Projekto lyginamasis variantas
Įstatymas
Papildyti 9 straipsnį nauja 61 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6
1. Jeigu numatomo pirkimo vertė yra nustatoma pagal darbo mato vieneto kainą, pasikeitus minimaliajai mėnesinei algai arba minimaliajam valandiniam atlygiui, ji perskaičiuojama. ” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia: Seimo narys Jurgis Razma
1491
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas parengtas, įvertinant galimą minimaliosios mėnesinės algos ir minimaliojo valandinio atlygio kitimo įtaką nustatant pirkimo vertę. Įstatymo tikslas - padidinti viešųjų pirkimų efektyvumą, išspręsti praktikoje kylančias problemas perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams tiksliau nustatyti pirkimo vertę kintant darbo užmokesčio dydžiui bei sudaryti palankesnes sąlygas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose . 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos Seimo narys Jurgis Razma, rengiant projektą talkino mokomąją praktiką Seime atliekanti ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentė Romana Stančiukaitė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį yra nustatyta, kad, numačius atnaujinti sutartis, pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš dviejų būdų: numatomo pirkimo vertė yra faktinė perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per ankstesniuosius finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į sudaromoje pirkimo sutartyje numatomus kiekio ar vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo arba numatomo pirkimo vertė yra bendra visų perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per
laikotarpį, jeigu jis yra ilgesnis kaip 12 mėnesių, numatoma vertė. Tačiau nustatant pirkimo vertę nevertinamas darbo užmokesčio dydis.
rezultatų laukiama Siūloma Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnį papildyti nauja 61 dalimi, kurioje nustatant pirkimo vertę būtų sudaroma galimybė atsižvelgti į minimaliosios mėnesinės algos ir minimaliojo valandinio atlygio kitimą. Tai turėtų sumažinti viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių nuostolių riziką ir tokiu būdu paskatinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose . Taip būtų išvengiama sutarčių nutraukimo rangovui nepajėgiant mokėti darbuotojams padidintos minimalios mėnesinės algos, net galimų bankrotų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus siūlomą Įstatymo pakeitimą neigiamų pasekmių ir įtakos kriminogeninei situacijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Pirkimų vertės atnaujinimas atsižvelgiant į minimaliosios mėnesinės algos ir minimaliojo valandinio atlygio kitimą teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Jokių papildomų teisės aktų nereikės priimti. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr.
15-344 ), Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991 ) reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų į minėtą Įstatymo projektą įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti reikės pakeisti Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą:
„viešasis pirkimas“, “sutarties atnaujinimas”, “pirkimo vertės skaičiavimas”. 15.
Įstatymas turėtų būti išverstas į anglų kalbą. Seimo narys Jurgis Razma
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-05- Nr. Į 2014-04-03 Nr. XIIP-1663 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS viešųjų pirkimų įstatymo nr. i-1491 9 straipsnio papildymo įstatymo projekto ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 9 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1663 (toliau – projektas), pažymime, kad pateiktas įstatymo papildymas tiesiogiai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės nuostatoms, tačiau kelia abejonių keletu aspektų. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad ir šiuo metu nustatant pirkimo vertę, kai pasirenkamas ekonomiškai naudingiausias pirkimo pasiūlymas, gali būti aptariami tam tikri pasiūlyme pateikiamos pirkimo kainos (kainodaros) nustatymo būdai įvertinant ir minimalios algos galimus pokyčius, jei pirkimo vertės nustatymo kriterijumi pasirenkama ir darbo mato vieneto kaina. Tačiau svarstytina, ar visais atvejais darbo užmokestis turėtų būti perskaičiuojamas, jei kistų minimali mėnesinė alga arba minimalus valandinis atlygis. Abejotina, ar aiškinamajame rašte įvardintam įstatymo papildymo projekto tikslui, sudaryti palankesnes sąlygas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, pasiekti turėtų kisti visų perkančiosios organizacijos užsakymą įgyvendinančių įmonės darbuotojų algos, t. y. ne tik tų darbuotojų, kurie uždirba minimalią algą. Būtina įvertinti ir tai, kad perkančiajai organizacijai pirkimo vertės dėl minimalios algos padidėjimo kitimas užkrauna papildomą administracinę naštą ir galimų papildomų lėšų atsiskaitymui su užsakymą įgyvendinančia įmone planavimo poreikį.
Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
2014-06-04 Nr. XIIP – 1663 Vilnius Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi ir joje nustatyti, kad jeigu numatomo pirkimo vertė yra nustatoma pagal darbo mato vieneto kainą, pasikeitus minimaliajai mėnesinei algai arba minimaliajam valandiniam atlygiui, ji perskaičiuojama. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, pastebėtina, jog projektu siūloma nustatyti galimybę perskaičiuoti numatomo pirkimo vertę, tačiau iš kartu su projektu pateikto aiškinamojo rašto teiginio
„taip būtų išvengiama sutarčių nutraukimo rangovui nepajėgiant mokėti
darbuotojams padidintos minimalios mėnesinės algos, net galimų bankrotų“ seka, jog pirkimo vertės perskaičiavimo galimybę siekiama įtvirtinti jau sudarytų viešojo pirkimo sutarčių atžvilgiu. Atsižvelgus į tai, manytina, jog tokio pobūdžio siūlymas galėtų būti dėstomas nebent kitame keičiamo įstatymo straipsnyje, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 18 straipsnyje, reglamentuojančiame pirkimo sutartis. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jei viešojo pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje įtvirtinant kainodaros taisykles, būtų nustatyta, kad sutarties kaina koreguotina atsižvelgiant į minimaliosios mėnesinės algos arba minimalaus valandinio atlygio pakeitimus, įvykus tokiems pasikeitimams, viešosios pirkimo sutarties keisti nereikėtų, nes pirkimo kainos koregavimas nebūtų laikomas pirkimo sutarties pakeitimu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 8 dalies prasme.
Šiame kontekste pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT), nagrinėdamas galimybę perskaičiuoti viešojo pirkimo sutarties kainą, atsižvelgiant į padidėjusį PVM tarifą, konstatavo, kad „pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje įtvirtinus ne tik fiksuotą kainą, bet ir kainodaros taisykles, pagal kurias sutarties kaina koreguotina atsižvelgiant į mokesčių įstatymų pasikeitimus, įvykus tokiems pasikeitimams, sudarytos sutarties kainos perskaičiavimas nekvalifikuotinas sutarties pakeitimu VPĮ 18 straipsnio 8 dalies prasme. Tokiu atveju viešojo pirkimo sutarties pakeitimo poreikio nekyla, nes sutarties sąlygos, nustatančios kainą, koreguojamos sutartyje nustatyta tvarka“ (2013 m. sausio 4 d. LAT nutartis Nr. 3K-3-75/2013 ). Taip pat pastebėtina ir tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintos Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių metodikos
sutarties kaina ar įkainiai bus perskaičiuojami pagal bendrą kainų lygio kitimą, ar prekių, paslaugų ar darbų grupių kainų pokyčius. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siekiamų tikslų nebūtų galima pasiekti kitais būdais (pavyzdžiui, atitinkamai pakeičiant minėtų kainodaros taisyklių metodiką ir įtvirtinant konkretesnę taisyklę dėl minimalios mėnesinės algos arba minimalaus valandinio atlygio pokyčių).
Trečia, tuo atveju, jei viešojo pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje nebūtų nustatyta galimybė koreguoti sutarties kainą dėl minimaliosios mėnesinės algos arba minimalaus valandinio atlygio pasikeitimų sutarties vykdymo metu, siekiant pakeisti vieną iš pirkimo sutarties sąlygų – kainą, turėtų būti vadovaujamasi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytais kriterijais, t. y. sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Pažymėtina, jog tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), tiek LAT yra pasisakę dėl viešojo pirkimo sutarčių sąlygų keitimo (2012 m. kovo 20 d. LAT nutartis Nr. 3K-3-132/2012 , 2013 m. sausio 31 d. LAT nutartis Nr. 3K-3-79/2013 ,
). ESTT praktikoje nurodoma, jog kaina – svarbi viešojo pirkimo sutarties sąlyga, kurios pakeitimas sutarties galiojimo metu, jei tam nėra aiškaus leidimo pirminės sutarties sąlygose, gali pažeisti skaidrumo ir vienodo požiūrio į dalyvius principus (2004 m. balandžio 9 d. ESTT sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta ).
Siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (2000 m. spalio 5 d. ESTT sprendimas Komisija prieš Prancūziją ). Vienas iš atvejų, kai galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą (2008 m. birželio 19 d. ESTT sprendimas pressetext Nachrichtenagentur ; 2010 m. balandžio 13 d. ESTT sprendimas Wall ). Šiame kontekste pažymėtina, jog Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl viešosios pirkimo sutarties pakeitimo laikė pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad sutarties sąlygų keitimas dėl pasikeitusios minimalios mėnesinės algos ir minimalaus valandinio įkainio prieštarautų Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems viešųjų pirkimų principams (2013 m. gegužės 9 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimas Nr. 2A-355-280/2013 ). Atsižvelgus į tai, kad kainodaros taisyklės yra esminė sutarties sąlyga, į kurią tiekėjai atsižvelgia teikdami pasiūlymus, įvertina riziką ir atitinkamai apskaičiuoja pasiūlymo kainą, manytina, jog įtvirtinus, kad pirkimo vertė perskaičiuojama pasikeitus minimaliajai mėnesinei algai arba minimaliajam valandiniam atlygiui nesiejant šios nuostatos taikymo su viešojo pirkimo dokumentų ir pirkimo sutarties sąlygomis, tokia nuostata prieštarautų keičiamo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems viešųjų pirkimų principams. 2.
ir kitus teisės aktus, siūlytina projektą papildyti nuostatomis dėl jo įgyvendinimo bei atitinkamai nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą. 3. Projektas koreguotinas atsižvelgus į juridinės technikos taisykles:
31. Projekto pavadinime žodis „PAPILDYMO“ keistinas žodžiu „PAKEITIMO“;
„pakeitimas“;
dalimi, o nauja 7 dalimi, atitinkamai pernumeruojant keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7-15 dalis bei patikslinant nuorodas keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje ir 84 straipsnio 3 punkte. 4. Atsižvelgus į tai, kad valstybės politiką viešųjų pirkimų srityje vykdo Ūkio ministerija, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės ar Ūkio ministerijos išvada. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė P. Žukauskas