Projekto Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮstatymO
Įstatymas 2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio nuostatos taikomos, jeigu importuotojas yra registruotas PVM
mokėtoju Lietuvos Respublikoje, o prekės išgabenamos į kitą valstybę narę per terminą, ne ilgesnį kaip
nuo apmokestinimo momento, nurodyto šio Įstatymo 14 straipsnio 12 arba 13 dalyje, dienos. Dėl objektyvių aplinkybių gali būti nustatytas ir ilgesnis išgabenimo terminas.“
papildymas 901 straipsniu Papildyti Įstatymą 901 straipsniu: „901 straipsnis. Solidari PVM sumokėjimo į biudžetą atsakomybė. Apmokestinamieji asmenys, kurie įsigijo prekes ir (arba) paslaugas arba kurie vienas kitam tiekdami (teikdami) tas pačias apmokestinamas PVM prekes ir
(arba) paslaugas sudarė šių prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo sandorius ir (ar) dalyvavo tokiuose sandoriuose (jų grupėje) bei tokių sandorių sudarymo metu (ar dalyvavimo tokiuose sandoriuose (jų grupėje) metu) žinojo arba turėjo žinoti, kad apskaičiuota už šį (ankstesnį ar vėlesnį) prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo sandorį mokėtina į biudžetą PVM suma (ar jos dalis) nebus sumokėta į biudžetą, laikomi solidariai atsakingais už šiame, arba bet kuriame kitame sandorių grupės sandoryje apskaičiuotos PVM sumos sumokėjimą į biudžetą. “
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2014 m. lapkričio 1 dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio
įstatymo įsigaliojimo pradėtos ir nebaigtos PVM apskaičiavimo ir (arba) sumokėjimo procedūros vykdomas pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto 2 lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮstatymO
Įstatymas 2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio nuostatos taikomos, jeigu importuotojas yra registruotas PVM
mokėtoju Lietuvos Respublikoje, o prekės išgabenamos į kitą valstybę narę per terminą, ne ilgesnį kaip
nuo apmokestinimo momento, nurodyto šio Įstatymo 14 straipsnio 12 arba 13 dalyje, dienos. Dėl objektyvių aplinkybių gali būti nustatytas ir Ilgesnis išgabenimo terminas nustatomas tik tais atvejais, kai yra objektyvios aplinkybės, ir negali būti ilgesnis negu du mėnesiai.
straipsnis. Solidari atsakomybė už PVM sumokėjimą į biudžetą Apmokestinamieji asmenys, kurie įsigijo prekes ir (arba) paslaugas arba kurie vienas kitam tiekdami (teikdami) tas pačias apmokestinamas PVM prekes ir
(arba) paslaugas sudarė šių prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo sandorius ir (ar) dalyvavo tokiuose sandoriuose (jų grupėje) bei tokių sandorių sudarymo metu (ar dalyvavimo tokiuose sandoriuose (jų grupėje) metu) žinojo arba įrodyta, jog turėjo žinoti, kad apskaičiuota už šį (ankstesnį ar vėlesnį) prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo sandorį mokėtina į biudžetą PVM suma (ar jos dalis) nebus sumokėta į biudžetą, yra solidariai atsakingi už šiame arba bet kuriame kitame sandorių grupės sandoryje apskaičiuotos PVM sumos sumokėjimą į biudžetą. “
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2014 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
apskaičiavimo ir (arba) sumokėjimo procedūros atliekamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮstatymO
paskatinusios priežastys. 1.1. Projektas parengtas, nes šiuo metu: (a) Lietuvos Respublikos teisės sistemoje nėra konkrečių nacionalinių teisės aktų nuostatų, įgyvendinančių 2006-11-28 Tarybos Direktyvos Nr. 2006/112/EB Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas, leidžiančias valstybėms narėms numatyti, kad “ kitas asmuo, nei tas, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, būtų solidariai atsakingas už PVM sumokėjimą“, o (b) besiformuojanti Lietuvos Respublikos teismų praktika (žr.: Aiškinamojo rašto 16 punktą) skirtingai traktuoja mokesčių administratoriaus galimybes (teisę) taikyti solidariąją atsakomybę PVM nesumokėjimo (dalinio sumokėjimo) atvejais. Dėl šių priežasčių Direktyvos Nr. 2006/112/EB Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatų įgyvendinimas nacionalinės teisės aktuose yra būtinas (tikslingas). 1.2. Projekto nuostatų, kuriomis nustatomas sutrumpintas 7 dienų terminas, parengimą paskatino siekis prisidėti prie šešėlinės ekonomikos mastų mažinimo. 1.3. Projektas yra lydintysis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 28, 41, 55, 61, 68, 87, 89, 101, 1041 ,1042 , 110, 111, 129, 131, 154 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 551 straipsniu bei 56, 57, 58, 59, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui. 2. Projektų tikslai ir uždaviniai. 2.1. Tikslas
užtikrinti didesnį PVM surinkimą į biudžetą. 2.2. Projekto nuostatų, kuriomis nustatomas sutrumpintas 7 dienų terminas, tikslas
Pakeitimais siekiama sudaryti prielaidas efektyvesnei 42 procedūros taikymo kontrolei. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti klausimai. 3.1. Teorinis klausimo aspektas. Šiuo metu atsiskaitymų grandinėje dalyvaujantys asmenys, net ir žinodami (numanydami), kad šių atsiskaitymų rezultate visas PVM (jo dalis) nebus sumokėtas, PVM mokėtojui
“pradingus”, nėra teisiškai įpareigoti atsakyti už tai, kad šių aukščiau
minėtųjų veiksmų rezultate PVM (jo dalis) nebuvo (nebus) sumokėtas. Taigi su nesąžiningu PVM mokėtoju tiesioginiais tarpusavio santykiais (sandoriais) susiję asmenys, kurių veiksmuose įžvelgtina kaltė , neatsako už tokius tyčinius nesąžiningus “dingusiojo” PVM mokėtojo veiksmus. 3.2. Teisinis reglamentavimas bei atitinkama teismų praktika. Lietuvos Respublikos
(a) teisės sistemoje nėra konkrečių teisės aktų nuostatų , vienareikšmiškai įteisinančių (aiškiai apibrėžiančių) mokesčių administratoriaus teisę taikyti solidariąją atsakomybę asmenims, kurie sandorių sudarymo metu žinojo (turėjo žinoti), kad apskaičiuota PVM suma nebus sumokėta, o (b) teismų praktika (žr.: Aiškinamojo rašto 16 punktą) skirtingai traktuoja mokesčių administratoriaus teisę (galimybes) taikyti solidariąją atsakomybę. Būtent šiam neapibrėžtumui (teisinei spragai) panaikinti ir parengtas Projektas. 3.3.
