Projektas Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo NR. IX-2112 28, 41, 55, 61, 68, 87, 89, 101, 1041 , 1042 , 110, 111, 129, 131, 154 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 551 straipsniu bei 56, 57, 58, 59, 60
įstatymas 2014 m. d. Vilnius
Pakeisti 28 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją
nustato centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į atitinkamų tarptautinių sutarčių ar susitarimų nuostatas ir asmens duomenų apsaugai taikomus reikalavimus. “
Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„41 straipsnis. Paaiškinimų apie turto įsigijimo ir pajamų
gavimo šaltinius pateikimas
per 10 dienų (jei mokesčių administratorius nenustato ilgesnio termino) nuo šio Įstatymo 33 straipsnio 13 punkte minimo mokesčių administratoriaus nurodymo įteikimo dienos pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti. 2. Turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai, mokesčių administratoriui pareikalavus, pagrindžiami įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorius patvirtinančiais dokumentais, kitais juridinę galią turinčiais dokumentais. Sandorius patvirtinančiuose dokumentuose, kituose juridinę galią turinčiuose dokumentuose turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys nustatyti lėšas išmokėjusio asmens tapatybę. “
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,55 straipsnis. Informacijos apie atidarytas ir uždarytas sąskaitas pateikimas Finansų rinkos dalyvių teikiama informacija 1.
Kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos privalo pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie Lietuvos ir užsienio juridinių asmenų (jų filialų ir atstovybių) bei fizinių asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas. Informacija pateikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo ar uždarymo dienos arba kitais kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos ir centrinio mokesčių administratoriaus tarpusavio sutartyje nustatytais būdais ir terminais. 1. Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme, privalo centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, jų apyvartas ir likučius, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo įmokas, pensijų draudimo įmokas, taip pat kitą informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikėjus, duomenų rūšis ir mąstą, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 551 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „551 straipsnis. Kita trečiųjų asmenų teikiama informacija
per metus pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas ir iš fizinių asmenų gautas paskolas bei jų dydį centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais, išskyrus atvejus, kai ši informacija teikiama šio Įstatymo 55 straipsnio nustatyta tvarka. 2.
profesinio mokymo įstaigos privalo kartą per metus pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie fizinių asmenų (fizinių asmenų naudai) sumokėtas už profesinį mokymą ir (ar) studijas, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat už doktorantūros bei meno aspirantūros studijas sumas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. 3. Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie iš jų dalyvių – fizinių asmenų– gautus piniginius įnašus (įskaitant įnašus nuostoliams padengti), kai vieno fizinio asmens per vienus kalendorinius metus įnešta suma yra ne mažesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų. Informacija pateikiama kartą per metus centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. 4. Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie įsiskolinimus fiziniams asmenims už šių asmenų juridinio asmens vardu patirtas išlaidas ir fizinių asmenų įsiskolinimus už iš to juridinio asmens atsiskaitytinai gautas išmokas, jeigu įsiskolinimas vienam fiziniam asmeniui arba vieno fizinio asmens įsiskolinimas kalendorinių metų gruodžio 31 d. yra ne mažesnis kaip penkiasdešimt tūkstančių litų. Informacija pateikiama kartą per metus centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. 5. Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie užsienio juridinių asmenų jiems suteiktas paslaugas Lietuvoje, jeigu pagal vieną sandorį arba pagal keletą per vienus kalendorinius metus su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių gautų paslaugų vertė yra ne mažesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų. Informacija pateikiama kartą per metus centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. 6.
Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie kiekvieną nenuolatinį Lietuvos gyventoją, dirbantį šiame juridiniame asmenyje Lietuvoje pagal laikinojo įdarbinimo sutartį, sudarytą su užsienio valstybės juridiniu asmeniu. Informacija pateikiama centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.“
galios Pripažinti netekusiais galios 56, 57, 58, 59, 60 straipsnius.
pateikimas
įstaigas) privalo kartą per metus pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas ir iš fizinių asmenų gautas paskolas bei jų dydį centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. 2. Kredito įstaigos privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie fiziniams asmenims suteiktas, taip pat jų grąžintas gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti paskolas bei jų dydį ir už šias paskolas fizinių asmenų sumokėtas palūkanų sumas. Informacija pateikiama kartą per metus centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. 3. Finansų įstaigos, kaip ši sąvoka apibrėžta Finansų įstaigų įstatyme, privalo kartą per metus pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie fizinių asmenų sumokėtas sumas (išskiriant palūkanas) už gyvenamojo būsto lizingą (finansinę nuomą) centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. 57 straipsnis. Informacijos apie įsigytus vertybinius popierius pateikimas Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai privalo kartą per metus pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie asmenų įsigytus vertybinius popierius centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. 58 straipsnis.
Lietuvos Respublikoje įregistruotos mokslo ir studijų įstaigos privalo kartą per metus pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie fizinių asmenų (fizinių asmenų naudai) sumokėtas už studijas, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat už doktorantūros bei meno aspirantūros studijas sumas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. 59 straipsnis. Informacijos apie sumokėtas gyvybės draudimo įmokas pateikimas Lietuvos Respublikoje įregistruotos draudimo įmonės privalo kartą per metus pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie fizinių asmenų (fizinių asmenų naudai) sumokėtų gyvybės draudimo įmokų sumas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. 60 straipsnis. Informacijos apie pensijų draudimo įmokas pateikimas Lietuvos Respublikoje įregistruoti pensijų draudimo įmokas priimantys fondai privalo kartą per metus pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie asmenų (jų naudai) sumokėtų pensijų draudimo įmokų sumas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.“
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis. Informacijos, būtinos Europos Bendrijos Tarybos direktyvai 2003/48/EB ir tarptautinėms sutartims ar susitarimams įgyvendinti, pateikimas Tretieji asmenys privalo centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją, būtiną Europos Bendrijos Tarybos direktyvai 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo ir tarptautinių sutarčių ar susitarimų nuostatoms dėl keitimosi mokestine informacija įgyvendinti. Pateiktinų duomenų sąrašą bei juos privalančių teikti subjektų kategorijas, atsižvelgdama į minėtosios direktyvos ir tarptautinių sutarčių ar susitarimų nuostatas, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
1Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.“
2Papildyti 68 straipsnį nauja 3 dalimi:
„
deklaraciją likus mažiau kaip 90 dienų iki šio straipsnio 1 dalyje numatyto mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) termino pabaigos, mokesčių administratorius gali patikrinti šioje deklaracijoje deklaruoto mokesčio apskaičiavimo teisingumą ir jį perskaičiuoti neatsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu patikrinimą pradeda ne vėliau kaip per 90 dienų nuo šios deklaracijos pateikimo dienos. “
2Buvusias 68 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis. 8 straipsnis. 87 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusia galios 87 straipsnio 2 dalį. „2. Mokestį išskaičiuojančio asmens permokėtos gyventojų pajamų mokesčio sumos gali būti įskaitomos tik gyventojų pajamų mokesčiui bei su juo susijusioms sumoms padengti ir tik tuo atveju, jeigu jos nesusidarė dėl per daug išskaityto pajamų mokesčio .“
Papildyti 89 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „
mokesčio. “
Pakeisti 101 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Mokestinio ginčo metu priėmus sprendimą panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimą ir pavesti mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą, turto areštas lieka galioti. “
straipsnio pakeitimas
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „1041 straipsnis. Mokestinės prievolės nustatymas pagal paskutinės prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio mokesčių mokėtojo pateiktos mokesčio deklaracijos duomenis mokesčių mokėtojui nepateikus deklaracijos “. 2. Pakeisti1041 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti nedeklaruotos mokestinės
prievolės įvykdymą, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi teisę savo sprendimu nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę pagal paskutinės prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio mokesčių mokėtojo pateiktos to mokesčio deklaracijos, kurioje mokesčių mokėtojas deklaravo mokėtiną mokesčio sumą, duomenis , jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka laiku nepateikia atitinkamo mokesčio deklaracijos.
Mokestinės prievolės dydis nustatomas pagal ankstesnių mokesčių mokėtojo pateiktų to mokesčio deklaracijų duomenis ir (arba) kitą mokesčių administratoriui šio ir kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka šio mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų pateiktą informaciją. “
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali būti duodamas, jeigu
mokesčių mokėtojas arba mokesčių mokėtojo – juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo, veikdamas to juridinio asmens naudai arba interesais, buvo pripažintas kaltu arba jam buvo paskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir (ar) jo realizavimo, nelegalaus darbo, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimo, buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir teistumas neišnykęs ir nepanaikintas arba nuo tos dienos, kurią pasibaigia administracinės nuobaudos vykdymas, nėra praėję daugiau kaip vieni metai, taip pat kai mokesčių administratorius vykdo mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais taip pat gali būti duodamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, mokestinio tyrimo metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius.“
Pakeisti 110 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip,
skundo , kilus mokestiniam ginčui skundo padavimas centriniam mokesčių administratoriui ir Mokestinių ginčų komisijai stabdo
ginčijamos mokesčių, baudų ir delspinigių sumos, o tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas paduoda skundą teismui – 90 procentų , ginčijamų ginčijamos mokesčių sumos ir 100 procentų ginčijamos baudų ir delspinigių sumos priverstinį išieškojimą, taip pat atitinkamai mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti.“
Pakeisti 111 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Paaiškėjus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo
mokestį ar su juo susijusias sumas, jos grąžinamos šio Įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo gavimo dienos. Jei nepagrįstai išieškotos sumos laiku negrąžinamos, mokesčių mokėtojo naudai šio Įstatymo 87 straipsnio nustatyta tvarka yra skaičiuojamos palūkanos, jeigu atskiro mokesčio įstatymas dėl to mokesčio nenustato kitaip.
Jei pasibaigus mokestiniam ginčui paaiškėja, kad mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo dalį ginčytos mokesčio sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuojamos palūkanos už laikotarpį nuo išieškojimo dienos iki sprendimo dėl mokesčių mokėtojo skundo įsiteisėjimo dienos. “
Pripažinti netekusiomis galios 129 straipsnio 2 ir 3 dalis. „2. Su patikrinimo aktu pasirašytinai supažindinamas mokesčių mokėtojas (jo atstovas). 3. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas (jo atstovas) atsisako pasirašyti patikrinimo aktą arba mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas ar neatvyksta pasirašyti patikrinimo akto, apie tai pažymima patikrinimo akte.“
Pakeisti 131 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Mokesčių mokėtojas savo atskiru rašytiniu pareiškimu arba pasirašydamas patikrinimo aktą gali nurodyti, kad nesinaudos savo teise pateikti pastabas dėl patikrinimo akto.“
1Pakeisti 154 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą ir paveda vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir bei priimti naują sprendimą;“
2Papildyti 154 straipsnio 4 dalį 6 punktu:
„6) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą ir paveda priimti
naują sprendimą.“
mokesčių administratoriui Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir centrinis mokesčių administratorius iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, 18 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis, šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 551 straipsnio 1 ir 2 dalys, šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 3. Mokesčių mokėtojai iki 2015 m. birželio 30 d. centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi informuoti mokesčių administratorių apie po 2010 m. sausio 1 d. gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius, išskyrus atvejus, kai šie šaltiniai buvo deklaruoti paties mokesčių mokėtojo ar trečiųjų asmenų teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu mokesčių mokėtojas šio straipsnio nustatyta tvarka iki 2015 m. birželio 30 d. tokios informacijos mokesčių administratoriui nepateikia, mokesčių administratorius į vėliau mokesčių mokėtojo pateiktą informaciją neatsižvelgia ir jos nevertina. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos ir neužbaigtos mokesčių administravimo procedūros užbaigiamos pagal jų pradėjimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas Projekto Nr. XIIP-1742( 2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo NR. IX-2112 28, 41, 55, 61, 68, 87, 89, 101, 1041 , 1042 , 110, 111, 129, 131, 154 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 551 straipsniu IR 56, 57, 58, 59, 60
įstatymas 2014 m. d. Vilnius
Pakeisti 28 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją
nustato centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į atitinkamų tarptautinių sutarčių ar susitarimų nuostatas ir asmens duomenų apsaugai taikomus reikalavimus. “
Papildyti 41 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„41 straipsnis. Paaiškinimų apie turto įsigijimo ir pajamų
gavimo šaltinius pateikimas
per 10 dienų (jei mokesčių administratorius nenustato ilgesnio termino) nuo šio Įstatymo 33 straipsnio 13 punkte minimo mokesčių administratoriaus nurodymo įteikimo dienos pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti. 2. Turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai, mokesčių administratoriui pareikalavus, pagrindžiami įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorius patvirtinančiais dokumentais, kitais juridinę galią turinčiais dokumentais. Sandorius patvirtinančiuose dokumentuose, kituose juridinę galią turinčiuose dokumentuose turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys identifikuoti lėšas išmokėjusį asmenį. “
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,55 straipsnis. Informacijos apie atidarytas ir uždarytas sąskaitas pateikimas Prižiūrimų finansų rinkos dalyvių teikiama informacija 1.
Kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos privalo pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie Lietuvos ir užsienio juridinių asmenų (jų filialų ir atstovybių) bei fizinių asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas. Informacija pateikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo ar uždarymo dienos arba kitais kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos ir centrinio mokesčių administratoriaus tarpusavio sutartyje nustatytais būdais ir terminais. 1. Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, jų apyvartas ir likučius, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo įmokas, pensijų draudimo įmokas, taip pat kitą informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti. 2. Informacija apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas pateikiama raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo ar uždarymo dienos arba kitais prižiūrimo finansų rinkos dalyvio ir centrinio mokesčių administratoriaus tarpusavio sutartyje nustatytais būdais ir terminais. Kita šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama kartą per metus Vyriausybės nustatytu mastu, tvarka ir terminais.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 551 : „551 straipsnis. Kita trečiųjų asmenų teikiama informacija 1.
Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo kartą per metus pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas ir iš fizinių asmenų gautas paskolas bei jų dydį centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais, išskyrus atvejus, kai ši informacija teikiama šio Įstatymo 55 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Lietuvos Respublikoje įregistruotos mokslo ir studijų bei formaliojo profesinio mokymo įstaigos privalo kartą per metus pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie fizinių asmenų (fizinių asmenų naudai) sumokėtas įmokas už profesinį mokymą ir (ar) studijas, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat už doktorantūros ir meno aspirantūros studijas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. 3. Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie iš jų dalyvių – fizinių asmenų– gautas pinigines įmokas (įskaitant įmokas nuostoliams padengti), kai vieno fizinio asmens per vienus kalendorinius metus įmokėta suma yra ne mažesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų. Ši informacija pateikiama kartą per metus centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. 4. Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie įsiskolinimus fiziniams asmenims už šių asmenų juridinio asmens vardu patirtas išlaidas ir fizinių asmenų įsiskolinimus už iš to juridinio asmens atsiskaitytinai gautas išmokas, jeigu įsiskolinimas vienam fiziniam asmeniui arba vieno fizinio asmens įsiskolinimas kalendorinių metų gruodžio 31 dieną yra ne mažesnis kaip penkiasdešimt tūkstančių litų. Ši informacija pateikiama kartą per metus centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. 5.
pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie užsienio juridinių asmenų jiems suteiktas paslaugas Lietuvoje, jeigu pagal vieną sandorį arba pagal keletą per vienus kalendorinius metus su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių gautų paslaugų vertė yra ne mažesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų. Ši informacija pateikiama kartą per metus centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. 6. Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie kiekvieną nenuolatinį Lietuvos gyventoją, dirbantį šiame juridiniame asmenyje Lietuvoje pagal laikinojo įdarbinimo sutartį, sudarytą su užsienio valstybės juridiniu asmeniu. Ši informacija pateikiama centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.“
galios Pripažinti netekusiais galios 56, 57, 58, 59 ir 60 straipsnius.
pateikimas
kredito įstaigas) privalo kartą per metus pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas ir iš fizinių asmenų gautas paskolas bei jų dydį centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. 2. Kredito įstaigos privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie fiziniams asmenims suteiktas, taip pat jų grąžintas gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti paskolas bei jų dydį ir už šias paskolas fizinių asmenų sumokėtas palūkanų sumas. Informacija pateikiama kartą per metus centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. 3.
3Finansų įstaigos, kaip ši sąvoka apibrėžta Finansų įstaigų įstatyme,
privalo kartą per metus pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie fizinių asmenų sumokėtas sumas (išskiriant palūkanas) už gyvenamojo būsto lizingą (finansinę nuomą) centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. 57 straipsnis. Informacijos apie įsigytus vertybinius popierius pateikimas Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai privalo kartą per metus pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie asmenų įsigytus vertybinius popierius centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. 58 straipsnis. Informacijos apie įmokas už studijas pateikimas Lietuvos Respublikoje įregistruotos mokslo ir studijų įstaigos privalo kartą per metus pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie fizinių asmenų (fizinių asmenų naudai) sumokėtas už studijas, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat už doktorantūros bei meno aspirantūros studijas sumas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. 59 straipsnis. Informacijos apie sumokėtas gyvybės draudimo įmokas pateikimas Lietuvos Respublikoje įregistruotos draudimo įmonės privalo kartą per metus pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie fizinių asmenų (fizinių asmenų naudai) sumokėtų gyvybės draudimo įmokų sumas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. 60 straipsnis. Informacijos apie pensijų draudimo įmokas pateikimas Lietuvos Respublikoje įregistruoti pensijų draudimo įmokas priimantys fondai privalo kartą per metus pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie asmenų (jų naudai) sumokėtų pensijų draudimo įmokų sumas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.“
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis.
Informacijos, būtinos Europos Bendrijos Tarybos direktyvai 2003/48/EB ir tarptautinėms sutartims ar susitarimams įgyvendinti, pateikimas Tretieji asmenys privalo centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją, būtiną Europos Bendrijos Tarybos direktyvai 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo ir tarptautinių sutarčių ar susitarimų nuostatoms dėl keitimosi mokestine informacija įgyvendinti. Pateiktinų duomenų sąrašą bei ir juos privalančių teikti subjektų kategorijas, atsižvelgdama į minėtosios nurodytos direktyvos ir tarptautinių sutarčių ar susitarimų nuostatas, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
1Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.“
2Papildyti 68 straipsnį nauja 3 dalimi:
„
mokesčio deklaraciją likus mažiau kaip 90 dienų iki šio straipsnio 1 dalyje numatyto mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) termino pabaigos, mokesčių administratorius gali patikrinti šioje deklaracijoje deklaruoto mokesčio apskaičiavimo teisingumą ir jį perskaičiuoti neatsižvelgdamas į šio straipsnio
vėliau kaip per 90 dienų nuo šios deklaracijos pateikimo dienos. “
2Buvusias 68 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis. 8 straipsnis. 87 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusia galios 87 straipsnio 2 dalį. „2.
„2. Mokestį išskaičiuojančio asmens permokėtos gyventojų pajamų mokesčio sumos
gali būti įskaitomos tik gyventojų pajamų mokesčiui bei su juo susijusioms sumoms padengti ir tik tuo atveju, jeigu jos nesusidarė dėl per daug išskaityto pajamų mokesčio .“
Papildyti 89 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „
nedeklaruojamo mokesčio. “
Pakeisti 101 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas
atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Mokestinio ginčo metu priėmus sprendimą panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimą ir pavesti mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą, turto areštas lieka galioti. “
straipsnio pakeitimas
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „1041 straipsnis. Mokestinės prievolės nustatymas pagal paskutinės prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio mokesčių mokėtojo pateiktos mokesčio deklaracijos duomenis mokesčių mokėtojui nepateikus deklaracijos “. 2. Pakeisti1041 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti, kad būtų įvykdyta nedeklaruot
administratoriaus nustatyta tvarka turi teisę savo sprendimu nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę pagal paskutinės prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio mokesčių mokėtojo pateiktos to mokesčio deklaracijos, kurioje mokesčių mokėtojas deklaravo mokėtiną mokesčio sumą, duomenis , jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka laiku nepateikia atitinkamo mokesčio deklaracijos. Mokestinės prievolės dydis nustatomas pagal ankstesnių mokesčių mokėtojo pateiktų to mokesčio deklaracijų duomenis ir (arba) kitą mokesčių administratoriui šio ir kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka šio mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų pateiktą informaciją. “
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali būti duodamas, jeigu
mokesčių mokėtojas arba mokesčių mokėtojo – juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo, veikdamas to juridinio asmens naudai arba interesais, buvo
buvo paskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir (ar) jo realizavimo, nelegalaus darbo, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimo, buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir teistumas neišnykęs ir nepanaikintas arba nuo tos dienos, kurią pasibaigia administracinės nuobaudos vykdymas, nėra praėję daugiau kaip vieni metai, taip pat kai mokesčių administratorius vykdo mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais taip pat gali būti duodamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, mokestinio tyrimo metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius.“
Pakeisti 110 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip,
skundo , kilus mokestiniam ginčui skundo padavimas centriniam mokesčių administratoriui ir Mokestinių ginčų komisijai stabdo
ginčijamos mokesčių, baudų ir delspinigių sumos, o tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas paduoda skundą teismui – 90 procentų , ginčijamų ginčijamos mokesčių sumos ir 100 procentų ginčijamos baudų ir delspinigių sumos priverstinį išieškojimą, taip pat atitinkamai mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti.“
Pakeisti 111 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„111 straipsnis. Nepagrįstai priverstinai išieškotų sumų grąžinimas
Paaiškėjus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo mokestį ar su juo susijusias sumas, jos grąžinamos šio Įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo gavimo dienos. Jei gu nepagrįstai išieškotos sumos laiku negrąžinamos, mokesčių mokėtojo naudai šio Įstatymo 87 straipsn io yje nustatyta tvarka yra skaičiuojamos palūkanos, jeigu atskiro mokesčio įstatymas dėl to mokesčio nenustato kitaip.
Jeigu pasibaigus mokestiniam ginčui paaiškėja, kad mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo dalį ginčytos mokesčio sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuojamos palūkanos už laikotarpį nuo išieškojimo dienos iki sprendimo dėl mokesčių mokėtojo skundo įsiteisėjimo dienos. “
Pripažinti netekusiomis galios 129 straipsnio 2 ir 3 dalis. „2. Su patikrinimo aktu pasirašytinai supažindinamas mokesčių mokėtojas (jo atstovas). 3. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas (jo atstovas) atsisako pasirašyti patikrinimo aktą arba mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas ar neatvyksta pasirašyti patikrinimo akto, apie tai pažymima patikrinimo akte.“
Pakeisti 131 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Mokesčių mokėtojas savo atskiru rašytiniu pareiškimu arba pasirašydamas patikrinimo aktą gali nurodyti, kad nesinaudos savo teise pateikti pastabas dėl patikrinimo akto.“
1Pakeisti 154 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą ir paveda vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir bei priimti naują sprendimą;“. 2. Papildyti 154 straipsnio 4 dalį 6 punktu:
„6) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą ir paveda priimti
naują sprendimą.“
mokesčių administratoriui Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir centrinis mokesčių administratorius iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
d. 2.
Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 551 straipsnio 1 ir 2 dalys ir šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 3. Mokesčių mokėtojai iki 2015 m. birželio 30 d. centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi informuoti mokesčių administratorių apie po 2010 m. sausio 1 d. gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius, išskyrus atvejus, kai šie šaltiniai buvo deklaruoti paties mokesčių mokėtojo ar trečiųjų asmenų teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu mokesčių mokėtojas šiame straipsnyje nustatyta tvarka iki 2015 m. birželio 30 d. tokios informacijos mokesčių administratoriui nepateikia, mokesčių administratorius į vėliau mokesčių mokėtojo pateiktą informaciją neatsižvelgia ir jos nevertina. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos ir neužbaigtos mokesčių administravimo procedūros užbaigiamos pagal jų pradėjimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
mokesčių administravimo įstatymo NR. IX-2112 28, 41, 55, 61, 68, 87, 89, 101, 1041 , 1042 , 110, 111, 129, 131, 154 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 551 straipsniu bei 56, 57, 58, 59, 60 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS įstatymo
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 28, 41, 55, 61, 68, 87, 89, 101,1041
pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas (toliau – projektas) parengtas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 931 patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 metų veiklos prioritetų kryptis:
„Kontrabandos ir šešėlinio verslo pažabojimas“ ir „Mokesčių sistemos pertvarka“. Įgyvendinant pastarąją kryptį numatyta „parengti teisės aktų, nustatančių mokesčių
apskaičiavimo, mokėjimo ir administravimo tvarką, pataisų projektus, daugiausiai dėmesio skiriant mokesčių administravimo tobulinimui“. Konkrečios projekto nuostatos inicijuojamos dėl šių priežasčių:
administravimo veiksnių – sklandus informacijos, reikšmingos nedeklaruotoms pajamoms ir nepagrįstiems turto įsigijimo šaltiniams nustatyti, mokestinei prievolei nustatyti ir tinkamam jos vykdymui užtikrinti, bendradarbiavimui su kitų šalių mokesčių administracijomis, taip pat kitoms mokesčių administratoriaus funkcijoms vykdyti, pateikimo mokesčių administratoriui procesas.
Nors šiuo metu Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) yra numatyti platūs mokesčių administratoriaus įgaliojimai gauti minėtą informaciją iš mokesčių mokėtojų ir trečiųjų asmenų ir šios informacijos aprėptis yra pakankama, esamas reglamentavimas nesudaro visų prielaidų užtikrinti optimalų mokesčių administratoriaus funkcijoms vykdyti būtinos periodinės standartizuotos informacijos, kuri ypač svarbi analizuojant mokesčių nedeklaravimo ir nemokėjimo riziką, pateikimą. Svarbu pažymėti, kad standartizuotos informacijos poreikis svarbus ne tik vidiniam mokesčių administravimui, tačiau yra susijęs su artimiausiu metu ES ir pasaulyje įvyksiančiomis permainomis, susijusiomis su mokesčių surinkimui svarbios informacijos automatiniu apsikeitimu tarp skirtingų šalių mokesčių administratorių. Valstybių bendradarbiavimo mechanizmas, kuriam įgyvendinti būtina užtikrinti aptariamos informacijos gavimą ir kuris taps tarptautiniu daugiašaliu standartu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) lygiu (patvirtintas pasaulinis automatinių mainų standartas, kuris yra labai artimas ir JAV užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto (FATCA) pagrindu sudaromiems susitarimams su JAV), atsispindi G5 iniciatyvose ir ES mastu svarstomuose Administracinio bendradarbiavimo mokesčių srityje direktyvos papildymuose. Pasaulinis proveržis automatinių mokesčių informacijos mainų srityje numatomas nuo 2015 metų, faktiškai pradėjus taikyti FATCA pagrindu sudarytus susitarimus (atitinkamą susitarimą su JAV Lietuva turėtų pasirašyti 2014 metais).
Svarbu tai, kad, siekdama pasinaudoti pasaulinio automatinių mainų standarto teikiamomis galimybėmis ir gauti iš trečiųjų šalių mokesčių surinkimui labai svarbią informaciją apie Lietuvos mokesčių mokėtojus, Lietuva turi laikytis abipusiškumo principo ir užtikrinti analogiškos informacijos apie kitų šalių mokesčių mokėtojus teikimą tų šalių mokesčių administracijoms. Atsižvelgiant į tai, turi būti sudarytos optimalios sąlygos mokesčių administratoriui gauti atitinkamą standartizuotą informaciją iš Lietuvos subjektų. 1.2. Mokesčių administravimo praktikoje nustatomi gana dažni piktnaudžiavimo atvejai, kai nesąžiningi mokėtojai – fiziniai asmenys – bando nepagrįstą praturtėjimą pagrįsti akivaizdžiai fiktyviais dokumentais arba tikrovės neatitinkančiais paaiškinimais, kuriuos mokesčių administratorius privalo paneigti. Kadangi teisės aktai iš esmės nenumato gyventojams prievolės saugoti su vykdomais sandoriais, gaunamomis pajamomis ir patiriamomis išlaidomis susijusių dokumentų, gyventojai, kontrolės veiksmų metu gavę mokesčių administratoriaus nurodymą pagrįsti pajamų šaltinius turtui įsigyti, pateikia paskolų iš fizinių asmenų raštelius, paaiškinimus, kad pajamos gautos iš neva vykdytos veiklos prieš daugelį metų ir pan. Dėl tokio nelygiaverčio įrodymų pateikimo pareigos paskirstymo nėra sudaromos visos prielaidos tinkamai įvertinti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių pagrįstumo, patikrinti gyventojo informacijos su kitų šaltinių duomenimis, atitinkamai nustatyti teisingos mokestinės prievolės, be to, mokesčių administratorius turi naudoti neproporcingai daug administracinių išteklių abejotiniems paaiškinimams paneigti, užsitęsia patikrinimų ir mokestinių ginčų procedūros. 1.3.
nustatomi atvejai, kai mokesčių mokėtojai patikslina praėjusio laikotarpio mokesčių deklaracijas prieš pat šio mokesčio perskaičiavimo senaties terminą. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) duomenimis pagal 2012 m. gruodžio mėn. pateiktas patikslintas 2007 m. pridėtinės vertės ir pelno mokesčių deklaracijas į biudžetą mokėtina suma sumažėjo 2,07 mln. Lt. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą ir mokesčių mokėtojui, ir mokesčių administratoriui yra numatyti vienodi mokesčių apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminai. Toks reglamentavimas nesudaro prielaidų mokesčių administratoriui perskaičiuoti patikslintose mokesčių deklaracijose nurodytos mokestinės prievolės, nes deklaracijas patikslinus paskutinėmis senaties termino dienomis, objektyviai nepakanka laiko jas patikrinti ir nustatyti galimai piktnaudžiaujant sumažintą mokėtiną (padidintą grąžintiną) mokestį. 1.4. Dažnas reiškinys yra piktnaudžiaujant teise inicijuotas mokestinis ginčas, kuriuo siekiama vien tik atidėti mokesčių mokėjimą. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą pradėjus šį procesą mokesčių išieškojimas sustabdomas, o valstybės lėšos ir žmogiškieji ištekliai neefektyviai skiriami ilgam bylinėjimuisi. Tai, kad mokestiniai ginčai gana dažnai inicijuojami nepagrįstai, rodo VMI prie FM pateikta statistika: VMI prie FM
atveju mokestinis ginčas pasiekė teismą, 2011 m. atitinkamai iš 271 skundo 153 pasiekė teismą, 2012 m. iš 258 skundų 136 pasiekė teismą, o mokesčių administratoriaus Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – LVAT) laimėtos bylos atitinkamai sudaro 2010 m. – 78 proc., 2011 m. – 83 proc., 2012 m. – 79 proc., tačiau išieškojimo pagal laimėtas bylas procentas gana žemas (pvz., pagal 2013 metais LVAT laimėtas bylas yra išieškota apie 30 procentų mokestinių nepriemokų).
Tai, kaip vieną iš trūkumų, kad esamu reglamentavimu nėra nustatyti saugikliai nepagrįstų mokestinių ginčų inicijavimui riboti, yra nurodęs ir Tarptautinis valiutos fondas. 1.5. Šiuo metu tam tikri specialiųjų mokesčių įstatymai nustato prievolę mokesčių mokėtojui apskaičiuoti ir sumokėti mokestį, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tokios mokestinės prievolės apskaičiavimas yra paprastas ar mokesčio suma yra fiksuota (pvz., tam tikrų asmenų mokamos sveikatos draudimo įmokos), ir siekiant nesudaryti tokių mokesčių mokėtojams nepagrįstos administracinės naštos, jiems nėra nustatyta deklaravimo prievolė. Svarbu tai, kad mokesčių administratorius daugeliu atvejų iš trečiųjų šaltinių gauna patikimą informaciją ir žino tikslų mokėtino mokesčio dydį, tačiau pagal dabar galiojančias MAĮ nuostatas neturi teisės paraginti mokesčių mokėtojo sumokėti tokį mokestį, o nesumokėjus – pradėti to mokesčio išieškojimą. 1.6. MAĮ 104-1 straipsnyje nustatytas vienas iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų – mokesčių administratoriui suteikta teisė savo sprendimu nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę pagal paskutinės prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio mokesčių mokėtojo pateiktos deklaracijos duomenis, jeigu mokesčių mokėtojas laiku nepateikia atitinkamo mokesčio deklaracijos.
Mokesčių administravimo praktikoje nereti atvejai, kai mokesčių administratorius iš trečiųjų šaltinių yra gavęs duomenų apie mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydį, leidžiančių nustatyti tikslesnę mokestinę prievolę, negu anksčiau pateiktos deklaracijos duomenys, be to, būna atvejų, kai mokesčių mokėtojas apskritai nėra pateikęs jokios ankstesnio laikotarpio deklaracijos. Todėl toks reglamentavimas riboja minėto mokestinės prievolės užtikrinimo būdo taikymo galimybes ir nesudaro optimalių prielaidų nustatyti kuo tikslesnės nedeklaruotos mokestinės prievolės. 1.7. MAĮ 104-2 straipsnyje nustatyti atvejai, kada mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinės prievolės vykdymą, duoda mokesčių mokėtojui nurodymą atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Nustatyti atvejai neapima visų atvejų, kai mokesčių administratorius nustato pagrįstą riziką, kad mokesčių mokėtojas, nors ir turėdamas lėšų, gali nevykdyti mokestinės prievolės. Praktikoje susiduriama su situacija, kai mokesčių administratorius pradeda išieškojimo veiksmus mokėtojo atžvilgiu ir MAĮ nustatyta tvarka duoda nurodymus kredito įstaigoms, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (-ų), tačiau mokesčių mokėtojui lieka galimybė atsiskaityti grynaisiais pinigais, todėl tokia mokesčių administratoriaus taikoma užtikrinimo priemonė nėra pakankama.
Taip pat pažymėtina, kad rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius, nustatoma ir mokestinio tyrimo metu, tačiau tokiu atveju dabartinis reglamentavimas nesuteikia teisės mokesčių administratoriui nurodyti mokesčių mokėtojui atsiskaityti tik negrynaisiais. Taigi, esamas reglamentavimas nesudaro visų prielaidų efektyviai taikyti MAĮ 104-2 straipsnyje nustatyto mokestinės prievolės užtikrinimo būdo. 1.8. Šiuo metu dėl MAĮ nustatyto apribojimo įskaityti gyventojų pajamų mokesčio permoką kitų mokesčių nepriemokoms padengti susidaro situacija, kai mokesčių mokėtojas (išskaičiuojantis asmuo), nors ir yra sumokėjęs per daug gyventojų pajamų mokesčio, permokos negali panaudoti kitų mokesčių nepriemokai dengti, o privalo jas padengti savo apyvartinėmis lėšomis. 1.9. Dabartinis reglamentavimas, nustatantis, kad mokesčių mokėtojas turi būti pasirašytinai supažindinamas su patikrinimo aktu, nebeatitinka dabartinės situacijos, kai didelė dalis mokesčių administratoriaus paslaugų yra perkeltos (perkeliamos) į elektroninę erdvę, nėra sudaroma sąlygų sparčiau elektroninėje erdvėje atlikti kontrolės procedūrų. VMI prie FM, vykdydama Mokesčių mokėtojų elektroninio švietimo, konsultavimo ir informavimo sistemos sukūrimo projektą, numatė elektroniniu būdu teikti mokėtojui dokumentus, susijusius su kontrolės procedūromis.
Todėl kontrolės procedūrų dokumentų teikimą mokesčių mokėtojui perkeliant į elektroninę erdvę svarbu, kad visų kontrolės dokumentų įteikimo procesas būtų vienodas, kiek galima paprastesnis ir nereikalautų nei mokesčių mokėtojo, nei mokesčių administratoriaus papildomų išteklių (pvz., palikus galioti dabartinę nuostatą dėl patikrinimo akto pasirašymo turėtų būti reikalaujama, kad mokėtojai, jei jie būtų minėtos informacinės sistemos naudotojai, patikrinimo aktus pasirašytų elektroniniu parašu). 1.10. Pagal šiuo metu galiojančias MAĮ nuostatas centriniam mokesčių administratoriui pavedus atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, lieka nepakankamai reglamentuota teisinė situacija dėl pirmojo sprendimo, kuris buvo skundžiamas, galiojimo. Projekto tikslai ir uždaviniai:
Optimizuoti informacijos, reikšmingos nedeklaruotoms pajamoms ir nepagrįstiems turto įsigijimo šaltiniams nustatyti, mokestinei prievolei nustatyti ir tinkamam jos vykdymui užtikrinti, bendradarbiavimui su kitų šalių mokesčių administracijomis, taip pat kitoms mokesčių administratoriaus funkcijoms vykdyti, pateikimo mokesčių administratoriui procesą, aiškiai reglamentuojant standartizuotos informacijos pateikimą ir nustatant kitų šalių mokesčių administracijoms teikiamų asmens duomenų apsaugos užtikrinimą. 2. Pašalinti dažniausiai praktikoje pasitaikančius nesąžiningo naudojimosi teisėmis atvejus, kai teisingas ir savalaikis apmokestinimas ir mokesčių išieškojimas dėl formalių kliūčių tampa neproporcingai apsunkintas, lygiaverčiai paskirstant mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo įrodymų pateikimo pareigą, apribojant nepagrįstų mokestinių ginčų inicijavimą ir galimybes išvengti mokesčių piktnaudžiaujant teise tikslinti deklaracijas. 3.
nedeklaruojamus ir nedeklaruotus mokesčius, papildant atvejų sąrašą, kai įteikiamas raginimas sumokėti mokestį geruoju, ir nustatant papildomas mokestinės prievolės užtikrinimo sąlygas. 4. Optimizuoti kitas mokesčių administravimo procedūras, atsisakant apribojimo įskaityti gyventojų pajamų mokesčio permokas kitų mokesčių nepriemokoms padengti, supaprastinant mokesčių mokėtojų supažindinimą su patikrinimo rezultatais, aiškiau reglamentuojant spendimų mokestiniuose ginčuose priėmimą. 2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą rengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių departamento (direktorė – Jūratė Laurikėnaitė) Mokesčių administravimo skyriaus (vedėjas – Paulius Majauskas), vedėjo pavaduotoja Ramunė Fabijonavičiutė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai
administratorius turi teisę gauti iš asmenų visą jo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, t. y. duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie vieno arba kito asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija (MAĮ 33 straipsnio 1 punktas). Trečiajame MAĮ skirsnyje reglamentuojamos trečiųjų asmenų pareigos, tarp jų – ir informacijos pateikimo. Minėta informacija turi būti pateikiama pagal atskirą mokesčių administratoriaus nurodymą, taip pat įvardytos atskirų trečiųjų asmenų kategorijos ir informacijos, kuri turi būti pateikiama periodiškai pagal nustatytą tvarką, rūšys, tačiau standartizuotai pateiktinos informacijos aprėptis nėra pakankama efektyviam mokesčių administravimui užtikrinti. 3.2.
prievolę pateikti mokesčių administratoriui paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti, tačiau nereglamentuoja, kokiais dokumentais šie šaltiniai turi būti pagrįsti. 3.3. MAĮ 68 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos, tačiau neaptaria šio senaties termino pratęsimo galimybės, jeigu mokesčių mokėtojas prieš pat senaties termino pabaigą pateikia patikslintą deklaraciją. 3.4. MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo visos ginčijamos mokestinės nepriemokos išieškojimą. 3.5. MAĮ 105 straipsnis nustato, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką atsiranda tada, kai mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčių administratoriaus raginime nurodytų sumų, deklaruoto mokesčio ir patikrinimo metu apskaičiuoto mokesčio, tačiau MAĮ 89 straipsnyje, kuriame nustatomi raginimo siuntimo atvejai, nėra numatyta galimybė paraginti mokesčių mokėtoją sumokėti mokesčių administratoriui žinomą nedeklaruojamą mokestį. 3.6. MAĮ 104-1 straipsnis nustato, kad mokesčių administratorius gali savo sprendimu nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę tik pagal paskutinės prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio mokesčių mokėtojo pateiktos deklaracijos duomenis, tačiau nesuteikia galimybės naudoti kitus turimus šaltinius tikslesnei mokestinei prievolei nustatyti. 3.7.
mokesčių mokėtojas, siekdamas užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę duoti nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais: jeigu mokesčių mokėtojas (ar vadovas, įgaliotas asmuo) buvo pripažintas kaltu arba jam buvo paskirta administracinė nuobauda už tam tikrus pažeidimus, taip pat tada, jeigu patikrinimo ir specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. 3.8. MAĮ 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gyventojų pajamų mokestis gali būti įskaitomas tik šio mokesčio nepriemokai padengti. 3.9. MAĮ 129 ir 131 straipsniuose yra įtvirtintos nuostatos, kad mokesčių mokėtojas pasirašytinai supažindinamas su patikrinimo aktu, taip pat nurodoma, kad mokesčių mokėtojas gali jo nepasirašyti, ir nustatoma mokesčių administratoriaus pareiga tai nurodyti patikrinimo akte. Pažymėtina, kad pagal MAĮ nėra reikalavimo pasirašytinai supažindinti mokesčių mokėtoją su kitais mokesčių administratoriaus sprendimais ar jam įteikiamais dokumentais. 3.10. MAĮ 154 straipsnio 4 dalies 5 punktas nustato, kad centrinis mokesčių administratorius mokestiniame ginče gali pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, tačiau neaptaria ankstesnio vietos mokesčių administratorius sprendimo galiojimo klausimų. 4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
trečiųjų asmenų informacijos teikimo pareigas. MAĮ 55 ir 551 , 61 straipsniuose įvardijama trečiųjų asmenų periodiškai teikiama informacija ir detalizuojamos šią informaciją teikiančių asmenų kategorijos.
Atsižvelgiant į tai, kad informacija būtina ne tik vidiniams administravimo poreikiams, bet ir tarptautiniams įsipareigojimams informacijos mainų srityje vykdyti, keičiamas finansų rinkų dalyvių informacinių prievolių reglamentavimas. Kadangi šios informacijos rūšys yra gana įvairios, konkrečiai jas įvardyti įstatymo lygiu nėra tikslinga ir objektyviai neįmanoma, siūloma nustatyti, kad finansų rinkų dalyviai teikia mokesčių administratoriui informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, jų apyvartas ir likučius, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo įmokas, pensijų draudimo įmokas, taip pat kitą informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti, o detaliai informacijos teikėjus, duomenų rūšis, mastą siūloma nustatyti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai. Siekiant sudaryti sąlygas tinkamai įgyvendinti šių pakeitimų nuostatas, numatoma, kad atitinkama informacija teikiama už 2016 metus ir atitinkami 55 ir 551 straipsnių pakeitimai įsigaliotų nuo 2016 metų sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad susitarimas su JAV dėl FATCA įgyvendinimo turi būti pasirašytas 2014 metais, papildomas MAĮ 61 straipsnis, sudarant prielaidas mokesčių administratoriui periodiškai pagal nustatytą tvarką jau nuo 2014 metų gauti informaciją, būtiną mainams pagal šį susitarimą. Taip pat, siekiant laiku nustatyti galimos fizinių asmenų mokestinės prievolės atsiradimą, 551 straipsnio atitinkamose dalyse siūloma nustatyti periodinį informacijos apie juridinių asmenų dalyvių – fizinių asmenų – piniginius įnašus, įsiskolinimus už iš to juridinio asmens atsiskaitytinai gautas išmokas ir juridinių asmenų įsiskolinimus fiziniams asmenims už šių asmenų juridinio asmens vardu patirtas išlaidas teikimą.
Siekiant laiku nustatyti užsienio asmenų, veikiančių per nuolatinę buveinę, tačiau jos neįregistravusių, mokestines prievoles, siūloma nustatyti periodinį informacijos apie užsienio juridinių asmenų suteiktas paslaugas Lietuvoje teikimą, taip pat, siekiant laiku nustatyti asmenis – nenuolatinius Lietuvos gyventojus, kuriems gali atsirasti prievolė patiems deklaruoti ir mokėti gyventojų pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje, mokestį, siūloma nustatyti periodinį informacijos apie nenuolatinius Lietuvos gyventojus, dirbančius pagal darbo jėgos perleidimo sutartis, sudarytas su užsienio valstybės juridiniais asmenimis, teikimą. Atsižvelgiant į proporcingumo principus ir įvertinus galimos mokesčių nemokėjimo rizikos lygį, nustatoma, kad turi būti teikiama tik reikšminga informacija, t. y., kai atitinkamų išmokų, įmokų, įsiskolinimų, sandorių vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 Lt. Įtvirtinus siūlomas nuostatas bus optimizuotas informacijos, reikšmingos nedeklaruotoms pajamoms ir nepagrįstiems turto įsigijimo šaltiniams nustatyti, mokestinei prievolei nustatyti ir tinkamam jos vykdymui užtikrinti, bendradarbiavimui su kitų šalių mokesčių administracijomis, taip pat kitoms mokesčių administratoriaus funkcijoms vykdyti, pateikimo mokesčių administratoriui procesas. 4.2.
pajamų gavimo šaltiniai turi būti pagrindžiami įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorių patvirtinimo dokumentais, kitais juridinę galią turinčiais dokumentais (analogiškai, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme). Kadangi iki šios nuostatos įsigaliojimo tokios prievolės nebuvo ir atsižvelgiant į tai, kad mokesčių perskaičiavimo senaties terminas yra penkeri metai, mokesčių mokėtojams numatoma vienkartinė informavimo prievolė apie tuos po 2010 m. sausio 1 d. gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius, kurių patikrinti su trečiaisiais asmenimis ar kita, anksčiau mokesčių mokėtoja pateikta informacija, nėra galimybės. Jeigu tokios informacijos mokesčių mokėtojas nepateiks, į vėliau jo pateiktą informaciją mokesčių administratorius neatsižvelgs ir jos nevertins. Ši nuostata proporcingai paskirstytų mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus įrodymų pateikimo naštą ir sudarytų prielaidas patikimai, patikrinus su kitais šaltiniais, įsitikinti turto ir pajamų gavimo šaltinių pagrįstumu. 4.3. MAĮ 68 straipsnyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pateikia mokesčio deklaraciją (patikslintą deklaraciją) likus mažiau nei 90 dienų iki mokesčio perskaičiavimo senaties termino, mokesčių administratorius turi teisę patikrinti ir perskaičiuoti šį naujai deklaruotą mokestį pasibaigus senaties terminui, tačiau privalo patikrinimą pradėti ne vėliau kaip likus 90 dienų iki jo pasibaigimo. Taip siekiama užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui teise tikslinti deklaraciją ir galimybei neteisėtai sumažinti mokėtiną (padidinti grąžintiną) mokestį. 4.4.
padavimas teismui stabdo ne 100 proc., o 90 proc. ginčijamo mokesčio sumos išieškojimą, kartu MAĮ 111 straipsnis papildomas nuostata, kad tuo atveju, kai pasibaigus mokestiniam ginčui paaiškėja, kad mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo dalį ginčytos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuojamos palūkanos už laikotarpį nuo išieškojimo dienos iki sprendimo dėl mokesčių mokėtojo skundo įsiteisėjimo dienos. Taip būtų apribojamas nepagrįstų mokestinių ginčų nagrinėjimo teismuose inicijavimas, taip pat nustatytas kompensavimo už nepagrįstai išieškotas sumas mechanizmas. 4.5. MAĮ 89 straipsnyje nustatoma, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatytu laiku nesumoka nedeklaruojamo mokesčio (t. y. mokesčio, kuris pagal to mokesčio įstatymą turi būti sumokamas, tačiau neturi būti pateikiama jo deklaracija), jam siunčiamas raginimas šį mokestį sumokėti. Tokia nuostata siekiama efektyviai surinkti nedeklaruojamus mokesčius: išsiuntus raginimą mokesčių mokėtojui ne tik būtų primenama apie jo prievolę sumokėti šį mokestį, tačiau jo nesumokėjus per raginime nustatytą laikotarpį mokesčių administratorius įgytų teisę šį mokestį išieškoti. 4.6. Siekiant, kad MAĮ 104-1 straipsnio pagrindu užtikrinama nedeklaruota mokestinė prievolė būtų kuo tikslesnė, tai pat siekiant sudaryti sąlygas taikyti šį užtikrinimo būdą ir tada, kai mokesčių mokėtojas apskritai nėra pateikę mokesčio deklaracijos, siūloma įvirtinti, kad mokestinė prievolė nustatoma ne tik pagal paskutinio buvusio mokestinio laikotarpio mokesčių mokėtojo pateiktos deklaracijos duomenis, bet ir pagal kitą mokesčių administratoriaus turimą informaciją. 4.7.
užtikrinimo būdą būtų galima taikyti platesne aprėptimi, ir atsižvelgiant į nustatomą mokesčių nesumokėjimo riziką, siūloma nustatyti, kad mokesčių administratorius gali duoti mokesčių mokėtojui nurodymą atsiskaityti negrynaisiais pinigais ir tuo atveju, kai vykdo mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, taip pat mokestinio tyrimo metu nustato mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. 4.8. Siekiant optimizuoti, supaprastinti, aiškiau reglamentuoti kitas mokesčių administravimo procedūras, MAĮ 87 straipsnio pakeitimu siūloma atsisakyti apribojimų dėl gyventojo pajamų mokesčio įskaitymo kitiems mokesčiams padengti; 129, 131 straipsnių pakeitimu siūloma atsisakyti reikalavimo pasirašytinai supažindinti mokesčių mokėtoją su patikrinimo aktu; 154 straipsnio pakeitimu siūloma nustatyti, kad, kai nagrinėjami mokestiniai ginčai, priimant sprendimą atlikti pakartotinį patikrinimą tuo pačiu sprendimu turi būti panaikinamas ankstesnis sprendimas; 101 straipsnio pakeitimu siūloma reglamentuoti su šiuo panaikintu sprendimu susijusio sprendimo dėl turto arešto galiojimą, t. y., nustatyti, kad tada, kai pavedamas pakartotinis patikrinimas, sprendimas dėl turto arešto lieka galioti, nes iš esmės pakartotinio patikrinimo metu nagrinėjami tie patys klausimai, kurie buvo nagrinėti pirminio patikrinimo metu, pažeidimai ir papildomos mokesčių sumos būna nustatyti priminio patikrinimo metu, o pakartotinio patikrinimo metu yra tik tikslinamas jų dydis. Nepriėmus šios nuostatos atsiranda rizika, kad laikotarpiu nuo sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo panaikinimo iki bus pradėtas kitas patikrinimas mokėtojai pasinaudos ir paslėps turtą, dėl ko sumažės arba visai neliks išieškojimo galimybių.
Pažymėtina, kad panaikinus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir pavedus atlikti pakartotinį patikrinimą, kol jis nepradėtas turto areštui MAĮ numato tik vieną pagrindą, t. y. mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio, o šis pagrindas yra nepakankamas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus projektą bus optimizuotas trečiųjų asmenų informacijos, reikšmingos nedeklaruotoms pajamoms ir nepagrįstiems turto įsigijimo šaltiniams nustatyti, mokestinei prievolei nustatyti ir tinkamam jos vykdymui užtikrinti, bendradarbiavimui su kitų šalių mokesčių administracijomis, pateikimo procesas, apriboti mokesčių mokėtojų nesąžiningo naudojimosi teisėmis atvejai, sudarytos prielaidos efektyviau surinkti nedeklaruojamus ir nedeklaruotus mokesčius, patobulintos ir supaprastintos mokesčių permokos įskaitymo, supažindinimo su patikrinimo rezultatais, sprendimų dėl mokestinių ginčų procedūros. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus projektą poveikio kriminogeninei situacijai ar korupcijos mastui nenumatoma. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus įstatymą, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir centrinis mokesčių administratorius pagal kompetenciją turės priimti teisės aktus, kuriais bus nustatomos MAĮ 55, 55-1, 61 straipsniuose nurodytos informacijos rūšys, mastas, informacijos teikimo terminai ir būdai bei ją privalančių teikti subjektų kategorijos, taip pat šios informacijos ir duomenų teikimo tvarka bei projekto 19 straipsnyje nurodyta informavimo apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius tvarka. 9. Ar projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų . Projekte sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus parengs ir iki jo įsigaliojimo priims Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, sutaupyta nebus. 13.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektas buvo pateiktas derinti Vidaus reikalų, Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms, Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, Lietuvos bankui, Lietuvos pramonininkų konfederacijai, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijai, Lietuvos bankų asociacijai, asociacijai „Lietuvos kredito unijos“, Investuotojų forumui, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai, Lietuvos prekybos įmonių asociacijai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Lietuvos draudikų asociacijai, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijai, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijai, Lietuvos finansų maklerių asociacijai, Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijai, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijai. Įvertinus Lietuvos bankų asociacijos, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir Investuotojų forumo pateiktas pastabas, neatsižvelgta į pasiūlymus, kuriais iš esmės nepritariama projekto nuostatoms dėl periodinės informacijos teikimo, dalies ginčijamo mokesčio išieškojimo ir mokesčio perskaičiavimo senaties termino pratęsimo, pateikus patikslintą mokesčio deklaraciją. Į šiuos pasiūlymui neatsižvelgta dėl projekto aiškinamajame rašte nurodytų tokio reglamentavimo nustatymo priežasčių, esamo reglamentavimo trūkumų ir teigiamų numatomo reglamentavimo pasekmių taip pat papildomų žemiai išvardytų priežasčių:
teikimo reglamentavimo.
Projekte siūlomos periodiškai teikiamos informacijos nauja aprėptis nustatyta pagal pasaulines tendencijas ir principinius sutarimus dėl apsikeitimo atitinkamų duomenų rinkiniu, kuris tarptautiniu lygiu pripažįstamas kaip reikšmingas ir būtinas mokesčių administratoriui vykdant savo rezidentų mokestinės prievolės kontrolės funkcijas. Iš esmės nebuvo nė vienos Lietuvos institucijos ar asocijuotos struktūros, kuri pasisakytų prieš tokių tarptautinių susitarimų sudarymą, taigi, ir Lietuvoje pripažįstama, kad tokią informaciją iš kitų šalių yra pagrįsta ir racionalu gauti. Todėl tuo labiau būtų nesuprantama ir abejotina atitikties mokesčių mokėtojų lygybės principui aspektu, jeigu Lietuva, rinkdama informaciją iš kitų šalių apie savo mokesčių mokėtojus, analogiškos informacijos apie Lietuvos rezidentus nerinktų iš Lietuvos finansų rinkos dalyvių, tuo pačiu nesudarytų mokesčių administratoriui optimalių sąlygų gauti informaciją, reikšmingą nedeklaruotoms pajamoms ir nepagrįstiems turto įsigijimo šaltiniams nustatyti, mokestinei prievolei nustatyti ir tinkamam jos vykdymui užtikrinti. 13.2. Dėl informacijos apsaugos. Lietuvos bankas išreiškė susirūpinimą, kad plečiant periodiškai gaunamos informacijos aprėptį, ši informacija bus naudojama ne tik mokesčių administratoriaus funkcijoms vykdyti, bet ir galės būti teikiama gana plačiam subjektų ratui pagal MAĮ 39 str. Pažymėtina, kad informacijos apie mokesčių mokėtoją saugumas yra užtikrinamas tiek teisiniu, tie praktiniu aspektais: MAĮ yra išvardytas baigtinis sąrašas subjektų, kurie gali gauti informaciją tik tada, jeigu ji reikalinga jų funkcijoms vykdyti, šie asmenys informaciją privalo saugoti paslaptyje ir privalomai fiksuoti visus informacijos naudojimo atvejus. Mokesčių administratoriaus pareigūnas privalo saugoti paslaptį ir pasibaigus tarnybos santykiams.
Praktikoje pagal VMI prie FM pateiktą informaciją informacinėse sistemose fiksuojami naudotojų, kuriems suteikta teisė tvarkyti mokesčių mokėtojų asmens duomenis, prisijungimų prie duomenų bazių įrašai: prisijungimo identifikatorius, data, laikas, trukmė, jungimosi rezultatas (sėkmingas, nesėkmingas), bylos, prie kurių buvo jungtasi, atlikti veiksmai su asmens duomenimis (įvedimas, peržiūra, keitimas, naikinimas ir kiti duomenų tvarkymo veiksmai), be to VMI nuolat atliekami patikrinimai, kurių metu siekiama nustatyti ar VMI valstybės tarnautojai ir darbuotojai VMI informacinėse sistemose mokesčių mokėtojų asmens duomenis tvarko vykdydami tarnybines funkcijas ir nepažeisdami Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Šiuo metu VMI įgyvendinamas projektas “Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacinių technologijų sauga”, kuris finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos
“Informacinių technologijų sauga”. Šio projekto metu diegiamos įvairios
informacijos saugos priemonės – Duomenų bazių monitoringo sistema, Duomenų nutekėjimo prevencijos sistema, Pažeidžiamumų valdymo sistema, Administratorių veiksmų kontrolės sistema, Tapatybių ir teisių valdymo sistema. Minėtos priemonės dar papildomai sustiprins VMI informacinių sistemų saugą. 13.3. Dėl nuostatos, pagal kurią VMI turės teisę patikrinti pateiktos (patikslintos) deklaracijos teisingumą, jeigu ji yra pateikta likus mažiau nei 90 dienų iki to mokesčio perskaičiavimo senaties termino pasibaigimo, ir perskaičiuoti mokestį jau pasibaigus senaties terminui.
Kai kuriose pastabose nurodoma, kad reiktų nustatyti apribojimą VMI pradėti patikrinimą prieš pat senaties termino pasibaigimą, kad būtų išsaugotas mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojų teisų ir pareigų balansas. Nauju reglamentavimu teisių ir pareigų balansas yra visiškai išlaikytas, nes mokesčių mokėtojui neribojama teisė perskaičiuoti mokestį kad ir paskutinę senaties termino dieną, tačiau nustatoma, kad tokiu atveju mokesčių administratorius turi teisę patikrinti šį perskaičiuotą mokestį, be to, mokesčių mokėtojas turi teisę naujai tokio patikrinimo metu apskaičiuotą mokestį skųsti MAĮ nustatyta tvarka. 13.4. Dėl pasiūlymo nesuteikti teisės išieškoti 10 procentų ginčijamos mokesčių sumos, nes tokia nuostata nepagrįstai ribotų mokesčių mokėtojų teisę į teisminę gynybą. Naujai siūlomas reglamentavimas skirtas sumažinti nepagrįstus teisminius ginčus: nors VMI vidutiniškai 80 proc. jų laimi, tačiau išieškojimo procentas gana mažas (apie 30 proc.). Be to, projekte numatoma, kad jeigu pasibaigus ginčui paaiškėja, kad ginčijama suma buvo išieškota nepagrįstai, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuojamos palūkanos už visą išieškojimo laikotarpį. Taip pat svarbu pažymėti, kad tokia praktika taikoma ir kitose ES valstybėse, pvz., Airijoje ir Čekijoje ginčijama mokestinė nepriemoka sumokama į depozitinę sąskaitą, Graikijoje reikalaujama sumokėti 10 proc. ginčijamos mokestinės nepriemokos sumos. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Mokesčių administravimas , turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai , trečiųjų asmenų informacija . 15.
Pažymėtina, kad jau šiuo metu remiantis MAĮ 33 straipsnio 1 dalimi mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš asmenų funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija. Taigi tą mokesčių administratoriaus funkcijoms vykdyti reikiamą informaciją, kuri nėra nurodyta konkrečiai MAĮ V skyriaus trečiojo skirsnio nuostatose, reglamentuojančiose trečiųjų asmenų informacijos teikimo pareigas, mokesčių administratorius turi teisę gauti, o asmuo – pareigą pateikti, remiantis MAĮ 33 straipsnio 1 dalimi. Siekiant išvengti situacijos, kai informacija, kurią racionalu mokesčių administratoriui teikti periodiškai pagal nustatytą tvarką, būtų renkama pagal atskirus mokesčių administratoriaus nurodymus, projekte praplečiama periodiškai trečiųjų asmenų teikiamos informacijos aprėptis, tačiau iš esmės naujų informacinių įpareigojimų nenustatoma. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatų poveikis administracinei naštai neskaičiuojamas.
61, 68, 87, 89, 101, 1041 , 1042
2014-05-12 Nr. XIIP-1742 Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
išmokėti gali ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje esančią formuluotę ,,leidžiantys nustatyti lėšas išmokėjusio asmens tapatybę“ pakeisti formuluote ,,leidžiantys identifikuoti išmokėjusį asmenį“. 2. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ,,Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikėjus, duomenų rūšis ir mąstą, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“. Atkreiptinas dėmesys, kad šios informacijos teikėjai bei jų teikiami duomenys jau yra nustatyti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje. Todėl manytina, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija galėtų nustatyti tik tokios informacijos teikimo mąstą. 3. Įstatymo projekto 13 straipsnyje numatyta, kad mokesčių mokėtojui padavus skundą teismui, būtų stabdomas 90 procentų ginčijamos mokesčių sumos priverstinis išieškojimas. Pažymėtina, kad ikiteisminio mokestinio ginčo nagrinėjimo metu tokių ginčijamų sumų priverstinis išieškojimas yra stabdomas 100 procentų. Atkreiptinas dėmesys, kad teisminiai ginčai yra baigiamasis mokestinių ginčų nagrinėjimo etapas. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas mokesčių mokėtojų teisės kreiptis į teismą ribojimas būtų proporcingas. 4. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 19 straipsnis turi įsigalioti nuo jo oficialaus paskelbimo, įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „šio straipsnio 2 dalį“ įrašytina formuluotė „19 straipsnį“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
ir FINANSŲ komitetas
DĖL
,1042
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėja
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
juridiniai asmenys, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje esančią formuluotę ,,leidžiantys nustatyti lėšas išmokėjusio asmens tapatybę“ pakeisti formuluote ,,leidžiantys identifikuoti išmokėjusį asmenį“. Pritarti. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „
įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai, mokesčių administratoriui pareikalavus, pagrindžiami įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorius patvirtinančiais dokumentais, kitais juridinę galią turinčiais dokumentais.
Sandorius patvirtinančiuose dokumentuose, kituose juridinę galią turinčiuose dokumentuose turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys nustatyti lėšas išmokėjusio asmens tapatybę identifikuoti išmokėjusį asmenį. “
kanceliarijos Teisės departamentas
2
numatyta, kad ,,Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikėjus, duomenų rūšis ir mąstą, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“. Atkreiptinas dėmesys, kad šios informacijos teikėjai bei jų teikiami duomenys jau yra nustatyti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje. Todėl manytina, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija galėtų nustatyti tik tokios informacijos teikimo mąstą. Pritarti. Atsižvelgiant į Lietuvos laisvosios rinkos instituto, Lietuvos bankų asociacijos pasiūlymus ir šią pastabą įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip:
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
informacija
Lietuvos banko įstatyme, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, jų apyvartas ir likučius, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo įmokas, pensijų draudimo įmokas, taip pat kitą informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti. 2.
pateikiama raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo ar uždarymo dienos arba kitais prižiūrimo finansų rinkos dalyvio ir centrinio mokesčių administratoriaus tarpusavio sutartyje nustatytais būdais ir terminais. Kita šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama kartą per metus Vyriausybės nustatytu mastu, tvarka ir terminais.“
kanceliarijos Teisės departamentas
skundą teismui, būtų stabdomas 90 procentų ginčijamos mokesčių sumos priverstinis išieškojimas. Pažymėtina, kad ikiteisminio mokestinio ginčo nagrinėjimo metu tokių ginčijamų sumų priverstinis išieškojimas yra stabdomas
mokestinių ginčų nagrinėjimo etapas. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas mokesčių mokėtojų teisės kreiptis į teismą ribojimas būtų proporcingas. Nepritarti. Naujai siūlomas reglamentavimas skirtas sumažinti nepagrįstus teisminius ginčus: nors VMI vidutiniškai 80 proc. jų laimi, tačiau išieškojimo procentas gana mažas (apie
nepagrįstą bylinėjimąsi, Lietuvai siūlė Tarptautinis valiutos fondas dar 2010 metais. Tokia priemonė nėra būdinga tik Lietuvai: pvz., Airijoje ir Čekijoje ginčijama mokestinė nepriemoka sumokama į depozitinę sąskaitą, Graikijoje reikalaujama sumokėti 10 proc. ginčijamos mokestinės nepriemokos sumos.
Pagal projekto nuostatas galimybė išieškoti dalį ginčijamos sumos atsirastų tik tada, kai inicijuojamas ginčas teisme (t.y. ikiteisminio nagrinėjimo metu stabdomas visos ginčijamos sumos išieškojimas), be to, numatoma, kad jeigu pasibaigus ginčui paaiškėtų, kad ginčijama suma buvo išieškota nepagrįstai, mokesčių mokėtojo naudai būtų skaičiuojamos palūkanos už visą išieškojimo laikotarpį. Be to, jeigu mokesčių mokėtojas neturėtų finansinių galimybių sumokėti 10 proc. ginčijamos sumos, jam gali būti taikomos visos dabar MAĮ nustatytos mokestinės prievolės palengvinimo priemonės: sudarius mokestinės paskolos sutartį jam mokesčių sumokėjimas galėtų būti atidėtas arba išdėstytas dalimis. Taip pat pažymėtina, kad jau dabar vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis, Lietuvos muitinė išieško užginčytą muitų sumą bendra tvarka, nestabdydama jos išieškojimo. Todėl atsižvelgiant ir į dabar galiojančias nuostatas dėl muitų išieškojimo, į ES teisės kontekstą, manytina, kad nėra pagrįsta naujai siūlomą MAĮ reglamentavimą traktuoti kaip mokesčių mokėtojo teisę į gynybą užkertantį instrumentą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
į tai, kad įstatymo projekto 19 straipsnis turi įsigalioti nuo jo oficialaus paskelbimo, įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „šio straipsnio 2 dalį“ įrašytina formuluotė „19 straipsnį“. Pritarti. Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „
įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, 18 straipsnį ir 19 straipsnį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. “ 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas
1113 Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertizė dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 28, 41, 55, 61, 68, 87, 89, 101, 1041 ,1042 , 110, 111, 129, 131, 154 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 551 straipsniu bei 56, 57, 58, 59, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIP-1742 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo šį įstatymo projektą ir pateikia savo pastabas ir pasiūlymus. Pasiūlymai Atsisakyti 3 str. numatyto periodiško informacijos teikimo mokesčių administratoriui, nes tai pažeistų asmens laisvę ir teisę į privatumą. Mokesčių administratorius jau dabar gali sužinoti šią informaciją tais atvejais, kai yra rimtas pretekstas, tuo tarpu informacijos rinkimas be preteksto būtų nepagrįstas. Dėl 3 str. numatyto periodiško informacijos teikimo mokesčių administratoriui Projekte siūloma, kad visos kredito įstaigos privalomai teiktų mokesčių administratoriui informaciją apie asmenų sąskaitų apyvartas ir likučius, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, taip pat kitą informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti. Projekto aiškinamajame rašte motyvuojama, kad siūlomi pakeitimai susiję “su artimiausiu metu ES ir pasaulyje įvyksiančiomis permainomis, susijusiomis su mokesčių surinkimui svarbios informacijos automatiniu apsikeitimu tarp skirtingų šalių mokesčių administratorių”. Tačiau siūlomos nuostatos būtų ydingos ir nepagrįstos dėl šių priežasčių:
informacijos apie Lietuvoje atidarytų banko sąskaitų duomenis rinkimas pažeistų gyventojų laisvę ir teisę į privatumą.
Konstitucijos
“Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu
teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.” Tuo tarpu įstatymo projekte siūloma rinkti duomenis apie visas bankų sąskaitas, nesant net menkiausio įtarimo dėl mokesčių vengimo. 2. Mokesčių administratorius jau dabar gali sužinoti šią informaciją tais atvejais, kai yra rimtas pretekstas. Informacijos rinkimas be preteksto yra nepagrįstas. 3. Itin ydinga tai, kad informacijos teikėjus, duomenų rūšis, mastą, jų teikimo terminus ir būdus siūloma reglamentuoti poįstatyminiuose aktuose (nustatant centriniam mokesčių administratoriui, suderinus su finansų ministru), o ne įstatymu. Tokios konstitucinės reikšmės nuostatos turi būti priimamos įstatymu ir derinamos su visuomene, o ne įtvirtinamos poįstatyminiuose aktuose. 4. Siūlomų priimti nuostatų grindimas įvyksiančiais ES ir globaliais pokyčiais yra nepagrįstas todėl, kad pirma, šie pokyčiai dar neįvyko – dėl jų vyksta aršios diskusijos, antra, net jei pokyčiai ir būtų priimti, informaciją reikėtų rinkti tik apie trečiųjų šalių asmenų atidarytas sąskaitas Lietuvoje veikiančiuose bankuose. Kaip pažymima aiškinamajame rašte, “pasaulinis proveržis automatinių mokesčių informacijos mainų srityje numatomas nuo 2015 metų”, tad nors diskusijos tebevyksta, Lietuvoje siūloma užbėgti šioms diskusijoms už akių ir priimti Lietuvos gyventojų laisvę ir teisę į privatumą varžantį įstatymą. 5. Projekte nėra nurodyta, kokiais atvejais šia informacija gali būti disponuojama. Tai yra ypač svarbu, turint omenyje, kad informacija būtų renkama apie visas Lietuvoje atidarytas bankų sąskaitas. 6. Reikėtų platesnės diskusijos, kokie privatumo saugikliai turėtų būti taikomi šiai informacijai.
Taip pat svarbu įvardinti, kokia reali atsakomybė grėstų informaciją nutekinusiems asmenims. 7. Projekte nėra numatyta, kokiais atvejais informacija būtų perduodama trečiosioms šalims. Turint omenyje Baltarusijos opozicijos aktyvisto Alesiaus Beliackio atvejį, kai Baltarusijos valstybinėms institucijoms perduota informacija reiškė opozicionieriaus įkalinimą ir turto konfiskavimą, svarbu numatyti veikiantį mechanizmą, kad tokie incidentai nepasikartotų. 8. Siūlomos nuostatos prieštarautų administracinės naštos mažinimo principui. Projekto iniciatoriai teigia, kad “įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės”, tačiau akivaizdu, kad būsima administracinė našta nėra įvertinta. Pasiūlymai Atsisakyti
iš trečiųjų šalių, nes tai pažeistų asmens laisvę ir teisę į privatumą. Dėl 11 str. numatyto mokestinės prievolės apskaičiavimo pagal duomenis, žinomus iš trečiųjų šalių Siūloma, kad nustatydamas mokestinę prievolę mokesčių administratorius atsižvelgtų ne tik į ankstesnių mokesčių mokėtojo pateiktų deklaracijų duomenis, bet ir į “trečiųjų asmenų pateiktą informaciją”. Turint omenyje kitas įstatymo projekto siūlomas nuostatas, manytina, kad kita trečiųjų asmenų pateikta informacija būtų bankų informacija apie asmenų sąskaitų duomenis. Kaip jau įvardinta aukščiau, bankų sąskaitų informacijos pateikimas pažeistų asmens laisvę ir teisę į privatumą. Kadangi siūlome atsisakyti nuostatų, pagal kurias šie duomenys būtų periodiškai perduodami mokesčių administratoriui, taip pat siūlome palikti galioti esamą tvarką dėl mokestinės prievolės apskaičiavimo.
Pasiūlymai Atsisakyti 13 str. numatyto dėl skundo teismui stabdomos ginčijamos mokesčių sumos sumažinimo nuo 100 iki 90 proc., nes tai pažeistų Konstitucijos 31 str. numatytą nekaltumo prezumpciją, lygiateisiškumo principą, suteiktų papildomų teisių valstybei. Skundui buvus pagrįstam, mokesčių mokėtojo nepagrįstai patirti nuostoliai dėl 10 proc. mokesčių sumos sumokėjimo nebūtų tinkamai kompensuoti. Dėl 13 str. numatyto dėl skundo teismui stabdomos ginčijamos mokesčių sumos sumažinimo nuo 100 iki 90 proc. Projekto autoriai siūlo, kad mokesčių mokėtojui paduodant skundą teismui būtų stabdoma nebe 100 procentų, bet 90 proc. ginčijamos mokesčių sumos. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad “dažnas reiškinys yra piktnaudžiajant teise inicijuotas mokestinis ginčas, kuriuo siekiama vien tik atidėti mokesčių mokėjimą”. Piktnaudžiavimą projekto autoriai bando pagrįsti tuo, kad apie pusė skundų pasiekia teismą, o mokesčių administratorius teisme laimi apie 78 – 83 proc. bylų. Tačiau net jeigu mokesčių administratorius laimi bylą, teismas gali sumažinti mokėtino mokesčio dydį, baudos arba delspinigių dydį. Jų sumažinimas net ir vienu litu reiškia, kad skundas buvo bent iš dalies pagrįstas. Todėl laimėtų bylų skaičius neįrodo mokesčių mokėtojų piktnaudžiavimo teise. Siūlomas reglamentavimas pažeistų mokesčių mokėtojo nekaltumo prezumpciją. Konstitucijos 31 str. skelbia, kad “asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu”. Pagal siūlomą reglamentavimą, asmuo automatiškai yra pripažįstamas kaltu ir baudžiamas be jokio įsiteisėjusio teismo sprendimo. Nors siekiama, kad nuostata sumažintų galimą piktnaudžiavimą, nubausti būtų ir sąžiningai skundą pateikę mokesčių mokėtojai.
Ši nuostata pažeistų lygiateisiškumo principą ir suteiktų papildomų teisių valstybei. Siūloma nuostata yra ydinga ir dėl to, kad tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas laimėtų bylą, gali būti, kad jam nebūtų tinkamai atlyginti nuostoliai dėl sumokėtos 10 proc. mokėtino mokesčio sumos. Projekte siūloma, kad tokiu atveju valstybė mokėtų palūkanas, kurios sudarytų 10,95 proc. per metus. Tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas iš savo veiklos uždirba didesnę grąžą, negu šios palūkanos, mokesčių mokėtojo nepagrįstai patirti nuostoliai nebūtų tinkamai kompensuoti. Jeigu nuostatą siūloma įteisinti kaip įrankį kovoti su piktnaudžiavimu teise, toks įrankis Lietuvos teisėje jau egzistuoja. Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str. 1 d. numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Siūlomas stabdomos mokesčių sumos sumažinimas reikštų dvigubą baudimą už tą patį prasižengimą. Iš dalies pritarti. Nepritarti. Nepritarti. Nepritarti. Nepritarti. Įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip:
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
informacija
Lietuvos banko įstatyme, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, jų apyvartas ir likučius, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo įmokas, pensijų draudimo įmokas, taip pat kitą informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti. 2.
pateikiama raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo ar uždarymo dienos arba kitais prižiūrimo finansų rinkos dalyvio ir centrinio mokesčių administratoriaus tarpusavio sutartyje nustatytais būdais ir terminais. Kita šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama kartą per metus Vyriausybės nustatytu mastu, tvarka ir terminais.“ Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastabų, kad duomenų mokesčių administravimo tikslais rinkimas, galimai pažeistų gyventojų laisvę ir teisę į privatumą, nepateikė. Nors projekte ir plečiama periodiškai trečiųjų asmenų teikiamos informacijos aprėptis, tačiau iš esmės naujų informacinių įpareigojimų nenustatoma, nes jau šiuo metu VMI gali gauti šią informaciją pagal atskirus nurodymus. Su informacijos teikimu susijusių pakeitimų tikslas - užtikrinti mokesčių administratoriaus galimybę periodiškai, automatiniu būdu gauti mokesčių vengimo prevencijai bei teisingam mokesčių apskaičiavimui reikšmingą informaciją apie atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, jų apyvartas ir likučius, palūkanas, paskolas, vertybinius popierius, draudimo įmokas, pensijų draudimo įmokas, taip pat kitą informaciją iš finansų rinkos dalyvių ir kitų asmenų Projekte nustatyta renkamos finansų rinkos dalyvių informacijos aprėptis visiškai atitinka tarptautiniu mastu pripažintą standartinį finansų rinkų dalyvių teikiamos informacijos rinkinį, t.y.:
susitarimo su JAV įgyvendinimui reikalingus duomenis
rėmuose priimtą bendrajį informacijos teikimo standartą, kuris iš esmės toks pats, kaip FATCA reikalingi duomenys.
Nepriėmus atitinkamų pakeitimų arba apsiribojus tik duomenų, skirtų tarptautiniams informacijos mainams rinkimu, būtų paliktos esminės spragos vengti mokesčių nacionaliniu lygmeniu, kas būtų nepateisinama ir valstybės mokesčių surinkimo požiūriu, ir tarptautinių iniciatyvų tikslui sukurti veiksmingą, visaapimančią kovos su mokestiniu sukčiavimu sistemą. Informacijos apie mokesčių mokėtoją saugumas yra užtikrinamas tiek teisiniu, tie praktiniu aspektais: MAĮ yra išvardytas baigtinis sąrašas subjektų, kurie gali gauti informaciją tik tada, jeigu ji reikalinga jų funkcijoms vykdyti, šie asmenys informaciją privalo saugoti paslaptyje ir privalomai fiksuoti visus informacijos naudojimo atvejus. Mokesčių administratoriaus pareigūnas privalo saugoti paslaptį ir pasibaigus tarnybos santykiams.
Praktikoje pagal VMI prie FM pateiktą informaciją informacinėse sistemose fiksuojami naudotojų, kuriems suteikta teisė tvarkyti mokesčių mokėtojų asmens duomenis, prisijungimų prie duomenų bazių įrašai: prisijungimo identifikatorius, data, laikas, trukmė, jungimosi rezultatas (sėkmingas, nesėkmingas), bylos, prie kurių buvo jungtasi, atlikti veiksmai su asmens duomenimis (įvedimas, peržiūra, keitimas, naikinimas ir kiti duomenų tvarkymo veiksmai), be to VMI nuolat atliekami duomenų tvarkymo procesų patikrinimai. Šiuo metu VMI įgyvendinamas projektas “Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacinių technologijų sauga”: diegiamos įvairios informacijos saugos priemonės – Duomenų bazių monitoringo sistema, Duomenų nutekėjimo prevencijos sistema, Pažeidžiamumų valdymo sistema, Administratorių veiksmų kontrolės sistema, Tapatybių ir teisių valdymo sistema. Minėtos priemonės dar papildomai sustiprins VMI informacinių sistemų saugą. Be to, projektas buvo teiktas Duomenų apsaugos inspekcijai, kuri pastabų dėl duomenų naudojimo apsaugos neturėjo. MAĮ 1041 straipsnis nustato, kad mokesčių administratorius gali savo sprendimu nustatyti mokesčių mokėtojui, kuris nevykdo savo prievolės pateikti mokesčio deklaraciją, mokestinę prievolę tik pagal paskutinės prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio mokesčių mokėtojo pateiktos deklaracijos duomenis, tačiau nesuteikia galimybės naudoti kitus turimus šaltinius tikslesnei mokestinei prievolei nustatyti.
Todėl siekiant, kad MAĮ 1041 straipsnio pagrindu užtikrinama nedeklaruota mokestinė prievolė būtų kuo tikslesnė, tai pat siekiant sudaryti sąlygas taikyti šį užtikrinimo būdą ir tada, kai mokesčių mokėtojas apskritai nėra pateikę mokesčio deklaracijos, pagrįsta ir tikslinga įvirtinti, kad mokestinė prievolė nustatoma ne tik pagal paskutinio buvusio mokestinio laikotarpio mokesčių mokėtojo pateiktos deklaracijos duomenis, bet ir pagal kitą mokesčių administratoriaus turimą informaciją. Naujai siūlomas reglamentavimas skirtas sumažinti nepagrįstus teisminius ginčus: nors VMI vidutiniškai 80 proc. jų laimi, tačiau išieškojimo procentas gana mažas (apie
nepagrįstą bylinėjimąsi, Lietuvai siūlė Tarptautinis valiutos fondas dar 2010 metais. Tokia priemonė nėra būdinga tik Lietuvai: pvz., Airijoje ir Čekijoje ginčijama mokestinė nepriemoka sumokama į depozitinę sąskaitą, Graikijoje reikalaujama sumokėti 10 proc. ginčijamos mokestinės nepriemokos sumos. Pagal projekto nuostatas galimybė išieškoti dalį ginčijamos sumos atsirastų tik tada, kai inicijuojamas ginčas teisme (t.y. ikiteisminio nagrinėjimo metu stabdomas visos ginčijamos sumos išieškojimas), be to, numatoma, kad jeigu pasibaigus ginčui paaiškėtų, kad ginčijama suma buvo išieškota nepagrįstai, mokesčių mokėtojo naudai būtų skaičiuojamos palūkanos už visą išieškojimo laikotarpį.
Be to, jeigu mokesčių mokėtojas neturėtų finansinių galimybių sumokėti 10 proc. ginčijamos sumos, jam gali būti taikomos visos dabar MAĮ nustatytos mokestinės prievolės palengvinimo priemonės: sudarius mokestinės paskolos sutartį jam mokesčių sumokėjimas galėtų būti atidėtas arba išdėstytas dalimis. Taip pat pažymėtina, kad jau dabar vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis, Lietuvos muitinė išieško užginčytą muitų sumą bendra tvarka, nestabdydama jos išieškojimo. Todėl atsižvelgiant ir į dabar galiojančias nuostatas dėl muitų išieškojimo, į ES teisės kontekstą, manytina, kad nėra pagrįsta naujai siūlomą MAĮ reglamentavimą traktuoti kaip mokesčių mokėtojo teisę į gynybą užkertantį instrumentą. 2. Lietuvos bankų asociacija 2014-05-15 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seime įregistruotu Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2 8, 41, 49, 55 . 68, 87, 89, 101, 1041 , 1042, 110, 129, 131, 154 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 551 straipsniu bei 56, 57, 58, 59,60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu Nr. XIIP-1742 (toliau tekste — MAĮ Projektas), teikiame savo pastabas bei pasiūlymus:
Dėl papildomos informacijos teikimo mokesčių administratoriui Siūlomame MAĮ 55 straipsnyje finansų rinkos dalyviams papildomai nustatoma prievolė teikti sąskaitų apyvartas ir likučius, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo įmokas, pensijų draudimo įmokas, taip pat kitą informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti.
MAĮ Projektas neapibrėžia ar turi būti teikiama informacija apie pajamas ar išlaidas, likučius metų galui. Visiškai neaišku ar reikia teikti informaciją apie sumokėtas ar gautas palūkanas, ar vertybinių popierių likučius, ar pajamas iš vertybinių popierių. Mūsų nuomone, finansų rinkos dalyvių informacijos teikimo tvarka turėtų būti nustatyta išskirtinai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, siekiant tinkamai suderinti informacijos teikimo formą ir tvarką, Pabrėžiame, jog bankai jau dabar yra įgalioti teikti informaciją 24 valstybinėms institucijoms. Leidus duomenų teikimą kiekvienai institucijai atskirai, pagal savo nustatytą tvarką, bankai bus nepagrįstai apkrauti papildomu darbu, sudarančiu nemažus kaštus bei laiko sąnaudas. Pažymime, kad įgyvendinant MAĮ Projekto nuostatas mokesčių mokėtojai patirs ypatingai didelius (neproporcingus) finansinius MAĮ Projekto įgyvendinimo kaštus, kadangi, siekiant užtikrinti MAĮ Projekte nurodytos informacijos teikimą mokesčių administratoriui, turės būti iš esmės pertvarkytos esamos pagrindinės informacinės sistemos, bankų atveju - įgyvendinant siūlomą MAĮ 55 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu stambioms bendrovėms dėl didelio duomenų kiekio sudėtinga pateikti metinę gyventojų pajamų mokesčių deklaraciją FR0573 (nei dėl greitaveikos, nei dėl duomenų peržiūros ši forma nėra pritaikyta apdoroti didelius duomenų kiekius) todėl kyla pagrįstas klausimas, ar mokesčių administratorius bus technologiškai pasirengęs priimti bei apdoroti tokius duomenų kiekius?
Prieš pateikiant tvirtinti MAĮ pataisas, mokesčių administratoriui reikėtų įvertinti informacijos apimtis ir galimybes bei kaštus ją priimti bei apdoroti, taip pat mokesčių mokėtojų galimybes ją pateikti. Siūlomame MAĮ 55 straipsnyje nurodytas reikalavimas teikti visų sąskaitų apyvartas apima milžiniškos apimties duomenis, nes operacijų skaičius yra labai didelis, klientai turi po kelias sąskaitas ir daro operacijas tarp jų, atlieka valiutos konvertavimą sąskaitose ir kitas operacijas, kurios vyksta nuolat ir labai dažnai. Taip pat pastebėtina, kad šiuo metu esant poreikiui mokesčių administratorius visuomet tokio pobūdžio prašomą informaciją apie konkretų klientą gali gauti iš bankų. Be to panašaus pobūdžio informacija, t. y. informacija apie grynais pinigais atliktas operacijas, viršijančias
plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos MAĮ 17 straipsnio nuostatas teikiama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Siūlomame MAĮ 551 straipsnio 1 dalyje visiems juridiniams asmenims, įskaitant ir bankus, nustatoma prievolė teikti mokesčių administratoriui informaciją apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas paskolas. Atkreiptinas dėmesys, kad detali informacija apie fiziniams asmenims suteiktas ir jų grąžintas paskolas yra kiekvieną dieną teikiama Lietuvos bankui, o apibendrinta informacija apie paskolų-portfelį pagal asmenis - kartą-kas-ketvirtį.
Taip pat siūlomo MAĮ 551 straipsnio 5 dalyje numatyta prievolė visiems juridiniams asmenims teikti mokesčių administratoriui informaciją apie užsienio juridinių asmenų jiems suteiktas paslaugas Lietuvoje, jeigu pagal vieną sandorį arba pagal keletą per vienus kalendorinius metus su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių gautų paslaugų vertė yra ne mažesnė kaip 50 tūkst. Lt. Nėra aišku kokius atvejus apima užsienio juridinių asmenų suteiktos paslaugos Lietuvoje
str.) bei MAĮ Projekto aiškinamojo rašto nuostatų akivaizdu, kad siūlomais MAĮ 55 straipsniu ir 551 straipsniu iš esmės siekiama tapačių tikslų. Pažymėtina tai, kad šiuo metu bankai teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie būsto kreditus ir už juos sumokėtas palūkanas, todėl kartu įvertinus siūlomą MAĮ 55 straipsnį, yra daugiau nei akivaizdu, kad siūlomo MAĮ 551 straipsnio 1 ir 4 dalys dubliuoja siūlomame MAĮ 55 straipsnyje finansų įstaigoms nustatomus reikalavimus.
Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad siūlomo MAĮ 551 straipsnio 5 dalies nuostatos atitinka (dubliuoja) Šiuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio MAĮ reikalavimus apie tai, kad užsienio asmenų suteiktų paslaugų vertės turi būti deklaruojamos PVM deklaracijose. Atsižvelgiant į mūsų ankščiau teiktas pastabas valstybinėms institucijoms, besidubliuojantis reikalavimas buvo panaikintas tiktai 551 straipsnio 1 dalies atžvilgiu. Todėl siūlome tokį patį pakeitimą atlikti ir kitoms 551 straipsnio dalims, nustatant, kad siūlomame MAĮ 55 straipsnyje įvardinti mokesčių mokėtojai teiktų tik šiame straipsnyje nurodytą informaciją, o siūlomame 551 straipsnyje nurodytos informacijos finansų rinkos dalyviai teikti neturi. Iš MAĮ Projekto aiškinamojo rašto (4.1. p.) aiškiai matome, kad reikalavimas mokesčių administratoriui teikti informaciją pagal siūlomą MAĮ 55 straipsnio 1 dalį grindžiamas šiuo metu pasaulyje vykstančių tarpvyriausybinių derybų dėl keitimosi mokesčių apskaičiavimui reikšminga informacija tarptautiniu mastu, todėl siūlome šį reikalavimą būtent taip (tokiu būdu) konkretizuoti - „ tarptautinių sutarčių ir / ar susitarimų įgyvendinimui“, kartu atsisakant (nepaliekant /nevartojant) daugiaprasmės ir plačiai interpretuotinos sąvokos funkcijom s atlikti“. Apibendrindami siūlome MAĮ Projekto 3 ir 4 straipsnių (siūlomi MAĮ 55 str. ir 551 str.) redakcijas koreguoti taip: „3 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Finansų rinkos dalyvių teikiam informacija 1.
Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme, privalo centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nustatyta tvarka ir terminais pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, jų apyvartas ir likučius, palūkanas, skolinius Įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo įmokas, pensijų draudimo įmokas, taip pat kitą informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir /ar susitarimų įgyvendinimui. „ 4 straipsnis. Įstatymo papildymas 551 straipsniu Papildyti Įstatymą 551 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „551 straipsnis. Kita trečiųjų asmenų, išskyrus asmenis nurodytus 55straipsnyje, teikiama informacija
<...>
straipsnio nuostatos netaikomos šio Įstatymo 55 straipsnyje nurodytiems asmenims.“ Lietuvos Respublikos Finansų ministerija MAĮ Projekto aiškinamajame rašte nurodo, kad pagrindiniai MAĮ Projekto tikslai yra „ kontrabandos ir šešėlinio verslo pažabojimas". Mūsų supratimu, pataisos dėl papildomos informacijos teikimo mokesčių administratoriui ne tik, kad neužkirs kelio „šešėliniam verslui“, bet dar labiau padidins jo mastus, nes įgyvendinus siūlomas pataisas ir mokesčių administratoriui perduodant detalią informaciją apie visų asmenų finansines transakcijas, galimai nesąžiningas verslas bei asmenys tik dar labiau pasitrauks į „šešėlį“. Taip pat nėra aišku kaip ši Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iniciatyva koreliuoja su teisėsaugos iniciatyvomis apie atliekamų finansinių operacijų kontrolę. Ar institucijos tarpusavyje derina šios informacijos poreikį, ar kiekviena institucija ketina „užkrauti“ bankus papildomos informacijos teikimo poreikiais atskirai?
Dėl kitų nuostatų Siūlomame MAĮ 68 straipsnio pakeitime nurodoma, kad mokesčio mokėtojui pateikus patikslintą deklaraciją likus mažiau kaip 90 dienų iki taip vadinamo
„senaties termino“, Valstybinė mokesčių inspekcija gali patikrinti mokesčio
apskaičiavimo teisingumą ir perskaičiuoti mokestį neatsižvelgdama į M AĮ numatytą „senaties terminą“. Šia nuostata siekiama užkirsti kelią tiems mokesčių mokėtojams, kurie prieš sueinant penkerių metų deklaracijos tikslinimo terminui patikslina mokesčio deklaraciją ir mokesčių administratorius nebeturi galimybės patikrinti tokį perskaičiavimą. Manome, kad panašios nuostatos turi būti taikomos ne tik mokesčių mokėtojo, bet ir paties mokesčių administratoriaus atžvilgiu, t. y. turi būti draudžiama mokesčių administratoriui pradėti mokestinį patikrinimą paskutinį mėnesį (ar bent jau paskutinėmis dienomis) prieš baigiantis mokesčio apskaičiavimo terminui. Šiuo metu mokesčių administratorius tiesiog formaliai inicijuoja patikrinimą paskutinį mėnesį prieš sueinant „senaties terminui“, o realias patikrinimo procedūras atlieka jau suėjus „senaties terminui“. Siūlomame MAĮ 110 straipsnio pakeitime nurodoma, kad tuo atveju, jei mokesčių mokėtojas mokestinį ginčą inicijuoja teisme, stabdoma tik 90 procentų ginčijamos mokesčių sumos, kitaip sakant, 10 procentų mokesčių administratoriaus priskaičiuotos, bet neįrodytos sumos būtų reikalaujama sumokėti. Manome, kad priėmus siūlomą nuostatą turi būti numatyta papildoma nuostata, pagal kurią mokestiniam ginčui pasibaigus mokesčio mokėtojo naudai mokesčių administratorius turėtų ne tik grąžinti 10 procentų sumos, bet ir sumokėti rinkos sąlygas atitinkančias palūkanas. Iš dalies pritarti. Iš dalies pritarti. Nepritarti. Nepritarti. Nepritarti. 3 straipsnis.
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
informacija
Lietuvos banko įstatyme, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, jų apyvartas ir likučius, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo įmokas, pensijų draudimo įmokas, taip pat kitą informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti. 2. Informacija apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas pateikiama raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo ar uždarymo dienos arba kitais prižiūrimo finansų rinkos dalyvio ir centrinio mokesčių administratoriaus tarpusavio sutartyje nustatytais būdais ir terminais. Kita šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama kartą per metus Vyriausybės nustatytu mastu, tvarka ir terminais.“ Žr. Komiteto pasiūlymą dėl 3 straipsnio redakcijos. Pritarti Vyriausybės teikiamo įstatymo projekto 4 straipsnio redakcijai. Toks pasiūlymas viena vertus perteklinis – pagal dabar galiojančias MAĮ nuostatas mokesčių administratorius privalo iš anksto informuoti mokėtoją apie numatomą mokestinį patikrinimą, taip pat pateikti jam pavedimo kopiją. Kita vertus siūlymas, kad mokesčių administratorius turi parengti patikrinimo išvadas iki senaties termino nėra proporcingas, nes nauju reglamentavimu mokesčių mokėtojui absoliučiai neribojama teisė perskaičiuoti mokestį kad ir paskutinę senaties termino dieną, tačiau nustatoma, kad tokiu atveju mokesčių administratorius turi teisę patikrinti šį perskaičiuotą mokestį. Be to, yra griežtas ribojimas, kiek laiko mokesčių administratorius gali pasinaudoti šia teisė –
nebegalimi.
O ta aplinkybė, kad mokesčių administratorius patikrinęs perskaičiuos mokėtojo deklaruotą mokestį po senaties termino pasibaigimo, visiškai neriboja mokėtojo teisės bendra tvarka inicijuoti mokestinį ginčą. Todėl teisių ir pareigų balansas yra išlaikytas. Pagal projektą palūkanos už ginčijamos sumos išieškojimą tuo atveju, kai pasibaigus mokestiniam ginčui paaiškėja, kad mokesčio administratoriaus nustatyta suma buvo neteisinga, mokėtojo naudai skaičiuojamos palūkanos už visą išieškojimo laikotarpį. 3. Lietuvos pramonininkų
13 Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau - LPK) susipažino su įstatymo projektu ir teikia žemiau išdėstytas pastabas. Manome, kad įstatymo papildymas 551 straipsniu reikšmingai padidins administracinę naštą įmonėms, kadangi jos įpareigojamos periodiškai teikti papildomus duomenis. Siūlomas įstatymo pakeitimas apkrautų tiek įmones, tiek VMI papildomu duomenų teikimu, o įmonėms nespėjus laiku pateikti duomenis, jos bus baudžiamos. Be to, mūsų manymu, šio bei 1041 straipsnių pakeitimai pažeis asmenų teisę į privatumą, kadangi informaciją turės teikti ir tretieji asmenys. 110 str. pakeitime numatoma, kad kilus mokestiniam ginčui, stabdoma 90 proc. ginčijamos mokesčių sumos. Tačiau nėra numatyta likusios dalies grąžinti mokesčių mokėtojui, jei mokestinis ginčas pasibaigia jo naudai. Siūlome tokią nuostatą įtvirtinti arba atsisakyti tokio straipsnio pakeitimo. Dar daugiau, mokesčių mokėtojui turėtų būti atlyginta finansinė žala, sumokant palūkanas už laikotarpį, kurį nebuvo grąžinta ginčijamos mokesčių sumos dalis. Dėl aukščiau įvardintų priežasčių siūlome nepritarti šio įstatymo pataisoms arba koreguoti jį, atsižvelgiant į pateiktas pastabas. Nepritarti. Nepritarti.
Nepritarti. Pažymėtina, kad jau šiuo metu remiantis MAĮ 33 straipsnio 1 dalimi mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš asmenų funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija. Taigi tą mokesčių administratoriaus funkcijoms vykdyti reikiamą informaciją, kuri nėra nurodyta konkrečiai MAĮ V skyriaus trečiojo skirsnio nuostatose, reglamentuojančiose trečiųjų asmenų informacijos teikimo pareigas, mokesčių administratorius turi teisę gauti, o asmuo – pareigą pateikti, remiantis MAĮ 33 straipsnio 1 dalimi. Siekiant išvengti situacijos, kai informacija, kurią racionalu mokesčių administratoriui teikti periodiškai pagal nustatytą tvarką, būtų renkama pagal atskirus mokesčių administratoriaus nurodymus, projekte praplečiama periodiškai trečiųjų asmenų teikiamos informacijos aprėptis, tačiau iš esmės naujų informacinių įpareigojimų nenustatoma. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatų poveikis administracinei naštai neskaičiuojamas. Pasiūlymas perteklinis, nes tuo atveju, kai mokestiniame ginče panaikinama mokesčio administratoriaus apskaičiuota suma, mokesčių mokėtojas nebeturi prievolės sumokėti to mokesčio. Taigi ir išieškota šio ginčyto mokesčio dalis pagal galiojančius teisės aktus po mokestinio ginčo sprendimo yra mokesčio mokėtojo permoka, kuri turi būti jam grąžinama bendra jau dabar MAĮ nustatyta tvarka. Atlyginimo mokesčių mokėtojui klausimas išspręstas projekto nuostata, kad už neteisėtai mokestinio ginčo metu išieškotą mokestį mokesčių mokėtojo naudai skaičiuojamos palūkanos. 4. Investicijų forumas
713 Žemiau pateikiame savo pastabas Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr.
IX-2112 (toliau – MAĮ ) 28, 41, 49, 55, 68, 87, 89, 101, 1041, 1042, 110, 129, 131, 154 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 551 straipsniu bei 56, 57, 58, 59, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios projekto (toliau – Projektas). Dėl Projekto 3 straipsnio Šiuo straipsniu siūloma keisti MAĮ 49 straipsnį, iš esmės susiaurinant galimybę subjektams atsisakyti pateikti informaciją remiantis profesine paslaptimi . Pagal dabar galiojančią šio straipsnio redakciją atsisakyti pateikti informaciją grindžiant profesine paslaptimi galima tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai numatyta įstatymuose ir jei MAĮ tiesiogiai neįpareigoja minėtą informaciją pateikti. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomų pakeitimų tikslas yra užtikrinti sklandų informacijos, reikšmingos identifikuoti nepagrįstas pajamas ir nepagrįstus turto įsigijimo šaltinius, nustatyti prievolę ir užtikrinti jos vykdymą, gavimas. Mūsų manymu, minėta priemonė (profesinės paslapties privalomo atskleidimo) yra neadekvati keliamiems tikslams. Profesinės paslapties apsauga yra daugelio profesijų (advokatų, žurnalistų ir kt.) vienas iš esminių veiklos pagrindų, leidžiančių sukurti pasitikėjimo santykius su klientu ir tinkamai atlikti savo funkcijas. Įtvirtinus mokesčių administratoriaus teisę pareikalauti informacijos, kuri laikoma profesine paslaptimi, mokesčių mokėtojui būtų apribota konstitucinė teisė į tinkamą gynybą. Be to, įdomu tai, kad mokesčių administratoriui būtų suteiktos didesnės galios nei, tarkim, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kurie neturi teisės gauti tokią informaciją. Toks teisinis reguliavimas, mūsų nuomone, yra akivaizdžiai neadekvatus ir galimai antikonstitucinis.
Dėl projekto 5 straipsnio Šiuo straipsniu siūloma papildyti MAĮ 551 straipsniu, išplečiant informacijos, kurią privalės periodiškai teikti Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys , ratą. Pagal Projekto siūlomą reguliavimą juridiniai asmenys privalės teikti informaciją apie: fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas ir iš fizinių asmenų gautas paskolas bei jų dydį, juridinio asmens dalyvių – fizinių asmenų – gautus piniginius įnašus (įskaitant įnašus nuostoliams padengti), kai vieno fizinio asmens per vienus kalendorinius metus įnešta suma yra ne mažesnė kaip 50 000 Lt. įsiskolinimus fiziniams asmenims už šių asmenų juridinio asmens vardu patirtas išlaidas ir fizinių asmenų įsiskolinimus už iš to juridinio asmens atsiskaitytinai gautas išmokas, jei vieno asmens per kalendorinius metus įnešta suma viršija 50 000 Lt užsienio juridinių asmenų jiems suteiktas paslaugas Lietuvoje, jei pagal vieną sandorį ar kelis sandorius su tuo pačiu asmeniu sudaryto sandorio vertė viršija 50 000 Lt kiekvieną nenuolatinį Lietuvos gyventoją, dirbantį pagal darbo jėgos perleidimo sutartį, sudarytą su užsienio valstybės juridiniu asmeniu. mokesčių administratorius, atsižvelgdamas Lietuvos Respublikos administracinės naštos mažinimo įstatymo nuostatas, ir suderinęs su finansų ministru, gali nustatyti šiame straipsnyje nenurodytos informacijos rūšis, mąstą, jų teikimo terminus ir būdus bei juos privalančių teikti subjektų kategorijas, taip pat šios informacijos ir duomenų teikimo tvarką. Esame įsitikinę, kad toks pasiūlymas yra perteklinis ir nepagrįstai padidina naštą verslui, nors aiškinamojo rašto 7 punkte klaidingai teigiama, kad įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.
Projekte išvardintas didelis kiekis papildomos informacijos (kuris, atkreipiame dėmesį, pagal siūlomus pakeitimus, gali būti beveik neribotai mokesčių administratoriaus plečiamas), siejamas su vidutiniam ir stambiam verslui palyginti nedidele
periodiškai būti teikiama mokesčių administratoriui, taip neadekvačiai apsunkinant dinamišką verslo aplinką. Be to, matome, kad kai kuriuos duomenis mokesčių administratorius turi galimybę gauti iš kitų mokesčių administratoriui prieinamų šaltinių (pavyzdžiui, apie juridinių asmens dalyvių – fizinių asmenų – įneštus piniginius įnašus informacija pateikiama pateikiant juridinių asmenų registrui metinę finansinę atskaitomybę), taigi siūlomu teisiniu reguliavimu informavimo pareiga dubliuojama. Laikomės nuomonės, kad tokio pobūdžio pakeitimai gali būti netikėta ir nežinoma pareiga juridiniams asmenims, kuri sukels papildomos sumaišties ir taip pakankamai nestabilioje mokestinėje aplinkoje. Dėl projekto 7 straipsnio Šiuo straipsniu siūloma papildyti MAĮ 68 straipsnį 3 dalimi, įvedant senaties termino pratęsimą tais atvejais, kai mokesčio deklaracija ar ją patikslinti deklaracija pateikiama likus mažiau nei 90 dienų iki senaties termino pabaigos. Pagal siūlomą reguliavimą jei deklaracija būtų pateikta nesilaikant minėto termino, mokesčių administratorius galės patikrinti deklaruoto mokesčio apskaičiavimo teisingumą ir jį perskaičiuoti neatsižvelgdamas į senaties terminą, jeigu patikrinimą pradeda ne vėliau kaip per 90 dienų nuo šios deklaracijos pateikimo dienos.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad šias nuostatas siūloma įgyvendinti todėl, jog nustatomi atvejai, kai mokesčių mokėtojai patikslina praėjusio laikotarpio mokesčių deklaracijas prieš pat šio mokesčio perskaičiavimo senaties terminą ir dėl to objektyviai nepakanka laiko jas patikrinti ir nustatyti galimai piktnaudžiaujant sumažintą mokėtiną (padidintą grąžintiną) mokestį. Toks argumentas yra racionalus ir galimas, tačiau mūsų nariai pastebėjo, kad ne tik mokesčių mokėtojai, bet ir mokesčių administratorius neretai piktnaudžiauja senaties terminais, priimdami „paskutinės dienos“ pavedimus tikrinti mokesčių mokėtojus, realiai veiksmus atlikdami tik suėjus tokiam terminui. Todėl, mūsų nuomone, atitinkamos nuostatos turėtų būti įtvirtinamos Siekiant išvengti dviprasmiškų situacijų, pritartume siūlomam senaties termino pratęsimo įgyvendinimui tik įtvirtinus analogiško pobūdžio „antivengiminius“ apribojimus mokesčių administratoriaus atžvilgiu. Tokie apribojimai galėtų būti įtvirtinami, nustatant, kad iki senaties termino pabaigos mokesčių administratorius turėtų supažindinti mokėtoją su pavedimu tikrinti (mokesčių administratoriui turint plačias galimybes informuoti mokesčių mokėtoją ir siųsti jam pranešimus (tiek registruotu paštu, tiek per informacines sistemas), toks būdas esmingai neapsunkintų mokesčių administravimo procedūros), arba nustatant, kad patikrinimo išvados turi būti aiškios (patikrinimo akto pavidalu) iki senaties termino pabaigos. Toks reguliavimas padėtų išsaugoti mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojų teisų ir pareigų balansą.
Dėl projekto 13 straipsnio Šiuo straipsniu siūloma pakeisti MAĮ 110 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodančią, kad mokestinio ginčo metu visų mokesčių ir su jais susijusių sumų išieškojimas sustabdomas, įvedant apribojimą, kad padavus skundą teismui , stabdoma 90 proc. ginčijamos mokesčių sumos išieškojimas. Aiškinamajame rašte nurodoma, jog šia nuostata siekiama užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama teise, kai mokestinis ginčas inicijuojamas siekiant vien tik atidėti mokesčių sumokėjimą. Manome, kad toks siūlomas pakeitimas nepagrįstai ribotų mokesčių mokėtojų teisę į tesiminę gynybą (garantuojamą Konstitucijos). Visų pirma, apskaičiuota mokestinė prievolė mokestinio ginčo metu vis dar yra tik mokesčių administratoriaus suformuota pozicija, kuri, pasibaigus mokestiniam ginčui gali būti pakeista ar panaikinta. Antra, mokesčių administratorius, kaip ir kiti kreditoriai, vykstant mokestiniam ginčui gali naudotis laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl 10 proc. mokestinio ginčo sumos priverstinis išieškojimas dar nepasibaigus ginčui yra perteklinė priemonė, nepagrįstai ribojanti mokesčių mokėtojo teisę į gynybą. Trečia, jei tokia teisė mokesčių administratoriui visgi būtų suteikta, tada jis turėtų prisiimti ir riziką, kad papildomos mokėtinų mokesčių sumos mokesčių mokėtojui nebus apskaičiuotos, ir nuo ginčo metu išskaičiuotos sumos už visą ginčo laikotarpį mokesčių mokėtojui sumokėti atitinkamas palūkanas. Be to, atkreipiame dėmesį, kad teismuose mokestinių ginčų kasmet mažėja, todėl siekti jas papildomai riboti ir siūlomom priemonėm yra neadekvatu. Štai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo tinklapyje www.lvat.lt skelbiamose metinėse veiklos apžvalgose nurodo, kad 2011 metais mokesčių bylos sudarė 12 proc., 2012 metais – 9 proc., o 2013 metais – 8 proc. visų šio teismo nagrinėtų bylų. Atsižvelgti. Nepritarti. Nepritarti. Nepritarti.
Pastaba neaktuali. Įstatymo projekto iniciatoriai 49 straipsnio pakeisti nesiūlo . Tokios informacijos teikimas yra įtvirtintas galiojančioje MAĮ redakcijoje. Ši informacija apie įnašus ir įsiskolinimus būtina mokesčių administratoriui kontroliuojant, ar tokiu būdu apsimestinai (įforminant kaip avansines išmokas) nėra išmokamos apmokestintinos pajamos, ar asmenys turi pakankami turto daryti įnašus nuostoliams padengti ir pan.). Nors pagal Verslo apskaitos standartuose patvirtintą pavyzdinę Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos formą juridiniai asmenys teikia informaciją apie gautus įnašus nuostoliams padengti, tačiau duomenys yra bendromis sumomis, t.y. nedetalizuoti pagal įnešusius asmenis, todėl neinformatyvūs ir mokesčių administravimui nepakankami. Tuo tarpu mokesčių administratoriui atliekant kontrolės veiksmus dažnai susiduriama su situacija, kai bendrovės dirba nuostolingai, joms trūksta apyvartinių lėšų, o bendrovių veikloje naudojami darbuotojų (dažnai akcininkų), kaip atskaitingų asmenų asmeniniai pinigai. Pažymėtina, kad neatlikus kontrolės veiksmų mokesčių administratoriui tokio pobūdžio informacija yra nežinoma. Jeigu juridiniai asmenys turėtų prievolę teikti mokesčių administratoriui informaciją apie sumas, kurias įmonė skolinga atskaitingiems asmenims (įmonės savininkams, akcininkams, vadovams), atsirastų galimybė ją naudoti kaip papildomą informaciją vertinant juridinių asmenų pajamų neapskaitymo riziką bei rizikas dėl fizinių asmenų pajamų šaltinių pagrįstumo. Informacija būtina siekiant laiku nustatyti mokestines prievoles užsienio asmenų, veikiančių per nuolatinę buveinę, tačiau jos neįregistravusių, bei fizinių asmenų – nenuolatinių Lietuvos gyventojų, kuriems gali atsirasti prievolė patiems deklaruoti ir mokėti gyventojų pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje, mokestį.
Toks pasiūlymas viena vertus perteklinis – pagal dabar galiojančias MAĮ nuostatas mokesčių administratorius privalo iš anksto informuoti mokėtoją apie numatomą mokestinį patikrinimą, taip pat pateikti jam pavedimo kopiją. Nauju reglamentavimu mokesčių mokėtojui absoliučiai neribojama teisė perskaičiuoti mokestį kad ir paskutinę senaties termino dieną, tačiau nustatoma, kad tokiu atveju mokesčių administratorius turi teisę patikrinti šį perskaičiuotą mokestį. Be to, yra griežtas ribojimas, kiek laiko mokesčių administratorius gali pasinaudoti šia teisė – 90 dienų. Nepradėjus patikrinimo per šį terminą, jokie perskaičiavimai nebegalimi. O ta aplinkybė, kad mokesčių administratorius patikrinęs perskaičiuos mokėtojo deklaruotą mokestį po senaties termino pasibaigimo, visiškai neriboja mokėtojo teisės bendra tvarka inicijuoti mokestinį ginčą. Todėl teisių ir pareigų balansas yra išlaikytas. Naujai siūlomas reglamentavimas skirtas sumažinti nepagrįstus teisminius ginčus: nors VMI vidutiniškai 80 proc. jų laimi, tačiau išieškojimo procentas gana mažas (apie
nepagrįstą bylinėjimąsi, Lietuvai siūlė Tarptautinis valiutos fondas dar 2010 metais. Tokia priemonė nėra būdinga tik Lietuvai: pvz., Airijoje ir Čekijoje ginčijama mokestinė nepriemoka sumokama į depozitinę sąskaitą, Graikijoje reikalaujama sumokėti 10 proc. ginčijamos mokestinės nepriemokos sumos.
Pagal projekto nuostatas galimybė išieškoti dalį ginčijamos sumos atsirastų tik tada, kai inicijuojamas ginčas teisme (t.y. ikiteisminio nagrinėjimo metu stabdomas visos ginčijamos sumos išieškojimas), be to, numatoma, kad jeigu pasibaigus ginčui paaiškėtų, kad ginčijama suma buvo išieškota nepagrįstai, mokesčių mokėtojo naudai būtų skaičiuojamos palūkanos už visą išieškojimo laikotarpį. Be to, jeigu mokesčių mokėtojas neturėtų finansinių galimybių sumokėti 10 proc. ginčijamos sumos, jam gali būti taikomos visos dabar MAĮ nustatytos mokestinės prievolės palengvinimo priemonės: sudarius mokestinės paskolos sutartį jam mokesčių sumokėjimas galėtų būti atidėtas arba išdėstytas dalimis. Taip pat pažymėtina, kad jau dabar vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis, Lietuvos muitinė išieško užginčytą muitų sumą bendra tvarka, nestabdydama jos išieškojimo. Todėl atsižvelgiant ir į dabar galiojančias nuostatas dėl muitų išieškojimo, į ES teisės kontekstą, manytina, kad nėra pagrįsta naujai siūlomą MAĮ reglamentavimą traktuoti kaip mokesčių mokėtojo teisę į gynybą užkertantį instrumentą. VšĮ „Mokesčių ir verslo procesų administravimo centras“ Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 28, 41, 55, 61, 68, 87, 89, 101, 104(1), 104(2), 110, 111, 129, 131, 154 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 55(1) straipsniu bei 56, 57, 58, 59, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (toliau – MAĮ projektas):
Pagal dabartinį reguliavimą skundo dėl mokestinio ginčo padavimas stabdo priverstinį išieškojimą. Tuo tarpu MAĮ projektu siūloma įtvirtinti, kad mokesčių mokėtojui padavus skundą teismui – stabdomas tik 90 procentų ginčijamos mokesčių sumos priverstinis išieškojimas.
MAĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama užkirsti kelią mokesčių mokėtojų piktnaudžiavimui teise inicijuoti mokestinius ginčus, kai vienintelis tokių iniciatyvų tikslas: atidėti mokesčių sumokėjimą. Pirmiausia norėtume pastebėti, kad siūlomas įstatymo pakeitimas nei teoriškai, nei praktiškai negali turėti jokios įtakos kovai prieš piktnaudžiavimą, inicijuojant nepagrįstus mokestinius ginčus . Tiek sąžiningas, tiek nesąžiningas mokesčių mokėtojas neabejotinai visais atvejais rinktųsi mokestinį ginčą, kadangi praradimo, palyginti su ta situacija, jeigu mokestinis ginčas nebūtų inicijuotas, nėra jokio, o išieškojimas vis tiek būtų sustabdytas 90 % sumos. Taigi ši priemonė gali būti suprantama tik kaip priemonė mokesčių mokėtojų sąskaita iš anksto papildyti biudžetą, bet ne priemonė, kuri galėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise. Antra, mūsų nuomone, MAĮ projektu nebuvo tinkamai įvertintos galimos kilti neigiamos pasekmės . Esant ginčams dėl didelių mokesčių sumų, ir dešimtadalio mokesčio sumos priverstinis išieškojimas gali sąlygoti esminį finansinės situacijos pablogėjimą, darbuotojų atleidimą, verslo projektų stabdymą, tam tikrais atvejais net įmonės bankrotą. Įstatymo projekte nenumatytas joks kompensavimo mechanizmas tuo atveju, jei mokesčių administratorius pralaimėtų ginčą, neįvertinta ir aplinkybė, kad esant nepagrįstam išieškojimui, vėliau iškiltų papildoma administracinė našta asmenims grąžinti nepagrįstai įgytas pinigų sumas. Taip pat manytume, kad sprendimą dėl greitesnio išieškojimo turėtų priimti ne ta suinteresuota institucija, kurios sprendimas yra skundžiamas (nes jos sprendimas negali būti laikomas nešališku ir objektyviu), o teismas.
Galiausiai, mūsų nuomone, toks įstatymo pakeitimas, kai yra numatoma galimybė bet kokia dalimi priverstinai vykdyti neįsiteisėjusį sprendimą, yra aiškiai antikonstitucinis ir neatitinka teisinės valstybės principo. Priešingai, negu teigiama MAĮ projekto aiškinamajame rašte, procesinėmis teisėmis, pateikiant skundus mokestinių ginčų srityje, nėra piktnaudžiaujama. Remiantis Lietuvos Respublikos Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008- 2013 metų veiklos ataskaitomis, tik 42-55 % šios institucijos priimtų sprendimų būna apskųsta, t.y. paduotas skundas dėl mokestinio ginčo teismui. Atsižvelgiant į šią statistiką, darytina išvada, kad aiškiai nepagrįstų skundų dėl mokestinių ginčų problema nėra tokia opi, kad jos reguliavimas galėtų būti pateisinamas siūlomomis priemonėmis, kurios sąlygotų nuostolius sąžiningiems asmenims ar net užkirstų ar apsunkintų kelią ginti savo teises ir teisėtus interesus. Negalima nepaminėti ir to, kad mokesčių administratorius turi daugybę priemonių, kurios padeda jam operatyviai ir labai paprastai užtikrinti savo interesus (pavyzdžiui: turto areštas, priverstinė hipoteka ir pan.). Mokesčių administratorius turi teisę taikyti turto areštą, netgi neatlikus mokestinio patikrinimo, t.y. netgi neprasidėjus mokestiniam ginčui. Iš to darytina išvada, kad mokesčių administratoriaus interesų užtikrinimas yra pakankamas ir, nelyginant, geresnėje situacijoje, nei kitų kreditorių. Nepritarti. Naujai siūlomas reglamentavimas skirtas sumažinti nepagrįstus teisminius ginčus: nors VMI vidutiniškai 80 proc. jų laimi, tačiau išieškojimo procentas gana mažas (apie
bylinėjimąsi, Lietuvai siūlė Tarptautinis valiutos fondas dar 2010 metais.
Tokia priemonė nėra būdinga tik Lietuvai: pvz., Airijoje ir Čekijoje ginčijama mokestinė nepriemoka sumokama į depozitinę sąskaitą, Graikijoje reikalaujama sumokėti 10 proc. ginčijamos mokestinės nepriemokos sumos. Pagal projekto nuostatas galimybė išieškoti dalį ginčijamos sumos atsirastų tik tada, kai inicijuojamas ginčas teisme (t.y. ikiteisminio nagrinėjimo metu stabdomas visos ginčijamos sumos išieškojimas), be to, numatoma, kad jeigu pasibaigus ginčui paaiškėtų, kad ginčijama suma buvo išieškota nepagrįstai, mokesčių mokėtojo naudai būtų skaičiuojamos palūkanos už visą išieškojimo laikotarpį. Be to, jeigu mokesčių mokėtojas neturėtų finansinių galimybių sumokėti 10 proc. ginčijamos sumos, jam gali būti taikomos visos dabar MAĮ nustatytos mokestinės prievolės palengvinimo priemonės: sudarius mokestinės paskolos sutartį jam mokesčių sumokėjimas galėtų būti atidėtas arba išdėstytas dalimis. Taip pat pažymėtina, kad jau dabar vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis, Lietuvos muitinė išieško užginčytą muitų sumą bendra tvarka, nestabdydama jos išieškojimo. Todėl atsižvelgiant ir į dabar galiojančias nuostatas dėl muitų išieškojimo, į ES teisės kontekstą, manytina, kad nėra pagrįsta naujai siūlomą MAĮ reglamentavimą traktuoti kaip mokesčių mokėtojo teisę į gynybą užkertantį instrumentą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2014-05-30 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos ¡statymo (2002 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. IX-904 redakcija) 8 straipsnio (2008 m. birželio 5 d. įstatymo Nr.
X-1571redakcija) 2 dalies nuostatomis, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2014-05-14 prašymą Nr. S-2014-4118, atlikome Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 28, 41, 55, 61, 68, 87, 89, 101, 10413 1042, 110, 111, 129, 131,
straipsniu bei 56, 57, 58, 59, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIP-1742 (toliau - Mokesčių administravimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 35 straipsnio pakeitimo ir papildymo 901 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1743 (toliau – PVM įstatymo projektas) antikorupcinį vertinimą. Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad teikiamais projektais siekiama pažaboti kontrabandą bei šešėlinį verslą ir pertvarkyti mokesčių sistemą. Projektais siūloma mokesčių mokėtojams ir tretiesiems asmenims nustatyti prievolę periodiškai teikti informaciją mokesčių administratoriui apie asmenų pajamas, turtą, turimas sąskaitas, išlaidas, finansines operacijas, pinigines lėšas. Taip pat siūloma nustatyti solidarią atsakomybę pridėtinės vertės mokesčių mokėtojams tais atvejais, kai jie žinojo arba privalėjo žinoti, kad pridėtinės vertės mokestis bus nesumokėtas. Mokesčių administravimo įstatymo projektui antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime, manome, kad nuostatos nėra ydingos antikorupciniu požiūriu. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas :
Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už - 7; prieš - 4; susilaikė - 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Antanas Nesteckis, Andrius Kubilius. 10.
narių atskiroji nuomonė: nėra
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas