1304 Įstatymo projektas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 39 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Raimundas Paliukas, Seimo narys Petras Narkevičius, Seimo narys Kęstutis Daukšys, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis XIIP-1674

Lithuania · XIIP-1674 · 2014-04-10 · Senas · LT_SEIMAS

Authoritative source — the official register ↗.

In our system

The bill's progress, sponsors and the act it amends →

Papers in this file

  1. Lyginamasis variantas · 2014-04-10
  2. Lyginamasis variantas · 2014-10-02
  3. Aiškinamasis raštas · 2014-04-10
  4. Teisės departamento išvada · 2014-04-10
  5. Teisės departamento išvada · 2014-04-10
  6. Teisės departamento išvada · 2014-10-02
  7. Komiteto išvada · 2014-04-10
  8. Komiteto išvada · 2014-10-02

Lyginamasis variantas

2014-04-10 · the official register ↗

Projekto Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 39 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m.                                        d., Nr. Vilnius 1 straipsnis. 39 straipsnio 5 dalies pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Degalų pardavimo vietose turi būti nurodomos biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinės dalys, kai jos viršija

5 10 procent us ų šių produktų tūrio vertės benzine ir 7 procentus šių produktų tūrio vertės dyzeline .“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos prezidentas Teikia Seimo nariai Raimundas Paliukas Petras Narkevičius Kęstutis Daukšys Remigijus Žemaitaitis

Lyginamasis variantas

2014-10-02 · the official register ↗

Projekto Nr. XIIP-1674(2) Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-137539 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m.          d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

d D egalų pardavimo vietose turi gali būti prekiaujama biodegalais ir degalų mišiniais, kuriuose biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinė dalis viršija šio straipsnio 1 dalyje nurodytas procentines dalis ir kurie atitinka Lietuvos, Europos arba įmonės standartų reikalavimus . 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų standartų taikymo ir kitų reikalavimų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas nustato Susisiekimo ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Energetikos ministerija. 4. Lietuvos standartizacijos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengia nacionalinius Lietuvos standartus dėl biodegalų ir degalų mišinių, kuriuose biodegalų, įmaišytų į mineralinius degalus, procentinė dalis viršija šio straipsnio 1 dalyje nurodytas procentines dalis. 5 . Degalų pardavimo vietose turi būti nurodomos biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinės dalys, kai jos viršija5 10 procent us ų šių produktų tūrio vertės benzine ir 7 procentus šių produktų tūrio vertės dyzeline.

“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas                                           Algimantas Salamakinas

Aiškinamasis raštas

2014-04-10 · the official register ↗

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ

IŠTEKLIŲENERGETIKOS

ĮSTATYMO NR. XI-137539

STRAIPSNIO 5 DALIES PAKEITIMO

ĮSTATYMO

PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 39 straipsnio 5 dalies pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant užtikrinti, kad biodegalų žymėjimas Lietuvos degalinėse atitiktų Europos Sąjungos teisės aktuose numatytus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus Europos Sąjungai , skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą šalies transporte. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje yra numatytas reikalavimas degalų pardavimo vietose nurodyti biodegalų procentines dalis benzine bei dyzeline, kai jos atitinkamai viršija 5 procentus benzine ir 7 procentus dyzeline. Toks nacionalinis (Lietuvos Respublikos) reglamentavimas neatitinka

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento

ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB“ (toliau – 2009/28/EB direktyva):

  • Siekdama

mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bei valstybių narių priklausomybę nuo iškastinio kuro, Europos Sąjunga

2003 m. gegužės

8 d. priėmė direktyvą 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą

atsinaujinantį kurą transporte (toliau – 2003/30/EB direktyva). Šia direktyva valstybės narės buvo įpareigotos skatinti naudoti biodegalus (kaip aplinkai mažiau kenksminą kurą) savo šalyse su tikslu jais pakeisti transporte naudojamus dyzelinius degalus ir benziną.

Pradiniam laikotarpiui buvo nustatyta minimali biodegalų santykinė dalis, kurią valstybės narės turėjo išleisti į savo rinkas (iki 2005 m. gruodžio 31 d. – 2 % viso transportui sunaudojamo benzino ir dyzelino kiekio, o nuo pastarosios datos iki 2010 m. gruodžio 31 d.

  • 5,75 %), bei numatyta žymėti degalus specialiomis etiketėmis, kai juose esantys biodegalai viršija 5 % ribinę vertę ( 2003/30/EB direktyvos 3 str. 5 d.:

Mineralinės naftos produktai su įmaišytais biodegalais, viršijančiais 5 % riebiųjų rūgščių metilo esterio (FAME) ribinę vertę arba 5 % bioetanolio ribinę vertę, pardavimo vietose ženklinami specialiomis etiketėmis, kuriose nurodoma procentinė biodegalų dalis ).

  • Kadangi

2003/30/EB direktyva nustatytų tikslų reikšmė, praėjus šešeriems metams, ne tik nesumažėjo, bet netgi padidėjo, buvo nuspręsta žengti dar toliau: nustatyti bendrą skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją sistemą , numatant privalomus planinius rodiklius bei biodegalų tvarumo kriterijus. Tuo tikslu 2009 m. balandžio 23 d. buvo priimta 2009/28/EB direktyva.

Šioje direktyvoje numatyta, kad valstybės narės turi nuosekliai didinti biodegalų suvartojimą (didinti į mineralinius naftos produktus įmaišomų biodegalų dalį) ir iki

2020 m. pasiekti, kad

atsinaujinantys energijos ištekliai transporto sektoriuje sudarytų ne mažiau kaip 10 procentų .

  • 2009/28/EB

direktyvos

26 straipsnyje buvo numatyta, jog nuo

2010 m. balandžio 1 d. netenka galios 2003/30/EB direktyvos 3 straipsnio 5 dalies nuostatos, kurios numatė ES valstybių narių pareigą ženklinti mineralinius naftos produktus specialiomis etiketėmis, kai biodegalai viršija 5 procentų ribinę vertę, o tos pačios direktyvos21 straipsnyje aiškiai įtvirtintas valstybių narių siekis keisti biodegalų žymėjimo taisykles, nurodant biodegalų kiekį mineraliniuose naftos produktuose tik tuomet, kai biodegalai viršija 10 procentų tūrio vertę („ Valstybės narė s reikalauja, kad pardavimo vietose būtų nurodytos biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinės dalys, kai jos viršija 10 % tūrio vertę “).

  • Atsižvelgiant

į 2009/28/EB direktyvos nuostatas bei reikalavimus, 2012 m., dalyvaujant tiek automobilių pramonės atstovams, tiek biodegalų gamintojams, buvo priimtas ES standartas EN 228:2012 „Automobiliniai degalai. Bešvinis benzinas. Reikalavimai ir tyrimo metodai“. Standarte numatyti biodegalų kokybės rodikliai bei degalų kolonėlių ženklinimo taisyklės, kurios patvirtina, kad buvo tinkamai atsižvelgta į 2009/28/EB direktyvos 21 ir

26 straipsnius, susijusius su biodegalų ženklinimo

reikalavimais (standarte padidintas leidžiamas etanolio kiekis degaluose nuo

5 iki 10 procentų, be to, standartas rekomenduoja degalų kolonėles ženklinti

papildomais simboliais, kurie identifikuotų ne degaluose esančio bioetanolio, bet deguonies kiekį. Iš standarto matyti, kad privaloma ženklinti tik tuos degalus, kurie savo sudėtyje turi didelį deguonies kiekį (nuo 2,7 iki 3,7 % (m / m)).

Atlikti bandymai patvirtina, kad, į 95 markės automobilinį bešvinį benziną įmaišius, pavyzdžiui, 8 % etanolio, deguonies kiekis neviršija 2,7 % ribos. O tai iš esmės reiškia, kad standartas reikalauja žymėti specialiais simboliais tik tuos degalus , kurių sudėtyje biodegalai sudaro 10 ir daugiau procentų).

  • Atsižvelgdamos

į šiuos patvirtintus  ES teisės aktus (direktyvas, standartus), valstybės narės priima savo nacionalinius benzino ir dyzelino standartus ( paprastai tai atliekama atgaminimo būdu, todėl nacionalinio standarto nuostatos, dažniausiai, visiškai sutampa su ES standarto nuostatomis ). Biodegalai, skirti nacionalinei rinkai, privalo būti ženklinami nacionaliniuose standartuose nustatyta tvarka. Todėl paprastai kitos ES valstybės narės, skirtingai nei Lietuva, nepriima jokių papildomų nacionalinių priemonių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų ir pan.) dėl biodegalų ženklinimo, kurios galėtų prieštarauti standarto nuostatoms, bet griežtai laikosi standarte išdėstytų ženklinimo reikalavimų. Praktika rodo, kad visų kaimyninių ES valstybių narių nacionaliniai benzino standartai nereikalauja specialiais simboliais ženklinti biodegalų, savo sudėtyje turinčių nuo 5 iki 10 % biodegalų (būtent tokia logika išplaukia iš ES standarto nuostatų), ir šių nuostatų kaimyninės Europos Sąjungos valstybės narės laikosi, kadangi jose degalai, savo sudėtyje turintys iki 10 % biodegalų, pardavinėjami, neženklinant degalų kolonėlių jokiais specialiais simboliais. Vadinasi, nacionalinės priemonės dėl biodegalų ženklinimo, kurios galėtų prieštarauti standarto reikalavimams, kaimyninėse valstybėse nepriimamos.

  • Reaguojant į minėtus ES teisės reikalavimus, Lietuvos

standartizacijos departamentas 2013 metais atgaminimo būdu perėmė Europos standartą EN 228:2012  kaip Lietuvos standartą LST EN 228:2013 „ Automobiliniai degalai.

Bešvinis benzinas. Reikalavimai ir tyrimo metodai “, keičiantį standartus LST EN 228:2008 ir LST EN 228:2008/P:2008. Lietuvos standarto nuostatos visiškai atitinka ES standarto nuostatas, o tai reiškia, kad Lietuvos standartas taip pat leidžia padidinti etanolio kiekį degaluose nuo 5 iki 10 procentų bei reikalauja degalų kolonėles ženklinti specialiais simboliais tik tuomet, kai degaluose esantis deguonies kiekis sudaro nuo 2,7 iki 3,7 % (m / m). Nors standarte aiškiai įtvirtintas reikalavimas ženklinti ne biodegalų dalį, bet deguonies kiekį, tačiau praktikoje standarto nuostatos nėra taikomos, kadangi LR teisės aktai su standartu vis dar nesuderinti ir toliau reikalauja ženklinti biodegalus, kai jie atitinkamai viršija 5 % benzine ir 7 % dyzeline, neatsižvelgiant į tai, kad degalai, savo sudėtyje turintys tiek 5 %, tiek 7 % biodegalų, neviršija 2,7 % deguonies kiekio ribos. Taigi, n epaisant nurodyto ES reguliavimo , Lietuvoje iki šiol reikalaujama žymėti degalus pagal taisykles, kurios jau seniai neteko galios ir nebeatitinka šių dienų aktualijų bei pačių Europos Sąjungos valstybių narių poreikių . Toks reikalavimas prie štarauja Europos Sąjungos patvirtintoms teisės aktų nuostatoms ir be pagrindo apsunkina biodegalų gamintojų ir pardavėjų padėtį, neskatina tolimesnio didesnio biodegalų kiekio suvartojimo šalyje. Lietuvoje biodegalų gamyba yra viena iš sparčiausiai besivystančių gamybos sričių, kuri sąlygoja mūsų galimybes siekti iki šiol valstybės strateginiais laikomų tikslų.

Pastaraisiais metais pradėtos investicijos į biodegalų gamybos pajėgumų didinimą užtikrina valstybės įsipareigojimų ES įgyvendinimą tiek ekologinių reikalavimų atžvilgiu, tiek siekiant Lietuvos įsipareigojimų dėl biodegalų dalies padidinimo bendrame mineralinių degalų suvartojime, tiek mažinant valstybės priklausomybę nuo ribotų energetinių išteklių bei apsisaugant nuo galimo „energetinio šantažo“ iš šalių, disponuojančių energetiniais ištekliais. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad biodegalų gamyba turėtų būti vertinama kaip pakankamai svarbi ir prioritetinė pramonės šaka. Atkreipiame dėmesį, kad nuo

2005 metų, t.y. per nepilnus 5 metus, gamyba išaugo nuo 4-6 tūkstančių tonų iki

200 šimtų tūkstančių tonų, eksporto apimtys atitinkamai nuo 10-15 mln. lt iki

500 mln. lt, grūdų ir rapso sėklų supirkimas – nuo 10-20 tūkst. tonų iki 700 tūkst. tonų, sektoriuje dirbančių žmonių skaičius išaugo nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių, sektoriui reikalingus grūdus ir rapsų sėklas parduoda ir pajamas gauna tūkstančiai ūkininkų ūkių, vien biodegalų gamintojų sumokami mokesčiai per metus siekia dešimtis milijonų litų. Akivaizdi biodegalų sektoriaus tiesioginė nauda Lietuvai: · Eksporto pajamos labai prisideda prie teigiamo Lietuvos importo-eksporto balanso.

Vartojimas Lietuvoje dar nėra išvystytas, todėl didžioji biodegalų dalis eksportuojama (eksporto pajamos apie 400-500 mln. litų). · Gamybos vystymas mažina priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių. · Energetiniai augalai – alternatyva žemdirbiams, kuri didina jų pajamas. · Lietuviški biodegalai ir sektoriaus vystymas ateityje galėtų pakeisti iki 20% Lietuvoje sunaudojamų degalų. · Vykdomi pagal ES direktyvas keliami aplinkosauginiai bei kiti reikalavimai. · Kuriama pridėtinė vertė, kuri papildo biudžetą Siekis nuosekliai didinti naudojamų biodegalų kiekį Europos Sąjungos valstybėse narėse, tame tarpe Lietuvoje, susijęs  ir su kitu, ypač reikšmingu, tikslu – mažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį. Biodegalų (atsinaujinančių energijos išteklių) naudojimas ženkliai mažiau kenksmingas gamtai negu grynieji mineraliniai naftos produktai. Įmonės, gaminančios biodegalus, yra sertifikuotos ir naudoja tvarias žaliavas. Etanoliu papildytas benzinas sumažina variklio kenksmingų deginių emisiją, į aplinką išmetama mažiau anglies dvideginio – šiltnamio efektą sukeliančių dujų, mažinama tokių dujų koncentracija atmosferoje (2009 m. atlikta Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų studija „Naftos degalų ir etilo spirito mišiniais veikiančio variklio darbo rodiklių tyrimas“ patvirtino, kad: „ aplinkai kenksmingo anglies dvideginio CO2 kiekis deginiuose mažėja proporcingai didėjančiam etanolio kiekiui mišinyje “) Naujausi, 2013 m. atlikti Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų tyrimai „ Etilo spirito ir benzino mišinių įtaka variklio darbo rodikliams ir deginių emisijai“, patvirtina, kad veikiant varikliui, kai naudojamas  benzino mišinys

E10 (lyginant su E5), nesudegusių angliavandenilių (CH) emisija sumažėja 50

procentų, o anglies dioksidas (CO2 ) – 10 procentų.

Be to, naudojant benzino mišinį E10 (lyginant su E5), variklio efektyvioji galia padidėja  nuo 1 iki 5,5 procentų veikiančiam variklio darbo režimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad esamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 39 straipsnio 5 dalies reglamentavimas yra keistinas. 2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslai: 1) patikslinti mineralinių naftos produktų, su įmaišytais biodegalais, žymėjimo tvarką taip, kad ji atitiktų Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus; 2) paskatinti didesnį biodegalų suvartojimą Lietuvoje;

3) panaikinti degalų pardavėjams tenkančią administracinę-finansinę naštą dėl perteklinių degalų žymėjimo reikalavimų bei 4) sumažinti degalų pardavėjams tenkančią administracinę-finansinę naštą, kuri atsiranda, reikalaujant kiekvieną specialiais ženklais pažymėtą degalų rūšį laikyti atskirose talpyklose bei kolonėlėse.

Įstatymo projekto uždaviniai: 1) suderinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo

39 straipsnio nuostatas su Europos Sąjungos direktyvomis ir standartais; 2) pašalinti

perteklines biodegalų žymėjimo taisykles; 3) suteikti pirkėjams suprantamą ir konkrečią informaciją apie degalinėse parduodamus degalus; 4) užtikrinti, kad Lietuva laikytųsi iš Europos Sąjungos teisės kylančių įsipareigojimų skatinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą transporte. 3. Įstatymo projekte aptartų klausimų teisinis reglamentavimas, galiojantis šiuo metu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje yra numatytas reikalavimas degalų pardavimo vietose nurodyti biodegalų procentines dalis benzine bei dyzeline, kai jos atitinkamai viršija 5 procentus benzine ir 7 procentus dyzeline. Ši galiojančio įstatymo nuostata yra įgyvendinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1-346 „ Dėl Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo (Dėl Prekybos naftos produktais taisyklių patvirtinimo)

“ (Žin., 2010, Nr. 148-7625; 2012, Nr. 29-1334):

„42.

29-1334): „42. Siekiant vartotojui suteikti informaciją apie degalų kokybę, degalinėse parduodami degalai informaciniuose stenduose turi būti įrašomi taip: 42.1. benzinas, pagamintas iš naftos ar sumaišytas su bioetanoliu ne didesniu kaip 5 % bioetanolio tūrio kiekiu – skaičiais, nurodančiais oktaninį skaičių, nustatytą tiriamuoju metodu (pavyzdžiui, 91 (92), 95, 98);

42.2. dyzelinas

(įskaitant F klasės dyzeliną), pagamintas iš naftos ar sumaišytas su biodegalais ne didesniu kiekiu kaip numatyta Privalomuosiuose kokybės rodikliuose (ne daugiau kaip 7 % biodegalų tūrio) – raide D;

42.3. benzinas, kurio

sudėtyje bioetanolis sudaro nuo 5 iki 10 % tūrio, žymimas taip: „benzino oktaninis skaičius, E, bioetanolio kiekis“, kuriame benzino oktaninis skaičius rodo ne mažesnį kaip tiriamuoju metodu nustatytą oktaninį skaičių, o bioetanolio kiekis rodo bioetanolio kiekį tūrio procentais (sveikaisiais skaičiais) mišinyje (pavyzdžiui, 95E6, 95E7, 95E10 ir pan.)“. Kaip jau buvo nurodyta, šios nacionalinio teisinio reguliavimo nuostatos neatitinka ES teisės. 4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 39 straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad degalų pardavimo vietose nebūtų nurodomos biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinės dalys, kai jos neviršija

10 procentų

šių produktų tūrio vertės . Siūlomas Įstatymo pakeitimas patikslintų mineralinių naftos produktų su įmaišytais biodegalais žymėjimo tvarką taip , kad ji atitiktų Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Įstatymo projekto pakeitimas sumažintų administracinę ir finansinę naštą, tenkančią degalų pardavėjams, kuriems numatyta pareiga specialiais simboliais žymėti degalus, kuriuose biodegalai viršija nustatytas ribines vertes, taip pat sumažintų degalų pardavėjams tenkančią administracinę-finansinę naštą, kuri atsiranda, reikalaujant kiekvieną specialiais ženklais pažymėtą degalų rūšį laikyti atskirose talpyklose bei kolonėlėse, kadangi degalai, savo sudėtyje turintys iki 10 proc. tūrio bioetanolio ir atitinkantys EN 228 standartą, yra saugūs ir patikimi, todėl jų laikymas atskirai bei specialus ženklinimas nėra tikslingas. Įstatymo projekto pakeitimas padėtų išsklaidyti neaiškumus, kylančius degalų pirkėjams bei atitinkamai paskatintų didesnį biodegalų suvartojimą Lietuvoje. 5. Galimos neigiamos Įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo projekto įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas neturės jokios įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai šalyje. 7. Įstatymo projekto įgyvendinimo poveikis verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymo projekto priėmimas turės teigiamos įtakos atsinaujinančių išteklių energijos plėtrai šalyje. Įstatymo pakeitimu bus užtikrintas didesnis biodegalų naudojimas ir suvartojimas Lietuvos Respublikoje . Tai suteiks papildomą naudą visiems ūkio subjektams, esantiems ir veikiantiems biodegalų gamybos cikle: ūkininkams, biodegalų gamintojams ir pardavėjams, taip pat valstybei, nes biodegalų gamintojų sumokami mokesčiai per metus siekia dešimtis milijonų litų. 8.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus

būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus Įstatymo projektą, bus reikalingas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 1-346 „Dėl Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo (Dėl Prekybos naftos produktais taisyklių patvirtinimo)“ (Žin., 2010, Nr. 148-7625; 2012, Nr. 29-1334) pakeitimas . 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei atitinka Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Papildomų biudžeto lėšų Įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Pirminis Įstatymo projektas nebuvo derintas su suinteresuotomis institucijomis. Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė.

Įstatymo projektą parengė ir inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Raimundas Paliukas, Petras Narkevičius,  Kęstutis Daukšys, Remigijus Žemaitaitis. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos Sąjungos terminų žodyną Eurovoc Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „Atsinaujinantys energijos ištekliai“, „Biodegalai“,

„Biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinės dalys“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia

Seimo nariai: Raimundas Paliukas Petras Narkevičius Kęstutis Daukšys Remigijus Žemaitaitis

Teisės departamento išvada

2014-04-10 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ

ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 39 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2014-04-14 Nr. XIIP-1674 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Pagal

projekto aiškinamąjį raštą, projekto tikslas – sumažinti administracinę ir finansinę naštą, tenkančią degalų pardavėjams dėl specialaus degalų ženklinimo, ir pašalinti galiojančio įstatymo nuostatų neatitikimą

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyvos 2009/28/EB „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir

2003/30/EB“ (toliau – Direktyva) nuostatoms. Atkreiptinas dėmesys, kad

Direktyvos 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „

1. Valstybės narės užtikrina, kad

visuomenei būtų pateikiama informacija apie visų skirtingų transporto sektoriuje naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą ir naudą aplinkai. Valstybės narės reikalauja, kad pardavimo vietose būtų nurodytos biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinės dalys, kai jos viršija 10 % tūrio vertę .” (pabraukimas – mūsų) Tuo tarpu projektu įgyvendinant Direktyvą, siūloma diferencijuoti privalomas nurodyti procentinės biodegalų dalis, priklausomai nuo mineralinių naftos produktų rūšies, t.y. nurodyti biodegalų procentines dalis, kai jos viršija 10 procentų šių produktų vertės benzine ir 7 procentus šių produktų tūrio vertės dyzeline . Taigi, projektu siūloma dyzelino atžvilgiu nustatyti kitokį reguliavimą, nei numatoma Direktyvoje. Atsižvelgiant į tai, kad toks teisinis reguliavimas nepatenka į Direktyvos taikymo sritį, turėtų būti įvertinta, ar jam galėtų būti taikomas 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.

764/2008, nustatantis procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir  panaikinantis Sprendimą Nr. 3052/95/EB. 2. Pastebėtina, kad siūlomos keisti 39 straipsnio 5 dalies nuostatos yra susijusios su kitomis šiuo metu galiojančio įstatymo 39 straipsnio 1- 4 dalių nuostatomis, kuriose yra nustatomos produktų, kurių žymėjimo taisykles siūloma keisti teikiamu projektu, prekybos taisyklės, taip įtvirtinamos atitinkamų institucijų pareigos parengti su šių taisyklių įgyvendinimu susijusius poįstatyminius teisės aktus. Manytume, kad toks teisinis reguliavimas, kai produktų žymėjimo taisyklės įsigaliotų anksčiau ( 2014 m. liepos 1 d.), nei atsiranda pati  pareiga prekiauti atitinkamą procentinį dydį biodegalų turinčiais mineraliniais naftos produktais (2015 m. sausio 1 d.) yra teisiškai ydingas. Projekto nuostatos turėtų būti suderintos su galiojančio įstatymo 39 straipsnio 1-4 dalimis, tuo pačiu atsižvelgiant ir į tai, kad kai kurios iš jų laiko požiūriu jau yra praradusios aktualumą. 3. Projektas tikslintinas, atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“:

3.1. projekto 1 straipsnio pavadinime bei

atitinkamai projekto pavadinime išbrauktini skaičius ir žodis „5 dalies“;

3.2. įstatymą

pasirašančio subjekto pareigos rašomos po tekstu mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Teisės departamento direktorius                                                                      Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Liucija Schulte-Ebbert

Teisės departamento išvada

2014-04-10 · the official register ↗

Blankas

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-04- Nr. Į 2014-04-10 Nr. XIIP-1674 Lietuvos Respublikos Seimui

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 39

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO

nr. xIip-1674 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1674 (toliau

  • Projektas), pažymime, kad pastabų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Papildomai atkreipiame Jūsų dėmesį į tam tikrus Europos

Sąjungos energijos vartojimo efektyvumą skatinančiuose direktyvose esančių reikalavimų nesuderinamumą tarpusavyje. Pavyzdžiui, remiantis

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos

2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB 21 straipsnio 1 dalimi reikalaujama, kad pardavimo vietose būtų nurodytos biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinės dalys, kai jos viršija 10 % tūrio vertę. Kitaip tariant, taikomas bendras procentinis rodiklis visų rūšių degalams (tiek benzinui, tiek dyzeliniam kurui). Kita vertus, 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB (toliau – Direktyva 98/70/EB)

4 straipsnyje nustatyta, kad dyzelinas privalo atitikti II

priede nustatytus rodiklius, tačiau nepaisant II priedo reikalavimų, valstybės narės gali leisti tiekti į rinką dyzeliną, kuriame riebalų rūgščių metilesterio (RRME) kiekis viršija 7 %.

Be to, valstybėms narėms privalu užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama tinkama informacija apie biodegalų , ypač RRME, dalį dyzeline . Kitaip tariant, vadovaujantis Direktyvos 98/70/EB nuostatomis, manytina, kad valstybėms narėms yra leidžiama, kad vartotojai būtų informuoti, apie įmaišytą biodegalų kiekį dyzeline, ypatingai tais atvejais, kai biodegalų procentine dalis dyzeline viršija 7 procentų rodiklį. Atsižvelgiant į tai, kad minėtose direktyvose reikalavimai skiriasi, manytume, kad įstatymo leidėjas šioje situacijoje galėtų pasirinkti tokią informavimo tvarką, kaip yra siūloma Projektu. Tačiau, manytume, kad įstatymo leidėjas taip pat galėtų aiškinamame rašte papildomai pagrįsti būtinumą išlaikyti reikalavimą informuoti vartotojus apie 7 procentus viršijančią biodegalų dalį dyzeline (pavyzdžiui, kad Lietuvos transporto sektoriuje, iš esmės, dominuoja techniškai senesni automobilių modeliai ir jų varikliams biodegalai turi didesnį neigiamą poveikį). Generalinio direktoriaus pavaduotojas                                                                                           Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected] , [email protected] ;

Teisės departamento išvada

2014-10-02 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 39 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-11-10 Nr. XIIP-1674(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį  Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Liucija Schulte-Ebbert

Komiteto išvada

2014-04-10 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO EKONOMIKOS komitetas PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 39 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIP-1674) 2014 m. rugsėjo 17 d. Nr. 108-P-23 Vilnius

Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai : Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys,  Jurgis Razma, Arvydas Mockus, Remigijus Šimašius, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai : Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė,  Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys :  Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vedėjas Dainius Bražiūnas, Energetikos ministerijos JPP "Kurk Lietuvai" projektų vadovas Dovydas Rogulis, Seimo Pirmininkės vyresnysis patarėjas Egidijus Rumbutis, Seimo narys Raimundas Paliukas, Biodegalų asociacijos prezidentas Mingaudas Palijanskas, „KURANA“ prezidentas Jurgis Polujauskas, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovė Daiva Jokšienė, Seimo Aplinkos apsaugo komiteto patarėja Rasa Matusevičiūtė. 2 . Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-14 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB“ (toliau – Direktyva) nuostatoms. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „

kad visuomenei būtų pateikiama informacija apie visų skirtingų transporto sektoriuje naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą ir naudą aplinkai. Valstybės narės reikalauja, kad pardavimo vietose būtų nurodytos biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinės dalys, kai jos viršija 10 % tūrio vertę .” (pabraukimas – mūsų) Tuo tarpu projektu įgyvendinant Direktyvą, siūloma diferencijuoti privalomas nurodyti procentinės biodegalų dalis, priklausomai nuo mineralinių naftos produktų rūšies, t.y. nurodyti biodegalų procentines dalis, kai jos viršija 10 procentų šių produktų vertės benzine ir 7 procentus šių produktų tūrio vertės dyzeline . Taigi, projektu siūloma dyzelino atžvilgiu nustatyti kitokį reguliavimą, nei numatoma Direktyvoje. Atsižvelgiant į tai, kad toks teisinis reguliavimas nepatenka į Direktyvos taikymo sritį, turėtų būti įvertinta, ar jam galėtų būti taikomas 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 764/2008, nustatantis procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir  panaikinantis Sprendimą Nr. 3052/95/EB. Pritarti iš dalies

Žr. LRV 1-4 pastabas

2. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-14 2.

Pastebėtina, kad siūlomos keisti 39 straipsnio 5 dalies nuostatos yra susijusios su kitomis šiuo metu galiojančio įstatymo 39 straipsnio 1- 4 dalių nuostatomis, kuriose yra nustatomos produktų, kurių žymėjimo taisykles siūloma keisti teikiamu projektu, prekybos taisyklės, taip įtvirtinamos atitinkamų institucijų pareigos parengti su šių taisyklių įgyvendinimu susijusius poįstatyminius teisės aktus. Manytume, kad toks teisinis reguliavimas, kai produktų žymėjimo taisyklės įsigaliotų anksčiau ( 2014 m. liepos 1 d.), nei atsiranda pati  pareiga prekiauti atitinkamą procentinį dydį biodegalų turinčiais mineraliniais naftos produktais (2015 m. sausio 1 d.) yra teisiškai ydingas. Projekto nuostatos turėtų būti suderintos su galiojančio įstatymo 39 straipsnio 1-4 dalimis, tuo pačiu atsižvelgiant ir į tai, kad kai kurios iš jų laiko požiūriu jau yra praradusios aktualumą. Pritarti

3. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2014-04-14

atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“:

3.1. projekto 1 straipsnio pavadinime bei atitinkamai projekto pavadinime

išbrauktini skaičius ir žodis „5 dalies“; 3.2. įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos po tekstu mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Pritarti

4. Europos

teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos, 2014-04-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1674 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.

Papildomai atkreipiame Jūsų dėmesį į tam tikrus Europos Sąjungos energijos vartojimo efektyvumą skatinančiuose direktyvose esančių reikalavimų nesuderinamumą tarpusavyje. Pavyzdžiui, remiantis

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir

Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB 21 straipsnio 1 dalimi reikalaujama, kad pardavimo vietose būtų nurodytos biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinės dalys, kai jos viršija 10 % tūrio vertę. Kitaip tariant, taikomas bendras procentinis rodiklis visų rūšių degalams (tiek benzinui, tiek dyzeliniam kurui). Kita vertus, 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB (toliau – Direktyva 98/70/EB)

4 straipsnyje nustatyta, kad dyzelinas privalo atitikti

II priede nustatytus rodiklius, tačiau nepaisant II priedo reikalavimų, valstybės narės gali leisti tiekti į rinką dyzeliną, kuriame riebalų rūgščių metilesterio (RRME) kiekis viršija 7 %. Be to, valstybėms narėms privalu užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama tinkama informacija apie biodegalų , ypač RRME, dalį dyzeline . Kitaip tariant, vadovaujantis Direktyvos 98/70/EB nuostatomis, manytina, kad valstybėms narėms yra leidžiama, kad vartotojai būtų informuoti, apie įmaišytą biodegalų kiekį dyzeline, ypatingai tais atvejais, kai biodegalų procentine dalis dyzeline viršija 7 procentų rodiklį. Atsižvelgiant į tai, kad minėtose direktyvose reikalavimai skiriasi, manytume, kad įstatymo leidėjas šioje situacijoje galėtų pasirinkti tokią informavimo tvarką, kaip yra siūloma Projektu.

Tačiau, manytume, kad įstatymo leidėjas taip pat galėtų aiškinamame rašte papildomai pagrįsti būtinumą išlaikyti reikalavimą informuoti vartotojus apie 7 procentus viršijančią biodegalų dalį dyzeline (pavyzdžiui, kad Lietuvos transporto sektoriuje, iš esmės, dominuoja techniškai senesni automobilių modeliai ir jų varikliams biodegalai turi didesnį neigiamą poveikį). Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų

ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biodegalų asociacija, 2014-06-02 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1674 (toliau – Projektas), pažymime, kad Projekte pateikti pasiūlymai užtikrintų LR teisės aktų suderinimą su ES teisės reikalavimais, kadangi dabartinė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 39 straipsnio 5 d. redakcija, reikalaujanti degalų pardavimo vietose nurodyti biodegalų procentines dalis benzine, kai jos viršija 5 procentus šio produkto tūrio vertės, bei Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo Nr. 1-41 „ Dėl prekybos naftos produktais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nuostatos dėl benzino kolonėlių ženklinimo neatitinka Europos Sąjungos teisės reikalavimų. P riešingai nei LR teisės aktai, Europos Sąjungos teisė valstybėms narėms nenumato pareigos ženklinti degalų kolonėlių papildomais simboliais, nurodančiais, kad degalai savo sudėtyje turi daugiau nei5 procentus biodegalų. Šį teiginį patvirtina tiek

2009 m

. balandžio 23 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB“ (toliau – Atsinaujinančių energijos išteklų direktyva), tiek naujojo Europos benzino standarto EN 228:2012 (lietuviška standarto versija LST EN 228:2013 „ Automobiliniai degalai. Bešvinis benzinas. Reikalavimai ir tyrimo metodai “), nuostatos . Atsinaujinančių energijos išteklų direktyvos nuostatų visuma, kaip teisingai nurodo Projekto rengėjai, leidžia daryti išvadą, kad tikslinga būtų nurodyti biodegalų kiekį benzine, kai biodegalai juose viršija 10 % tūrio vertę. N aujajame benzino standarte, atsižvelgus į valstybių narių reikalavimus, biodegalų ir automobilių gamintojų rekomendacijas bei atliktus naujausius mokslinius tyrimus, leidžiamas bioetanolio kiekis benzine buvo padidintas nuo 5 % iki 10 % . Atitinkamai benzino standartas nebereikalauja ženklinti benzino kolonėlių specialiais simboliais, nurodančiais bioetanolio kiekį, kai benzinas savo sudėtyje turi leistiną, t.y. iki 10 % bioetanolio dalį. Benzino, savo sudėtyje turinčio iki 10 % bioetanolio, ženklinimas tapo netikslingas, nesuteikiantis vartotojams jokios reikšmingos informacijos. Nors benzino standartas buvo priimtas dar 2012 m. (lietuviška standarto versija 2013 metais), tačiau LR teisės aktų nuostatos iki šiol nėra suderintos su šiuo standartu: Lietuvoje vis dar reikalaujama ženklinti biodegalų turinčio benzino kolonėles pagal senąsias ženklinimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad ES teisei prieštaraujantis teisinis reguliavimas negali būti taikomas, yra būtinas minėtų teisės aktų pakeitimas. Projekte pateikti pasiūlymai, mūsų nuomone, užtikrintų, kad Įstatymo (o vėliau ir Taisyklių) nuostatos atitiktų tiek Atsinaujinančių energijos išteklų direktyvos, tiek benzino standarto reikalavimus.

Papildomai norėtume atkreipti LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto dėmesį į tai, kad dabartinis žymėjimo reglamentavimas, kai biodegalai benzine viršija 5 %, varžo prekiautojų ir vartotojų teises prekiauti ir įsigyti produktus, kurie pilnai atitinka Europinį bei Lietuvos LST EN 228:2013 standartą. Pažymime, jog LR Energetikos ministerijos 2013-10-14 d. ataskaitoje „ Pasiūlymo dėl EK ILUC direktyvos įgyvendinimo galimas socialinis-ekonominis poveikis Lietuvos biodegalų gamybos sektoriui ir antros kartos biodegalų gamybos potencialo analizė “ (toliau – Ataskaita) aiškiai nurodyta, kad leistina bioetanolio norma, nustatyta mokslinių tyrimų metu, standartiniuose varikliuose (po 1982 m. gamybos) yra iki 10 %. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad perteklinis žymėjimas, t.y. benzino, savo sudėtyje turinčio leistiną (iki 10 %) bioetanolio kiekį, ženklinimas iš tiesų gali klaidinti vartotojus ir neskatina didesnio biodegalų suvartojimo šalyje, nors tai yra vienas prioritetinių valstybės tikslų transporto sektoriuje. Pritarti iš dalies

Žr. LRV pateiktas pastabas

2014-06-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1674 (toliau – Projektas), pažymime, kad Projekte pateikti pasiūlymai užtikrintų LR teisės aktų suderinimą su ES teisės reikalavimais, kadangi dabartinė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 39 straipsnio 5 d. redakcija, reikalaujanti degalų pardavimo vietose nurodyti biodegalų procentines dalis benzine, kai jos viršija 5 procentus šio produkto tūrio vertės, bei Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo Nr.

1-41 „ Dėl prekybos naftos produktais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nuostatos dėl benzino kolonėlių ženklinimo neatitinka Europos Sąjungos teisės reikalavimų. P riešingai nei LR teisės aktai, Europos Sąjungos teisė valstybėms narėms nenumato pareigos ženklinti degalų kolonėlių papildomais simboliais, nurodančiais, kad degalai savo sudėtyje turi daugiau nei

5 procentus biodegalų. Šį teiginį patvirtina tiek

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyvos 2009/28/EB „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB“ (toliau – Atsinaujinančių energijos išteklų direktyva), tiek naujojo Europos benzino standarto EN 228:2012 (lietuviška standarto versija LST EN 228:2013 „ Automobiliniai degalai. Bešvinis benzinas. Reikalavimai ir tyrimo metodai “), nuostatos . Atsinaujinančių energijos išteklų direktyvos nuostatų visuma, kaip teisingai nurodo Projekto rengėjai, leidžia daryti išvadą, kad tikslinga būtų nurodyti biodegalų kiekį benzine, kai biodegalai juose viršija 10 % tūrio vertę. N aujajame benzino standarte, atsižvelgus į valstybių narių reikalavimus, biodegalų ir automobilių gamintojų rekomendacijas bei atliktus naujausius mokslinius tyrimus, leidžiamas bioetanolio kiekis benzine buvo padidintas nuo 5 % iki 10 % .

Atitinkamai benzino standartas nebereikalauja ženklinti benzino kolonėlių specialiais simboliais, nurodančiais bioetanolio kiekį, kai benzinas savo sudėtyje turi leistiną, t.y. iki 10 % bioetanolio dalį. Benzino, savo sudėtyje turinčio iki 10 % bioetanolio, ženklinimas tapo netikslingas, nesuteikiantis vartotojams jokios reikšmingos informacijos. Nors benzino standartas buvo priimtas dar 2012 m. (lietuviška standarto versija 2013 metais), tačiau LR teisės aktų nuostatos iki šiol nėra suderintos su šiuo standartu: Lietuvoje vis dar reikalaujama ženklinti biodegalų turinčio benzino kolonėles pagal senąsias ženklinimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad ES teisei prieštaraujantis teisinis reguliavimas negali būti taikomas, yra būtinas minėtų teisės aktų pakeitimas. Projekte pateikti pasiūlymai, mūsų nuomone, užtikrintų, kad Įstatymo (o vėliau ir Taisyklių) nuostatos atitiktų tiek Atsinaujinančių energijos išteklų direktyvos, tiek benzino standarto reikalavimus. Papildomai norėtume atkreipti LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto dėmesį į tai, kad dabartinis žymėjimo reglamentavimas, kai biodegalai benzine viršija 5 %, varžo prekiautojų ir vartotojų teises prekiauti ir įsigyti produktus, kurie pilnai atitinka Europinį bei Lietuvos LST EN 228:2013 standartą. Pažymime, jog LR Energetikos ministerijos 2013-10-14 d. ataskaitoje „ Pasiūlymo dėl EK ILUC direktyvos įgyvendinimo galimas socialinis-ekonominis poveikis Lietuvos biodegalų gamybos sektoriui ir antros kartos biodegalų gamybos potencialo analizė

“ (toliau – Ataskaita) aiškiai nurodyta, kad

leistina bioetanolio norma, nustatyta mokslinių tyrimų metu, standartiniuose varikliuose (po 1982 m. gamybos) yra iki 10 %.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad perteklinis žymėjimas, t.y. benzino, savo sudėtyje turinčio leistiną (iki 10 %) bioetanolio kiekį, ženklinimas iš tiesų gali klaidinti vartotojus ir neskatina didesnio biodegalų suvartojimo šalyje, nors tai yra vienas prioritetinių valstybės tikslų transporto sektoriuje. Pritarti iš dalies

Žr. LRV pateiktas pastabas

2014-09-16 Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 39 str. 5 dalies pakeitimo projektas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, apsvarsčiusi šį projektą, nusprendė pritarti siūlomam pakeitimui, tačiau papildomai pateikė savo pastabas ir pasiūlymus dėl kitų Įstatymo 39 straipsnio dalių, tarp jų ir 39 str. 2 d. pakeitimo. Šiuo metu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 39 str. 2 d. numatyta, kad „ n uo 2015 m. sausio 1 d. degalų pardavimo vietose turi būti prekiaujama biodegalais ir degalų mišiniais, kuriuose biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinė dalis viršija šio straipsnio 1 dalyje nurodytas procentines dalis “. Ši nuostata buvo įtvirtinta dar 2011 m. gegužės 12 d. po ilgai trukusiu diskusijų tarp visų suinteresuotų dalyvių. Minėta nuostata, iš esmės, buvo siekiama sudaryti prielaidas Lietuvai siekti savo tarptautinių įsipareigojimų ir užtikrinti didesnį biodegalų vartojimą .

Norėtume akcentuoti ir tai, kad įpareigojimas nuo 2015 m. sausio 1 d. prekiauti degalais ir degalų mišiniais, savo sudėtyje turinčiais didesnę dalį biodegalų, buvo įtvirtintas ne atsitiktinai: šia nuostata buvo siekiama užtikrinti, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančioje bei vėliau panaikinančioje Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (toliau tekste – 2009/28/EB Direktyva) nustatytas įpareigojimas iki 2020 m. pasiekti, kad biodegalai sudarytų 10 % transporte suvartojamo benzino ir dyzelino kiekio bus įvykdomas. Be to, norėtume pažymėti, kad įstatymų bei kitų teisės aktų pakeitimai turi būti siūlomi, paisant teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principų. Jeigu aiški ir konkreti teisės norma įtikina asmenį, kad jis, vadovaudamasis ta norma, galės pasiekti norimą teisėtą rezultatą, toks asmens teisėtas lūkestis turi būti užtikrintas, jis negali būti pažeistas. Akivaizdu, kad Įstatymo 39 str. 2 d. formuluotė įtikino biodegalų sektoriuje veikiančius subjektus (ūkininkus bei biodegalų gamintojus), kad jie turės galimybę parduoti degalų pardavėjams (degalinėms) daugiau biodegalų, atitinkamai paskatino juos investuoti į biodegalų plėtrą. Atitinkami rinkos dalyviai nemažai investavo į atitinkamu produktų sukūrimą ir įvedimą į rinką. Manytume, kad patvirtinus LR Vyriausybės siūlomą pakeitimą, gali būtų pažeisti teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principai. Biodegalų asociacijos nuomone, jeigu yra siūloma atsisakyti nuostatų, kurios realiai padeda užtikrinti didesnį biodegalų suvartojimą šalyje bei sudaro sąlygas pasiekti 2020 m. įsipareigojimą, tai tuomet yra būtina pasiūlyti ir alternatyvias priemones, kurios ir toliau padėtų siekti šių strategiškai svarbių tikslų.

Nepasiūlius alternatyvų, visos pastangos laiku įvykdyti Europos Sąjungai prisiimtus įsipareigojimus būtų tiesiog sužlugdytos, o už įsipareigojimų nevykdymą Lietuvai ateityje grėstų atitinkamo sankcijos. Šiuo atveju akivaizdu, jog LR Vyriausybės pasiūlytu būdu pakeitus Įstatymo 39 str. 2 d., taptų akivaizdu, kad Lietuva atsisako savo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Biodegalų asociacija yra ne kartą teikusi Energetikos ministerijai siūlymus ir įvairius skaičiavimus dėl galimų alternatyvų, kuriomis faktiškai be jokių sąnaudų galima padidinti biodegalų vartojimą (ir net atpiginti, galutinį produktą), tačiau minėti siūlymai iki šiol nėra įvertinti, nėra aiškumo, ar minėtiems pasiūlymams yra pritariama, ar nepritariama ir dėl kokių argumentų. Kaip žinia, 2012 m. buvo pakeistas ES benzino standartas (jį Lietuvos standartizacijos departamentas

2013 metais atgaminimo būdu perėmė kaip Lietuvos standartą LST EN 228:2013 „

Automobiliniai degalai. Bešvinis benzinas. Reikalavimai ir tyrimo metodai “, keičiantį standartus LST EN 228:2008 ir LST EN 228:2008/P:2008), juo buvo padidintas leidžiamas etanolio kiekis nuo 5 iki 10 procentų. Taigi, pasikeitus standartui, atsirado puikios sąlygos didinti privalomąją biodegalų dalį benzine. Biodegalų asociacijos nuomone, jeigu LR Vyriausybės pasiūlymas būtų patvirtintas, ši priemonė galėtų būti puiki alternatyva, leidžianti ir toliau siekti užsibrėžtų tikslų. Praktika rodo, kad Lietuvoje šiuo metu beveik visą atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą transporto sektoriuje sudaro biodegalai, įmaišyti į benziną ir dyzelinius degalus.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad privalomosios biodegalų dalies benzine padidinimas padėtų užtikrinti didesnį biodegalų suvartojimą Lietuvoje, atitinkamai padidintų galimybę iki 2020 m. pasiekti, kad biodegalai sudarytų ne mažiau nei 10 % transporte suvartojamo benzino ir dyzelino kiekio. Biodegalų asociacijos vertinimu, privalomoji biodegalų dalis benzine galėtų būti padidinta nuo5 % iki 7.5 % . Toks dydis geriausiai užtikrintų visų biodegalų sektoriuje veikiančių subjektų interesus: tiek biodegalų gamintojai, tiek žaliavų augintojai, investavę didžiules sumas lėšų į biodegalų sektorių, turėtų galimybę padidinti produkcijos pardavimus ir tokiu būdu gauti bent nedidelę investicijų grąžą; tai suteiktų naudos ir vartotojams, kadangi atlikti paskaičiavimai patvirtina, kad, padidinus privalomąją biodegalų dalį benzine, degalų galutinė kaina turėtų sumažėti. Pažymime ir tai, kad tokie pakeitimai nepareikalautų iš Lietuvos gamintojų jokių papildomų sąnaudų ar veiksmų ir toks produktas visiškai atitiktų galiojančio EN ir LST benzino standartų reikalavimus bei būtų tinkamas vartoti visiems automobiliams. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, prašome LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, LR Seimo Ekonomikos komiteto:

LR Vyriausybės siūlomam Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 39 straipsnio 2 dalies pakeitimui nepritarti. Jeigu siūlomam 39 straipsnio 2 dalies pakeitimui visgi būtų pritarta, svarstyti galimybę nuo 2015 m. balandžio 1 d. padidinti privalomąją biodegalų dalį benzine nuo 5 % iki 7.5 % . Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad:

1) Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr.

XI-1375 (toliau – Įstatymas) 39 straipsnio 1 dalis numato privalomą prekybą benzinu, kurioje didžiausia ribinė etanolio vertė yra 10 proc., o dyzeline, kuriame yra ne mažiau kaip 7 proc. biodegalų. 2) Vyriausybė 2014-07-02 nutarimu Nr. 626 1 punktu siūloma Įstatymo nustatytą pareigą nuo 2015-01-01 degalų pardavimo vietose prekiauti biodegalų ir degalų mišiniais, kuriuose biodegalų procentinė dalis viršija 10 proc. benzine ir 7 proc. dyzeline, pakeisti galimybe prekiauti tokiais mišiniais, atitinkančiais Lietuvos, Europos arba įmonių nustatytų standartų reikalavimus. 3) pasiūlymas tikslinti Įstatymo 39 str. 2 dalį yra inspiruotas to, kad dabartinė Įstatymo 39 str. 2 dalis neatitinka degalų kokybės Direktyvos 98/70/EB reikalavimų (pagal šią direktyvą prekyba benzinu su 10–30 proc. biodegalų yra neleidžiama). Europos Komisija Lietuvai dėl netinkamo Direktyvos 98/70/EB nuostatų perkėlimo ir įgyvendinimo nacionalinėje teisėje yra iškėlusi pažeidimo procedūrą Nr. 2013/2241. 4) Pažymėtina, kad privalomąją biodegalų dalį benzine padidinti nuo 5 iki 7,5 proc. būtų galima tik gavus visų suinteresuotų šio sektoriaus įmonių, asociacijų bei institucijų teigiamas išvadas. Prieš priimant galutinį sprendimą turėtų būti atliktas poveikio šiam sektoriui vertinimas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos

iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2014-07-04 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr.

SV-S-633 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 16 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria : Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375  39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1674 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui patikslinti jį pagal šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos

įstatymo Nr. XI-1375 (toliau – Įstatymas) 39 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias pareigą nuo 2015 m. sausio 1 d. degalų pardavimo vietose prekiauti biodegalų ir degalų mišiniais, kuriuose biodegalų procentinė dalis viršija 10 procentų benzine ir 7 procentus dyzeline, ir 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 93/12/EEB (OL 1998 L 350, p. 58), 3 straipsnio 2 ir 3 dalių, 4 straipsnio 1 dalies bei I ir II priedų nuostatas, apribojančias benzino, kurio sudėtyje yra nuo 10 iki 30 procentų biodegalų, prekybą bei numatančias galimybę prekiauti dyzelinu, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 7 procentai biodegalų, siūlytina Įstatymo projekte pakeisti Įstatymo 39 straipsnio 2 dalį

  • išbraukti žodžius „Nuo 2015 m. sausio 1 d.“, vietoj žodžio „turi“ įrašyti žodį „gali“ ir po paskutiniojo žodžio „dalis“ įrašyti žodžius „ir kurie atitinka Lietuvos, Europos arba įmonės standartų reikalavimus“. Pritarti

2. Lietuvos Respublikos

Vyriausybė,

2014-07-04

2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo

Nr.

VIII-1618 2 straipsnio 11 dalies 3 ir 4 punktus, siūlytina Įstatymo projekte pakeisti Įstatymo 39 straipsnio 1 dalį – vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos“ įrašyti žodžius „Lietuvos arba Europos“. Pritarti

3. Lietuvos Respublikos

Vyriausybė,

2014-07-04

3. Siekiant suteikti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai kartu su

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerija įgaliojimus dėl atitinkamų standartų taikymo biodegalams ir degalų mišiniams, siūlytina Įstatymo projekte papildyti Įstatymo 39 straipsnio 3 dalį – įrašyti po žodžio „nurodytų“ žodžius „standartų taikymo ir kitų“. Pritarti

4. Lietuvos Respublikos

Vyriausybė,

2014-07-04

4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo

Nr. VIII-1618 11 straipsnio 1 dalį, siūlytina Įstatymo projekte pakeisti Įstatymo 39 straipsnio 4 dalį – išbraukti žodžius „prie Lietuvos

Respublikos aplinkos ministerijos“ ir vietoj žodžio „nacionalinius“ įrašyti

žodį „Lietuvos“. Pritarti

2014-07-04

5. Siekiant tinkamai pasirengti

įstatymo įsigaliojimui, Įstatymo projekto 2 straipsnyje tikslinga nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2014 m. spalio 1 dieną. Pritarti iš dalies

Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20

str. nuostatas

6. Komiteto (komisijos)

sprendimas ir pasiūlymai :

6.1. Sprendimas

pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitas pastabas, kurioms Ekonomikos komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirtas pranešėjas:

Arvydas Mockus. Komiteto pirmininkas                                                                                                                        Remigijus Žemaitaitis

Komiteto išvada

2014-10-02 · the official register ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO

APLINKOS APSAUGOS komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375

39 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

(NR. XIIP-1674)

2014 m. rugsėjo 24 d. Nr. 107-P-31

Vilnius

1. Komiteto

posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis, Raimundas Paliukas, Rimas Antanas Ručys; Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:

Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vedėjas Dainius Bražiūnas, Atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo vedėja Ieva Kuodė, Aplinkos ministerijos vyr.specialistė Renata Gagienė, MP patarėja Jūratė Juozaitienė, Biodegalų asociacijos prezidentas Mingaudas Palijanskas, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė, „Kurana“ direktorius Jurgis Polujanskas, „Kurk Lietuvai“ atstovas Paulius Vaidžiulis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2014-04-141 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Pagal projekto aiškinamąjį raštą, projekto tikslas – sumažinti

administracinę ir finansinę naštą, tenkančią degalų pardavėjams dėl specialaus degalų ženklinimo, ir pašalinti galiojančio įstatymo nuostatų neatitikimą

2009 m. balandžio 23

d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB“ (toliau – Direktyva) nuostatoms. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „

kad visuomenei būtų pateikiama informacija apie visų skirtingų transporto sektoriuje naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą ir naudą aplinkai. Valstybės narės reikalauja, kad pardavimo vietose būtų nurodytos biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinės dalys, kai jos viršija 10 % tūrio vertę .” (pabraukimas – mūsų) Tuo tarpu projektu įgyvendinant Direktyvą, siūloma diferencijuoti privalomas nurodyti procentinės biodegalų dalis, priklausomai nuo mineralinių naftos produktų rūšies, t.y. nurodyti biodegalų procentines dalis, kai jos viršija 10 procentų šių produktų vertės benzine ir 7 procentus šių produktų tūrio vertės dyzeline . Taigi, projektu siūloma dyzelino atžvilgiu nustatyti kitokį reguliavimą, nei numatoma Direktyvoje. Atsižvelgiant į tai, kad toks teisinis reguliavimas nepatenka į Direktyvos taikymo sritį, turėtų būti įvertinta, ar jam galėtų būti taikomas 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 764/2008, nustatantis procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir  panaikinantis Sprendimą Nr. 3052/95/EB. Pritarti 2.

Pritarti

2. Pastebėtina, kad siūlomos keisti 39 straipsnio 5 dalies nuostatos yra

susijusios su kitomis šiuo metu galiojančio įstatymo 39 straipsnio 1- 4 dalių nuostatomis, kuriose yra nustatomos produktų, kurių žymėjimo taisykles siūloma keisti teikiamu projektu, prekybos taisyklės, taip įtvirtinamos atitinkamų institucijų pareigos parengti su šių taisyklių įgyvendinimu susijusius poįstatyminius teisės aktus. Manytume, kad toks teisinis reguliavimas, kai produktų žymėjimo taisyklės įsigaliotų anksčiau ( 2014 m. liepos 1 d.), nei atsiranda pati  pareiga prekiauti atitinkamą procentinį dydį biodegalų turinčiais mineraliniais naftos produktais (2015 m. sausio 1 d.) yra teisiškai ydingas. Projekto nuostatos turėtų būti suderintos su galiojančio įstatymo 39 straipsnio 1-4 dalimis, tuo pačiu atsižvelgiant ir į tai, kad kai kurios iš jų laiko požiūriu jau yra praradusios aktualumą. Pritarti

3. Projektas tikslintinas, atsižvelgiant į Teisės aktų

projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“:

3.1. projekto 1 straipsnio pavadinime bei atitinkamai

projekto pavadinime išbrauktini skaičius ir žodis „5 dalies“;

3.2. įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos po tekstu

mažosiomis neparyškintomis raidėmis. 2. Europos teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos, 2014-04-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1674 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Papildomai atkreipiame Jūsų dėmesį į tam tikrus Europos Sąjungos energijos vartojimo efektyvumą skatinančiuose direktyvose esančių reikalavimų nesuderinamumą tarpusavyje. Pavyzdžiui, remiantis 2009 m. balandžio 23 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB 21 straipsnio 1 dalimi reikalaujama, kad pardavimo vietose būtų nurodytos biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinės dalys, kai jos viršija 10 % tūrio vertę. Kitaip tariant, taikomas bendras procentinis rodiklis visų rūšių degalams (tiek benzinui, tiek dyzeliniam kurui). Kita vertus, 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB (toliau – Direktyva 98/70/EB)

4 straipsnyje nustatyta, kad dyzelinas privalo atitikti

II priede nustatytus rodiklius, tačiau nepaisant II priedo reikalavimų, valstybės narės gali leisti tiekti į rinką dyzeliną, kuriame riebalų rūgščių metilesterio (RRME) kiekis viršija 7 %. Be to, valstybėms narėms privalu užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama tinkama informacija apie biodegalų , ypač RRME, dalį dyzeline . Kitaip tariant, vadovaujantis Direktyvos 98/70/EB nuostatomis, manytina, kad valstybėms narėms yra leidžiama, kad vartotojai būtų informuoti, apie įmaišytą biodegalų kiekį dyzeline, ypatingai tais atvejais, kai biodegalų procentine dalis dyzeline viršija 7 procentų rodiklį. Atsižvelgiant į tai, kad minėtose direktyvose reikalavimai skiriasi, manytume, kad įstatymo leidėjas šioje situacijoje galėtų pasirinkti tokią informavimo tvarką, kaip yra siūloma Projektu. Tačiau, manytume, kad įstatymo leidėjas taip pat galėtų aiškinamame rašte papildomai pagrįsti būtinumą išlaikyti reikalavimą informuoti vartotojus apie 7 procentus viršijančią biodegalų dalį dyzeline (pavyzdžiui, kad Lietuvos transporto sektoriuje, iš esmės, dominuoja techniškai senesni automobilių modeliai ir jų varikliams biodegalai turi didesnį neigiamą poveikį). Pritarti 3.

Pritarti

politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biodegalų asociacija, 2014-06-02 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1674 (toliau – Projektas), pažymime, kad Projekte pateikti pasiūlymai užtikrintų LR teisės aktų suderinimą su ES teisės reikalavimais, kadangi dabartinė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 39 straipsnio 5 d. redakcija, reikalaujanti degalų pardavimo vietose nurodyti biodegalų procentines dalis benzine, kai jos viršija 5 procentus šio produkto tūrio vertės, bei Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo Nr. 1-41 „ Dėl prekybos naftos produktais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nuostatos dėl benzino kolonėlių ženklinimo neatitinka Europos Sąjungos teisės reikalavimų. P riešingai nei LR teisės aktai, Europos Sąjungos teisė valstybėms narėms nenumato pareigos ženklinti degalų kolonėlių papildomais simboliais, nurodančiais, kad degalai savo sudėtyje turi daugiau nei

5 procentus biodegalų. Šį teiginį patvirtina tiek

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB“ (toliau – Atsinaujinančių energijos išteklų direktyva), tiek naujojo Europos benzino standarto EN 228:2012 (lietuviška standarto versija LST EN 228:2013 „ Automobiliniai degalai. Bešvinis benzinas. Reikalavimai ir tyrimo metodai “), nuostatos .

Atsinaujinančių energijos išteklų direktyvos nuostatų visuma, kaip teisingai nurodo Projekto rengėjai, leidžia daryti išvadą, kad tikslinga būtų nurodyti biodegalų kiekį benzine, kai biodegalai juose viršija 10 % tūrio vertę. N aujajame benzino standarte, atsižvelgus į valstybių narių reikalavimus, biodegalų ir automobilių gamintojų rekomendacijas bei atliktus naujausius mokslinius tyrimus, leidžiamas bioetanolio kiekis benzine buvo padidintas nuo 5 % iki 10 % . Atitinkamai benzino standartas nebereikalauja ženklinti benzino kolonėlių specialiais simboliais, nurodančiais bioetanolio kiekį, kai benzinas savo sudėtyje turi leistiną, t.y. iki 10 % bioetanolio dalį. Benzino, savo sudėtyje turinčio iki 10 % bioetanolio, ženklinimas tapo netikslingas, nesuteikiantis vartotojams jokios reikšmingos informacijos. Nors benzino standartas buvo priimtas dar 2012 m. (lietuviška standarto versija 2013 metais), tačiau LR teisės aktų nuostatos iki šiol nėra suderintos su šiuo standartu: Lietuvoje vis dar reikalaujama ženklinti biodegalų turinčio benzino kolonėles pagal senąsias ženklinimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad ES teisei prieštaraujantis teisinis reguliavimas negali būti taikomas, yra būtinas minėtų teisės aktų pakeitimas. Projekte pateikti pasiūlymai, mūsų nuomone, užtikrintų, kad Įstatymo (o vėliau ir Taisyklių) nuostatos atitiktų tiek Atsinaujinančių energijos išteklų direktyvos, tiek benzino standarto reikalavimus. Papildomai norėtume atkreipti LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto dėmesį į tai, kad dabartinis žymėjimo reglamentavimas, kai biodegalai benzine viršija 5 %, varžo prekiautojų ir vartotojų teises prekiauti ir įsigyti produktus, kurie pilnai atitinka Europinį bei Lietuvos LST EN 228:2013 standartą.

Pažymime, jog LR Energetikos ministerijos 2013-10-14 d. ataskaitoje „ Pasiūlymo dėl EK ILUC direktyvos įgyvendinimo galimas socialinis-ekonominis poveikis Lietuvos biodegalų gamybos sektoriui ir antros kartos biodegalų gamybos potencialo analizė

“ (toliau – Ataskaita) aiškiai nurodyta, kad

leistina bioetanolio norma, nustatyta mokslinių tyrimų metu, standartiniuose varikliuose (po 1982 m. gamybos) yra iki 10 %. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad perteklinis žymėjimas, t.y. benzino, savo sudėtyje turinčio leistiną (iki 10 %) bioetanolio kiekį, ženklinimas iš tiesų gali klaidinti vartotojus ir neskatina didesnio biodegalų suvartojimo šalyje, nors tai yra vienas prioritetinių valstybės tikslų transporto sektoriuje. Pritarti iš dalies

Žr. LRV išvadoje

pateiktus siūlymus bei argumentus prie Seimo narių pasiūlymo

2014-06-20 Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 39 str. 5 dalies pakeitimo projektas. Mūsų žiniomis, dėl minėto Įstatymo projekto jau yra parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados projektas. 1. Susipažinę su Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados projektu, ministerijų ir kitų institucijų pateikta nuomone, konstatuojame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė vienareikšmiškai pritarė Lietuvos Respublikos Seime svarstomam Įstatymo pakeitimo projektui dėl Lietuvos Respublikos Įstatymo 39 straipsnio 5 dalies pakeitimo, išdėstant  5 dalį taip: „ 5.

Degalų pardavimo vietose turi būti nurodomos biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinės dalys, kai jos viršija 10 procentų šių produktų tūrio vertės benzine ir 7 procentus šių produktų tūrio vertės dyzeline

“. T.y., degalų pardavimo vietose siūloma pakeisti biodegalų dalies įmaišymo į

benziną nurodomą žemutinę ribą, vietoje 5 procentų nustatant 10 procentų tūrio ribą, vadovaujantis priimtu Lietuvos standartu LST EN 228:2013. 2. Keičiant Įstatymo 39 straipsnį, energetikos ministerija papildomai teikia siūlymą keisti ir  Įstatymo 39 str. 2 dalį, kuri nustato, kad: „ n uo 2015 m. sausio 1 d. degalų pardavimo vietose turi būti prekiaujama biodegalais ir degalų mišiniais, kuriuose biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinė dalis viršija šio straipsnio 1 dalyje nurodytas procentines dalis “. Galiojantis Įstatymo reikalavimas įpareigoja nuo 2015 m. sausio 1 d.  degalų pardavėjus prekiauti benzinu, kuriame yra daugiau nei 10 % biodegalų, ir dyzelinu, kuriame yra daugiau nei 7 % biodegalų. Pažymėtina, kad šia nuostata siekiama užtikrinti, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančioje bei vėliau panaikinančioje Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (toliau tekste – 2009/28/EB Direktyva), įtvirtinti įpareigojimai bus įvykdyti laiku ir pasiekti aplinkosauginiai bei energetinės nepriklausomybės tikslai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados projektu siūloma Įstatymo 39 str.

2 d. keisti, nustatant, kad: „ degalų pardavimo vietose gali būti prekiaujama biodegalais ir degalų mišiniais, kuriuose biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinė dalis viršija šio straipsnio 1 dalyje nurodytas procentines dalis ir atitinka Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos degalų standartų reikalavimus “. Tokiu pasiūlymu faktiškai atsisakoma ankstesnės nuostatos ir bet kokio siekio toliau vykdyti Lietuvos įsipareigojimus, prisiimtus stojant į Europos Sąjungą, dėl Europos Sąjungos direktyvoje įtvirtintų minimalių biodegalų vartojimo apimčių. Asociacijos nuomone, siūlomas pakeitimas yra nelogiškas, neracionalus ir netikslingas. Jis pažeidžia įsipareigojimus, kylančius iš Europos Sąjungos teisės, taip pat teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus, nepagrįstai riboja prekybą tam tikromis degalų rūšimis. Be to, faktiškai deklaruoja, kad Lietuvos Respublika nevykdys 2009/28/EB Direktyvos reikalavimų. 2009/28/EB Direktyvoje nustatytas įpareigojimas – iki

2020 m. pasiekti, kad

biodegalai sudarytų 10 % transporte suvartojamo benzino ir dyzelino kiekio. Lietuvos Respublika šią pareigą, kaip ir kitos ES valstybės narės, privalo vykdyti ir negali šio įpareigojimo nepaisyti. Panaikinus reikalavimą nuo numatyto termino, t.y. nuo 2015 m. sausio 1 d., pradėti prekiauti biodegalais ir degalų mišiniais, savo sudėtyje turinčiais didesnį kiekį biodegalų, bus užkirstas kelias iki 2020 m. pasiekti 10 % įsipareigojimą. Įvertinus įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos direktyvas,

2014 m. biodegalų

vartojimas turėtų sudaryti apie 6 %, tuo tarpu šiuo metu realus vartojimas siekia tik apie 4,3 %. Siekiant vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, jau dabar reikėtų biodegalų vartojimą didinti 25 %.

K yla klausimas, kaip, kokiomis priemonėmis, Lietuvos Respublika sugebės įvykdyti pareigą Europos Sąjungai,  patvirtinus tokį siūlomą Įstatymo 2 dalies pakeitimą, kai nėra privaloma prekiauti biodegalais, turinčiais didesnę dalį biodegalų tūrio. Akivaizdu, kad siūlomas Įstatymo 2 dalies pakeitimo projektas neužtikrina numatyto tikslo pasiekimo ir  negarantuoja siekiamo rezultato. Energetikos ministerijai Biodegalų asociacija yra pateikusi pasiūlymus, ministerijos prašymu atlikusi skaičiavimus dėl galimybės didinti etanolio privalomą dalį iki 7,5 procentų. Skaičiavimai įrodo, kad pagal šiandieninę etanolio kainą, toks sprendimas leistų atpiginti benziną ( skaičiavimai pridedami ). Atkreipiame dėmesį į tai, kad, kaip konstatuojama organizacijos ePURE 2014 m. ataskaitoje “ Renewable Ethanol:

Driving Jobs, Growth and Innovation throughout Europe. State of the Industry Report“, dabartinė bioetanolio riba benzine – 10 % – neleidžia pasiekti 2009/28/EB Direktyvoje bei 2009 balandžio 23 d. Direktyvoje Nr. 2009/30/EB numatytų tikslų (iš dalies keičiančioje Direktyvos 98/70/EB nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatančioje šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmą, iš dalies keičiančioje Europos Tarybos Direktyvos 1999/32/EB nuostatas dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių ir panaikinančioje Direktyvą 93/12/EEB). Šioje ataskaitoje konstatuojama, kad 10 % ribos peržengimas būtų akivaizdus žingsnis į priekį (su ataskaita anglų kalba galima susipažinti interneto svetainėje: http://www.epure.org/sites/default/files/publication/140612-222-State-of-the-Industry-Report-2014.pdf). Europos šalys, norėdamos pasiekti užsibrėžtus aplinkosaugos ir energetinės nepriklausomybės tikslus, nustatytus minimomis direktyvomis, privalo didinti biodegalų suvartojimą.

Biodegalų asociacijai nesuvokiama, kaip Lietuva, įtvirtindama tokius siūlymus dėl Įstatymo 39 str. 2 dalies pakeitimų, ketina šiuos tikslus pasiekti. 3. Energetikos ministerijos pasiūlyta Įstatymo projekto formuluotė ne tik neskatina prekiauti degalais, savo sudėtyje turinčiais didesnę dalį biodegalų, bet netgi riboja tokių degalų prekybą . Projektu siūloma, kad degalais ir degalų mišiniais, turinčiais didesnę biodegalų dalį, galima prekiauti tik tuomet, jei jie atitinka Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos degalų standartų reikalavimus . Konstatuojame, kad šiuo metu tiek Europos Sąjungoje, tiek ir Lietuvoje, patvirtinti ir galiojantys standartai leidžia prekiauti benzinu, savo sudėtyje turinčiu iki

10 %

biodegalų, ir dyzelinu, savo sudėtyje turinčiu iki

7 % biodegalų

. Šias ribas atitinkamai numato benzino standartas LST EN 228:2013 „Automobiliniai degalai. Bešvinis benzinas. Reikalavimai ir tyrimo metodai“ ir dyzelino standartas LST EN 590:2014 „Automobiliniai degalai. Dyzelinas. Reikalavimai ir tyrimo metodai“. Be to, yra patvirtinti ir degalų mišinių standartai, pavyzdžiui, E85 bioetanolio ( LST CEN/TS 15293:2011 „Automobiliniai degalai. Automobiliniai etanolio degalai (E85). Reikalavimai ir tyrimo metodai“ ). Remiantis pasiūlyta Įstatymo projekto formuluote,  galima būtų prekiauti tik šiais, standartus atitinkančiais, produktais . Faktiškai tai žlugdo visas Lietuvos biodegalų gamintojų ir prekiautojų pastangas dėl didesnės koncentracijos biodegalų ir degalų mišinių išleidimo į rinką. 4. Informuojame, kad be „standartinių“ degalų rūšių šiuo metu Lietuvoje prekiaujama 98E15, 98E25, B30 ir kitais biodegalais ir degalų mišiniais.

Tokie biodegalai jau yra suradę savo rinką ir biodegalų naudotojus, nepaisant to, kad jie atitinka ne kokį nors nacionalinį ar ES standartą, bet biodegalų gamintojo nustatytą standartą. Šie biodegalai yra puikiai pritaikyti daugeliui automobilių su benzininiais varikliais,  atitinka tiek techninius, tiek aplinkosauginius reikalavimus. Vartotojai, suprantantys aplinkosauginių tikslų svarbą ir siekiantys tausoti aplinką, turi galimybę rinktis: įsigyti šios rūšies degalus, ar – ne. Patvirtinus siūlomą Įstatymo projektą, biodegalų naudotojai galimybės pasirinkti neturės, kadangi nei Lietuvos, nei Europos Sąjungos standartų, leidžiančių prekiauti benzinu, savo sudėtyje turinčių daugiau nei 10 % biodegalų, šiuo metu nėra. Standarto parengimo ir patvirtinimo procesas yra labai ilgas ir ištęstas. Iki visi veiksmai, reikalingi tokio standarto parengimui ir patvirtinimui bus atlikti, Lietuvoje bus neįmanoma prekiauti benzinu, turinčiu savo sudėtyje daugiau nei

10 % biodegalų. Tokie degalai pritaikyti daugeliui šiuolaikinių automobilių

ir atitinka techninius bei aplinkosaugos reikalavimus. Tas pats pasakytina ir apie degalų mišinius – kol atitinkami standartai nebus parengti ir patvirtinti, tol nebus galima tokiais degalų mišiniais prekiauti. Taigi siūloma Įstatymo projekto formuluotė ne tik neskatina didesnio biodegalų suvartojimo šalyje, bet iš esmės neleidžia prekiauti tokiais degalais, kurie šiuo metu jau įsitvirtinę rinkoje ir radę savo naudotojus, ilgam užkerta kelią labiau aplinką tausojančių degalų pateikimui į rinką. 5. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 39 str. įsigaliojo visai neseniai, t.y. 2011 m. gruodžio 31 d. Siūlymas keisti Įstatymo 39 straipsnio pagrindinę nuostatą, vos porai metų praėjus nuo jos įsigaliojimo, neužtikrina nei nuoseklumo, nei aiškumo.

Įstatymu įtvirtinta nuostata, kad nuo 2015 m. turi būti prekiaujama degalais, turinčiais didesnę dalį biodegalų, įtikino ir nuramino verslo bendruomenę, kad bus užtikrintas ilgalaikis stabilumas, sudarė sąlygas planuoti įmonių veiklą, investuoti į pažangias ir naujausias technologijas, įdarbinti šalies piliečius,  siekti išauginti daugiau žaliavos ir pagaminti daugiau produkcijos. Pakeitus Įstatymo projekto 2 dalies nuostatą (įtvirtinus, kad nėra privaloma didinti biodegalų kiekio degaluose), kyla pagrįstų abejonių, ar apskritai bus įmanoma parduoti visą pagamintą produkciją, ar atsipirks didelės šios pramonės šakos investicijos? Siūlomu Įstatymo projekto 39 straipsnio 2 dalies pakeitimu bus pažeisti tiek ūkininkų, tiek biodegalų gamintojų tesėti lūkesčiai. 6. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, prašome Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komitetą, ekonomikos komitetą pritarti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 39 straipsnio pakeitimo Įstatymo projektui Nr. XIIP-167 ir jam pritarti, kai siūloma pakeisti tik degalų pardavimo vietose nurodomą biodegalų dalies įmaišymo į benziną žemutinę ribą, vietoje 5 procentų nustatoma 10 procentų (39 straipsnio 5 dalis). Įstatymo 39 straipsnio

2 dalies pakeitimą siūlome diskutuoti ir svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo

2014 metų rudens sesijoje

. Papildomai siūlomą Lietuvos Respublikos Vyriausybės Įstatymo 39 straipsnio 2 dalies pakeitimą būtina išsamiai aptarti su valstybinėmis institucijomis ir žinybomis, biodegalų gamintojais ir potencialiais biodegalų naudotojais, šalies visuomene, įvertinti visus galimus ir (ar) neigiamus padarinius, alternatyvas. Skubotu ir nepamatuotu sprendimu galima sugriauti ne vienerius metus kurtus ir vystomus pažangius biodegalų pramonės plėtros projektus. Nepritarti Žr.

Nepritarti

Žr. LRV išvadoje

pateiktus siūlymus bei argumentus prie Seimo narių pasiūlymo

2014-09-16 Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 39 str. 5 dalies pakeitimo projektas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, apsvarsčiusi šį projektą, nusprendė pritarti siūlomam pakeitimui, tačiau papildomai pateikė savo pastabas ir pasiūlymus dėl kitų Įstatymo 39 straipsnio dalių, tarp jų ir 39 str. 2 d. pakeitimo. Šiuo metu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 39 str. 2 d. numatyta, kad „ n uo 2015 m. sausio 1 d. degalų pardavimo vietose turi būti prekiaujama biodegalais ir degalų mišiniais, kuriuose biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinė dalis viršija šio straipsnio 1 dalyje nurodytas procentines dalis

“. Ši nuostata buvo įtvirtinta dar 2011 m. gegužės

12 d. po ilgai trukusiu diskusijų tarp visų suinteresuotų dalyvių. Minėta nuostata, iš esmės, buvo siekiama sudaryti prielaidas Lietuvai siekti savo tarptautinių įsipareigojimų ir užtikrinti didesnį biodegalų vartojimą . Norėtume akcentuoti ir tai, kad įpareigojimas nuo 2015 m. sausio 1 d. prekiauti degalais ir degalų mišiniais, savo sudėtyje turinčiais didesnę dalį biodegalų, buvo įtvirtintas ne atsitiktinai: šia nuostata buvo siekiama užtikrinti, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančioje bei vėliau panaikinančioje Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (toliau tekste

  • 2009/28/EB Direktyva) nustatytas įpareigojimas iki 2020 m. pasiekti, kad biodegalai sudarytų 10 % transporte suvartojamo benzino ir dyzelino kiekio bus įvykdomas. Be to, norėtume pažymėti, kad įstatymų bei kitų teisės aktų pakeitimai turi būti siūlomi, paisant teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principų.

Jeigu aiški ir konkreti teisės norma įtikina asmenį, kad jis, vadovaudamasis ta norma, galės pasiekti norimą teisėtą rezultatą, toks asmens teisėtas lūkestis turi būti užtikrintas, jis negali būti pažeistas. Akivaizdu, kad Įstatymo 39 str. 2 d. formuluotė įtikino biodegalų sektoriuje veikiančius subjektus (ūkininkus bei biodegalų gamintojus), kad jie turės galimybę parduoti degalų pardavėjams (degalinėms) daugiau biodegalų, atitinkamai paskatino juos investuoti į biodegalų plėtrą. Atitinkami rinkos dalyviai nemažai investavo į atitinkamu produktų sukūrimą ir įvedimą į rinką. Manytume, kad patvirtinus LR Vyriausybės siūlomą pakeitimą, gali būtų pažeisti teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principai. Biodegalų asociacijos nuomone, jeigu yra siūloma atsisakyti nuostatų, kurios realiai padeda užtikrinti didesnį biodegalų suvartojimą šalyje bei sudaro sąlygas pasiekti

2020 m. įsipareigojimą, tai tuomet yra būtina pasiūlyti ir alternatyvias

priemones, kurios ir toliau padėtų siekti šių strategiškai svarbių tikslų. Nepasiūlius alternatyvų, visos pastangos laiku įvykdyti Europos Sąjungai prisiimtus įsipareigojimus būtų tiesiog sužlugdytos, o už įsipareigojimų nevykdymą Lietuvai ateityje grėstų atitinkamo sankcijos. Šiuo atveju akivaizdu, jog LR Vyriausybės pasiūlytu būdu pakeitus Įstatymo 39 str. 2 d., taptų akivaizdu, kad Lietuva atsisako savo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Biodegalų asociacija yra ne kartą teikusi Energetikos ministerijai siūlymus ir įvairius skaičiavimus dėl galimų alternatyvų, kuriomis faktiškai be jokių sąnaudų galima padidinti biodegalų vartojimą (ir net atpiginti, galutinį produktą), tačiau minėti siūlymai iki šiol nėra įvertinti, nėra aiškumo, ar minėtiems pasiūlymams yra pritariama, ar nepritariama ir dėl kokių argumentų.

Kaip žinia, 2012 m. buvo pakeistas ES benzino standartas (jį Lietuvos standartizacijos departamentas 2013 metais atgaminimo būdu perėmė kaip Lietuvos standartą LST EN 228:2013 „ Automobiliniai degalai. Bešvinis benzinas. Reikalavimai ir tyrimo metodai

“, keičiantį standartus LST EN 228:2008 ir LST EN

228:2008/P:2008), juo buvo padidintas leidžiamas etanolio kiekis nuo 5 iki 10 procentų. Taigi, pasikeitus standartui, atsirado puikios sąlygos didinti privalomąją biodegalų dalį benzine. Biodegalų asociacijos nuomone, jeigu LR Vyriausybės pasiūlymas būtų patvirtintas, ši priemonė galėtų būti puiki alternatyva, leidžianti ir toliau siekti užsibrėžtų tikslų. Praktika rodo, kad Lietuvoje šiuo metu beveik visą atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą transporto sektoriuje sudaro biodegalai, įmaišyti į benziną ir dyzelinius degalus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad privalomosios biodegalų dalies benzine padidinimas padėtų užtikrinti didesnį biodegalų suvartojimą Lietuvoje, atitinkamai padidintų galimybę iki 2020 m. pasiekti, kad biodegalai sudarytų ne mažiau nei 10 % transporte suvartojamo benzino ir dyzelino kiekio. Biodegalų asociacijos vertinimu, privalomoji biodegalų dalis benzine galėtų būti padidinta nuo5 % iki 7.5 % .

Toks dydis geriausiai užtikrintų visų biodegalų sektoriuje veikiančių subjektų interesus: tiek biodegalų gamintojai, tiek žaliavų augintojai, investavę didžiules sumas lėšų į biodegalų sektorių, turėtų galimybę padidinti produkcijos pardavimus ir tokiu būdu gauti bent nedidelę investicijų grąžą; tai suteiktų naudos ir vartotojams, kadangi atlikti paskaičiavimai patvirtina, kad, padidinus privalomąją biodegalų dalį benzine, degalų galutinė kaina turėtų sumažėti. Pažymime ir tai, kad tokie pakeitimai nepareikalautų iš Lietuvos gamintojų jokių papildomų sąnaudų ar veiksmų ir toks produktas visiškai atitiktų galiojančio EN ir LST benzino standartų reikalavimus bei būtų tinkamas vartoti visiems automobiliams. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, prašome LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, LR Seimo Ekonomikos komiteto:

LR Vyriausybės siūlomam Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 39 straipsnio 2 dalies pakeitimui nepritarti. Jeigu siūlomam 39 straipsnio 2 dalies pakeitimui visgi būtų pritarta, svarstyti galimybę nuo 2015 m. balandžio 1 d. padidinti privalomąją biodegalų dalį benzine nuo 5 % iki 7.5 % . Nepritarti

Žr. LRV išvadoje

pateiktus siūlymus bei argumentus prie Seimo narių pasiūlymo

4. Valstybės ir

savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2014-07-041

2 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto

138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo

valdybos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr.

SV-S-633 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 16 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria : Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375  39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1674 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui patikslinti jį pagal šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių

energetikos įstatymo Nr. XI-1375 (toliau – Įstatymas) 39 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias pareigą nuo 2015 m. sausio 1 d. degalų pardavimo vietose prekiauti biodegalų ir degalų mišiniais, kuriuose biodegalų procentinė dalis viršija 10 procentų benzine ir 7 procentus dyzeline, ir 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 93/12/EEB (OL 1998 L 350, p. 58), 3 straipsnio 2 ir 3 dalių, 4 straipsnio 1 dalies bei I ir II priedų nuostatas, apribojančias benzino, kurio sudėtyje yra nuo 10 iki 30 procentų biodegalų, prekybą bei numatančias galimybę prekiauti dyzelinu, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 7 procentai biodegalų, siūlytina Įstatymo projekte pakeisti Įstatymo 39 straipsnio 2 dalį

  • išbraukti žodžius „Nuo 2015 m. sausio 1 d.“, vietoj žodžio „turi“ įrašyti žodį „gali“ ir po paskutiniojo žodžio „dalis“ įrašyti žodžius „ir kurie atitinka

Lietuvos, Europos arba įmonės standartų reikalavimus“. Pritarti

11

2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo

Nr. VIII-1618 2 straipsnio 11 dalies 3 ir 4 punktus, siūlytina Įstatymo projekte pakeisti Įstatymo 39 straipsnio 1 dalį – vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos“ įrašyti žodžius „Lietuvos arba Europos“.

Pritarti iš dalies Komiteto siūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad šioje straipsnio dalyje įrašytos datos jau yra praėjusios, siūloma išdėstyti šia dalį tokia redakcija: „

1. Ne vėliau kaip

nuo 2013 m. sausio 1 d. d D egalų pardavimo vietose turi būti pradėta prekiau ti jama Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos standartų reikalavimus atitinkančiu benzinu, kuriame yra nuo 5 iki

10 procentų biodegalų

, ir ne vėliau kaip nuo 2012 m. sausio 1 d. – dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 procentai biodegalų.“13

3. Siekiant suteikti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai

kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerija įgaliojimus dėl atitinkamų standartų taikymo biodegalams ir degalų mišiniams, siūlytina Įstatymo projekte papildyti

Įstatymo 39 straipsnio 3 dalį – įrašyti po žodžio „nurodytų“ žodžius

„standartų taikymo ir kitų“. Pritarti14

4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo

Nr. VIII-1618 11 straipsnio 1 dalį, siūlytina Įstatymo projekte pakeisti Įstatymo 39 straipsnio 4 dalį – išbraukti žodžius „prie Lietuvos

Respublikos aplinkos ministerijos“ ir vietoj žodžio „nacionalinius“ įrašyti

žodį „Lietuvos“. Pritarti

5. Siekiant tinkamai pasirengti įstatymo įsigaliojimui, Įstatymo projekto

2 straipsnyje tikslinga nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą –

2014 m. spalio 1 dieną. Pritarti iš dalies

Komiteto siūlymas: Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. nuostatas, įstatymas įsigaliotų nuo jo paskelbimo, todėl 2 straipsnį siūloma išbraukti 2.

Seimo nariai  Antanas

Matulas, Vytautas Saulis, Remigijus Žemaitaitis

2014-07-081

1 Argumentai: Teisės aktuose nurodyta, kad šiuo metu privalomoji bioetanolio dalis 95 markės benzine yra 5 % (leistina paklaida ±0,5 %), o dyzeline – 7 % (leistina paklaida - 0,5 %). LR Energetikos ministerijos 2013-10-14 d. ataskaitos „Pasiūlymo dėl EK ILUC direktyvos įgyvendinimo galimas socialinis-ekonominis poveikis Lietuvos biodegalų gamybos sektoriui ir antros kartos biodegalų gamybos potencialo analizė“ duomenys, rodantys, kad šiuo metu Lietuvoje bendras transporto sektoriuje suvartojamų biodegalų kiekis sudaro vos 4,4 % (įvertinus įsipareigojimus pagal ES direktyvas, 2014 m. biodegalų vartojimas turėtų sudaryti apie 6 %). Atitinkamai kyla grėsmė, kad Lietuvai nepavyks laiku ir tinkamai įvykdyti Europos Sąjungai prisiimtų įsipareigojimų, jei nebus imtasi efektyvių priemonių, užtikrinančių didesnį biodegalų suvartojimą. Praktika rodo, kad biodegalų maišymas į mineralinius degalus, ko gero, efektyviausia priemonė, kuri neabejotinai užtikrina biodegalų vartojimą šalyje (Lietuvoje šiuo metu beveik visą atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą transporto sektoriuje sudaro biodegalai, įmaišyti į benziną ir dyzelinius degalus). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad privalomosios biodegalų dalies padidinimas padėtų užtikrinti didesnį biodegalų suvartojimą Lietuvoje, atitinkamai padidintų galimybę iki 2020 m. pasiekti, kad biodegalai sudarytų ne mažiau nei 10 % transporte suvartojamo benzino ir dyzelino kiekio.

Siūlomas pakeitimas sudarytų sąlygas atitinkama dalimi sumažinti mineralinių degalų suvartojimą bei naftos importo poreikį, taip pat prisidėtų prie aplinkos taršos mažinimo, užtikrintų žaliavos augintojų bei biodegalų gamintojų teisėtus lūkesčius, suteiktų naudos ir vartotojams, kadangi atlikti paskaičiavimai patvirtina, kad, padidinus privalomąją biodegalų dalį benzine, degalų galutinė kaina gali sumažėti. Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu, kuriame pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 39 straipsnio 1 dalį. 1 straipsnis. 39 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ne vėliau kaip nuo 2013 m. sausio 1 d. 2015 m. balandžio 1 d. degalų pardavimo vietose turi būti pradėta prekiauti Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos standartų reikalavimus atitinkančiu benzinu, kuriame yra nuo 5 iki 10 7,5 procentų biodegalų, ir ne vėliau kaip nuo 2012 m. sausio 1 d. – dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 procentai biodegalų.“ Nepritarti Komiteto siūlymas:

Pritarti komiteto siūlomai redakcijai, kuri išdėstyta prie LR Vyriausybės išvados ir nepritarti šiam Seimo narių pasiūlymui atsižvelgiant į šias aplinkybes:

  • 1) Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 (toliau –

Įstatymas) 39 straipsnio 1 dalis jau numato privalomą prekybą benzinu, kuriame yra nuo 5 iki 10 proc. biodegalų. Įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio reikalavimo į gyvendinimo tvarką ir sąlygas nustato Susisiekimo ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Energetikos ministerija. 2) Vyriausybė 2014-07-02 nutarimu Nr.

626 1 punktu siūloma Įstatymo

nustatytą pareigą nuo 2015-01-01 degalų pardavimo vietose prekiauti biodegalų ir degalų mišiniais, kuriuose biodegalų procentinė dalis viršija 10 proc. benzine ir 7 proc. dyzeline, pakeisti galimybe prekiauti tokiais mišiniais, atitinkančiais Lietuvos, Europos arba įmonių nustatytų standartų reikalavimus. Šis pasiūlymas tikslinti Įstatymo 39 str. 2 dalį yra inspiruotas to, kad dabartinė Įstatymo 39 str. 2 dalis neatitinka degalų kokybės Direktyvos 98/70/EB reikalavimų (pagal šią direktyvą prekyba benzinu su 10–30 proc. biodegalų yra neleidžiama). Europos Komisija Lietuvai dėl netinkamo Direktyvos 98/70/EB nuostatų perkėlimo ir įgyvendinimo nacionalinėje teisėje yra iškėlusi pažeidimo procedūrą Nr. 2013/2241. 4) Pažymėtina, kad pasiūlymas privalomąją biodegalų dalį benzine padidinti nuo 5 iki 7,5 proc. įtakotų ne tik biodegalų sektoriaus, bet ir naftos sektoriaus bei automobilių pramonės įmonių veiklą, todėl prieš priimant galutinį sprendimą turėtų būti atliktas poveikio tiek naftos sektoriui tiek degalų kainoms  vertinimas, taip pat įvykdytos viešos konsultacijos. 5) siekiant įgyvendinti ES įpareigojus iki 2020 m. pasiekti, kad biodegalai sudarytų 10 % transporte suvartojamo benzino ir dyzelino kiekio, biodegalų dalies degaluose klausimas turi būti sprendžiamas kompleksiškai numatant visus žingsnius iki galutinio tikslo pasiekimo ir turint aiškų veiksmų planą. Argumentai: tie patys. Pasiūlymas:

Buvusius įstatymo projekto 1 ir 2 straipsnius atitinkamai laikyti 2 ir 3 straipsniais. Nepritarti

Įstatymas susideda iš

vieno straipsnio

6. Seimo paskirtų papildomų

komitetų, komisijų pasiūlymai: Ekonomikos komitetas (2014-09-17) pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitas pastabas, kurioms Ekonomikos komitetas pritarė.

7.Komiteto sprendimas: pritarti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1674, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:

R.Paliukas. PRIDEDAMA: Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1674

  • (2) ir jo lyginamasis

variantas. Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                    Algimantas Salamakinas