
subjekto pareigos rašomos iš didžiosios raidės mažosiomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius [1] Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. II tomas. Specialioji dalis (99-212 straipsniai) / Vilnius, 2009, p. 96.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-05- Nr. Į 2014-04-23 Nr. XIIP-1745 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso Nr. VIII – 1968 122 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto atitikties Europos sąjungos teisei Išnagrinėję Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Nr. VIII-1968 122 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1745, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu pritariame pastaboms ir abejonėms dėl šiuo projektu siūlomo teisinio reguliavimo, kurias išsakė savo 2014 m. gegužės 5 d. rašte Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. L. e. generalinio direktoriaus pareigas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]