Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-5337 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 7 straipsnį nauju 37 punktu:
„
37) neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo užtikrinimas;
“. 2. Buvusį 7 straipsnio 37 punktą laikyti 38 punktu. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-1660(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-5337 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 7 straipsnį nauju 37 punktu:
„
37) neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo užtikrinimas;
“. 2. Buvusį 7 straipsnio 37 punktą laikyti 38 punktu. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
projektų tikslai ir uždaviniai. 2006 m. gruodžio 13 d. buvo priimta Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija (toliau – Konvencija), kuri įsigaliojo 2008 m. gegužės 3 d. Konvencijos tikslas yra skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis žmogaus laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, jų lygų dalyvavimą įvairiose visuomenės gyvenimo srityse. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. Konvencijos šalys turi imtis reikiamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų numatyta galimybė pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą. Valstybės Konvencijos narės turi užtikrinti, kad visos priemonės, susijusios su veiksnumo įgyvendinimu, būtų orientuotos į veiksmingų garantijų suteikimą, kad būtų siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę. Vykdant veiksnumo įgyvendinimo priemones, turėtų būti paisoma asmens teisių, valios ir pageidavimų. Taip pat neturėtų kilti interesų konfliktų ir neturėtų būti piktnaudžiaujama įtaka.
Minėtos priemonės turėtų būti proporcingos ir pritaikytos atsižvelgiant į kiekvieno asmens aplinkybes, taikomos kuo trumpesnį laiką ir jas turėtų reguliariai peržiūrėti kompetentinga, nepriklausoma ir nešališka institucija arba teismas. Valstybės Konvencijos narės taip pat turėtų numatyti neįgaliųjų teisėms įgyvendinti skirtas garantijas, kurios būtų proporcingos ankščiau nurodytų veiksnumo ribojimo priemonių įtakai neįgaliųjų teisėms ir interesams. Lietuvos Respublikos Seimas šią Konvenciją ir jos Fakultatyvųjį protokolą ratifikavo
konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo ratifikavimo“, todėl Konvencijos nuostatos privalomos ir Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas 1), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas 2), Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas 3), Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas 4) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr.
I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas 5) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant patobulinti šiuo metu galiojančius asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie Konvencijos 12 straipsnio nuostatų bei įgyvendinti Konvencijos 12 straipsnio reikalavimus, susijusius su pagalbos neįgaliesiems priimant sprendimus teikimu, įtvirtinti išankstinio nurodymo teisinį institutą, patikslinti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką neveiksniems, taip pat priverstinai hospitalizuojamiems ir gydomiems asmenims. Įstatymo projektu 1 siekiama įtvirtinti pagalbos priimant sprendimus teikimo ir išankstinio nurodymo teisinius institutus bei pakeisti riboto veiksnumo ir neveiksnumo teisinius institutus. Siekiama numatyti, kad asmens veiksnumas galėtų būti ribojamas arba asmuo galėtų būti pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse ir minėtų institutų nuostatos padėtų geriau užtikrinti asmenų teises ir labiau diferencijuoti sprendimus dėl asmenų pripažinimo neveiksniais ar ribotai veiksniais, taip geriau atsižvelgti į individualią asmens situaciją. Įstatymo projektu 2 siekiama įtvirtinti papildomas procesines garantijas asmenų, kurie pripažinti neveiksniais ir ribotai veiksniais, teisėms įgyvendinti ir ginti. Įstatymo projektu 3 siekiama užtikrinti galimybę priverstinai hospitalizuojamiems ir gydomiems asmenims, asmenims, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas toks hospitalizavimas ir (ar) izoliavimas, taip pat neveiksniais pripažintiems asmenims galimybę pasinaudoti antrine teisine pagalba ne tik sprendžiant jų priverstinio hospitalizavimo ar jų pripažinimo neveiksniais klausimus, bet ir teismui pratęsiant priverstinį hospitalizavimą ir peržiūrint sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais.
Įstatymo projektu 4 siekiama suderinti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatas su Įstatymo projektu 3 siūlomais Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimais. Įstatymo projektu 5 siekiama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme aiškiai įtvirtinti naują valstybinę (valstybės perduota savivaldybėms) funkciją – neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo užtikrinimą, ši funkcija taip pat numatoma ir Įstatymo projekte 1, siūlant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nėra įtvirtintas pagalbos priimant sprendimus neįgaliesiems, taip pat ir psichikos sutrikimų turintiems asmenims teikimo institutas. Todėl asmenims, turintiems psichikos sutrikimų ir dėl to ne visada gebantiems priimti geriausiai jų interesus atitinkančius sprendimus, arba asmenims, dėl negalios nesugebantiems aiškiai išreikšti savo sprendimų, neretai taikomos labiau ribojančios priemonės – asmens veiksnumo apribojimas ar asmens pripažinimas neveiksniu.
Galiojančiame teisiniame reguliavime taip pat nėra numatyta galimybė veiksniam pilnamečiam asmeniui nurodyti, kaip turėtų būti tvarkomi klausimai dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo tuo atveju, jei jo veiksnumas būtų apribotas arba jis būtų pripažintas neveiksniu. Pavyzdžiui: kuriuos asmenis teismas turėtų arba neturėtų skirti jo globėjais ar rūpintojais; kaip turėtų būti tvarkomi jo turtiniai ir kiti reikalai. Taigi šiuo metu asmuo, kurio veiksnumas ateityje gali būti apribotas, arba kuris gali būti pripažintas neveiksniu dėl progresuojančios ligos ar kitų aplinkybių, neturi galimybės iš anksto išreikšti savo valios. Galiojančiame teisiniame reguliavime nėra priemonės, užtikrinančios, kad apribojus asmens veiksnumą arba jį pripažinus neveiksniu, būtų paisoma ankstesnės asmens valios. Galiojančiose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose įtvirtinti asmens riboto veiksnumo ir neveiksnumo institutai. Vadovaujantis CK 2.11 straipsnio 1 dalimi, šiuo metu asmens veiksnumas gali būti apribojamas tik tuo atveju, jei jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Tokiems asmenims nustatoma rūpyba. Galimybė apriboti veiksnumą kitiems asmenims, turintiems kitokių psichikos sutrikimų, dėl kurių jie iš dalies negali suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, galiojančiame teisiniame reguliavime nenumatyta. Todėl pagal galiojančias nuostatas kitų psichikos sutrikimų turintiems asmenims gali būti taikomos tik labiau veiksnumą ribojančios priemonės, t. y. pripažinimas neveiksniais.
Asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažįstamas ribotai veiksniu, iš esmės apribojamos tik jo turtinės teisės. Ribotai veiksnus asmuo gali disponuoti turtu, atsiimti darbo užmokestį ar kitas pajamas ir disponuoti jomis tik su rūpintojo sutikimu. CK 2.11 straipsnio 2 dalyje taip pat aiškiai įvardyti sandoriai, kurių ribotai veiksnus asmuo negali sudaryti be rūpintojo sutikimo, pavyzdžiui: skolintis ar skolinti pinigų, jei suma didesnė kaip du vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai; garantuoti ar laiduoti už kitą asmenį; sudaryti turto perleidimo ar kitus teisę į turtą suvaržančius sandorius ir kiti. Pažymėtina, kad pagal CK
pagal savo sutartines ir nesutartines prievoles. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių apribotas asmens veiksnumas, teismas panaikina asmens veiksnumo apribojimą. Kreiptis į teismą dėl veiksnumo apribojimo panaikinimo turi teisę nurodyti asmenys ir pats ribotai veiksniu pripažintas asmuo (CK 2.11 straipsnio 4 dalis). Taigi šiuo metu nėra numatyta galimybė asmens veiksnumo apriboti kitose srityse, todėl tikėtina, kad siaurai apibrėžtos fizinio asmens riboto veiksnumo instituto sąlygos skatina į šio instituto ribas nepatenkančius asmenis pripažinti neveiksniais ir nesuteikia pakankamo teisinio pagrindo ir pasirinkimo teismams taikyti mažiau asmens veiksnumą ribojančias priemones. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais. Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.
Vadovaujantis Konstitucijos 63 straipsnio 4 punktu, Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai teismas pripažįsta jį neveiksniu. Taigi neveiksnumo sąvoka yra tam tikrais atvejais vartojama Konstitucijoje. Šiuo metu galiojančiame CK 2.10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neveiksniu gali būti pripažįstamas asmuo, kuris dėl psichikos ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, tokiam asmeniui nustatoma globa. Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija ar prokuroras. Neveiksnaus asmens vardu sandorius sudaro jo globėjas (CK 2.10 straipsnio 2 dalis). Jei pripažintu neveiksniu fizinio asmens sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta tokį asmenį veiksniu, nustatyta globa panaikinama. Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, asmenį pripažinus neveiksniu, jis nebetenka teisės savo vardu veikti visose srityse. Galiojančiose nuostatose nėra numatyta galimybė asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu pripažinti tik tam tikrose srityse. Pagal CK 2.10 straipsnio 4 dalį neveiksniu pripažintam asmeniui pasveikus arba jo sveikatai labai pagerėjus teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu turi tie patys asmenys kaip ir dėl jo pripažinimo neveiksniu. Pačiam neveiksniu pripažintam asmeniui nesuteikiama teisė kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo veiksniu, jokiai nešališkai institucijai nėra numatyta pareiga periodiškai peržiūrėti neveiksniu pripažinto asmens būklę ir kreiptis į teismą dėl sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo.
Todėl pagal galiojančias teisės nuostatas neužkertamas kelias situacijoms, kai neveiksniu pripažinto asmens globėjas, piktnaudžiaudamas savo teisėmis ar netinkamai vykdydamas savo pareigas, net ir asmens sveikatai pagerėjus nesikreipia į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu. Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVIII skyriuje įtvirtintomis nuostatomis. CPK
neveiksniu turi būti išdėstomos aplinkybės, rodančios asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Taip pat turi būti pateikta gydytojo pažyma ir kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta CPK 470 straipsnyje, kuriame keliami reikalavimai pareiškimo, kuriuo asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, turiniui. Taigi minėtose nuostatose siaurai apibrėžiamas įrodymų, kurie turi būti pateikti teismui, ratas. CPK taip pat neįtvirtinta pareiga teismui peržiūrėti sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, jei nei vienas iš CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų ilgą laiką nesikreipia į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu, taip pat nenustatyta galimybė dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo kreiptis nešališkai neveiksnaus asmens būklę peržiūrinčiai institucijai. Taigi šiuo metu nėra nuostatos, užtikrinančios, kad neveiksniu pripažinto asmens teisės nebūtų ribojamos neproporcingai ilgą laiką.
Bylos dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti asmenį, taip pat bylos dėl leidimo asmeniui taikyti būtinąjį hospitalizavimą ir
(ar) būtinąjį izoliavimą nagrinėjamos CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK XXXIX skyriuje šiuo metu nėra nustatytos taisyklės, kad tokiose bylose yra būtinas advokato atstovavimas asmeniui. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nėra nustatyta galimybė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą asmenims, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatas, neatsižvelgiant į šių asmenų turtą ir pajamas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme šiuo metu yra įtvirtinta galimybė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, asmenims, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Vienas pagrindinių Konvencijos 12 straipsnio tikslų yra siekis, kad šiuo metu įtvirtinta sistema, kai sprendimus už psichikos sutrikimų turintį asmenį priima jo globėjas ar sprendimai priimami kartu su rūpintojo pritarimu, būtų keičiama. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta Konvencijos šalių pareiga imtis reikiamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudaryta galimybė pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą. Šios Konvencijos nuostatos remiasi prielaida, kad dauguma neįgaliųjų asmenų (tarp jų ir psichikos sutrikimų turinčių asmenų) geba priimti sprendimus ir išreikšti savo valią, jei jiems suteikiama tinkama pagalba.
Pažymėtina, kad pagrindiniai principai, kuriuos siekiama įgyvendinti Įstatymo projektu 1 ir kitais kartu parengtais įstatymų projektais, yra susiję su tuo, kad asmens veiksnumas turi būti kuo mažiau ribojamas, asmens veiksnumą ribojančios priemonės, kai yra būtinybė jas taikyti, turi būti kuo labiau individualizuotos, pritaikytos konkretaus asmens situacijai ir visapusiškai pagrįstos. Jei kyla abejonių dėl asmens veiksnumo ribojimo tikslingumo ar pagrįstumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai. Tai siekiama įgyvendinti tiek naujomis materialinės teisės taisyklėmis, tiek specialiomis procesinės teisės nuostatomis. Taigi įstatymų projektais siekiama iš esmės pakeisti asmens veiksnumo ribojimo sampratą ir akcentuoti, kad asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, o siekiamybė yra asmens visiško veiksnumo išlaikymas, sudarant sąlygas asmeniui gauti reikiamą pagalbą savo teisėms įgyvendinti. Įstatymo projektu 1 siūloma CK įtvirtinti naują pagalbos priimant sprendimus teikimo institutą. Šį institutą siūloma įtvirtinti CK trečiosios knygos XIX1 skyriuje. Pagal Įstatymo projekto 1 nuostatas pilnametis veiksnus fizinis asmuo galės raštu sudaryti sutartį su kitu pilnamečiu veiksniu fiziniu asmeniu, kuriuo jis pasitiki, dėl pagalbos priimant sprendimus tam tikrose gyvenimo srityse. Sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus galės būti sudaroma, kai asmeniui, turinčiam psichikos sutrikimą, arba dėl kitų aplinkybių (pavyzdžiui, amžiaus ar ligos) sudėtinga priimti geriausiai jo interesus atitinkančius sprendimus ar juos išreikšti.
Sutarties pagrindu teikiama pagalba galėtų apimti, pavyzdžiui: sprendimo priėmimui reikalingos informacijos rinkimą; informacijos pateikimą asmeniui priimtinais būdais ir forma; galimų sprendimo alternatyvų nurodymą ir jų rezultatų aptarimą; asmens sprendimo išreiškimą tretiesiems asmenims priimtinais būdais; kitus aspektus. Įstatymo projekte 1 numatyta, kad pagalbą teikiantis asmuo turi vengti savo ir asmens, kuriam teikiama pagalba, interesų konflikto. Siekiant sumažinti interesų konfliktų ir piktnaudžiavimo tikimybę, sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus ir jų pakeitimus tvirtintų notarai. Minėtos sutartys būtų registruojamos CK 2.111 straipsnyje nurodytame Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Duomenis apie sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus ar jų pakeitimus Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui teiktų sutartis patvirtinę notarai. Asmuo, sudaręs pagalbos priimant sprendimus teikimo sutartį, turėtų pasinaudoti teikiama pagalba priimant sprendimus sutartyje nurodytose srityse. Vis dėlto tiek asmens, kuriam teikiama pagalba priimant sprendimus, priimami sprendimai, tiek ir iš sprendimų kylanti atsakomybė yra asmeniniai. Įstatymo projekte 1 taip pat numatyta, kad, jei pagalbos priimant sprendimus teikimo sutartyje numatytoje srityje asmuo, kuriam teikiama pagalba, veikė be pagalbos, pagalbą teikiantis asmuo įgyja teisę ginčyti tokius sprendimus bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Tokius sandorius taip pat galėtų ginčyti ir prokuroras.
Sutartis dėl pagalbos teikimo gali būti nutraukiama bet kurios šalies iniciatyva, pateikiant notarui pareiškimą dėl sutarties dėl pagalbos priimant sprendimus nutraukimo ir tokį pareiškimą patvirtinus notarui. Įstatymo projekte 1 siūloma įtvirtinti dar vieną naują asmens teisinio veiksnumo įgyvendinimo priemonę – išankstinį nurodymą. Šia priemone galėtų pasinaudoti veiksnūs fiziniai asmenys, kurių veiksnumas dėl progresuojančios ligos ar kitų aplinkybių ateityje gali būti apribotas ar jie gali būti pripažinti neveiksniais. Šia priemone taip pat galėtų pasinaudoti asmenys, kuriems taikomos veiksnumą ribojančios priemonės ligos paūmėjimo laikotarpiais. Įstatymo projekte 1 numatyta, kad pilnametis veiksnus fizinis asmuo gali pateikti išankstinį nurodymą, kaip turėtų būti tvarkomi su jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių įgyvendinimu susiję klausimai tuo atveju, jei jo veiksnumas ateityje būtų apribotas arba jis būtų pripažintas neveiksniu. Įstatymo projekte 1 pateikiamas pavyzdinis (nebaigtinis) atvejų, kuriuos asmuo gali aptarti išankstiniame nurodyme, sąrašas. Išankstinis nurodymas būtų notarinės formos ir suinteresuotiems asmenims įsigaliotų įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo asmeniui būtų apribojamas veiksnumas arba kuriuo asmuo pripažįstamas neveiksniu. Įsigaliojus išankstiniam nurodymui, jo nuostatomis privalėtų vadovautis visi asmenys ir institucijos, atliekantys veiksmus, susijusius su išankstinį nurodymą pateikusio asmens turinių ir asmeninių neturtinių teisių išankstiniame nurodyme numatytose srityse įgyvendinimu. Išankstiniu nurodymu būtų neprivaloma vadovautis tada, kai teismas nustatytų, jog dėl pasikeitusių aplinkybių nurodymas aiškiai nebeatitinka nurodymą pateikusio asmens interesų.
Dėl leidimo nesilaikyti išankstinio nurodymo į teismą galėtų kreiptis visi suinteresuoti asmenys ar institucijos, turintys atlikti veiksmus, susijusius su išankstinį nurodymą pateikusio asmens turtinių ir asmeninių neturtinių teisių įgyvendinimu. Išankstinį nurodymą pateikęs asmuo turėtų teisę savo pateiktą išankstinį nurodymą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti pateikdamas naują išankstinį nurodymą. Vėliau pateiktas išankstinis nurodymas panaikintų visą anksčiau pateiktą išankstinį nurodymą ar tik tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau pateiktam išankstiniam nurodymui. Įstatymo projekte 1 numatyta galimybė pateikti terminuotą arba neterminuotą išankstinį nurodymą. Tais atvejais, kai būtų pateiktas neterminuotas išankstinis nurodymas, jis galiotų, kol būtų panaikintas teismo sprendimas, kuriuo apribotas asmens veiksnumas arba kuriuo asmuo pripažintas ribotai veiksniu. Išankstiniai nurodymai būtų registruojami šiuo metu veikiančiame Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Įstatymo projektu 1 taip pat keičiami fizinio asmens veiksnumo apribojimo ir fizinio asmens neveiksnumo institutai. Įstatymo projekte 1 numatoma, kad ribotai veiksniais galės būti pripažįstami ne tik asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, bet ir asmenys, turintys kitų psichikos sutrikimų, dėl kurių jie negali iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Šio pakeitimo tikslas – sudaryti galimybę asmens riboto veiksnumo institutą taikyti platesniam asmenų, turinčių psichikos sutrikimų, ratui ir taip sumažinti asmenų, kurie būtų pripažįstami neveiksniais, skaičių.
Įstatymo projektu 1 siekiama CK vartojamus terminus „psichinė liga arba silpnaprotystė“,
„piktnaudžiavimas alkoholiu arba narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis“
keisti terminu „psichikos sutrikimas“, apimančiu visus psichikos ir elgesio sutrikimus, numatytus tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje. Įstatymo projekte 1 taip pat numatoma, kad asmens ribotas veiksnumas nebūtų siejamas vien tik su ribojimu disponuoti turtu, bet esant poreikiui asmuo galėtų būti pripažįstamas ribotai veiksniu įvairiose srityse. Įstatymo projekte 2 numatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu, būtų pateikti papildomi įrodymai: asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar su pagalba. Pareiškėjas taip pat turės nurodyti sritis, kuriose siūlo teismui pripažinti asmenį ribotai veiksniu. Siekiant teisinio aiškumo, socialiniams darbuotojams teikiant išvadą apie asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, Įstatymo projekte
gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarką. Socialinių darbuotojų teikiamos išvados struktūra ir turinys turėtų būti sudaryti taip, kad leistų teismams nustatyti konkrečias sritis, kuriose asmens gebėjimas pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar su pagalba yra ribotas ir kuriose asmenį reikėtų pripažinti ribotai veiksniu.
Įstatymo projekte 2 numatyta, kad teismo ekspertize, kurią teismas skiria asmens sveikatos būklei nustatyti, būtų siekiama išsiaiškinti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse. Vadovaudamasis pateiktų įrodymų visuma, teismas sprendime nurodys baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą. Srityse, kuriose asmuo bus pripažįstamas ribotai veiksniu, asmuo galės sudaryti sandorius ar kitaip veikti tik su rūpintojo sutikimu. Teismas sprendimu negalės apriboti asmens teisės kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas ribotai veiksniu, panaikinimo, teisės skųsti rūpintojo veiksmus ir CK 2.25 bei
galiojantis CK 2.11 straipsnis. Įtraukiama nuostata, kad teisės aktuose nustatytos riboto veiksnumo teisinės pasekmės kyla tik tose konkrečiose srityse, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu. Pažymėtina, kad Įstatymų projektuose minimos sritys nėra konkrečiai įvardinamos, siekiant neapriboti teismų diskrecijos teisės, taip pat siekiant sudaryti galimybę kuo labiau individualizuoti teismų sprendimus, atsižvelgiant į konkretaus asmens situaciją. Manytina, kad, teisės aktuose konkrečiai išvardinus atitinkamų sričių sąrašą, galėtų būti apribojamos galimybės atsižvelgti į kiekvieno asmens individualią situaciją. Tokių sričių pavyzdžiai galėtų būti sveikatos priežiūros sritis, turtinių sandorių, viršijančių tam tikrą sumą, sritis ir pan. Įstatymo projektu 1 siūloma keisti ir šiuo metu galiojančias neveiksnumo instituto nuostatas.
Siūloma nustatyti, kad asmuo teismo sprendimu būtų pripažįstamas neveiksniu ne apskritai, o tik kai kuriose srityse. Kaip ir nagrinėjant bylą dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu, Įstatymo projekte 2 numatyta, kad teismui turės būti pateikti papildomi įrodymai, kurie aprašyti aukščiau šiame aiškinamajame rašte, o atliekant ekspertizę būtų siekiama išsiaiškinti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu ar jo veiksnumą apriboti tam tikrose srityse. Teismas, priimdamas sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu, turės nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu, sąrašą. Srityse, kuriose asmuo bus pripažintas neveiksniu, asmens vardu veiks jo globėjas. Siekiant teisinio aiškumo, kaip ir CK 2.11 straipsnio atveju, CK 2.10 straipsnis papildomas nuostata, kad teisės aktuose nustatytos neveiksnumo teisinės pasekmės kyla tik tose konkrečiose srityse, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu. Siekiant kuo didesnės asmens teisių apsaugos ir kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo visais atvejais, taip pat šio ribojimo proporcingumo ir pagrįstumo, Įstatymo projekte 2 tiesiogiai įtvirtinama nuostata, kad, jei teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Taip pat, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Įstatymo projekte 1 siūloma nustatyti galimybę neveiksniu pripažintam asmeniui ne dažniau kaip vieną kartą per metus pačiam kreiptis į teismą dėl pripažinimo veiksniu.
Siekiant įgyvendinti Konvencijos 12 straipsnio nuostatą, kad asmeniui taikomas riboto veiksnumo priemones reguliariai peržiūrėti kompetentinga, nepriklausoma ir nešališka institucija arba teismas, Įstatymo projekte 1 siūloma įtvirtinti Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisiją (toliau – Komisija), kuri būtų skirta peržiūrėti neveiksnaus asmens būklę ir priimti sprendimą dėl tikslingumo kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo. Komisija būtų sudaryta iš nepriklausomų atstovų ir veiktų kiekvienos savivaldybės teritorijoje. Pažymėtina, kad sudarius Komisiją iš skirtingų profesijų specialistų, ji turėtų panašias galimybes kaip ir teismas įvertinti faktinį asmens socialinių gebėjimų pokytį, veikdama savivaldybės teritorijoje turėtų glaudesnį ryšį su globėjų veiklos priežiūrą vykdančiomis institucijomis. Komisijų nuostatus nutarimu tvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pagrindinius Komisijos veiklos principus, atsižvelgiant į tai, kad Komisijos veikla darytų įtaką žmogaus teisėms, siūloma reglamentuoti CK, o detalias Komisijos veiklos procedūrines taisykles reguliuotų minėti Vyriausybės nutarimu patvirtinti nuostatai. Komisija neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens, kurio gyvenamoji vieta yra atitinkamos savivaldybės teritorijoje, būklę peržiūrėtų tada, kai nė vienas iš CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų ir pats neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, įsiteisėjimo dienos, nesikreiptų į teismą dėl sprendimo panaikinimo.
Peržiūrėjusi neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens būklę, Komisija spręstų, ar tikslinga kreiptis į teismą, kad būtų peržiūrėtas teismo sprendimas, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu. Įstatymo projekte 1 siūloma numatyti, kad toks sprendimas būtų priimtas, jei bent du iš penkių Komisijos narių manytų, kad yra reikalinga peržiūrėti teismo sprendimą. Dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo Komisija kreiptųsi į teismą vadovaudamasi įstatymų projektuose numatytomis procesinėmis nuostatomis. Pažymėtina, kad Komisija savo veikloje vadovautųsi nešališkumo, nepriklausomumo, kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo, veiksnumą ribojančių priemonių individualizavimo ir pagrįstumo principais. Peržiūrėdama neveiksnaus asmens būklę, Komisija turėtų išklausyti neveiksnaus asmens nuomonę. Jei Komisijai kiltų abejonių dėl kreipimosi į teismą tikslingumo, visos tokios abejonės turėtų būti vertinamos asmens, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, naudai. Konkretaus neveiksnaus tam tikroje srityje asmens būklę peržiūrėtų Komisija, sudaryta savivaldybėje, kurioje gyvena neveiksnus tam tikroje srityje asmuo.
Siekiant užtikrinti galimybę Komisijai visapusiškai ir tinkamai įvertinti neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens būklę, Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamuose Komisijų nuostatuose būtų numatyta, kad Komisijos nariais turėtų būti: savivaldybės globos ir rūpybos institucijos atstovas, gydytojas psichiatras, žmogaus teisių apsaugos srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos atstovas, aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis asmuo ir socialinis darbuotojas. Nuostatuose taip pat būtų detalizuota, ką Komisija turi vertinti peržiūrėdama neveiksnaus asmens būklę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Komisijos sprendimas dėl to, ar tikslinga kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūros, neturės įtakos CK 2.10 straipsnio 4 dalyje numatytų asmenų ir paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens teisei kreiptis į teismą dėl sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, panaikinimo. Be to, pažymėtina, kad Komisijos vykdoma neveiksnaus tam tikroje srityje asmens būklės peržiūra būtų kaip išimtinė priemonė, kuri būtų taikoma tik tada, kai į teismą dėl sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, panaikinimo nesikreiptų CK 2.10 straipsnio 4 dalyje numatyti asmenys ir pats neveiksnus asmuo.
Siekiant Komisijai sudaryti sąlygas žinoti, ar per Įstatymo projekte 1 numatytą terminą (per vienus metus nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos) į teismą nesikreipė tokią teisę turintys subjektai, Įstatymo projekte 2 įtvirtinama procesinė taisyklė, kad, priėmęs CK ir CPK nurodytų asmenų pareiškimą, teismas apie tokio pareiškimo priėmimą informuoja neveiksnaus tam tikroje srityje asmens, dėl kurio gautas pareiškimas teisme, gyvenamosios vietos savivaldybėje sudarytą Komisiją. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, įsigaliojus Įstatymų projektais siūlomam teisiniam reguliavimui, visų asmenų, kurie teismo pripažinti neveiksniais iki šio teisinio reguliavimo įsigaliojimo, statusą pirmą kartą peržiūrėtų teismas, nes įstatymų projektais siūloma iš esmės keisti neveiksnumo teisinį reguliavimą, t. y. numatyti, kad asmuo neveiksniu gali būti pripažįstamas ne apskritai, o tik tam tikrose srityse. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu 1 siūlomos Komisijos pirmąsias neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens būklės peržiūras turėtų atlikti ne anksčiau nei 2017-2018 m. Pažymėtina, kad Įstatymo projektu 1 ir Įstatymo projektu 2 teismui suteikta teisė, įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus, tam pačiam asmeniui veiksnumą vienose srityse apriboti, o kitose jį pripažinti neveiksniu. Įstatymo projekte 2 taip pat numatyta galimybė teismui siūlyti asmeniui sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus teikimo.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte 1 numatyta, kad CK 2.111 straipsnyje nurodytame Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre būtų nurodomi ne tik neveiksniais ar ribotai veiksniais pripažinti asmenys, bet ir sritys, kuriose jie pripažinti neveiksniais ar kuriose jų veiksnumas apribotas. Siekiant, kad sprendimas dėl konkretaus asmens būtų kuo labiau individualizuotas, Įstatymo projekte 1 ar Įstatymo projekte 2, kaip minėta, nėra įvardinamos konkrečios asmens veiksnumo apribojimo galimos sritys. Esant poreikiui ir atsižvelgiant į susiklosčiusią praktiką, pavyzdinį fizinio asmens veiksnumo apribojimo sričių sąrašą, į kurį galėtų atsižvelgti teismai, spręsdami bylas, galėtų patvirtinti Teisėjų taryba. Įstatymo projektu 3 siekiama suderinti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas su Įstatymo projekto 1 ir Įstatymo projekto 2 nuostatomis. Įstatymo projekte 3 siekiama nustatyti, kad nemokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, nepriklausomai nuo asmens turto ir pajamų lygio, būtų teikiama ne tik sprendžiant asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje klausimą, bet ir peržiūrint tokį teismo sprendimą. Įstatymo projektu 3 taip pat siūloma aiškiai įtvirtinti, kad nemokama antrinė teisinė pagalba būtų teikiama ir sprendžiant visus asmenų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, taip pat būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo klausimus pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą. CPK XXXIX skyriuje šiuo metu nėra nustatytos taisyklės, kad tokiose bylose yra būtinas advokato atstovavimas asmeniui, todėl Įstatymo projekte 2 įtvirtinama nuostata dėl būtino advokato atstovavimo asmeniui minėtose bylose.
Įstatymo projektu 4 siekiama suderinti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatas su Įstatymo projektu 3 siūlomomis nuostatomis dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo. Įstatymo projektu 5, atsižvelgiant į Įstatymo projektu 1 siūlomas įtvirtinti nuostatas dėl Komisijų sudarymo savivaldybėse, siekiama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme aiškiai įtvirtinti, kad neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo užtikrinimas yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija. Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo užtikrinimas priskirtinas savivaldybių valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Pažymėtina, kad, priėmus Įstatymų projektus ir pradėjus taikyti naujas teisinio reguliavimo nuostatas, šiuo metu galiojančių teisės aktų, reguliuojančių teisinio reguliavimo stebėseną, nustatyta tvarka bus stebima, kaip taikomi nauji teisės aktai, kaip keičiasi asmens teisių padėtis bei teisininkų praktikų, visuomenės požiūris į asmens veiksnumo ribojimo institutą, ir, atsižvelgiant į teisinio reguliavimo stebėsenos rezultatus, taip pat į užsienio valstybių gerąją patirtį įgyvendinant Konvenciją, bus sprendžiama dėl tolesnio teisinio reguliavimo tobulinimo galimybių, siekiant kuo geresnės asmens teisių apsaugos ir Konvencijos nuostatų visiško įgyvendinimo. Įsipareigojimas vykdyti stebėseną yra numatytas Įstatymo projekte 1. Tuo pačiu pabrėžtina, kad, kaip išsamiai pagrindžiama šiame aiškinamajame rašte, jau šiuo metu siūlomais Įstatymų projektais yra numatomi esminiai pokyčiai asmens veiksnumo ribojimo instituto srityje. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai,
galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymų projektus, galimas teismų, teismo ekspertizes atliekančių asmenų, valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiančių asmenų ir savivaldybių administracijų darbuotojų darbo krūvio padidėjimas, tačiau, skyrus reikiamas valstybės biudžeto lėšas Įstatymų projektų įgyvendinimui, darbo krūvio padidėjimo klausimas būtų išspręstas ir sprendimų priėmimo ir konkrečių reikalingų veiksmų atlikimo laikas neturėtų pailgėti. Kitų neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikėtina, kad priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikėtina, kad Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektus į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. Tačiau pažymėtina, kad, siekiant tinkamai pasirengti naujos teisės normų sistemos taikymui ir supažindinti suinteresuotus asmenis su principinėmis naujų teisės aktų idėjomis bei siekiais, kurie aprašyti šiame aiškinamajame rašte, bus reikalingi teisininkų praktikų (teisėjų, advokatų, notarų, valstybės garantuojamos pagalbos teikimo srityje dirbančių specialistų), socialinių darbuotojų specialūs mokymai. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymų projektuose vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Socialinės apsaugos ir darbo ministras turės patvirtinti asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarką, turės būti pakeisti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1771, Vyriausybė turės patvirtinti Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisijų nuostatus ir Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisijų narių darbo apmokėjimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų projektams įgyvendinti reikės papildomų biudžeto lėšų dėl nuostatų, kuriomis suteikiamos papildomos procesinės garantijos asmenims. Valstybės biudžeto lėšos bus reikalingos antrinei teisinei pagalbai bylose, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikrose srityse, taip pat bylose, kuriose peržiūrimi teismo sprendimai dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, teikti. Valstybės biudžeto lėšos bus reikalingos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimui asmenims, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatas.
Kaip minėta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme šiuo metu jau yra įtvirtinta galimybė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, asmenims, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą. Remiantis 2012 m. duomenimis, antrinės teisinės pagalbos teikimui užtikrinti pirmaisiais metais po įstatymų įsigaliojimo bus reikalinga tiek papildomų biudžeto lėšų: apie 2 000 Lt Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatoms dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo įgyvendinti ir apie 60 000 Lt CK nuostatoms dėl periodinio neveiksnumo peržiūrėjimo (kai į teismus kreipsis CK numatyti subjektai, Komisijos, kurios peržiūrės neveiksnių tam tikroje srityje asmenų būklę) įgyvendinti. Papildomos valstybės biudžeto lėšos bus reikalingos teismams peržiūrint sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais tam tikrose srityse. Pagal Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje skelbiamus duomenis (http://www.teismai.lt/lt/teisejai0/teiseju-atlyginimai/) 2013 m. II ketvirtį apskaičiuotas apylinkių teisėjų vidutinis mėnesinis atlyginimas buvo 5 988 Lt. Pagal Nacionalinės teismų administracijos pateiktus duomenis, papildomos biudžeto lėšos, reikalingos vienai papildomai teisėjo padėjėjo pareigybei įsteigti apylinkės teisme, per metus sudarytų 40 000 Lt darbo užmokesčiui su socialinio draudimo įmokomis.
Papildomos biudžeto lėšos bus reikalingos teismo ekspertizių atlikimui visų asmenų, kurie teismo pripažinti neveiksniais iki naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimo, statusą pirmą kartą peržiūrint teismams pirmaisiais metais po Įstatymų projektų įsigaliojimo. Taip pat papildomos biudžeto lėšos bus reikalingos teismo ekspertizių atlikimui, teismams peržiūrint priimtus sprendimus, kai į teismus kreipsis Komisija ar pats neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo, taip pat kiti CK numatyti asmenys. Pagal Nacionalinės teismų administracijos pateiktus duomenis šiuo metu pirminės teismo psichiatrijos ekspertizės kaina Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje yra 820 Lt, pakartotinės – 1 325,5 Lt, privačių ekspertų atliekamos ekspertizės kaina yra 1 500 Lt. Valstybės biudžeto lėšos taip pat bus reikalingos, siekiant finansuoti savivaldybėse veiksiančias Komisijas, kurios peržiūrės neveiksnių tam tikroje srityje asmenų būklę. Lėšos bus reikalingos Komisijų narių darbo apmokėjimui, atsižvelgiant į konkrečiose Komisijose vyksiančių posėdžių skaičių, Komisijų darbo organizavimui (darbo patalpoms, ryšio, kanceliarinėms priemonėms), taip pat Komisijų transporto išlaidų apmokėjimui, kai Komisijos nariams reikės vykti į neveiksnaus tam tikroje srityje asmens gyvenamąją vietą, siekiant įvertinti neveiksnaus asmens būklę. Pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos ir atskirų savivaldybių patiktus duomenis Komisijų veiklos finansavimui per metus gali reikėti nuo 38 000 iki 110 000 Lt kiekvienai savivaldybei.
Papildomai pažymėtina, kad, veikiant Komisijoms, turėtų sumažėti papildomų lėšų poreikis teismams, tikėtina, kad teismai turėtų peržiūrėti mažiau priimtų teismų sprendimų, kadangi Komisijos kreiptųsi į teismus ne dėl kiekvieno teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo. Tačiau pažymėtina, kad Įstatymų projektais siūlomų papildomų procesinių garantijų asmenims nustatymas padės geriau įgyvendinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Konvencijos nuostatas ir tai, tikėtina, padės išvengti galimų piniginių sankcijų taikymo Lietuvai dėl nepalankių Lietuvai Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų. Pastebėtina, kad, po įstatymų įsigaliojimo teismams atlikus pirmąsias teismų sprendimų, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, peržiūras ir praktikoje optimizavus naujos teisinio reguliavimo sistemos įgyvendinimą, tikėtinas biudžeto lėšų poreikio mažėjimas. Biudžeto lėšų poreikis bus tikslinamas įgyvendinant priimtus įstatymus, taip pat poįstatyminiuose teisės aktuose detaliai reglamentuojant Komisijų veiklą bei darbo apmokėjimo tvarką, kitas įstatymų įgyvendinimui reikalingas procedūras, taip pat įvertinus užsienio valstybių praktiką naujų neveiksnumo nustatymo sistemų taikymo srityje, kuri šiuo metu tik pradedama formuoti. Tikslus biudžeto lėšų poreikis bus identifikuotas rengiant Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto patvirtinimui reikalingus teisės aktų projektus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektai buvo aptarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priežiūros komiteto, sudaryto teisingumo ministro 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1R-54, posėdyje ir iš esmės konstatuota būtinybė tobulinti galiojantį asmenų veiksnumo ribojimo teisinį reguliavimą. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „neveiksnus tam tikrose srityse“, „ribotai veiksnus tam tikrose srityse“, „pagalba priimant sprendimus“, „išankstinis nurodymas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 7
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2015-03-23 Nr. XIIP-1660(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
DĖL
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Reda Gabrilavičiūtė, Teisingumo ministerijos skyriaus patarėja, Julius Pagojus, Teisingumo viceministras;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-11) Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija (2014-10-06) Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIP-1658, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I- 1553 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIP-1659 ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1660 (toliau vadinama - projektai). Informuojame Jus, kad pastabų ar pasiūlymų projektams neturime. Pritarti 4.
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai :
pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-1660. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu . 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Milda Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
dalyvavo : Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Juozas Bernatonis, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Teisingumo viceministras Julius Pagojus, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos vystymo sk. patarėja Reda Gabrilavičiūtė, Sveikatos apsaugos ministerijos Epidemiologinės priežiūros sk. vedėja Loreta Ašoklienė, vyr. specialistė Nerija Kuprevičienė, Valstybinės psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė, Generalinės prokuratūros prokuroras Kęstutis Vagneris. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Įvertinę projektą dėl jo atitikties
technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
teisės institutas 2014
Išnagrinėję įstatymo projektus Nr. XIIP-1616-1617 bei Nr. XIIP-1656-1660, pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
savivaldybių asociacija
<..>Lietuvos savivaldybių asociacija iš esmės pritaria ir Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1660 bei Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP- 1656, kuriuose numatyta, kad neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo užtikrinimo funkcija būtų priskirta valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai. Tačiau pažymime, kad savivaldybių nuomonė šiuo klausimu nėra vienareikšmė: dalis savivaldybių abejoja dėl Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisijų sudarymo prie savivaldybių tikslingumo ir tokias komisijas siūlo steigti prie teismų ar asmens sveikatos priežiūros centrų. Svarstant Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijų steigimą prie savivaldybių savivaldybėms liko nemažai neatsakytų klausimų, pvz., ar komisijos nariai lankys neįgalųjį namuose, ar numatytais kriterijais patys vertins jo sveikatos būklę, socialinius gebėjimus, galimybę gyventi savarankiškai ir panašiai, ar tokį vertinimą atliks atitinkamų institucijų specialistai, pvz., psichiatras, socialinis darbuotojas ir pan., ir teiks informaciją komisijai svarstyti. Akivaizdu, kad tokių komisijų darbas pareikalaus nemažų finansinių bei žmogiškųjų išlaidų, kurios turės būti realiai paskaičiuotos ir skirtos savivaldybėms. Atkreipiame dėmesį, praktikoje dažni atvejai, kuomet neveiksnumas asmeniui būna nustatytas viename rajone, tačiau ilgalaikės socialinės globos paslaugos jam yra teikiamos kitame rajone. Nuo pat pirmos apsigyvenimo neįgaliųjų globos namuose dienos, tokio asmens deklaracijos ir gyvenamoji vieta tampa kitas rajonas. Todėl kyla klausimas, kurio rajono komisija peržiūrės tokio asmens veiksnumą. Savivaldybės atkreipia dėmesį, kad mažesnėse savivaldybėse iškils nemažai sunkumų sudaryti komisijas dėl gydytojų psichiatrų, psichologų ir kitų specialistų stygiaus. Atsižvelgti Patobulintas Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIIP–1656, kuriuo ir nustatomi N eveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijų p agrindiniai veiklos principai. Pažymėtina, kad siekiant finansuoti savivaldybėse veiksiančias Komisijas, kurios peržiūrės neveiksnių tam tikroje srityje asmenų būklę, bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos. Lėšos bus reikalingos Komisijų narių darbo apmokėjimui, atsižvelgiant į konkrečiose Komisijose vyksiančių posėdžių skaičių, Komisijų darbo organizavimui (darbo patalpoms, ryšio, kanceliarinėms priemonėms), taip pat Komisijų transporto išlaidų apmokėjimui, kai Komisijos nariams reikės vykti į neveiksnaus tam tikroje srityje asmens gyvenamąją vietą, siekiant įvertinti neveiksnaus asmens būklę. Pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos ir atskirų savivaldybių patiktus duomenis Komisijų veiklos finansavimui per metus gali reikėti nuo 11000 iki 32000 Eur. kiekvienai savivaldybei. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija
Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIP- 1658, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I- 1553 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIP-1659 ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1660
pastabų ar pasiūlymų projektams neturime. Atsižvelgti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės ir savivaldybių komitetas
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-1660. Atsižvelgti 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas:
Pritarti komiteto siūlomam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1660(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymas: A tkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį į tai, kad priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymą (projektas reg. Nr. XIIP-1656(2)) ir lydimąjį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymą (projektas reg. Nr. XIIP-1660(2)), jų įgyvendinimui reikės numatyti lėšas tiek 2016, tiek 2017 metų valstybės biudžetuose, nes bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos savivaldybėse veiksiančių Komisijų, kurios peržiūrės neveiksnių tam tikroje srityje asmenų būklę, finansavimui. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Vytautas Gapšys, Vilija Aleknaitė Abramikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra
Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIIP-1660(2), įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas