Civilinio kodekso 2 Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, taip pat
fizinių asmenų, kurių civilinis veiksnumas apribotas tam tikroje srityje , atstovais pagal įstatymą teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai. Šioje dalyje nurodytiems nepilnamečiams ir fiziniams asmenims, kurių civilinis veiksnumas apribotas tam tikroje srityje , kurie yra bylos šalys arba tretieji asmenys, turi būti pranešta apie prasidėjusį teismo procesą ir pasiūloma jame dalyvauti.“
2Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nepilnamečių iki keturiolikos metų, taip pat fizinių asmenų, pripažintų
neveiksniais tam tikroje srityje , teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą – atitinkamai jų tėvai, įtėviai, globėjai.“
Pakeisti 87 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas nesilaikė tos
kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir galima pasinaudoti šia tvarka, kai ieškinį padavė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo, kai šalis neprimokėjo žyminio mokesčio, taip pat palikus pareiškimą nenagrinėtą šio Kodekso 431 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju;“. 3 straipsnis. 137 straipsnio pakeitimas Pakeisti 137 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo;“. 4 straipsnis. 163 straipsnio pakeitimas Pakeisti 163 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kai šalis netenka veiksnumo tam tikroje srityje ;“. 5 straipsnis.
Pakeisti 166 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) šio Kodekso 163 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais –
iki paaiškės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko, arba iki bus paskirtas neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens atstovas pagal įstatymą;“. 6 straipsnis. 296 straipsnio pakeitimas Pakeisti 296 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) jeigu pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo;“. 7 straipsnis. 315 straipsnio pakeitimas Pakeisti 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti;“. 8 straipsnis. 366 straipsnio pakeitimas Pakeisti 366 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni
tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą;“. 9 straipsnis. 442 straipsnio pakeitimas Pakeisti 442 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai
veiksniu tam tikroje srityje ir nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu);“. 10 straipsnis. XXVIII skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti XXVIII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
VEIKSNIU (EMANCIPUOTU)“. 11 straipsnis. 462 straipsnio pakeitimas Pakeisti 462 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai
veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , gyvenamosios vietos apylinkės teismui.“
Pakeisti 463 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „463 straipsnis. Pareiškimo padavimas 1.
1Pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje gali paduoti:
1) asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , sutuoktinis;
2) asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , tėvai, pilnamečiai vaikai;
3) globos (rūpybos) institucija;
4) prokuroras. 2. Pareiškimą dėl nepilnamečio fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje galima paduoti ne anksčiau kaip likus šešiems mėnesiams iki asmens, kuris turėtų būti pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , pilnametystės. 3. Pareiškimą pripažinti fizinį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje padavęs asmuo gali iki bylos nagrinėjimo užbaigimo reikalavimą pakeisti ir prašyti tą asmenį pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje , o pradiniame pareiškime prašęs fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje – prašyti jį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje . 4. Asmuo, kuris padavė aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , teismo nutartimi gali būti nubaustas nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų bauda. Iš šio asmens taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. 5. Pareiškimą dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu) gali paduoti pats nepilnametis, jo tėvai, rūpintojas ir globos (rūpybos) institucija. 6. Pareiškimą dėl nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų teisės savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu apribojimo ar atėmimo gali paduoti vaikų globos (rūpybos) institucija, prokuroras ir kiti suinteresuoti asmenys. Nagrinėjant šį pareiškimą, mutatis mutandis taikomos šio skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos.“ 13 straipsnis. 464 straipsnio pakeitimas Pakeisti 464 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„464 straipsnis. Dalyvaujantys byloje asmenys 1.
Byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje dalyvaujantys asmenys, be pareiškėjo, yra asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , taip pat globos (rūpybos) institucija. Teismas kaip dalyvaujančius byloje suinteresuotus asmenis gali įtraukti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , artimuosius giminaičius ar kartu gyvenančius jo šeimos narius. 2. Jeigu Tik tais atvejais, kai fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , dėl sveikatos būklės, patvirtintos eksperto asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvada, negalima iškviesti ir apklausti teisme ar įteikti jam teismo dokument us ų , teismas bylą nagrinėja byla gali būti nagrinėjama šiam asmeniui nedalyvaujant. 3. Byloje dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu) ar byloje dėl nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų teisės savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu apribojimo ar atėmimo dalyvaujantys asmenys, be pareiškėjo, yra pats nepilnametis, jo tėvai ar rūpintojas, taip pat globos (rūpybos) institucija, jei nepilnametis neturi tėvų.“ 14 straipsnis. 4641 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4641 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4641 straipsnis.
Registravimas Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo pripažinti fizinį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar panaikinti fizinio asmens neveiksnumą, apriboti fizinio asmens veiksnumą tam tikroje srityje ar panaikinti veiksnumo apribojimą ir šiame skyriuje nustatyta tvarka priimto sprendimo dėl nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų teisės savarankiškai disponuoti savo pajamomis ir turtu apribojimo ar atėmimo, taip pat sprendimo panaikinti atitinkamą ankstesnį sprendimą įsiteisėjimo privalo sprendimo duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.“
Pakeisti XXVIII skyriaus antrojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Antrasis skirsnis BYLOS DĖL Fizinio Asmens pripažinimO neveiksniu
“. 16 straipsnis. 465 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 465 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „465 straipsnis. Pareiškimo turinys Pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje , be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta gydytojo sveikatos priežiūros įstaigos pažyma , bei kiti įrodymai apie asmens psichinę būseną būklę, socialinio darbuoto išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar su pagalba konkrečiose srityse . Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Pareiškime turi būti nurodytos sritys, kuriose pareiškėjas siūlo pripažinti asmenį neveiksniu. “
Pakeisti 466 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „466 straipsnis. Pasirengimas bylai
1Jeigu yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, teisėjas,
kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, asmens psichinei būsenai psichikos būklei nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Ekspertize siekiama nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu ar jo veiksnumą apriboti tam tikroje srityje. Teismas taip pat kreipiasi į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą dėl duomenų apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, sudarytus išankstinius nurodymus pateikimo. Tokiu atveju Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre esantys duomenys apie sudarytą išankstinį nurodymą perduodami teismui Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. 2. Teisėjas praneša fiziniam asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje , kad nagrinėjant bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu būtina, kad jam atstovautų advokatas , ir nustato terminą, per kurį fizinis asmuo turi pasirinkti advokatą, teiksiantį jam teisinę pagalbą, ir pranešti apie tai teisėjui . Fizinis asmuo, pasirinkęs advokatą, teiksiantį jam teisinę pagalbą, apie tai praneša teisėjui 3.
Jeigu fizinis asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje , per teismo nustatytą terminą pats nepasirenka advokato, teiksiančio jam teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje , būtinas advokatas.“
Pakeisti 467 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
tam tikroje srityje teismas nagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka, pranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims. 2. Jeigu teismas pripažįsta, kad yra būtina apklausti asmenį asmuo , kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje , o šis į teismo posėdį neatvyksta ir nėra šio Kodekso 464 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių , teismas gali nutarti atvesdinti šį asmenį į teismą padedant policijai arba pavesti jį apklausti kitam to asmens buvimo vietos teismui. Asmens apklausa atliekama dalyvaujant gydytojui teismo psichiatrui. 3. Jeigu asmuo , kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, vengia teismo psichiatrijos ekspertizės, teismas gali priimti nutartį priverstinai nusiųsti asmenį ambulatorinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti. Šią nutartį vykdo policija. Dėl nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas. 4. Tais atvejais, kai ambulatorinio tyrimo metu gautų duomenų teismo psichiatrijos ekspertizės išvadai apie asmens psichinę būseną psichikos būklę pateikti nepakanka, teismas gali priimti nutartį paskirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir ne ilgiau kaip šešioms savaitėms pasiųsti asmenį, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje , į ekspertizės įstaigą stebėti. Prieš priimdamas tokią nutartį teismas turi apklausti byloje dalyvaujančius asmenis.
Išimtiniais atvejais teismas motyvuotu ekspertų prašymu gali pratęsti nurodytą terminą iki trijų mėnesių. Dėl teismo nutarties skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir pasiųsti asmenį į ekspertizės įstaigą ar pratęsti asmens laikymo joje terminą gali būti duodamas atskirasis skundas. 5. Nagrinėdamas bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje , teismas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, ar pareiškėjo prašymu ar arba savo iniciatyva gali turi aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo asmens veiksnumą apriboti tam tikroje srityje arba siūlyti jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus teikimo . Jei teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. 6. Teismui nagrinėjant bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje , būtina, kad asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje , atstovautų advokatas. “
Pakeisti 468 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „468 straipsnis. Teismo sprendimas
asmenį neveiksniu tam tikroje srityje arba pareiškimą atmeta. Priėmęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu, t eismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. 2. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje , tačiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnumą apriboti tam tikroje srityje , teismas priima sprendimą fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje .
Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo pripažinti asmenį neveiksniu ar apriboti fizinio asmens veiksnumą tam tikroje srityje, tačiau asmeniui reikalinga pagalba priimant sprendimus, teismas pasiūlo asmeniui, kurio veiksnumą prašoma apriboti, sudaryti su asmeniu, kuriuo jis pasitiki, sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus ir tai nurodo sprendime. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikrose srityse, tačiau taip pat yra pagrindas pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikrose srityse, teismas sprendime nustato baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą ir sričių, kuriose asmens veiksnumas apribojamas, sąrašą. 3. Bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų. Už teismo paskirtas ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 4. Teismo sprendimas pripažinti fizinį asmenį neveiksniu yra pagrindas šiam asmeniui nustatyti globą arba paskirti globėją. Globos sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai sprendžiami šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka. 5. Teismo sprendimą turi teisę apskųsti dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat ir pats neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas fizinis asmuo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 469 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „469 straipsnis. Teismo sprendimo peržiūrėjimas ir panaikinimas 1.
Jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba labai pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl tokio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti , bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties asmens, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje . Priėmęs šioje dalyje nurodytų asmenų pareiškimą, teismas apie tokio pareiškimo priėmimą informuoja neveiksnaus tam tikroje srityje asmens, dėl kurio gautas pareiškimas teisme, gyvenamosios vietos savivaldybėje sudarytą Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisiją. Pats neveiksniu pripažintas asmuo teisės kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo veiksniu ar dėl pripažinimo neveiksniu pakeitimo į pripažinimą ribotai veiksniu neturi . Pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, teismas ex officio įvertina, ar asmeniui reikalinga pagalba priimant sprendimus kitose srityse, ir, esant poreikiui, pasiūlo jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. 2. Teismas peržiūri sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, kai į teismą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo kreipiasi Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisija. Peržiūrint teismo sprendimą mutatis mutandis taikomos šiame skyriuje nustatytos taisyklės. 3. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. 4.
priimti šiuos sprendimus:
1) palikti galioti peržiūrimą teismo sprendimą;
2) pakeisti peržiūrimą teismo sprendimą, pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir nustatyti sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą;
3) pakeisti peržiūrimą teismo sprendimą ir nustatyti naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, ir sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą;
4) panaikinti peržiūrimą teismo sprendimą ir pasiūlyti asmeniui sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;
5) panaikinti peržiūrimą teismo sprendimą. 25 . Teismui nagrinėjant šio straipsnio 1 dalyje šiame straipsnyje nurodytas bylas, būtina, kad neveiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui atstovautų advokatas. Jeigu neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo neturi advokato, teiksiančio jam teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančiai institucijai apie tai, kad šiam asmeniui būtinas advokatas.“
skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti XXVIII skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „TREČIASIS skirsnis BYLOS DĖL Fizinio Asmens pripažinimO ribotai veiksniu
“. 22 straipsnis. 470 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 470 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „470 straipsnis.
Pareiškimo turinys Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios , kad asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar su pagalba . Pareiškime turi būti nurodytos sritys, kuriose pareiškėjas siūlo pripažinti asmenį ribotai veiksniu. “
o pakeitimas Pakeisti 471 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „471 straipsnis. Pasirengimas bylai Jeigu yra šio Kodekso 470 straipsnyje numatytų duomenų apie fizinio asmens piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis psichikos sutrikimą , turintį įtakos asmens gebėjimui iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, teismas, rengdamas bylą nagrinėti, asmens sveikatos būsenai nustatyti nutartimi paskiria teismo ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Ekspertize siekiama nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje arba pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje. Teismas taip pat kreipiasi į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą dėl duomenų apie asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje, sudarytus išankstinius nurodymus pateikimo.
Tokiu atveju Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre esantys duomenys apie sudarytą išankstinį nurodymą perduodami teismui Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. “
Pakeisti 472 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimo metu nustatoma, kad šis asmuo dėl psichikos sveikatos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pareiškėjo prašymu ar savo iniciatyva gali turi aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo asmenį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje . Tokiu atveju asmeniui teismas gali taikyti šio Kodekso 467 straipsnio 4 dalyje numatytas priemones. Be to, teismas turi išspręsti šio Kodekso 466 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus klausimus. Jei teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. “
Pakeisti 473 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
sprendimas
asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje arba pareiškimą atmeta. Priėmęs sprendimą pripažinti asmenį ribotai veiksniu, t eismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą.
Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo pripažinti fizinį asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje, tačiau asmeniui reikalinga pagalba priimant sprendimus, pasiūlo asmeniui sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus ir tai nurodo sprendime. 2. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad asmuo dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas priima sprendimą asmenį pripažinti neveiksniu ir nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą . Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu, tačiau taip pat yra pagrindas pripažinti asmenį ribotai veiksniu, teismas sprendime nustato baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą ir sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą. 3. Bylinėjimosi dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų. Už teismo paskirtas ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 4. Teismo sprendimas sprendimu, kuriuo asmuo pripažįstamas pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje, yra pagrindas šiam asmeniui paskirti rūpintoją. Rūpybos šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka gali būti išsprendžiami ir rūpybos nustatymo ar rūpintojo šiam asmeniui paskyrimo klausimai sprendžiami šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka . 5. Teismo sprendimą turi teisę apskųsti dalyvaujantys byloje asmenys, tarp jų ir pats ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo. “
Pakeisti 474 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1.
Išnykus aplinkybėms, dėl kurių fizinio asmens veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, bylą išnagrinėjęs teismas pagal paties asmens, jo rūpintojo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir pripažinti fizinį asmenį veiksniu. 2. Jeigu pripažinto ribotai veiksniu tam tikroje srityje fizinio asmens sveikatos būklė labai pablogėja ir dėl tokio sveikatos būklės pablogėjimo jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti , bylą išnagrinėjęs teismas pagal asmens rūpintojo ar šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir fizinio asmens pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje pakeisti į jo pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje . Tokiu atveju mutatis mutandis taip pat taikomos šio Kodekso 473 straipsnio 2 dalies nuostatos. “
Pakeisti 482 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jeigu yra galimybė, – teismo nutartis, patvirtinanti vaiko tėvų, o
jei vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs šioje srityje , – jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) sutikimą įvaikinti, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;“. 28 straipsnis. 488 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 488 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vaiko tėvai, o jeigu jie yra nepilnamečiai ar neveiksnūs
šioje srityje , – jų tėvai arba globėjai (rūpintojai), vaiko globėjas (rūpintojas) rašytinį sutikimą įvaikinti, įformintą pareiškimu, paduoda apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą arba pagal vaiko, dėl kurio duodamas sutikimas, gyvenamąją vietą. Vaiko tėvai, kurių veiksnumas šioje srityje yra apribotas, sutikimą įvaikinti paduoda kartu su rūpintojo sutikimu. “ 2.
Pakeisti 488 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) duomenys apie vaiko tėvų amžių ar sveikatos būklę, jeigu jie yra
nepilnamečiai ar neveiksnūs šioje srityje ;“. 29 straipsnis. 489 straipsnio pakeitimas Pakeisti 489 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tėvai, globėjai (rūpintojai) gali atšaukti savo duotą sutikimą įvaikinti. Jei
sutikimas įvaikinti nepilnamečių ar neveiksnių šioje srityje tėvų vaiką buvo duotas jų tėvų ar globėjų (rūpintojų), tai, kai vaiko tėvai tampa pilnamečiais ar veiksniais šioje srityje , sutikimas įvaikinti netenka galios. Pareiškimas dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo paduodamas tam teismui, kuris patvirtino sutikimą įvaikinti.“
Pakeisti 491 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos dėl globos
(rūpybos) nustatymo nepilnamečiams asmenims bei pilnamečiams asmenims, kurie teismo sprendimu yra pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais tam tikroje srityje , taip pat bylos dėl rūpybos nustatymo veiksniems asmenims.“
Pakeisti 493 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jei neveiksnus ar ribotai veiksnus šioje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas pagal globos ir rūpybos institucijos prašymą ar savo iniciatyva paskiria turto administratorių. Šiuo administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo.“
Pakeisti 496 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimų ir nutarčių dėl globos ir rūpybos nustatymo ir panaikinimo asmenims, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais arba kurių civilinis veiksnumas apribotas tam tikroje srityje , nepilnamečiams nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, kuriems atimta ar apribota teisė savarankiškai disponuoti savo pajamomis ir turtu, taip pat nuo sprendimų ir nutarčių dėl globėjo ar rūpintojo šiems asmenims paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų įsiteisėjimo privalo šių sprendimų ir nutarčių duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 505 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
pareiga inicijuoti bylos dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui nagrinėjimą
veiksniu tam tikroje srityje , privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl globos ar rūpybos šiam asmeniui nustatymo, globėjo ar rūpintojo toje srityje paskyrimo nagrinėjimą. 2. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , jeigu šis asmuo yra gydymo, auklėjimo ar globos ir rūpybos institucijoje, privalo savo iniciatyva nustatyti šiam asmeniui globą ar rūpybą toje srityje . 3. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , jeigu šis asmuo nėra gydymo, auklėjimo ar globos ir rūpybos institucijoje, privalo savo iniciatyva nustatyti šiam asmeniui globą ar rūpybą ir paskirti globėją ar rūpintoją toje srityje .“
1Pakeisti 506 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„506 straipsnis.
Pasirengimas nagrinėti bylą dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui“ . 2. Pakeisti 506 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai
veiksniu tam tikroje srityje , tą pačią dieną nutartimi paveda globos ir rūpybos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui duomenis, būtinus bylai išnagrinėti.“
3Pakeisti 506 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jeigu reikia skirti globėją ar rūpintoją, pateikiama globėjo ar rūpintojo kandidatūra; nurodomi duomenys apie jį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, darbovietė, šeiminė ir turtinė padėtis, sveikatos būklė, giminystės ryšys ir santykiai su pripažintu neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje asmeniu, moralinės ir kitokios savybės, jo galimybė įgyvendinti globėjo ar rūpintojo pareigas), taip pat kitos turinčios reikšmės aplinkybės; nurodoma neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens nuomonė dėl globėjo ar rūpintojo kandidatūros;“. 4. Pakeisti 506 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kai neveiksnus ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), globos ir rūpybos institucijos rašte tai turi būti nurodoma bei rekomenduojama paskirti šio turto administratorių.“
5Pakeisti 506 straipsnio 4 dalį ją išdėstyti taip:
„4.
Jeigu, nagrinėdamas bylą dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo paskyrimo neveiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui, teismas pripažįsta, kad būtina, kad šiam asmeniui atstovautų advokatas, o neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo advokato, teiksiančio jam teisinę pagalbą, neturi, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančiai institucijai apie tai, kad šiam asmeniui būtinas advokatas.“
6Pakeisti 506 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pasirengimas nagrinėti bylą turi būti baigtas iki teismo sprendimo, kuriuo
asmuo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , įsiteisėjimo.“
1Pakeisti 507 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„507 straipsnis. Bylos dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui nagrinėjimas “. 2. Pakeisti 507 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Byla teismo posėdyje nagrinėjama nedelsiant po sprendimo, kuriuo asmuo
pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , įsiteisėjimo.“
3Pakeisti 507 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Byla dėl globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo ar
rūpintojo paskyrimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apie bylos nagrinėjimą pranešama globos ir rūpybos institucijai, asmeniui, pripažintam neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , asmeniui, rekomenduojamam skirti globėju ar rūpintoju toje srityje , kitiems suinteresuotiems bylos baigtimi asmenims. Byla nagrinėjama būtinai dalyvaujant asmeniui, pripažintam neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, globos ir rūpybos institucijos atstovui, kuris duoda išvadą teisme, ir asmeniui, kurį rekomenduojama skirti globėju ar rūpintoju.
Neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo turi teisę teismo posėdyje išdėstyti savo nuomonę dėl globėjo ar rūpintojo kandidatūros, jeigu tai galima atsižvelgiant į jo sveikatos būklę. Teismas gali pripažinti būtinu asmens, pripažinto neveiksniu ar ribotai veiksniu, dalyvavimą teismo posėdyje . Jeigu neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažinto fizinio asmens dėl sveikatos būklės, patvirtintos asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvada, negalima iškviesti ir apklausti teisme, byla gali būti nagrinėjama šiam asmeniui nedalyvaujant. Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, gali pripažinti, kad būtina, kad neveiksniu pripažintam asmeniui atstovautų advokatas.“
1Pakeisti 508 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui išsprendžiamas teismo nutartimi.“
: „3. Jei neveiksnus ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių.“
Pakeisti 538 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Neveiksnaus šioje srityje sutuoktinio interesais prašymą dėl santuokos nutraukimo gali paduoti jo globėjas, prokuroras arba globos ir rūpybos institucija.“
1Papildyti 582 straipsnį nauja 5 dalimi:
„ 5.
Teismui nagrinėjant bylą dėl teismo leidimo pratęsti asmens priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą arba bylą dėl teismo leidimo pratęsti asmens būtinąjį hospitalizavimą ir (ar) būtinąjį izoliavimą, būtinas advokato atstovavimas asmeniui, kurio priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą arba būtinąjį hospitalizavimą ir (ar) būtinąjį izoliavimą prašoma pratęsti. “
dalimis. 39 straipsnis. 628 straipsnio pakeitimas Pakeisti 628 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vykdomoji byla sustabdoma, kol po skolininko (išieškotojo) mirties
ar juridinio asmens reorganizavimo (likvidavimo) atsiras jo teisių perėmėjas, neveiksniam šioje srityje asmeniui bus paskirtas globėjas arba išnyks kitos aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta.“
Pakeisti 789 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai gali nagrinėti bylas dėl
fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , paskelbimo mirusiu ar pripažinimo nežinia kur esančiu, jeigu šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės, bet jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.“
Pakeisti 810 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta
apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni ar jos veiksnumas buvo apribotas tam tikroje srityje , – tinkamo atstovavimo galimybės;“. 42 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m.
sausio 1 d. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Civilinio kodekso 2 Projekto XIIP-1657(2) lyginamasis variantas
1Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, taip pat
fizinių asmenų, kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas, atstovais pagal įstatymą teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai. Šioje dalyje nurodytiems nepilnamečiams ir fiziniams asmenims, kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas, kurie yra bylos šalys arba tretieji asmenys, turi būti pranešta apie prasidėjusį teismo procesą ir pasiūloma jame dalyvauti.“
2Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nepilnamečių iki keturiolikos metų, taip pat fizinių asmenų,
pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje , teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą – atitinkamai jų tėvai, įtėviai, globėjai.“
Pakeisti 87 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas nesilaikė tos
kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir galima pasinaudoti šia tvarka, kai ieškinį padavė pareiškė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo, kai šalis neprimokėjo žyminio mokesčio, taip pat palikus pareiškimą nenagrinėtą šio Kodekso 431 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju;“. 3 straipsnis. 137 straipsnio pakeitimas Pakeisti 137 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo;“. 4 straipsnis. 163 straipsnio pakeitimas Pakeisti 163 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kai šalis netenka veiksnumo tam tikroje srityje ;“. 5 straipsnis.
Pakeisti 166 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) šio Kodekso 163 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais –
iki paaiškės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko, arba iki bus paskirtas neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens atstovas pagal įstatymą;“. 6 straipsnis. 296 straipsnio pakeitimas Pakeisti 296 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) jeigu pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo;“. 7 straipsnis. 315 straipsnio pakeitimas Pakeisti 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti;“. 8 straipsnis. 366 straipsnio pakeitimas Pakeisti 366 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni
tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą;“. 9 straipsnis. 442 straipsnio pakeitimas Pakeisti 442 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu
tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu);“. 10 straipsnis. XXVIII skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti XXVIII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
“. 11 straipsnis. 462 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 462 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu
tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , gyvenamosios vietos apylinkės teismui.“
463 straipsnio pakeitimas Pakeisti 463 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje gali paduoti:
1) asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , sutuoktinis;
2) asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , tėvai, pilnamečiai vaikai;
3) globos (rūpybos) institucija;
4) prokuroras. 2. Pareiškimą dėl nepilnamečio fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje galima paduoti ne anksčiau kaip likus šešiems mėnesiams iki asmens, kuris turėtų būti pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , pilnametystės. 3. Pareiškimą pripažinti fizinį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje padavęs asmuo gali iki bylos nagrinėjimo užbaigimo reikalavimą pakeisti ir prašyti tą asmenį pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje , o pradiniame pareiškime prašęs fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje – prašyti jį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje . 4. Asmuo, kuris padavė aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , teismo nutartimi gali būti nubaustas nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda. Iš šio asmens taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. 5.
pats nepilnametis, jo tėvai, rūpintojas ir globos (rūpybos) institucija. 6. Pareiškimą dėl nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų teisės savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu apribojimo ar atėmimo gali paduoti vaikų globos (rūpybos) institucija, prokuroras ir kiti suinteresuoti asmenys. Nagrinėjant šį pareiškimą, mutatis mutandis taikomos šio skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos.“
Pakeisti 464 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje dalyvaujantys asmenys, be pareiškėjo, yra asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , taip pat globos (rūpybos) institucija. Teismas kaip dalyvaujančius byloje suinteresuotus asmenis gali įtraukti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , artimuosius giminaičius ar kartu gyvenančius jo šeimos narius. 2. Jeigu Tik tais atvejais, kai fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , dėl sveikatos būklės, patvirtintos eksperto asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvada, negalima iškviesti ir apklausti teisme ar įteikti jam teismo dokument us ų , teismas bylą nagrinėja byla gali būti nagrinėjama šiam asmeniui nedalyvaujant. 3. Byloje dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu) ar byloje dėl nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų teisės savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu apribojimo ar atėmimo dalyvaujantys asmenys, be pareiškėjo, yra pats nepilnametis, jo tėvai ar rūpintojas, taip pat globos (rūpybos) institucija, jei nepilnametis neturi tėvų.“
464
Pakeisti 4641 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4641 straipsnis. Registravimas Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo pripažinti fizinį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar panaikinti fizinio asmens neveiksnumą, apriboti fizinio asmens veiksnumą tam tikroje srityje ar panaikinti veiksnumo apribojimą ir šiame skyriuje nustatyta tvarka priimto sprendimo dėl nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų teisės savarankiškai disponuoti savo pajamomis ir turtu apribojimo ar atėmimo, taip pat sprendimo panaikinti atitinkamą ankstesnį sprendimą įsiteisėjimo privalo sprendimo duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.“
Pakeisti XXVIII skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip: „ Antrasis skirsnis BYLOS DĖL Fizinio Asmens pripažinimO neveiksniu
Pareiškimo turinys Pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje , be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta gydytojo sveikatos priežiūros įstaigos pažyma , bei kiti įrodymai apie asmens psichinę būseną būklę, socialinio darbuoto išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse . Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Šiame straipsnyje numatytame pareiškime turi būti nurodytos sritys, kuriose pareiškėjas siūlo pripažinti asmenį neveiksniu. 466 straipsnis. Pasirengimas bylai
1Jeigu yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, teisėjas,
kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, asmens psichinei būsenai psichikos būklei nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Šia ekspertize siekiama nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar jo veiksnumą tam tikroje srityje apriboti. Be to, teismas kreipiasi į neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigą prašydamas pateikti duomenis apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, pateiktus išankstinius nurodymus.
Šiuo atveju n eveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre esantys duomenys apie asmens pateiktą išankstinį nurodymą perduodami teismui Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. 2. Teisėjas praneša fiziniam asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje , kad nagrinėjant bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje būtina, kad jam atstovautų advokatas , ir nustato terminą, per kurį šis fizinis asmuo turi pasirinkti advokatą, teiksiantį jam teisinę pagalbą, ir pranešti apie tai teisėjui
advokatą, teiksiantį jam teisinę pagalbą, apie tai praneša teisėjui
tam tikroje srityje , per teismo nustatytą terminą pats nepasirenka advokato, teiksiančio jam teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje
tam tikroje srityje teismas nagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka, pranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims. 2. Jeigu teismas pripažįsta, kad yra būtina apklausti asmenį asmuo , kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje , o šis į teismo posėdį neatvyksta ir nėra šio Kodekso 464 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių , teismas gali nutarti atvesdinti šį asmenį į teismą padedant policijai arba pavesti jį apklausti kitam to asmens buvimo vietos teismui. Asmens apklausa atliekama dalyvaujant gydytojui teismo psichiatrui. 3.
, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, vengia teismo psichiatrijos ekspertizės, teismas gali priimti nutartį priverstinai nusiųsti asmenį ambulatorinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti. Šią nutartį vykdo policija. Dėl nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas. 4. Tais atvejais, kai ambulatorinio tyrimo metu gautų duomenų teismo psichiatrijos ekspertizės išvadai apie asmens psichinę būseną psichikos būklę pateikti nepakanka, teismas gali priimti nutartį paskirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir ne ilgiau kaip šešioms savaitėms pasiųsti asmenį, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje , į ekspertizės įstaigą stebėti. Prieš priimdamas tokią nutartį teismas turi apklausti byloje dalyvaujančius asmenis. Išimtiniais atvejais teismas motyvuotu ekspertų prašymu gali pratęsti nurodytą terminą iki trijų mėnesių. Dėl teismo nutarties skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir pasiųsti asmenį į ekspertizės įstaigą ar pratęsti asmens laikymo joje terminą gali būti duodamas atskirasis skundas. 5. Nagrinėdamas bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje , teismas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, ar pareiškėjo prašymu ar arba savo iniciatyva gali turi aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo apriboti asmens veiksnumą tam tikroje srityje, arba siūlyti jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus teikimo . Kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. 6. Teismui nagrinėjant bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje , būtina, kad asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje , atstovautų advokatas.
asmenį neveiksniu tam tikroje srityje arba pareiškimą atmeta. Priėmęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, t eismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. 2. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje , tačiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnumą tam tikroje srityje apriboti, teismas priima sprendimą fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje . Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo pripažinti fizinį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar apriboti fizinio asmens veiksnumą tam tikroje srityje, tačiau šiam asmeniui reikalinga pagalba priimant sprendimus, teismas pasiūlo asmeniui, kurio veiksnumą tam tikroje srityje prašoma apriboti, sudaryti su asmeniu, kuriuo jis pasitiki, sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus ir tai nurodo sprendime. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir kad taip pat yra pagrindas pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nustato baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą ir sričių, kuriose asmens veiksnumas apribojamas, sąrašą. 3. Bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų. Už teismo paskirtas ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 4. Teismo sprendimas pripažinti fizinį asmenį neveiksniu yra pagrindas šiam asmeniui nustatyti globą arba paskirti globėją.
Globos sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai sprendžiami šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka. 5. Teismo sprendimą turi teisę apskųsti dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat ir pats neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas fizinis asmuo. 469 straipsnis. Teismo sprendimo peržiūrėjimas ir panaikinimas
tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba labai pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti , bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje . Priėmęs šioje dalyje nurodytų asmenų pareiškimą, teismas apie pareiškimo priėmimą praneša neveiksnaus tam tikroje srityje asmens, dėl kurio gautas pareiškimas teisme, gyvenamosios vietos savivaldybėje sudarytai ar veikiančiai Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijai. Pats neveiksniu pripažintas asmuo teisės kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo veiksniu ar dėl pripažinimo neveiksniu pakeitimo į pripažinimą ribotai veiksniu neturi . Pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, teismas ex officio įvertina, ar šiam asmeniui reikalinga pagalba priimant sprendimus kitose srityse, ir, kai reikia, pasiūlo jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. 2.
tikroje srityje, kai į teismą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo kreipiasi Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Peržiūrint teismo sprendimą, mutatis mutandis taikomos šiame skyriuje nustatytos taisyklės. 3. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. 4. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, gali priimti šiuos sprendimus:
1) palikti galioti peržiūrimą teismo sprendimą;
2) pakeisti peržiūrimą teismo sprendimą, pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir nustatyti sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą;
3) pakeisti peržiūrimą teismo sprendimą ir nustatyti naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą ir sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą;
4) panaikinti peržiūrimą teismo sprendimą ir pasiūlyti asmeniui sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;
5) panaikinti peržiūrimą teismo sprendimą. 25 . Teismui nagrinėjant šio straipsnio 1 dalyje šiame straipsnyje nurodytas bylas, būtina, kad neveiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui atstovautų advokatas. Jeigu neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo neturi advokato, teiksiančio jam teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančiai institucijai apie tai, kad šiam asmeniui būtinas advokatas.“
skirsnio pakeitimas Pakeisti XXVIII skyriaus trečiąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip: „ TREČIASIS skirsnis BYLOS DĖL Fizinio Asmens pripažinimO ribotai veiksniu
Pareiškimo turinys Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios , kad asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje , gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba . Šiame pareiškime turi būti nurodytos sritys, kuriose pareiškėjas siūlo pripažinti asmenį ribotai veiksniu. “471 straipsnis. Pasirengimas bylai Jeigu yra šio Kodekso 470 straipsnyje numatytų duomenų apie fizinio asmens piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis psichikos sutrikimą , turintį įtakos asmens gebėjimui iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, teismas, rengdamas bylą nagrinėti, asmens sveikatos būsenai nustatyti nutartimi paskiria teismo ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Šia ekspertize siekiama nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje arba pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje. Be to, teismas kreipiasi į neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigą prašydamas pateikti duomenis apie asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje, pateiktus išankstinius nurodymus.
Šiuo atveju neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre esantys duomenys apie asmens pateiktą išankstinį nurodymą perduodami teismui Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. 472 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu nagrinėjama laikantis šio Kodekso
pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimo metu nustatoma, kad šis asmuo dėl psichikos sveikatos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pareiškėjo prašymu ar savo iniciatyva gali turi aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo asmenį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje . Šiuo atveju asmeniui teismas gali taikyti šio Kodekso 467 straipsnio 4 dalyje numatytas priemones. Be to, teismas turi išspręsti šio Kodekso 466 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus klausimus. Kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. 473 straipsnis. Teismo sprendimas
asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje arba pareiškimą atmeta. Priėmęs sprendimą pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje, t eismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą.
Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje, tačiau asmeniui reikalinga pagalba priimant sprendimus, pasiūlo asmeniui sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus ir tai nurodo sprendime. 2. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad asmuo dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas priima sprendimą asmenį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ir nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą . Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir kad taip pat yra pagrindas pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nustato baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą ir sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą. 3. Bylinėjimosi dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų. Už teismo paskirtas ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 4. Teismo sprendimas sprendimu, kuriuo asmuo pripažįstamas pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje, yra pagrindas šiam asmeniui paskirti rūpintoją. Rūpybos šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka gali būti išsprendžiami ir rūpybos nustatymo ar rūpintojo šiam asmeniui paskyrimo klausimai sprendžiami šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka . 5. Teismo sprendimą turi teisę apskųsti dalyvaujantys byloje asmenys, tarp jų ir pats ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo. 474 straipsnis. Teismo sprendimo panaikinimas 1.
Išnykus aplinkybėms, dėl kurių fizinio asmens veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, bylą išnagrinėjęs teismas pagal paties asmens, jo rūpintojo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir pripažinti fizinį asmenį veiksniu. 2. Jeigu pripažinto ribotai veiksniu tam tikroje srityje fizinio asmens sveikatos būklė labai pablogėja ir dėl šio sveikatos būklės pablogėjimo jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti , bylą išnagrinėjęs teismas pagal asmens rūpintojo ar šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir fizinio asmens pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje pakeisti į jo pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje . Šiuo atveju mutatis mutandis taip pat taikomos šio Kodekso 473 straipsnio 2 dalies nuostatos. “
Pakeisti 482 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jeigu yra galimybė, – teismo nutartis, patvirtinanti vaiko tėvų, o
jei vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs šioje srityje , – jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) sutikimą įvaikinti, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;“. 18 straipsnis. 488 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 488 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vaiko tėvai, o jeigu jie yra nepilnamečiai ar neveiksnūs
šioje srityje , – jų tėvai arba globėjai (rūpintojai), vaiko globėjas (rūpintojas) rašytinį sutikimą įvaikinti, įformintą pareiškimu, paduoda apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą arba pagal vaiko, dėl kurio duodamas sutikimas, gyvenamąją vietą. Vaiko tėvai, kurių veiksnumas šioje srityje yra apribotas, sutikimą įvaikinti paduoda kartu su rūpintojo sutikimu. “ 2.
Pakeisti 488 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) duomenys apie vaiko tėvų amžių ar sveikatos būklę, jeigu jie yra
nepilnamečiai ar neveiksnūs šioje srityje ;“. 19 straipsnis. 489 straipsnio pakeitimas Pakeisti 489 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tėvai, globėjai (rūpintojai) gali atšaukti savo duotą sutikimą įvaikinti. Jei
sutikimas įvaikinti nepilnamečių ar neveiksnių šioje srityje tėvų vaiką buvo duotas jų tėvų ar globėjų (rūpintojų), tai, kai vaiko tėvai tampa pilnamečiai s ar veiksn iais ūs šioje srityje , sutikimas įvaikinti netenka galios. Pareiškimas dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo paduodamas tam teismui, kuris patvirtino sutikimą įvaikinti.“
Pakeisti 491 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos dėl globos
(rūpybos) nustatymo nepilnamečiams asmenims bei pilnamečiams asmenims, kurie teismo sprendimu yra pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje ar ribotai veiksniais tam tikroje srityje , taip pat bylos dėl rūpybos nustatymo veiksniems asmenims.“
Pakeisti 493 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jei neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas pagal globos ir rūpybos institucijos prašymą ar savo iniciatyva paskiria turto administratorių. Šiuo administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo.“
Pakeisti 496 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimų ir nutarčių dėl globos ir rūpybos nustatymo ir panaikinimo asmenims, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje arba kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas, nepilnamečiams nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, kuriems atimta ar apribota teisė savarankiškai disponuoti savo pajamomis ir turtu, taip pat nuo sprendimų ir nutarčių dėl globėjo ar rūpintojo šiems asmenims paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų įsiteisėjimo privalo šių sprendimų ir nutarčių duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 505 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 505 straipsnis. Teismo pareiga inicijuoti bylos dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam tam tikroje srityje ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui nagrinėjimą
tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl globos ar rūpybos šiam asmeniui nustatymo, globėjo ar rūpintojo toje srityje paskyrimo nagrinėjimą. 2. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , jeigu šis asmuo yra gydymo, auklėjimo ar globos ir rūpybos institucijoje, privalo savo iniciatyva nustatyti šiam asmeniui globą ar rūpybą toje srityje . 3. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , jeigu šis asmuo nėra gydymo, auklėjimo ar globos ir rūpybos institucijoje, privalo savo iniciatyva nustatyti šiam asmeniui globą ar rūpybą ir paskirti globėją ar rūpintoją toje srityje .“
506 straipsnio pakeitimas Pakeisti 506 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 506 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam tam tikroje srityje ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui
1Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , tą pačią dieną nutartimi paveda globos ir rūpybos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui duomenis, būtinus bylai išnagrinėti. 2.
2Globos ir rūpybos institucija raštu pateikia teismui išvadą, kurioje nurodo:
rūpintojo paskyrimo reikalingumą;
kandidatūra; nurodomi duomenys apie jį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, darbovietė, šeiminė ir turtinė padėtis, sveikatos būklė, giminystės ryšys ir santykiai su pripažintu neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje asmeniu, moralinės ir kitokios savybės, jo galimybė įgyvendinti globėjo ar rūpintojo pareigas), taip pat kitos turinčios reikšmės aplinkybės; nurodoma neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens nuomonė dėl globėjo ar rūpintojo kandidatūros;
asmens sutikimas ir sveikatos būklės pažyma, išduota sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), globos ir rūpybos institucijos rašte tai turi būti nurodoma bei rekomenduojama paskirti šio turto administratorių. 3. Jeigu reikalinga skirti globėją ar rūpintoją, teismas išreikalauja duomenis apie asmens, rekomenduojamo paskirti globėju ar rūpintoju, teistumą ir administracinės teisės pažeidimus. 4. Jeigu, nagrinėdamas bylą dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo paskyrimo neveiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui, teismas pripažįsta, kad būtina, kad šiam asmeniui atstovautų advokatas, o neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo advokato, teiksiančio jam teisinę pagalbą, neturi, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančiai institucijai apie tai, kad šiam asmeniui būtinas advokatas. 5.
asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , įsiteisėjimo.“
1Pakeisti 507 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„507 straipsnis. Bylos dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar
rūpintojo paskyrimo neveiksniam tam tikroje srityje ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui nagrinėjimas “. 2. Pakeisti 507 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Byla teismo posėdyje nagrinėjama nedelsiant po sprendimo, kuriuo asmuo
pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , įsiteisėjimo.“
3Pakeisti 507 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Byla dėl globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo ar
rūpintojo paskyrimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apie bylos nagrinėjimą pranešama globos ir rūpybos institucijai, asmeniui, pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , asmeniui, rekomenduojamam skirti globėju ar rūpintoju toje srityje , kitiems suinteresuotiems bylos baigtimi asmenims. Byla nagrinėjama būtinai dalyvaujant asmeniui, pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, globos ir rūpybos institucijos atstovui, kuris duoda išvadą teisme, ir asmeniui, kurį rekomenduojama skirti globėju ar rūpintoju. Neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo turi teisę teismo posėdyje išdėstyti savo nuomonę dėl globėjo ar rūpintojo kandidatūros, jeigu tai galima atsižvelgiant į jo sveikatos būklę. Teismas gali pripažinti būtinu asmens, pripažinto neveiksniu ar ribotai veiksniu, dalyvavimą teismo posėdyje .
Kai neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažinto fizinio asmens dėl sveikatos būklės, patvirtintos asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvada, negalima iškviesti ir apklausti teisme, byla gali būti nagrinėjama šiam asmeniui nedalyvaujant. Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, gali pripažinti, kad būtina, kad neveiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui atstovautų advokatas.“
1Pakeisti 508 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam tam tikroje srityje ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui išsprendžiamas teismo nutartimi.“
: „3. Jei neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių.“
Pakeisti 538 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Neveiksnaus šioje srityje sutuoktinio interesais prašymą dėl santuokos nutraukimo gali paduoti jo globėjas, prokuroras arba globos ir rūpybos institucija.“
1Pakeisti 582 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai
pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos dėl teismo leidimo pratęsti asmens priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio eiga nefiksuojama.“
2Papildyti 582 straipsnį nauja 5 dalimi:
„ 5.
Teismui nagrinėjant bylą dėl teismo leidimo pratęsti asmens priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą arba bylą dėl teismo leidimo pratęsti asmens būtinąjį hospitalizavimą ir (ar) būtinąjį izoliavimą, būtina, kad asmeniui, kurio priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą arba būtinąjį hospitalizavimą ir (ar) būtinąjį izoliavimą prašoma pratęsti, atstovautų advokatas. “
dalimis. 29 straipsnis. 628 straipsnio pakeitimas Pakeisti 628 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vykdomoji byla sustabdoma, kol po skolininko (išieškotojo) mirties
ar juridinio asmens reorganizavimo (likvidavimo) atsiras jo teisių perėmėjas, neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui bus paskirtas globėjas arba išnyks kitos aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta.“
Pakeisti 789 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai gali nagrinėti bylas dėl
fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , paskelbimo mirusiu ar pripažinimo nežinia kur esančiu, jeigu šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės, bet jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.“
Pakeisti 810 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta
apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni tam tikroje srityje ar jos veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas
galimybės;“. 32 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m.
sausio 1 d. 2.
įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2014-04-11 Nr. XIIP-1657 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tikslintinos, nes neaišku, kokia „ši sritis“ turima omenyje. Pastebėtina, kad straipsnyje nustatomos turto administratoriaus paskyrimo taisyklės. 2. Projekto 39 straipsnyje dėstomos CPK 628 straipsnio 1 dalies nuostatos tikslintinos, nes neaišku, kokia „ši sritis“ turima omenyje. Pastebėtina, kad straipsnyje reglamentuojami vykdomosios bylos sustabdymo terminai. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė
2015-03-23 Nr. XIIP-1657(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Svarstytina galimybė tobulinti projekto 1 straipsnį, atsižvelgiant į šio projekto 15 straipsnyje dėstomas kodekso 469 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-1656(2)) 5 straipsnyje dėstomas Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teisės kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo pripažintas neveiksniu. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo : Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Juozas Bernatonis, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Teisingumo viceministras Julius Pagojus, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos vystymo sk. patarėja Reda Gabrilavičiūtė, Sveikatos apsaugos ministerijos Epidemiologinės priežiūros sk. vedėja Loreta Ašoklienė, vyr. specialistė Nerija Kuprevičienė, Valstybinės psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė, Generalinės prokuratūros prokuroras Kęstutis Vagneris. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-11)21
Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies nuostatos tikslintinos, nes neaišku, kokia „ši sritis“ turima omenyje. Pastebėtina, kad straipsnyje nustatomos turto administratoriaus paskyrimo taisyklės. Pritarti Siūlytina vietoj žodžių „šioje srityje“ įrašyti žodžius „tam tikroje srityje“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-11)29
2.
Projekto 39 straipsnyje dėstomos CPK 628 straipsnio 1 dalies nuostatos tikslintinos, nes neaišku, kokia „ši sritis“ turima omenyje. Pastebėtina, kad straipsnyje reglamentuojami vykdomosios bylos sustabdymo terminai. Pritarti Siūlytina vietoj žodžių „šioje srityje“ įrašyti žodžius „tam tikroje srityje“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
Įstatymo projekto (CPK) pakeitimai neužtikrina reikalavimų dėl būtino asmens dalyvavimo procese (kad tai taptų taisykle), kadangi išlieka neapibrėžta sąvoka „dėl sveikatos būklės“, kuria iki šiol teismai labai dažnai
„pasinaudodavo“ asmeniui nekviesti į teismo posėdį ir nepranešti apie jį. Dar
daugiau, įstatymo projekte (CPK 464 str. 2 d.) nurodoma, kad galima nagrinėti bylą asmeniui nedalyvaujant, netgi jeigu jam nėra įteikiami teismo dokumentai. Tai pažeidžia asmens teisę būti asmeniškai išklausytam kiekviename procese, kuris galėtų turėti įtakos jo teisiniam veiksnumui. Pabrėždamos neįgaliųjų asmenų teises, mūsų atstovaujamos nevyriausybinės organizacijos yra pasirengusios bendradarbiauti tobulinant teisinio veiksnumo institutą Lietuvoje, atsižvelgiant į tarptautinius reikalavimus bei geriausias praktikas. Nepritarti Įstatymo projektu Nr. XIIP-1657 keičiamo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 464 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tik tais atvejais , kai fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, dėl sveikatos būklės, patvirtintos asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvada, negalima iškviesti ir apklausti teisme ar įteikti jam teismo dokumentų, byla gali būti nagrinėjama šiam asmeniui nedalyvaujant.
Taigi, byla būtų nagrinėjama asmeniui nedalyvaujant tik išimtiniais atvejais, kai asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėtų (nesugebėtų dėl sveikatos būklės) dalyvauti teismo posėdyje. Tačiau tai nepaneigia siekio, kad asmuo turi būti išklausytas. Klausymų metu atkreiptas dėmesys į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas nepaneigia svarbiausio siekio, kad asmuo turi būti išklausytas ir atvejai, kada tai neįmanoma būtų itin kraštutiniai. Ta kryptimi turi vykti teisėjų mokymai ir praktika. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisėjų taryba (2014-05-27) * Pagal Projekte siūlomą įtvirtinti reguliavimą kiekvienoje byloje , kurioje bus sprendžiamas klausimas dėl asmens neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo, panaikinimo turės būti atliekama teismo psichiatrijos ekspertizė. Atsižvelgiant į tai, kad, esant dabartiniams ekspertizių poreikiams, ekspertizės atliekamos vidutiniškai per 5 mėnesius, priėmus įstatymų projektus, siekiant užtikrinti įstatymų projektų tikslų įgyvendinimą , turi būti numatytos ir įgyvendintos priemonės, kurios užtikrins spartesnį ekspertizių atlikimą, ypač įvertinant prognozuotiną didelį bylų, kuriose tokia ekspertizė būtina, skaičiaus padidėjimą. Atsižvelgti Pažymėtina, kad Komitetas nutarė atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį į tai, kad priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymą (projektas reg.
Nr.XIIP-1656(2)) ir lydimuosius įstatymus, jų įgyvendinimui reikės numatyti lėšas tiek 2016, tiek 2017 metų valstybės biudžetuose. 2. Teisėjų taryba
psichiatrijos ekspertizių poreikį, atkreipiame dėmesį ir į būtinybę tobulinti esamą psichiatrijos ekspertizių apmokėjimo tvarką ir pakeisti CPK 468 straipsnio 3 dalyje (2 Projekto 19 straipsnis) ir 473 straipsnio 3 dalyje (2 Projekto 25 straipsnis) įtvirtintą reguliavimą, nustatantį apmokėjimo už psichiatrijos ekspertizes tvarką. Šiuo metu už psichiatrijos ekspertizes pagal teismų pateiktas iš ekspertizes atliekančių įstaigų gautas sąskaitas apmoka Nacionalinė teismų administracija (toliau — Administracija). Esama apmokėjimo tvarka neleidžia tinkamai planuoti biudžeto lėšų poreikį, o tuo pačiu užtikrinti tam skiriamų lėšų pakankamumą. To pasekmė - ekspertizių apmokėjimui Administracijai 2012-2013 m. skirta per mažai lėšų, jos skirtos ne pagal ekspertizių kiekį, kurį iš anksto sunku prognozuoti. Svarbu pažymėti, kad, įvertinus esamą reguliavimą, aptariamas ekspertizes teismai privalo skirti, taigi jų skaičiaus teismas iš esmės negali įtakoti. Pažymėtina ir tai, kad esama apmokėjimo tvarka sukelia su mokėjimų už atliktas ekspertizes administravimu susijusią administracinę naštą teismams, Administracijai bei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Siekiant išvengti aukščiau nurodytų negatyvių esamo teisinio reguliavimo pasekmių, siūlytina numatyti, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliekamų ekspertizių atlikimas būtų apmokamas tiesiogiai šiai tarnybai skiriamomis lėšomis, o už privačių ekspertų paslaugas apmokėtų teismai iš jiems skirtų biudžeto asignavimų. Pažymėtina, kad toks reguliavimas atitiktų šiuo metu esančią ekspertizių baudžiamosiose bylose apmokėjimo tvarką. Siūlytina CPK
Projekto 25 straipsnis) ir 478 straipsnio 2 dalį papildyti trečiu sakiniu:
„Ekspertizės, kurios atliekamos Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje
prie Sveikatos apsaugos ministerijos dirbančių ekspertų, apmokamos šiai tarnybai skirtomis valstybės biudžeto lėšomis.“ Nepritarti Svarstytinas apmokėjimo už teismo paskirtas ekspertizes, numatytas CPK 468 straipsnio 3 dalyje ir 473 straipsnio 3 dalyje, tvarkos keitimas, tačiau tai nėra Įstatymo projekto XIIP-1657 ar CPK reguliavimo dalykas, kadangi už teismo paskirtas ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
siūlomą įtvirtinti reguliavimą kiekvienoje byloje, kurioje bus sprendžiamas klausimas dėl asmens neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo ar panaikinimo turės būti atliekama teismo psichiatrijos ekspertizė. Galima prognozuoti, kad teismo psichiatrinių ekspertizių poreikis itin padidės.
Šiuo metu tokios ekspertizės atliekamos vidutiniškai per 5 mėnesius, o priėmus įstatymų projektus, šis laikotarpis, nesiėmus jokių specialių priemonių, dar pailgės, kas sąlygos ir bendrųjų civilinių bylų nagrinėjimo terminų pailgėjimą. Šiuo metu už psichiatrijos ekspertizes pagal teismų pateiktas iš ekspertizes atliekančių įstaigų gautas sąskaitas apmoka Nacionalinė teismų administracija, kuriai skiriama per mažai lėšų ekspertizėms apmokėti. Be to, teismai neturi galimybės planuoti psichiatrinių ekspertizių poreikio, nes negali numatyti, kiek tokių pareiškimų bus gauta. Atsiranda trintis tarp teismų, Nacionalinės teismų administracijos bei Valstybines teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl ekspertizių atlikimo ir jų apmokėjimo. Siūlome numatyti (kaip ir baudžiamajame procese), kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliekamų ekspertizių atlikimas būtų apmokamas tiesiogiai šiai tarnybai skiriamomis lėšomis, o už privačių ekspertų paslaugas apmokėtų teismai iš jiems skirtų biudžeto asignavimų arba įstatyme numatytais atvejais - proceso šalys. Nepritarti Žr. Teisėjų tarybos pastabos, nurodytos lentelės 2 punkte, įvertinimą. 4. Teisėjų taryba (2014-05-27)15
Projekto 20 straipsniu keičiamo CPK 469 straipsnio 1 dalyje siūloma įpareigoti teismą teikti Komisijoms informaciją apie pareiškimų dėl sprendimo, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo priėmimą. Įvertinant tai, kad pagal
susijusius klausimus pagal kompetenciją nagrinės rečiau nei vieną kartą per metus, o į teismą šiuo laikotarpiu gali būti kreipiamasi neribotą skaičių kartų, toks reguliavimas laikytinas neefektyviu, nepagrįstai apsunkinančių teismų darbą bereikalingais informacinio pobūdžio įpareigojimais.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina tobulinti teisinį reguliavimą, nustatant Komisijų pareigą kreiptis į teismus su prašymu pateikti atitinkamą informaciją prieš pradedant nagrinėti su asmens neveiksnumu susijusius klausimus. Nepritarti Siūloma CPK 469 straipsnio 1 dalies nuostata yra būtina, siekiant užtikrinti efektyvų Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisijų darbą. Siekiant komisijai sudaryti sąlygas žinoti, ar per Įstatymo projekte Nr. XIIP-1656 numatytą terminą į teismą nesikreipė tokią teisę turintys subjektai, Įstatymo projekte XIIP-1657 yra įtvirtinama procesinė taisyklė, kad, priėmęs CK ir CPK nurodytų asmenų pareiškimą, teismas apie tokio pareiškimo priėmimą informuoja neveiksnaus tam tikroje srityje asmens, dėl kurio gautas pareiškimas teisme, gyvenamosios vietos savivaldybėje sudarytą komisiją. Be to, abejotina, ar iš tiesų, kaip teigia pastabos teikėjai, praktikoje labai dažnai kreipiamasi į teismą dėl to paties neveiksnaus asmens pripažinimo veiksniu. 5. Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija (2014-05-22)15
Įstatymo projekto Nr. XIIP-1657 20 straipsniu keičiamo CPK 469 straipsnio 1 dalyje siūloma įpareigoti teismą teikti Komisijoms informaciją apie pareiškimų dėl sprendimo, kuriuos asmuo buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo priėmimą. Įvertinant tai, kad pagal Įstatymo projektu Nr.
siūlomą įtvirtinti reguliavimą Komisijos su asmens veiksnumu susijusius klausimus pagal kompetenciją nagrinės rečiau nei vieną kartą per metus, o į teismą šiuo laikotarpiu gali būti kreipiamasi neribotą skaičių kartų, toks reguliavimas laikytinas neefektyviu, nepagrįstai apsunkinančių teismų darbą bereikalingais informacinio pobūdžio įpareigojimais. Siūlome pavesti Komisijoms pareigą kreiptis į teismus prašant pateikti atitinkamą informaciją prieš pradedant nagrinėti su asmens neveiksnumu susijusius klausimus. Nepritarti Žr. Teisėjų tarybos pastabos, nurodytos lentelės 4 punkte, įvertinimą. 6. Teisėjų taryba (2014-05-27)15
aišku, kodėl Projekto 20 straipsniu keičiamo CPK 469 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims nesuteikiama teisė kreiptis į teismą su prašymu nustatyti naują sričių, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu, sąrašą. Pastebėtina, kad tokio sprendimo galimybė numatyta 2 Projekto 20 straipsniu keičiamo CPK 469 straipsnio 4 dalies 3 punkte. Nepritarti Keičiamo CPK 469 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, kad visi šioje dalyje numatyti sprendimai gali būti priimami nagrinėjant šiame straipsnyje nurodytas bylas, taigi ir bylas, kurias inicijavo CPK 469 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. 7. Teisėjų taryba (2014-05-27)15
nepagrįsta vertintina Projekto 20 straipsniu keičiamo CPK 469 straipsnio 4 dalies
priimti sprendimo dėl naujo sričių, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu, sąrašo. Nepritarti Keičiamo CPK 469 straipsnio 4 dalies 3 punkte aiškiai nurodyta, kad teismas gali priimti atskirą sprendimą ir jame nustatyti naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. 8. Teisėjų taryba (2014-05-27)16
26.
Nėra aišku, kodėl pagal Projekto 26 straipsniu keičiamo CPK 474 straipsnio 1 dalį teismui nėra suteikiama kompetencija priimti sprendimą dėl naujo sričių, kuriose asmuo pripažintas ribotai veiksniu, sąrašo. Nepritarti Keičiamo CPK 474 straipsnio 1 dalis kartu su 2 dalimi apima ir atvejus, kai asmuo būtų pripažįstamas ribotai veiksniu naujose srityse, kadangi asmuo buvusiose srityse būtų pripažįstamas veiksniu. 9. Teisėjų taryba (2014-05-27) * Apibendrindama aukščiau pateiktas pastabas, Teisėjų taryba pažymi, kad įstatymų projektai neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto teisėkūros aiškumo principo, pagal kurį teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Nors įstatymų projektų rengėjai ir pažymi, kad įstatymų projektai rengti, siekiant užtikrinti 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą, kad, kaip numatyta Aiškinamajame rašte, visos priemonės, susijusios su veiksnumo įgyvendinimu, būtų orientuotos į veiksmingų garantijų suteikimą, pasiūlytas teisinis reguliavimas negali būti vertinamas kaip veiksmingų garantijų suteikimas ir gali lemti situacijas, priešingas Įstatymų projektais siekiamiems tikslams. Nepritarti Įstatymų projektai atitinka teisėkūros aiškumo principą, ypač atsižvelgiant į tai, kad teisės aktų nuostatos turi būti taikomos sistemiškai. 10. Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija (2014-05-22) * Be to, Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija mano, kad projektų rengėjai pernelyg optimistiškai vertino, kiek biudžeto lėšų prireiks teismams, kad tinkamai įgyvendintų šiuos įstatymų projektus. Šiuo metu teismuose per metus išnagrinėjama iki 300 000 civilinių bylų. Nacionalinės teismų administracijos nuomone dėl šių įstatymų įgyvendinimo teismuose civilinių bylų skaičius gali padidėti iki 25 000 bylų per metus, t.y. maždaug 8,4 procento.
Toks darbo krūvio padidėjimas bus nepakeliamas teismų sistemai, kuri pagal esamus išteklius ir taip dirba virš savo galimybių. Įvertinus ne kartą išsakytą vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių pozicijas, kad teisėjų skaičius Lietuvoje yra pakankamai didelis ir didinamas nebus, būtina papildomai finansuoti teisėjų padėjėjų etatus. Jei vienas teisėjas per metus išnagrinėja iki 500 civilinių bylų, o vieno teisėjo techninį darbą galėtų atitikti dviejų teisėjo padėjėjų darbas, būtina papildomai finansuoti apie 100 teisėjų padėjėjų pareigybių, o tam reikėtų ne mažiau 4
psichiatrinių ekspertizių apmokėjimo tvarkos, Nacionalinei teismų administracijai ir teismams papildomai reiktų apie 10 000 000 litų teismo psichiatrinių ekspertizių išlaidoms. Išaugs ir teismų kanceliarinės, logistinės, techninių darbuotojų darbo apmokėjimo išlaidos. Atsižvelgti Įstatymų projektų rengėjai, Įstatymų projektų aiškinamajame rašte teikdami duomenis dėl biudžeto lėšų poreikio teismams, vadovavosi būtent Nacionalinės teismų administracijos teiktais duomenimis. Komitetas nutarė atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį į tai, kad priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymą (projektas reg. Nr.XIIP-1656(2)) ir lydimuosius įstatymus, jų įgyvendinimui reikės numatyti lėšas tiek 2016, tiek 2017 metų valstybės biudžetuose. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra . 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra . 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra . 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9.
9Komiteto paskirti pranešėjai:
Vytautas Gapšys, Vilija Aleknaitė Abramikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas