Projekto lyginamasis variantas
2014
dalies pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti
bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, vertėjo, kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, patentinio patikėtinio paslaugas, teikti notaro paslaugas liudijant dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą bei parašo dokumentuos e tikrumą, dirbti visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose, būti savivaldybės tarybos nariu, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu būti paskirtas komisijos nariu, taip pat dirbti darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti ir teikti teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo paslaugas, būti arbitru, tarpininku (mediatoriumi), taikintoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami ginčai. Advokatas gali būti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu. Teisę teikti šioje dalyje nurodytas paslaugas advokatas įgyja ir šių paslaugų teikimas kontroliuojamas teisės aktų, reglamentuojančių šių paslaugų teikimą, nustatyta tvarka.“2 straipsnis. 44 straipsnį 7 dalimi pakeitimas Papildyti 44 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: 7,, Notariškai liudyti dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą bei parašo dokumentuose tikrumą“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia: Seimo narys Arvydas Mockus
Dėl Lietuvos Respublikos
įstatymo projekto
1Projekto rengimą paskatinusios priežastys,
pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Projekto rengimą paskatino iškilusi būtinybė padaryti dokumentų kopijų ir parašų patvirtinimo paslaugą labiau prieinamą visuomenei suteikiant šią teisę ir advokatams, kadangi šiuo metu išskirtinę teisę į šią funkciją turi tik notarų biurai ir seniūnijų seniūnai. Beveik visose Vakarų valstybėse tokia praktika jau senokai yra įteisinta, kada dokumento kopiją ir parašą, kaip pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje, gali patvirtinti tiesiog tam tikri atsakingas pareigas einantys asmenys, tokie kaip banko darbuotojai, advokatai, valstybės tarnautojai, teisėjai ir parlamento nariai, netgi gydytojai, mokytojai, religinių bendruomenių vadovai – jei jie pateikia savo kontaktinius duomenis. Kadangi Lietuva stengiasi integruotis į Vakarietišką civilizaciją, kurios dalimi ir pilnaverčiais nariais jaučiamės esantys, galbūt reikėtų atidžiau pažvelgti į valdžios santykius su visuomene ir todėl biurokratinius reikalavimus padaryti lengviau prieinamus piliečiams, palengvinant kai kurias procedūras, kurios šiuo metu monopolizuotos siauro rato juridinių asmenų. Atkreipiame dėmesį, kad asmenys kurie yra pripažinti advokatais turi turėti tokią pačią teisę kaip ir notaras tvirtinti dokumentų kopijas , nes tai negali būti vien notaro privilegija. Atsižvelgiant į notarų užimtumą ir norą sumažinti korupciją bei padaryti paslaugą labiau prieinama visuomenei liudijant dokumentų nuorašus ir jų išrašų tikrumą, būtina plėsti advokato funkcijas. Įstatymo projekto siūlytojas Seimo narys Arvydas Mockus
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo projekto rengimą paskatino siekis – išplėsti advokato funkcijas.
Įstatymo projektu taip pat siekiama panaikinti atsiradusį teisinį labai griežtą apibrėžtumą, numatanti, kad tik notarai gali liudyti dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą bei parašo dokumentuose tikrumą. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą bei parašo dokumentuose tikrumą turi teisę už nustatytą atlygį tvirtinti tik notarai. Įsigilinus į LR Advokatūros ir į LR Notarų įstatymus aišku, kad tiek notarai tiek advokatai privalo turėti teisinį išsilavinimą. Ko sekoje LR advokatūros įstatyme 4 straipsnio 4 dalyje, bei 44 straipsnyje papildydami 7 dalimi kurioje suteikiama teisė advokatui teikti šioje dalyje nurodytas paslaugas, taip pat advokatas įgyja ir šių paslaugų teikiamas kontroliuojamas teisės aktų, reglamentuojančių šių paslaugų teikimą, nustatytą tvarka. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į notarų užimtumą ir į plačias darbų apimtys šis siūlymas leis sumažinti korupciją, bei padaryti paslaugą visuomenei labiau prieinama. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminologinei situacijai ir korupcijai Įstatymas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai, o korupciją sumažins. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus teikiamą Įstatymo projektą nereikės priimti jam įgyvendinti reikalingų teisės aktų. 9.
laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Advokatūros įstatymo projekte nėra įtvirtinamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 10. Projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymo projektui įgyvendinti naujų lydimųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo projekto, kaip lydinčiojo teisės akto, įgyvendinimui papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatorius Įstatymo projektą parengė LR Seimo nariai:
Arvydas Mockus, Julius Sabatauskas. 14. Projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : išsilavinimas, reikalavimai, advokatas, atstovavimas. Teikia : Seimo narys Arvydas Mockus
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-04- Nr. Į 2014-04-15 Nr. XIIP-1700 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 4, 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1700 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto pastebime, kad kartu su Projektu turėtų būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymas. Visų pirma, turėtų būti keičiama Notariato įstatymo 2 straipsnio 3 pastraipa, kurioje turėtų būti įtvirtinta, kad šio įstatymo nustatytais atvejais ir notarinių veiksmų atlikimui nustatyta tvarka atskirus notarinius veiksmus be Lietuvos Respublikos konsulinių pareigūnų ir savivaldybių seniūnijų seniūnų gali atlikti ir advokatai. Taip pat advokatams suteikiamus įgaliojimus Notariato įstatyme siūlytume reglamentuoti atskiru, pavyzdžiui, 28
įgaliojimus. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2014-04-28 Nr. XIIP-1700 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
liudyti dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą bei parašo dokumentuose tikrumą. Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, projekto aiškinamajame rašte remiamasi Didžiosios Britanijos pavyzdžiu, kur dokumentų nuorašų bei parašų dokumentuose tikrumą tvirtina ne notarai, o „atsakingas pareigas einantys asmenys, tokie kaip gydytojai, mokytojai, religinių bendruomenių vadovai.“ Pastebėtina, kad Lietuvoje notaras vykdo valstybės deleguotas viešojo pobūdžio funkcijas, t. y. Lietuvoje yra įtvirtintas lotyniškojo notariato modelis, būdingas civilinės (kontinentinės) teisės tradicijai. Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje, kurios teisinė sistema pagrįsta anglosaksų (bendrosios) teisės tradicija, nėra lotyniškojo notariato, todėl, manytina, šios valstybės pavyzdys nėra tinkamas. Antra, notaro ir advokato funkcijos iš esmės skirtingos. Advokatas nevykdo valstybės deleguotų viešojo pobūdžio funkcijų, kaip notaras. Advokatas visada atstovauja vienai sandorio šaliai, o notaras yra nešališkas abiejų sandorio šalių teisės patarėjas. Pagrindinė advokatų veikla yra teisinių paslaugų teikimas: tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais. Advokatas turi teisę daryti bylos, kurioje jis yra atstovas ar gynėjas, dokumentų kopijas, tvirtinti bylai nagrinėti teisme reikalingų rašytinių įrodymų nuorašus, t. y. jis turi teisę tvirtinti dokumentų nuorašus, kiek tai yra susiję su jo vykdoma pagrindine veikla.
Trečia, pagal galiojančius įstatymus teisę atlikti kai kuriuos notarinius veiksmus turi ir kiti viešosios valdžios pareigūnai: konsuliniai pareigūnai Lietuvos Respublikos piliečiams, esantiems užsienyje, seniūnai seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams, karinių dalinių vadai kariams, laisvės atėmimo vietų vadovai laisvės atėmimo vietose esantiems asmenims, laivų kapitonai asmenims, esantiems tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, vyriausieji gydytojai, jų pavaduotojai, budintys gydytojai asmenims, kurie gydosi ligoninėse, gyvena senelių namuose ir pan. (Civilinio kodekso 1.76, 2.138. 5.28 straipsniai, Notariato įstatymo 27 ir 271 straipsniai, Konsulinio statuto 32 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad projektu teikiamas siūlymas nėra būtinas siekiant projekte nurodytų tikslų, jo priėmimas gali turėti neigiamų padarinių
Notariato įstatymas, šio įstatymo 27 ir 271 straipsniuose yra išvardinti konsulinių pareigūnų ir seniūnų notariniai veiksmai. Jeigu būtų pritarta teikiamo projekto nuostatoms dėl advokatų notarinių veiksmų, svarstytina galimybė atitinkamai papildyti ir Notariato įstatymą. 4. Projektas tikslintinas juridinės technikos požiūriu: 4.1. projekto pavadinime žodžiai „IR PAPILDYMO“ išbrauktini kaip pertekliniai; 4.2. projekto 1 straipsnio pavadinime formuluotė „4 dalies“ išbrauktina kaip perteklinė; 4.3. projekto 2 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „44 straipsnio pakeitimas“; 4.4. projekto 2 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Papildyti 44 straipsnį 7 punktu ir jį išdėstyti taip:“; 4.5. atsižvelgus į keičiamo įstatymo 44 straipsnio 6 punkto turinį, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnis turėtų būti pildomas ne 7 punktu, o nauju 6 punktu, o buvęs 6 punktas pernumeruojamas; 4.6. į statymą pasirašančiojo asmens pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS ĮSTATYMO NR. IX-2066 4, 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė . Kviestieji asmenys:
Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė , Lietuvos notarų rūmų atstovai: prezidentas Marius Stračkaitis, prezidiumo narė Svajonė Šaltauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-28 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvoje yra įtvirtintas lotyniškojo notariato modelis, būdingas civilinės (kontinentinės) teisės tradicijai. Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje, kurios teisinė sistema pagrįsta anglosaksų (bendrosios) teisės tradicija, nėra lotyniškojo notariato, todėl, manytina, šios valstybės pavyzdys nėra tinkamas. Antra, notaro ir advokato funkcijos iš esmės skirtingos. Advokatas nevykdo valstybės deleguotų viešojo pobūdžio funkcijų, kaip notaras. Advokatas visada atstovauja vienai sandorio šaliai, o notaras yra nešališkas abiejų sandorio šalių teisės patarėjas. Pagrindinė advokatų veikla yra teisinių paslaugų teikimas: tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais. Advokatas turi teisę daryti bylos, kurioje jis yra atstovas ar gynėjas, dokumentų kopijas, tvirtinti bylai nagrinėti teisme reikalingų rašytinių įrodymų nuorašus, t. y. jis turi teisę tvirtinti dokumentų nuorašus, kiek tai yra susiję su jo vykdoma pagrindine veikla. Trečia, pagal galiojančius įstatymus teisę atlikti kai kuriuos notarinius veiksmus turi ir kiti viešosios valdžios pareigūnai: konsuliniai pareigūnai Lietuvos Respublikos piliečiams, esantiems užsienyje, seniūnai seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams, karinių dalinių vadai kariams, laisvės atėmimo vietų vadovai laisvės atėmimo vietose esantiems asmenims, laivų kapitonai asmenims, esantiems tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, vyriausieji gydytojai, jų pavaduotojai, budintys gydytojai asmenims, kurie gydosi ligoninėse, gyvena senelių namuose ir pan. (Civilinio kodekso 1.76, 2.138.
5.28 straipsniai, Notariato įstatymo 27 ir 271 straipsniai, Konsulinio statuto 32 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad projektu teikiamas siūlymas nėra būtinas siekiant projekte nurodytų tikslų, jo priėmimas gali turėti neigiamų padarinių – sutrikdyti teisinių profesijų sistemos darną, todėl siūlytina jo atsisakyti. Pritarti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
2Jeigu nebūtų pritarta šios išvados pirmajai pastabai, projektas tobulintinas:
2.1. projekto 1 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „teikti notaro paslaugas liudijant dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą bei parašo dokumentuose tikrumą“ įrašytina „atlikti šiame įstatyme nurodytus notarinius veiksmus šio ir Notariato įstatymo nustatyta tvarka“. 2.2. projekto 2 straipsnyje, kuriuo keičiamas Advokatūros įstatymo 44 straipsnis, reikėtų nurodyti, kokiems asmenims ir kokiais konkrečiais atvejais (be jau nurodytųjų 44 straipsnio 4 ir 5 punktuose) advokatas turi teisę atlikti projekte nurodytus notarinius veiksmus, atsižvelgiant į tai, kad advokatas, vykdydamas pagrindinę veiklą, yra vienos šalies atstovas. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-28 3.
Atkreiptinas dėmesys, kad notarinių veiksmų atlikimo tvarką reglamentuoja Notariato įstatymas, šio įstatymo 27 ir 271 straipsniuose yra išvardinti konsulinių pareigūnų ir seniūnų notariniai veiksmai. Jeigu būtų pritarta teikiamo projekto nuostatoms dėl advokatų notarinių veiksmų, svarstytina galimybė atitinkamai papildyti ir Notariato įstatymą. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4Projektas tikslintinas juridinės technikos požiūriu:
4.1. projekto pavadinime žodžiai „IR PAPILDYMO“ išbrauktini kaip pertekliniai; 4.2. projekto 1 straipsnio pavadinime formuluotė „4 dalies“ išbrauktina kaip perteklinė; 4.3. projekto 2 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „44 straipsnio pakeitimas“; 4.4. projekto 2 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Papildyti 44 straipsnį 7 punktu ir jį išdėstyti taip:“; 4.5. atsižvelgus į keičiamo įstatymo 44 straipsnio 6 punkto turinį, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnis turėtų būti pildomas ne 7 punktu, o nauju 6 punktu, o buvęs 6 punktas pernumeruojamas; 4.6. įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 5. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-05-05 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 4, 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1700 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto pastebime, kad kartu su Projektu turėtų būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymas.
Visų pirma, turėtų būti keičiama Notariato įstatymo 2 straipsnio 3 pastraipa, kurioje turėtų būti įtvirtinta, kad šio įstatymo nustatytais atvejais ir notarinių veiksmų atlikimui nustatyta tvarka atskirus notarinius veiksmus be Lietuvos Respublikos konsulinių pareigūnų ir savivaldybių seniūnijų seniūnų gali atlikti ir advokatai. Taip pat advokatams suteikiamus įgaliojimus Notariato įstatyme siūlytume reglamentuoti atskiru, pavyzdžiui, 28
dėstomu po straipsnio, įtvirtinančio seniūnams suteikiamus įgaliojimus. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos notarų rūmai 2015-05-11 Lietuvos notarų rūmai, išnagrinėję 2015-04-30 pateiktą Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 4, 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1700 (toliau
tikslas yra išplėsti advokato funkcijas. Kodėl būtina išplėsti advokato funkcijas, Projekto rengėjai argumentuotai nepaaiškina. Aiškinamojo rašto 1 punkte nurodoma, kad Didžiojoje Britanijoje tarp kitų subjektų dokumento kopiją ir parašą gali paliudyti ir advokatai. Aiškinamajame rašte nėra paaiškinta, kodėl pasirinktas būtent vienos valstybės – Jungtinės Karalystės, kuri priklauso kitai teisinei sistemai nei Lietuvos teisinė sistema, pavyzdys, ir kodėl iš pavyzdžio pateikiamas tik vienas subjektas – advokatas. Taigi, šiuo aspektu Projekto tikslas nėra niekaip pagrįstas.
Aiškinamojo rašto 2 punkte taip pat numatyta, kad „tik notarai gali liudyti dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą bei parašo dokumentuose tikrumą“. Pažymėtina, kad šis teiginys neatitinka tikrovės ir prieštarauja Aiškinamojo rašto 1 punktui, kuriame numatyta, kad „šią funkciją turi tik notarų biurai ir seniūnijų seniūnai“ bet ir Notariato įstatymo 27, 27-1 straipsniams, kuriuose nustatyta, kad liudyti dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą bei parašo dokumentuose tikrumą turi teisę seniūnai, konsuliniai pareigūnai. Taigi, toks Projekto rengėjų tikslas laikytinas fiktyviu bei neatitinkančiu Teisėkūros pagrindų įstatymo 8 str. 1 d. 2) Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 str. 3 d. nustatyta, kad į statymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose turi būti numatomos labiausiai įgyvendinamų įstatymų tikslus atitinkančios, ekonomiškiausios ir efektyviausios priemonės. Šis reikalavimas suponuoja ir reikalavimą įstatymo projekto rengėjui aiškiai suformuluoti tikslą, tačiau, kaip minėta, šiame Projekte aiškus tikslas nėra numatytas. Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 str. 5 d. nustatyta, kad t eisės akto projektą rengiantis subjektas turi įvertinti visus pateiktus pasiūlymus. Tačiau Projekto rengėjas nenurodo, ar buvo gauti ir vertinti kitų asmenų pateikti pasiūlymai dėl Projekto. 3) Teisėkūros subjektas privalo laikytis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. nustatytų principų: a) tikslingumo; b) atvirumo ir skaidrumo;
c) efektyvumo; d) aiškumo; e) sistemiškumo. Tikslingumo principas reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Projekto rengėjas nesilaiko tikslingumo principo, nes pagal dabartinį reglamentavimą tikslas ne tik gali būti pasiektas kitomis priemonėmis, bet ir jau yra pasiektas šiuo metu galiojančiais įstatymais ( Notariato įstatymo 27, 27-1 straipsniai ).
Taigi, tokio Projekto priėmimas reikštų Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. pažeidimą. Atvirumo ir skaidrumo principas reiškia, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir teisinio reguliavimo stebėseną atliekantys subjektai. Tačiau Projekto nurodytas tikslas, kaip buvo minėta, neatitinka tikrovės, yra fiktyvus, todėl negalima teigti, kad buvo laikomasi atvirumo ir skaidrumo principo. Be to, Projektą rengę asmenys ir ypač Projekto rengimą inicijavę asmenys nėra aiškiai žinomi ir nėra nurodyta, kas buvo poveikio vertinimą atlikę subjektai. Todėl konstatuotina, kad nebuvo laikomasi atvirumo ir skaidrumo principo. Efektyvumo principas reiškia, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus. Pažymėtina, kad Projekte nėra nurodyta, kaip dabartinis užimtumas notarams trukdo laiku atlikti tam tikrus notarinius veiksmus.
Nebuvo įvertintos ir teisinio reguliavimo alternatyvos, todėl negalima teigti, kad Advokatūros įstatyme bus įtvirtintos priemonės, leisiančios teisinio reguliavimo tikslą pasiekti veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai, todėl konstatuotina, kad efektyvumo principo nebuvo laikomasi. Aiškumo ir sistemiškumo principai reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas bei kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į šiuos principus, Advokatūros įstatymo turėtų būti keičiami ne tik 4 ir 44 straipsniai, tačiau turėtų būti Advokatūros įstatyme nustatytos aiškios sąlygos, kada advokatas gali atlikti įstatyme nurodytus notarinius veiksmus arba kada jų atlikti negali, atsižvelgiant į tai, kad advokatas, būdamas vienos šalies atstovu, negalės atlikti notarinių veiksmų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu notarinių veiksmų atlikimą reguliuoja Notariato įstatymas, papildomai turėtų būti papildytas ir Notariato įstatymas. Taip pat pažymėtina, kad priskiriant advokatams jų veiklai nebūdingas funkcijas, reikėtų keisti ir kitas Advokatūros įstatymo nuostatas, kurios reglamentuotų notarinių veiksmų atlikimo pagrindinius elementus.
Kyla klausimas, ar advokato darbo vietai bus taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir notaro darbo vietai, kurie yra griežtesni, ar advokatui būtų mokamas atlyginimas už notarinio veiksmo atlikimą, koks nustatytas notarui už notarinio veiksmo atlikimą, ar Notarų rūmai būtų atsakingi už advokatų, kurių įgaliojimai yra sustabdyti ar pasibaigę, dokumentų, susijusių su notariniais veiksmais, saugojimą, kaip kad atsako už notarų dokumentų saugojimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, šis Projektas neatitinka aiškumo ir sistemiškumo principų reikalavimų. 4) Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 str. nustatyta, kad privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Nėra aišku, kas atliko Projekto vertinimą bei ar jis buvo atliktas. Aiškinamajame rašte nėra išanalizuotos neigiamos Projekto pasekmės. Nėra atspindėto poveikio viešajam administravimui, administracinei naštai. 5) Aiškinamojo rašto 7 p. numatyta, kad „įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės“. Tokia išvada kelia abejonių. Kadangi advokatams bus pavestos naujos funkcijos, nenustatant kitų normų, įtvirtinančių notarinių veiksmų atlikimo pagrindinius elementus, kurios leistų aiškiai suprasti, kuriais atvejais kokius konkrečius notarinius veiksmus ir kaip advokatas atliks sudaro prielaidas atsirasti klaidoms, kas gali turėti neigiamų pasekmių verslo subjektams. Aiškinamojo rašto 10 p. numatyta, kad „Projekto, kaip lydinčiojo teisės akto, įgyvendinimui papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės“. Ši nuostata kelia abejonių, nes visi notariniai veiksmai yra registruojami, jie turi būti tinkamai tvarkomi ir nustatyta tvarka perduodami archyviniai dokumentai.
a) korupcijos sumažinimas; b) paslaugų tapimas labiau prieinamomis. Tačiau aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių faktų, įrodymų, kitokio pagrindimo, kad šiuo metu nustatytas teisinis reguliavimas sudaro kokias nors prielaidas korupcijai. Neaišku, kaip ir kurioje srityje gali pasireikšti korupcijos šalinimas nauju teisiniu reguliavimu. Įstatymai nustato keliems subjektams teisę liudyti dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą bei parašo dokumentuose tikrumą. Aiškinamajame rašte nėra pagrindžiama, kad esama dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumo bei parašo dokumentuose tikrumo liudijimo prieinamumo problemų. Jeigu manoma, kad minėtų notarinių veiksmų atlikimas nesuprantamu būdu įtakoja korupciją, tuomet reikėtų atlikti Advokatūros įstatymo pakeitimų antikorupcinį vertinimą, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 str. 1 d. 18 p. Tačiau Projekto antikorupcinis vertinimas nebuvo atliktas. Todėl Projekto aiškinamajame rašte pateiktas teiginys, kad Projektas „leis sumažinti korupciją“, prieš tai neatlikus antikorupcinio vertinimo, niekuo nepagrįstas. 7) Kaip minėta, Projektas nėra aiškus, nes jame trūksta išbaigtumo, jis sudaro prielaidas teisinį reguliavimą suprasti dviprasmiškai, jame esama prieštaringumo, juo sudaromos prielaidos pažeisti teisės sistemos nuoseklumą ir vidinę darną. Pagal konstitucinį teisinės valstybės principą taip pat reikalaujama, kad leidžiant teisės aktus būtų paisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų. Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyti reikalavimai visiems teisėkūroje dalyvaujantiems asmenims, inter alia Seimo nariams. 8) Paprastai Europos valstybėse, įskaitant ir Lietuvos Respubliką, advokatų ir notarų funkcijos yra atskirtos, nes šios profesijos yra skirtingos.
Advokatų veikla yra teisinių paslaugų teikimas: teisės konsultacijos, teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese. Advokatas veikia vienos šalies interesais (gina savo kliento interesus). Priešingai, negalima teigti, kad notaro veikla yra teisinių paslaugų teikimas (ji leidžiama tik itin ribotai ir aiškiai apibrėžtomis sąlygomis). Tarp notaro ir kliento nesusiklosto sutartiniai privatinės teisės reguliuojami santykiai; jis turi būti nešališkas visų šalių atžvilgiu, siekti teisingai suderinti visų šalių interesus. Notarų veikla, kaip pažymėta Europos Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendime, siekiama bendrojo intereso tikslų, visų pirma užtikrinti tarp privačių asmenų sudarytų aktų teisėtumą ir teisinį saugumą, ši veikla yra imperatyvus bendrojo intereso pagrindas. 9) Svarbiausi advokato ir notaro veiklos skirtumai yra šie: a) iš esmės skiriasi Lietuvos notariato ir Lietuvos advokatūros formavimo tvarkos. Skiriasi notarų ir advokatų veiklos priežiūra ir atsakomybė. Skiriasi notarų ir advokatų veiklos teritorija, trukmė ir pasibaigimo pagrindai. Skiriasi notarų ir advokatų savivaldos mechanizmai. Skiriasi jų profesionalumo ir profesinės etikos standartai. Kai kurie institutai, susiję su notaro profesijos prigimtimi, išvis neturi analogų advokatūros santykiuose (pvz., notaro perkėlimas). Bendra tik tai, kad ir vieni, ir kiti gali teikti teisines konsultacijas, rengti teisinius dokumentus. Tačiau notarai konsultacijas teikia ribotai. Tai apima tik tokią veiklą, kuri yra neatsiejamai susijusi su jų vykdomomis prevencinio teisingumo funkcijomis. Konsultacijų teikimas paprastai susijęs su notarų atliekamais notariniais veiksmais. Dokumentai taip pat rengiami tik tokie, kurie gali būti tvirtinami notarine tvarka.
Be to, skirtingas yra ir teikiamų konsultacijų apmokėjimas. Notarams apmokėjimas už konsultacijas, priešingai nei advokatams, yra reglamentuotas. Jie negali, kaip advokatai, laisvai tartis su šalimi dėl tokio atlyginimo dydžių. Skiriasi ir konsultavimo paslaugų teikimo būdas: notaras turi būti nešališkas, siekti teisingai suderinti visų šalių interesus, o advokatas veikia vienos šalies interesais. Skirtinga advokatų ir notarų profesijų paskirtis ir prigimtis atsispindi ir dviejuose Konstitucinio Teismo nutarimuose. 2011 m. vasario 14 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad advokatams už teikiamas teisines paslaugas apmoka klientai. Konstitucinis Teismas, apibūdindamas notaro veiklą, jos nesiejo su teisinių paslaugų vykdymu, o notaro profesiją apibrėžė kaip valstybės kontroliuojamą profesiją. 10) Lietuvos teisės aktuose yra įtvirtintas lotyniškasis notariato modelis, kurio kūrimo pradžia sietina su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu 1990 m. Šios rūšies notariato modelis pasaulyje susiformavo daugiau kaip prieš du šimtmečius Prancūzijoje ir egzistuoja daugiau nei 80 valstybių. Beveik visose valstybėse nėra „notaro-advokato“ modelio. Be to, jeigu kuri nors valstybė, atsižvelgdama į savo istorines tradicijas, leidžia advokatams atlikti notarinius veiksmus, tai labai aiškiai nustatomos sąlygos, kurioms esant tai bus galima daryti. Notaru-advokatu gali dirbti tik advokatas, turintis tam tikrą darbo advokatu patirtį ir išlaikęs notariato specialybės egzaminą, atlikęs notaro praktiką. Advokatui, kuris dirba ir notaru, taikomi ir atitinkami veiklos apribojimai, nustatyti notarui.
atvejais, nepriklausomai nuo asmens specifinės padėties ir neribojant atliekamų notarinių veiksmų apimties, advokatams leidžiama vykdyti notarui pavestą funkciją – liudyti visų dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą bei parašo dokumentuose tikrumą bet kuriems asmenims, galėtų būti vertinamas kaip kėsinimasis į notaro ir advokato profesijų paskirties ir prigimties esmę, kuri yra aprobuota Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 22 d. ir 2011 m. vasario
Aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Minėtas konstitucinis principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų. Pažymėtina, kad, kaip minėta, advokatų ir notarų profesijų paskirtis, prigimtis, esmė yra skirtingos. Advokatūros įstatyme nėra nustatyta amžiaus riba, iki kurios advokatas gali dirbti, o Notariato įstatymo 3 str. nustatyta amžiaus riba –
veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras pagal savo patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką. Tokių ribojimų advokatams Advokatūros įstatymas nenumato.
Reikalavimai, keliami notarų biurams ir notarų darbo laikui, kuriuos nustato teisingumo ministras, nustato tikslų darbo valandų skaičių, kada notaras privalo priimti klientus, būtinumas turėti bent vieną darbuotoją, kuriam pavedama atlikti darbus, susijusius su notarinių veiksmų atlikimu, ir kt. Šių reikalavimų notaras privalo laikytis, analogiškų tokių griežtų reikalavimų advokatams nėra nustatyta. Be to, Notariato įstatymo 7 str. nustatyta notarų veiklai taikoma tarnybinė priežiūra, kuri pasireiškia inter alia tuo, kad teisingumo ministro paskirti asmenys kontroliuoja, kaip notarai laikosi notarų biurams ir notarų darbo laikui keliamų reikalavimų, organizuoja asmenų priėmimą, laikosi notarinio registro, parengia, tvarko, saugo ir naudoja savo veikloje sudarytus dokumentus. Tokia priežiūra advokato veiklai Advokatūros įstatyme nenumatyta. Atsižvelgiant į tai, siūlomu Projektu siekiama nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį advokatai tą patį notarinį veiksmą, kaip ir notarai, privalės vykdyti skirtingomis, o tam tikrais atvejais – ir diskriminacinėmis, sąlygomis. Toks teisinis reguliavimas gali būti vertinamas kaip pažeidžiantis konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. 13) Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas aiškintinas neatsiejamai nuo konstitucinio teisinės valstybės principo. Konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo – vieno pagrindinių teisės tikslų. Teisingumo principą galima įgyvendinti užtikrinant asmenų lygybę įstatymui, interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, interesų priešpriešos. Konstatuotina, kad siūlomu Projektu nėra užtikrinama interesų pusiausvyra. Teikiant Projektą nebuvo paisoma konstitucinio lygiateisiškumo principo.
Todėl galima konstatuoti, kad pažeidžiamas ir konstitucinis teisinės valstybės principas, o kartu – ir teisingumo principas. Pritarti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 2. Lietuvos Advokatūra 2015-05-06 Lietuvos advokatūros Advokatų taryba 2015-04-30 d. išnagrinėjo Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 4, 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1700 (toliau - Projektas) ir informuoja, jog sutinka su Projekto 1 ir 2 straipsnių nuostatomis, kuriomis yra keičiami ir papildomi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau — Advokatūros Įstatymas) 4 straipsnis (keičiama 4 dalis) bei 44 straipsnis (papildoma 7 dalimi) dėl žemiau nurodytų argumentų. Pirma, priėmus siūlomus pakeitimus dėl dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumo tvirtinimo, būtų sumažintas notarų užimtumas bei paslauga būtų labiau prieinama visuomenei. Kadangi Lietuvoje nustatytas ribotas notarų skaičius, projekto įgyvendinimas padidintų asmenų galimybę minimą paslaugą gauti greičiau ir efektyviau. Antra, siūlomas pakeitimas taip pat palengvintų asmenų finansinę naštą, kadangi advokato užmokestis už suteiktas paslaugas yra sutartinis, dėl ko asmenims minima paslauga galėtų būti suteikta pigiau. Trečia, advokatai yra teisingumo sistemos sudedamoji dalis, tai aukštos kvalifikacijos teisininkai, kuriems taip pat keliami specialūs reikalavimai (egzamino išlaikymas, nepriekaištingos reputacijos turėjimas, pareiga kelti savo kvalifikaciją). Taigi, suteikus advokatams teisę liudyti dokumentų nuorašus ir jų išrašų tikrumą, advokatų teikiama tokio pobūdžio paslauga pilnai užtikrintų šios paslaugos kokybę ir taip pat neabejotinai skatintų visuomenės pasitikėjimą kvalifikuotais teisininkais. Ketvirta, priėmus siūlomus pakeitimus dėl dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumo tvirtinimo, Lietuva perimtų naudingą Vakarų valstybių teisės praktiką.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia praktika yra įteisinta tradicinio lotyniškojo notariato valstybėse, pavyzdžiui Vokietijoje, taip pat kitose Europos valstybėse (Didžiojoje Britanijoje ir kt). Projekto įgyvendinimas leistų Lietuvai lengviau integruotis į Vakarų valstybes. Atkreiptinas dėmesys, jog pritarus siūlomiems teisės aktų pakeitimams, Lietuvos Advokatų taryba nustatytų tvirtinamų dokumentų tvarką, registracijos reikalavimus. Be to, galiojančiame Baudžiamajame kodekse jau yra nustatyta teisinė atsakomybė už atitinkamus pažeidimus. Taigi, Lietuvos Advokatų tarybai nustačius reikalavimus dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumo tvirtinimui, asmenys paprasčiau ir efektyviau gautų paslaugą. Projekte numatyti teisinio reglamentavimo pakeitimai yra susiję su profesionalių teisininkų teikiamų paslaugų sistemos pertvarkymu - išplečiant profesionalių teisininkų sąrašą, kuriems suteikiama teisė teikti piliečiams aukščiau minimas teisines paslaugas, todėl manytina, kad siūlomi pakeitimai gali užtikrinti efektyvesnį ir skaidresnį teisinių paslaugų teikimą piliečiams. Nepritarti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įvertinus įstatymo projektui pateiktas pastabas ir komitete išsakytus argumentus, L ietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 4, 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP- 1700 atmesti. Argumentai:
projektas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nustatytų tikslingumo, atvirumo ir skaidrumo, efektyvumo, aiškumo, sistemiškumo principų. 2.
notariato modelis. Lietuvoje notaras vykdo valstybės deleguotas viešojo pobūdžio funkcijas, notarai – valstybės įgalioti asmenys, kuriems dalį funkcijų perdavusi valstybė kontroliuoja jų vykdymą, jų patvirtinti dokumentai pripažįstami viešu dokumentu, užtikrinančiu, tarp privačių asmenų, sudarytų aktų teisėtumą ir teisinį saugumą. Priskiriant advokatų veiklai nebūdingas funkcijas, būtų išbalansuota Lietuvos teisės aktuose nustatyta ir susiformavusi notaro, advokato profesijų prigimtis ir paskirtis. 3. Advokatų ir notarų funkcijos yra atskirtos, nes šios profesijos yra skirtingos. Ad vokatų veikla yra teisinių paslaugų teikimas: teisės konsultacijos, teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese. Advokatas veikia vienos šalies interesais ‑ gina savo kliento interesus. Tarp notaro ir kliento nesusiklosto sutartiniai privatinės teisės reguliuojami santykiai; jis turi būti nešališkas visų šalių atžvilgiu, siekti teisingai suderinti visų šalių interesus. 8. Balsavimo rezultatai:
susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai : Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas