919 Įstatymo projektas Civilinio kodekso pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Seimas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas XIIP-1656(2) 2015-01-16 Priimtas teisės aktas

Lithuania · XIIP-1656 · 2015-01-16 · Priimtas · LT_SEIMAS

Authoritative source — the official register ↗.

In our system

The bill's progress, sponsors and the act it amends →

Papers in this file

  1. Lyginamasis variantas · 2014-04-02
  2. Lyginamasis variantas · 2015-01-16
  3. Lyginamasis variantas · 2015-01-16
  4. Teisės departamento išvada · 2014-04-02
  5. Teisės departamento išvada · 2015-01-16
  6. Komiteto išvada · 2015-01-16

Lyginamasis variantas

2014-04-02 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO KODEKSO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2014 m.                             d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 1.16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1.16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „

4. Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos

Respublikoje, pripažįstami neveiksniais tam tikrose srityse ar ribotai veiksniais tam tikrose srityse ir jiems teikiama pagalba priimant sprendimus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“

2 straipsnis. 1.84 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1.84 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.84 straipsnis. Neveiksnaus fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu

1. Nepilnamečio iki keturiolikos metų sudarytas sandoris negalioja, išskyrus

smulkius buitinius sandorius, kuriuos pagal šį kodeksą ir kitus įstatymus nepilnamečiai iki keturiolikos metų gali sudaryti savarankiškai. 2. Fizinio asmens, kuris dėl psichikos sutrikimo įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės , toje srityje sudarytas sandoris negalioja. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais, be šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytų pasekmių, veiksnioji šalis privalo atlyginti antrajai šaliai šios turėtas išlaidas, taip pat jos turto netekimą ar sužalojimą, jeigu veiksnioji šalis žinojo arba turėjo žinoti, kad antroji šalis yra neveiksni šioje srityje . 4. Ieškinį dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens atstovai pagal įstatymą ir prokuroras. Jeigu sandoris yra naudingas neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui, jo atstovas pagal įstatymą įstatymų nustatyta tvarka sandorį gali patvirtinti.“

3 straipsnis. 1.85 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1.85 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 1.85 straipsnis.

Alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiaujančio fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu Ribotai veiksnaus fizinio asmens ir fizinio asmens, kuris sprendimus tam tikroje srityje priima su pagalba, be pagalbos sudarytų sandorių pripažinimas negaliojančiais

„4) jeigu neveiksniam ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui nepaskirtas globėjas ar rūpintojas;“. 5 straipsnis. 2.10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2.10 straipsnis. Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje

2. Teismas

sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo globėjas. Globėjo teises ir pareigas nustato šio kodekso trečiosios knygos normos. 3. Jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu toje srityje . Įsiteisėjus teismo sprendimui, tokiam asmeniui nustatyta globa panaikinama toje srityje pasibaigia . 4. Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu. Ne dažniau kaip kartą per vienus metus kreiptis į teismą dėl pripažinimo veiksniu turi teisę ir fizinis asmuo, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Vienų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos. Vėlesni vienų metų terminai pradedami skaičiuoti nuo paskutinio teismo sprendimo, kuriuo buvo sprendžiamas asmens veiksnumo klausimas, įsiteisėjimo dienos. 5. Kai asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, teisės aktuose nustatytos neveiksnumo teisinės pasekmės kyla tik toje srityje. “6 straipsnis. Kodekso papildymas 2.101 straipsniu Papildyti Kodeksą 2.101 straipsniu: „

2.101

straipsnis. Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimas

1. Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma nepriklausoma Neveiksnaus asmens būklės

peržiūrėjimo komisija (toliau – Komisija), kuri peržiūri neveiksnaus asmens būklę ir priima sprendimą dėl tikslingumo kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo. Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisijų nuostatus tvirtina Vyriausybė. 2.

2. Komisija savo iniciatyva peržiūri neveiksnaus asmens būklę, jei per vienus

metus nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos šio Kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys arba neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo  nesikreipia dėl teismo priimto sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje panaikinimo. Neveiksnaus tam tikroje srityje asmens būklę peržiūri Komisija, sudaryta savivaldybėje, kurioje gyvena neveiksnus tam tikroje srityje asmuo. 3. Komisija savo veikloje vadovaujasi nešališkumo, nepriklausomumo, kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo, veiksnumą ribojančių priemonių individualizavimo ir pagrįstumo principais. Peržiūrėdama neveiksnaus asmens būklę Komisija turėtų išklausyti neveiksnaus asmens nuomonę. Jei Komisijai kyla abejonių dėl kreipimosi į teismą tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, naudai. 4. Komisija sudaroma iš penkių narių savivaldybės tarybos sprendimu. Jei du iš penkių Komisijos narių nusprendžia, kad yra tikslinga kreiptis į sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje priėmusį teismą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo, laikoma, kad yra priimtas Komisijos sprendimas kreiptis į teismą. Komisijos priimti sprendimai neturi įtakos šio Kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų arba neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens teisei kreiptis į teismą dėl neveiksnaus asmens pripažinimo veiksniu. 5. Komisijos narių darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. “

7 straipsnis. 2.11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2.11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.11 straipsnis. Fizinių asmenų civilinio veiksnumo apribojimas tam tikroje srityje 1.

Fizinių asmenų civilinis veiksnumas gali būti apribotas teismo tvarka, jeigu jie piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikroje srityje, toje srityje gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje , jam yra nustatoma rūpyba. Rūpintojo teises ir pareigas nustato šio kodekso trečiosios knygos normos. 2. Asmuo, kurio veiksnumas apribotas, gali sudaryti sandorius dėl disponavimo turtu, taip pat atsiimti darbo užmokestį, pensiją ar kitų rūšių pajamas ir disponuoti jais tik turėdamas rūpintojo sutikimą, išskyrus smulkius buitinius sandorius. Be rūpintojo sutikimo asmuo, kurio veiksnumas apribotas, negali:

  • 1) skolinti ir skolintis pinigų, jeigu suma didesnė kaip du vidutiniai mėnesiniai

darbo užmokesčiai (bruto);

  • 2) garantuoti ar laiduoti už kitą asmenį;
  • 3) sudaryti savo turto perleidimo ar teisę į šį turtą suvaržančius sandorius;
  • 4) sudaryti arbitražinį susitarimą;
  • 5) pareikšti ieškinį, susijusį su ta jo civilinio veiksnumo dalimi, kur jo veiksnumas

apribotas;

  • 6) priimti arba atsisakyti priimti palikimą;
  • 7) sudaryti statinio (buto) statybos ar kapitalinio remonto rangos sutartį;
  • 8) sudaryti savo turto nuomos ar panaudos sutartį

. 2. Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą. Srityse, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, jis negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo. Jei tas pats asmuo yra pripažintas neveiksniu konkrečiose srityse, tose srityse, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, jis gali sudaryti sandorius ar kitaip veikti su globėjo sutikimu.

Tokiais atvejais neveiksnaus konkrečiose srityse fizinio asmens sandorių sudarymui mutatis mutandis taikomos šio kodekso nuostatos, reguliuojančios ribotai veiksnaus asmens sandorių sudarymą. Teismas negali apriboti asmens teisės kreiptis į teismą dėl riboto veiksnumo panaikinimo, dėl šio kodekso 2.25 ir 2.26 straipsniuose numatytų teisių įgyvendinimo ir teisės skųsti rūpintojo ar globėjo veiksmus. 3. Teismas gali nustatyti, kad rūpintojo sutikimas taip pat reikalingas sudaryti ir kitiems šio straipsnio 2 dalyje nenumatytiems sandoriams. 43 . Išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmens veiksnumas buvo apribotas tam tikroje srityje , teismas panaikina asmens veiksnumo apribojimą toje srityje . Įsiteisėjus teismo sprendimui, asmeniui nustatyta rūpyba panaikinama toje srityje pasibaigia . 54 . Pilnametis ribotai veiksnus asmuo asmeniškai atsako pagal savo sutartines ir nesutartines prievoles. 65 . Prašymą apriboti asmens civilinį veiksnumą tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu. Kreiptis į teismą dėl veiksnumo apribojimo panaikinimo turi teisę ir asmuo, kurio veiksnumas apribotas. 76 . Santykiams, susijusiems su neveiksnaus ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimu ir gynimu, mutatis mutandis taikomi šio kodekso trečiosios knygos VII dalies straipsniai. 7. Kai asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikroje srityje, teisės aktuose nustatytos riboto veiksnumo teisinės pasekmės kyla tik toje srityje. “

8 straipsnis. 2.111

straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.111 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.111 straipsnis.

Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras

1. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre registruojami asmenys, kurie

teismo tvarka pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje arba kurių civilinis veiksnumas apribotas tam tikroje srityje , nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų šio kodekso 2.8 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, šių asmenų globėjai ir rūpintojai, asmenys, kurie yra sudarę sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, pagalbą teikiantys asmenys, sritys, kuriose asmeniui teikiama pagalba priimant sprendimus, asmenų sudaryti išankstiniai nurodymai ir tvarkomi dėl jų teismo priimtų sprendimų duomenys apie ne veiksnumo ar veiksnumo apribojimo nustatymą , sritis, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu ir (ar) kuriose asmens veiksnumas apribotas, ir veiksnumo apribojimo arba neveiksnumo panaikinimą , taip pat duomenys apie sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus, pagalbos priimant sprendimus teikimo pasibaigimą ir išankstinius nurodymus . Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras yra neviešas valstybės registras. 2. Vadovaujančioji n N eveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaiga valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, šio registro tvarkymo įstaiga tvarkytoja

  • Centrinė hipotekos įstaiga. Registro duomenys tvarkomi Neveiksnių ir ribotai

veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. 3. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenys Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka teikiami tik turintiems įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą teisę šiuos duomenis gauti duomenų gavėjams jų tiesioginėms funkcijoms atlikti.“

9 straipsnis. 2.13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2.13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2.13 straipsnis. Neveiksnių fizinių asmenų nuolatinė gyvenamoji

vieta 1.

Neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama jo globėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu globėjas ir globotinis gyvena toje pačioje valstybėje. 2. Jeigu neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo gyvena kitoje valstybėje negu jo globėjas ir toje valstybėje yra neveiksnaus asmens asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras, laikoma, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje.“10 straipsnis. 2.25 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti

2.25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Fizinis asmuo neliečiamas. Be paties asmens (o asmeniui esant neveiksniam

šioje srityje

  • be jo atstovo pagal įstatymą) valios ir laisvo sutikimo su juo negali būti atliekami jokie moksliniai, medicinos bandymai ar tyrimai. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu.“
„2. Atlikti intervenciją į žmogaus kūną, pašalinti jo kūno dalis ar organus galima

tik asmens sutikimu. Sutikimas chirurginei operacijai turi būti išreikštas raštu. Jeigu asmuo yra neveiksnus šioje srityje , tokį sutikimą gali duoti jo globėjas, tačiau neveiksniam šioje srityje asmeniui kastruoti, sterilizuoti, jo nėštumui nutraukti, jį operuoti, jo organui pašalinti būtinas teismo leidimas. Toks sutikimas ar teismo leidimas nereikalingas būtino reikalingumo atvejais, siekiant išgelbėti asmens gyvybę, kai jai gresia realus pavojus, o pats asmuo negali išreikšti savo valios.“

11 straipsnis. 2.26 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 2.26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti

taip:

„3. Asmens psichinė būklė gali būti tiriama tik jo sutikimu arba teismo leidimu. Sutikimą atlikti neveiksnaus

šioje srityje asmens psichinės būklės tyrimą gali duoti jo globėjas arba teismas. Jeigu asmens gyvybei gresia realus pavojus, skubi psichiatrinė medicinos pagalba gali būti suteikta ir be asmens sutikimo.“

2. Pakeisti 2.26

straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.

Asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga turi psichikos sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip dvi paras. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus šioje srityje , sutikimą priverstinei jo hospitalizacijai, tačiau ne ilgiau kaip dvi paras, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus šioje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.“ 12 straipsnis. 2.114 straipsnio pakeitimas

„1) visi steigėjai buvo neveiksnūs šioje srityje arba nebuvo įstatymų nustatyto steigėjų minimumo;“. 2. Pakeisti 2.114 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Ieškinį dėl juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu gali paduoti juridinio asmens dalyvis ar neveiksnaus šioje srityje dalyvio globėjas, valdymo organai, taip pat prokuroras, gindamas viešą interesą.“

13 straipsnis. 2.132 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.132 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Atstovai gali būti tiek veiksnūs konkrečioje srityje asmenys, tiek ir juridiniai asmenys.“ 14 straipsnis. Kodekso papildymas 2.1371 straipsniu Papildyti Kodeksą 2.1371 straipsniu:
„ 2.1371 straipsnis. Išankstinis nurodymas

2. Išankstiniame

nurodyme asmuo gali:

  • 1) nurodyti

asmenis, kuriuos pageidauja, kad teismas skirtų jo globėjais arba rūpintojais, jei jis būtų pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje;

  • 2) nurodyti

asmenis, kurių teismas neturėtų skirti jo globėjais arba rūpintojais, jei jis būtų pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje;

  • 3) išreikšti

valią dėl gyvenamosios vietos (apgyvendinimo globos (rūpybos) institucijoje);

  • 4) nurodyti

konkretų asmenį, kuris spręstų klausimus dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo;

  • 5) pateikti

kitus nurodymus. 3. Išankstinis nurodymas turi būti notarinės formos ir yra registruojamas notariniame registre ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Vienas išankstinio nurodymo egzempliorius duodamas jį pateikusiam asmeniui, o kitas lieka jį patvirtinusioje įstaigoje. Informacija apie išankstinio nurodymo sudarymą ir jo turinį iki išankstinio nurodymo įsigaliojimo yra konfidenciali. 4. Išankstinis nurodymas įsigalioja, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje arba kuriuo asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikroje srityje, ir galioja išankstiniame nurodyme numatytą terminą. Kai išankstiniame nurodyme jo galiojimo terminas nenustatytas, jis galioja, kol panaikinamas teismo sprendimas, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba kuriuo asmuo pripažintas ribotai veiksniu tam tikroje srityje. 5. Kai išankstinis nurodymas įsigalioja, jo nuostatomis privalo vadovautis visi asmenys ir institucijos, atliekantys veiksmus dėl išankstinį nurodymą pateikusio asmens turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai dėl pasikeitusių aplinkybių vadovavimasis išankstiniu nurodymu aiškiai nebeatitinka jį pateikusio asmens interesų. Tai, kad išankstinis nurodymas nebeatitinka jį pateikusio asmens interesų, turi būti konstatuota teismo tvarka.

Į teismą dėl leidimo nesilaikyti išankstinio nurodymo turi teisę kreiptis visi suinteresuoti asmenys ar institucijos, kurie turi atlikti veiksmus dėl išankstinį nurodymą pateikusio asmens turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo. “

15 straipsnis. Kodekso papildymas 2.1372

straipsniu Papildyti Kodeksą 2.1372 straipsniu: „

2.1372

straipsnis. Išankstinių nurodymų registravimas

1. Lietuvos

Respublikos notarų ar konsulinių pareigūnų patvirtinti išankstiniai nurodymai registruojami Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. 2. Notarai ir konsuliniai pareigūnai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka pateikia Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui duomenis apie sudarytus, pakeistus ir panaikintus išankstinius nurodymus. 3. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre esantys duomenys apie sudarytą išankstinį nurodymą perduodami teismui, kai teismas kreipiasi spręsdamas klausimą dėl asmens veiksnumo apribojimo arba pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje. “

16 straipsnis. Kodekso papildymas 2.1373

straipsniu Papildyti Kodeksą 2.1373 straipsniu: „

2.1373

straipsnis. Išankstinio nurodymo panaikinimas, papildymas ir pakeitimas

1. Asmuo

turi teisę savo pateiktą išankstinį nurodymą bet kada pakeisti ar papildyti pateikdamas naują išankstinį nurodymą. Asmuo turi teisę savo pateiktą išankstinį nurodymą bet kada panaikinti. 2. Vėliau pateiktas išankstinis nurodymas panaikina visą pirmesnį išankstinį nurodymą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau pateiktam išankstiniam nurodymui. 3. Asmuo gali panaikinti savo išankstinį nurodymą, paduodamas pareiškimą pateikto išankstinio nurodymo saugotojui arba išankstinį nurodymą patvirtinusiai įstaigai. Pareiškimas turi būti notarinės formos. “

17 straipsnis. 2.147 straipsnio

pakeitimas 1.

Pakeisti 2.147 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui ar pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu srityje, kurioje suteiktas įgaliojimas , arba nežinia kur esančiu;“. 2. Pakeisti 2.147 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) mirus fiziniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, ar pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu srityje, kurioje suteiktas įgaliojimas, arba nežinia kur esančiu.“

18 straipsnis. 3.15

straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.15 straipsnis. Veiksnumas 1. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje , negali sudaryti santuokos. 2. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negali sudaryti santuokos be rašytinio rūpintojo sutikimo. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą sudaryti santuoką gali duoti teismas. 23 . Jeigu paaiškėja, kad yra iškelta byla dėl vieno iš ketinančių susituokti asmenų pripažinimo neveiksniu šioje srityje , santuokos registracija turi būti atidėta iki teismo sprendimo iškeltoje byloje įsiteisėjimo.“

19 straipsnis. 3.38 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 3.38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „

3. Santuoka, sudaryta pažeidžiant šio kodekso 3.15 straipsnyje nustatytą santuokos

sudarymo sąlygą, gali būti pripažinta negaliojančia pagal neveiksnaus šioje srityje sutuoktinio globėjo, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens rūpintojo, prokuroro arba bet kurio kito asmens, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti santuoka, ieškinį.“

20 straipsnis. 3.48 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 3.48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 3.48 straipsnis.

Privalomas globos (rūpybos) institucijų dalyvavimas Kai nagrinėjamos bylos dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, globos (rūpybos) institucijos arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, jeigu vienas ar abu sutuoktiniai yra nepilnamečiai arba teismo sprendimu pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais šioje srityje , privalo dalyvauti nagrinėjant tokias bylas ir pateikti išvadą, ar santuokos pripažinimas negaliojančia nepažeis šių asmenų ir jų vaikų teisių ir interesų.“ 21 straipsnis. 3.51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.51 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje .“

22 straipsnis. 3.55 straipsnio pakeitimas

„2) vienas sutuoktinis pripažintas teismo sprendimu neveiksniu po santuokos sudarymo vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu šioje srityje ;“. 2. Pakeisti 3.55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Neveiksnaus šioje srityje sutuoktinio interesais prašymą dėl santuokos nutraukimo gali paduoti jo globėjas, prokuroras arba globos ir rūpybos institucija. Ribotai veiksnus šioje srityje sutuoktinis prašymą dėl santuokos nutraukimo gali paduoti su rūpintojo sutikimu.

“ 23 straipsnis. 3.58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3.58 straipsnis. Privalomas globos (rūpybos) institucijos dalyvavimas Jeigu vienas sutuoktinis yra neveiksnus arba ribotai veiksnus šioje srityje , globos (rūpybos) institucija privalo pateikti teismui išvadą dėl neveiksnaus ar ribotai veiksnaus šioje srityje sutuoktinio turtinių teisių užtikrinimo nutraukus santuoką.“

24 straipsnis. 3.72 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.72 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.

Kai santuoka nutraukta pagal vieno sutuoktinio prašymą dėl kito sutuoktinio neveiksnumo ar riboto veiksnumo šioje srityje , sutuoktinis, kurio iniciatyva buvo nutraukta santuoka, privalo atlyginti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus buvusio sutuoktinio gydymo ir priežiūros išlaidas, jeigu jos nėra padengiamos iš valstybinio socialinio draudimo lėšų.“25 straipsnis. 3.102 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.102 straipsnio 4 dalį ją išdėstyti taip: „

4. Sutuoktinis, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu

šioje srityje , gali sudaryti vedybų sutartį tik tada, kai yra rašytinis jo rūpintojo sutikimas. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, sutuoktinio prašymu leidimą sudaryti vedybų sutartį gali duoti teismas.“

26 straipsnis. 3.124 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 3.124 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

3.124 straipsnis. Turto

padalijimas teismo sprendimu nenutraukiant santuokos Jeigu vienas sutuoktinis pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje arba jis nuostolingai tvarko bendrą turtą ar savo veiksmais kelia pavojų bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir šeimos interesams, ar be pakankamo pagrindo neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo, tai kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą dėl turto padalijimo.“

27 straipsnis. 3.144 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 3.144 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.144 straipsnis. Tėvystės pripažinimas be motinos sutikimo

1. Jei

vaiko motina yra mirusi, neveiksni šioje srityje ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, ar tėvystės pripažinti nesutinka nepilnamečio, ar neveiksnaus ar ribotai veiksnaus šioje srityje vyro, laikančio save vaiko tėvu, tėvai ar globėjai (rūpintojai), ar raštiškai sutikimo nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję dešimt metų, pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo gali būti pagrindas tėvystei registruoti, jei šį pareiškimą patvirtina teismas. 2.

28 straipsnis. 3.145 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.145 straipsnio 3 dalį ir ją  išdėstyti taip:

„3. Jei nagrinėjamą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo ginčija nepilnamečio, ribotai veiksnaus šioje srityje vyro, laikančio save vaiko tėvu, tėvai ar globėjai (rūpintojai), pareiškimas perduodamas nagrinėti ieškinio teisena tėvystei nustatyti.“ 29 straipsnis. 3.151 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.151 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jei vaiko motina ar tėvas yra neveiksnūs arba ribotai veiksnūs šioje srityje , pareikšti ieškinį gali jo globėjai ar rūpintojai.“ 30 straipsnis. 3.152 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.152 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

31 straipsnis. 3.157 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.157 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „

„4. Įvaikintojai negali būti asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje , asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės.“

33 straipsnis.

3.212 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.212 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs šioje srityje , būtinas jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra ribotai veiksnūs šioje srityje, būtinas jų ir rūpintojų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jei įvaikinamas vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą globėją (rūpintoją) (išskyrus valstybinę globos instituciją), būtinas globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo.“

34 straipsnis. 3.213 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 3.213 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Tėvai savo duotą sutikimą įvaikinti gali atšaukti, jei dėl įvaikinimo nėra

priimtas teismo sprendimas. Tėvų, kurie yra neveiksnūs šioje srityje, sutikimą įvaikinti atšaukti gali globėjas ir toks atšaukimas turi būti patvirtintas teismo. Tėvai, pripažinti ribotai veiksniais šioje srityje, savo sutikimą įvaikinti gali atšaukti tik kartu su rūpintoju ir toks atšaukimas turi būti patvirtintas teismo. “35 straipsnis. 3.214 straipsnio pakeitimas Pakeisti

3.214 straipsnį ir

jį išdėstyti taip: „3.214 straipsnis. Įvaikinimas be tėvų sutikimo Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu tėvai yra nežinomi ar mirę, jeigu tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jeigu tėvai pripažinti neveiksniais šioje srityje arba paskelbti mirusiais. “36 straipsnio. 3.216 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.216 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.216 straipsnis. Įvaikintojo sutuoktinio sutikimas įvaikinti

1. Jeigu

vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių, būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti.

Jeigu kitas sutuoktinis ribotai veiksnus šioje srityje, būtinas to sutuoktinio ir jo rūpintojo rašytinis sutikimas įvaikinti. 2. Kito sutuoktinio sutikimo įvaikinti nereikalaujama, jeigu teismas yra priėmęs sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium arba jei sutuoktinis yra paskelbtas nežinia kur esantis ar pripažintas neveiksniu šioje srityje . “37 straipsnis. 3.238 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.238 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus

tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus.“38 straipsnis. 3.239 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.239 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rūpyba yra nustatoma siekiant apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus.“

39 straipsnis. 3.240 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.240 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.240 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo teisinė padėtis

1. Globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių

ir rūpintinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo. 2. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius. 3. Rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui sudaryti sandorį, taip pat padeda ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo jo teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo toje srityje .“

40 straipsnis. 3.241 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 3.241 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.241 straipsnis. Globos ir rūpybos institucijos 1.

Globos ir rūpybos institucijos yra savivaldybių ar apskričių institucijos, kurios prižiūri ir kontroliuoja globėjų, ir rūpintojų ir pagalbą priimant sprendimus teikiančių asmenų veiklą . 2. Asmenų, teismo pripažintų neveiksniais ar ribotai veiksniais tam tikroje srityje , esančių gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucijose, globos ir rūpybos funkcijas atlieka atitinkama gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucija tik tol, kol paskiriamas nuolatinis globėjas ar rūpintojas. 3. Nepilnamečių globos ir rūpybos institucijos yra valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija bei kitos šioje knygoje numatytos institucijos.“41 straipsnis. 3.242 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.242 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.242 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo paskyrimas 1. Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje . 2. Nepilnamečio globėjas ar rūpintojas skiriamas šios knygos XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka. 3. Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. 4. Šio straipsnio normos netaikomos, jeigu globėju ar rūpintoju yra paskirta atitinkama gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucija, kurioje yra neveiksnus ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo.“42 straipsnis. 3.243 straipsnio pakeitimas

„1. Globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis,

pareigas atlieka neatlygintinai.

Kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto. Šių išlaidų dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą.“

„2. Rūpintojas, kuris yra ribotai veiksnaus

tam tikroje srityje asmens tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, visais atvejais pareigas atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais rūpintojas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su rūpintojo pareigomis, atlyginimą iš ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turto. Šių išlaidų dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal rūpintojo prašymą.“

6. Jeigu

išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , asmens globėjas ar rūpintojas turi kreiptis į teismą dėl globos ar rūpybos panaikinimo asmens pripažinimo veiksniu . Dėl globos ar rūpybos panaikinimo teisę kreiptis į teismą taip pat turi globos ir rūpybos institucijos ir prokuroras .“43 straipsnis. 3.244 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 3.244 straipsnio pavadinimą

ir jį išdėstyti taip:

„3.244 straipsnis. Neveiksnaus ir ribotai veiksnaus

tam tikroje srityje asmens turto ir pajamų naudojimas“

2. Pakeisti 3.244 straipsnio 1 dalį

ir ją išdėstyti taip: „1. Neveiksnaus ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens interesais.“

3. Pakeisti 3.244 straipsnio 3 dalį

ir ją išdėstyti taip: „3.

Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Šios taisyklės taip pat taikomos ir tais atvejais, kai rūpintojas ketina duoti sutikimą tam tikroje srityje ribotai veiksniam asmeniui sudaryti analogišką sandorį.“44 straipsnis. 3.245 straipsnio pakeitimas

„3.245 straipsnis. Neveiksnaus ir ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turto administravimas“. 2. Pakeisti 3.245 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tais atvejais, kai neveiksnus ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo. Turto administratoriui yra taikomi šio kodekso normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai.“

45 straipsnis. 3.246 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 3.246 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „

3. Jeigu

globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jie gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų. Jeigu šiais globėjo ar rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas ar rūpintojas privalo ją atlyginti.

Kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo turi teisę pats asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras.“ 46 straipsnis. 3.257 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.257 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais šioje srityje .“

47 straipsnis. 3.269 straipsnio pakeitimas

„2) pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu šioje srityje ;“. 2. Pakeisti 3.269 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) sergantis chronišku alkoholizmu, narkomanija, psichinėmis turintis psichikos sutrikimą ar sergantis kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.“

48 straipsnis. 3.277 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.277 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3.277 straipsnis. Globos ir rūpybos nustatymas

1 skyriumi Papildyti Kodekso trečiosios knygos VII dalį XIX

1 skyriumi: „ XIX1

SKYRIUS PAGALBA PRIIMANT SPRENDIMUS 3.2791 straipsnis. Pagalba priimant sprendimus

Sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityse, kuriose yra veiksnus, gali sudaryti ir fizinis asmuo, kuris yra neveiksnus ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje. 2. Sutartys dėl pagalbos priimant sprendimus sudaromos notarine forma. Sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus ar jos pakeitimus patvirtinęs notaras ar konsulinis pareigūnas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka pateikia Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui duomenis apie sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus šiai sutarčiai ar jos pakeitimams įregistruoti. Sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įregistruota Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre . 3. Pagalbą teikiantis asmuo turi vengti savo ir asmens, kuriam teikiama pagalba, interesų konflikto. Jei teikiant pagalbą kilo interesų konfliktas, mutatis mutandis taikomos šio kodekso 2.135 straipsnio nuostatos. 4. Pagalbą teikiančių asmenų veiklą prižiūri ir kontroliuoja globos ir rūpybos institucijos, nurodytos šio kodekso 3.241 straipsnio 1 dalyje. 3.2792 straipsnis. Sprendimų, priimtų pasinaudojant pagalba, teisinė galia 1. Asmens, sudariusio sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, sprendimai yra jo asmeniniai. 2. Atsakomybė, kylanti iš asmens, sudariusio sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, sprendimų ir jų pagrindu atliktų veiksmų, tenka asmeniui, kuris priėmė sprendimus. 3.2793 straipsnis. Pagalbos priimant sprendimus teikimo pabaiga

1. Bet

kuri iš sutarties dėl pagalbos priimant sprendimus šalių gali kreiptis į notarą ar konsulinį pareigūną ir pateikti pareiškimą dėl sutarties nutraukimo.

Pareiškimą dėl sutarties dėl pagalbos priimant sprendimus nutraukimo tvirtina notaras ar konsulinis pareigūnas. Pareiškimą dėl sutarties dėl pagalbos priimant sprendimus nutraukimo patvirtinęs notaras ar konsulinis pareigūnas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka pateikia Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui duomenis apie sutarties nutraukimą šios sutarties nutraukimui įregistruoti. 2. Sutarties dėl pagalbos priimant sprendimus nutraukimo faktas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas ir jiems sukelia teisinių pasekmių tik tuo atveju, jei jis įregistruotas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. “ 50 straipsnis. 4.80 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4.80 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jeigu vienas iš bendraturčių yra neveiksnus arba ribotai veiksnus šioje srityje ar nepilnametis, atidalijant dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės turi dalyvauti globos (rūpybos) institucija.“ 51 straipsnis. 4.251 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4.251 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 3) administratorių pripažinus neveiksniu ar ribotai veiksniu šioje srityje ;“. 52 straipsnis. 5.15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.“ 53 straipsnis. 5.16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1) sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens;

2) sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityje asmens , kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis ;

3) kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas.“ 54 straipsnis. 5.17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.

Vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu ar ribotai veiksniu šioje srityje asmens, kurio veiksnumas teismo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis .“ 55 straipsnis. 5.56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5.56 straipsnis. Neveiksnių ir ribotai veiksnių įpėdinių teisės į palikimą įgyvendinimas Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Ribotai veiksnūs šioje srityje asmenys palikimą priima tik tėvų arba rūpintojų sutikimu.“ 56 straipsnis. 5.64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.64 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nors vienas iš įpėdinių yra neveiksnus ar ribotai veiksnus šioje srityje ;“. 57 straipsnis. 6.47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prievolės įvykdymas neveiksniam toje srityje kreditoriui laikomas tinkamu prievolės įvykdymu tik tiek, kiek skolininkas įrodo, kad toks įvykdymas tikrai atitiko neveiksnaus kreditoriaus interesus ir buvo atliktas jo naudai.“ 58 straipsnis. 6.48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 6.48 straipsnis. Skolininko neveiksnumas veiksnumo ribojimai Jeigu prievolę įvykdė neveiksnus ar ribotai veiksnus toje srityje skolininkas, tai negalima ginčyti prievolės įvykdymo remiantis skolininko neveiksnumu ar ribotu veiksnumu .“ 59 straipsnis. 6.56 straipsnio pakeitimas
„2) kreditorius yra neveiksnus šioje srityje ir jis neturi globėjo;“. 2.

5) kreditorius yra ribotai veiksnus šioje srityje ir jam nepaskirtas rūpintojas .“ 60 straipsnis. 6.172 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.172 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„6.172 straipsnis. Oferento ar akceptanto mirtis, bankrotas, likvidavimas ar neveiksnumas jo veiksnumo apribojimas Oferento ar akceptanto mirtis, bankroto bylos jam iškėlimas, likvidavimas , neveiksnumas ar jo veiksnumo apribojimas šioje srityje daro pasiūlymą sudaryti sutartį negaliojantį, jeigu šie įvykiai atsirado iki akcepto gavimo.“ 61 straipsnis. 6.268 straipsnio pakeitimas
„3. Asmens, pripažinto ribotai veiksniu tam tikroje srityje dėl piktnaudžiavimo alkoholiu arba narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, psichikos sutrikimo, padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais.“
„4. Jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje .“ 62 straipsnis. 6.278 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.278 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 6.278 straipsnis. Atsakomybė už pripažinto neveiksniu fizinio asmens padarytą žalą
„3. Tėvai, globėjas ar rūpintojas, taip pat šio kodekso 6.275, 6.276 ir 6.278 straipsniuose nurodytos institucijos, atlyginę nepilnamečio ar pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje fizinio asmens padarytą žalą, neturi regreso teisės į šiuos fizinius asmenis.“ 64 straipsnis. 6.470 straipsnio pakeitimas

„2. Neveiksniam ar ribotai veiksniam šioje srityje asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas ar rūpintojas , išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos.“ 65 straipsnis. 6.586 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.586 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip:
„2. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis negali būti pripažinta negaliojančia nuomotojo reikalavimu, jei jis , sudarydamas sutartį su asmeniu, kuris buvo tokios būsenos būklės , kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ar su neveiksniu arba ribotai veiksniu šioje srityje nuomininku, tai žinojo.“ 66 straipsnis. 6.723 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.723 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2.

Paslaugų teikėjo mirtis ar neveiksnumas ar ribotas veiksnumas šioje srityje nutraukia paslaugų sutartį, išskyrus atvejus, kai analogiškas paslaugas turi teisę ir gali taip pat kvalifikuotai teikti paslaugų teikėjo teisių perėmėjai. Paslaugų teikėjo įpėdiniai, žinantys apie užsakymą, privalo imtis jiems prieinamų adekvačių priemonių kliento interesams apsaugoti.“67 straipsnis. 6.763 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.763 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) viena iš šalių pripažįstama neveiksnia , arba ribotai veiksnia tam tikroje srityje ar nežinia kur esančia.“

68 straipsnis. 6.765 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6.765 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos taisyklės taip pat taikomos neveiksniu šioje srityje pripažinto įgaliotinio globėjui arba įgaliotinio, kuriam iškelta bankroto byla, administratoriui.“

69 straipsnis. 6.792 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6.792 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) komisionierius miršta, pripažįstamas neveiksniu , arba ribotai veiksniu šioje srityje ar nežinia kur esančiu, likviduojamas arba tampa nemokus (iškeliama bankroto byla).“

70 straipsnis. 6.967 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6.967 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kai patikėtinis miršta, pripažįstamas neveiksniu , arba ribotai veiksniu šioje srityje ar nežinia kur esančiu, ar jis likviduojamas;“. 71 straipsnis. 6.978 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.978 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pripažinus vieną iš partnerių neveiksniu , arba ribotai veiksniu šioje srityje ar nežinia kur esančiu, jeigu jungtinės veiklos sutartis ar vėlesnis likusių partnerių susitarimas nenustato išsaugoti jungtinės veiklos sutartį tarp likusių partnerių, išskyrus atvejus, kai jungtinės veiklos sutartis galioja ir be šio partnerio;“. 72 straipsnis.

72 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis

įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu gali kreiptis šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys, o jiems to nepadarius, sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, turi peržiūrėti jį priėmęs teismas savo iniciatyva per šioje dalyje nurodytą terminą. 3. Teismo sprendimai, peržiūrėti šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, vėliau peržiūrimi, kai į teismą kreipiasi šio įstatymo 6 straipsnyje nurodyta Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisija. 4. Teisingumo ministerija teisinio reguliavimo stebėseną reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2015-01-16 · the official register ↗

Projekto XIIP-1656(2) lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO KODEKSO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2015 m.                             d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 1.16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1.16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „

4. Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos

Respublikoje, pripažįstami neveiksniais tam tikrose srityse ar ribotai veiksniais tam tikrose srityse ar jiems teikiama pagalba priimant sprendimus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“

2 straipsnis. 1.84 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1.84 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

1.84 straipsnis. Neveiksnaus fizinio

asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu

1. Nepilnamečio iki keturiolikos metų sudarytas sandoris negalioja, išskyrus

smulkius buitinius sandorius, kuriuos pagal šį kodeksą ir kitus įstatymus nepilnamečiai iki keturiolikos metų gali sudaryti savarankiškai. 2. Fizinio asmens, kuris dėl psichikos sutrikimo įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės , toje srityje sudarytas sandoris negalioja. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais, be šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytų pasekmių, veiksnioji šalis privalo atlyginti antrajai šaliai šios turėtas išlaidas, taip pat jos turto netekimą ar sužalojimą, jeigu veiksnioji šalis žinojo arba turėjo žinoti, kad antroji šalis yra neveiksni šioje srityje . 4. Ieškinį dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens atstovai pagal įstatymą ir prokuroras. Jeigu sandoris yra naudingas neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui, jo atstovas pagal įstatymą įstatymų nustatyta tvarka sandorį gali patvirtinti.“

3 straipsnis. 1.85 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1.85 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

1.85 straipsnis

.

Alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiaujančio fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu Ribotai veiksnaus fizinio asmens ir fizinio asmens, kuris sprendimus tam tikroje srityje priima naudodamasis pagalba, nesinaudojant pagalba sudarytų sandorių pripažinimas negaliojančiais

„4) jeigu neveiksniam tam tikroje srityje ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui nepaskirtas globėjas ar rūpintojas;“. 5 straipsnis. 2.10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 2.10 straipsnis. Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje

Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. 2. Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo globėjas. Globėjo teises ir pareigas nustato šio kodekso trečiosios knygos normos. 3. Jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu toje srityje . Įsiteisėjus teismo sprendimui, tokiam asmeniui nustatyta globa panaikinama toje srityje pasibaigia . 4. Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu . Dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, šio kodekso 2.101 straipsnyje numatytais atvejais į teismą taip pat turi teisę kreiptis Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Ne dažniau kaip kartą per vienus metus kreiptis į teismą dėl pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, turi teisę ir fizinis asmuo, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Vienų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos. Vėlesni vienų metų terminai pradedami skaičiuoti nuo paskutinio teismo sprendimo, kuriuo buvo sprendžiamas asmens veiksnumo klausimas, įsiteisėjimo dienos. 5.

5. Neveiksniu

tam tikroje srityje pripažintam asmeniui teisės aktuose nustatytos neveiksnumo teisinės pasekmės atsiranda tik toje srityje. “6 straipsnis. Kodekso papildymas 2.101 straipsniu Papildyti Kodeksą 2.101 straipsniu: „

2.101

straipsnis. Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimas

1. Kiekvienoje savivaldybėje turi būti sudaryta arba turi veikti nepriklausoma

Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija (toliau – Komisija). Ši komisija peržiūri neveiksnaus tam tikroje srityje asmens būklę ir priima sprendimą dėl tikslingumo kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo. Atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių neveiksnių tam tikroje srityje asmenų skaičių, vienoje savivaldybėje gali būti sudaromos kelios Komisijos arba keliose savivaldybėse gali būti sudaryta viena Komisija. Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijų pavyzdinius nuostatus tvirtina Vyriausybė. 2. Komisija savo iniciatyva peržiūri neveiksnaus asmens būklę, jei per vienus metus nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos šio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys arba neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo nesikreipia dėl teismo priimto sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje panaikinimo. Neveiksnaus tam tikroje srityje asmens būklę peržiūri Komisija, sudaryta ar veikianti savivaldybėje, kurioje gyvena neveiksnus tam tikroje srityje asmuo. 3. Komisija savo veikloje vadovaujasi nešališkumo, nepriklausomumo, kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo, veiksnumą ribojančių priemonių individualizavimo ir pagrįstumo principais. Peržiūrėdama neveiksnaus asmens būklę, Komisija turi išklausyti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens nuomonę, išskyrus išimtinius atvejus, kai tai objektyviai neįmanoma.

Kai Komisijai kyla abejonių dėl kreipimosi į teismą tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, naudai. 4. Komisija sudaroma iš penkių narių savivaldybės tarybos sprendimu. Kai sprendžiama dėl vienos Komisijos sudarymo kelioms savivaldybėms, šį sprendimą turi patvirtinti kiekvienos iš savivaldybių, kurioje veiks Komisija, taryba. Jei du iš penkių Komisijos narių nusprendžia, kad yra tikslinga kreiptis į sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje priėmusį teismą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo, laikoma, kad yra priimtas Komisijos sprendimas kreiptis į teismą. Komisijos priimti sprendimai neturi įtakos šio Kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų arba neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens teisei kreiptis į teismą dėl neveiksnaus asmens pripažinimo veiksniu. 5. Komisijos narių darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. “

7 straipsnis. 2.11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2.11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 2.11 straipsnis. Fizinių asmenų civilinio veiksnumo apribojimas tam tikroje srityje

1. Fizinių

asmenų civilinis veiksnumas gali būti apribotas teismo tvarka, jeigu jie piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje , jam yra nustatoma rūpyba. Rūpintojo teises ir pareigas nustato šio kodekso trečiosios knygos normos. 2.

2. Asmuo, kurio veiksnumas apribotas, gali sudaryti sandorius dėl disponavimo turtu, taip pat atsiimti darbo užmokestį, pensiją ar kitų rūšių pajamas ir disponuoti jais tik turėdamas rūpintojo sutikimą, išskyrus smulkius buitinius sandorius. Be rūpintojo sutikimo asmuo, kurio veiksnumas apribotas, negali:

  • 1) skolinti ir skolintis pinigų, jeigu suma didesnė kaip du vidutiniai mėnesiniai

darbo užmokesčiai (bruto);

  • 2) garantuoti ar laiduoti už kitą asmenį;
  • 3) sudaryti savo turto perleidimo ar teisę į šį turtą suvaržančius sandorius;
  • 4) sudaryti arbitražinį susitarimą;
  • 5) pareikšti ieškinį, susijusį su ta jo civilinio veiksnumo dalimi, kur jo

veiksnumas apribotas;

  • 6) priimti arba atsisakyti priimti palikimą;
  • 7) sudaryti statinio (buto) statybos ar kapitalinio remonto rangos sutartį;
  • 8) sudaryti savo turto nuomos ar panaudos sutartį

. 2. Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą. Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo. Neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo tose srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti sandorius ar kitaip veikti su globėjo sutikimu. Šiais atvejais neveiksnaus tam tikroje srityje  fizinio asmens sandorių sudarymui mutatis mutandis taikomos šio kodekso nuostatos, reglamentuojančios ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens sandorių sudarymą. Teismas negali apriboti asmens teisės kreiptis į teismą dėl riboto veiksnumo tam tikroje srityje panaikinimo, dėl šio kodekso 2.25 ir 2.26 straipsniuose numatytų teisių įgyvendinimo ir teisės skųsti rūpintojo ar globėjo veiksmus. 3. Teismas gali nustatyti, kad rūpintojo sutikimas taip pat reikalingas sudaryti ir kitiems šio straipsnio 2 dalyje nenumatytiems sandoriams. 43 . Išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmens veiksnumas buvo apribotas tam tikroje srityje , teismas panaikina asmens veiksnumo apribojimą toje srityje .

Įsiteisėjus teismo sprendimui, asmeniui nustatyta rūpyba panaikinama toje srityje pasibaigia . 54 . Pilnametis ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo asmeniškai atsako pagal savo sutartines ir nesutartines prievoles. 65 . Prašymą apriboti asmens civilinį veiksnumą tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas ribotai veiksniu. Kreiptis į teismą dėl veiksnumo apribojimo panaikinimo turi teisę ir asmuo, kurio veiksnumas apribotas. 76 . Santykiams, susijusiems su neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimu ir gynimu, mutatis mutandis taikomi šio kodekso trečiosios knygos VII dalies straipsniai. 7. Ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui teisės aktuose nustatytos riboto veiksnumo teisinės pasekmės atsiranda tik toje srityje. “

8 straipsnis. 2.111

straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.111 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 2.111 straipsnis. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras 1.

Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre registruojami asmenys, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje arba kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas, nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų šio kodekso 2.8 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, šių asmenų globėjai ir rūpintojai, asmenys, kurie yra sudarę sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, pagalbą priimant sprendimus teikiantys asmenys, sritys, kuriose asmeniui teikiama pagalba priimant sprendimus, asmenų pateikti išankstiniai nurodymai ir tvarkomi dėl jų teismo priimtų sprendimų duomenys apie ne veiksnumo ar veiksnumo apribojimo nustatymą , sritis, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu ir (ar) kuriose asmens veiksnumas apribotas, ir veiksnumo apribojimo arba neveiksnumo panaikinimą , taip pat duomenys apie sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus, pagalbos priimant sprendimus teikimo pabaigą ir išankstinius nurodymus . Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras yra neviešas valstybės registras. 2. Vadovaujančioji n N eveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaiga valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, šio registro tvarkymo įstaiga tvarkytoja

  • Centrinė hipotekos įstaiga. Registro duomenys tvarkomi Neveiksnių ir ribotai

veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. 3. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenys Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka teikiami tik turintiems įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą teisę šiuos duomenis gauti duomenų gavėjams jų tiesioginėms funkcijoms atlikti.“

9 straipsnis. 2.13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2.13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

2.13 straipsnis. Neveiksnių fizinių asmenų nuolatinė

gyvenamoji vieta 1.

Neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama jo globėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu globėjas ir globotinis gyvena toje pačioje valstybėje. 2. Jeigu neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo gyvena kitoje valstybėje negu jo globėjas ir toje valstybėje yra neveiksnaus tam tikroje srityje asmens asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras, laikoma, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje.“10 straipsnis. 2.25 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti

2.25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Fizinis asmuo neliečiamas. Be paties asmens (o kai asmuo neveiksnus

šioje srityje,

  • be jo atstovo pagal įstatymą) valios ir laisvo sutikimo su juo negali būti atliekami jokie moksliniai, medicinos bandymai ar tyrimai. Šis sutikimas turi būti išreikštas raštu.“
„2. Atlikti intervenciją į žmogaus kūną, pašalinti jo kūno dalis ar organus galima

tik asmens sutikimu. Sutikimas chirurginei operacijai turi būti išreikštas raštu. Jeigu asmuo yra neveiksnus šioje srityje , šį sutikimą gali duoti jo globėjas, tačiau neveiksniam šioje srityje asmeniui kastruoti, sterilizuoti, jo nėštumui nutraukti, jį operuoti, jo organui pašalinti būtinas teismo leidimas. Toks Šioje dalyje numatytas sutikimas ar teismo leidimas nereikalingas būtino reikalingumo atvejais, siekiant išgelbėti asmens gyvybę, kai jai gresia realus pavojus, o pats asmuo negali išreikšti savo valios.“

11 straipsnis. 2.26 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 2.26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

2.26 straipsnis. Neleistinumas apriboti fizinio asmens

laisvę

1. Fizinio asmens laisvė neliečiama. Veiksniam asmeniui taikyti bet kokią

priežiūrą ar apribojimus galima tik paties asmens sutikimu, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. 2.

2. Asmens sveikatos priežiūrai asmens sutikimas nereikalingas, jeigu jo gyvybei

gresia pavojus arba būtina jį guldyti į stacionarinę sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų apsaugoti visuomenės interesai. 3. Asmens psichinė būklė gali būti tiriama tik jo sutikimu arba teismo leidimu. Sutikimą atlikti neveiksnaus šioje srityje asmens psichinės būklės tyrimą gali duoti jo globėjas arba teismas. Jeigu asmens gyvybei gresia realus pavojus, skubi psichiatrinė medicinos pagalba gali būti suteikta ir be asmens sutikimo. 4. Asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga turi psichikos sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas po to, kai psichiatrijos įstaiga kreipėsi į teismą dėl priverstinės hospitalizacijos dvi paras . Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje , sutikimą priverstinei jo hospitalizacijai , tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas po to, kai psichiatrijos įstaiga kreipėsi į teismą dėl priverstinės hospitalizacijos pratęsimo dvi paras , gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. 5. Į teismą dėl priverstinės hospitalizacijos ar neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens hospitalizacijos jo globėjo sutikimu pratęsimo psichiatrijos įstaiga turi kreiptis ne vėliau kaip per 48 valandas nuo asmens paguldymo į psichiatrijos įstaigą. 56 . Asmenys, neteisėtai apriboję fizinio asmens laisvę, privalo atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.“

12 straipsnis. 2.114 straipsnio pakeitimas

1.

Pakeisti 2.114 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) visi steigėjai buvo neveiksnūs šioje srityje arba nebuvo įstatymų nustatyto steigėjų minimumo;“. 2. Pakeisti 2.114 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Ieškinį dėl juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu gali paduoti juridinio asmens dalyvis ar neveiksnaus šioje srityje dalyvio globėjas, juridinio asmens valdymo organai, taip pat prokuroras, gindamas viešą interesą.“13 straipsnis. 2.132 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.132 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Atstovai gali būti tiek veiksnūs atitinkamoje srityje asmenys, tiek ir juridiniai asmenys.“

14 straipsnis. Kodekso papildymas 2.1371

straipsniu Papildyti Kodeksą 2.1371 straipsniu: „ 2.1371 straipsnis. Išankstinis nurodymas

1. Pilnametis

veiksnus fizinis asmuo gali pateikti išankstinį nurodymą, kaip turėtų būti tvarkomi klausimai dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo tuo atveju, jei jis ateityje būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje. 2. Išankstiniame nurodyme asmuo gali:

  • 1) nurodyti

asmenis, kuriuos pageidauja, kad teismas skirtų jo globėjais arba rūpintojais, jei jis būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje;

  • 2) nurodyti

asmenis, kurių teismas neturėtų skirti jo globėjais arba rūpintojais, jei jis būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje;

  • 3) pareikšti

valią dėl gyvenamosios vietos (apgyvendinimo globos (rūpybos) institucijoje);

  • 4) nurodyti

konkretų asmenį, kuris spręstų klausimus dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo;

  • 5) pateikti

kitus nurodymus. 3. Išankstiniai nurodymai turi būti notarinės formos ir yra registruojami notariniame registre ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.

Išankstinius nurodymus turi teisę tvirtinti notarai ir Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai. Vienas išankstinio nurodymo egzempliorius duodamas jį pateikusiam asmeniui, o kitas lieka jį patvirtinusioje įstaigoje. Informacija apie išankstinio nurodymo pateikimą ir jo turinį iki išankstinio nurodymo įsigaliojimo yra konfidenciali. 4. Išankstinis nurodymas įsigalioja, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje arba kuriuo asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikroje srityje, ir galioja išankstiniame nurodyme numatytą terminą. Išankstinis nurodymas, kuriame galiojimo terminas nenustatytas, galioja tol, kol panaikinamas teismo sprendimas, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba kuriuo asmuo pripažintas ribotai veiksniu tam tikroje srityje. 5. Kai išankstinis nurodymas įsigalioja, jo nuostatomis privalo vadovautis visi asmenys ir institucijos, atliekantys veiksmus dėl išankstinį nurodymą pateikusio asmens turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai dėl pasikeitusių aplinkybių vadovavimasis išankstiniu nurodymu aiškiai nebeatitinka jį pateikusio asmens interesų. Tai, kad išankstinis nurodymas nebeatitinka jį pateikusio asmens interesų, turi būti konstatuota teismo tvarka. Kreiptis į teismą dėl leidimo nesilaikyti išankstinio nurodymo turi teisę visi suinteresuoti asmenys ar institucijos, kurie turi atlikti veiksmus dėl išankstinį nurodymą pateikusio asmens turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo. “

15 straipsnis. Kodekso papildymas 2.1372

straipsniu Papildyti Kodeksą 2.1372 straipsniu: „ 2.1372 straipsnis. Išankstinių nurodymų registravimas 1.

Lietuvos Respublikos notarų ar konsulinių pareigūnų patvirtinti išankstiniai nurodymai registruojami Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. 2. Notarai ir konsuliniai pareigūnai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka pateikia Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui duomenis apie pateiktus, pakeistus ir panaikintus išankstinius nurodymus. 3. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre esantys duomenys apie pateiktą išankstinį nurodymą perduodami teismui, kai teismas kreipiasi spręsdamas klausimą dėl asmens veiksnumo tam tikroje srityje apribojimo arba pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje. “

16 straipsnis. Kodekso papildymas 2.1373

straipsniu Papildyti Kodeksą 2.1373 straipsniu: „

2.1373

straipsnis. Išankstinio nurodymo pakeitimas, papildymas ir panaikinimas

1. Asmuo

turi teisę savo išankstinį nurodymą bet kada pakeisti ar papildyti pateikdamas naują išankstinį nurodymą. Asmuo turi teisę savo išankstinį nurodymą bet kada panaikinti. 2. Vėliau pateiktas išankstinis nurodymas panaikina visą pirmesnį išankstinį nurodymą ar  jo dalį, kuri prieštarauja vėliau pateiktam išankstiniam nurodymui. 3. Asmuo gali panaikinti savo išankstinį nurodymą, paduodamas pareiškimą išankstinį nurodymą patvirtinusiam notarui ar konsuliniam pareigūnui. Šis pareiškimas turi būti notarinės formos. “

17 straipsnis. 2.147 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti

2.147 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui ar pripažinus jį neveiksniu srityje, kurioje duotas įgaliojimas, arba ribotai veiksniu srityje, kurioje duotas įgaliojimas , arba nežinia kur esančiu;“. 2. Pakeisti 2.147 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) mirus fiziniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, ar pripažinus jį neveiksniu srityje, kurioje duotas įgaliojimas, arba ribotai veiksniu srityje, kurioje duotas įgaliojimas, arba nežinia kur esančiu.“

18 straipsnis.

3.15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

3.15 straipsnis. Veiksnumas

1. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje , negali sudaryti santuokos. 2. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negali sudaryti santuokos be rūpintojo rašytinio sutikimo. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą sudaryti santuoką gali duoti teismas. 23 . Jeigu paaiškėja, kad yra iškelta byla dėl vieno iš ketinančių susituokti asmenų pripažinimo neveiksniu šioje srityje , santuokos registracija turi būti atidėta iki teismo sprendimo iškeltoje byloje įsiteisėjimo.“

19 straipsnis. 3.38 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 3.38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „

3. Santuoka, sudaryta pažeidžiant šio kodekso 3.15 straipsnyje nustatytą santuokos

sudarymo sąlygą, gali būti pripažinta negaliojančia pagal neveiksnaus šioje srityje sutuoktinio globėjo, ribotai veiksnaus šioje srityje sutuoktinio rūpintojo, prokuroro arba bet kurio kito asmens, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti santuoka, ieškinį.“

20 straipsnis. 3.48 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 3.48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 3.48 straipsnis.

Privalomas globos (rūpybos) institucijų dalyvavimas Kai nagrinėjamos bylos dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, globos (rūpybos) institucijos arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, jeigu vienas ar abu sutuoktiniai yra nepilnamečiai arba teismo sprendimu pripažinti neveiksniais šioje srityje ar ribotai veiksniais šioje srityje , privalo dalyvauti nagrinėjant tokias bylas ir pateikti išvadą, ar santuokos pripažinimas negaliojančia nepažeis šių asmenų ir jų vaikų teisių ir interesų.“ 21 straipsnis. 3.51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.51 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje .“

22 straipsnis. 3.55 straipsnio pakeitimas

„2) vienas sutuoktinis pripažintas teismo sprendimu neveiksniu po santuokos sudarymo vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje ;“. 2. Pakeisti 3.55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Neveiksnaus šioje srityje sutuoktinio interesais prašymą dėl santuokos nutraukimo gali paduoti jo globėjas, prokuroras arba globos ir rūpybos institucija. Ribotai veiksnus šioje srityje sutuoktinis prašymą dėl santuokos nutraukimo gali paduoti su rūpintojo sutikimu. Kai rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą nutraukti santuoką gali duoti teismas.

“ 23 straipsnis. 3.58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 3.58 straipsnis. Privalomas globos (rūpybos) institucijos dalyvavimas Jeigu vienas sutuoktinis yra neveiksnus šioje srityje arba ribotai veiksnus šioje srityje , globos (rūpybos) institucija privalo pateikti teismui išvadą dėl neveiksnaus šioje srityje ar ribotai veiksnaus šioje srityje sutuoktinio turtinių teisių užtikrinimo nutraukus santuoką.“

24 straipsnis.

3.72 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.72 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Kai santuoka nutraukta pagal vieno sutuoktinio prašymą dėl kito sutuoktinio neveiksnumo šioje srityje ar riboto veiksnumo šioje srityje , sutuoktinis, kurio iniciatyva buvo nutraukta santuoka, privalo atlyginti neveiksnaus šioje srityje ar ribotai veiksnaus šioje srityje buvusio sutuoktinio gydymo ir priežiūros išlaidas, jeigu jos nėra padengiamos iš valstybinio socialinio draudimo lėšų.“

25 straipsnis. 3.102 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.102 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „

„ 3.124 straipsnis. Turto padalijimas teismo sprendimu nenutraukiant santuokos Jeigu vienas sutuoktinis pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje arba jis nuostolingai tvarko bendrą turtą ar savo veiksmais kelia pavojų bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir šeimos interesams, ar be pakankamo pagrindo neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo, tai kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą dėl turto padalijimo.“ 27 straipsnis. 3.144 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.144 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 3.144 straipsnis. Tėvystės pripažinimas be motinos sutikimo 1.

Jei vaiko motina yra mirusi, neveiksni šioje srityje ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, ar tėvystės pripažinti nesutinka nepilnamečio, ar neveiksnaus šioje srityje ar ribotai veiksnaus šioje srityje vyro, laikančio save vaiko tėvu, tėvai ar globėjai (rūpintojai), ar raštiškai sutikimo nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję dešimt metų, pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo gali būti pagrindas tėvystei registruoti, jei šį pareiškimą patvirtina teismas. 2. Nagrinėdamas pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, kai vaiko motina yra mirusi, neveiksni šioje srityje ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo kartu su vyru, laikančiu save vaiko tėvu, teismas turi iš vaiko tėvo pareikalauti įrodymų, patvirtinančių tėvystę. 3. Tėvystės pripažinimo pareiškimas negali būti registruojamas, jeigu dėl tėvystės pripažinimo nesutinka pilnametis vaikas.“ 28 straipsnis. 3.145 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.145 straipsnio 3 dalį ir ją  išdėstyti taip:

„3. Jei nagrinėjamą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo ginčija nepilnamečio, ribotai veiksnaus šioje srityje vyro, laikančio save vaiko tėvu, tėvai ar globėjai (rūpintojai), pareiškimas perduodamas nagrinėti ieškinio teisena tėvystei nustatyti.“ 29 straipsnis. 3.151 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.151 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jei vaiko motina ar tėvas yra neveiksnūs šioje srityje arba ribotai veiksnūs šioje srityje , pareikšti ieškinį gali jo globėjai ar rūpintojai.“ 30 straipsnis. 3.152 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.152 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

31 straipsnis.

3.157 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.157 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „

„4. Įvaikintojai negali būti asmenys, teismo pripažinti neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje , asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa

(rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės.“ 33 straipsnis. 3.212 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.212 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs šioje srityje , būtinas jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra ribotai veiksnūs šioje srityje, būtinas jų ir jų rūpintojų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu jo rašytinį sutikimą įvaikinti gali patvirtinti teismas. Šiuo atveju papildomo teismo patvirtinimo nereikalaujama. Jei įvaikinamas vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą globėją (rūpintoją) (išskyrus valstybinę globos instituciją), būtinas globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo.“ 34 straipsnis. 3.213 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.213 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 3.213 straipsnis. Tėvų sutikimo įvaikinti vaiką atšaukimas 1.

Tėvai savo duotą sutikimą įvaikinti gali atšaukti, jei dėl įvaikinimo nėra priimtas teismo sprendimas. Atšaukti tėvų, kurie yra neveiksnūs šioje srityje, sutikimą įvaikinti gali globėjai. Tėvai, pripažinti ribotai veiksniais šioje srityje, savo sutikimą įvaikinti gali atšaukti tik kartu su rūpintojais. Jeigu rūpintojai nesutinka atšaukti sutikimą įvaikinti, ribotai veiksnių šioje srityje asmenų prašymu leidimą atšaukti sutikimą įvaikinti gali duoti teismas. 2. Pareiškimą dėl sutikimo įvaikinti vaiką atšaukimo tėvai (neveiksnių šioje srityje tėvų globėjai ar ribotai veiksnūs šioje srityje tėvai kartu su rūpintojais) turi įteikti valstybinei įvaikinimo institucijai. Jei vaikas įvaikintas, valstybinė įvaikinimo institucija apie tai praneša tėvams, neatskleisdama įvaikintojų. Prašymą įteikus iki dienos, kurią turi būti nagrinėjamas teisme prašymas dėl įvaikinimo, valstybinė įvaikinimo institucija praneša teismui, nagrinėjančiam šį prašymą, apie sutikimo atšaukimą ir pasiunčia sutikimo atšaukimo pareiškimą nagrinėti tą sutikimą patvirtinusiam teismui. Prašymo dėl įvaikinimo nagrinėjimas sustabdomas, kol bus išspręstas sutikimo atšaukimo klausimas. 3. Teismas nepatvirtina sutikimo įvaikinti atšaukimo, jei nuo tėvų valdžios apribojimo yra praėję vieneri metai ir tėvų valdžios apribojimas nepanaikintas arba jeigu nustato, kad tėvai (neveiksnių šioje srityje tėvų globėjai ar ribotai veiksnūs šioje srityje tėvai kartu su rūpintojais) duotą sutikimą atšaukia tik siekdami materialinės naudos.“35 straipsnis. 3.214 straipsnio pakeitimas Pakeisti

3.214 straipsnį ir

jį išdėstyti taip: „ 3.214 straipsnis. Įvaikinimas be tėvų sutikimo Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu tėvai yra nežinomi ar mirę, jeigu tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jeigu tėvai pripažinti neveiksniais arba paskelbti mirusiais. “36 straipsnio. 3.216 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.216 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 3.216 straipsnis.

Įvaikintojo sutuoktinio sutikimas įvaikinti

1. Jeigu

vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių, būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti. Jeigu kitas sutuoktinis ribotai veiksnus šioje srityje, būtinas šio ribotai veiksnaus sutuoktinio ir jo rūpintojo rašytinis sutikimas įvaikinti. Jeigu rūpintojas sutikimo įvaikinti neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje sutuoktinio prašymu jo rašytinį sutikimą įvaikinti gali patvirtinti teismas. 2. Kito sutuoktinio sutikimo įvaikinti nereikalaujama, jeigu teismas yra priėmęs sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium arba jeigu sutuoktinis yra paskelbtas nežinia kur esantis esančiu ar pripažintas neveiksniu šioje srityje . “37 straipsnis. 3.238 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.238 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus

tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus.“38 straipsnis. 3.239 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.239 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rūpyba yra nustatoma siekiant apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus.“

39 straipsnis. 3.240 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.240 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

3.240

straipsnis. Globėjo ir rūpintojo teisinė padėtis

1. Globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių

ir rūpintinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių tam tikroje srityje ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo. 2. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius. 3.

„ 3.241 straipsnis. Globos ir rūpybos institucijos

41 straipsnis. 3.242 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.242 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 3.242 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo paskyrimas

Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. 4. Šio straipsnio normos netaikomos, jeigu globėju ar rūpintoju yra paskirta atitinkama gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucija, kurioje yra neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo.“42 straipsnis. 3.243 straipsnio pakeitimas

„1. Globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis,

pareigas atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto. Šių išlaidų dydį ir jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą.“

„2. Rūpintojas, kuris yra ribotai veiksnaus

tam tikroje srityje asmens tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, visais atvejais pareigas atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais rūpintojas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su rūpintojo pareigomis, atlyginimą iš ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turto. Šių išlaidų dydį ir jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal rūpintojo prašymą.“

6. Jeigu

išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , asmens globėjas ar rūpintojas turi kreiptis į teismą dėl globos ar rūpybos panaikinimo asmens pripažinimo veiksniu .

Dėl globos ar rūpybos panaikinimo teisę kreiptis į teismą taip pat turi globos ir rūpybos institucijos ir prokuroras .“

43 straipsnis. 3.244 straipsnio pakeitimas

„ 3.244 straipsnis. Neveiksnaus tam tikroje srityje ir ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turto ir pajamų naudojimas“. 2. Pakeisti 3.244 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais.“
„3. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Šios taisyklės taip pat taikomos ir tais atvejais, kai rūpintojas ketina duoti sutikimą tam tikroje srityje ribotai veiksniam asmeniui sudaryti analogišką sandorį.“

44 straipsnis. 3.245 straipsnio pakeitimas

„ 3.245 straipsnis. Neveiksnaus tam tikroje srityje ir ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turto administravimas “. 2. Pakeisti 3.245 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.

Tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo. Turto administratoriui yra taikomi šio kodekso normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai.“ 45 straipsnis. 3.246 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.246 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „

„5) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais šioje srityje .“

47 straipsnis. 3.269 straipsnio pakeitimas

„2) pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu šioje srityje ;“. 2. Pakeisti 3.269 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) sergantis chronišku alkoholizmu, narkomanija, psichinėmis turintis psichikos sutrikimą ar sergantis kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.“

48 straipsnis. 3.277 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.277 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 3.277 straipsnis. Globos ir rūpybos nustatymas 1.

Globa teismo sprendimu skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje . 2. Rūpyba skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu tam tikroje srityje .“

49 straipsnis. Kodekso trečiosios knygos

VII dalies papildymas XIX

1 skyriumi

Papildyti Kodekso trečiosios knygos VII dalį XIX

1 skyriumi: „

XIX

1

SKYRIUS

PAGALBA PRIIMANT

SPRENDIMUS

3.2791 straipsnis. Pagalba priimant sprendimus

1. Pilnametis veiksnus fizinis asmuo gali raštu sudaryti sutartį su pilnamečiu

veiksniu fiziniu asmeniu, kuriuo jis pasitiki, dėl pagalbos priimant sprendimus tam tikrose gyvenimo srityse. Sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus gali būti sudaroma, kai asmeniui dėl psichikos sutrikimo arba dėl  kitų aplinkybių (amžiaus, ligos ar kitų) sudėtinga priimti geriausiai jo interesus atitinkančius sprendimus. Sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityse, kuriose yra veiksnus, gali sudaryti ir fizinis asmuo, kuris yra neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje. 2. Sutartys dėl pagalbos priimant sprendimus sudaromos notarine forma. Sutartys dėl pagalbos priimant sprendimus ar jų pakeitimai registruojami Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Sutarčiai dėl pagalbos priimant sprendimus ar jos pakeitimams įregistruoti reikalingus duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui pateikia šią sutartį ar jos pakeitimus patvirtinęs notaras ar konsulinis pareigūnas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. Sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įregistruota Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre . 3. Pagalbą teikiantis asmuo turi vengti savo ir asmens, kuriam teikiama pagalba, interesų konflikto. Jei teikiant pagalbą kilo interesų konfliktas, mutatis mutandis taikomos šio kodekso 2.135 straipsnio nuostatos.

4. Pagalbą teikiančių asmenų veiklą prižiūri ir kontroliuoja šio kodekso 3.241

straipsnio 1 dalyje nurodytos globos ir rūpybos institucijos. 3.2792 straipsnis. Sprendimų, priimtų naudojantis pagalba, teisinė galia 1. Asmens, sudariusio sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, sprendimai yra jo asmeniniai. 2. Atsakomybė dėl asmens, sudariusio sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, sprendimų ir jų pagrindu atliktų veiksmų tenka asmeniui, kuris priėmė sprendimus. 3.2793 straipsnis. Pagalbos priimant sprendimus teikimo pabaiga

1. Bet

kuri iš sutarties dėl pagalbos priimant sprendimus šalių gali kreiptis į notarą ar konsulinį pareigūną ir pateikti pareiškimą dėl sutarties nutraukimo. Pareiškimą dėl sutarties dėl pagalbos priimant sprendimus nutraukimo tvirtina notaras ar konsulinis pareigūnas. Pareiškimą dėl sutarties dėl pagalbos priimant sprendimus nutraukimo patvirtinęs notaras ar konsulinis pareigūnas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka pateikia Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui duomenis, reikalingus šios sutarties nutraukimo faktui įregistruoti. 2. Sutarties dėl pagalbos priimant sprendimus nutraukimo faktas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas ir jiems sukelia teisinių pasekmių tik tuo atveju, jei jis įregistruotas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. “50 straipsnis. 4.80 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4.80 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jeigu vienas iš bendraturčių yra neveiksnus šioje srityje

ar ribotai veiksnus šioje srityje arba nepilnametis, atidalijant dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės turi dalyvauti globos (rūpybos) institucija.“

51 straipsnis. 4.251 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4.251 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „

  • 3) administratorių pripažinus neveiksniu

šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje ;“. 52 straipsnis.

52 straipsnis. 5.15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.“ 53 straipsnis. 5.16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1) sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens;

2) sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityje asmens , kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis ;

3) kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas.“ 54 straipsnis. 5.17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje asmens, kurio veiksnumas teismo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis .“ 55 straipsnis. 5.56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 5.56 straipsnis. Neveiksnių šioje srityje ir ribotai veiksnių šioje srityje įpėdinių teisės į palikimą įgyvendinimas Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Ribotai veiksnūs šioje srityje asmenys palikimą priima tik tėvų arba rūpintojų sutikimu.“ 56 straipsnis. 5.64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.64 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nors vienas iš įpėdinių yra neveiksnus šioje srityje ar ribotai veiksnus šioje srityje ;“. 57 straipsnis. 6.47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.

Prievolės įvykdymas neveiksniam toje srityje kreditoriui laikomas tinkamu prievolės įvykdymu tik tiek, kiek skolininkas įrodo, kad toks įvykdymas tikrai atitiko neveiksnaus toje srityje kreditoriaus interesus ir buvo atliktas jo naudai.“ 58 straipsnis. 6.48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 6.48 straipsnis. Skolininko neveiksnumas veiksnumo apribojimas Jeigu prievolę įvykdė neveiksnus toje srityje ar ribotai veiksnus toje srityje skolininkas, tai negalima ginčyti prievolės įvykdymo remiantis skolininko neveiksnumu toje srityje ar ribotu veiksnumu toje srityje .“ 59 straipsnis. 6.56 straipsnio pakeitimas
„2) kreditorius yra neveiksnus šioje srityje ir  neturi globėjo;“. 2. Papildyti 6.56 straipsnio 1 dalį 5 punktu:

5) kreditorius yra ribotai veiksnus šioje srityje ir jam nepaskirtas rūpintojas .“ 60 straipsnis. 6.172 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.172 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 6.172 straipsnis. Oferento ar akceptanto mirtis, bankrotas, likvidavimas ar neveiksnumas veiksnumo apribojimas Oferento ar akceptanto mirtis, bankroto bylos jam iškėlimas, likvidavimas , ar neveiksnumas šioje srityje ar veiksnumo šioje srityje apribojimas daro pasiūlymą sudaryti sutartį negaliojantį, jeigu šie įvykiai atsirado iki akcepto gavimo.“ 61 straipsnis. 6.268 straipsnio pakeitimas
„3. Asmens, pripažinto ribotai veiksniu tam tikroje srityje dėl piktnaudžiavimo alkoholiu arba narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, psichikos sutrikimo, padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais.“

„4.

Jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje .“

62 straipsnis. 6.278 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6.278 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

6.278 straipsnis. Atsakomybė už

pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje fizinio asmens padarytą žalą

1. Už pripažinto

neveiksniu tam tikroje srityje fizinio asmens padarytą žalą atsako jo globėjas arba jį prižiūrėti privalanti institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. 2. Globėjo ar atitinkamos institucijos pareiga atlyginti žalą nepasibaigia ir tuo atveju, kai žalą padaręs asmuo po jos padarymo pripažįstamas veiksniu. 3. Jeigu globėjas mirė ar neturi pakankamai lėšų žalai, padarytai asmens sveikatai ar gyvybei, atlyginti, o žalą padaręs asmuo turi pakankamai lėšų, tai teismas, atsižvelgdamas į neveiksnaus tam tikroje srityje asmens ir nukentėjusio asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, gali išieškoti žalą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto.“

63 straipsnis. 6.280 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6.280 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Tėvai, globėjas ar rūpintojas, taip pat šio kodekso 6.275,

6.276 ir

6.278 straipsniuose nurodytos institucijos, atlyginę nepilnamečio ar

pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje fizinio asmens padarytą žalą, neturi regreso teisės į šiuos fizinius asmenis.“

64 straipsnis. 6.470 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti

6.470 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „

1. Dovanotojas negali būti neveiksnus

šioje srityje asmuo. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo gali būti dovanotojas su rūpintojo sutikimu.

Jeigu rūpintojas šio sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą būti dovanotoju gali duoti teismas. Rūpintojo sutikimas nereikalingas, kai ribotai veiksnus šioje srityje asmuo dovanoja simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos. Neveiksnaus šioje srityje asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus šioje srityje asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno s minimalaus gyvenimo lygio bazinės socialinės išmokos dydžio sumos.“

2. Pakeisti

6.470 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Neveiksniam šioje srityje asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno s bazinės socialinės išmokos minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo turi teisę priimti jam skirtas dovanas su rūpintojo sutikimu. Jeigu rūpintojas šio sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą priimti dovanas gali duoti teismas. Rūpintojo sutikimas nereikalingas, kai ribotai veiksnus šioje srityje asmuo priima simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos. “

65 straipsnis. 6.586 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6.586 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis negali būti pripažinta negaliojančia

nuomotojo reikalavimu, jei jis , sudarydamas sutartį su asmeniu, kuris buvo tokios būsenos būklės , kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ar su neveiksniu šioje srityje arba ribotai veiksniu šioje srityje nuomininku, tai žinojo.“

66 straipsnis. 6.723 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6.723 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.

Paslaugų teikėjo mirtis ar neveiksnumas šioje srityje arba ribotas veiksnumas šioje srityje nutraukia paslaugų sutartį, išskyrus atvejus, kai analogiškas paslaugas turi teisę ir gali taip pat kvalifikuotai teikti paslaugų teikėjo teisių perėmėjai. Paslaugų teikėjo įpėdiniai, žinantys apie užsakymą, privalo imtis jiems prieinamų adekvačių priemonių kliento interesams apsaugoti.“ 67 straipsnis. 6.763 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.763 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) viena iš šalių pripažįstama neveiksnia tam tikroje srityje , arba ribotai veiksnia tam tikroje srityje ar nežinia kur esančia.“ 68 straipsnis. 6.765 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.765 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos taisyklės taip pat taikomos neveiksniu šioje srityje pripažinto įgaliotinio globėjui , ribotai veiksniu šioje srityje pripažintam įgaliotiniui kartu su rūpintoju arba įgaliotinio, kuriam iškelta bankroto byla, administratoriui.“ 69 straipsnis. 6.792 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.792 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) komisionierius miršta, pripažįstamas neveiksniu šioje srityje , arba ribotai veiksniu šioje srityje ar nežinia kur esančiu, likviduojamas arba tampa nemokus (iškeliama bankroto byla).“ 70 straipsnis. 6.967 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.967 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kai patikėtinis miršta, pripažįstamas neveiksniu šioje srityje , arba ribotai veiksniu šioje srityje ar nežinia kur esančiu, ar likviduojamas;“. 71 straipsnis.

71 straipsnis. 6.978 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6.978 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pripažinus vieną iš partnerių neveiksniu šioje srityje , arba ribotai veiksniu šioje srityje ar nežinia kur esančiu, jeigu jungtinės veiklos sutartis ar vėlesnis likusių partnerių susitarimas nenustato išsaugoti jungtinės veiklos sutartį tarp likusių partnerių, išskyrus atvejus, kai jungtinės veiklos sutartis galioja ir be šio partnerio;“. 72 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis

įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per  dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu gali kreiptis šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys, o jeigu jie to nepadaro, sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, turi peržiūrėti jį priėmęs teismas savo iniciatyva per šioje dalyje nurodytą terminą. 3. Teismo sprendimai, peržiūrėti šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, vėliau peržiūrimi, kai į teismą kreipiasi šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.101 straipsnyje nurodyta Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija teisinio reguliavimo stebėseną reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2015-01-16 · the official register ↗

Projekto XIIP-1658(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1591 12, 13 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS 2014 m.                     d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

„7) asmenys, sergantys sunkiomis psichikos ligomis, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas), taip pat asmenys, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas), ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje , taip pat neveiksniais pripažinti asmenys bylose dėl globos , bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;“. 2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

„8.

Šio įstatymo 12 straipsnio 7 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, patvirtinanti, kad asmuo serga sunkia psichikos liga asmeniui taikomas priverstinis hospitalizavimas ir gydymas ar kad asmeniui taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, arba šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas psichiatrijos įstaigos administracijos sveikatos priežiūros įstaigos pranešimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.“. 2. Pakeisti 13 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Šio įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ir jo globos, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo, dėl neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, arba šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas teismo pranešimas.“. 3 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

22 straipsnis. Sprendimo dėl

antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo ypatumai atskirų kategorijų bylose

1. Psichiatrijos įstaigos

administracija Sveikatos priežiūros įstaiga

, kreipdamasi dėl

antrinės teisinės pagalbos suteikimo Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo28 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju arba Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nurodytais atvejais , pateikia tarnybai teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima šio pranešimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas gautas ne darbo laiku, ir nedelsdama apie priimtą sprendimą raštu praneša psichiatrijos įstaigos administracijai sveikatos priežiūros įstaigai.

Psichiatrijos įstaigos administracija Sveikatos priežiūros įstaiga privalo su tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo supažindinti šio įstatymo 12 straipsnio 7 punkte nurodytą asmenį ir sudaryti tinkamas sąlygas jo ir advokato bendravimui. 2. Kai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Civilinio proceso kodekso nustatytais atvejais, nagrinėjant bylas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ir jo globos, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo, dėl neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , kreipiasi teismas, tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo pranešimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą nedelsdama raštu praneša teismo pranešime nurodytam asmeniui ir teismui.“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas

Teisės departamento išvada

2014-04-02 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS

DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2014-04-11 Nr. XIIP-1656 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Teikiamu projektu siūloma tobulinti galiojantį teisinį reguliavimą, Civilinio

kodekso (toliau – CK) 2.10 ir 2.11 straipsniuose imperatyviai nustatant, kad asmenys gali būti pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais tik konkrečiose srityse, taip pat keičiant visus CK straipsnius, kuriuose minimi neveiksnūs ar ribotai veiksnūs asmenys, įrašant vietoj žodžių „neveiksnus“ ar „ribotai veiksnus“ žodžius „neveiksnus šioje (atitinkamoje, konkrečioje) srityje“,

„ribotai veiksnus (atitinkamoje, konkrečioje) srityje“. Svarstytina, ar tokie

kitų straipsnių pakeitimai būtini. Manytina, kad CK 2.10 ir 2.11 straipsniuose aptarus, kad toliau CK tekste terminai „neveiksnus“ ir „ribotai veiksnus“ suprantami, kaip „neveiksnus šioje (atitinkamoje, konkrečioje) srityje“,

„ribotai veiksnus (atitinkamoje, konkrečioje) srityje“, galima būtų išvengti

formalaus kitų CK straipsnių pakeitimo ir dėl tokio pakeitimo klampaus bei kai kur visiškai neaiškaus teksto. 2. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje dėstomoje CK 2.26 straipsnio 4 dalyje siūloma vietoj žodžių „serga sunkia psichikos liga“ įrašyti žodžius „turi psichikos sutrikimą“. Pažymėtina, kad aptariamoje projekto dalyje nustatoma bendrosios taisyklės  hospitalizuoti asmenį jo sutikimu ar teismo leidimu išimtis. Svarstytina, ar tokia išimtis turėtų būti taikoma bet kokio psichikos sutrikimo atveju. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo

27 straipsnyje nustatyti

asmens, sergančio sunkia psichikos liga , priverstinio hospitalizavimo kriterijai.

Be to, skirtingai nei nustatyta Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnyje, pagal CK asmuo gali būti priverstinai hospitalizuojamas ir tuo atveju, kai jis gali padaryti esminės žalos turtui. Pastebėtina ir tai, kad CK siūloma papildyti nuostata, kad žala gali būti padaroma ir neveikimu, tačiau nesiūloma analogiška nuostata papildyti Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo. Siekiant teisinio aiškumo ir tikrumo, projekto ir nurodyto įstatymo nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje. 3. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 1 pastabą, svarstytina, ar projekto 13 straipsnyje dėstoma CK 2.132 straipsnio 3 dalies nuostata nebūtų aiškesnė, jeigu vietoje žodžio „konkrečioje“ būtų įrašytas žodis „atitinkamoje”. 4. Projekto 14 ir 16 straipsniuose dėstomose CK 2.1371 straipsnio 3 dalyje ir 2.1373 straipsnio 3 dalyje minima išankstinį nurodymą patvirtinusi įstaiga, tačiau projekte nėra nustatyta, kokia tai įstaiga. Nors pagal projekto 15 straipsnyje dėstomo CK 2.1372 straipsnio 1 dalį galima manyti, kad turima mintyje notarai ir konsuliniai pareigūnai, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tobulinant projektą aiškiai įvardinti pareigūnus (įstaigas), kurie turi teisę tvirtinti išankstinius nurodymus notarine tvarka. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir dėl projekto 49 straipsnyje dėstomų nuostatų dėl sutarčių dėl pagalbos priimant sprendimus sudarymo notarine forma. 5. Projekto 16 straipsnyje dėstomoje CK 2.1373 straipsnio 3 dalyje minimas

„išankstinio nurodymo saugotojas“, tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kas juo

gali būti. Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą. 6.

kad tuo atveju, kai rūpintojas neduoda sutikimo ribotai veiksnaus asmens santuokai sudaryti, tokį leidimą ribotai veiksnaus asmens prašymu gali duoti teismas. Tačiau kitais atvejais, pavyzdžiui, kai rūpintojas neduoda sutikimo ribotai veiksnaus asmens santuokos nutraukimui (projekto 22 straipsnio 2 dalis), ribotai veiksnaus įvaikinamo vaiko tėvui sutikimo leisti įvaikinti jo vaiką (projekto 33 straipsnis) ir kt., ribotai veiksnaus asmens teisė teisme ginčyti rūpintojo atsisakymą duoti atitinkamą sutikimą neįtvirtinama. Neaišku, kodėl siūlomas toks nenuoseklus teisinis  reguliavimas. Pastebėtina ir tai, kad galiojančiose CK nuostatose taip pat nėra įtvirtinta rūpintinio teisė apskųsti rūpintojo veiksmus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 45 straipsnyje siūloma CK

3.246 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti nuostatą dėl rūpintinio teisės kreiptis į

teismą dėl rūpintojo nušalinimo. 7. Projekto 23 straipsnyje dėstomos CK 3.58 straipsnio nuostatos tikslintinos, nes neaišku, kokia „ši sritis“ yra turima omenyje. 8. Projekto 24 straipsnyje dėstomos CK 3.72 straipsnio 9 dalies nuostatos tikslintinos, nes neaišku, kokia „ši sritis“ yra turima omenyje: santuokos nutraukimo ar sutuoktinio išlaikymo (keičiamo straipsnio pavadinimas „Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas“). 9. Projekto 31 straipsnyje dėstomoje CK 3.157 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „Tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymus, išskyrus tėvus, pripažintus neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje teismo sprendimu.“ Nei iš pacituotų, nei iš kitų projekto ar galiojančių CK nuostatų neaišku, kas tokiu atveju yra nepilnamečių vaikų atstovais, ar „tėvai, pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje“ turi teisę toliau gyventi su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 23 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „vaikas jokiu būdu negali būti atskirtas nuo tėvų dėl savo neįgalumo arba dėl vieno ar abiejų tėvų neįgalumo“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė CK trečiosios knygos XI skyriaus pirmąjį skirsnį „Tėvų valdžia“ papildyti nuostatomis dėl neveiksnių ar ribotai veiksnių atitinkamoje srityje asmenų tėvų valdžios įgyvendinimo taisyklių, panašiai, kaip yra nustatyta CK 3.158 straipsnyje dėl nepilnamečių tėvų valdžios. 10. Projekto 33 straipsnyje dėstomos CK 3.212 straipsnio 2 dalies ir projekto 35 straipsnyje dėstomos 3.214 straipsnio nuostatos dėl tėvų, pripažintų neveiksniais šioje srityje, sutikimo įvaikinti derintinos tarpusavyje: pagal vieną straipsnį, jeigu įvaikinamo vaiko tėvai yra neveiksnūs,  būtinas jų globėjų sutikimas įvaikinti, o pagal kitą – įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu tėvai pripažinti neveiksniais. 11. Projekto 37 – 45 straipsniais siūloma keisti CK nuostatas, išdėstytas CK VII dalies „Globa ir rūpyba“ XVII skyriuje „Bendrosios nuostatos“, formaliai įrašant žodžius „tam tikroje srityje“. Pastebėtina, kad aptariamos nuostatos taikomos tiek pilnamečių, tiek nepilnamečių asmenų globai ir rūpybai.

Skirtingai nuo pilnamečių asmenų, kurie gali būti pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais tik tam tikroje srityje, nepilnamečiams iki 14 metų visose srityse atstovauja jų tėvai (globėjai), o nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų sandorius sudaro turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą (CK 2.7 ir 2.8 straipsniai). Projektas tikslintinas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. 12. Projekto 55 straipsnyje dėstomos CK 5.64 straipsnio nuostatos tikslintinos, nes neaišku, kokia „ši sritis“ yra turima omenyje. Pastebėtina, kad keičiamo straipsnio pavadinimas yra „Palikimo apsauga“, o šio straipsnio 1 dalyje nustatomi atvejai, kada palikimo atsiradimo vietos teismas turi imtis priemonių palikimui apsaugoti. 13. Projekto 60 straipsnyje dėstomos CK 6.172 straipsnio nuostatos tikslintinos, nes neaišku, kokia „ši sritis“ yra turima omenyje. 14. Projekto 64 straipsnyje dėstomos CK 6.470 straipsnio nuostatos diskutuotinos: 14.1. neaišku, kodėl ribotai veiksnus asmuo negali būti dovanotoju. Pastebėtina, kad pagal projekto 7 straipsniu CK 2.11 straipsnio 2 dalyje siūlomas įtvirtinti nuostatas, ribotai veiksnus asmuo gali sudaryti sandorius, jeigu tam gauna rūpintojo sutikimą. Be to, pagal projekto 3 straipsnyje dėstomas CK 1.85 straipsnio 4 dalies nuostatas „rūpintojas gali duoti sutikimą sudaryti sandorį ir po jo sudarymo, jeigu sandoris yra naudingas asmeniui, kurio veiksnumas apribotas tam tikroje srityje“, o projekto 39 straipsnyje dėstomos CK 3.240 straipsnio 3 dalies ir 43 straipsnyje dėstomos bei galiojančios CK 3.244 straipsnio nuostatos nustato rūpintojo pareigas padedant rūpintiniui įgyvendinti savo teises.

Jeigu siūlomu draudimu siekiama išvengti rūpintojų piktnaudžiavimo, tai atkreiptinas dėmesys į CK 3.244 straipsnio nuostatas, kurio paskirtis užkirsti kelią globotinio ar rūpintinio turto iššvaistymui; 14.2. neaišku, kokiu tikslu siūloma įtvirtinti nuostatas, draudžiančias rūpintojui dovanoti ribotai veiksnaus asmens turtą pastarojo vardu ar priimti ribotai veiksniam asmeniui skirtas dovanas. Pastebėtina, kad pagal projekto 7 straipsniu CK 2.11 straipsnio 2 dalyje siūlomas įtvirtinti nuostatas, asmuo, kurio veiksnumas atitinkamoje srityje apribotas, negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo. Taigi rūpintojas apskritai negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti rūpintinio vardu. Nurodytų imperatyvių nuostatų įtvirtinimas tik dovanojimo atveju gali sukelti teisės aiškinimo problemų – taikant įstatymą gali būti neaišku, ar rūpintojas negali veikti rūpintinio vardu tik įstatyme konkrečiai nurodytais atvejais, ar visais atvejais; 14.3. neaiškus aptariamų nuostatų santykis su projekto 43 straipsnyje dėstomos CK 3.244 straipsnio 3 dalies nuostatomis: „3. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės.

Šios taisyklės taip pat taikomos ir tais atvejais, kai rūpintojas ketina duoti sutikimą tam tikroje srityje ribotai veiksniam asmeniui sudaryti analogišką sandorį.“ Projektas tikslintinas, suderinant nurodytų straipsnių nuostatas. 15. Svarstytina, ar nereikėtų projekto 68 straipsnyje dėstomų CK 6.765 straipsnio 3 dalies nuostatų papildyti nuostatomis dėl ribotai veiksniu atitinkamoje srityje pripažinto įgaliotinio ar jo rūpintojo pareigos pranešti įgaliotojui apie pavedimo sutarties pabaigą, nes pagal CK 6.763 straipsnio 1 dalies 7 punktą (projekto 67 straipsnis), pavedimo sutartis taip pat baigiasi, kai viena iš šalių pripažįstama ribotai veiksnia tam tikroje srityje. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė

Teisės departamento išvada

2015-01-16 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS

DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2015-03-23 Nr. XIIP-1656(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 11 straipsnyje dėstomos Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.26

straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos diskutuotinos. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą CK 2.26 straipsnyje nustatytais atvejais asmuo gali būti priverstinai hospitalizuotas psichiatrijos įstaigoje, bet ne ilgiau kaip 2 paras. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta teismui leidus. Pirminiame projekto variante nurodytas priverstinės hospitalizacijos terminas nebuvo keičiamas. Svarstant projektą pagrindiniame komitete (Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2014 m. gruodžio 17 d. išvada Nr.102-P-52) buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos ir Teisėjų tarybos pastabas, kad 2 parų priverstinės hospitalizacijos terminas be teismo leidimo suponuoja pareigą teismui išnagrinėti bylą dėl tokio leidimo išdavimo per itin trumpą laiką. Jeigu psichiatrijos įstaiga kreipiasi į teismą tik kitą parą po asmens hospitalizavimo, teismui nelieka galimybės išnagrinėti bylą nustatytu terminu. Be to, toks teisinis reguliavimas nesuderinamas su kituose projektuose siūlomomis įtvirtinti nuostatomis, pvz., pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-1657(2)) 28 straipsnyje dėstomą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnio 5 dalį, tokiose bylose advokato dalyvavimas bus būtinas. Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija siūlė priverstinės hospitalizacijos terminą pailginti iki 5 darbo dienų. Komitetas pastabai pritarė iš dalies, projektą tobulinant vietoj 2 parų įtvirtinti 3 darbo dienų terminą.

Tačiau pagal vertinamo projekto nuostatas, priverstinės hospitalizacijos be teismo leidimo terminas gerokai ilgesnis (psichiatrijos įstaiga turi kreiptis į teismą dėl priverstinės hospitalizacijos pratęsimo per 48 val. nuo asmens paguldymo į psichiatrijos įstaigą, be teismo leidimo asmuo gali būti priverstinai hospitalizuotas ne ilgiau kaip 3 darbo dienas po to, kai psichiatrijos įstaiga kreipėsi į teismą), priverstinai hospitalizavus asmenį prieš savaitgalį ar šventines dienas, priverstinė hospitalizacija gali trukti 7-10 kalendorinių dienų . Svarstytina, ar siūlomas reguliavimas proporcingas siekiamiems tikslams. 2. Projekto 22 straipsnyje dėstomoje CK 3.55 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Ribotai veiksnus šioje srityje sutuoktinis prašymą dėl santuokos nutraukimo gali paduoti su rūpintojo sutikimu. Kai rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą nutraukti santuoką gali duoti teismas.“ Pagal projekto redakciją neaišku, kokios teismo leidimo nutraukti santuoką teisinės pasekmės. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjamos ir sprendimas nutraukti santuoką priimamas CPK 538-541 straipsniuose nustatyta tvarka, sutuoktiniui pateikus prašymą nutraukti santuoką . Atsižvelgiant į tai, siūlytina vietoj formuluotės

„leidimą nutraukti santuoką“ įrašyti „leidimą paduoti prašymą nutraukti

santuoką“. 3. Projekto 28 straipsnyje dėstomoje CK 3.145 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į projekto 27 straipsnyje dėstomo CK 3.144 straipsnio 1 dalies nuostatas, po žodžio „nepilnamečio“ siūlytina įrašyti žodžius „neveiksnaus šioje srityje ar“. 4. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekto atskirų straipsnių nuostatų, sukeliančių panašias teisines pasekmes, formuluotes.

Projekto 34 straipsnyje dėstomo CK 3.213 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į to paties straipsnio 3 dalies nuostatas, į projekto 33 straipsnyje dėstomos CK 3.212 straipsnio 2 dalies nuostatas ir į CPK 489 straipsnio 8 dalies nuostatas, vietoj formuluotės „leidimą atšaukti sutikimą įvaikinti gali duoti teismas“ įrašytina formuluotė „jo sutikimo įvaikinti atšaukimą patvirtina teismas“. Taip pat svarstytina, ar CK 3.213 straipsnio 1 dalies nereikėtų papildyti nuostata:

„Šiuo atveju papildomo teismo patvirtinimo nereikalaujama“, kaip tai nustatyta

projekto 33 straipsnyje dėstomoje CK 3.212 straipsnio 2 dalyje, ir atsižvelgiant į vertinamo projekto nuostatas, pagal kurias tėvai savo duotą sutikimą įvaikinti gali atšaukti, jei dėl įvaikinimo nėra priimtas teismo sprendimas. 5. Svarstytina, ar nereikėtų patikslinti projekto 39 straipsnyje dėstomo 3.240 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl neveiksnaus tam tikroje srityje asmens globėjo įgaliojimų, kiek tai susiję su tomis sritimis, kuriose asmuo nėra pripažintas neveiksniu. 6. Projekto 41 straipsnyje dėstomo CK 3.242 straipsnio 3 dalies pirmojo sakinio nuostata „globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo“ derintina su projekto 47 straipsnyje dėstoma CK 3.269 straipsnio 2 punkto nuostata, kad vaiko globėju (rūpintoju) negali būti skiriamas asmuo,

„pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu šioje srityje“. 7. Projekto 55 straipsnyje dėstomą CK 5.56 straipsnį siūlytina papildyti nuostata,

kad ribotai veiksnaus asmens rūpintojui atsisakius duoti sutikimą priimti palikimą, tokį sutikimą (leidimą) gali duoti teismas, atsižvelgiant į tai, kad projekto 64 straipsnyje dėstomo CK 6.470 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti teismo teisę ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu duoti leidimą priimti dovanas. 8.

8. Projekto 72 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios tą patį dvejų metų

terminą įstatyme nurodytiems asmenims kreiptis į teismą dėl iki įstatymo įsigaliojimo priimtų teismo sprendimų pripažinti asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu peržiūrėjimo ir, jeigu šie asmenys to nepadaro, teismui savo iniciatyva peržiūrėti nurodytus sprendimus, diskutuotinos. Manytina, kad teismas galėtų būti įpareigotas savo iniciatyva peržiūrėti nurodytus sprendimus, jeigu dėl jų peržiūrėjimo per dvejus metus nesikreipė įstatyme nurodyti asmenys, t. y. pasibaigus dvejų metų terminui, nes asmenys į teismą gali kreiptis ir paskutinę termino dieną. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė

Komiteto išvada

2015-01-16 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR

TEISĖTVARKOS komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO

KODEKSO

PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO (XIIP-1656)

2014 m. gruodžio 17 d. Nr. 102-P-52

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo

: Komiteto  pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko  pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai:  Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Juozas Bernatonis, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys,  Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:

Teisingumo viceministras Julius Pagojus, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos vystymo sk. patarėja Reda Gabrilavičiūtė, Sveikatos apsaugos ministerijos Epidemiologinės priežiūros sk. vedėja Loreta Ašoklienė, vyr. specialistė Nerija Kuprevičienė, Valstybinės psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė, Generalinės prokuratūros prokuroras Kęstutis Vagneris. 2, 3, 4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų išvados, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos neįgaliųjų forumas (2014-05-20) * Bendros pastabos LR civilinis ir LR CP kodeksai yra vieni iš pagrindinių teisės šaltinių teisėkūros procese, kurių turinį sudaro leidžiamo ar privalomo elgesio modelius įtvirtinančios taisyklės (teisės normos). Įtvirtintos kodeksuose teisės normos faktiškai darys įtaką teismo proceso ir socialinių dalyvių elgesiui, taip pat atlieps valstybės požiūrį ir teisinę poziciją žmogaus teisių apsaugos klausimais, vykdys teisinio švietimo bei visuomenės požiūrio formavimo funkciją.

Minėti įstatymų projektai parengti siekiant tobulinti šiuo metu galiojančius neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus asmenų su negalia (psichikos, proto) atžvilgiu, siekiant jų žmogaus teisių užtikrinimo bei efektyvaus realizavimo. Pagrindiniai žmogaus teisių principai remiasi visai žmonių giminei būdingu prigimtiniu orumu ir verte, lygiomis ir neatimamomis teisėmis. JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 str. dar kartą įtvirtina, kad neįgalieji visais atvejais turi teisę būti laikomi teisės subjektais, turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse, o valstybės įsipareigoja imtis atitinkamų priemonių, kad suteiktų neįgaliesiems galimybę pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą. Šios norminės nuostatos bei 2014 m. balandžio mėn. JT Neįgaliųjų teisių komiteto priimtas Bendrasis komentaras Nr. 1 dėl lygybės prieš įstatymą, aiškiai įvardija, kad asmens negalia ir/ar jo gebėjimai priimti sprendimus negali būti pagrindu paneigti asmens teisinį veiksnumą ir taip sumažinti jo kaip teisės subjekto teisinį statusą. Konvencijos 12 str. draudžia tokį diskriminacinį asmens teisinio veiksnumo atėmimą, o reikalauja, kad būtų suteikta pagalba teisiniam veiksnumui realizuoti. Komitetas šiame komentare nurodo, kad siekiant pripažinti „universalų teisinį veiksnumą”, kai visi žmonės (nepaisant negalios ar sprendimų priėmimų gebėjimų) iš prigimties turi teisinį veiksnumą, valstybės turi panaikinti visus įstatymus bei praktikas, kuriomis leidžiamas teisinio veiksnumo atėmimas/ribojimas, bei panaikinti visus režimus, kuomet asmens sprendimų priėmimas perleidžiama kitam trečiam asmeniui.

Priešingai, vadovaujantis Konvencijos 12 str. valstybės įsipareigoja išvystyti pagalbos priimti sprendimus priemones asmenims siekiant patiems realizuoti savo teisinį veiksnumą. Tačiau tokių alternatyvių priemonių buvimas šalia egzistuojančių ydingų teisinio veiksnumo ribojimo mechanizmų neužtikrina tinkamo 12 str. nuostatų įgyvendinimo. Todėl įstatymo projekte paliekama sąvoka „neveiksnumas“ ir galimybė “pripažinti asmenį neveiksniu” asmeniui apribojant galimybę realizuoti savo teises (nors ir konkrečioje srityje), bei paskirti jam globėją, t.y. perkeliant trečiam asmeniui pareigą veikti ir realizuoti kito asmens teises, prieštarauja Konvencijos nuostatoms (12 str., 3 str.) dėl neįgalių asmenų lygybės prieš įstatymą ir galimybės savarankiškai realizuoti savo teises, ne atimant ar perleidžiant asmens sprendimų priėmimo teisę ir galimybę kitiems asmenims, bet padedant (pagalbos ir apsaugos priemonėmis) jam veikti kiek įmanoma labiau savarankiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad vien jau termino

„neveiksnumas“ vartojimas yra teisiškai ydingas, atsižvelgiant į Konvencijos

paradigmos ir požiūrio į neįgaliuosius kaip teisės subjektus keitimą. Siūlymas: Keičiant Lietuvos teisinio veiksnumo įstatymų nuostatas, turėtų likti tik veiksnumo apribojimo konkrečiose srityse galimybė, individualiai įvertinant kiekvieno asmens savarankiškumo įgūdžius bei gebėjimus priimti sprendimus, suprantant jų esmę ir galimas pasekmes.

Nustačius veiksnumo apribojimą, asmeniui būtų skiriama rūpintojo pagalba, o rūpintojas galėtų rūpintis asmens teisių realizavimu, nustatant platesnius įvairiapusiškesnius įgaliojimus užtikrinti kuo didesnį asmens veikimo savarankiškumą, o šiam negalint veikti savarankiškai, atstovaujant asmens interesus (atsižvelgiant į jo norus, prioritetus, valią). Esminis tinkamos rūpybos funkcijų atlikimo reikalavimas, kad ribotai veiksniu pripažintas asmuo būtų skatinamas savarankiškai realizuoti savo teises, o rūpintojas užtikrintų tokio veikimo efektyvumą. Taip pat turi būti įtvirtintas efektyvus rūpintojų veiklos kontrolės mechanizmas. Pažymėtina, kad paliekant siūlomas įstatymo projektų nuostatas, kuriose išlieka asmens neveiksnumo pripažinimas (kuomet asmens teisių realizavimo sprendimai perleidžiamas kitam asmeniui), priėmimas jau ratifikavus Konvenciją Lietuvoje, būtų neigiamai įvertintas JT Neįgaliųjų teisių komiteto. Kadangi Komitetas jau ne kartą savo baigiamosiose pastabose yra itin kritiškai vertinęs (Tuniso, Ispanijos, Vengrijos, kt. atžvilgiu.) ir išreiškęs susirūpinimą, kad šios valstybės nesiėmė žingsnių, keičiant neveiksnumo sistemą. Komitetas ragino šias valstybes panaikinti galiojančią teisinę bazę dėl neveiksnumo ir globos (kai sprendimai priimami už kitą asmenį) skyrimo ir imtis teisinių bei politinių veiksmų pakeičiant šiuos režimus į pagalbos priimant sprendimus mechanizmus, kurie leistų asmenims su negalia išlaikyti savo autonomiją bei įgyvendinti savo teisinį veiksnumą. Komitetas šiuo klausimu taip pat rekomenduoja pravesti mokymus susijusiems valstybės tarnautojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

Nepritarti Praktikoje de facto susidaro situacijos, kai asmuo negali priimti jokių sprendimų konkrečioje srityje ir niekaip negali joje veikti, todėl turi būti įtvirtintas teisinis mechanizmas, tinkamai užtikrinantis tokių asmenų teises ir sudarantis galimybes šias teises įgyvendinti, t. y. už tokius asmenis sprendimus konkrečiais atvejais turėtų priimti globėjai. Be to, vien formalus neveiksnumo sąvokos panaikinimas nesudarytų prielaidų geresniam asmenų teisių užtikrinimui. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1656) ir kitų susijusių įstatymų projektų (toliau kartu – Įstatymų projektai) aiškinamajame rašte, bus iš esmės pakeistas neveiksnumo ir riboto veiksnumo sąvokų ir teisinių institutų turinys, t. y. bus sudaryta galimybė pripažinti asmenį neveiksniu ar apriboti asmens veiksnumą individualiai įvertinant kiekvieno asmens savarankiškumo įgūdžius bei gebėjimus priimti sprendimus suprantant jų esmę ir galimas pasekmes. Be to, kokybiškai naujos teisinio reguliavimo nuostatos (pagalbos priimant sprendimus institutas, neveiksnaus asmens būklės periodinė peržiūra ir kt.) taip pat sudarys sąlygas kuo geriau ginti asmenų teises. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatos, prie kurių Įstatymų projektais siekiama priartinti Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės nuostatas, numato, kad asmens veiksnumo ribojimo priemonės turi būti kuo labiau individualizuotos, proporcingos ir pritaikytos su asmeniu susijusioms aplinkybėms, taip pat taikomos kuo trumpesnį laiką ir reguliariai peržiūrimos teismo ar kitos nešališkos kompetentingos institucijos. Įstatymų projektuose šis principas aiškiai įtvirtintas procesinėse nuostatose (Įstatymo projekto Nr.

XIIP-1657 18 ir 24 straipsniuose, kurias keičiami Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 467 ir 472 straipsniai), kuriose numatyta, kad visos abejonės dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Pažymėtina, kad Įstatymų projektų derinimo metu su nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis buvo ne kartą diskutuota dėl neveiksnumo sąvokos ir instituto panaikinimo ir prieita prie išvados, kad šiuo metu neveiksnumo instituto dar negali būti visiškai atsisakoma, o šiuo metu galiojančių teisės aktų, reguliuojančių teisinio reguliavimo stebėseną, nustatyta tvarka bus stebima, kaip taikomi nauji teisės aktai, kaip keičiasi asmens teisių padėtis bei teisininkų praktikų, visuomenės požiūris į asmens veiksnumo ribojimo institutą, ir, atsižvelgiant į teisinio reguliavimo stebėsenos rezultatus, taip pat į užsienio valstybių gerąją patirtį įgyvendinant Konvenciją, bus sprendžiama dėl tolesnio teisinio reguliavimo tobulinimo galimybių, siekiant kuo geresnės asmens teisių apsaugos ir Konvencijos nuostatų visiško įgyvendinimo. Tuo pačiu pabrėžtina, kad, kaip išsamiai pagrindžiama aiškinamajame rašte, jau šiuo metu siūlomais Įstatymų  projektais yra numatomi esminiai pokyčiai asmens veiksnumo ribojimo instituto srityje. Papildomai pastebėtina, kad neveiksnumo sąvoka yra tam tikrais atvejais vartojama Konstitucijoje (34, 56, 63 straipsniuose). 2.

2. Teisėjų

taryba (2014-05-27)1

1 Projekto

1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau

  • CK) 1.16 straipsnio 4 dalį ir numatyti, kad užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, pripažįstami neveiksniais tam tikrose srityse ar ribotai veiksniais tam tikrose srityse ir jiems teikiama pagalba priimant sprendimus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant teisinio aiškumo bei įvertinant tai, kad Projekte įtvirtinami atskiri neveiksnumo, riboto veiksnumo bei pagalbos priimant sprendimus teisiniai institutai, po žodžių „ribotai veiksniais tam tikrose srityse“ esantį žodį „ir“ siūlytina keisti žodžiu „ar“. Pritarti

3. Teisėjų

taryba (2014-05-27)3 Projekto 3 straipsniu keičiamo CK 1.85 straipsnio, kuriame aptariamos ribotai veiksnaus fizinio asmens ir fizinio asmens, kuris sprendimus tam tikroje srityje priima su pagalba, be pagalbos sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais sąlygos bei tvarka, 4 dalyje nustatoma, kad rūpintojas gali duoti sutikimą sudaryti sandorį ir po jo sudarymo, jeigu sandoris yra naudingas asmeniui, kurio veiksnumas apribotas tam tikroje srityje. Tačiau tokia paskesnio sandorio patvirtinimo taisyklė nėra numatyta fizinio asmens, kuris sprendimus tam tikroje srityje priima su pagalba, be pagalbos sudarytų sandorių atžvilgiu, įvertinant tai, kad pagalbos priimant sprendimus teisinis institutas laikytinas mažiau nei neveiksnumas ar ribotas veiksnumas civilinį veiksnumą ribojančia priemone ir siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą, siūlytina numatyti taisyklę, kuria remiantis fizinio asmens, kuris sprendimus tam tikroje srityje priima su pagalba, be pagalbos sudaryti sandoriai galėtų būti patvirtinami ne teismo tvarka, jei toks sandoris yra naudingas asmeniui, pavyzdžiui, nustatyti, kad sutikimą dėl sandorio sudarymo gali duoti pagalbą teikiantis asmuo.

Nepritarti Pažymėtina, kad pagal projektu siūlomas įtvirtinti sutarties dėl pagalbos priimant sprendimus nuostatas, sutartį dėl pagalbos teikimo gali sudaryti veiksnus asmuo. Taigi skirtingai nei ribotai veiksnus asmuo, kuris negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo, asmens sudariusio sutartį dėl pagalbos teikimo priimami sprendimai yra jo asmeniniai iš jų kylanti atsakomybė yra asmeninė. Atsižvelgiant į tai, pagalbą teikiančio asmens sutikimas nebūtinas, kad asmuo, kuriam teikiama pagalba, galėtų sudaryti sandorius. Projektu keičiamoje Civilinio kodekso (toliau

  • CK) 1.85 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti tik ribotą galimybę prokurorui ir pagalbą teikiančiam asmeniui ginčyti asmens, kuriam pagalba teiktina, be pagalbos sudarytus sandorius bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. 4. Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas (2014-05-21)3

  • (4) 2. Siūlomoje keisti CK 1.85 straipsnio 4

dalyje numatyta galimybė esant atitinkamoms sąlygoms rūpintojui duoti sutikimą po sandorio sudarymo. Neaišku, ar tokią teisę turi ir pagalbą teikiantis asmuo, o jei neturi, – tai kodėl ir kuo pagrįstas toks skirtingas teisinis reguliavimas.

Jei pagalbą teikiantis asmuo turi teisę sandorį patvirtinti, neaišku, kodėl šis asmuo neįvardytas aptariamoje teisės normoje, nes kitose minėto straipsnio dalyse apie jį kalbama. Nepritarti Žr. Teisėjų tarybos pastabos, nurodytos lentelės 3 punkte, įvertinimą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-11) 5,6 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Teikiamu projektu siūloma tobulinti galiojantį teisinį reguliavimą, Civilinio

kodekso (toliau – CK) 2.10 ir 2.11 straipsniuose imperatyviai nustatant, kad asmenys gali būti pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais tik konkrečiose srityse, taip pat keičiant visus CK straipsnius, kuriuose minimi neveiksnūs ar ribotai veiksnūs asmenys, įrašant vietoj žodžių „neveiksnus“ ar

„ribotai veiksnus“ žodžius „neveiksnus šioje (atitinkamoje, konkrečioje)

srityje“, „ribotai veiksnus (atitinkamoje, konkrečioje) srityje“. Svarstytina, ar tokie kitų straipsnių pakeitimai būtini. Manytina, kad CK

2.10 ir 2.11 straipsniuose aptarus, kad toliau CK tekste terminai

„neveiksnus“ ir „ribotai veiksnus“ suprantami, kaip „neveiksnus šioje

(atitinkamoje, konkrečioje) srityje“, „ribotai veiksnus (atitinkamoje, konkrečioje) srityje“, galima būtų išvengti formalaus kitų CK straipsnių pakeitimo ir dėl tokio pakeitimo klampaus bei kai kur visiškai neaiškaus teksto. Nepritarti Žodžiai „tam tikroje srityje“, „šioje srityje“ ir „toje srityje“ vartojami visame Įstatymo projekto Nr. XIIP-1656 tekste siekiant aiškiai įtvirtinti, kad asmuo gali būti pripažintas neveiksniu arba asmens veiksnumas gali būti ribojamas ne apskritai, o tik tam tikrose konkrečiose srityse, kuriose yra pagrindas taikyti asmens veiksnumą ribojančias priemones.

Pastebėtina, kad bendroji formuluotė, kuri vartojama Įstatymo projekto Nr. XIIP-1656, kuriais keičiami CK 2.10 ir 2.11 straipsniai, yra

„tam tikroje srityje“. Kitose Įstatymo projekto Nr. XIIP-1656 nuostatose, kuriose kalbama apie neveiksnumą ar ribotą veiksnumą

konkrečioje srityje, atsižvelgiant į priimtinesnę gramatinę konstrukciją vartojami terminai „toje srityje“ arba „šioje srityje“. Pažymėtina, kad nevyriausybinės organizacijos, veikiančios neįgaliųjų, neveiksnių asmenų teisių apsaugos srityje, taip pat laikosi pozicijos, kad nuoseklus pabrėžimas visose teisės aktų nuostatose, kad asmuo yra neveiksnus ar jo veiksnumas ribojamas tam tikroje srityje , suteikia daugiau teisinio aiškumo ir padeda geriau užtikrinti neveiksnių asmenų teisių apsaugą. 6. Lietuvos neįgaliųjų forumas (2014-05-20)5

  • (1) 2. Įstatymų

projektais parengti siekiant tobulinti šiuo metu galiojančius neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus, tikslingai nukreipti apsaugoti asmenų, kurie gali turėti sunkumų realizuoti savo teisinį veiksnumą, interesus. Nors dažniausiai tokie sunkumai gali iškilti asmenims, turintiems psichikos sutrikimų, tačiau praktikoje teisinio veiksnumo realizavimo sunkumai gali atsirasti ir asmenims, neturintiems ilgalaikių psichikos sutrikimų, pvz. dėl traumų, esant komos būsenoje, ar senatvinių pakitimų. Remiantis JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis (1 str. 2d.) neįgaliaisiais gali būti pripažįstami tokie asmenys, kurie turi ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmeninis.

Iki šiol Lietuvoje neveiksnumas galėjo būti nustatomas tik asmenims, sergantiems psichikos ligomis ar turintiems silpnaprotystę, kas sudaro prielaidas šių asmenų diskriminacijai. Siūlymas: Teisinio veiksnumo realizavimo kontekste svarbu pažymėti, kad ne tik psichikos sutrikimų turintys asmenys gali nesuvokti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti. Tai gali nutikti žmonėms po fizinių traumų, esant komos būklėje, dėl senatvinių pakitimų ir t.t. Būtent todėl siūlytina veiksnumo apribojimą taikyti ne konkrečiai psichikos sutrikimų turintiems asmenis, o asmenims dėl „sveikatos būklės“ negalintiems iš dalies suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Taip pat svarbu, atsižvelgiant į individualią situaciją, kad veiksnumo ribojimas būtų konkrečiam terminui (numanant, kad situacija gali kisti), su galimybe peržiūrėti sprendimą periodiškai. Nepritarti Pažymėtina, kad asmens veiksnumo ribojimo institutas yra taikytinas išimtinai asmenų su psichikos sutrikimais atveju ir tai nelaikytina šių asmenų diskriminacija, kadangi asmens veiksnumo ribojimo institutas visų prima yra skirtas paties asmens interesų apsaugai. Taikyti veiksnumo ribojimo institutą kitiems asmenims, neturintiems psichikos sutikimų, būtų nepagrįsta. Jei asmeniui yra sunku įgyvendinti savo teises dėl fizinių trūkumų, atsiradusių dėl traumų ar kt., tai nėra pagrindas riboti asmens veiksnumą, šių asmenų valios realizavimui yra nustatytos kitos teisės aktų nuostatos. Pavyzdžiui, CK yra numatyta galimybė asmeniui, kuris dėl neįgalumo (dėl fizinių trūkumų) negali pasirašyti dokumentų, tačiau neserga psichine liga, supranta savo veiksmų reikšmę, išreikšti savo valią.

Vadovaujantis CK 1.76 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti, jo pavedimu sandorį gali už jį pasirašyti kitas asmuo. Šiais atvejais už negalintįjį pasirašyti kitas asmuo gali pasirašyti tik jeigu sandorį sudarantis asmuo suvokia savo veiksmų reikšmę, sudaromo sandorio pobūdį ir padarinius, išreiškia savo valią sudaryti sandorį, bet negali atlikti veiksmo – pasirašyti dokumento. Taip pat, jei kyla poreikis laikinai apsaugoti konkretaus asmens (neturinčio psichikos sutrikimo) turtą, gali būti taikomas CK ketvirtojoje knygoje įtvirtintas kito asmens turto administravimas. Be to, dėl kitų sveikatos būklių, nesusijusių su psichikos sutrikimais, tokiems asmenims globa ir rūpyba gali būti nustatoma vadovaujantis CK 3.279 straipsniu, skirtu veiksnaus asmens rūpybai nustatyti. Jei dėl traumų sutrinka asmens galimybė suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, tikėtina, kad tai jau bus laikoma psichikos sutrikimu. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte Nr. XIIP-1656 , siekiant įgyvendinti Konvencijos nuostatas, jau yra numatytas neveiksnaus asmens būklės periodinis peržiūrėjimas, todėl nėra tikslinga papildomai nustatyti asmens veiksnumo ribojimo terminą, ypač atsižvelgiant į tai, kad toks termino nustatymas gali sukelti neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, jei dėl objektyvių priežasčių teismas dar nebūtų peržiūrėjęs sprendimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu, o asmens pripažinimo neveiksniu terminas baigtųsi automatiškai, toks asmuo nebūtų apsaugotas nuo jam nepalankių sandorių sudarymo ir pan., kadangi tokio asmens vardu jau negalėtų veikti įstatyminis atstovas. 7. Lietuvos neįgaliųjų forumas (2014-05-20)5

  • (1) 3.

Įstatymo projekte nurodoma, kad pripažinimas neveiksniu ar veiksnumo apribojimas galimas tik konkrečiose srityse. Tai itin pozityvi nuostata, kuri leidžia įvertinti asmens individualią situaciją ir teismui paskirti mažiausiai ribojantį režimą, t.y. tik konkrečioje srityje apribojant asmens teises bei paskiriant asmeniui rūpintojo pagalbą. Kategoriškai nesutinkame su Vyriausybės kanceliarijos teisės departamento išsakyta nuomone, kad reikėtų įstatymo projekte numatyti galimybę teismams asmens teisinį veiksnumą apriboti visose srityse, kadangi tuomet, manytina, teismai laikytųsi iki šiol galiojusios ydingos praktikos pernelyg greitai ir neatsakingai nustatyti asmenims visišką jų teisių ribojimą, nevertinant individualių asmens gebėjimų. Be abejo, siekiant vieningos teismų praktikos priimant sprendimus bei apribojant asmenų teises tam tikrose srityse, būtų reikšmingas pavyzdinis gyvenimo/veikimo sričių sąrašas (tačiau jis neturi būti baigtinis). Nepritarti Siekiant, kad sprendimas dėl konkretaus asmens būtų kuo labiau individualizuotas , Įstatymo projekte Nr. XIIP-1656 nėra įvardinamos konkrečios asmens veiksnumo apribojimo galimos sritys. Komiteto posėdžio metu pritarta pozicijai, kad atsižvelgiant į projekto tikslus,  įstatyme įtvirtinti šias sritis būtų tiek netikslinga, tiek objektyviai sunkiai įmanoma. Todėl tai turėtų būti palikta teismų praktikai. Be to, Įstatymo projekto Nr. XIIP-1657(2)

15 straipsniu keičiamame CPK 465 straipsnyje siūloma numatyti, kad bylose dėl

asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turės būti teikiama socialinio darbuoto išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar su pagalba konkrečiose srityse. Taigi minėtoje išvadoje specialistai turės identifikuoti sritis, kuriose siūloma apriboti asmens veiksnumą.

Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarką turės nustatyti socialinės apsaugos ir darbo ministras, taigi tvarkoje taip pat turėtų būti detalizuota, kokiu būdu specialistai, teikiantys teismams išvadas, turės identifikuoti sritis, kuriose siūloma apriboti asmens veiksnumą. 8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2014-05-21) 5,6 Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo gautas Jūsų 2014 m. gegužės 6 d. raštas Nr. S-2014-3841, kuriuo prašote pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1656, Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1657, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1658, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1659 ir Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1660. Su pateiktais įstatymo projektais susipažinome. Pažymime, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas glaudžiai bendradarbiavo su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, rengusia nurodytus įstatymų projektus, pirmajame šių įstatymų projektų rengimo etape ir teikė išsamias pastabas, kurių absoliuti dauguma pateiktuose įstatymų projektuose įgyvendinta. Pateiktuose derinti įstatymų projektuose yra įtvirtinta naujų nuostatų, kurių pirminiuose projektuose nebuvo; kai kurios iš šių nuostatų kelia abejonių savo pagrįstumu, tačiau dauguma su tuo susijusių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastabų atitinka Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. balandžio 11 d. išvadoje dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-1656 surašytus pastebėjimus bei pasiūlymus, todėl pareiškiame, kad šioms Teisės departamento pastaboms visiškai pritariame, ir jų nekartojame.

Papildomai pateikiame keletą naujų pastabų:

1. Lieka neaiškūs neveiksnumo tam tikroje

srityje (CK 2.10 straipsnis) ir veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje (CK

2.11 straipsnis) atribojimo kriterijai. Įstatymo projekte 1 formuluojami du

institutai (CK 2.10 straipsnis ir 2.11 straipsnis), kurių sukeliamos teisinės pasekmės skiriasi (globa ar rūpyba, galimybė sudaryti sandorius, atsakomybė ir t.t.), tačiau skirtumas tarp kriterijų, kada kuris institutas turi būti taikomas, neatskleistas. Siūlomame CK 2.10 straipsnyje nustatytas institutas taikomas, kai asmuo „dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti“, o siūlomame CK 2.11 straipsnyje numatytas institutas taikomas, kai asmuo „dėl psichikos sutrikimo negali iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti“. Neaišku, kuo skiriasi šių institutų atribojimo pagrindai „negali suprasti“ ir „iš dalies negali suprasti“. Nepritarti Negalėjimas iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti yra teisinis kriterijus, kuriam esant kartu su medicininiu kriterijumi (psichikos sutrikimu) teismas asmenį gali pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Negalėjimas iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pavyzdžiui, gali būti tais atvejais, kai asmuo savo veiksmų suprasti ar valdyti negali ne visada, o tik tam tikrais momentais. Negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti suprantamas kaip negalėjimas to daryti visiškai konkrečiose srityse. Tačiau Įstatymų projektuose žodis „visiškai“ nevartojamas kaip perteklinis, kadangi, apibūdinant riboto veiksnumo institutą, vartojamas žodis „iš dalies“, kuris ir nusako neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutų atveju vartojamų teisinių kriterijų skirtumą.

Pažymėtina, kad tiek dėl asmens negalėjimo visiškai suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, tiek ir dėl asmens negalėjimo iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti turi būti sprendžiama įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto Nr. XIIP-1657 nuostatomis išplečiamas įrodymų, kurie turi būti pateikiami kreipiantis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje ratą, taip pat į pakeistą teismo ekspertizės tikslą (siekiama išsiaiškinti ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje), manytina, kad teismui bus pateikiama pakankamai informacijos, kuria vadovaujantis jis galės priimti sprendimą. Be to, skirtingo masto asmens gebėjimas suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti yra akcentuojamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. pvz., 2013 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013). 9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2014-05-21)5

  • (2) 3. Kelia abejonių CK 2.10 straipsnio 2 dalies

norma, kad teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Manome, kad tais atvejais, kai asmuo yra visiškai neveiksnus visose srityse, ši norma gali sukelti problemų aiškinantis jo neveiksnumo apimtį, nes teismui nebus įmanoma išvardyti visas sritis (nurodyti jų baigtinį sąrašą), kuriose asmuo yra neveiksnus. Gal reikėtų numatyti galimybę pripažinti asmenį ne tik neveiksniu tam tikroje srityje, bet – galbūt išimtiniais atvejais – ir visiškai neveiksniu.

Nepritarti Konvencijos 12 straipsnio nuostatos, prie kurių Įstatymų projektais siekiama priartinti Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės nuostatas, numato, kad asmens veiksnumo ribojimo priemonės turi būti kuo labiau individualizuotos, proporcingos ir pritaikytos su asmeniu susijusioms aplinkybėms, taip pat taikomos kuo trumpesnį laiką ir reguliariai peržiūrimos teismo ar kitos nešališkos kompetentingos institucijos. Neįgaliųjų teisių komitetas (toliau – Komitetas), kuris pagal Konvencijos 34 straipsnį svarsto šalių ataskaitas, kaip jose įgyvendintos Konvencijos nuostatos, ir teikia šalims pastebėjimus ir pasiūlymus, yra ne kartą nurodęs, kad, siekiant įgyvendinti Konvencijos 12 straipsnio nuostatas, turi būti vadovaujamasi mažiausio įmanomo asmens veiksnumo ribojimo principu tiek priemonių, tiek ir jų taikymo apimties prasme. Įstatymų projektuose šis principas aiškiai įtvirtintas procesinėse nuostatose (keičiami CPK 467 ir 472 straipsniai), kuriose numatyta, kad visos abejonės dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Būtent su šio principo įgyvendinimu tiesiogiai susijusios pastaboje minimos materialinės teisės nuostatos (Įstatymo projekto Nr. XIIP-1656 5 ir 7 straipsnių nuostatos), kuriose numatyta, kad teismas turi pateikti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ir (ar) ribotai veiksniu, sąrašą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad materialinėse nuostatose įtvirtinus, jog teismas turi galimybę pripažinti asmenį neveiksniu ar apriboti asmens veiksnumą visose srityse, būtų sudarytos prielaidos pažeisti Konvencijos 12 straipsnyje įtvirtintas mažiausio įmanomo asmens veiksnumo ribojimo principas. Vis dėlto pažymėtina, kad Įstatymų projektų nuostatomis teismui nėra draudžiama pripažinti asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu visose srityse, jei, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismas prieitų tokią išvadą. Papildomai pažymėtina, kad Įstatymų projektų derinimo metu nevyriausybinės organizacijos, veikiančios neįgaliųjų, neveiksnių asmenų teisių apsaugos srityje, yra tiek raštu, tiek vykusiuose susitikimuose išreiškusios poziciją, kad tiesioginis nustatymas įstatyme, kad teismas gali pripažinti asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu visose srityse, ženkliai sumažintų neveiksnių asmenų teisių apsaugos prielaidas, todėl toks teisinis reguliavimas neturėtų būti nustatomas. 10. Teisėjų taryba (2014-05-27)5 (2,

  • 3) Projekto 5 straipsniu keičiamo CK 2.10

straipsnio 2 dalyje nustačius, kad teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašų, t.y. įtvirtinus, jog gali būti nustatomos kelios sritys, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu toje srityje. Įsiteisėjus teismo sprendimui, tokiam asmeniui nustatyta globa toje srityje pasibaigia.

Iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar asmeniui pasveikus arba jos sveikatai labai pagerėjus teismas turi pripažinti jį veiksniu visose srityse, kuriose jis buvo pripažintas neveiksniu, ar gali iš jų išskirti tik kai kurias sritis, kuriose jis pripažįstamas veiksniu. Siūlytina tikslinti 5 straipsniu keičiamo CK 2.10 straipsnio 3 dalį. Nepritarti Sistemiškai aiškinant Įstatymo projekto Nr. XIIP-1656, taip pat Įstatymo projekto Nr. XIIP-1657 (ypač 19 ir 20 straipsnių, kuriais keičiami CPK 468, 469 straipsniai) nuostatas, savaime aišku, kad teismas visais atvejais gali išskirti sritis, kuriose asmuo pripažįstamas veiksniu, o kuriose vis dar lieka pripažintas neveiksniu. 11. Teisėjų taryba (2014-05-27) 5,6

  • (4) Projekto 5 straipsniu

keičiamo CK 2.10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad dėl asmens pripažinimo veiksniu į teismą gali kreiptis tik to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija, prokuroras arba pats asmuo. Tokia nuostata nedera su Projekto 6 straipsniu CK 2.101 straipsnyje siūlomomis įtvirtinti nuostatomis, kuriomis teisė kreiptis į teismą tuo pačiu klausimu suteikiama ir Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisijoms (toliau - Komisijos). Pritarti Projektas tobulinamas, papildant CK 2.10 straipsnio 4 dalį nuoroda į naujame CK 2.101 straipsnyje nurodytą Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisiją. 12. Teisėjų

taryba
(2014-05-27)
5,
7
(4),
(5)
Projekto
5
straipsniu keičiamo CK

2.10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad šioje dalyje nurodyti asmenys

gali kreiptis tik dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens pripažinimo veiksniu.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimą gali būti nustatytos kelios sritys, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, bei 2 Projekto 20 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 469 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą, siūlytina tobulinti reguliavimą įtvirtinant CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų teisę kreiptis ne tik dėl asmens pripažinimo veiksniu visose srityse, bet ir dėl asmens pripažinimo veiksniu tam tikroje srityje. Atitinkamai tobulintina 1 Projekto 7 straipsniu keičiamo CK 2.11 straipsnio 5 dalis. Pritarti

13. Teisėjų

taryba (2014-05-27)5 Projektu siūloma nustatyti, kad dėl asmens pripažinimo neveiksniu į teismą gali kreiptis (globos) rūpybos institucijos (CK 2.10 straipsnio 4 dalis) bei Komisijos, atskirai pabrėžiant, kad Komisijos priimti sprendimai neturi įtakos Šio Kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, tame tarpe ir globos (rūpybos) institucijų teisei kreiptis į teismą dėl neveiksnaus asmens pripažinimo veiksniu. Svarstytina, ar savivaldybėse veikiančių Komisijų ir globos (rūpybos) institucijų bendradarbiavimo sprendžiant su asmens neveiksnumu susijusius klausimus neužtikrinantis teisinis reguliavimas atitinka efektyvaus valdymo principą. Nepritarti Visų pirma pažymėtina, kad siekiant įgyvendinti Konvencijos nuostatas, kad asmens veiksnumą ribojančių priemonių taikymą turėtų reguliariai peržiūrėti kompetentinga, nepriklausoma ir nešališka institucija arba teismas, Įstatymo projekte Nr. XIIP-1656 (6 straipsnyje) aiškiai nustatoma, kad kiekvienoje savivaldybėje sudaroma nepriklausoma Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisija, kuri savo veikloje vadovaujasi nešališkumo, nepriklausomumo ir kitais principais.

Taigi, nurodytoms komisijoms nedraudžiama bendradarbiauti su globos (rūpybos) institucijomis, tačiau komisijų sprendimai jokiu būdu negali priklausyti nuo globos (rūpybos) institucijų. Papildomai pažymėtina, kad siekiant, jog komisijos nevertintų neveiksnaus asmens būklės ir nesikreiptų į teismus tais atvejais, kai teisme jau nagrinėjamas prašymas dėl asmens pripažinimo veiksniu, Įstatymo projekte Nr. XIIP-1657 (keičiamo CPK 469 straipsnis) numatyta, kad priėmęs CK ir CPK nurodytų asmenų pareiškimą, teismas apie tokio pareiškimo priėmimą informuoja neveiksnaus tam tikroje srityje asmens, dėl kurio gautas pareiškimas teisme, gyvenamosios vietos savivaldybėje sudarytą komisiją. 14. Teisėjų taryba (2014-05-27)6 CK papildančiame 2.101 straipsnyje (1 Projekto 6 straipsnis) siūloma apibrėžti Komisijų statusą: apibrėžiami šių komisijų sudarymo bei veiklos pagrindai, nustatomi reikalavimai sprendimų priėmimui, komisijos narių darbo apmokėjimui. Atsižvelgiant į tai, kad šios srities santykiai nepatenka į CK reguliuojamų santykių sritį, siūlytina šių santykių reguliavimą įtvirtinti atskiru įstatymu arba, atsižvelgiant į tai, kad komisijos sudaromos savivaldybėse, - Vietos savivaldos įstatyme. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisijų veikla būtų susijusi išimtinai tik su neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimu, šių komisijų veiklos pagrindai turi būti įtvirtinti CK, tai suteiktų teisinio aiškumo praktikams ir užtikrintų teisinio reguliavimo sistemiškumą. Būtų ypač nepagrįsta šių komisijų veiklos reglamentavimui kurti atskirą įstatymą. 15.

15. Lietuvos

savivaldybių asociacija (2014-06-20)6 Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1616 ir įstatymo projektu Nr. XIIP-1617 ir jiems iš esmės pritaria. Lietuvos savivaldybių asociacija iš esmės pritaria ir Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1660 bei Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP- 1656, kuriuose numatyta, kad neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo užtikrinimo funkcija būtų priskirta valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai. Tačiau pažymime, kad savivaldybių nuomonė šiuo klausimu nėra vienareikšmė: dalis savivaldybių abejoja dėl Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisijų sudarymo prie savivaldybių tikslingumo ir tokias komisijas siūlo steigti prie teismų ar asmens sveikatos priežiūros centrų. Svarstant Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijų steigimą prie savivaldybių savivaldybėms liko nemažai neatsakytų klausimų, pvz., ar komisijos nariai lankys neįgalųjį namuose, ar numatytais kriterijais patys vertins jo sveikatos būklę, socialinius gebėjimus, galimybę gyventi savarankiškai ir panašiai, ar tokį vertinimą atliks atitinkamų institucijų specialistai, pvz., psichiatras, socialinis darbuotojas ir pan., ir teiks informaciją komisijai svarstyti. Akivaizdu, kad tokių komisijų darbas pareikalaus nemažų finansinių bei žmogiškųjų išlaidų, kurios turės būti realiai paskaičiuotos ir skirtos savivaldybėms. Atkreipiame dėmesį, praktikoje dažni atvejai, kuomet neveiksnumas asmeniui būna nustatytas viename rajone, tačiau ilgalaikės socialinės globos paslaugos jam yra teikiamos kitame rajone. Nuo pat pirmos apsigyvenimo neįgaliųjų globos namuose dienos, tokio asmens deklaracijos ir gyvenamoji vieta tampa kitas rajonas. Todėl kyla klausimas, kurio rajono komisija peržiūrės tokio asmens veiksnumą.

Savivaldybės atkreipia dėmesį, kad mažesnėse savivaldybėse iškils nemažai sunkumų sudaryti komisijas dėl gydytojų psichiatrų, psichologų ir kitų specialistų stygiaus. Pritarti iš dalies Siekiant, kad sudarant komisijas būtų galima atsižvelgti į kiekvienoje savivaldybėje esančių neveiksnių asmenų skaičių ir nuo to priklausantį komisijų darbo krūvį, projektas tobulintinas, papildomai nurodant, kad viena komisija gali būti sudaryta kelias savivaldybes apimančiai teritorijai arba vienoje savivaldybėje gali būti sudarytos kelios komisijos (žiūr. konkrečią formuluotę patobulintame projekte). Teisės aktuose reglamentuojant neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimą Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisijose, siekiama įgyvendinti Konvencijos 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, kurioje įtvirtinta, kad asmens veiksnumą ribojančios priemonės turi būti taikomos kuo trumpesnį laiką ir kad jas turi reguliariai peržiūrėti kompetentinga, nepriklausoma ir nešališka institucija arba teismas. Šia nuostata taip pat siekiama atsižvelgti į EŽTT praktiką, kurioje suformuota taisyklė, kad asmeniui pritaikytos veiksnumo ribojimo priemonės būtų peržiūrėtos pagrįstais laiko intervalais (angl. „ at reasonable intervals “). Taigi, periodinis neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimas yra būtinas. Papildomai pažymėtina, kad ankstesniuose Įstatymų projektuose visų teismo sprendimų dėl asmens pripažinimo neveiksniu peržiūrėjimo funkcija buvo priskirta teismams, dėl tokio siūlyto teisinio reguliavimo teikė pastabas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Nacionalinė teismų administracija. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Nacionalinės teismų administracijos pastabas, atsisakyta Įstatymų projektų nuostatų dėl teismų sprendimų, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje, peržiūros, kurią buvo siūloma ex officio vykdyti teismams.

Šiuo metu Įstatymų projektuose siūloma įtvirtinti, kad neveiksnaus asmens būklę kartą per metus peržiūrėtų savivaldybėse sudaromos komisijos ir šios komisijos spręstų, ar tikslinga kreiptis į teismą ir inicijuoti teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimą. Veikiant komisijoms, turėtų sumažėti darbo krūvis ir papildomų lėšų poreikis teismams. Pažymėtina, kad sudarius komisiją iš skirtingų profesijų specialistų, ji turėtų panašias galimybes kaip ir teismas įvertinti faktinį asmens socialinių gebėjimų pokytį, veikdama savivaldybės teritorijoje turėtų glaudesnį ryšį su globėjų veiklos priežiūrą vykdančiomis institucijomis. Pažymėtina, kad komisijų veiklos principai išsamiai atskleisti Įstatymų projektų aiškinamajame rašte, taip pat detalias komisijų veiklos nuostatas reglamentuos Vyriausybės tvirtinami komisijų nuostatai. Taip pat pažymėtina, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl komisijų neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimui modelio, tobulinimo papildomai kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą, kuris pasiūlė: „<...>

2. Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisijų skaičių numatyti

proporcingai atsižvelgiant į savivaldybėse esančių neveiksnių asmenų skaičių. Būtų tikslinga mažesnėms savivaldybėms kooperuotis ir steigti bendras komisijas, arba šias komisijas sudaryti didesnėse savivaldybėse, pvz., 10-yje buvusių apskričių centrų, kurios aptarnautų ir aplinkinių savivaldybių gyventojus. Taip būtų išspręstas kompetentingų ir kvalifikuotų specialistų trūkumo klausimas mažose savivaldybėse. Atsižvelgiant į asmenų, kuriems yra nustatytas neveiksnumas, skaičių atitinkamai būtų galima planuoti ir komisijų skaičiaus bei specialistų poreikį didžiuosiuose miestuose.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 108 psichikos sveikatos centrai, kuriuose yra 172,18 gydytojo psichiatro etato, o 2013 m. viso Lietuvoje buvo 415 gydytojų psichiatrų (fizinių asmenų). 3. Siekiant užtikrinti galimybę Komisijai visapusiškai ir tinkamai įvertinti neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens būklę, Komisiją turėtų sudaryti skirtingų profesijų ir specialybių atstovai, taip, kaip tai ir yra nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamuose Komisijų nuostatuose turėtų būti numatyta, kad Komisiją turėtų sudaryti 5 nariai: 1) savivaldybės globos ir rūpybos institucijos atstovas, 2) gydytojas psichiatras, 3) žmogaus teisių apsaugos srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos atstovas, 4) aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis asmuo ir 5) socialinis darbuotojas. Nuostatuose taip pat turėtų būti detalizuota, ką Komisija turi vertinti peržiūrėdama neveiksnaus asmens būklę. Siekiant geriausiai užtikrinti neveiksnių asmenų tam tikrose srityse teises ir teisėtus interesus, reikalinga tobulinti Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisijų modelį ir pagal galimybes įtraukti į Komisijos sudėtį neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją psichiatrą ir socialinį darbuotoją , kurie nuolat stebėdami pacientą, gali tinkamai ir profesionaliai įvertinti asmens psichikos būsenos pakitimus, arba, jei nėra galimybės minėtų specialistų įtraukti į Komisiją, atitinkamai Komisijos vertinimui turėtų būti pateikiami socialinio darbuotojo, bendradarbiaujančio su neveiksnaus asmens šeimos gydytoju bei gydytoju psichiatru, parengti pirminiai neveiksnaus asmens psichikos būklės pokyčius atspindintys dokumentai.“.

Sveikatos reikalų komitetas taip pat siūlė „D iferencijuoti sprendimo, kai asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo reguliarumą, atsižvelgiant į paciento ligos pobūdį ir amžių. Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 str. 4 punktas išties numato, kad priemonės, susijusios su teisinio veiksnumo įgyvendinimu, būtų reguliariai peržiūrimos kompetentingos, nepriklausomos ir nešališkos institucijos ar teismo, bet Konvencijoje nėra nurodomas konkretus sprendimo peržiūrėjimo dažnis. Projekte siūloma Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisijai (toliau – Komisija) kas vienerius metus peržiūrėti neveiksnaus asmens būklę ir priimti sprendimą dėl tikslingumo kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo.

Tobulinant Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisijų modelį, ir suskirsčius sprendimų peržiūrėjimo reguliarumą pagal pacientų ligos pobūdį ir amžių, būtų sumažintas savivaldybėms numatomų skirti lėšų poreikis, nes, pvz., būtų netikslinga kasmet tikrinti vyresnio amžiaus žmones, sergančius degeneracinėmis smegenų ligomis, apskritai, nesant teigiamos šių ligos prognozės, arba atlikti sveikatos būklės įvertinimus asmenims, kurių būsenos pakitimai, remiantis medicininėmis žiniomis nėra įmanomi. Sveikatos apsaugos ministerija turėtų patvirtinti tvarką, kokių ligų atvejais ir kokiu dažnumu būtų tikslinga peržiūrėti tokio neveiksnaus asmens būklę.“. Tačiau tobulinant projektą į šį siūlymą nebuvo atsižvelgta, nes iš kompetentingų institucijų negauti konkretūs siūlymai, užtikrinantys, kad atitinkami diferencijavimo pagrindai būtų įtvirtinti ne poįstatyminiame teisės akte (remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu, jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl komisijų neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimui modelio, tobulinimo taip pat papildomai kreipėsi į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, kuris pasiūlė įstatymų projektų įsigaliojimo datą numatyti tik įvertinus komisijų veiklai reikalingų žmogiškųjų ir finansinių išteklių poreikį ir numačius komisijos veiklos finansavimo šaltinius. 16. Teisėjų taryba (2014-05-27)65

  • (1) 12. CK 2.101

straipsnio 1 dalyje „peržiūrėjimo“ sąvoka naudojama tiek apibrėžiant Komisijos, tiek ir teismų kompetenciją.

2 Projekto 20 straipsniu keičiamo CPK

469 straipsnio 2 dalyje neveiksnių asmenų būklės „peržiūrėjimo“ funkcija

priskiriama teismui, o 5 Projekto 1 straipsniu keičiamame Vietos savivaldos įstatymo

7 straipsnyje - savivaldybėms. Kita vertus, įvertinant 2 Projekto 20

straipsniu keičiamo CPK 469 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą reguliavimą, konstatuotina, jog tuos pačius santykius bandoma apibrėžti skirtingomis sąvokomis: „sprendimo peržiūrėjimas ir „panaikinimas“. Pastebėtina ir tai, kad keičiamame CK 2.10 straipsnyje, apibrėžiant teismo kompetenciją spręsti su asmens neveiksnumu susijusius klausimus, nurodoma, kad teismas gali pripažinti asmenį neveiksniu arba veiksniu, tačiau neveiksnumo sričių sąrašo keitimo galimybė nenumatoma. Įstatymų projektai tobulintini, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą bei atitikimą teisinės kalbos reikalavimams. Nepritarti Įstatymų projektuose aiškiai nurodyta, kad teismai peržiūri anksčiau priimtą teismo sprendimą, o Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisijos peržiūri asmens būklę ir sprendžia dėl tikslingumo kreiptis į teismą, bet, priešingai negu teismas, komisijos negali savo sprendimu keisti neveiksnaus asmens statuso. Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnyje (Įstatymo projektas Nr. XIIP-1660), savivaldybėms priskiriama konkreti funkcija, o šios funkcijos įgyvendinimas jau detalizuojamas CK, pažymėtina, kad tai visiškai atitinka funkcijų priskyrimo savivaldybėms principus. Priešingai nei teigia pastabos teikėjai, keičiamame CK 2.10 straipsnyje ir keičiamame CPK 469 straipsnyje aiškiai įtvirtinta teismo teisė (ir pareiga) konkretizuoti sritis, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, taip pat keisti šias sritis, kai peržiūrimas teismo sprendimas ir yra pagrindai sričių keitimui. 17. Teisėjų taryba (2014-05-27)6 (1,

  • 3) 9.

Teisinio apibrėžtumo stokoja deklaratyvi nuostata, kad Komisijos yra nepriklausomos (CK 2.101 straipsnio 1 dalis, vėliau šį reikalavimą pakartojant ir CK 2.10 straipsnio 3 dalyje). Manytina, kad siekiant užtikrinti šios nuostatos realizavimą, įstatyminiu lygmeniu turi būti nustatomi reikalavimai Komisijų nariams, vadovų skyrimui, Komisijų darbo organizavimui, aprūpinimui ir pan. Nepritarti Pažymėtina, kad pagrindinius Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisijų veiklos principus, funkcijas (pavyzdžiui, komisija savo veikloje vadovaujasi nešališkumo, nepriklausomumo, kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo, veiksnumą ribojančių priemonių individualizavimo ir pagrįstumo principais; peržiūrėdama neveiksnaus asmens būklę komisija turėtų išklausyti neveiksnaus asmens nuomonę; jei komisijai kyla abejonių dėl kreipimosi į teismą tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, naudai) Įstatymų projektais jau yra siūloma reglamentuoti CK, o detalias komisijų veiklos procedūrines taisykles reguliuotų Vyriausybės nutarimu patvirtinti nuostatai. Pabrėžtina, kad komisijos darbo organizavimo principai, sprendimų įforminimo tvarka nėra CK – kodifikuoto teisės akto reguliavimo dalykas, tai yra poįstatyminio teisės akto reguliavimo dalykas. 18. Teisėjų taryba (2014-05-27)6

  • (2) 8. CK

papildančio 2.101 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad Komisija peržiūri neveiksnaus asmens būklę tik vieną kartą, t.y.

Jei per vienus metus nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos šio Kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys arba neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo nesikreipia dėl teismo priimto sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje panaikinimo.“ Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų projektų rengėjai Aiškinamajame rašte viena iš spręstinų problemų nurodo tai, kad jokiai nešališkai institucijai nėra numatyta pareiga periodiškai peržiūrėti neveiksniu pripažinto asmens būklę ir kreiptis į teismą dėl sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo“. Atsižvelgiant į tai manytina, kad Projekte siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas nustatant Komisijos pareigą peržiūrėti neveiksnaus asmens būklę periodiškai. Nepritarti Tais atvejais, kai per vienus metus į teismą jau kreipėsi CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys arba neveiksniu pripažintas asmuo, būtų neracionalu, jei tokį patį prašymą teismui paduotų ir Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisija. Papildomai pažymėtina, kad teismui peržiūrėjus anksčiau priimtą teismo sprendimą, vienų metų laikotarpis vėl būtų pradedamas skaičiuoti nuo paskutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, tokiu būdu ir būtų užtikrinamas neveiksnaus asmens būklės periodinis peržiūrėjimas. 19. Lietuvos

neįgaliųjų forumas
(2014-05-20)
6
(3)
CK
2.10⟮1⟯
straipsnyje numatoma, jog „
peržiūrėdama

neveiksnaus asmens būklę Komisija turėtų išklausyti neveiksnaus asmens nuomonę“”. Siūloma įtvirtinti, kad Komisija „turi“ išklausyti asmens nuomonę peržiūrint jo situaciją, kadangi tai tiesiogiai susiję su asmens kaip teisių subjekto teisinio statuso pokyčiais. Todėl reikalinga labiau įpareigojanti nuostata Komisijoms.

Pritarti iš dalies Gali būti tokios situacijos, kai asmens dėl jo būklės išklausyti neįmanoma, todėl siūlomas įtvirtinti reikalavimas būtų neįgyvendinamas. Pažymėtina, kad siūloma nuostata „turėtų“ būtent ir reiškia, kad komisijos visais įmanomais atvejais turės išklausyti neveiksnaus asmens nuomonę ir tik išimtiniais atvejais neįgyvendins šio reikalavimo, kai tai bus objektyviai neįmanoma. Siekiant aiškumo, projektas tobulinamas nurodant, kad „Peržiūrėdama neveiksnaus asmens būklę Komisija turi išklausyti neveiksnaus asmens nuomonę, išskyrus išimtinius atvejus, kai tai objektyviai neįmanoma.“

20. Teisėjų

taryba (2014-05-27)6

  • (3) 10. CK

2.101 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Komisiją „turėtų“

išklausyti neveiksnaus asmens nuomonę. Nuostata tobulintina užtikrinant asmens, su kuriuo susijusius klausimus nagrinės Komisija, teisių apibrėžtumą. Pritarti iš dalies Žr. Lietuvos neįgaliųjų forumo pastabos, nurodytos lentelės 19 punkte, įvertinimą. 21. Teisėjų taryba (2014-05-27)6

  • (3) 11. CK 2.101

straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jei Komisijai kyla abejonių dėl kreipimosi į teismą tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, naudai.“. Nuostata tobulintina, aiškiai apibrėžiant, kas laikytina asmens, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, nauda, kadangi tiek veiksnumo ribojimai, tiek nustatytų ribojimų panaikinimas, manytina, gali būti nustatomas tik asmens interesais, jo „naudai . Taip pat pastebėtina, kad neaišku, kodėl visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, naudai tik tuomet, kai Komisijai kyla abejonių dėl kreipimosi į teismą tikslingumo.

Nepritarti Šiuo atveju neveiksnaus asmens „nauda“ yra suprantama taip, kad kai Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisijai kyla abejonių, ar asmens būklė pagerėjo, ar ne, komisija turi kreiptis į teismą, kad tokio asmens statusą įvertintų, peržiūrėtų teismas. 22. Teisėjų taryba (2014-05-27)6

13. Atsižvelgiant į tai, kad kituose 1 Projekto straipsniuose nuosekliai

vartojama „neveiksnaus tam tikroje srityje asmens“ sąvoka, atitinkamai keistinos CK 2.101 straipsnyje ir kituose straipsniuose vartojamos „neveiksnaus asmens“ sąvokos. Pritarti Projektas patobulintas. 23. Lietuvos neįgaliųjų forumas (2014-05-20)7 Įstatymo projektais (CK 2.11) nėra atsižvelgiama į JT Konvencijos 12 str. reikalavimus, kad apsaugos priemonės būtų taikomos kuo trumpesnį laiką bei periodiškai peržiūrimos. Asmens veiksnumo apribojimas gali būti peržiūrimas/keičiamas tik tuomet, jeigu vienas iš suinteresuotų asmenų (įskaitant ir patį asmenį, kurio veiksnumas apribotas) kreipiasi į teismą dėl jo statuso peržiūrėjimo. Vienok, įstatymas nenustato terminuoto (konkrečios trukmės) rūpybos teikimo bei privalomo kontrolės mechanizmo (t.y. peržiūrėjimo), jeigu nei vienas iš suinteresuotų asmenų nesikreiptų į teismą dėl asmens veiksnumo apribojimo. Manytina, kad riboto veiksnumo atveju (vedant paraleles su neveiksnumo pripažinimo statuso peržiūros siūlymais) turėtų būti periodinis peržiūrėjimas, komisijai pervertinant asmens teisių suvaržymo būtinumą.

Vienok, atsižvelgiant į kai kurių sveikatos būklių/sutrikimų ilgalaikiškumą/nekintamumą manytina, kad galima būtų pasinaudoti šiuo metu egzistuojančia neįgalumo terminų nustatymo praktika (kai tam tikrų sutrikimų, negalios atvejais (kai tikėtinas sveikatos pagerėjimas), neįgalumas nustatomos 6, 12 mėn., o tam tikrais atvejais (kai pagerėjimas nenumatomas) arba keletą kartų periodiškai peržiūrėjus neįgalumą, veiksnumo apribojimas galėtų būti ilgesniam laikui/visam laikui (tačiau nepanaikinant galimybės kreiptis į teismą dėl veiksnumo atstatymo). Nepritarti Pažymėtina, kad Įstatymo projekte Nr. XIIP-1656, siekiant įgyvendinti Konvencijos nuostatas, jau yra numatytas neveiksnaus asmens būklės ir statuso periodinis peržiūrėjimas. Kalbant apie asmens, pripažinto ribotai veiksniu, statuso periodinį peržiūrėjimą, pažymėtina, kad pats ribotai veiksnu asmuo gali bet kuriuo metu be jokių apribojimų kreiptis dėl teismo sprendimo, susijusio su jo statusu, peržiūrėjimo (Įstatymo projektu Nr. XIIP-1656 keičiamo CK 2.11 straipsnio 2, 5 dalys), todėl analogiškos nuostatos kaip neveiksnių asmenų (kurie gali kreiptis į teismą patys tik kartą per metus) atveju dėl būklės peržiūros nėra reikalingos. 24. Teisėjų taryba (2014-05-27)7

  • (2) 14. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina I Projekto 7 straipsnyje

naujai dėstomo CK 2.11 straipsnio 2 dalies pirmame ir paskutiniame sakinyje dėstomas normas, kurios skirtos apibrėžti teismo kompetenciją, dėstyti atskira dalimi bei tobulinti šios dalies paskutinį sakinį po žodžio „teismas“ įrašant žodį „sprendime“ bei šio sakinio nuostatas, susijusias su neveiksnumo tam tikroje srityje institutu, perkelti į šio instituto įtvirtinimui skirtą CK 2.10 straipsnį.

Nepritarti Keičiamo CK 2.11 straipsnio 2 dalies nuostatos skirtos reguliuoti ne išimtinai neveiksnumo tam tikroje srityje institutui, o tiems atvejams, kai asmuo vienose srityse pripažįstamas ribotai veiksniu, o kitose – neveiksniu, todėl šios nuostatos neturi būti perkeliamos į CK 2.10 straipsnį. Pastebėtina, kad analogiškas reglamentavimas yra siūlomas CK 2.10 straipsnio 2 dalyje: nurodoma, kad konkrečias sritis nustato teismas ir detalizuojama, kokia tvarka asmuo gali veikti šiose srityse. 25. Teisėjų taryba (2014-05-27)5 Kartu, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, CK 2.10 straipsnyje siūlytina numatyti, kad teismas, nustatydamas baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą, negali riboti asmens teisės kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu. Nepritarti Kai asmuo pripažįstamas neveiksniu, situacija yra skirtinga nuo asmens pripažinimo ribotai veiksniu, kadangi neveiksnaus asmens teisė kreiptis į teismą dėl pripažinimo veiksniu jau yra ribojama įstatymu – neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo gali kreiptis į teismą dėl pripažinimo veiksniu tik kartą per metus (keičiamo CK

2.10 straipsnio 4 dalis). 26. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-11)112

2. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje dėstomoje CK 2.26 straipsnio 4 dalyje siūloma

vietoj žodžių „serga sunkia psichikos liga“ įrašyti žodžius „turi psichikos sutrikimą“.

Pažymėtina, kad aptariamoje projekto dalyje nustatoma bendrosios taisyklės  hospitalizuoti asmenį jo sutikimu ar teismo leidimu išimtis. Svarstytina, ar tokia išimtis turėtų būti taikoma bet kokio psichikos sutrikimo atveju. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnyje nustatyti asmens, sergančio sunkia psichikos liga , priverstinio hospitalizavimo kriterijai. Be to, skirtingai nei nustatyta Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnyje, pagal CK asmuo gali būti priverstinai hospitalizuojamas ir tuo atveju, kai jis gali padaryti esminės žalos turtui. Pastebėtina ir tai, kad CK siūloma papildyti nuostata, kad žala gali būti padaroma ir neveikimu, tačiau nesiūloma analogiška nuostata papildyti Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo. Siekiant teisinio aiškumo ir tikrumo, projekto ir nurodyto įstatymo nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje. Nepritarti Įstatymo projektu Nr. XIIP-1656 siekiama CK vartojamus terminus „psichinė liga arba silpnaprotystė“ keisti terminu „psichikos sutrikimas“, apimančiu visus psichikos ir elgesio sutrikimus, numatytus tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje. Siekiant teisinio aiškumo, CK 2.26 straipsnio 4 dalyje psichikos sutrikimų nesiūloma skirstyti į sunkius ir nesunkius, pasirenkamas apibendrintas sąvokos „psichikos sutrikimas“ vartojimas. Papildomai pažymėtina, kad Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme nėra apibrėžta, kas laikoma sunkia psichikos liga, apibūdinama tik psichikos liga. Be to, pagrindas asmens priverstiniam hospitalizavimui, vadovaujantis Įstatymo projektu Nr. XIIP-1656 keičiamo CK 2.26 straipsnio 4 dalies nuostatomis, būtų ne tik asmens psichikos sutrikimas bet ir reali grėsmė, kad asmuo gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui.

Ši sąlyga nėra keičiama Įstatymo projektu Nr. XIIP-1656. Taigi, esminė sąlyga priverstiniam hospitalizavimui išlieka reali žalos padarymo grėsmė, o psichikos sutrikimo sunkumas neturėtų būti esminis kriterijus sprendžiant dėl asmens priverstinio hospitalizavimo, kadangi, net ir nesant sunkaus psichikos sutrikimo, asmuo turėtų būti priverstinai hospitalizuotas, siekiant išvengti žalos pačiam asmeniui ar aplinkiniams. Tuo tarpu Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimus, nutarta pasiūlyti inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 27. Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija (2014-05-22)112 Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdyba susipažino su įstatymų projektais Nr. XIIP-1656 - XIIP-1660. Šių įstatymų projektų tikslas - įgyvendinti 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją – yra aktualus ir sveikintinas, siekiant visapusiškiau užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir laisves bei išvengti galimų ginčų Europos žmogaus teisių teisme. Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija mano, kad įstatymų projektai turi būti patobulinti, nes pateiktos projektų redakcijos dar labiau apsunkins apylinkių teismų teisėjų darbą. Visų pirma, įstatymo projekto Nr. XIIP-1656 11 straipsnio 2 dalyje siūlomas įtvirtinti 2 parų priverstinės hospitalizacijos be teismo leidimo terminas suponuoja pareigą teismui išnagrinėti bylą dėl  tokio leidimo išdavimo per itin trumpą terminą, kas apsunkina teismo galimybes visapusiškai įvertinti su prašymu išduoti leidimą susijusias svarbias aplinkybes, ypač jei asmuo hospitalizuojamas betarpiškai prieš savaitgalį ar švenčių dienas.

Tais atvejais, kai psichiatrijos įstaigos administracija į teismą dėl leidimo išdavimo kreipsis tik sekančią parą po asmens hospitalizavimo, teismui iš esmės neliks galimybės tinkamai išnagrinėti bylą nustatytu terminu. Papildomas problemas sukels tokiose bylose būtinas advokato dalyvavimas, kuris turės susipažinti su bylos medžiaga, pasirengti jos nagrinėjimui. Manome, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 4 daliai neprieštarautų ilgesnio leidimo išdavimo termino nustatymas, nes, skirtingai nuo nusikaltimą padariusio asmens, EŽTK nereikalauja kitais pagrindais sulaikytų (tarp jų ir hospitalizuotų) asmenų skubiai pristatyti teismui, o tik nurodo, jog teismas privalo greitai įvertinti sulaikymo (priverstinio hospitalizavimo) pagrįstumą. Siūlome, kad CK 2.26 straipsnio 4 dalyje nustatytas 2 parų priverstinės hospitalizacijos be teismo leidimo terminas būtų pailgintas iki penkių darbo dienų, kartu numatant, kad dėl  leidimo priverstinai hospitalizuoti psichiatrijos įstaiga turi kreiptis ne vėliau kaip per 24 valandas nuo asmens paguldymo į psichiatrijos įstaigą. Pritarti iš dalies Šiuo metu galiojančią asmenų priverstinio hospitalizavimo tvarką keisti būtina, atsižvelgiant į efektyvios asmenų apsaugos tikslą, kurio neįmanoma užtikrinti per šiuo metu įtvirtintą 2 parų terminą. Projektas patobulintas vietoje 2 parų įtvirtinant 3 darbo  dienų terminą. 28.

28. Teisėjų

taryba (2014-05-27)112 Projekto 11 straipsnio 2 dalimi keičiamoje CK 2.26 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, kurios sąlygoja, jog asmens priverstinė hospitalizacija šiame straipsnyje nustatytais atvejais (jeigu asmuo turi psichikos sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, arba, asmens neveiksnumo šioje srityje atveju, gavus asmens globėjo sutikimą) be teismo leidimo gali trukti ne ilgiau kaip dvi paras. Šiuo metu nustatytas 2 parų priverstinės hospitalizacijos be teismo leidimo terminas sąlygoja reikalavimą teismui išnagrinėti bylą dėl leidimo išdavimo per šį itin trumpą laikotarpį, kas apsunkina teismo galimybes visapusiškai įvertinti visas su prašymu išduoti leidimą susijusias svarbias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai psichiatrijos įstaigos administracija į teismą dėl leidimo išdavimo kreipiasi ne iš karto hospitalizavus asmenį, o praėjus parai ar dar daugiau laiko, teismui iš esmės nelieka galimybės išnagrinėti bylą nustatytais terminais. Sudėtinga šio termino laikytis hospitalizavus asmenį savaitgalio ar švenčių dienomis. Bylų dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti asmenį nagrinėjimo terminai apsunkina ir asmenis atstovaujančių advokatų, į kuriuos psichiatrijos įstaigos administracija privalo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos pacientui suteikimo, galimybes susipažinti su bylos medžiaga ir tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui.

Pažymėtina, kad pagal 2 Projekto 38 straipsniu keičiamo CPK 582 straipsnio 5 dalį tokiose bylose advokato dalyvavimas būtinas, kas, atsižvelgiant į nustatytus bylų nagrinėjimo terminus, nesuderinama su 3 Projekto 3 straipsnyje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje siūlomu įtvirtinti reguliavimu, pagal kurį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tokiose bylose priimamas pranešimo apie poreikį skirti advokatą gavimo dieną arba artimiausią darbo dienų, jeigu pranešimas gautas ne darbo laiku, bei 4 Projekte siūloma įtvirtinti nuostata, kad sveikatos priežiūros įstaigos dėl advokato skyrimo kreipiasi per 48 valandas. Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau

  • EŽTK) numato skirtingą laiko, per kurį turi būti įvykdytas asmeniui pritaikyto laisvės atėmimo teisminis vertinimas, reguliavimą pagal 5 straipsnio 1 dalies c punktą ir e punktą, ką buvo pripažinę ir įstatymų projektų rengėjai pirminiuose įstatymų projektų variantuose.

Tik tuos asmenis, kuriems laisvė atimta EŽTK 5 straipsnio 1 dalies c punkto pagrindu (kai asmuo teisėtai sulaikomas ar suimamas, kad būtų pristatytas kompetentingai teismo institucijai, pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimą, ar kai pagrįstai manoma, jog būtina neleisti padaryti nusikaltimo, arba manoma, jog jis, padaręs tokį nusikaltimą, gali pabėgti), pagal EŽTK 5 straipsnio 3 dalį yra reikalaujama jį skubiai („ promptly “) pristatyti teismui (nors Europos Žmogaus Teisių Teismas nėra konkrečiai įvardijęs šio minimalaus standarto, bet yra nusistovėjusi praktika tarp valstybių numatyti 48 valandas), o visais kitas atvejais, įskaitant laisvės atėmimą 5 straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu (tame tarpe ir psichiškai nesveikų asmenų atžvilgiu), reikalaujama, kad asmeniui būtų užtikrinta teisė kreiptis į teismą, kuris greitai („ speadily “) įvertintų laisvės atėmimo pagrįstumą. Taigi iš EŽTK 5 straipsnio 4 dalies neseka, kad valstybė turi užtikrinti teisminį priverstinio hospitalizavimo pagrįstumo vertinimą per dviejų parų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, siūlytina ilginti CK 2,26 straipsnio 4 dalyje nustatytą 2 parų priverstinės hospitalizacijos be teismo leidimo terminą, kartu numatant terminą, per kurį psichiatrijos įstaiga privalo kreiptis į teismą dėl tokio teismo leidimo išdavimo bei derinant šį pakeitimą su kituose įstatymuose (Civilinio proceso kodekse, Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme ir kt.) nustatytu reguliavimu.

Pažymėtina, kad aptariamos per trumpo termino teismo leidimui gauti problemos egzistavimas buvo pripažintas ir įstatymų projektų rengimo metu, buvo numatyti šią problemą sprendžiantys įstatymų pakeitimai, tačiau dėl nežinomų priežasčių šių pakeitimų buvo atsisakyta. Ankstesnėse projekto versijose buvo siūloma nustatyti, kad nustatytais pagrindais vykdoma priverstinė hospitalizacija be teismo leidimo gali trukti ne ilgiau kaip penkias darbo dienas po to, kai psichiatrijos įstaiga kreipėsi į teismą dėl priverstinės hospitalizacijos pratęsimo, o į teismą dėl priverstinės hospitalizacijos pratęsimo psichiatrijos įstaiga turi kreiptis ne vėliau kaip per 24 valandas nuo asmens paguldymo į psichiatrijos įstaigą. Pritarti Šiuo metu galiojančią asmenų priverstinio hospitalizavimo tvarką keisti būtina, atsižvelgiant į efektyvios asmenų apsaugos tikslą, kurio neįmanoma užtikrinti per šiuo metu įtvirtintą 2 parų terminą. Projektas patobulintas vietoje 2 parų įtvirtinant 3 darbo  dienų terminą. 29. Lietuvos neįgaliųjų forumas (2014-05-20)112 CK 2.26 straipsnio 4 dalyje siūloma vietoj žodžių „serga sunkia psichikos liga“ įrašyti žodžius „turi psichikos sutrikimą“ neatitinka tarptautiniams reikalavimams dėl priverstinės hospitalizacijos. Remiantis JT Neįgaliųjų teisių konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, JT Žmogaus teisių tarybos ataskaitomis, yra nepriimtina, kad teisės aktai leidžia gydytojams prievarta teikti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas prieš žmonių valią.

Teigiama, kad teisės aktai turi būti pakeisti taip, kad pirmenybė priimant sprendimą būtų teikiama susijusio asmens nuomonei, o kokios formos ir trukmės suvaržymai ar atskyrimas turi būti draudžiami visur, įskaitant psichiatrijos ligonines. Taigi pagal tarptautinius reikalavimus, priverstinės hospitalizacijos ar priverstinio gydymo kontekste šis siūlymas ne tik kad neatitinka tarptautiniams reikalavimams, bet ir dar labiau nutolsta nuo jų, išplečiant žmonių, turinčių psichikos sutrikimus, imtį. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug 25 proc. Žmonių patiria psichikos sveikatos sutrikimus. Taigi siūlymas yra neadekvatus ir neproporcingas, apibrėžiant imtį, kuriai gali būti taikoma priverstinė hospitalizacija. Pritarti iš dalies Žr. Teisėjų tarybos pastabos, pateiktos lentelės 28 punkte, įvertinimą. Papildomai pažymėtina, kad Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme nėra apibrėžta, kas laikoma sunkia psichikos liga, apibūdinama tik psichikos liga. Be to, pagrindas asmens priverstiniam hospitalizavimui, vadovaujantis Įstatymo projektu Nr. XIIP-1656 keičiamo CK 2.26 straipsnio 4 dalies nuostatomis, būtų ne tik asmens psichikos sutrikimas bet ir reali grėsmė, kad asmuo gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų dešimtojo pataisyto ir papildyto leisimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“ nustatyta, kad visos sveikatos priežiūros įstaigos nuo 2011 m. diagnozuojant sveikatos sutrikimus naudojasi minėtu klasifikatoriumi TLK-10. Klasifikatoriuje yra nurodyti būtent psichikos sutrikimai. 30.

30. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-11)13

3. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 1 pastabą, svarstytina, ar projekto

13 straipsnyje dėstoma CK 2.132 straipsnio 3 dalies nuostata nebūtų aiškesnė, jeigu vietoje žodžio „konkrečioje“ būtų įrašytas žodis „atitinkamoje”. Pritarti

31. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-11) 14,1649

  • (3) (3)

4. Projekto 14 ir 16 straipsniuose dėstomose CK 2.1371

straipsnio 3 dalyje ir 2.1373 straipsnio 3 dalyje minima išankstinį nurodymą patvirtinusi įstaiga, tačiau projekte nėra nustatyta, kokia tai įstaiga. Nors pagal projekto 15 straipsnyje dėstomo CK 2.1372 straipsnio 1 dalį galima manyti, kad turima mintyje notarai ir konsuliniai pareigūnai, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tobulinant projektą aiškiai įvardinti pareigūnus (įstaigas), kurie turi teisę tvirtinti išankstinius nurodymus notarine tvarka. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir dėl projekto 49 straipsnyje dėstomų nuostatų dėl sutarčių dėl pagalbos priimant sprendimus sudarymo notarine forma. Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad subjektai, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, yra nurodyti Notariato įstatymo 26-271 straipsniuose, teisė tvirtinti sandorius yra suteikta notarams ir konsuliniams pareigūnams, Įstatymo projektu Nr. XIIP-1656 keičiamame CK 2.1372 straipsnyje nurodyta, kokie konkretūs subjektai tvirtina išankstinius nurodymus. Įstatymo projekto Nr. XIIP-1656 49 straipsnyje taip pat aiškiai nurodyti subjektai, tvirtinantys sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus ar jų pakeitimus. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-11)16

  • (3) 5. Projekto 16 straipsnyje dėstomoje CK 2.1373

straipsnio 3 dalyje minimas „išankstinio nurodymo saugotojas“, tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kas juo gali būti. Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Projektas patobulintas, išbraukiant nurodytą nuostatą, kadangi Įstatymo projekte Nr.

XIIP-1656 nėra numatytas išankstinio nurodymo saugojimas, kaip yra, pavyzdžiui, asmeninių testamentų atveju. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-11)18

  • (2) 6. Projekto 18 straipsnyje dėstomo CK 3.15 straipsnio 2 dalyje siūloma

nustatyti, kad tuo atveju, kai rūpintojas neduoda sutikimo ribotai veiksnaus asmens santuokai sudaryti, tokį leidimą ribotai veiksnaus asmens prašymu gali duoti teismas. Tačiau kitais atvejais, pavyzdžiui, kai rūpintojas neduoda sutikimo ribotai veiksnaus asmens santuokos nutraukimui (projekto 22 straipsnio 2 dalis), ribotai veiksnaus įvaikinamo vaiko tėvui sutikimo leisti įvaikinti jo vaiką (projekto 33 straipsnis) ir kt., ribotai veiksnaus asmens teisė teisme ginčyti rūpintojo atsisakymą duoti atitinkamą sutikimą neįtvirtinama. Neaišku, kodėl siūlomas toks nenuoseklus teisinis reguliavimas. Pastebėtina ir tai, kad galiojančiose CK nuostatose taip pat nėra įtvirtinta rūpintinio teisė apskųsti rūpintojo veiksmus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 45 straipsnyje siūloma CK 3.246 straipsnio

6 dalyje įtvirtinti nuostatą dėl rūpintinio teisės kreiptis į teismą dėl

rūpintojo nušalinimo. Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projektu Nr. XIIP-1656 keičiamo CK 2.11 straipsnio 2 dalyje jau yra nustatyta, kad teismas negali apriboti asmens teisės skųsti rūpintojo ar globėjo veiksmus. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-11)23

nes neaišku, kokia „ši sritis“ yra turima omenyje. Nepritarti Įstatymo projektu Nr. XIIP-1656 keičiamame CK 3.58 straipsnyje kalbama apie santuokos sudarymo arba santuokos nutraukimo sritį. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-11)24 8.

Projekto 24 straipsnyje dėstomos CK 3.72 straipsnio 9 dalies nuostatos tikslintinos, nes neaišku, kokia „ši sritis“ yra turima omenyje: santuokos nutraukimo ar sutuoktinio išlaikymo (keičiamo straipsnio pavadinimas „Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas“). Nepritarti Įstatymo projektu Nr. XIIP-1656 keičiamoje CK 3.72 straipsnio 9 dalyje kalbama apie santuokos sudarymo arba santuokos nutraukimo sritį, šiuo atveju turi būti vertinamas nuostatos turinys (santuoka nutraukiama dėl kito sutuoktinio neveiksnumo ar riboto veiksnumo, o ne dėl ginčo tarpusavio išlaikymo klausimais), o ne straipsnio pavadinimas. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-11)31

9. Projekto 31 straipsnyje dėstomoje CK 3.157 straipsnio 1 dalyje siūloma

nustatyti: „Tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymus, išskyrus tėvus, pripažintus neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje teismo sprendimu.“ Nei iš pacituotų, nei iš kitų projekto ar galiojančių CK nuostatų neaišku, kas tokiu atveju yra nepilnamečių vaikų atstovais, ar „tėvai, pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje“ turi teisę toliau gyventi su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 23 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „vaikas jokiu būdu negali būti atskirtas nuo tėvų dėl savo neįgalumo arba dėl vieno ar abiejų tėvų neįgalumo“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė CK trečiosios knygos XI skyriaus pirmąjį skirsnį „Tėvų valdžia“ papildyti nuostatomis dėl neveiksnių ar ribotai veiksnių atitinkamoje srityje asmenų tėvų valdžios įgyvendinimo taisyklių, panašiai, kaip yra nustatyta CK 3.158 straipsnyje dėl nepilnamečių tėvų valdžios.

Nepritarti Galiojančio CK 3.157 straipsnio 1 dalyje jau šiuo metu nustatyta, kad tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymus, išskyrus tėvus, pripažintus neveiksniais teismo sprendimu. Ši nuostata reiškia, kad tėvai, pripažinti neveiksniais teismo sprendimu, nelaikomi vaikų atstovais pagal įstatymą. Vadovaujantis galiojančio CK 3.254, 3.257, 3.264, 3.272 straipsniais, tokių vaikų atstovai pagal įstatymą yra vaikų globėjai (rūpintojai). Vadovaujantis galiojančio CK

3.158 straipsnio 2 dalimi, nepilnamečiai neveiksnūs ar ribotai veiksnūs tėvai

turi teisę kartu su savo vaiku gyventi ir dalyvauti jį auklėjant. Analogiška nuostata nėra įtvirtinta kalbant apie pilnamečius neveiksnius ar ribotai veiksnius tėvus, tačiau CK 3.271 straipsnio 5 ir 6 punktais, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais. Manytina, kad galiojančiomis nuostatomis sudaromos tėvams dalyvauti globojamo (rūpinamo) vaiko auklėjime. Tuo pačiu abejotina, ar neveiksnūs ar ribotai veiksnūs tėvai, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, galėtų gyventi kartu su savo vaikais. Manytina, kad šių asmenų gyvenimo su vaikais klausimas galėtų būti svarstomas kiekvienoje konkrečioje situacijoje, tačiau teisės aktuose neturėtų būti įtvirtinama nekvestionuojama neveiksnių ar ribotai veiksnių tėvų teisė gyventi su savo vaikais, kadangi tam tikrais atvejais tai galimai sudarytų prielaidas pažeisti vaikų interesus ar keltų pavojų vaikams.

Dėl Konvencijos įgyvendinimo pastebėtina, kad, vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892, 7.3 ir 7.5 punktais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos tikslai, be kita ko, yra formuoti socialinės paramos, socialinės integracijos politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Taigi, Konvencijos sisteminis įgyvendinimas (taip pat  ir priemonių, skirtų Konvencijos 23 straipsnio 4 dalies įgyvendinimui, nustatymas) priskirtinas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijai. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-11) 33,35

10. Projekto 33 straipsnyje dėstomos CK 3.212 straipsnio 2 dalies ir projekto 35

straipsnyje dėstomos 3.214 straipsnio nuostatos dėl tėvų, pripažintų neveiksniais šioje srityje, sutikimo įvaikinti derintinos tarpusavyje: pagal vieną straipsnį, jeigu įvaikinamo vaiko tėvai yra neveiksnūs,  būtinas jų globėjų sutikimas įvaikinti, o pagal kitą – įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu tėvai pripažinti neveiksniais. Pritarti Projektas tobulintinas, 3.214 straipsnyje braukiant nuorodą į neveiksniais pripažintus tėvus. 38. Teisėjų taryba (2014-05-27)34 Projekto 34 straipsniu keičiamoje CK 3.213 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šioje dalyje nurodytais atvejais rūpintojo kartu su tėvais ar globėjo pateiktas sutikimo įvaikinti atšaukimas turi būti patvirtintas teismo.

Atsižvelgiant į CK 3.213 straipsnio 2 ir 3 dalyse pateikiamą teisės atšaukti sutikimą įvaikinti realizavimo tvarką, kurioje jau yra įtvirtinta atitinkama teismo kompetencija, šios nuostatos laikytinos perteklinėmis, o įvertinant straipsnio struktūrą ir klaidinančiomis - leidžiančiomis manyti, jog CK 3.213 straipsnio

2 dalyje nurodytus veiksmus valstybinė įvaikinimo institucija vykdo tik

teismui patvirtinus rūpintojo kartu su tėvais ar globėjo pateiktą sutikimo įvaikinti atšaukimą. Pritarti iš dalies Keičiamoje CK 3.213 straipsnio 1 dalyje tikslinga įtvirtinti, kad tėvų, kurie yra neveiksnūs šioje srityje, sutikimą įvaikinti atšaukti gali globėjas; tėvai, pripažinti ribotai veiksniais šioje srityje, savo sutikimą įvaikinti gali atšaukti tik kartu su rūpintoju. Teismo papildomo patvirtinimo tikslinga atsisakyti. 39. Teisėjų taryba (2014-05-27)34 CK 3.213 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas netvirtina sutikimo įvaikinti atšaukimo inter alia tuomet, kai nustato, jog tėvai duotą sutikimą atšaukia tik siekdami materialinės naudos. Atsižvelgiant į tai, kad 1 Projekto 34 straipsniu keičiamoje CK 3.213 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šioje dalyje nurodytais atvejais sutikimą įvaikinti atšaukia rūpintojas kartu su tėvais ar globėjas, siūlytina atitinkamai papildyti CK 3.213 straipsnio 3 dalį. Pritarti

40. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-11)

37-45

11. Projekto 37 – 45 straipsniais siūloma keisti CK nuostatas, išdėstytas CK VII

dalies „Globa ir rūpyba“ XVII skyriuje „Bendrosios nuostatos“, formaliai įrašant žodžius „tam tikroje srityje“. Pastebėtina, kad aptariamos nuostatos taikomos tiek pilnamečių, tiek nepilnamečių asmenų globai ir rūpybai.

Skirtingai nuo pilnamečių asmenų, kurie gali būti pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais tik tam tikroje srityje, nepilnamečiams iki 14 metų visose srityse atstovauja jų tėvai (globėjai), o nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų sandorius sudaro turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą (CK 2.7 ir 2.8 straipsniai). Projektas tikslintinas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Nepritarti Vadovaujantis galiojančio CK 2.5 straipsniu, taip pat sistemiškai aiškinant kitas CK nuostatas, savaime aišku, kad nepilnamečiai asmenys yra neveiksnūs apskritai, t. y. visose srityse. Tokiu atveju Įstatymo projektu Nr. XIIP-1656 pakeitus CK nuostatas, išdėstytas CK VII dalies XVII skyriuje, nuostatos „tam tikroje srityje“ nepilnamečių atveju reikštų neveiksnumą visose srityse, atsižvelgiant į sisteminį CK aiškinimą. Pažymėtina, kad ir galiojančios CK VII dalies XVII skyriaus nuostatos nepilnamečių atveju turi būti aiškinamos sistemiškai kartu su kitomis CK nuostatomis. 41. Lietuvos neįgaliųjų forumas (2014-05-20)41 CK 3.242 str., numatant globėjo bei rūpintojo skyrimą, turėtų atsispindėti Konvencijos

12 str. reikalavimas dėl asmens, kuriam skiriamos šios priemonės, pirmenybės

bei valios išreiškimo dėl konkretaus asmens skyrimo, o taip pat dėl interesų konfliktų vengimo. Pritarti iš dalies Keičiamo CK 3.242 straipsnio 3 dalyje jau siūloma įtvirtinti, kad skiriant globėją ar rūpintoją turi būti atsižvelgiama į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, o nuostata dėl interesų konflikto vengimo jau yra įtvirtinta galiojančio CK 3.246 straipsnio 3 dalyje, o CK

3.244 straipsnyje įtvirtintos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti, kad

globėjui ar rūpintojui atliekant pareigas nekiltų interesų konfliktas. 42. Lietuvos neįgaliųjų forumas (2014-05-20)49 (2791 ) CK 3.2791 str. Pagalba priimant sprendimus.

Pagalba priimant sprendimus. Manytume, kad asmuo galėtų sudaryti sutartį ne su vienu, o su keliais veiksniais fiziniais asmenimis (vadovaujantis bendromis sutarčių sudarymo taisyklėmis tarp keleto šalių), nurodant kiekvieno iš jų funkcijas padedant priimti asmeniui sprendimus skirtingose gyvenimo srityse. Tokiu atveju, jeigu asmuo pasirinktų keletą pasitikėjimo asmenų, jam nereikėtų sudaryti kelių notaro tvirtinamų sutarčių. Pritarti iš dalies Siūlomos nuostatos nedraudžia asmeniui, kuriam reikalinga pagalba, sudaryti sutartį su keliais asmenimis. Tokia teisė asmenims, sudarantiems sutartis, kyla iš bendrų sutarčių teisės normų. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-11)55

nes neaišku, kokia „ši sritis“ yra turima omenyje. Pastebėtina, kad keičiamo straipsnio pavadinimas yra „Palikimo apsauga“, o šio straipsnio 1 dalyje nustatomi atvejai, kada palikimo atsiradimo vietos teismas turi imtis priemonių palikimui apsaugoti. Nepritarti Įstatymo projektu Nr. XIIP-1656 keičiamame CK 5.64 straipsnio 1 dalies 4 punkte kalbama apie paveldėjimo sritį, kuri apima ir palikimo priėmimą. Pastebėtina, kad minėto straipsnio pavadinime yra nuoroda į palikimo apsaugą, kadangi teismas būtent imasi priemonių palikimui apsaugoti, bet tai nereiškia, kad 5.64 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus palikimo apsaugos srityje. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-11)60

nes neaišku, kokia „ši sritis“ yra turima omenyje. Nepritarti Įstatymo projektu Nr. XIIP-1656 keičiamame CK 6.172 straipsnyje kalbama apie konkrečių sandorių, kuriuos siūloma sudaryti, sudarymo sritį. Pavyzdžiui, asmuo pasiūlo sudaryti sandorį, kurio vertė didesnė nei 5000 litų, o teismo sprendimu jis yra pripažintas neveiksniu tos rūšies sandorių sudarymo srityje. 45.

45. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-11)641

14. Projekto

64 straipsnyje dėstomos CK 6.470 straipsnio nuostatos diskutuotinos: 14.1. neaišku, kodėl ribotai veiksnus asmuo negali būti dovanotoju. Pastebėtina, kad pagal projekto 7 straipsniu CK 2.11 straipsnio 2 dalyje siūlomas įtvirtinti nuostatas, ribotai veiksnus asmuo gali sudaryti sandorius, jeigu tam gauna rūpintojo sutikimą. Be to, pagal projekto 3 straipsnyje dėstomas CK

1.85 straipsnio 4 dalies nuostatas „rūpintojas gali duoti sutikimą sudaryti

sandorį ir po jo sudarymo, jeigu sandoris yra naudingas asmeniui, kurio veiksnumas apribotas tam tikroje srityje“, o projekto

39 straipsnyje dėstomos CK 3.240 straipsnio 3 dalies ir 43 straipsnyje

dėstomos bei galiojančios CK 3.244 straipsnio nuostatos nustato rūpintojo pareigas padedant rūpintiniui įgyvendinti savo teises. Jeigu siūlomu draudimu siekiama išvengti rūpintojų piktnaudžiavimo, tai atkreiptinas dėmesys į CK

3.244 straipsnio nuostatas, kurio paskirtis užkirsti kelią globotinio ar

rūpintinio turto iššvaistymui; Pritarti Siūlytina CK 6.470 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti galimybę ribotai veiksniam asmeniui būti dovanotoju ir numatyti, kad toks sandoris turi būti sudaromas su rūpintojo sutikimu, o rūpintojui nedavus sutikimo – teismo leidimu. Siūlytina numatyti, kad rūpintojo sutikimo nereikia tais atvejais, kai norima dovanoti simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos. Siūlytina CK 6.470 straipsnio 2 dalyje numatyti galimybę ribotai veiksniam asmeniui priimti dovanas su rūpintojo sutikimu, o rūpintojui nedavus sutikimo – teismo leidimu.

CK 3.244 straipsnyje ir šiuo metu yra įtvirtintos specialios nuostatos (išankstinio teismo leidimo reikalavimas), skirtos globojamo ar rūpinamo asmens interesų apsaugai, kai norima parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globojamo ar rūpinamo asmens nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio ar rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Ši nuostata turi būti taikoma sistemiškai su 6.470 straipsnio 1 dalies norma. Taigi, globotinio ar rūpintinio turto dovanojimo sandoriui visada būtų reikalingas išankstinis teismo leidimas, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama dovanoti simbolines dovanas, dėl kurių nesumažėtų (ar sumažėtų labai nežymiai) globotinio ar rūpintinio turtas. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-11)641 14.2. neaišku, kokiu tikslu siūloma įtvirtinti nuostatas, draudžiančias rūpintojui dovanoti ribotai veiksnaus asmens turtą pastarojo vardu ar priimti ribotai veiksniam asmeniui skirtas dovanas. Pastebėtina, kad pagal projekto 7 straipsniu CK 2.11 straipsnio 2 dalyje siūlomas įtvirtinti nuostatas, asmuo, kurio veiksnumas atitinkamoje srityje apribotas, negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo. Taigi rūpintojas apskritai negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti rūpintinio vardu. Nurodytų imperatyvių nuostatų įtvirtinimas tik dovanojimo atveju gali sukelti teisės aiškinimo problemų – taikant įstatymą gali būti neaišku, ar rūpintojas negali veikti rūpintinio vardu tik įstatyme konkrečiai nurodytais atvejais, ar visais atvejais;

Pritarti Žr.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, nurodytos 45 lentelės punkte, įvertinimą. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-11)64 14.3. neaiškus aptariamų nuostatų santykis su projekto 43 straipsnyje dėstomos CK

3.244 straipsnio 3 dalies nuostatomis: „3. Visais atvejais yra reikalingas

išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Šios taisyklės taip pat taikomos ir tais atvejais, kai rūpintojas ketina duoti sutikimą tam tikroje srityje ribotai veiksniam asmeniui sudaryti analogišką sandorį.“ Projektas tikslintinas, suderinant nurodytų straipsnių nuostatas. Pritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, nurodytos 45 lentelės punkte, įvertinimą. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-11)68

15. Svarstytina, ar nereikėtų projekto 68 straipsnyje dėstomų CK 6.765 straipsnio

3 dalies nuostatų papildyti nuostatomis dėl ribotai veiksniu atitinkamoje

srityje pripažinto įgaliotinio ar jo rūpintojo pareigos pranešti įgaliotojui apie pavedimo sutarties pabaigą, nes pagal CK 6.763 straipsnio 1 dalies 7 punktą (projekto 67 straipsnis), pavedimo sutartis taip pat baigiasi, kai viena iš šalių pripažįstama ribotai veiksnia tam tikroje srityje. Pritarti

49. Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas (2014-05-21)72 4.

Griežtai nesutinkame su Įstatymo projekto 1  72 straipsnio, reglamentuojančio įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą, 2 dalies nuostata , kad, CK 2.10 straipsnio

4 dalyje nurodytiems asmenims nesikreipus dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo

pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, „ sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, turi peržiūrėti jį priėmęs teismas savo iniciatyva per šioje dalyje nurodytą terminą “. Pateikiame tokius šio nesutikimo argumentus:

1) Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos teismų įstatymą ir kitus teisės aktus teismai vykdo teisingumą. Minėta pareiga nėra susijusi su teisingumo vykdymu. Dispozityvumo principas civiliniame procese reiškia, kad proceso inicijavimo teisė priklauso šalims, pats teismas negali inicijuoti nei bylos iškėlimo, nei savo sprendimų peržiūrėjimo ar proceso atnaujinimo. Šios funkcijos turi būti priskirtos asmenims, institucijoms, kurios gali ar turi pagal kompetenciją ginti neveiksnių asmenų teises;

2) Kitų funkcijų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, priskyrimas teismui mažina teismo darbo efektyvumą ir veiklos kokybę. Pažymėtina, kad 2008 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-52 patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos (IV dalies A –Valstybės stiprinimas V – Teismai ir teisingumas) 86 punkte, nurodoma atsisakyti teismams nebūdingų funkcijų, nesusijusių su ginčų nagrinėjimu, perduodant jas kitoms institucijoms. Ši programinė nuostata jau įgyvendinta Lietuvos teisėje (pavyzdžiui, įvykdytoje hipotekos reformoje funkcijos, nesusijusios su teisingumo vykdymu, perduotos kitiems subjektams);

3) Priskyrus tokias naujas funkcijas padidėtų teismų darbo krūvis, kas pareikalaus papildomų biudžeto lėšų jas įgyvendinti. 5. Daugiau pasiūlymų ar pastabų neturime.

Nepritarti Projektuose, atsižvelgiant į Lietuvos teismų pastabas ir siekiant kompromiso, jau yra įtvirtinta kad vėlesniuose etapuose neveiksnių asmenų būklę vertins ir, esant poreikiui, į teismą dėl sprendimo peržiūrėjimo kreipsis savivaldybėse sudaromos Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisijos, taigi, teismai tik vieną kartą savo iniciatyva turėtų peržiūrėti iki naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimo priimtus sprendimus. Pažymėtina, kad teismo sprendimo peržiūrėjimas neturėtų būti klasifikuojamas kaip bylos inicijavimas. Teismo sprendimo peržiūrėjimas, kurį siūloma įtvirtinti Įstatymo projekte Nr. XIIP-1656, nepriskirtinas prie kurios nors šiuo metu CPK įtvirtintos teismo proceso stadijos, o yra nauja procedūra, kuri būtų taikoma tik vienai bylų kategorijai – sprendimų, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, peržiūrėjimui pirmą kartą – ir tik esant aiškioms aplinkybėms, t. y. kai dėl asmens pripažinimo veiksniu per metus nesikreipia nė vienas CK nurodytas asmuo (tarp jų ir pats neveiksniu pripažintas asmuo). Šia priemone, siekiama įgyvendinti Konvencijos 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, kurioje įtvirtinta, kad asmens veiksnumą ribojančios priemonės turi būti taikomos kuo trumpesnį laiką ir kad jas turi reguliariai peržiūrėti kompetentinga, nepriklausoma ir nešališka institucija arba teismas. Siūlant įtvirtinti teismo sprendimo peržiūrėjimą taip pat siekiama atsižvelgti į EŽTT praktiką, kurioje suformuota taisyklė, kad asmeniui pritaikytos veiksnumo ribojimo priemonės būtų peržiūrėtos pagrįstais laiko intervalais (angl. „ at reasonable intervals “). Dėl dispozityvumo ir rungimosi principo pastebėtina, kad civiliniame procese šie principai nėra absoliutūs.

Lietuvos CPK yra įtvirtintas socialinio civilinio proceso modelis, todėl teismui tam tikrais atvejais bylose, kuriose yra aiškiai išreikštas viešas interesas (prie tokių bylų priskiriamos ir bylos, susijusios su asmenų pripažinimu neveiksniais ar ribotai veiksniais), suteikiama daugiau galių siekiant ginti viešą interesą, rungimosi principo turinys nėra vienodas visose bylose. Pastebėtina, kad jau šiuo metu CPK yra įtvirtintos nuostatos, numatančios išimtis iš rungimosi principo bylose, susijusiose su asmenų pripažinimu neveiksniais ar ribotai veiksniais. CPK

443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad nagrinėjantis bylą CPK V dalyje

nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (taigi nustatyta išimtis iš rungimosi principo įrodinėjimo procese), CPK 467 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, nagrinėdamas bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, teismas pareiškėjo prašymu ar savo iniciatyva gali aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo asmens veiksnumą apriboti, CPK 472 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu bylos dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu nagrinėjimo metu nustatomi duomenys apie šio asmens psichikos sutrikimą, teismas pareiškėjo prašymu ar savo iniciatyva gali aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo asmenį pripažinti neveiksniu (taigi nustatyta išimtis iš dispozityvumo ir rungimosi principų, teismui suteikiant teisę peržengti ieškinio, apeliacinio ar kasacinio skundų ribas). Be to, teismo sprendimo peržiūrėjimas nebūtų naujos bylos iškėlimas, o jau esamo teismo sprendimo peržiūrėjimas, todėl negalima to vertinti kaip bylos inicijavimo civilinio proceso prasme.

Taigi šios procedūros įtvirtinimo nebūtų galima vertinti kaip dispozityvumo ir rungimosi principų pažeidimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad procedūra skirta apsaugoti itin pažeidžiamų asmenų teises ir kad toliau visas teismo procesas vyksta laikantis rungtyniškumo principo, t. y. vadovaujantis CPK XXVIII skyriaus nuostatomis. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad jau šiuo metu CPK yra numatyta galimybė teismui atskiros kategorijos bylose atnaujinti procesą ex officio. Pavyzdžiui, CPK 459 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas savo iniciatyva gali atnaujinti bylos, kurioje nuspręsta fizinį asmenį paskelbti mirusiu ar pripažinti nežinai kur esančiu, nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad teismas yra institucija, turinti tikslius duomenis apie tai, kada buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, arba kada buvo paskutinį kartą kreiptasi dėl asmens pripažinimo veiksniu, numatyti pareigą peržiūrėti teismo sprendimą pirmą kartą pačiam teismui yra tikslingiausia ne tik nešališkumo užtikrinimo prasme, bet proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo prasme. Tačiau Projekto 72 straipsnis tobulinamas vienerių metų terminą prailginant iki dviejų metų. 50. Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija (2014-05-22)72 Antra, visiškai nepritariame Įstatymo projekto Nr. XIIP-1656 72 straipsnio 2 dalyje siūlomai nuostatai, kad CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo nesikreipus dėl iki įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, teismai privalo savo iniciatyva peržiūrėti visus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais.

Toks siūlymas prieštarautų bendram civilinio proceso principui, kad teismas yra nešališkas ir atlieka arbitro funkciją. Kita vertus, norėdamas tinkamai peržiūrėti sprendimus, teismas savo iniciatyva privalėtų rinktis papildomus duomenis apie fizinio asmens psichinę sveikatą iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų, socialinių darbuotojų ir t.t. Tokios tvarkos įtvirtinimas neatitiktų proceso operatyvumo bei koncentruotumo principų, apkrautų teismą jam nepriskirtinų ir nebūdingų funkcijų vykdymu. Teismų naudojamoje informacinėje sistemoje LITEKO  nėra duomenų apie visus laikotarpiu iki įstatymo priėmimo priimtus sprendimus dėl asmenų neveiksnumo. Tokių duomenų rinkimas rankiniu būdu pareikalautų daug darbo laiko sąnaudų, nepagrįstai apsunkintų teismų darbą. Manome, kad į teismą dėl minėtų sprendimų peržiūrėjimo turėtų būti įpareigotos kreiptis globos ir rūpybos institucijos, kurios ir surinktų reikiamą informaciją. Trečia, teismams itin aktualus psichiatrinių ekspertizių atlikimo operatyvumas ir apmokėjimo už jas tinkamos tvarkos nustatymas. Nepritarti Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastabos, nurodytos 49 lentelės punkte, įvertinimą. 51. Teisėjų taryba (2014-05-27)72 Projekto 72 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo nesikreipus dėl iki įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, teismai privalo savo iniciatyva peržiūrėti visus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais. Šiam siūlymui nepritartina.

Šiam siūlymui nepritartina. Pirma, procesiniai įstatymai nenumato tokių bylų nagrinėjimo teismo iniciatyva tvarkos. Kita vertus, tokios tvarkos įtvirtinimas neatitiktų proceso operatyvumo bei koncentruotumo principų, apkrautų teismą jam nepriskirtinų, nebūdingų funkcijų vykdymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2 Projekto 16 ir

22 straipsniais keičiamuose CPK 465 ir 470 straipsniuose apibrėžiant reikalavimus

bylų dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje inicijuojantiems pareiškimams nurodoma, kad kreipiantis į teismą turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, pateikiama asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar su pagalba, taip pat nurodytos sritys, kuriose pareiškėjas siūlo pripažinti asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu. Jei būtų pritarta siūlymui įpareigoti teismą nagrinėti minėtas bylas savo iniciatyva, teismas visus tuos duomenis turėtų surinkti savarankiškai. Antra, teismai nedisponuoja tiksliais duomenimis apie visus laikotarpiu iki įstatymo priėmimo priimtus sprendimus dėl asmenų neveiksnumo. Atsižvelgiant į globos ir rūpybos institucijų kompetenciją neveiksniais pripažintų asmenų teisių apsaugos srityje, tai, kad šios institucijos tiek pagal esamą, tiek pagal įstatymų projektuose siūlomą reguliavimą turi kompetenciją kreiptis į teismą dėl su asmens veiksnumu susijusių klausimų sprendimo, tai, kad vienas iš būtinų įrodymų, sprendžiant su asmens veiksnumu susijusius klausimus, yra socialinio darbuotojo išvada, manytina, kad būtent šios institucijos turi būti įpareigotos kreiptis į teismą dėl iki įstatymo įsigaliojimo priimtų sprendimų, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, peržiūrėjimo.

Toks įpareigojimas sudarytų prielaidas užtikrinti visų asmenų, kurie buvo pripažinti neveiksniais iki įstatymo įsigaliojimo, būklės peržiūrėjimą, nepagrįstai neapsunkintų teismų darbo, leistų išvengti bereikalingo susirašinėjimo tarp teismų bei globos ir rūpybos institucijų, atitiktų proceso operatyvumo bei koncentruotumo principus. Nepritarti Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastabos, nurodytos 49 lentelės punkte, įvertinimą. 52. Teisėjų taryba (2014-05-27)722 Nėra aišku, kodėl 1 Projekto 72 straipsnio 2 dalyje nenumatyta CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų teisė kreiptis dėl iki įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje. Nepritarti Įstatymo projekto Nr. XIIP-1656 72 straipsnio 2 dalyje numatyta CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų teisė kreiptis d ėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu apima ir šių asmenų teisę kreiptis dėl pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, kadangi asmens pripažinimas neveiksniu tik tam tikroje srityje ir reiškia, kad likusiose srityse asmuo pripažįstamas veiksniu (ar, esant pagrindui, – ribotai veiksniu). 53.

53. Teisėjų

taryba (2014-05-27)72 Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas ne tik neveiksnumo, bet ir riboto veiksnumo institutų turinys, svarstytina, ar neturėtų būti numatyta ne tik sprendimų, kuriais asmenys buvo pripažinti neveiksniais iki įstatymo įsigaliojimo, peržiūrėjimo tvarka, bet ir sprendimų, kuriais asmenys iki įstatymo įsigaliojimo buvo pripažinti ribotai veiksniais dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, peržiūrėjimo tvarka. Nepritarti Kalbant apie asmens, pripažinto ribotai veiksniu, statuso peržiūrėjimą, pažymėtina, kad pats ribotai veiksnu asmuo gali bet kuriuo metu be jokių apribojimų kreiptis dėl teismo sprendimo, susijusio su jo statusu, peržiūrėjimo (Įstatymo projektu Nr. XIIP-1656 keičiamo CK 2.11 straipsnio 2, 5 dalys), todėl analogiškos nuostatos kaip neveiksnių asmenų atveju dėl teismų sprendimų peržiūros nėra reikalingos. 54. Teisėjų taryba (2014-05-27) * Apibendrindama aukščiau pateiktas pastabas, Teisėjų taryba pažymi, kad įstatymų projektai neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto teisėkūros aiškumo principo, pagal kurį teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Nors įstatymų projektų rengėjai ir pažymi, kad įstatymų projektai rengti, siekiant užtikrinti 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą, kad, kaip numatyta Aiškinamajame rašte, visos priemonės, susijusios su veiksnumo įgyvendinimu, būtų orientuotos į veiksmingų garantijų suteikimą, pasiūlytas teisinis reguliavimas negali būti vertinamas kaip veiksmingų garantijų suteikimas ir gali lemti situacijas, priešingas Įstatymų projektais siekiamiems tikslams. Nepritarti Įstatymų projektai atitinka teisėkūros aiškumo principą, ypač atsižvelgiant į tai, kad teisės aktų nuostatos turi būti taikomos sistemiškai. 55.

55. Lietuvos

Respublikos teisėjų asociacija (2014-05-22) * Be to, Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija mano, kad projektų rengėjai pernelyg optimistiškai vertino, kiek biudžeto lėšų prireiks teismams, kad tinkamai įgyvendintų šiuos  įstatymų projektus. Šiuo metu teismuose per metus išnagrinėjama iki 300 000 civilinių bylų. Nacionalinės teismų administracijos nuomone dėl šių įstatymų įgyvendinimo teismuose civilinių bylų skaičius gali padidėti iki 25 000 bylų per metus, t.y. maždaug 8,4 procento. Toks darbo krūvio padidėjimas bus nepakeliamas teismų sistemai, kuri pagal esamus išteklius ir taip dirba virš savo galimybių. Įvertinus ne kartą išsakytą vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių pozicijas, kad teisėjų skaičius Lietuvoje yra pakankamai didelis ir didinamas nebus, būtina papildomai finansuoti teisėjų padėjėjų etatus. Jei vienas teisėjas per metus išnagrinėja iki 500 civilinių bylų, o vieno teisėjo techninį darbą galėtų atitikti dviejų teisėjo padėjėjų darbas, būtina papildomai finansuoti apie 100 teisėjų padėjėjų pareigybių, o tam reikėtų ne mažiau 4 000 000 litų per vienerius metus. Be to, nekeičiant egzistuojančios psichiatrinių ekspertizių apmokėjimo tvarkos, Nacionalinei teismų administracijai ir teismams papildomai reiktų apie 10 000 000 litų teismo psichiatrinių ekspertizių išlaidoms. Išaugs ir teismų kanceliarinės, logistinės, techninių darbuotojų darbo apmokėjimo išlaidos. Atsižvelgti Įstatymų projektų rengėjai, Įstatymų projektų aiškinamajame rašte teikdami duomenis dėl biudžeto lėšų poreikio teismams, vadovavosi būtent Nacionalinės teismų administracijos teiktais duomenimis. Tikslus biudžeto lėšų poreikis bus identifikuotas rengiant Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto patvirtinimui reikalingus teisės aktų projektus.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų įgyvendinimas tikrai reikalaus lėšų, nutarta atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad  šio įstatymo (ir lydinčiųjų) įgyvendinimui reikės numatyti lėšas tiek 2016, tiek 2017 metų valstybės biudžetuose. 56. Lietuvos teisės institutas (2014-05-19) * Išnagrinėję įstatymo projektus Nr.XIIP-1616-1617 bei Nr.XIIP-1656-1660, pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti

nėra . 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra . 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:

1) atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį į tai, kad priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymą (projektas reg. Nr.XIIP-1656(2)) ir lydimuosius įstatymus, jų įgyvendinimui reikės numatyti lėšas tiek 2016, tiek 2017 metų valstybės biudžetuose. 2) siūlytina Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Seimui Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo, kurį būtina pakeisti Seimui priėmus svarstomą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymą (projektas reg. Nr.XIIP-1656(2)), pakeitimo projektą. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:

Vytautas Gapšys, Vilija Aleknaitė Abramikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra

. PRIDEDAMA:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Julius Sabatauskas