Lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, bankai, politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia:
Seimo narys Jurgis Razma
Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO Nr. I-1418 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, bankai ir jų įsteigtos ar valdomos įmonės bei įstaigos , politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.“ 2 straipsnis. Įstatymo taikymas Savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, taip pat juridiniams asmenims, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, bankų įsteigtoms ar valdomoms įmonėms ar įstaigoms šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Jurgis Razma ir Arvydas Anušauskas
Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybės ir savivaldybių institucijos
bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, bankai ir jų įsteigtos ar valdomos įmonės bei įstaigos , politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais , bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip .“
22 straipsnį nauja 7 dalimi: „
dalyje nurodyti asmenys turi teisę leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtus visuomenei informuoti apie savo veiklą. Valstybės ir savivaldybių mokslo, studijų ir švietimo įstaigos turimas visuomenės informavimo priemones ir jose skleidžiamą viešąją informaciją naudoja tik tiek, kiek tai susiję su mokslo, studijų ir švietimo veikla. “
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Juridiniams asmenims, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, bankų įsteigtoms ar valdomoms įmonėms ar įstaigoms šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2015 m. kovo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Teikia:
Seimo nar iai Jurgis Razma ir Arvydas Anu šauskas
DĖL
ir uždaviniai Projekto rengimą paskatino gauta informacija, kad yra savivaldybių, kurios prisidengdamos įsteigtomis savo švietimo krypties įstaigomis leidžia periodinius leidinius su paslėpta politine reklama. Projekto tikslas – tokias galimybes teisiškai eliminuoti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Jurgis Razma. 3. Dabartinis teisinis reguliavimas Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), bankai, politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Kitaip tariant savivaldybių mokslo ir mokymo įstaigoms palikta teisė leisti periodinius leidinius. 4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalį pakeisti taip, kad savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, negalėtų būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais. Laukiami teigiami rezultatai – išvengimas paslėpto savivaldybių švietimo įstaigų leidžiamų laikraščių subsidijavimo, paslėptos politinės reklamos, skaidrios konkurencinės aplinkos vietos žiniasklaidos rinkoje iškraipymo. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės Priėmus šį Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
Įstatymas turės teigiamos įtakos politinės korupcijos išvengimui. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas pagerins vietinės žiniasklaidos verslo sąlygas tose savivaldybėse, kur buvo leidžiami savivaldybių kontroliuojami periodiniai leidiniai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą neturėtų prireikti esminių kitų teisės aktų pakeitimų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis LR Valstybinės kalbos ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Nereikės. 12. Įgyvendinimui reikalingos lėšos Priimto Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai „Visuomenės informavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narys Jurgis Razma
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato, kad, siekiant užtikrinti visuomenės interesą laisvai gauti informaciją, nustatomi tam tikri apribojimai viešosios informacijos rengėjams ir (ar) jų dalyviams. Pirma Įstatymo projekto rengimą paskatinusi priežastis - gauta informacija, kad yra savivaldybių, kurios prisidengdamos įsteigtomis savo švietimo krypties įstaigomis leidžia periodinius leidinius su paslėpta politine reklama. Taip pat pasakytina, kad Įstatyme numatytas apribojimas, kad bankai negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, tačiau finansinės institucijos draudimą tiesiogiai valdyti žiniasklaidos priemones pastarieji gali apeiti įsteigdami įstaigas ar bankų valdomas antrines bendroves. Taigi, antra, Įstatymo projekto rengimą paskatinusi priežastis, kad Įstatyme nurodytas draudimas būtų taikomas ir bankų įsteigtoms ar valdomoms įmonėms bei įstaigoms . Įstatymo projekto tikslas – teisiškai eliminuoti galimybes savivaldybėms, prisidengiančiomis savo įsteigtomis švietimo krypties įstaigomis bei įmonėmis, taip pat ir bankams, prisidengiantiems savo įsteigtomis ar valdomomis įmonėmis bei įstaigomis, leisti periodinius leidinius su paslėpta politine reklama. Siūloma Įstatymo pataisa siekiama užtikrinti visuomenės teisę gauti informaciją apie savivaldybių, bankų finansinę padėtį ir problemas, užkertamas kelias manipuliuoti informacija per valdomas žiniasklaidos priemones. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Jurgis Razma ir Arvydas Anušauskas. 3.
santykiai Įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), bankai, politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Kitaip tariant savivaldybių mokslo ir mokymo institucijoms bei įstaigoms palikta teisė leisti periodinius leidinius. Įstatymo 22 straipsnio 6 dalis numato, kad bankai negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Galiojanti straipsnio redakcija siekia apsaugoti visuomenės teisę gauti visą informacija, kad suinteresuoti bankai turėtų kuo mažiau įtakos skleidžiamos informacijos turiniui. Tačiau ši Įstatymo nuostata apeinama finansinėms institucijoms steigiant antrines įmones valdančias žiniasklaidos priemones. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma Įstatymo 22 straipsnio 6 dalį pakeisti taip, kad savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, negalėtų būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais. Taip pat siūloma nustatyti, kad ne tik bankai, bet ir jų įsteigtos ar tiesiogiai valdomos įmonės bei įstaigos negalėtų būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais.
Laukiami teigiami rezultatai – išvengimas paslėpto savivaldybių švietimo įstaigų leidžiamų laikraščių subsidijavimo, paslėptos politinės reklamos, skaidrios konkurencinės aplinkos vietos žiniasklaidos rinkoje iškraipymo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus šį Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką Įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. Priešingai, Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos politinės korupcijos išvengimui. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas pagerins vietinės žiniasklaidos verslo sąlygas tose savivaldybėse, kur buvo leidžiami savivaldybių kontroliuojami periodiniai leidiniai. Bankai siekiantys vykdyti savo pagrindines funkcijas gali ir toliau teikti finansines paslaugas, kredituoti ar kitaip įstatymų nustatytais būdais finansuoti žiniasklaidos priemonių verslo planu. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą neturėtų prireikti esminių kitų teisės aktų pakeitimų. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymo projektą kitų teisės aktų keisti nereikės . 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimto Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai visuomenės informavimas, viešosios informacijos rengėjas, viešosios informacijos dalyvis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Jurgis Razma ir Arvydas Anušauskas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato, kad, siekiant užtikrinti visuomenės interesą laisvai gauti informaciją, nustatomi tam tikri apribojimai viešosios informacijos rengėjams ir (ar) jų dalyviams. Pirma Įstatymo projekto rengimą paskatinusi priežastis - gauta informacija, kad yra savivaldybių, kurios prisidengdamos įsteigtomis savo švietimo krypties įstaigomis leidžia periodinius leidinius su paslėpta politine reklama. Taip pat pasakytina, kad Įstatyme numatytas apribojimas, kad bankai negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, tačiau finansinės institucijos draudimą tiesiogiai valdyti žiniasklaidos priemones pastarieji gali apeiti įsteigdami įstaigas ar bankų valdomas antrines bendroves. Taigi, antra, Įstatymo projekto rengimą paskatinusi priežastis, kad Įstatyme nurodytas draudimas būtų taikomas ne tik bankams bet ir bankų įsteigtoms ar valdomoms įmonėms bei įstaigoms . Įstatymo projekto tikslas – teisiškai eliminuoti galimybes savivaldybėms, prisidengiančiomis savo įsteigtomis švietimo krypties įstaigomis bei įmonėmis, taip pat ir bankams, prisidengiantiems savo įsteigtomis ar valdomomis įmonėmis bei įstaigomis, leisti periodinius leidinius su paslėpta politine reklama. Įstatymo projekto uždavinys - siūloma Įstatymo pataisa siekiama užtikrinti visuomenės teisę gauti informaciją apie savivaldybių, bankų finansinę padėtį ir problemas, užkertamas kelias manipuliuoti informacija per valdomas žiniasklaidos priemones. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Jurgis Razma ir Arvydas Anušauskas. 3.
santykiai Įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), bankai, politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Kitaip tariant savivaldybių mokslo ir mokymo institucijoms bei įstaigoms palikta teisė leisti periodinius leidinius. Įstatymo 22 straipsnio 6 dalis numato, kad bankai negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Galiojanti straipsnio redakcija siekia apsaugoti visuomenės teisę gauti visą informacija, kad suinteresuoti bankai turėtų kuo mažiau įtakos skleidžiamos informacijos turiniui. Tačiau ši Įstatymo nuostata apeinama finansinėms institucijoms steigiant antrines įmones valdančias žiniasklaidos priemones. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma Įstatymo
bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), bankai, politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) dalyviais), bet taip pat ir juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, taip pat bankų įsteigtos ar tiesiogiai valdomos įmonės bei įstaigos negalėtų būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais.
Taip pat siūloma Įstatymo projekte Įstatymo 22 straipsnį papildyti nauja 7 dalimi, numatančia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, bankai ir jų įsteigtos ar valdomos įmonės bei įstaigos , politinės partijos turi teisę leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtus visuomenei informuoti apie savo veiklą, bei, kad valstybės ir savivaldybių mokslo ir mokymo įstaigos turimas visuomenės informavimo priemones ir jose skleidžiamą viešąją informaciją naudoja tik tiek, kiek tai susiję su mokslo, studijų ir švietimo veikla. Priėmus Įstatymo projektą, buvusios Įstatymo
atitinkamai 8 ir 9 dalimis. Laukiami teigiami rezultatai – išvengimas paslėpto savivaldybių švietimo įstaigų leidžiamų laikraščių subsidijavimo, paslėptos politinės reklamos, skaidrios konkurencinės aplinkos vietos žiniasklaidos rinkoje iškraipymo. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) , galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus šį Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas Įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. Priešingai, Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos politinės korupcijos išvengimui. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas pagerins vietinės žiniasklaidos verslo sąlygas tose savivaldybėse, kur buvo leidžiami savivaldybių kontroliuojami periodiniai leidiniai. Bankai siekiantys vykdyti savo pagrindines funkcijas gali ir toliau teikti finansines paslaugas, kredituoti ar kitaip įstatymų nustatytais būdais finansuoti žiniasklaidos priemones verslo planu. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą neturėtų prireikti esminių kitų teisės aktų pakeitimų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymo projektą kitų teisės aktų keisti nereikės . 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimto Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai „visuomenės informavimas“, „viešosios informacijos rengėjas“, „viešosios informacijos dalyvis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Jurgis Razma ir Arvydas Anušauskas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-04- Nr. Į 2014-04-07 Nr. XIIP-1666 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos visuomenės informavimo įstatymo nr. i‑1418
sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1666, pažymime, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad „<...> savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės <...> negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip“. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama užkirsti kelią paslėptai politinei reklamai savivaldybių švietimo įstaigų leidžiamuose periodiniuose leidiniuose. Pažymėtina, kad pritarus Įstatymo projektu siūlomam teisiniam reguliavimui būtų ne tik eliminuojama galimybė savivaldybių mokslo ir mokymo įstaigoms leisti periodinius leidinius (net ir tuo atveju, jei juose nėra paslėptos politinės reklamos), tačiau taip pat būtų ribojama ir visų kitų juridinių asmenų, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, teisė būti viešosios informacijos rengėjais.
Atsižvelgiant į tai, kad, pritarus Įstatymo projektu siūlomam reguliavimui, teisės verstis viešosios informacijos rengėjų veikla apribojimai galimai būtų taikomi ir tiems subjektams, kuriuose savivaldybė neturi lemiamos įtakos (pavyzdžiui, juridinis asmuo, kuriame savivaldybė yra tik smulkusis akcininkas), pažymėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl suderinamumo su Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) įtvirtinta įsisteigimo laisve (SESV 49-55 straipsniai). Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. balandžio 18 d. raštu įstatymo projektui pateiktai pastabai, kad svarstytina, ar siekiant Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų (politinės reklamos galimų pažeidimų prevencija) nebūtų tinkamiausia keisti būtent politinę reklamą reglamentuojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo ar kt.). Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 683, el. p. [email protected]
2014-04-18 Nr. XIIP – 1666 Vilnius Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto tikslas yra eliminuoti galimybes savivaldybėms, prisidengiančioms savo įsteigtomis švietimo krypties įstaigomis, leisti periodinius leidinius su paslėpta politine reklama. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pritarus teikiamam siūlymui, ne tik savivaldybių mokslo ir mokymo įstaigoms būtų eliminuota galimybė leisti minėtų požymių galimai turinčius periodinius leidinius, tačiau ir savivaldybės institucijos, ir savivaldybės įstaigos, ir kiti juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, negalėtų būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) dalyviais, t. y. šis apribojimas būtų taikomas apskritai visų visuomenės informavimo priemonių atžvilgiu ir visose srityse. Pavyzdžiui, savivaldybės įsteigtoje švietimo įstaigoje negalėtų būti leidžiamas mokyklos laikraštis, o savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo, leidžiantis su menu susijusį leidinį, taip pat nebegalėtų jo leisti.
Beje, siūlomas reglamentavimas užkirstų kelią būti viešosios informacijos rengėju netgi akcinę bendrovę, kurios vienas iš dalyvių (akcininkų) būtų juridinis asmuo, kurio visuotiniame akcininkų susirinkime savivaldybė turėtų, pavyzdžiui, tik 1/20 balsavimo teisių. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog savivaldybė gali būti tik viena iš daugelio juridinio asmens, kuris yra viešosios informacijos rengėjas ar dalyvis, steigėjų, dalininkų ar akcininkų, todėl savivaldybė gali netgi neturėti balsų daugumos atitinkamiems sprendimams priimti (skiriant direktorių, vyriausiąjį redaktorių, kurie ir priimtų sprendimus dėl publikacijų turinio), tačiau projekto nuostatos vis vien būtų taikomos ir aptariamu atveju, t. y. įstatymu nustatytas draudimas galiotų ir tiems subjektams, kurių veiklai ar valdymui savivaldybės praktiškai neturėtų lemiamos įtakos . Atsižvelgus į tai, abejotina, ar projektu siūlomi ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos ribojimai yra būtini ir proporcingi siekiamam tikslui. Antra, pastebėtina, jog įstatymo projekto keliamas tikslas yra susijęs su politinių partijų politinės reklamos galimų pažeidimų prevencija, todėl manytina, jog prevencinės priemonės ir tam tikrų teisių apribojimai turėtų būti nukreipti tiesiogiai į pastaruosius subjektus. Šiame kontekste pažymėtina, jog Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme reglamentuojama politinė reklama, taip pat paslėpta politinė reklama, o Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimų, keliamų politinei reklamai, nesilaikymą.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar galiojantis teisinis reguliavimas nenustato pakankamai priemonių, kad asmenų, pažeidusių su politine reklama susijusius reikalavimus, veikos būtų atitinkamai įvertinamos, ir ar projektu siūlomos priemonės yra tinkamiausios projekto tikslams pasiekti. Kitaip tariant, svarstytina, ar aiškinamajame rašte siekiamų tikslų siekti nereikėtų keičiant būtent politinę reklamą reglamentuojančius teisės aktus. Trečia, Civilinio kodekso 2.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog juridinio asmens steigėjas yra asmuo, sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį, iš ko seka, kad projekto formuluotė „juridiniai asmenys, kurių steigėjais <...> yra savivaldybės“ reiškia ne tik tai, kad projekto nuostatos būtų taikomos juridiniams asmenims, kurių dalininku, akcininku yra savivaldybė, tačiau ir tiems, kurių dalininku ir akcininku yra ne savivaldybė, tačiau savivaldybė įsteigė pastarąjį asmenį, o vėliau perleido savininko (dalininko) teises kitiems subjektams. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai lemiamas juridinio asmens valdymo teises sieja būtent su juridinio asmens dalyviais, t. y. akcininkais, nariais, dalininkais ir pan., kurie turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmenimis, kurie nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Tuo tarpu pats dalyvavimas juridinio asmens steigime tiesiogiai teisių ir pareigų, tarp jų ir teisės dalyvauti valdyme, įsteigto juridinio asmens atžvilgiu nesukuria. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. 2.
tikrais juridinių asmenų pertvarkymais (akcininkų, dalininkų pasikeitimu), o juridiniai asmenys gali turėti tam tikrų įsipareigojimų, susijusių su jų veikla, kitiems asmenims, manytina, jog būtų tikslinga nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, įgalinančią viešosios informacijos rengėjus ir (ar) jų dalyvius prisitaikyti prie pasikeitusio reglamentavimo. 3. Įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė E. Mušinskis
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-06- Nr. Į 2014-06-09 Nr. XIIP-1666(2) Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos visuomenės informavimo įstatymo nr. i‑1418
europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1666(2), pažymime, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad „valstybės institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, bankai ir jų įsteigtos ar valdomos įmonės bei įstaigos <...> negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip“. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama užkirsti kelią paslėptai politinei reklamai savivaldybių švietimo įstaigų leidžiamuose periodiniuose leidiniuose. Pažymėtina, kad pritarus Įstatymo projektu siūlomam teisiniam reguliavimui būtų ne tik eliminuojama galimybė savivaldybių mokslo ir mokymo įstaigoms leisti periodinius leidinius (net ir tuo atveju, jei juose nėra paslėptos politinės reklamos), tačiau taip pat būtų ribojama ir visų kitų juridinių asmenų, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, teisė būti viešosios informacijos rengėjais.
Pritarus Įstatymo projektu siūlomam reguliavimui, teisės verstis viešosios informacijos rengėjų veikla apribojimai galimai būtų taikomi ir tiems subjektams, kuriuose savivaldybė neturi lemiamos įtakos (pavyzdžiui, juridinis asmuo, kuriame savivaldybė yra tik smulkusis akcininkas), todėl pažymėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl suderinamumo su Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) įtvirtinta įsisteigimo laisve (SESV 49-55 straipsniai). Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. birželio 10 d. raštu įstatymo projektui pateiktai pastabai, kad svarstytina, ar siekiant Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų (politinės reklamos galimų pažeidimų prevencija) nebūtų tinkamiausia keisti būtent politinę reklamą reglamentuojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo ar kt.). Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 683, el. p. [email protected]
2014-06-10 Nr. XIIP – 1666(2) Vilnius Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, bankai ir jų įsteigtos ar valdomos įmonės bei įstaigos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto tikslas yra eliminuoti galimybes savivaldybėms, prisidengiančioms savo įsteigtomis švietimo krypties įstaigomis ar įmonėmis, leisti periodinius leidinius su paslėpta politine reklama. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pritarus teikiamam siūlymui, ne tik savivaldybių mokslo ir mokymo įstaigoms būtų eliminuota galimybė leisti minėtų požymių galimai turinčius periodinius leidinius, tačiau ir savivaldybės institucijos, ir savivaldybės įstaigos, ir kiti juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, negalėtų būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) dalyviais, t. y. šis apribojimas būtų taikomas apskritai visų visuomenės informavimo priemonių atžvilgiu ir visose srityse. Pavyzdžiui, savivaldybės įsteigtoje švietimo įstaigoje negalėtų būti leidžiamas mokyklos laikraštis, o savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo, leidžiantis su menu susijusį leidinį, taip pat nebegalėtų jo leisti.
Beje, siūlomas reglamentavimas užkirstų kelią būti viešosios informacijos rengėju netgi akcinę bendrovę, kurios vienas iš dalyvių (akcininkų) būtų juridinis asmuo, kurio visuotiniame akcininkų susirinkime savivaldybė turėtų, pavyzdžiui, tik 1/20 balsavimo teisių. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog savivaldybė gali būti tik viena iš daugelio juridinio asmens, kuris yra viešosios informacijos rengėjas ar dalyvis, steigėjų, dalininkų ar akcininkų, todėl savivaldybė gali netgi neturėti balsų daugumos atitinkamiems sprendimams priimti (skiriant direktorių, vyriausiąjį redaktorių, kurie ir priimtų sprendimus dėl publikacijų turinio), tačiau projekto nuostatos vis vien būtų taikomos ir aptariamu atveju, t. y. įstatymu nustatytas draudimas galiotų ir tiems subjektams, kurių veiklai ar valdymui savivaldybės praktiškai neturėtų lemiamos įtakos. Atsižvelgus į tai, abejotina, ar projektu siūlomi ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos ribojimai yra būtini ir proporcingi siekiamam tikslui. Antra, pastebėtina, jog įstatymo projekto keliamas tikslas yra susijęs su politinių partijų politinės reklamos galimų pažeidimų prevencija, todėl manytina, jog prevencinės priemonės ir tam tikrų teisių apribojimai turėtų būti nukreipti tiesiogiai į pastaruosius subjektus. Šiame kontekste pažymėtina, jog Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme reglamentuojama politinė reklama, taip pat paslėpta politinė reklama, o Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimų, keliamų politinei reklamai, nesilaikymą.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar galiojantis teisinis reguliavimas nenustato pakankamai priemonių, kad asmenų, pažeidusių su politine reklama susijusius reikalavimus, veikos būtų atitinkamai įvertinamos, ir ar projektu siūlomos priemonės yra tinkamiausios projekto tikslams pasiekti. Kitaip tariant, svarstytina, ar aiškinamajame rašte siekiamų tikslų siekti nereikėtų keičiant būtent politinę reklamą reglamentuojančius teisės aktus. Trečia, Civilinio kodekso 2.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog juridinio asmens steigėjas yra asmuo, sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį, iš ko seka, kad projekto formuluotė „juridiniai asmenys, kurių steigėjais <...> yra savivaldybės, bankai ir jų įsteigtos <...> įmonės ar įstaigos“ reiškia ne tik tai, kad projekto nuostatos būtų taikomos juridiniams asmenims, kurių dalininku, akcininku yra savivaldybė ar bankų valdomoms įmonėms bei įstaigoms, tačiau ir juridiniams asmenims, kurių dalininku ir akcininku yra ne savivaldybė ar bankas, tačiau savivaldybė ar bankas įsteigė pastarąjį asmenį, o vėliau perleido savininko (dalininko) teises kitiems subjektams. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai lemiamas juridinio asmens valdymo teises sieja būtent su juridinio asmens dalyviais, t. y. akcininkais, nariais, dalininkais ir pan., kurie turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmenimis, kurie nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Tuo tarpu pats dalyvavimas juridinio asmens steigime tiesiogiai teisių ir pareigų, tarp jų ir teisės dalyvauti valdyme, įsteigto juridinio asmens atžvilgiu nesukuria.
Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Ketvirta, projektas tobulintinas redakciniu požiūriu, nes iš siūlomos nuostatos formuluotės seka, jog draudimas dėl buvimo viešosios informacijos rengėjais ir
(ar) jų dalyviais taikytinas juridiniams asmenims, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra bankai ir jų įsteigtos ar valdomos įmonės bei įstaigos, politinės partijos, o ne bankams ir jų įsteigtoms ar valdomoms įmonėms bei įstaigoms, politinėms partijoms. 2. Atsižvelgus į tai, kad projekto nuostatų įgyvendinimas gali būti susijęs su tam tikrais juridinių asmenų pertvarkymais (akcininkų, dalininkų pasikeitimu), o juridiniai asmenys gali turėti tam tikrų įsipareigojimų, susijusių su jų veikla, kitiems asmenims, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje nustatytas vėlesnis įstatymo nuostatų taikymo terminas (2014 m. rugsėjo 1 d.) yra pakankamas viešosios informacijos rengėjams ir (ar) jų dalyviams prisitaikyti prie pasikeitusio reglamentavimo. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė E. Mušinskis
2014-10-06 Nr. XIIP – 1666(3) Vilnius Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, bankai ir jų įsteigtos ar valdomos įmonės bei įstaigos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto tikslas yra eliminuoti galimybes savivaldybėms, prisidengiančioms savo įsteigtomis švietimo krypties įstaigomis ar įmonėmis, leisti periodinius leidinius su paslėpta politine reklama. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pritarus teikiamam siūlymui, ne tik savivaldybių mokslo ir mokymo įstaigoms būtų eliminuota galimybė leisti minėtų požymių galimai turinčius periodinius leidinius, tačiau ir savivaldybės institucijos, ir savivaldybės įstaigos, ir kiti juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, negalėtų būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) dalyviais, t. y. šis apribojimas būtų taikomas apskritai visų visuomenės informavimo priemonių atžvilgiu ir visose srityse. Pavyzdžiui, savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo, leidžiantis su menu susijusį leidinį, nebegalėtų jo leisti.
Beje, siūlomas reglamentavimas užkirstų kelią būti viešosios informacijos rengėju netgi akcinę bendrovę, kurios vienas iš dalyvių (akcininkų) būtų juridinis asmuo, kurio visuotiniame akcininkų susirinkime savivaldybė turėtų, pavyzdžiui, tik 1/20 balsavimo teisių. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog savivaldybė gali būti tik viena iš daugelio juridinio asmens, kuris yra viešosios informacijos rengėjas ar dalyvis, steigėjų, dalininkų ar akcininkų, todėl savivaldybė gali netgi neturėti balsų daugumos atitinkamiems sprendimams priimti (skiriant direktorių, vyriausiąjį redaktorių, kurie ir priimtų sprendimus dėl publikacijų turinio), tačiau projekto nuostatos vis vien būtų taikomos ir aptariamu atveju, t. y. įstatymu nustatytas draudimas galiotų ir tiems subjektams, kurių veiklai ar valdymui savivaldybės praktiškai neturėtų lemiamos įtakos. Atsižvelgus į tai, abejotina, ar projektu siūlomi ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos ribojimai yra būtini ir proporcingi siekiamam tikslui. Antra, pastebėtina, jog įstatymo projekto keliamas tikslas yra susijęs su politinių partijų politinės reklamos galimų pažeidimų prevencija, todėl manytina, jog prevencinės priemonės ir tam tikrų teisių apribojimai turėtų būti nukreipti tiesiogiai į pastaruosius subjektus. Šiame kontekste pažymėtina, jog Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme reglamentuojama politinė reklama, taip pat paslėpta politinė reklama, o Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimų, keliamų politinei reklamai, nesilaikymą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar galiojantis teisinis reguliavimas nenustato pakankamai priemonių, kad asmenų, pažeidusių su politine reklama susijusius reikalavimus, veikos būtų atitinkamai įvertinamos, ir ar projektu siūlomos priemonės yra tinkamiausios projekto tikslams pasiekti.
Kitaip tariant, svarstytina, ar aiškinamajame rašte siekiamų tikslų siekti nereikėtų keičiant būtent politinę reklamą reglamentuojančius teisės aktus. Trečia, Civilinio kodekso 2.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog juridinio asmens steigėjas yra asmuo, sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį, iš ko seka, kad projekto formuluotė „juridiniai asmenys, kurių steigėjais <...> yra savivaldybės, bankai ir jų įsteigtos <...> įmonės ar įstaigos“ reiškia ne tik tai, kad projekto nuostatos būtų taikomos juridiniams asmenims, kurių dalininku, akcininku yra savivaldybė ar bankų valdomoms įmonėms bei įstaigoms, tačiau ir juridiniams asmenims, kurių dalininku ir akcininku yra ne savivaldybė ar bankas, tačiau savivaldybė ar bankas įsteigė pastarąjį asmenį, o vėliau perleido savininko (dalininko) teises kitiems subjektams. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai lemiamas juridinio asmens valdymo teises sieja būtent su juridinio asmens dalyviais, t. y. akcininkais, nariais, dalininkais ir pan., kurie turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmenimis, kurie nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Tuo tarpu pats dalyvavimas juridinio asmens steigime tiesiogiai teisių ir pareigų, tarp jų ir teisės dalyvauti valdyme, įsteigto juridinio asmens atžvilgiu nesukuria. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas.
Ketvirta, projektas tobulintinas redakciniu požiūriu, nes iš siūlomos nuostatos formuluotės seka, jog draudimas dėl buvimo viešosios informacijos rengėjais ir
(ar) jų dalyviais taikytinas juridiniams asmenims, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra bankai ir jų įsteigtos ar valdomos įmonės bei įstaigos, politinės partijos, o ne bankams ir jų įsteigtoms ar valdomoms įmonėms bei įstaigoms, politinėms partijoms. 2. Derinant projekto terminiją su Mokslo ir studijų įstatymu bei Švietimo įstatymu, pildomoje įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „mokslo, studijų ir švietimo įstaigos“ įrašytini žodžiai „mokslo ir studijų institucijos bei švietimo įstaigos“. 3. Atsižvelgus į tai, kad projekto nuostatų įgyvendinimas gali būti susijęs su tam tikrais juridinių asmenų pertvarkymais (akcininkų, dalininkų pasikeitimu), o juridiniai asmenys gali turėti tam tikrų įsipareigojimų, susijusių su jų veikla, kitiems asmenims, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas vėlesnis įstatymo nuostatų taikymo terminas (2015 m. kovo 1 d.) yra pakankamas viešosios informacijos rengėjams ir (ar) jų dalyviams prisitaikyti prie pasikeitusio reglamentavimo. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė E. Mušinskis
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-10-01 Nr. XIIP-1666(3) Lietuvos Respublikos Seimui
atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418
Įstatymo projektas), pažymime, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, bankai ir jų įsteigtos ar valdomos įmonės bei įstaigos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama užkirsti kelią paslėptai politinei reklamai savivaldybių švietimo įstaigų leidžiamuose periodiniuose leidiniuose. Pažymėtina, kad pritarus Įstatymo projektu siūlomam teisiniam reguliavimui būtų ribojama visų juridinių asmenų, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės ar bankai, teisė būti viešosios informacijos rengėjais (net ir tuo atveju, jei juose nėra paslėptos politinės reklamos).
Vadovaujantis Įstatymo projektu siūlomu reguliavimui teisės verstis viešosios informacijos rengėjų veikla apribojimai galimai būtų taikomi ir tiems subjektams, kuriuose savivaldybė neturi lemiamos įtakos (pavyzdžiui, juridinis asmuo, kuriame savivaldybė yra tik smulkusis akcininkas arba juridinis asmuo, kurio vienu iš steigėju buvo savivaldybė ar bankas, tačiau po įsteigimo savininko (dalininko) teisės buvo perleistos kitiems subjektams). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl suderinamumo su Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) įtvirtintomis įsisteigimo ir kapitalo judėjimo laisvėmis (atitinkamai SESV 49-55 straipsniai ir SESV 63-66 straipsniai). Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama viešojo intereso tikslų, kuriais būtų galima pateisinti nurodytų laisvių ribojimus, abejotina, ar galėtų būti pagrįstas siūlomo teisinio reguliavimo proporcingumas siekiamam tikslui, t.y. ar siūlomas teisinis reguliavimas yra tinkama priemonė siekiamo tikslo požiūriu ir nėra viršijama tai, kas būtina šiam tikslui pasiekti (žr. Teisingumo Teismo sprendimo Lidl Belgium , EU:C:2008:278, 27 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Portugaliją, C‑367/98, EU:C:2002:326, 49 punktą; Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Prancūziją,
45 punktą; Teisingumo Teismo sprendimo sujungtose bylose C‑282/04 ir C‑283/04, Komisija prieš Nyderlandus, EU:C:2006:608, 33 punktą).
Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. spalio 6 d. raštu įstatymo projektui pateiktai pastabai, kad svarstytina, ar siekiant Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų (politinės reklamos galimų pažeidimų prevencija) nebūtų tinkamiausia keisti būtent politinę reklamą reglamentuojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo ar kt.). Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 683, el. p. [email protected]