3.3. Projekto nuostatų, kuriomis nustatomas sutrumpintas 7 dienų terminas, aspektu yra pažymėtina tai, kad š iuo metu PVM įstatyme yra nustatyta, kad į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių šalies teritorijoje importuojamos prekės neapmokestinamos importo PVM, jeigu importo metu yra žinoma, kad importuojamos prekės bus išgabentos į kitą valstybę narę dėl prekių į kitą valstybę narę tiekimo, kuris apmokestinamas taikant 0 proc. PVM tarifą. Šios nuostatos taikomos, jeigu importuotojas yra registruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje, o prekės į kitą valstybę narę iš esmės išgabenamos per laiką, ne ilgesnį kaip 1 mėnuo nuo prievolės apskaičiuoti importo PVM atsiradimo momento. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
įteisinti tokį teisinį mechanizmą, kuris leistų taikyti solidariąją atsakomybę asmenims, kurie sandorių sudarymo metu žinojo (turėjo žinoti), kad apskaičiuota PVM suma nebus sumokėta, tačiau juos sudarė arba dalyvavo tokių sandorių grandinėje. 4.2. Principinės Projekto nuostatos. Projekte nustatoma, kad asmenys, kurie įsigijo prekes ir (arba) paslaugas arba kurie vienas kitam perparduodami PVM apmokestinamas prekes ir (arba) paslaugas sudarė ir (ar) dalyvavo šių prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo sandoriuose (jų grupėje) bei tokių sandorių sudarymo metu žinojo arba turėjo galimybę žinoti, kad apskaičiuota už šį (ankstesnį ar vėlesnį) prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo sandorį mokėtina į biudžetą PVM suma (ar jos dalis) nebus sumokėta į biudžetą, laikomi solidariai atsakingais už šiame, arba bet kuriame kitame sandorių grupės sandoryje apskaičiuotos PVM sumos sumokėjimą į biudžetą. 4.3.
reglamentavimas atitinka proporcingumo principui , nes solidarioji atsakomybė taikoma tik tiems mokesčių mokėtojams, kurie (a) dalyvauja konkrečiuose su nesąžiningu PVM mokėtoju susijusiuose sandoriuose ir (b) iš anksto žino (turi realią galimybę žinoti), kad apskaičiuotasis PVM (jo dalis) nebus sumokėta. Taigi solidarioji atsakomybė taikytina su nesąžiningu PVM mokėtoju tiesiogiai susijusiems asmenims, kurių elgesyje yra įžvelgiama kaltė dėl netinkamo mokestinių prievolių (apskaičiuotojo PVM sumokėjimo) vykdymo. 4.4. Realių alternatyvų Projekto nuostatoms nėra , nes, PVM mokėtojui elgiantis nesąžiningai (iš anksto planuojant nesumokėti mokėtinų PVM sumų ar jų dalies), tačiau neįteisinus solidariosios PVM mokėtojų atsakomybės, nebus užtikrintas mokėtinų PVM sumų sumokėjimas į biudžetą. 4.5. Priėmus Projektą, bus: (a) sukurtos teisinės prielaidos efektyviau kovoti su neteisėto PVM nesumokėjimo (dalinio sumokėjimo) atvejais; (b) Projekto priėmimo pasekoje padidės PVM surinkimo į biudžetą efektyvumas; (c) Projektas kartu turės ir neabejotiną prevencinį poveikį potencialiai nesąžiningiems mokesčių mokėtojams. 4.6. Projekto nuostatų, kuriomis nustatomas sutrumpintas 7 dienų terminas, aspektu yra pažymėtina tai, kad, a tsižvelgiant į padažnėjusius piktnaudžiavimo atvejus, kai pasinaudojama „42" muitinės procedūra, leidžiančia į Europos Sąjungos teritoriją importuoti prekes nemokant importo PVM, projektu siūloma nustatyti, kad importuojamos prekės būtų neapmokestinamos importo PVM dėl jų tiekimo į kitą valstybę narę, jei prekės į kitą valstybę narę išgabenamos per laiką, ne ilgesnį kaip 7 dienos nuo prievolės apskaičiuoti importo PVM atsiradimo momento (PVM įstatymo 35 straipsnio pakeitimas). Tačiau kartu paliekama galimybė dėl objektyvių priežasčių šį terminą pratęsti.
Pakeitimas siūlomas atsižvelgiant į mokesčius administruojančių institucijų nustatytus atvejus, kad įforminus muitinės procedūras keičiami išgabenamų prekių gavėjai, į riziką, kad prekės bus realizuotos šalies teritorijoje, o siūlomas 7 dienų terminas terminas yra objektyviai pakankamas išgabenti prekes iš šalies teritorijos. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų projektų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų Projekto priėmimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kadangi (a) Projekto priėmimo ir įgyvendinimo pasekoje bus efektyviau kovojama su PVM grobstymu, o
(b) Projekto priėmimas kartu turės ir prevencinį poveikį, galima teigti, kad Projekto priėmimas pagerins kriminogeninę situaciją valstybėje . 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Projektą, nenumatoma poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus projektus Keisti ar naikinti kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nereikia (nereiks). 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas, laikantis aukščiau minėtųjų taisyklių ir tvarkos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. 10.2. 2006 m. lapkričio 28 d.
2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB Dėl PVM bendros sistemos: (a) Preambulės 44 punkte numatyta, kad „valstybėms narėms turėtų būti užtikrinta galimybė numatyti, kad kitas asmuo, nei tas, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, būtų solidariai atsakingas už PVM sumokėjimą“; minėtosios Direktyvos (b) 205 straipsnyje nustatyta, kad „valstybės narės gali numatyti, kad kitas asmuo nei tas, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, turi būti laikomas asmeniu, kuriam tenka prievolė solidariai sumokėti PVM“. 10.3. Iš esmės analogiško turinio solidarioji atsakomybė yra įteisinta ir taikoma šiose ES valstybėse : Lenkijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Belgijoje, Italijoje, Ispanijoje, Slovėnijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Bulgarijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Latvijoje. 11. Ar įstatymams įgyvendinti reiks įstatymų lydimųjų aktų. Įtesinus sutrumpintą 7 dienų terminą, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su centriniu mokesčio administratoriumi turės patikslinti Importuotų ir tiekiamų į kitą Europos Sąjungos valstybę narę prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu taisykles, patvirtintas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-439/VA-71. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Projekto nuostatų įgyvendinimas leis surinkti daugiau PVM , kurį šiuo metu neteisėtai išgrobsto nesąžiningi mokesčių mokėtojai. 13.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektas buvo paskelbtas TAIS Projektų registravimo posistemėje, taip pat pateiktas derinti Teisingumo, Vidaus reikalų, Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms, Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, Lietuvos bankui, Lietuvos pramonininkų konfederacijai, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijai, Lietuvos bankų asociacijai, asociacijai „Lietuvos kredito unijos“, Investuotojų forumui, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai, Lietuvos prekybos įmonių asociacijai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Lietuvos draudikų asociacijai, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijai, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijai, Lietuvos finansų maklerių asociacijai, Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijai, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijai. Lietuvos bankų asociacija ir Lietuvos verslo konfederacija pažymėjo, kad solidariai atsakomybei kilti būtina nustatyti objektyvius ir detalius kriterijus, kurių nesilaikymas būtų pagrindas taikyti tokią atsakomybę. Projekte yra pateikti objektyvūs ir konkretūs kriterijai , kuriuos nustačius, taikytina solidarioji atsakomybė (dalyvavimas konkrečiuose civiliniuose santykiuose; tiesioginiai dalykinai ryšiai su PVM siekiančiu išvengti asmeniu; žinojimas, kad konkretus šių santykių dalyvis nesumokės PVM). Be to, iš esmės analogiško turinio teisės normos yra nustatytos ir taikomos daugelyje Europos Sąjungos valstybių. 14. Įstatymų projektų autoriai Projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių departamento (direktorė J.
Laurikėnaitė) Mokesčių administravimo skyriaus (vedėjas Paulius Majauskas) vyriausiasis specialistas Egidijus Vizgirda (solidarioji atsakomybė; tel. 239
dienų terminas; tel. 219 93 83). 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. „PVM”, „solidari atsakomybė”, „importas”. 16. Kita svarbi informacija. Teismų praktika solidariosios atsakomybės atveju:
Teisingumo teismas Byloje C-384/04 priėmė sprendimą, kuriame nurodė, be kitų dalykų, nurodė, kad „ 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo - Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas, iš dalies pakeistos 2000 m. spalio 17 d. Tarybos direktyva 2000/65/EB ir 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2001/115/EB 21 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji leidžia valstybei narei priimti tokius teisės aktus , kokie yra nagrinėjami pagrindinėje byloje, numatančius, jog apmokestinamasis asmuo, kuriam buvo tiekiamos prekės ar suteiktos paslaugos ir kuris žinojo arba pagrįstai galėjo įtarti, kad visas už šį tiekimą ar teikimą arba už visą ankstesnį ar vėlesnį tiekimą ar teikimą mokėtinas PVM ar jo dalis liks nesumokėta, gali būti laikomas solidariai atsakingu sumokėti mokestį kartu su asmeniu, privalančiu mokėti mokestį .“
1
patenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą , pavesdamas mokestinio ginčo dalį, susijusią su PVM mokėjimu, nagrinėti iš naujo.
Šioje teismo nutartyje, be kitų dalykų, buvo konstatuota, kad „mokesčių mokėtojas neturi teisės į PVM atskaitą, jei atlikdamas ūkinę operaciją jis elgėsi nesąžiningai, t.y. žinojo ar turėjo galimybę žinoti, kad jo sutarties partneris ar ankstesnis prekių pardavėjas už konkrečia ūkine operaciją sukurtą pridėtinę vertę nesumokėjo ar nesumokės pridėtinės vertės mokesčio. Taigi mokesčių administratorius, norėdamas paneigti teisę į PVM atskaitą, turi įrodyti mokesčių mokėtojo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą, susijusį su konkrečia operacija ir paprastai pasireiškiantį pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjimu. Taip pat turi būti ištirtos aplinkybės, leidžiančios spręsti, ar mokesčio mokėtojo žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie galimą jo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą.“ Kita vertus, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo turiniu iš esmės panašioje Administracinėje byloje Nr. A442 -2729/2012 priėmė 2012-11-28 nutartį, kuria iš dalies patenkino pareiškėjo - atitinkamos UAB apeliacinį skundą , pavesdamas pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant suvienodinti Lietuvos Respublikos teismų praktiką solidariosios mokesčių mokėtojų atsakomybės taikymo srityje, yra būtina (tikslinga) priimti Projektą.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 35 STRAIPSNIO PAKEITIMO
Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad po į statymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 901 straipsnio pavadinimo taškas nerašytinas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 35 STRAIPSNIO PAKEITIMO
Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO BIUDŽETO ir FINANSŲ komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 35 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 901 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-1743) 2014 m. birželio 4 d. Nr. 109-P-25 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Bronius Bradauskas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Povilas Gylys, Antanas Nesteckis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-12 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad po įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 901 straipsnio pavadinimo taškas nerašytinas. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankų asociacija 2015-05-152 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seime įregistruotu Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 35 straipsnio pakeitimo ir papildymo 901 straipsniu įstatymo projektu Nr.
XIIP-1743 (toliau tekste - PVMĮ Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: Iš PVMĮ Projekto 2 straipsnio (siūlomas PVMĮ 901 str.) bei PVMĮ Projekto aiškinamojo rašto 1 dalies nuostatų akivaizdu, kad siūlomo PVMĮ 901 straipsnio reikalingumą bandoma pagristi 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos Direktyvos „Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos“ preambulės 44 punkto nuostata, kuri konkrečiu atveju buvo suinterpretuota subjektyviai (t. y. netinkamai), nes pastaroji nuostata praktikoje įteisino (sąlygojo) „apmokestinamojo asmens" ir „fiskalinio agento“ solidarią atsakomybę. Neįtikina ir PVMĮ Projekto aiškinamojo rašto 3.1. ir 3.2. dalyse pateikti argumentai, kurie iš esmės remiasi „įžvelgtinos kaltės“ kriterijumi. Už visuomenei pavojingas veiklas numatant administracinę atsakomybę turi būti laikomasi dviejų esminių principų:
straipsnyje šių aukščiau nurodytų elementų pasigendame: siūlomas straipsnio tekstas nenustato kokius konkrečiai veiksmus asmuo turi atlikti ar nuo kokių susilaikyti, idant išvengtų administracinės atsakomybės.
Patvirtinus siūlomą straipsnio redakciją kils absoliutus netikrumas kokias priemones privalo įgyvendinti asmuo, kad įsitikintų, jog kita sandorio šalis sumokės į biudžetą pridėtinės vertės mokestį (pvz., kitos sandorio šalies mokumo patikrinimą viešose duomenų bazėse, balanso analizę ar pan.);
traukiamo ir atsakomybę taikančio subjekto paskirstymo dilema, būtų sukurtos prielaidos asmenų pripažinimui /laikymui „kaltais“ (t. y. solidariai atsakingais) ir tais atvejais, kai tokia „kaltė“ atsirastų nuo tų asmenų valinių veiksmų nepriklausančių aplinkybių, t. y. vien tik „įžvelgtinos kaltės“ pagrindu. Patvirtinus PVMĮ Projekto 2 straipsnio (siūlomas PVMĮ 901 str.) siūlomą redakciją nebūtų pasiektas ir PVMĮ Projekto aiškinamojo rašto 3.2. dalyje įvardintas tikslas, o šiuo metu esamas teisinis neapibrėžtumas būtų pakeistas kitu ,.teisiniu kraštutinumu“, kuomet visi apmokestinamuose prekių /paslaugų tiekimo sandoriuose dalyvaujantys asmenys visuomet butų laikomi „kaltais“ pagal subjektyvias įžvalgas. Pastarąjį nuogąstavimą patvirtina nesena Valstybinės mokesčių inspekcijos taikyta praktika, kai per ekonominės krizės laikotarpį būtent PVMĮ Projekto 2 straipsnyje pateikiama formuluote remdamiesi lizingo veiklą vykdančias bendroves inspekcijos pareigūnai laikė atsakingomis už PVM sumokėjimą tais atvejais kai lizingo bendrovės iš savo skolininkų-lizingo gavėjų susigrąžindavo pastariesiems lizinguotą turtą, po to kai dėl lizingo sutarties netinkamo vykdymo lizingo bendrovės nutraukdavo sutartis su klientais, atsiimdavo turtą bei kartu išrašydavo Kreditines PVM sąskaitas-faktūras.
Pastaruoju atveju pažymėtina ir tai, kad mokesčių administratorius atlikdamas patikrinimus (tyrimus) už 5 metų laikotarpį, patikrinimų (tyrimų) metu naudojasi informacija, kuri nebuvo žinoma sandorio sudarymo dieną. O tai dar labiau didina nugąstavimus dėl praktinio PVMĮ Projekto 2 straipsnio (siūlomas PVMĮ 901 str.) įgyvendinimo. PVMĮ Projekte vartojamos sąvokos „žinojo” arba „ galėjo žinoti“ negali būti praktikoje pritaikomos. Kaip įrodyti asmens, kuris įsigijo prekes ir paslaugas žinojimą, kad PVM nebus sumokėtas, tuo labiau „galimybę žinoti
"? Pirkėjas kiekvieną kartą įsigydamas paslaugas ar prekes
netikrina ar pardavėjas sumoka PVM į biudžetą ir nerenka įrodymų apie PVM sumokėjimą. Kaip pirkėjui apsisaugoti nuo pardavėjo nesąžiningų veiksmų, kad vėliau jis nebūtų apkaltintas žinojimu ar galėjimu žinoti? Todėl, mūsų nuomone, PVMĮ turėtų būti aiškiai apibrėžta kaip turi būti traktuojama sąvoka „žinojo arba turėjo galimybę žinoti “, kad kitas asmuo apskaičiuoto PVM nesumokės. Valstybinė mokesčių inspekcija 2014 m. vasario 25 d. raštu Nr. (21.9-32-l)-l43-117 pateikė būsimų verslo partnerių patikimumo patikrinimo rekomendacijas, kuriose bandė paaiškinti minėtos sąvokos traktavimą. Mūsų nuomone, šiose Rekomendacijose iš principo mokesčių administratoriaus kontrolės funkcija perkeliama iš mokesčių administratoriaus prekių ir (arba) paslaugų pirkėjui.
Manome, kad didžioji dalis priemonių yra sunkiai pritaikoma normaliame verslo cikle - siųsti laiškus partneriui su kokiu nors prašymu dėl įsitikinimo ar jo nurodytas adresas teisingas, vertinti partnerio darbuotojų kvalifikaciją, prašyti partnerio atstovo pateikti jo asmens dokumentus, dokumentus įrodančius šios atstovo darbo santykius su partneriu, daryti šių dokumentų kopijas, tikrinti prekių pristatymo vietas Google Maps, nebendradarbiauti su partneriais, jei nepavyksta susitikti su pačiu įmonės vadovu, jei partneris įtrauktas į nesąžiningai savo mokestines prievoles vykdžiusių asmenų, kuriems mokesčių administratoriaus sprendimais patvirtintos papildomai mokėtinos sumos, sąrašą (suprantame, kad į šį sąrašą įtraukiami visi asmenys, kuriems priskaičiuotos papildomai mokėtinos mokesčių sumos ir mokestiniai ginčai yra pasibaigę, todėl kyla klausimas kodėl tokie mokesčių mokėtojai laikomi nesąžiningais, juk mokestinis ginčas gali kilti ne tik dėl nesąžiningo mokesčių mokėjimo, bet ir skirtingų teisės aktų interpretacijų, kurias dažnu atveju sąlygoja paties mokesčių administratoriaus paaiškinimai). Sutinkame, kad mokesčių mokėtojai turi imtis visų protingų priemonių, jog būtų įsitikinta, kad sudaro sandorius su patikimais partneriais ir tai ypač aktualu reguliuojamame finansų sektoriuje veikiantiems bankams, tačiau negali būti reikalaujama atlikti tokius veiksmus, kurie nėra proporcingi ir sunkiai normaliame verslo cikle įgyvendinami. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad, mūsų nuomone, tie asmenys, kurie PVM atskaita nesinaudoja arba vykdo tik dalinę PVM atskaitą neturėtų būti atsakingi už kito mokesčių mokėtojo nesumokėtas PVM sumas, nes jokios mokestinės naudos dalyvaudami sandoryje su nesąžiningu mokesčio mokėtoju jie nepatiria.
Kartu pažymėtina ir tai, kad PVMĮ Projekto rengėjai, apžvelgdami teismų praktiką (PVMĮ Projekto aiškinamojo rašto 16 dalis), nevertino šiuo metu de facto taikomos gerosios verslo praktikos, kuomet sandorio šalys, esant abejonių dėl kitos šalies ketinimų, tariasi, jog PVM sumą, išskirtą PVM sąskaitoje-faktūroje, būtent, pirkėjas sumokės tiesiogiai į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, atitinkamai sumažins mokėtiną sumą pardavėjui pagal pastarojo pateiktą sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad solidariai atsakomybei kilti būtina PVMĮ nustatyti objektyvius kriterijus (patikrinimą atitinkamuose registruose ir / ar pan.), kurių nesilaikymas būtų pagrindas taikyti tokią atsakomybę, turi būti suformuluoti išsamūs ir aiškūs asmenų draudžiamų veikų modeliai, kuriuos pažeidus asmenims kiltų administracinė atsakomybė - solidari PVM sumokėjimo pareiga. Nepritarti. Dėl Direktyvos nuostatų įgyvendinimo:
mokesčio bendros sistemos 205 straipsnis nustato: „193–200 ir 202, 203 bei
kitas asmuo nei tas, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, turi būti laikomas asmeniu, kuriam tenka prievolė solidariai sumokėti PVM“. 193–200 ir 202,
konkrečiu atveju turi mokėti PVM (tiek bendra taisyklė, kad PVM turi mokėti pardavėjas (193 str.), tiek išimtys, kad PVM moka pardavėjas (pvz.
199 str) ar kitas asmuo (203 str), tačiau visais šiais atvejais 205 straipsnis sudaro galimybę ES valstybėms narėms nustatyti, kad kitas asmuo, o ne tas, kam prievolė nustatyta 193-200 ir 2002, 203 bei 204 straipsniuose, yra solidariai atsakingas už mokesčio sumokėjimą . Š ios Direktyvos nuostatos ir yra įgyvendinamos Projekte;
ir taikomos daugelyje ES valstybių ;
įgyvendinimo neturėjo (žr.: ETD prie TM 2014-03-12 raštą Nr. 208). Dėl objektyvių kriterijų nustatymo, įžvelgtinos kaltės, nekaltumo prezumpcijos, įrodinėjimo naštos paskirstymo, sąvokos „žinojo ar turėjo žinoti“ turinio:
kriterijai , kuriuos nustačius, taikytina solidarioji atsakomybė (dalyvavimas konkrečiuose civiliniuose santykiuose; tiesioginiai dalykiniai ryšiai su PVM siekiančiu išvengti asmeniu; žinojimas, kad konkretus šių santykių dalyvis nesumokės PVM), būtent šiose aplinkybėse ir įžvelgtina asmens kaltė;
(b) VMI bet kuriuo atveju, priimdama atitinkamus sprendimus, turi juos pagrįsti tam tikrais argumentais ir įrodymais, o trauktinas atsakomybėn asmuo visada turi teisę pateikti savo atsikirtimus (savo įrodymus, argumentus). Ginčo atveju asmens kaltės klausimą spręs bešališka (trečioji) ginčus nagrinėjanti institucija;
(c) sąvokos „žinojo ar turėjo žinoti“ turinys bus atskleistas šiais būdais: vertinant Aiškinamame rašte pateiktą informaciją; VMI patvirtinus ir paskelbus atitinkamus PVM įstatymo pataisų komentarus; praktiką (protingumo kriterijaus taikymą VMI veikloje; teisminius ginčus). 2.
pramoninkų konfederacija 2014-05-21 Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau - LPK) susipažino su Įstatymo projektu ir teikia žemiau išdėstytas pastabas. Manome, kad priemonės, kuriomis siekiama sustabdyti PVM grobstymą, yra neproporcingos tikslui pasiekti, kadangi užkrauna finansinę atsakomybę už kitos sandorio šalies sukčiavimą. Ypač, tais atvejais, kai sąžiningas mokesčių mokėtojas bus įtariamas žinojęs apie kitos sandorio šalies planuojamą nesumokėti į biudžetą PVM. Be to, planuojamas įstatymo pakeitimas nėra būtinas, norint pasiekti tikslus, kadangi pagal šiuo metu galiojančią Europos Teisingumo Teismo aiškinimo praktiką, į kurią turi atsižvelgti ir Lietuvos teismai, Lietuvos mokesčių administratorius turi teisę paneigti mokesčio mokėtojo teisę į PVM atskaitą (pirkimo sandorių atveju) arba 0 proc. tarifo taikymą (pardavimo j kitas ES valstybes nares atveju) tuo atveju, jei įrodo, kad kita sandorio šalis sukčiavo PVM konkretaus sandorio metu, o mokesčio mokėtojas žinojo arba galėjo žinoti, kad kontrahentas nesumokės PVM, t. y. mokesčių mokėtojas turi įrodinėti savo sąžiningumą konkretaus sandorio su nesąžiningu kontrahentu atveju. Nerimą kelia ir tai, kad gali būti nevienareikšmiškai interpretuojami pardavėjo žinojimas apie sukčiavimą, kadangi įstatymo projekte nėra apibrėžta, kada pardavėjas bus laikomas žinojęs apie būsimą sukčiavimą. Taip pat nėra aiški nuostata, kad pardavėjas „turėjo žinoti" apie būsimą pirkėjo sukčiavimą, kadangi nėra įvardinta, kokiomis priemonėmis pardavėjas turėtų išsiaiškinti, ar pirkėjas sukčiaus. LPK nariai išreiškė nuogąstavimus, kad dėl to galimai padidėtų pardavėjų administracinė ir /ar finansinė našta, tikrinant pirkėjo ketinimus.
Taip pat manome, kad įstatymo projekto pirmu straipsniu keičiamas 35 straipsnis kelia grėsmę sąžiningai veikiančių įmonių stabiliai veiklai, kadangi neretai susidaro aplinkybės, dėl kurių prekių išgabenimas iš Lietuvos užtrunka ilgiau nei planuota ir tai dažnu atveju viršija 7 dienų laikotarpį. Tokiu atveju verslas patirtų sunkumų dėl apyvartinių lėšų srautų. Taip pat tai gali sukelti painiavą, kai susidarius aplinkybėms, dalis prekių bus išvežama vienu metu, kita dalis - kitu. Manome, kad pasirinktas 7 dienų terminas neapmokestinti PVM reeksportui skirtų prekių yra nepagristas. Nors siekiami projekto tikslai yra efektyviau kovoti su neteisėtu PVM nemokėjimu bei užtikrinti didesnį PVM surinkimą į biudžetą, mūsų nuomone, siūlomi įstatymo pakeitimai to neužtikrins dėl kelių priežasčių. Visų pirma, pablogės įmonių finansiniai srautai. Antra, dėl palankesnių sąlygų kaimyninėse šalyse dalis reeksportuojamų prekių bus gabenama per jas, o nebe per Lietuvą. Dėl aukščiau įvardintų priežasčių siūlome nepritarti šio įstatymo pataisoms, o verčiau didinti atsakingų priežiūros institucijų darbo efektyvumą ar ieškoti kitų alternatyvių būdų užkirsti kelią PVM grobstymui. Nepritarti. Argumentai dėl siūlomų priemonių neproporcingumo, netikslingumo, sąvokos „žinojo ar turėjo žinoti“ turinio, taip pat dėl sutrumpinto 7 dienų termino įteisinimo yra išdėstyti Aiškinamajame rašte, taip pat išvadų pirmajame punkte , kuriame įvertinamos Lietuvos bankų asociacijos pastabos. 3. VšĮ „Mokesčių ir verslo procesų administravimo centras“ 2014-05-29 Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 35 straipsnio pakeitimo ir papildymo 90-1 straipsniu įstatymo projekto Pateikiame savo pastabas dėl minimo projekto:
Mokesčių administravimo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinto apmokestinimo aiškumo principo : 1.1.
Neaiškios/neapibrėžtos atsakomybę nustatančios normos sąvokos :
kas laikoma „ sandorių grupe “, „ dalyvavimu sandoryje “. Kyla esminių neaiškumų kokiais atvejais bus taikoma atsakomybė: pvz. ar vežėjas bus laikomas solidariai atsakingu su prekės tiekėju/pirkėju (t. y. ar jis „ dalyvauja sandoryje “);
Projekto neaišku kurių sandorių PVM nesumokėjimo atžvilgiu taikytina „ žinojimo/galėjimo žinoti
“ sąlyga: tik paties mokesčių mokėtojo sudaryto sandorio ar ir
kitų, kuriuose tiekiamos „ tos pačios prekės (paslaugos) “, ar apskritai visų tiekimo/įsigijimo sandorių;
Projekto neaišku už kurį PVM nesumokėjimą taikytina solidarioji atsakomybė: – už visų sandorių, apie kurių PVM nesumokėjimą mokėtojas „ žinojo/galėjo žinoti
“, tik už tuos iš jų, kuriuose buvo tiekiamos „
tos pačios prekės (paslaugos) “/kurie yra „ sandorių grupėje “, ar tik už tuos, kuriuose „ dalyvavo ir/arba sudarė “ mokėtojas (Projekto citata „ laikomi solidariai atsakingais už šiame, arba bet kuriame kitame sandorių grupės sandoryje apskaičiuotos PVM sumos sumokėjimą į biudžetą “). 1.2. Jeigu solidariąją atsakomybę ketinama taikyti už bet kurioje tiekimo grandyje nesumokėtą PVM (net jei šiame tiekime mokėtojas pats nebuvo pirkėju/pardavėju), tai iš Projekto nuostatų nėra aišku kuo (kokiais teisės principais ar teisės aktais) Projekto rengėjai grindžia mokesčių mokėtojo prievolę domėtis ir atitinkamai turėti galimybę žinoti, kad kitas asmuo (nesantis konkretaus sandorio šalimi) (ne)sumokės PVM. Jei teisės aktuose yra nustatyta tokia prievolė konkrečiu atveju, tai šis konkretus atvejis ir turi būti aiškiai nurodomas Projekte, kaip solidariosios atsakomybės būtina sąlyga .
Priėmus Projektą (taip, kaip jis yra parengtas), būtent iš jo taikant atsakomybę ateityje būtų kildinama mokesčių mokėtojo pareiga domėtis ne tik kontrahento, bet ir kitų asmenų PVM prievolių vykdymu, nors tai vargu ar protinga ir teisinga (jau ir šiuo metu rinkdamas informaciją apie savo kontrahentą pagal mokesčių administratoriaus rekomendacijas, mokesčių mokėtojas turi atlikti jam nebūdingą seklio darbą ir iš anksto įtariai žiūrėti į kiekvieną naują kontrahentą). 1.3. Iš Projekto nėra aišku kokių, administravimo praktikoje pasitaikančių, aplinkybių pagrindu mokesčių administratorius rengiasi konstatuoti, kad mokėtojas žinojo/turėjo galimybę žinoti, kad PVM nebus sumokėtas. Jeigu Projekto rengėjai sieja Projekto nuostatų taikymą su jau suformuota teismų praktika dėl PVM atskaitos ribojimo dėl pirkėjo nesąžiningumo, tai reikia pastebėti, kad Projekto nuostatos de facto sukurtų solidariosios atsakomybės be kaltės sistemą
UAB A (pardavėjas) parduoda prekes UAB B. B perparduoda prekes UAB C. UAB B nemoka pardavimo PVM ir nevykdo kitų savo prievolių (pvz. netvarkinga apskaita ar jos apskritai nėra, neteikia deklaracijų, direktorius nerandamas arba kviečiamas neatvyksta pas mokesčių administratorių etc.).
Atsižvelgiant į mokesčių administratoriaus praktiką prekių tiekimo į kitas valstybes nares apmokestinime ir PVM atskaitos teisės ribojime, šio LR vidaus sandorio apmokestinimas PVM pagal Projektą turėtų lemti tiek C, tiek A solidarią atsakomybę už PVM: · A atžvilgiu mokesčių administratorius konstatuotų, kad A neperdavė disponavimo prekėmis teisės UAB B, ir A yra dėl to kaltas (žinojo/turėjo žinoti) ir solidariai atsakingas už B ir C prievoles jei yra bet kuri iš šių aplinkybių ar jų derinys (nepriklausomai nuo to, kad šios aplinkybės yra įprastos verslo praktikoje, o konkrečių veiksmų atlikimas/neatlikimas niekaip neužtikrintų (neįtakotų) disponavimo prievolės perdavimo būtent B): atsiskaityta grynais pinigais (nesvarbu į kasą ar į sąskaitą); atsiskaitė trečiasis asmuo ir nepateiktas jo įgaliojimas (net jei mokėta į banko sąskaitą ir tik banko darbuotojas gali tikrinti įgaliojimus); prekės gabentos ne UAB B registracijos adresu; yra klaidų ar neaiškumų prekių gabenimo važtaraščiuose (pvz. neįskaitomas prekes pagal važtaraštį priėmusio asmens parašas ar jis nerandamas); nepateiktas gabentas prekes priėmusio asmens įgaliojimas (net jei prekės siunčiamos per kurjerį); sandoris nevienkartinis (bendradarbiauta kurį laiką); A nesiuntė laiško į B registruotą buveinę (patikrinti ar jis negrįžta); A nesilankė UAB B veiklos vietoje ir nesidomėjo ar jai pakanka veiklos resursų; A neturi/neišsaugojo susirašinėjimo su B; prekės užsakytos telefonu ar sutartis sudaryta žodine forma ar telekomunikacijų galinių įrenginių pagalba, yra koks nors ryšys tarp UAB A ir UAB B (pvz. abiejose dirba tas darbuotojas ar abiejų apskaitą tvarko ta pati įmonė) . · UAB C būtų taikoma solidarioji atsakomybė už UAB B ir UAB A PVM prievoles dėl tų pačių, aukščiau išvardytų aplinkybių konstatvus jos kaltę (žinojimą/turėjimą žinoti, kad PVM bus nesumokėtas).
Atsižvelgiant į mokesčių administratoriaus praktiką prekių tiekimo į kitas valstybes nares apmokestinime ir PVM atskaitos teisės ribojime, šio LR vidaus sandorio apmokestinimas PVM pagal Projektą turėtų lemti tiek C, tiek A solidarią atsakomybę už PVM: · A atžvilgiu mokesčių administratorius konstatuotų, kad A neperdavė disponavimo prekėmis teisės UAB B, ir A yra dėl to kaltas (žinojo/turėjo žinoti) ir solidariai atsakingas už B ir C prievoles jei yra bet kuri iš šių aplinkybių ar jų derinys (nepriklausomai nuo to, kad šios aplinkybės yra įprastos verslo praktikoje, o konkrečių veiksmų atlikimas/neatlikimas niekaip neužtikrintų (neįtakotų) disponavimo prievolės perdavimo būtent B): atsiskaityta grynais pinigais (nesvarbu į kasą ar į sąskaitą); atsiskaitė trečiasis asmuo ir nepateiktas jo įgaliojimas (net jei mokėta į banko sąskaitą ir tik banko darbuotojas gali tikrinti įgaliojimus); prekės gabentos ne UAB B registracijos adresu; yra klaidų ar neaiškumų prekių gabenimo važtaraščiuose (pvz. neįskaitomas prekes pagal važtaraštį priėmusio asmens parašas ar jis nerandamas); nepateiktas gabentas prekes priėmusio asmens įgaliojimas (net jei prekės siunčiamos per kurjerį); sandoris nevienkartinis (bendradarbiauta kurį laiką); A nesiuntė laiško į B registruotą buveinę (patikrinti ar jis negrįžta); A nesilankė UAB B veiklos vietoje ir nesidomėjo ar jai pakanka veiklos resursų; A neturi/neišsaugojo susirašinėjimo su B; prekės užsakytos telefonu ar sutartis sudaryta žodine forma ar telekomunikacijų galinių įrenginių pagalba, yra koks nors ryšys tarp UAB A ir UAB B (pvz. abiejose dirba tas darbuotojas ar abiejų apskaitą tvarko ta pati įmonė) . · UAB C būtų taikoma solidarioji atsakomybė už UAB B ir UAB A PVM prievoles dėl tų pačių, aukščiau išvardytų aplinkybių konstatvus jos kaltę (žinojimą/turėjimą žinoti, kad PVM bus nesumokėtas). 2.
atsakomybės institutas jau yra įtvirtintas LR civilinėje teisėje , pagal kurios normas šiandien ir yra spręstinas valstybei žalą PVM nesumokėjimu padariusių asmenų (ir jų bendrininkų) atsakomybės klausimas (žr. CK 6.279 straipsnį etc.). Naujas teisinis institutas mokesčių teisėje sukurs su CK įtvirtintu solidarios atsakomybės institutu konkuruojančias normas: mokesčių administratorius naujo PVM įstatymo pagrindu galės taikyti mokestinę solidariąją atskomybę, o taip pat ir kreiptis į teismą dėl civilinės solidariosios atsakomybės taikymo. Visiškai neaišku kodėl mokesčių administratoriui nepakanka civilinės solidariosios atsakomybės instituto ir šiuo metu teismų praktikoje taikomos dalyvavimo PVM sukčiavime doktrinos, kurios pagrindu atimama teisė į PVM atskaitą ir 0 proc. tarifą asmeniui, žinojusiam arba galėjusiam žinoti, kad dalyvauja į PVM sukčiavimą įtrauktame sandoryje . 3. Formuodamas nacionalinių administracinių teismų praktiką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau trumpinama LVAT) 2013-02-05 sprendimu administracinėje byloje
602 -705/2013 yra konstatavęs, kad „ nacionalinės institucijos ir teismai turi teisę apmokestinamajam asmeniui atsisakyti suteikti teisę į atskaitą, jei atsižvelgiant į objektyvius įrodymus nustatoma, kad <....> apmokestinamasis asmuo (pirkėjas) žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo ar kito ūkio subjekto, dalyvaujančio šių tiekimų ar paslaugų grandinės pirkimo ar pardavimo sandoryje, atliktu sukčiavimu PVM srityje. “ Tokiu būdu jau ir pagal dabar galiojančią PVM įstatymo redakciją mokesčių mokėtojas (pirkėjas) savo sumokėto pirkimo PVM apimtyje yra atsakingas ir už pardavėjo ar kito asmens nesumokėtą PVM, jeigu apie tokį nesumokėjimą jis žinojo ar galėjo žinoti.
Nors de facto toks PVM atskaitos ribojimas yra solidarioji atsakomybė už pardavėjo PVM prievolę konkrečiame sandoryje, de jure teismų praktikoje ji nėra pripažinta solidariąja atsakomybe (priešingai nei teigiama Projekto aiškinamajame rašte) ir todėl toleruojamas dvigubas PVM išieškojimas tiek iš pardavėjo, tiek iš pirkėjo . Jei pagal susiformavusią teismų praktiką pirkėjui dėl žinojimo/galėjimo žinoti apie kontrahento ar kito asmens sukčiavimą būtų atimta teisė į pirkimo PVM atskaitą, tai papildomai taikant ir Projekto nuostatas jis dar kartu solidariai atsakytų ir už pardavėjo ar kito asmens nesumokėtą PVM (tai pažeistų proporcingumo principą ir sudarytų sąlygas valstybei du kartus gauti to paties sandorio PVM) . Dėl išdėstytų priežasčių nepritariame Projektui. Tokio įstatymo priėmimas yra perteklinis galiojančių teisės aktų ir teismų praktikos kontekste . Civiliniame kodekse jau yra įtvirtinta solidarioji atsakomybė. Administracinių teismų praktikos suvienodinimas yra ne įstatymų leidėjo, bet Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo funkcija.
Siūlomas įstatymas sudartytų prielaidas mokesčių administravime pažeisti proporcingumo ir teisingumo principus, faktiškai sukurtų atsakomybės be kaltės sistemą, o dėl savo neaiškumo ir interpretavimo galimybių sudarytų sąlygas piktnaudžiauti administraciniais įgaliojimais. Šio įstatymo Projekto nuostatų interpretavimo ir taikymo akivaizdoje valstybė visą PVM dėl nesąžiningų mokesčių mokėtojų nesumokėto mokesčio riziką nuo biudžeto perkeltų kitiems mokėtojams, dėl ko teisinio ir finansinio saugumo netektų visi veiklą vykdantys PVM mokėtojai. Nepritarti. Iš dalies pritarti. Projekto normos atskleistinos per tikslinį, loginį ir sisteminį jų turinio aiškinimą: (pvz., žinojimas/turėjimas žinoti yra siejamas tik su konkrečiu sandoriu, kuriame dalyvauja konkretūs asmenys ir kurio metu „grandinėle“ keliauja tos pačios prekės/paslaugos; solidarioji atsakomybė taikoma tik konkretiems sandoriams, kuriuos asmenys sudarė/dalyvavo šiuose sandoriuose). Be to, Projekto nuostatų turinys atskleistinas (bus atskleistas) šiais būdais: per kartu su Projektu pateiktą medžiagą (Aiškinamojo rašto nuostatas); per Projekto nuostatų komentarus, VMI patvirtinus ir paskelbus atitinkamų PVM įstatymo pataisų komentarus; per Projekto nuostatų taikymo praktiką (protingumo kriterijų VMI veikloje; teisminius ginčus). Mokesčių mokėtojo prievolė domėtis verslo partneriais grindžiama Projekto nuostatomis, taip pat natūraliu ir logišku poreikiu domėtis verslo partneriais. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį: po žodžių„ žinojo arba“ įrašyti žodžius „įrodyta, jog“.
Aplinkybės, kuriomis remiantis VMI konstatuos asmens žinojimą/turėjimą žinoti, bus konkrečių objektyvių aplinkybių nustatymas (dalyvavimas konkrečiuose civiliniuose santykiuose; tiesioginiai dalykiniai ryšiai su PVM siekiančiu išvengti asmeniu; žinojimas/turėjimas žinoti, kad konkretus šių santykių dalyvis nesumokės PVM; rezultatas – nesumokėtas PVM). Konkretus žinojimo/turėjimo žinoti turinys atsiskleis per praktiką (VMI taikomą protingumo kriterijų; teisminius ginčus). Žinoma, jeigu VMI asmens žinojimo/turėjimo žinoti neįrodys (mokesčių mokėtojas pateiks neabejotinus įrodymus/argumentus, kad jis nežinojo ir neturėjo žinoti, kad PVM mokėtojas
“pradings” ir PVM nebus sumokėtas), tokiam asmeniui nebus pritaikyta
solidarioji atsakomybė. Dėl solidariosios atsakomybės kaip civilinėje teisėje įteisintos galimybės . Civilinio kodekso 1.1. straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad „turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai , taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais“. Taigi Civilinio kodekso nuostatos, įteisinančios solidariąją atsakomybę, gali būti taikomos tik tokiu atveju, jeigu viešojoje teisėje (mokesčių teisėje) nėra analogiško turinio normų. Priėmus Projektą, minėtosios Civilinio kodekso normos nebegalės būti taikomos, taigi ir kolizijos šiuo atveju nebus.
Kaip minėta Aiškinamajame rašte, teismų praktika skirtingai traktuoja VMI teisę taikyti solidariąją asmenų (PVM mokėtojų) atsakomybę. Priėmus Projektą, pagrindas šioms abejonėms bus panaikintas. Dėl teismų praktikos suvienodinimo . Projektu siekiama ne tiek suvienodinti teismų praktiką (išvestinis dalykas), kiek įtvirtinti aiškiai apibrėžtas viešosios teisės subjektų teises - neabejotiną VMI teisę taikyti solidariąją atsakomybę nesąžiningiems asmenims (pirminis dalykas), o tai jau yra įstatymų leidėjo, o ne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prerogatyva. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2014-05-30 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos ¡statymo (2002 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. IX-904 redakcija) 8 straipsnio (2008 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. X-1571redakcija) 2 dalies nuostatomis, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2014-05-14 prašymą Nr. S-2014-4118, atlikome Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 28, 41, 55, 61, 68, 87, 89, 101, 10413 1042, 110, 111, 129, 131,
straipsniu bei 56, 57, 58, 59, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIP-1742 (toliau - Mokesčių administravimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 35 straipsnio pakeitimo ir papildymo 901 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1743 (toliau – PVM įstatymo projektas) antikorupcinį vertinimą. Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad teikiamais projektais siekiama pažaboti kontrabandą bei šešėlinį verslą ir pertvarkyti mokesčių sistemą.
Projektais siūloma mokesčių mokėtojams ir tretiesiems asmenims nustatyti prievolę periodiškai teikti informaciją mokesčių administratoriui apie asmenų pajamas, turtą, turimas sąskaitas, išlaidas, finansines operacijas, pinigines lėšas. Taip pat siūloma nustatyti solidarią atsakomybę pridėtinės vertės mokesčių mokėtojams tais atvejais, kai jie žinojo arba privalėjo žinoti, kad pridėtinės vertės mokestis bus nesumokėtas. PVM įstatymo projektu keičiamame 35 straipsnyje siūloma sutrumpinti maksimalų prekių išgabenimo terminą per kurį nemokamas pridėtinės vertės mokestis nuo 1 mėnesio iki 7 dienų. Tačiau šiame straipsnyje nustatyta, kad „<... dėl objektyvių aplinkybių gali būti nustatytas ir ilgesnis išgabenimo terminas.“ Ši nuostata yra ydinga antikorupciniu požiūriu šiais aspektais:
dėl ilgesnio prekių išgabenimo termino nustatymo, nors ir esant objektyvioms aplinkybėms, jo nenustatyti. 2. Iš įstatymo nuostatų neaišku, kokioms objektyvioms aplinkybėms esant gali būti nustatomas ilgesnis išgabenimo terminas. Kadangi termino sutrumpinimas gali padidinti prašymų nustatyti ilgesnį išgabenimo terminą kiekį, todėl termino nustatymo procedūra ir kriterijai (šiuo atveju - objektyvios aplinkybės), kuriems esant gali būti nustatomas ilgesnis išgabenimo terminas turi būti aiškūs. PVM įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Muitinės departamentas) kartu su centriniu mokesčio administratoriumi.
Vertinimo metu analizuojant Importuotų ir tiekiamų į kitą Europos Sąjungos valstybę narę prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu taisykles1 , kuriomis įgyvendinamos šio straipsnio nuostatos nustatyta, kad objektyvios aplinkybės ar kiti kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų priimamas sprendimas dėl ilgesnio prekių išgabenimo termino nustatymo, nereglamentuojamos. 3. Analizuojamuose teisės aktuose nėra nustatytas maksimalus ilgesnis terminas, kuris gali būti nustatomas prekių išgabenimui. Kadangi sutrumpinus maksimalius prekių išgabenimo terminus, per kuriuos nemokamas pridėtinės vertės mokestis nuo 1 mėnesio iki 7 dienų galimai padaugėtų prašymų nustatyti jį ilgesnį, o termino nustatymo kriterijai ir maksimalūs prekių išgabenimo terminai nereglamentuoti teisės aktuose ir sprendimus dėl ilgesnio prekių išgabenimo termino nustatymo muitinės įstaigos priima savo nuožiūra, o nenustačius ilgesnių prekių išvežimo terminų, jos apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu, kurį turi sumokėti importuotojas, taip sudaromos sąlygos korupcijos rizikos veiksniams, todėl siekdami skaidraus prekių išgabenimo termino nustatymo siūlome tobulinti teisės aktų nuostatas. Prašome per tris mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip buvo atsižvelgta į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktus pasiūlymus. 1 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1B439/VA-71 patvirtintos Importuotų ir tiekiamų j kitą Europos Sąjungos valstybę narę prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu taisyklės.
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 1B-773/VA-Í19 dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio
tiekiamų į kitą Europos Sąjungos valstybę narę prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. I Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. 1B-81 l/VA-84 dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. [ balandžio
į kitą Europos Sąjungos valstybę narę prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. Pritarti. Atsižvelgiant į tai, kad objektyvių aplinkybių sąrašą, į kurias atsižvelgiant bus galima pratęsti prekių išgabenimo terminą, remdamasis pagal galiojančią PVM įstatymo redakciją suteiktais įgaliojimais, nustatys Muitinės departamentas Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio nuostatos taikomos, jeigu importuotojas yra registruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje, o prekės išgabenamos į kitą valstybę narę per terminą, ne ilgesnį kaip
7 dienos nuo apmokestinimo momento, nurodyto šio Įstatymo 14 straipsnio 12 arba 13 dalyje, dienos. Dėl objektyvių aplinkybių gali būti nustatytas ir Ilgesnis išgabenimo terminas nustatomas tik kai yra objektyvios aplinkybės, tačiau terminas negali būti ilgesnis negu du mėnesiai. “
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms . 8. Balsavimo rezultatai: už - 8; prieš - 0; susilaikė - 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Antanas Nesteckis, Andrius Kubilius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas