Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
36 straipsnį nauja 2 dalimi: „
koncentraciją nepateikimą dėl neatsargumo arba kai tai reikšmingai neapribojo konkurencijos atitinkamoje rinkoje, nesant šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki vieno šimto penkiasdešimties tūkstančių litų. 3. 2. Už atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriuos tiria Konkurencijos taryba, ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 4. 3. Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti ar koncentracijai nagrinėti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą šiame įstatyme numatytais atvejais, už kliudymą Konkurencijos tarybos pareigūnams įeiti ir patikrinti ūkio subjekto patalpas, teritoriją ir transporto priemones, peržiūrėti ar paimti dokumentus ir daiktus, turinčius įrodomosios reikšmės tiriant bylą, už antspaudo, Konkurencijos tarybos pareigūnų uždėto pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 4 punktą, sugadinimą ar nuplėšimą ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 5. 4. Už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku, už prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą šio įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 procentų vidutinių dienos bendrųjų pajamų praėjusiais ūkiniais metais.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
nauja 2 dalimi: „
įgyvendinimą Konkurencijos tarybai nepateikus pranešimo apie koncentraciją ir be Konkurencijos tarybos leidimo, kai tai reikšmingai neapribojo konkurencijos atitinkamoje rinkoje , ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki vieno šimto penkiasdešimties tūkstančių litų .“
2
3. Už atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriuos tiria Konkurencijos taryba, ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 34 . Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti ar koncentracijai nagrinėti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą šiame įstatyme numatytais atvejais, už kliudymą Konkurencijos tarybos pareigūnams įeiti ir patikrinti ūkio subjekto patalpas, teritoriją ir transporto priemones, peržiūrėti ar paimti dokumentus ir daiktus, turinčius įrodomosios reikšmės tiriant bylą, už antspaudo, Konkurencijos tarybos pareigūnų uždėto pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 4 punktą, sugadinimą ar nuplėšimą ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 45 . Už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku, už prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą šio įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 procentų vidutinių dienos bendrųjų pajamų praėjusiais ūkiniais metais.“
Įstatymo taikymas Šio įstatymo nuostatos taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda šiam įstatymui įsigaliojus, ir procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto rengimą paskatino siekis spręsti sankcijų, skiriamų Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos (toliau
Respublikos konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį (toliau – Įstatymas), už koncentracijos įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo arba tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų konce ntracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Dabartinė Įstatymo redakcija nenumato galimybės taikyti švelnesnes ir labiau proporcingumo principą atitinkančias nuobaudas už formalius ir mažo sunkumo pažeidimus. Todėl susidarė tokia situacija, kad Konkurencijos tarybai Įstatymu nėra suteikta pakankama diskrecija ir laisvė skirti mažesnes nuobaudas ūkio subjektams už koncentracijos nepranešimą, pasigendama norminiais teisės aktais nustatytos galimybės taikyti proporcingo dydžio baudas, apribota laisvė diferencijuoti pažeidimus atsižvelgiant į žemą jų pavojingumą ir tai, kad tam tikrais atvejais tokie pažeidimai padaromi dėl neatsargumo ar tokiais veiksmais reikšmingai neapriboja konkurencijos atitinkamoje rinkoje .
Priėmus siūlomus Įstatymo pakeitimus, būtų įtvirtinama galimybė Konkurencijos tarybai skirti mažesnes nuobaudas už pranešimo apie koncentraciją nepateikimą dėl neatsargumo bei tuos atvejus, kai nėra reikšmingai apribojama konkurencija atitinkamoje rinkoje , įvedama pažeidimų, o kartu ir skiriamų baudų už juos, diferenciacija. Be to, kadangi skiriamos didelės baudos ūkio subjektams neretai tampa nepakeliama finansine našta, galimybės Konkurencijos tarybai skirti švelnesnes nuobaudas teisinis įtvirtinimas kartu sumažintų ūkio subjektų, kuriems skirta bauda už nepranešimą apie koncentraciją, tikimybę tapti nemokiais . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1/2003 „Dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo“ baudos, numatytos už reglamente numatytus pažeidimus, skiriamos atsižvelgiant į tyčios formą, t. y. ar pažeidimas padarytas tyčia ar dėl neatsargumo. Tuo tarpu Įstatymu šis baudos skyrimo principas nėra įgyvendintas. Įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto tikslas – įvesti baudų, skiriamų už pranešimo apie koncentraciją Konkurencijos tarybai nepateikimą dėl neatsargumo ar kai tai reikšmingai neapriboja konkurencijos , diferenciaciją. Taip pat, plečiamai apibrėžti Konkurencijos tarybos diskrecijos ribas, skiriant baudas ūkio subjektams už aptariamus pažeidimus.
Šiam įstatymo projektui keliami uždaviniai: 1) skirti mažesnes pinigines baudas ūkio subjektams, kurie apie koncentraciją Konkurencijos tarybai nepranešė dėl neatsargumo arba kai tai reikšmingai neapriboja konkurencijos atitinkamoje rinkoje ;
2) tokiu būdu išvengti ūkio subjektų nemokumo situacijų , betarpiškai kilusių dėl Konkurencijos tarybos paskirtos baudos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto pirminis siūlytojas - Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu galiojančioje Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies redakcijoje yra numatyta, kad už koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu yra siūloma Įstatymo 36 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, kuri numatytų, kad už pranešimo apie koncentraciją nepateikimą dėl neatsargumo ar kai tai nesukėlė neigiamų pasekmių rinkai, nesant šio Įstatymo 36 straipsnio
šimto penkiasdešimties tūkstančių litų. Šia nauja dalimi būtų suteikiama galimybė skirti konkrečiai apibrėžtas pinigines baudas kaip švelnesnę nuobaudos rūšį už neatsargiai atliktą Įstatymo pažeidimą arba tuos atvejus, kai reikšmingi konkurencijos apribojimai nėra įgyvendinami. Siūloma vieno šimto penkiasdešimties tūkstančių litų baudos suma.
Tokio dydžio bauda būtų protinga lyginant jos dydį su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172-18 straipsnyje nustatyta maksimalia penkiasdešimties tūkstančių litų dydžio bauda, kuri už nepraneštą koncentraciją gali būti skiriama fiziniams asmenims. Be to, siūlomas baudos juridiniams asmenims dydis atitiktų ir kai kurių kitų Europos Sąjungos valstybių praktiką. Pavyzdžiui, Estijos Respublikoje už nepraneštą koncentraciją juridiniams asmenims gali būti skiriama bauda iki trisdešimt dviejų tūkstančių eurų dydžio, kas atitinka vieno šimto dešimties tūkstančių ir keturių šimtų aštuoniasdešimt devynių litų ir 40 centų sumą pagal galiojantį oficialų euro ir lito valiutų santykį. Teigiamas rezultatas, kurio tikimasi – įmonių, kurioms skirta bauda už pranešimo apie koncentraciją nepateikimą dėl neatsargumo ar kai tai reikšmingai neapriboja konkurencijos atitinkamoje rinkoje, nemokumo atvejų skaičiaus sumažinimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įgyvendinus siūlomus Įstatymo pakeitimus, teisinis reglamentavimas konkurencijos reglamentavimo srityje labiau atitiks sąžiningų ūkio subjektų interesus. O taip pat, analizuojant atitinkamo instituto reglamentavimą kitose Europos Sąjungos šalyse, švelnesnių sankcijų numatymas turės teigiamą poveikį Lietuvos, kaip palankios verslui ir investicijoms šalies, įvaizdžio vystymui. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą įstatymo projektą, tikslinga atitinkamai pakeisti ir 2012 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 64 patvirtintą „Dėl baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašą“, numatant, kad šiuo metu išimtinai taikoma procentinė baudos apskaičiavimo tvarka už apraše numatytus pažeidimus nebūtų taikoma skiriant baudą už pranešimo apie koncentraciją nepateikimą dėl neatsargumo ar kai tai reikšmingai neapriboja konkurencijos atitinkamoje rinkoje. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai nėra įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi įstatymų projektuose nėra vartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai: pranešimas apie koncentraciją, Konkurencijos taryba, bauda. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2014-04- Nr. Į 2014-04-08 Nr. XIIP-1667 DĖL lietuvos respublikos Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑1667 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1667 teikiame pastabas ir pasiūlymus. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „
konkurencijos taisyklių, nustatytų sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo“ baudos, numatytos už reglamente numatytus pažeidimus, skiriamos atsižvelgiant į tyčios formą, t. y. ar pažeidimas padarytas tyčia ar dėl neatsargumo. Tuo tarpu Įstatymu šis baudos skyrimo principas nėra įgyvendintas“. Visų pirma, reikėtų atkreipti dėmesį, kad projektu siūlomas reguliavimo pakeitimas iš tiesų sietinas su 2004 m. sausio 20 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas), o ne Reglamentu Nr. 1/2003, nes taikant būtent EB Susijungimų reglamentą vertinamos koncentracijos Sąjungos mastu siekiant nustatyti, ar jos suderinamos ar nesuderinamos su bendrąja rinka.
Vertinant EB Susijungimų reglamento nuostatas baudų diferencijavimo pagal tyčios formą aspektu pastebėtina, kad minėto reglamento 14 straipsnis įtvirtina galimybę Komisijai skirti baudas už tam tikrą šio reglamento nuostatas pažeidžiantį elgesį (pavyzdžiui, Komisija gali savo sprendimu skirti baudas, neviršijančias 1 % bendros konkrečios įmonės arba įmonių asociacijos apyvartos, kai tyčia arba dėl neatsargumo atitinkama įmonė pateikia neteisingą arba klaidinančią informaciją atsakydami į tam tikrą Komisijos pateiktą prašymą [1] arba baudas, neviršijančias 10 % bendros konkrečios įmonės apyvartos, kai tyčia arba dėl neatsargumo atitinkamos įmonės nustatyta tvarka nepraneša apie koncentraciją iki jos vykdymo pradžios [2] ir pan.). Taigi, vadovaujantis EB Susijungimų reglamento 14 straipsniu Komisija gali skirti skirtingo dydžio baudas atsižvelgdama į patį pažeidimą: jei subjektas tyčia arba dėl neatsargumo padaro EB Susijungimų reglamento 14 straipsnio 1 dalies a-f punktuose numatytą veiką, Komisija jam gali skirti baudą, neviršijančią 1 % bendros konkrečios įmonės arba įmonių asociacijos apyvartos, tuo tarpu, kai subjektas tyčia arba dėl neatsargumo padaro to paties straipsnio 2 dalies a-d punktuose numatytą veiką, Komisija jam gali skirti 10 % bendros konkrečios įmonės apyvartos neviršijančią baudą. Atkreiptinas dėmesys, kad EB Susijungimų reglamento 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatant baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, dydį (t. y., sunkumą) ir trukmę . Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo pobūdis apsprendžia pažeidimo priskyrimą materialiajam arba formaliajam [3] , o ne tyčiniam ar neatsargiam, reikėtų konstatuoti, kad skiriant baudas pagal šį reglamentą tyčios forma reikšmės neturi. Beje, nors, kaip minėta, projekto aiškinamajame rašte neteisingai remiamasi Reglamentu Nr.
1/2003, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ir šio reglamento 23 straipsnio 3 dalis aiškiai nurodo, kad „ nustatant baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir trukmę “ [4] . Taigi, priešingai, nei teigiama projekto aiškinamajame rašte, skiriant baudas pagal Reglamentą Nr. 1/2003 tyčios forma nėra svarbi. Atkreiptinas dėmesys, kad, Teisingumo Teismo nuomone, dėl neatsargumo padarytas konkurencijos teisės pažeidimas nėra laikytinas mažiau sunkiu nei tyčinis pažeidimas: ETT vertindamas 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės nuostatas nurodė, kad tame reglamente neišskiriama tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl neatsargumo, o šios dvi baudos nustatymo sąlygos minimos kaip alternatyvios. Teisingumo Teismo nuomone, dėl neatsargumo padaryti pažeidimai atsižvelgiant į jų poveikį konkurencijai nėra mažiau sunkūs nei tyčiniai pažeidimai, todėl jis laikė, kad Komisija teisingai nusprendė, kad dėl savo pobūdžio pažeidimas sunkus ir tai nereiškia, kad tokiu atveju pažeidimas būtinai turi būti tyčinis [5] .
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 36 straipsnyje, panašiai kaip ir reglamento
konkurencijos teisę pažeidžiančių veiksmų pobūdį: už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais; už atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriuos tiria Konkurencijos taryba, ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais; už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti ar koncentracijai nagrinėti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą šiame įstatyme numatytais atvejais, už kliudymą Konkurencijos tarybos pareigūnams įeiti ir patikrinti ūkio subjekto patalpas, teritoriją ir transporto priemones, peržiūrėti ar paimti dokumentus ir daiktus, turinčius įrodomosios reikšmės tiriant bylą, už antspaudo, Konkurencijos tarybos pareigūnų uždėto pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 4 punktą, sugadinimą ar nuplėšimą ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki
bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais; už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku, už prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą šio įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 procentų vidutinių dienos bendrųjų pajamų praėjusiais ūkiniais metais.
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 36 straipsnyje, panašiai kaip ir reglamento
konkurencijos teisę pažeidžiančių veiksmų pobūdį: už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais; už atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriuos tiria Konkurencijos taryba, ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais; už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti ar koncentracijai nagrinėti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą šiame įstatyme numatytais atvejais, už kliudymą Konkurencijos tarybos pareigūnams įeiti ir patikrinti ūkio subjekto patalpas, teritoriją ir transporto priemones, peržiūrėti ar paimti dokumentus ir daiktus, turinčius įrodomosios reikšmės tiriant bylą, už antspaudo, Konkurencijos tarybos pareigūnų uždėto pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 4 punktą, sugadinimą ar nuplėšimą ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki
bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais; už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku, už prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą šio įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 procentų vidutinių dienos bendrųjų pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Tuo tarpu minimali baudos riba už atitinkamus pažeidimus įstatyme nėra nustatyta .
Taigi, darytina išvada, kad Projekto aiškinamojo rašto teiginys, kad „dabartinė Įstatymo redakcija nenumato galimybės taikyti švelnesnes ir labiau proporcingumo principą atitinkančias nuobaudas už formalius ir mažo sunkumo pažeidimus“ taip pat nėra tikslus. Konkurencijos taryba, kiekvienu atveju įvertinusi visas reikšmingas bylai aplinkybes ir atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį turi diskreciją skirti tokią baudą, kuri, šios institucijos nuomone, labiausiai atitinka įvykdytą konkurencijos teisės pažeidimą. Be kita ko, kritikuotinas siūlymas baudą už atitinkamą pažeidimą nustatyti nominaliu dydžiu, o ne procentine išraiška. Atsižvelgdami į tai, kad apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu penkiasdešimt milijonų litų ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu penki milijonai litų [6] , svarstytina, ar siūlomas maksimalus baudos dydis (vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų) leistų užtikrinti skiriamų baudų efektyvumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Teisingumo Teismas kalbėdamas apie baudų apskaičiavimo principą karteliuose dalyvaujančioms įmonėms yra pabrėžęs, kad baudos dydis turi būti koreguojamas atsižvelgiant į siekiamą poveikį įmonei , kuriai ji skirta, ir kad bauda nebūtų nereikšminga arba, atvirkščiai, pernelyg didelė, pirmiausia atsižvelgiant į šios įmonės finansines galimybes, kaip reikalaujama dėl, pirma, būtinybės užtikrinti baudos veiksmingumą ir, antra, proporcingumo principo paisymo.
Didelė įmonė, kuri turi didelių finansinių išteklių, gali lengviau surinkti baudai sumokėti būtinas lėšas, o siekiant atgrasomojo poveikio ši aplinkybė pateisina tai, kad skiriama, visų pirma pritaikius dauginimo koeficientą, bauda, kuri yra proporcingai didesnė nei bauda, už tą patį pažeidimą skirta tokių lėšų neturinčiai įmonei. Konkrečiai kalbant, nustatant baudos dydį svarbu atsižvelgti į kiekvienos įmonės bendrą apyvartą [7] . Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad projektu siūlomo reguliavimo pagrįstumas kelia abejonių atsižvelgiant į 2004 m. sausio 20 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės nuostatas ir Teisingumo Teismo praktiką. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected] [1]
Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) 14 straipsnio 1 dalies b punktas. [2] Ibid , 14 straipsnio 2 dalies a punktas. [3] Administraciniai teisės pažeidimai, kurių objektyvinei pusei būdingi tam tikri žalingi padariniai , laikomi materialiais, o kurių objektyvinę pusę sudaro tik pati veika nepriklausomai nuo padarinių , vadinami formaliais administraciniais teisės pažeidimais. [4] 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr.
Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, 23 straipsnio 3 dalis. [5] Sprendimas Electrabel prieš Europos Komisiją , T-332/09, EU:T:2012:672, paras 237-238. [6] Informacija iš Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos internetinės svetainės http://www.kt.gov.lt [7] Sprendimas The Dow Chemical Company ir kt. prieš Europos Komisiją , T-42/07, EU:T:2011:357, paras 148–151.
2014-04-30 Nr. XIIP – 1667 Vilnius Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi ir joje nustatyti, kad už pranešimo apie koncentraciją nepateikimą dėl neatsargumo arba kai tai reikšmingai neapribojo konkurencijos atitinkamoje rinkoje, nesant šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki vieno šimto penkiasdešimties tūkstančių litų. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, teikiamu projektu siūloma nustatyti aplinkybes, kurioms esant būtų skiriama mažesnė nei projekte siūlomų nustatyti aplinkybių nesant bauda. Pagal keičiamo įstatymo 37 straipsnį, reglamentuojantį baudų skyrimą ir jų dydžio nustatymą, skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, trukmę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes ir kt. Šiame kontekste pastebėtina, jog kaltės forma nėra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant baudos dydį. Tuo pačiu pažymėtina, jog netiesiogiai kaltės forma gali būti įvertinama per atsakomybę lengvinančias aplinkybes (kai savo noru užkertamas kelias žalingoms pažeidimo pasekmėms, atlyginami nuostoliai, pašalinama padaryta žala ir kt.) arba sunkinančias aplinkybes (kai kliudoma atlikti tyrimą, slepiamas padarytas pažeidimas ir kt.), t. y. kai įvertinami objektyviai išreikšti asmenų veiksmai, kurie taip pat gali būti ir tam tikras kaltės formos indikatorius. Be to, kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nepagrįstai teigiama, kad 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamente (EB) Nr.
Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1/2003 „Dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo“ baudos, numatytos už reglamente numatytus pažeidimus, skiriamos atsižvelgiant į tyčios formą, t. y. ar pažeidimas padarytas tyčia ar dėl neatsargumo. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal minėto Reglamento 23 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotes tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo atlikus tam tikrus veiksmus (ar jų neatlikus) skiriamos tokios pačios baudos, o pagal šio straipsnio 3 dalį nustatant baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir trukmę. Taip pat paminėtina ir tai, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybė už konkurencijos teisės pažeidimus taikoma tiek esant tyčiai, tiek neatsargumui, tačiau kaltės forma nereikšminga atsakomybės taikymui ir baudos dydžio nustatymui (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1996 m. kovo 25 d. sprendimas SPO prieš Komisiją , C-137/95 P). Antra, atkreiptinas dėmesys, jog pagal keičiamo įstatymo trečiojo skirsnio nuostatas, yra numatyta ne tik prievolė pranešti apie numatomą vykdyti koncentracijos Konkurencijos tarybai (8 straipsnis), tačiau koncentracijos negalima įgyvendinti tol, kol Konkurencijos taryba nepriima atitinkamo sprendimo (pavyzdžiui, leisti atskirus koncentracijos veiksmus pagal 10 straipsnį arba priima nutarimą leisti vykdyti koncentraciją pagal pateiktą pranešimą). Atsižvelgus į tai, projektu siūloma formuluotė „už pranešimo apie koncentraciją nepateikimą“ tikslintina, nes tuo atveju, jei koncentracija, apie kurią buvo privaloma pranešti, nėra įgyvendinama bauda pagal keičiamo įstatymo nuostatas apskritai negalės būti skiriama, nes nebus pažeidimo sudėties - bauda skiriama už koncentracijos įgyvendinimą (be leidimo), o Konkurencijos taryba apskritai neturės galimybių tokį nepranešimo faktą, kai nebuvo tolesnių veiksmų, nustatyti.
Trečia, projektas tikslintinas atsižvelgus į tai, kad nei iš kitų projekto nuostatų, nei iš kartu pateikto aiškinamojo rašto nėra aiškus projekto formuluotės
„reikšmingai neapribojo konkurencijos atitinkamoje rinkoje“ turinys. Šiame
kontekste paminėtina Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartyje (Nr. A520-634/2013) išdėstyta pozicija dėl koncentracijos įgyvendinimo negavus leidimo: „pirmosios instancijos teismas <...> pagrįstai rėmėsi Europos Komisijos 2009 m. birželio 10 d. sprendime byloje Nr. COMP/M.4994 Electrabel/Compagnie du Rhone pateiktais išaiškinimais, kad koncentracijos įgyvendinimas negavus leidimo yra laikomas sunkiu pažeidimu, nes juo yra pažeidžiamas esminis ex ante koncentracijų kontrolės principas, o aplinkybė, kad nagrinėjama koncentracija nesukelia konkurencijos ribojimo, nesumažina tokio pažeidimo sunkumo“. Ketvirta, projektas tikslintinas ir tuo aspektu, kad iš siūlomos formuluotės nėra aiškus nuostatos „nesant šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų“ tikslas. Pastebėtina, jog keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje viena iš sąlygų skirti baudą yra koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimas be Konkurencijos tarybos leidimo, todėl neaišku, kaip tuo pačiu atveju ši sąlyga gali būti ir jos gali nebūti. 2. Atsižvelgus į tai, kad projektu keičiamas straipsnis pildomas nauja dalimi, o kitos dalys pernumeruojamos, siūlytina keičiamo įstatymo 36 straipsnį išdėstyti nauja redakcija. 3.
mažesnį baudos dydį, manytina, jog teikiamas projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo iki įstatymo įsigaliojimo padarytiems pažeidimams bei paskirtoms baudoms, kurios dar nėra sumokėtos (pavyzdžiui, tokia galimybė įtvirtinta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnyje). 4. Atsižvelgus į tai, kad projekto nuostatoms įgyvendinti bus reikalinga priimti ir kitus teisės aktus, siūlytina projektą papildyti nuostatomis dėl jo įgyvendinimo bei atitinkamai nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė S. Švedas
2014-07-15 Nr. XIIP – 1667(2) Vilnius Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi ir joje nustatyti, kad už koncentracijos įgyvendinimą Konkurencijos tarybai nepateikus pranešimo apie koncentraciją ir be Konkurencijos tarybos leidimo, kai tai reikšmingai neapribojo konkurencijos atitinkamoje rinkoje, ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki vieno šimto penkiasdešimties tūkstančių litų. Projektas tikslintinas atsižvelgus į tai, kad nei iš kitų projekto nuostatų, nei iš kartu pateikto aiškinamojo rašto nėra aiškus projekto formuluotės „reikšmingai neapribojo konkurencijos atitinkamoje rinkoje“ turinys. Šiame kontekste paminėtina Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo
koncentracijos įgyvendinimo negavus leidimo: „pirmosios instancijos teismas <...> pagrįstai rėmėsi Europos Komisijos 2009 m. birželio 10 d. sprendime byloje Nr. COMP/M.4994 Electrabel/Compagnie du Rhone pateiktais išaiškinimais, kad koncentracijos įgyvendinimas negavus leidimo yra laikomas sunkiu pažeidimu, nes juo yra pažeidžiamas esminis ex ante koncentracijų kontrolės principas, o aplinkybė, kad nagrinėjama koncentracija nesukelia konkurencijos ribojimo, nesumažina tokio pažeidimo sunkumo“. 2. Atsižvelgus į tai, kad projektu keičiamas straipsnis pildomas nauja dalimi, o kitos dalys pernumeruojamos, siūlytina keičiamo įstatymo 36 straipsnį išdėstyti nauja redakcija. 3.
ir kitus teisės aktus, siūlytina projektą papildyti nuostatomis dėl jo įgyvendinimo bei atitinkamai nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą. Pažymėtina, jog teisės aktams, kuriems įgyvendinti reikia parengti ir priimti kitus teisės aktus, turėtų būti numatytas toks įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
komitetas
d. Nr.P-108-21
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto nariai: R.Žemaitaitis, A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Z.Jedinskij, A.Mockus, J.Razma, R.Šimašius, B.Vėsaitė, R.Žilinskas. Komiteto biuro : vedėja R.Zabarauskienė, patarėjai D.Šaltmeris, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė. Kviestieji asmenys:
Konkurencijos tarybos pirmininkas Š.Keserauskas, Konkurencijos tarybos teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vedėja G.Jarmalytė
(toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
Konkurencijos įstatymo 36 straipsnį nauja 2 dalimi ir joje nustatyti, kad už pranešimo apie koncentraciją nepateikimą dėl neatsargumo arba kai tai reikšmingai neapribojo konkurencijos atitinkamoje rinkoje, nesant šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki vieno šimto penkiasdešimties tūkstančių litų. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, teikiamu projektu siūloma nustatyti aplinkybes, kurioms esant būtų skiriama mažesnė nei projekte siūlomų nustatyti aplinkybių nesant bauda. Pagal keičiamo įstatymo 37 straipsnį, reglamentuojantį baudų skyrimą ir jų dydžio nustatymą, skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, trukmę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes ir kt. Šiame kontekste pastebėtina, jog kaltės forma nėra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant baudos dydį.
Tuo pačiu pažymėtina, jog netiesiogiai kaltės forma gali būti įvertinama per atsakomybę lengvinančias aplinkybes (kai savo noru užkertamas kelias žalingoms pažeidimo pasekmėms, atlyginami nuostoliai, pašalinama padaryta žala ir kt.) arba sunkinančias aplinkybes (kai kliudoma atlikti tyrimą, slepiamas padarytas pažeidimas ir kt.), t. y. kai įvertinami objektyviai išreikšti asmenų veiksmai, kurie taip pat gali būti ir tam tikras kaltės formos indikatorius. Be to, kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nepagrįstai teigiama, kad 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1/2003 „Dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo“ baudos, numatytos už reglamente numatytus pažeidimus, skiriamos atsižvelgiant į tyčios formą, t. y. ar pažeidimas padarytas tyčia ar dėl neatsargumo. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal minėto Reglamento 23 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotes tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo atlikus tam tikrus veiksmus (ar jų neatlikus) skiriamos tokios pačios baudos, o pagal šio straipsnio 3 dalį nustatant baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir trukmę. Taip pat paminėtina ir tai, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybė už konkurencijos teisės pažeidimus taikoma tiek esant tyčiai, tiek neatsargumui, tačiau kaltės forma nereikšminga atsakomybės taikymui ir baudos dydžio nustatymui (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1996 m. kovo 25 d. sprendimas SPO prieš Komisiją , C-137/95 P). Pritarti. Siūloma išbraukti formuluotę „dėl neatsargumo“.
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal keičiamo įstatymo trečiojo skirsnio nuostatas, yra numatyta ne tik prievolė pranešti apie numatomą vykdyti koncentracijos Konkurencijos tarybai (8 straipsnis), tačiau koncentracijos negalima įgyvendinti tol, kol Konkurencijos taryba nepriima atitinkamo sprendimo (pavyzdžiui, leisti atskirus koncentracijos veiksmus pagal 10 straipsnį arba priima nutarimą leisti vykdyti koncentraciją pagal pateiktą pranešimą). Atsižvelgus į tai, projektu siūloma formuluotė „už pranešimo apie koncentraciją nepateikimą“ tikslintina, nes tuo atveju, jei koncentracija, apie kurią buvo privaloma pranešti, nėra įgyvendinama bauda pagal keičiamo įstatymo nuostatas apskritai negalės būti skiriama, nes nebus pažeidimo sudėties - bauda skiriama už koncentracijos įgyvendinimą (be leidimo), o Konkurencijos taryba apskritai neturės galimybių tokį nepranešimo faktą, kai nebuvo tolesnių veiksmų, nustatyti. Pritarti. Formuluotė „už pranešimo apie koncentraciją nepateikimą“ patikslintina ją pakeičiant formuluote „už koncentracijos įgyvendinimą Konkurencijos tarybai nepateikus pranešimo apie koncentraciją ir be Konkurencijos tarybos leidimo“. Projektas tikslintinas atsižvelgus į tai, kad nei iš kitų projekto nuostatų, nei iš kartu pateikto aiškinamojo rašto nėra aiškus projekto formuluotės „reikšmingai neapribojo konkurencijos atitinkamoje rinkoje“ turinys. Šiame kontekste paminėtina Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartyje (Nr. A520-634/2013) išdėstyta pozicija dėl koncentracijos įgyvendinimo negavus leidimo: „pirmosios instancijos teismas <...> pagrįstai rėmėsi Europos Komisijos 2009 m. birželio 10 d. sprendime byloje Nr.
Electrabel/Compagnie du Rhone pateiktais išaiškinimais, kad koncentracijos įgyvendinimas negavus leidimo yra laikomas sunkiu pažeidimu, nes juo yra pažeidžiamas esminis ex ante koncentracijų kontrolės principas, o aplinkybė, kad nagrinėjama koncentracija nesukelia konkurencijos ribojimo, nesumažina tokio pažeidimo sunkumo“. Nepritarti. Nepritarti, kad yra neaiški formuluotė „reikšmingai neapribojo konkurencijos“ ir manytina, kad šios formuluotės turinio projekte papildomai nereikėtų detalizuoti. Viena vertus, jau pačiame Konkurencijos įstatyme yra pakankamai aiškiai atskleistas šios formuluotės turinys, pavyzdžiui, 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodoma, kad tai reiškia dominuojančios padėties sukūrimą ar sustiprinimą. Antra vertus, šios formuluotės turinys detaliai atskleidžiamas Konkurencijos tarybos 2000 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 52 „ Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo“ IV skyriuje, kuris netgi pavadintas „Reikšmingas konkurencijos apribojimas koncentracijos atvejais
“. Trečia, šios formuluotės turinys nuolat plėtojamas praktikoje. Šiuo atveju rėmimasis
Electrabel bylos precedentu yra nepagrįstas ir į tai neturėtų būti atsižvelgiama, kadangi nagrinėjant šią bylą analizuojama skirtinga dydžiu nuo nacionalinės europinė koncentracijos taisyklių dimensija. Nacionalinei konkurencijos taisyklių dimensijai leistinas ir nedraudžiamas ir kitoks pažeidimų kvalifikavimas ir vertinimas. Be to, Electrabel byloje kol kas priimtas tik Bendrojo teismo sprendimas, kuris nėra galutinis ir įsiteisėjęs, kadangi šiuo metu yra apskųstas ir nagrinėjamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (bylos Nr. C-84/13 P).
C-84/13 P). Projektas tikslintinas ir tuo aspektu, kad iš siūlomos formuluotės nėra aiškus nuostatos „nesant šio įstatymo 36 straipsnio
straipsnio 1 dalyje viena iš sąlygų skirti baudą yra koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimas be Konkurencijos tarybos leidimo, todėl neaišku, kaip tuo pačiu atveju ši sąlyga gali būti ir jos gali nebūti. Pritarti. Iš projektu siūlomos 36 straipsnio 2 dalies išbraukiama formuluotė „nesant šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų“. Atsižvelgus į tai, kad projektu keičiamas straipsnis pildomas nauja dalimi, o kitos dalys pernumeruojamos, siūlytina keičiamo įstatymo 36 straipsnį išdėstyti nauja redakcija. Pritarti. Atsižvelgus į tai, kad teikiamu projektu siūloma nustatyti galimybę taikyti mažesnį baudos dydį, manytina, jog teikiamas projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo iki įstatymo įsigaliojimo padarytiems pažeidimams bei paskirtoms baudoms, kurios dar nėra sumokėtos (pavyzdžiui, tokia galimybė įtvirtinta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnyje). Pritarti. Įstatymo projektas papildytas straipsniu dėl jo taikymo. Atsižvelgus į tai, kad projekto nuostatoms įgyvendinti bus reikalinga priimti ir kitus teisės aktus, siūlytina projektą papildyti nuostatomis dėl jo įgyvendinimo bei atitinkamai nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą. Nepritarti. Be Konkurencijos įstatymo galioja tik žemesnės galios teisės aktai, kurie net ir šiuo metu neprieštarauja siūlomoms projekto nuostatoms. Tuo atveju, jei žemesnės galios teisės aktai prieštarautų Konkurencijos įstatymo nuostatoms, turėtų būti vadovaujamasi Konkurencijos įstatymo, kaip aukštesnę galią turinčio teisės akto, nuostatomis.
Be to, nustačius vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, gali nukentėti teisėti ūkio subjektų interesai, kadangi poįstatyminių teisės aktų nebuvimas negali būti pagrindu, pavyzdžiui, tokiems ūkio subjektams netaikyti palankesnių, jų atsakomybę švelninančių nuostatų. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Europos teisės departamentas, prie Teisingumo ministerijos, 2014-05-19 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1667 teikiame pastabas ir pasiūlymus. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „
Reglamente (EB) Nr. 1/2003 „Dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo“ baudos, numatytos už reglamente numatytus pažeidimus, skiriamos atsižvelgiant į tyčios formą, t. y. ar pažeidimas padarytas tyčia ar dėl neatsargumo. Tuo tarpu Įstatymu šis baudos skyrimo principas nėra įgyvendintas“. Visų pirma, reikėtų atkreipti dėmesį, kad projektu siūlomas reguliavimo pakeitimas iš tiesų sietinas su 2004 m. sausio
tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas), o ne Reglamentu Nr. 1/2003, nes taikant būtent EB Susijungimų reglamentą vertinamos koncentracijos Sąjungos mastu siekiant nustatyti, ar jos suderinamos ar nesuderinamos su bendrąja rinka. Nepritarti. Ši aplinkybė neturi esminės reikšmės projekto vertinimui.
Europos teisės departamentas neteisingai nurodo, kad nacionalinės taisyklių nuostatos sietinos su Reglamentu Nr. 139/2004. Šis Reglamentas taikomas Europinei dimensijai ir nereikalauja įgyvendinimo, o nacionalinė teisė gali savarankiškai reglamentuoti konkurencijos taisykles. Tuo tarpu Reglamentu Nr. 1/2003 aiškinamajame rašte remiamasi tik kaip pavyzdžiu, bet ne kaip tiesiogiai santykius reglamentuojančiu teisės aktu, kadangi reglamentų apskritai nereikia įgyvendinti nacionalinėje teisėje. Vertinant EB Susijungimų reglamento nuostatas baudų diferencijavimo pagal tyčios formą aspektu pastebėtina, kad minėto reglamento 14 straipsnis įtvirtina galimybę Komisijai skirti baudas už tam tikrą šio reglamento nuostatas pažeidžiantį elgesį (pavyzdžiui, Komisija gali savo sprendimu skirti baudas, neviršijančias 1 % bendros konkrečios įmonės arba įmonių asociacijos apyvartos, kai tyčia arba dėl neatsargumo atitinkama įmonė pateikia neteisingą arba klaidinančią informaciją atsakydami į tam tikrą Komisijos pateiktą prašymą arba baudas, neviršijančias 10 % bendros konkrečios įmonės apyvartos, kai tyčia arba dėl neatsargumo atitinkamos įmonės nustatyta tvarka nepraneša apie koncentraciją iki jos vykdymo pradžios ir pan.). Taigi, vadovaujantis EB Susijungimų reglamento 14 straipsniu Komisija gali skirti skirtingo dydžio baudas atsižvelgdama į patį pažeidimą: jei subjektas tyčia arba dėl neatsargumo padaro EB Susijungimų reglamento 14 straipsnio 1 dalies a-f punktuose numatytą veiką, Komisija jam gali skirti baudą, neviršijančią 1 % bendros konkrečios įmonės arba įmonių asociacijos apyvartos, tuo tarpu, kai subjektas tyčia arba dėl neatsargumo padaro to paties straipsnio 2 dalies a-d punktuose numatytą veiką, Komisija jam gali skirti 10 % bendros konkrečios įmonės apyvartos neviršijančią baudą.
Atkreiptinas dėmesys, kad EB Susijungimų reglamento 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatant baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, dydį (t. y., sunkumą) ir trukmę . Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo pobūdis apsprendžia pažeidimo priskyrimą materialiajam arba formaliajam, o ne tyčiniam ar neatsargiam, reikėtų konstatuoti, kad skiriant baudas pagal šį reglamentą tyčios forma reikšmės neturi. Beje, nors, kaip minėta, projekto aiškinamajame rašte neteisingai remiamasi Reglamentu Nr. 1/2003, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ir šio reglamento 23 straipsnio 3 dalis aiškiai nurodo, kad „ nustatant baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir trukmę “. Taigi, priešingai, nei teigiama projekto aiškinamajame rašte, skiriant baudas pagal Reglamentą Nr. 1/2003 tyčios forma nėra svarbi. Atkreiptinas dėmesys, kad, Teisingumo Teismo nuomone, dėl neatsargumo padarytas konkurencijos teisės pažeidimas nėra laikytinas mažiau sunkiu nei tyčinis pažeidimas: ETT vertindamas 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės nuostatas nurodė, kad tame reglamente neišskiriama tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl neatsargumo, o šios dvi baudos nustatymo sąlygos minimos kaip alternatyvios.
Teisingumo Teismo nuomone, dėl neatsargumo padaryti pažeidimai atsižvelgiant į jų poveikį konkurencijai nėra mažiau sunkūs nei tyčiniai pažeidimai, todėl jis laikė, kad Komisija teisingai nusprendė, kad dėl savo pobūdžio pažeidimas sunkus ir tai nereiškia, kad tokiu atveju pažeidimas būtinai turi būti tyčinis. Pritarti iš dalies. Patobulintame įstatymo projekte nebelieka kaltės formos, t.y. formuluotė „dėl neatsargumo“ išbraukiama. Be to, kaip jau buvo minėta, šiuo atveju rėmimasis Electrabel bylos precedentu yra nepagrįstas ir į tai neturėtų būti atsižvelgiama, kadangi nagrinėjant šią bylą analizuojama skirtinga dydžiu europinė koncentracijos taisyklių dimensija, be to, Electrabel byloje nėra galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo.
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 36 straipsnyje, panašiai kaip ir reglamento 23 straipsnyje, baudų maksimalios ribos yra diferencijuojamos atsižvelgiant į konkurencijos teisę pažeidžiančių veiksmų pobūdį: už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki
bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais; už atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriuos tiria Konkurencijos taryba, ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais; už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti ar koncentracijai nagrinėti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą šiame įstatyme numatytais atvejais, už kliudymą Konkurencijos tarybos pareigūnams įeiti ir patikrinti ūkio subjekto patalpas, teritoriją ir transporto priemones, peržiūrėti ar paimti dokumentus ir daiktus, turinčius įrodomosios reikšmės tiriant bylą, už antspaudo, Konkurencijos tarybos pareigūnų uždėto pagal šio įstatymo 25 straipsnio
piniginė bauda iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais; už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku, už prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą šio įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 procentų vidutinių dienos bendrųjų pajamų praėjusiais ūkiniais metais.
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 36 straipsnyje, panašiai kaip ir reglamento 23 straipsnyje, baudų maksimalios ribos yra diferencijuojamos atsižvelgiant į konkurencijos teisę pažeidžiančių veiksmų pobūdį: už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki
bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais; už atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriuos tiria Konkurencijos taryba, ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais; už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti ar koncentracijai nagrinėti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą šiame įstatyme numatytais atvejais, už kliudymą Konkurencijos tarybos pareigūnams įeiti ir patikrinti ūkio subjekto patalpas, teritoriją ir transporto priemones, peržiūrėti ar paimti dokumentus ir daiktus, turinčius įrodomosios reikšmės tiriant bylą, už antspaudo, Konkurencijos tarybos pareigūnų uždėto pagal šio įstatymo 25 straipsnio
piniginė bauda iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais; už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku, už prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą šio įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 procentų vidutinių dienos bendrųjų pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Tuo tarpu minimali baudos riba už atitinkamus pažeidimus įstatyme nėra nustatyta .
Taigi, darytina išvada, kad Projekto aiškinamojo rašto teiginys, kad „dabartinė Įstatymo redakcija nenumato galimybės taikyti švelnesnes ir labiau proporcingumo principą atitinkančias nuobaudas už formalius ir mažo sunkumo pažeidimus“ taip pat nėra tikslus. Konkurencijos taryba, kiekvienu atveju įvertinusi visas reikšmingas bylai aplinkybes ir atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį turi diskreciją skirti tokią baudą, kuri, šios institucijos nuomone, labiausiai atitinka įvykdytą konkurencijos teisės pažeidimą. Nepritarti. Procentinė baudų išraiška netinka absoliučiai visiems atvejams – šiuo atveju kalbama apie visiškai formalius, mažareikšmius pažeidimus, nedarančius jokios žalos rinkai (nekalbama apie suprantamus pažeidimus, pavyzdžiui tokius, kaip akcijų įsigijimą). Be to, nepagrįstas Europos teisės departamento teiginys, kad Konkurencijos taryba kiekvienu atveju turi diskreciją skirti tokią baudą, kuri labiausiai atitinka įvykdytą konkurencijos teisės pažeidimą. Konkurencijos taryba esant tokiam vienodam reglamentavimui, kai už visus pažeidimus gali būti skiriama bauda iki 10 proc., vien tik formalų pažeidimą ne visada įvertina objektyviai ir proporcingai, tokiu būdu paskiriamos rekordinio dydžio baudos už vien tiktai formalius ir mažareikšmius pažeidimus. Tokiu būdu ūkio subjektams, turintiems didelius verslus, gali būti sukurta itin didelė administracinė našta (skirta itin didelė bauda) tik dėl visiškai formalaus reikalavimo (dažnai net nesant nusistovėjusios praktikos tam tikru klausimu) neįvykdymo. Kritikuotinas siūlymas baudą už atitinkamą pažeidimą nustatyti nominaliu dydžiu, o ne procentine išraiška.
Atsižvelgdami į tai, kad apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu penkiasdešimt milijonų litų ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu penki milijonai litų , svarstytina, ar siūlomas maksimalus baudos dydis (vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų) leistų užtikrinti skiriamų baudų efektyvumą. Nepritarti. Nominalus dydis nagrinėjamu atveju kaip tik ir yra tinkamas, nes kalbama apie nereikšmingus pažeidimus – imant procentinę išraišką ūkio subjektams skiriamos neregėto dydžio baudos, kadangi būtent Konkurencijos taryba tokių baudų tinkamai nediferencijuoja, o jas skiria laikantis įstatymo „raidės“. Teisinėje valstybėje paskirtos baudos dydis neturėtų būti laikomas svarbiausiu veiksniu, siekiant užkirsti kelią pažeidimams ar atgrasyti nuo jų. Ne mažiau svarbi Konkurencijos tarybos švietėjiška ir konsultacinė veikla. Nagrinėjamu atveju nustatytas maksimalus baudos dydis, o tai reiškia, kad baudos taip pat galės būti diferencijuojamos, skiriant ir mažesnes nei 150 tūkst. Lt baudas. Be to, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju baudos būtų skiriamos tik už visiškai formalius pažeidimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siūlytinas maksimalus baudos dydis užtikrins skiriamų baudų efektyvumą.
Teisingumo Teismas kalbėdamas apie baudų apskaičiavimo principą karteliuose dalyvaujančioms įmonėms yra pabrėžęs, kad baudos dydis turi būti koreguojamas atsižvelgiant į siekiamą poveikį įmonei , kuriai ji skirta, ir kad bauda nebūtų nereikšminga arba, atvirkščiai, pernelyg didelė, pirmiausia atsižvelgiant į šios įmonės finansines galimybes, kaip reikalaujama dėl, pirma, būtinybės užtikrinti baudos veiksmingumą ir, antra, proporcingumo principo paisymo. Didelė įmonė, kuri turi didelių finansinių išteklių, gali lengviau surinkti baudai sumokėti būtinas lėšas, o siekiant atgrasomojo poveikio ši aplinkybė pateisina tai, kad skiriama, visų pirma pritaikius dauginimo koeficientą, bauda, kuri yra proporcingai didesnė nei bauda, už tą patį pažeidimą skirta tokių lėšų neturinčiai įmonei. Konkrečiai kalbant, nustatant baudos dydį svarbu atsižvelgti į kiekvienos įmonės bendrą apyvartą. Nepritarti. Nagrinėjamu atveju Europos teisės departamentas pateikia netinkamą analogiją su karteliais. Nagrinėjamu atveju kalbama apie formaliai nepraneštas koncentracijas. Tuo tarpu karteliai konkurencijos teisėje apskritai laikomi žalingiausiais konkurencijos teisės pažeidimais, todėl jiems gali būti ir turi būti taikomos kitokios (griežtesnės) taisyklės. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: . 7“už“; - „prieš“; 3 „susilaikė“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
K.Daukšys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis