Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 221 IR 2591 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI KODEKSO PAPILDYMO 1001 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Kodekso papildymas 1001 straipsniu Papildyti Kodeksą 1001 straipsniu „100 1 straipsnis. Įsipareigojimo įsigytą žemės ūkio paskirties žemę naudoti žemės ūkio veiklai nesilaikymas Įstatymu nustatytos pereigos įsigytą žemės ūkio paskirties žemę naudoti žemės ūkio veiklai žemės ūkio paskirties žemės sklype nesilaikymas,– užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.“
Pakeisti 221 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų nagrinėja šio kodekso 421 straipsnyje, 49,1001 , 103, 104, 108 straipsniuose, 110 straipsnio ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje, devintojoje, dešimtojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje, tryliktojoje, keturioliktojoje ir penkioliktojoje dalyse, 123 straipsnyje (dėl traktorių, savaeigių važiuoklių, traktorių priekabų ir kelių tiesimo mašinų registravimo bei techninės apžiūros taisyklių pažeidimo), 1331 straipsnyje, 136 straipsnio trečiojoje dalyje, 137 straipsnyje, 142 straipsnyje (išskyrus 142 straipsnio antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytus pažeidimus tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutuose), 1421 , 1422 , 1423 ,14211 straipsniuose, 143 straipsnyje (dėl automobilių transporte padarytų pažeidimų), 156, 157 straipsniuose, 158 straipsnio pirmojoje dalyje,1582 straipsnyje, 1621 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 1639 , 16313 straipsniuose, 172 straipsnyje (dėl vertimosi automobilių transporto verslu), 178 straipsnio antrojoje dalyje, 183 straipsnio antrojoje dalyje, 185, 186, 188, 18812 straipsniuose, 191 straipsnio antrojoje dalyje, 2051 straipsnyje, 211 straipsnyje (išskyrus Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūno ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno uždėtos plombos sužalojimą arba nuplėšimą), 215 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas.“
Pakeisti 221 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų nagrinėja šio kodekso 421 straipsnyje, 49,1001 , 103, 104, 108 straipsniuose, 110 straipsnio ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje, devintojoje, dešimtojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje, tryliktojoje, keturioliktojoje ir penkioliktojoje dalyse, 123 straipsnyje (dėl traktorių, savaeigių važiuoklių, traktorių priekabų ir kelių tiesimo mašinų registravimo bei techninės apžiūros taisyklių pažeidimo), 1331 straipsnyje, 136 straipsnio trečiojoje dalyje, 137 straipsnyje, 142 straipsnyje (išskyrus 142 straipsnio antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytus pažeidimus tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutuose), 1421 , 1422 , 1423 ,14211 straipsniuose, 143 straipsnyje (dėl automobilių transporte padarytų pažeidimų), 156, 157 straipsniuose, 158 straipsnio pirmojoje dalyje,1582 straipsnyje, 1621 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 1639 , 16313 straipsniuose, 172 straipsnyje (dėl vertimosi automobilių transporto verslu), 178 straipsnio antrojoje dalyje, 183 straipsnio antrojoje dalyje, 185, 186, 188, 18812 straipsniuose, 191 straipsnio antrojoje dalyje, 2051 straipsnyje, 211 straipsnyje (išskyrus Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūno ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno uždėtos plombos sužalojimą arba nuplėšimą), 215 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2591 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai (421
straipsniai, 123 straipsnis – dėl traktorių, savaeigių važiuoklių, traktorių priekabų ir kelių tiesimo mašinų registravimo bei techninės apžiūros taisyklių pažeidimo, 136 straipsnio trečioji dalis, 137 straipsnis, 142 straipsnis (išskyrus 142 straipsnio antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse nurodytus pažeidimus tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutuose), 1421 , 1422 , 1423 ,14211 , 158, 1582 , 160–161 straipsniai, 1621 straipsnio pirmoji, antroji, trečioji ir ketvirtoji dalys, 163, 1631 ,1639 , 164 straipsniai, 172 straipsnis – dėl pažeidimų, susijusių su vertimusi automobilių transporto verslu, 1722
straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 181, 1811 , 1812 straipsniai, 183 straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 185, 1851
straipsnio ketvirtoji, penktoji ir šeštoji dalys, 2011 straipsnis, 2141 straipsnio ketvirtoji dalis
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
259 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2591 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai (421 , 424 straipsniai, 49, 78, 821 , 999 ,
100 1 , 103, 104, 108, 110, 1101 straipsniai, 123 straipsnis – dėl traktorių, savaeigių važiuoklių, traktorių priekabų ir kelių tiesimo mašinų registravimo bei techninės apžiūros taisyklių pažeidimo, 136 straipsnio trečioji dalis, 137 straipsnis, 142 straipsnis (išskyrus 142 straipsnio antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse nurodytus pažeidimus tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutuose), 1421 , 1422 , 1423 ,142 11 , 158, 1582 , 160–161 straipsniai, 1621 straipsnio pirmoji, antroji, trečioji ir ketvirtoji dalys, 163, 1631 ,163 9 , 164 straipsniai, 172 straipsnis – dėl pažeidimų, susijusių su vertimusi automobilių transporto verslu, 1722 , 1725 , 1726 ,172 19 , 17221 , 17226 straipsniai, 178 straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 181, 1811 , 1812 straipsniai, 183 straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 185, 1851 , 1881 ,188 2 , 18816 straipsniai, 1892 straipsnio antroji dalis, 1894 straipsnio ketvirtoji, penktoji ir šeštoji dalys, 2011 straipsnis, 2141 straipsnio ketvirtoji dalis – dėl išorinės reklamos įrengimo reikalavimų ir draudimų pažeidimų, 2149 , 215, 2151 –2153 straipsniai);“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 100 straipsn į ir jį išdėstyti taip:
„100 straipsnis. Privačios nuosavybės teise
priklausančios, nuomojamos ar subnuomojamos žemės nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį , arba pareigos užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai nevykdymas Privačios nuosavybės teise priklausančios, nuomojamos ar subnuomojamos žemės nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį, – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties septyniasdešimt dviejų iki penkių šimtų vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų litų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nustatytos pareigos užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai nevykdymas ,– užtraukia baudą nuo septynių šimtų dvidešimt keturių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų.“
Pakeisti 221 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų nagrinėja šio kodekso 421 straipsnyje,49 straipsniuose,100 straipsnio antrojoje dalyje, 103, 104, 108 straipsniuose, 110 straipsnio ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje, devintojoje, dešimtojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje, tryliktojoje, keturioliktojoje ir penkioliktojoje dalyse, 123 straipsnyje (dėl traktorių, savaeigių važiuoklių, traktorių priekabų ir kelių tiesimo mašinų registravimo bei techninės apžiūros taisyklių pažeidimo), 1331 straipsnyje, 136 straipsnio trečiojoje dalyje, 137 straipsnyje, 142 straipsnyje (išskyrus 142 straipsnio antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytus pažeidimus tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutuose), 1421 ,1422 , 1423 , 14211 straipsniuose, 143 straipsnyje (dėl automobilių transporte padarytų pažeidimų), 156, 157 straipsniuose, 158 straipsnio pirmojoje dalyje, 1582 straipsnyje,1621 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 1639 , 16313 straipsniuose, 172 straipsnyje (dėl vertimosi automobilių transporto verslu), 178 straipsnio antrojoje dalyje, 183 straipsnio antrojoje dalyje, 185, 186, 188, 18812 straipsniuose, 191 straipsnio antrojoje dalyje, 2051 straipsnyje, 211 straipsnyje (išskyrus Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūno ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno uždėtos plombos sužalojimą arba nuplėšimą), 215 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas.“
Pakeisti 221 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų nagrinėja šio kodekso 421 straipsnyje,49 straipsniuose,100 straipsnio antrojoje dalyje, 103, 104, 108 straipsniuose, 110 straipsnio ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje, devintojoje, dešimtojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje, tryliktojoje, keturioliktojoje ir penkioliktojoje dalyse, 123 straipsnyje (dėl traktorių, savaeigių važiuoklių, traktorių priekabų ir kelių tiesimo mašinų registravimo bei techninės apžiūros taisyklių pažeidimo), 1331 straipsnyje, 136 straipsnio trečiojoje dalyje, 137 straipsnyje, 142 straipsnyje (išskyrus 142 straipsnio antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytus pažeidimus tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutuose), 1421 ,1422 , 1423 , 14211 straipsniuose, 143 straipsnyje (dėl automobilių transporte padarytų pažeidimų), 156, 157 straipsniuose, 158 straipsnio pirmojoje dalyje, 1582 straipsnyje,1621 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 1639 , 16313 straipsniuose, 172 straipsnyje (dėl vertimosi automobilių transporto verslu), 178 straipsnio antrojoje dalyje, 183 straipsnio antrojoje dalyje, 185, 186, 188, 18812 straipsniuose, 191 straipsnio antrojoje dalyje, 2051 straipsnyje, 211 straipsnyje (išskyrus Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūno ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno uždėtos plombos sužalojimą arba nuplėšimą), 215 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas.“3 straipsnis. 245 straipsnio pakeitimas Pakeisti 245 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nagrinėja šio kodekso 47, 522 straipsniuose , 100 straipsnio pirmoje dalyje ir 101 straipsnyje straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas.“
259 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2591 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai (421 , 424 straipsniai, 49, 78, 821 , 999 straipsniai ,
100 straipsnio antroji dalis, 103, 104, 108, 110, 1101 straipsniai, 123 straipsnis – dėl traktorių, savaeigių važiuoklių, traktorių priekabų ir kelių tiesimo mašinų registravimo bei techninės apžiūros taisyklių pažeidimo, 136 straipsnio trečioji dalis, 137 straipsnis, 142 straipsnis (išskyrus 142 straipsnio antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse nurodytus pažeidimus tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutuose), 1421 , 1422 ,142 3 , 14211 , 158, 1582 , 160–161 straipsniai,162 1 straipsnio pirmoji, antroji, trečioji ir ketvirtoji dalys, 163,163 1 , 1639 , 164 straipsniai, 172 straipsnis – dėl pažeidimų, susijusių su vertimusi automobilių transporto verslu, 1722 ,172 5 , 1726 , 17219 , 17221 , 17226 straipsniai, 178 straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 181, 1811 , 1812 straipsniai, 183 straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 185, 1851 , 1881 ,188 2 , 18816 straipsniai, 1892 straipsnio antroji dalis, 1894 straipsnio ketvirtoji, penktoji ir šeštoji dalys, 2011 straipsnis, 2141 straipsnio ketvirtoji dalis – dėl išorinės reklamos įrengimo reikalavimų ir draudimų pažeidimų, 2149 , 215, 2151 –2153 straipsniai);“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-314 1, 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įsigijimo įstatymo projektas) Įsigijimo įstatymo projektas parengtas vykdant Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2014 m. birželio 26 d. rezoliucija Nr. 13-2354, kuriame Žemės ūkio ministerijai pavesta parengti ir nustatyta tvarka pateikti Vyriausybei patobulintą Įsigijimo įstatymo projektą. Priežastys, kodėl Įsigijimo įstatymo projekte siūloma kredito įstaigoms numatyti išimtį dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų taikymo, yra susijusios turint tikslą pašalinti galimas kliūtis kredito įstaigų (bankų, kredito unijų) stabiliai veiklai, kad asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, nebūtų priversti stabdyti ar apriboti žemės ūkio veiklos dėl skolinimosi galimybių nebuvimo ar sumažėjimo dėl skolinimosi rinkoje veikiančių kredito įstaigų veiklos ribojimų, kai ši veikla susijusi su netiesioginiu žemės ūkio paskirties žemės disponavimu. Siekiamas tikslas būtų pasiektas, įtvirtinus siūlomas nuostatas Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje.
Priežastis, paskatinusi Įsigijimo įstatymo projekte siūlyti nuostatas dėl sutuoktiniams bendrai išduodamo leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, – praktikoje kilusi situacija, kai nesant siūlomos nuostatos Įstatyme, iš žemės ūkio paskirties žemės įgijėjo sutuoktinio taip pat buvo reikalaujama pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotą leidimą, kad Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus atitinka ne tik žemės įgijėjas, bet ir jo sutuoktinis. Tokiu būdu iš esmės ribojama žemės ūkio paskirtis žemės įgijėjo sutuoktinio teisė laisvai pasirinkti veiklą. Įtvirtinus siūlomą nuostatą, kurios esmė, kad sutuoktiniams būtų išduodamas bendras leidimas, jei minėtus Įstatymo reikalavimus atitinka kuris nors vienas iš sutuoktinių, bus aiškiai reglamentuotas leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo klausimas, kai sutuoktiniai įsigyja žemės ūkio paskirties žemę bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taip pat siūloma nuostata nustatoma išimtis, kada bendras leidimas sutuoktiniams nebus išduodamas, t. y. esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams žemės ūkio paskirties žemę įsigyti asmeninės nuosavybės teise (pvz., žemė dovanojama vienam iš sutuoktinių, arba įsigyjama už asmenines sutuoktinio lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą). Be to, siekiant išvengti pakartotinių administracinių procedūrų antrą kartą tikrinant žemės ūkio paskirties žemės įgijėją dėl jo atitikties Įstatyme numatytiems reikalavimams, siūloma nustatyti, kad žemės ūkio paskirties žemės įgijėjui, kuris pasinaudoja pirmumo teise pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę (jis yra įrašytas į Įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodytą pažymą, išduotą pardavėjui, t. y. jo atitiktis Įstatymui jau buvo įvertinta), nereikia kreiptis dėl leidimo išdavimo.
Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. liepos 23 d. ES Bendrųjų reikalų ministrų taryba priėmė galutinį sprendimą dėl Lietuvos dalyvavimo Ekonominėje ir pinigų sąjungoje nuo 2015 m. sausio 1 d., taip pat į Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, kuria institucijos įpareigotos pagal savo kompetenciją ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki euro įvedimo dienos parengti teisės aktus, rekomendacijas ir paaiškinimus, susijusius su euro įvedimu, siūloma keisti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kuri nustato juridinių asmenų atsakomybę, skiriant baudą litais už juridinių asmenų prisiimtos pareigos užtikrinti įsigyto žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimą žemės ūkio veiklai nevykdymą. Pakeitus skiriamos baudos dydį iš litų į eurus bus suderintos Įstatymo ir Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatos. Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 100, 221, 245 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ATPK projektas) Šiuo metu teisės aktai nereglamentuoja fizinių asmenų atsakomybės klausimo, jei jie įsigiję žemės ūkio paskirties žemės ir įsipareigoję užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai, šios pareigos nevykdo.
Ši priežastis paskatino parengti ATPK projektą, kurio tikslas – užtikrinti, kad būtų išlaikytas lygiateisiškumo principo taikymas, sprendžiant tiek dėl fizinių, tiek dėl juridinių asmenų atsakomybės atsiradimo dėl įsipareigojimų, prisiimtų pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, nevykdymo. Taip pat paskatinti fizinius asmenis laikytis prisiimtų pareigų. Pakeitus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 100 straipsnį, numatant skirti baudą už Įstatymo nustatytos pareigos užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimą žemės ūkio veiklai būtų įgyvendinti siekiami tikslai. Minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės nustato Žemės ūkio ministerija. 2. Į statymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įsigijimo įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014 m. birželio
ir nustatyta tvarka Vyriausybei pateikti patikslintą Įsigijimo įstatymo projektą), rengėja – Žemės ūkio ministerija. ATPK projekto iniciatorė ir rengėja – Žemės ūkio ministerija. Įstatymų projektus parengė Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento (direktorius Audrius Petkevičius, tel. 239 1338) Žemės teisės skyriaus (vedėja Gintarė Tumalavičienė, tel. 239 1346, el. p. [email protected] .) vyriausioji specialistė Vaida Dumčiūtė, tel. 239 1348, el. p. [email protected] . 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Dėl Įsigijimo įstatymo projekto Galiojančio Įstatymo
ūkio paskirties žemės įgijėjui keliamų Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas neprivalomas, kai šioms kredito įstaigoms C ivilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka perduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas pagal sudarytą hipotekos sandorį. Šia nuostata iš esmės įtvirtinama Įstatymo 2 straipsnio reikalavimų taikymo išimtis kredito įstaigoms tais atvejais, kai jos įgyvendina savo kaip kreditorių teises nemokaus skolininko įkeisto turto, šiuo atveju – žemės ūkio paskirties žemės sklypo, atžvilgiu. Pažymėtina, kad Įstatymas reikalavimus ir apribojimus numato ne tik žemės ūkio paskirties žemės sklypų perleidimo atveju, bet ir tada, kai perleidžiamas juridinis asmuo ar juridinio asmens akcijos (teisės, pajai). Įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatos formuluotė, pagal kurią numatyta, kad „šio įstatymo nustatyti reikalavimai “ taikomi ir juridinio asmens ar jo akcijų (teisių, pajų) perleidimo atveju, nenumato išimčių kredito įstaigų atžvilgiu, kai jos, pavyzdžiui, perimtų nemokią žemės ūkio bendrovę. Galiojančio Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytas leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas tam asmeniui, kuris pageidauja įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ir atitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus .
Praktikoje iškildavo problemų dėl žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorių tvirtinimo, kai leidimas būdavo išduodamas žemės ūkio paskirties žemės pirkėjui – vienam iš sutuoktinių, kuris atitinka Įstatymo keliamus reikalavimus įgijėjui, tačiau, planuojant tokį nekilnojamąjį turtą registruoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, leidimo (atitinkamai ir atitikimo Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms) buvo reikalaujama ir iš žemės ūkio paskirties žemę perkančio asmens sutuoktinio. Įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje yra įvardyti pirmumo teisę turintys asmenys. Antra ir trečia eile nurodyti asmenys (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktas) pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę turi, kai yra tenkinamos Įstatyme nustatytos sąlygos, t. y. antra eile įrašytas asmuo gali pirmumo teise pasinaudoti (nesant bendraturčių ar jiems atsisakius), jei jis yra parduodamo žemės sklypo naudotojas ir atitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus, atitinkamai trečia eile įrašytas asmuo gali pasinaudoti pirmumo teise (nesant ar atsisakius bendraturčiams ir žemės naudotojams), jei jo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ribojasi su parduodamu žemės sklypu ir jis atitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pažymėtina, kad žemės sklypo bendraturčiai Įstatymo 5 straipsnio 2–6 nustatytose procedūrose nedalyvauja, jie pirmumo teise gali pasinaudoti Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka (Įstatymo 5 straipsnio 2–6 dalies procedūros net nepradedamos, jei pirmumo teise pasinaudoja bendraturtis).
Įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad minėti asmenys, pageidaujantys pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia dokumentus, kad jie atitinka reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, tik įsitikinęs, kad asmenys pagal Įstatymą turi pirmumo teisę, žemės sklypo pardavėjui išduoda Įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje minimą pažymą, nurodydamas asmenį ar asmenis, kuriems žemės ūkio paskirties žemės sklypas gali būti parduodamas pirmumo teise. Taigi, pagal Įstatymo 5 straipsnio 5 dalį pardavėjui išduotoje pažymoje bus įrašyti tik tas asmuo ar asmenys, kurie atitiko Įstatyme keliamus reikalavimus jiems pasinaudoti pirmumo teise. Pagal galiojantį reguliavimą tokiam asmeniui, kuris Įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodytoje pažymoje yra įrašytas kaip pirmumo teisę pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę turintis asmuo (jis atitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus), privaloma gauti leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį. Išduodamas leidimą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys dar kartą patikrina minėtoje pažymoje įrašytą (vadinasi, jau atitinkantį Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį) asmenį, ar jis atitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai nevykdymą skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Dėl ATPK projekto Šiuo metu fizinių asmenų atsakomybė už įsipareigojimo užtikrinti nuosavybės teise įsigyto žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimą žemės ūkio veiklai nevykdymą nereglamentuota. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl Įsigijimo įstatymo projekto Įsigijimo įstatymo projekte siūlomos nuostatos, kuriomis būtų numatyta išimtis dėl Įstatyme įtvirtintų reikalavimų taikymo kredito įstaigoms, kai perleidžiamas juridinis asmuo, turintis nuosavybės teise daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, ar jo akcijos (teisės, pajai), įgijėjui tampant daugiau kaip 25 procentų akcijų (teisių, pajų) valdytoju. Įtvirtinus šią nuostatą, nebeliks kliūčių kredito įstaigoms vykdyti pagrindinę savo veiklą (kuri iš esmės susijusi su lėšų skolinimu), kartu neliks teisinių priežasčių, dėl kurių galėtų pablogėti ūkininkų ir asmenų, užsiimančių žemės ūkio veikla, kreditavimo galimybės. Sąvoka „kredito įstaiga“ pasirinkta, atsižvelgiant į siekį, kad nebūtų nepagrįstai išplečiamas asmenų, kuriems netaikomi Įstatymo reikalavimai, ratas. Pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 24 dalį „kredito įstaiga“ suprantama kaip įmonė, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių ir jų skolinimu. Šiuo metu žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų skolintų finansinių išteklių poreikį daugiausia tenkina bankai ir kredito unijos, t. y. kredito įstaigos. Jei būtų sudarytos sąlygos ne tik
„kredito įstaigoms“ netaikyti Įstatymo reikalavimų, iš esmės būtų sudarytos
sąlygos apeiti Įstatyme įtvirtintus žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo „saugiklius“.
Pavyzdžiui, „finansų įstaiga“ pagal Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas gali būti laikoma bet kuri įstaiga, kuri, pvz., teikia finansinio tarpininkavimo, įmonių konsultavimo, seifo kamerų nuomos ar valiutos keitimo (grynaisiais pinigais) paslaugas, t. y. tokios įstaigos galėtų būti įsteigiamos tariamai teikti kuriai nors ar kelioms finansinėms paslaugoms, o iš tikrųjų, pasinaudodamos siūloma įtvirtinti išimtimi, galimai supirkinėtų žemės ūkio paskirties žemę per tokias sukurtas finansų įstaigas, kas būtų nesuderinama su Įstatymo tikslais. Be to, pažymėtina, kad analogiška sąvoka „kredito įstaiga“ buvo įtvirtinta ir žemės ūkio paskirties žemės sklypą perleidžiant pagal sudarytą hipotekos sandorį. Siūloma nuostata, kad sutuoktiniams išduodamas bendras leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus atvejus, kai ši žemė būtų įsigyjama asmenine sutuoktinio nuosavybės teise), jeigu bent vienas iš sutuoktinių atitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šia nuostata būtų išsprendžiama šiuo metu susiklosčiusi ydinga situacija, kai dėl santuokos fakto (registruojant įsigytą nekilnojamąjį turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise) vienam iš sutuoktinių esant ūkininkui, atitinkančiam visus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus, netvirtinamas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandoris, kol jo sutuoktinis taip pat neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tokia situacija sudaro sąlygas diskriminuoti ūkininko sutuoktinio teisę laisvai pasirinkti veiklos kryptį, pailginamas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo terminas ir apsunkinamas ar tampa neįmanomas pats žemės perleidimo sandoris.
Kadangi siūloma įrašyti, jog šiame bendrai sutuoktiniams išduodamame leidime nurodytas sutuoktinis taip pat prisiima pareigas bei iš jų kylančią atsakomybę pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 7 dalį, praktikoje nekils abejonių, kuriam iš sutuoktinių (kai buvo išduotas bendras leidimas) kyla atsakomybė dėl Įstatymo nuostatų nesilaikymo. Taip pat siūloma nustatyti, kad kreiptis dėl leidimo gavimo neprivaloma asmeniui, perkančiam parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę pasinaudojus pirmumo teise, kai jo atitiktis Įstatymo reikalavimams patikrinta prieš jo duomenis įrašant į pagal Įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodytą pardavėjui išduodamą pažymą. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta bauda litais perskaičiuota į eurus, atsižvelgiant į Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas, nustatančias, kad A dministracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį (5000 Lt : 3,45280 = 1448,1000… = 1448 Eur; 10000 Lt : 3,45280 = 2896,2001… = 2896 Eur). Dėl ATPK projekto Pasiūlytomis nuostatomis būtų išsprendžiamas fizinių asmenų atsakomybės klausimas, kai šie fiziniai asmenys nuosavybės teise įsigyja žemės ūkio paskirties žemės pagal Įstatymo nuostatas, tačiau nevykdo Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimo žemės ūkio veiklai. Šiuo metu atsakomybė už šios pareigos nevykdymą numatyta tik juridiniams asmenims.
Įtvirtinus siūlomas nuostatas, bus užtikrintas lygiateisiškumo principo laikymasis bei skatinama laikytis pagal Įstatymą prisiimtų įsipareigojimų. Įvertinus tai, kad fizinis asmuo beveik visais atvejais yra ekonomiškai silpnesnė šalis nei juridinis asmuo, ATPK projekte fizinių asmenų atsakomybę siūloma įtvirtinti du kartus mažesne bauda, nei yra nustatyta juridinių asmenų atžvilgiu. Kadangi galiojančiame Įstatyme juridiniams asmenims baudos dydis nustatytas nuo 5000 iki 10000 litų, atitinkamai ATPK projekte fiziniams asmenims skiriamos baudos dydį siūloma nustatyti nuo 2500 iki 5000 litų dydžio, šias sumas perskaičiuojant į eurą pirmiau aptartu principu (2500 Lt : 3,45280
724 Eur; 5000 Lt : 3,45280 = 1448,1000… = 1448 Eur). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įsigijimo įstatymo projektą bus sudarytos palankesnės sąlygos žemės ūkio veiklai ir jos plėtrai. Priimtas ATPK projektas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Į statymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, papildomai priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktų nereikės. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. K iek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. R eikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,kredito įstaiga“, ,,atsakomybė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2014-04-08 Nr. XIIP-1639 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu pildomo Kodekso 1001 straipsnyje siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už įstatymu nustatytos pareigos įsigytą žemės ūkio paskirties žemę naudoti žemės ūkio veiklai žemės ūkio paskirties žemės sklype nesilaikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo projektu susijusiame Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-1638) 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad „asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka įsigiję žemės ūkio paskirties žemės, <...> privalo ne mažiau kaip 5 metus nuo šios žemės įsigijimo <...> ją naudoti žemės ūkio veiklai, kurios minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės nustato Žemės ūkio ministerija. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei žemės ūkio paskirties žemės įgijėjo per kiekvienus metus įvykdytos veiklos apimtys yra ne mažesnės už Žemės ūkio ministerijos patvirtintas minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės, padaugintas iš įsigyjamo žemės ploto hektarais.“ Šios projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Pirma, iš Kodekso 1001 straipsnyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo dispozicijos nėra pakakamai aišku, ar administracinė bauda būtų skiriama už pačios žemės ūkio veiklos nevykdymą, ar vis tik už minimalių metinių apimčių nevykdymą.
Antra, kadangi iš administracinio teisės pažeidimo dispozicijos nėra aišku už ką - žemės ūkio veiklos nevykdymą ar minimalių metinių apimčių nevykdymą - būtų taikoma administracinė atsakomybė, todėl šios projekto nuostatos svarstytinos santykyje su Žemės mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatomis bei konstituciniu principu non bis in idem . Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės mokesčio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktą s avivaldybės taryba gali diferencijuoti žemės mokesčio tarifo dydį atsižvelgdama į žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, t. y., savivaldybės taryba gali nustatyti didžiausią žemės mokesčio tarifą - 4 procentų žemės mokestinės vertės, - už tai, kad asmuo žemės ūkio paskirties žemės nenaudoja žemės ūkio veiklai. Taigi, projektu siūlomu reguliavimu gali būti sukuriama situacija, kai asmeniui, žemės ūkio paskirties sklype nevykdančiam žemės ūkio veiklos, būtų taikomas ir didžiausias žemės mokesčio tarifas, ir administracinė atsakomybė. Pažymėtina, kad kai kuriais atvejais žemės mokestis savo dydžiu gali prilygti ar būtų net didesnis nei administracinės atsakomybės taikymo pagrindu skiriamos baudos dydis, todėl kartu skiriant ir vieną, ir kitą, svarstytina, ar tokiu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeidžiamas konstitucinis principas non bis in idem. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas „<...> konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas <...>“ (2001 m. gegužės
m. birželio 8 d. nutarimai).
Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-1638), kuriame įstatymo įsigaliojimas numatomas 2014 m. gegužės 1 d. Kadangi projekte nustatoma administracinė atsakomybė už minėtame įstatyme nustatytos pareigos nesilaikymą, siūlytume suderinti abiejų įstatymų įsigaliojimo datą. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis L.Schulte-Ebbert N.Azguridienė S.Švedas
2015-01-08 Nr. XIIP-1639(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad projekto lyginamajame variante 1 straipsniu keičiamo kodekso 100 straipsnio 1 dalies sankcijos išdėstymą reikėtų patikslinti atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo eurais perskaičiuotos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos sankcijos. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis L.Schulte-Ebbert N.Azguridienė S.Švedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KAIMO REIKAlŲ komitetas PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 221 IR 2591
1001 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIP-1639) 2014 m. balandžio 16 d. Nr. 110-P-15 Vilnius 1.
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Gabija Jurgelytė, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys:
Mitrulevičius Albinas - Seimo narys, Leokadija Počikovska - žemės ūkio viceministrė, Audrius Petkevičius - Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių departamento direktorius, Gintarė Tumalavičienė - Audrius Petkevičius - Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių departamento Žemės teisės skyriaus vedėja, Andriejus Stančikas – ŽŪR pirmininkas, Neringa Azguridienė, Saulius Švedas – Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai, Gudynas Simas, Bieliauskaitė Akvilė - Lietuvos verslo konfederacijos atstovai, Bartulis Antanas - Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas, Radžiūnaitė Ugnė - Lietuvos karjerų asociacijos konsultantė ekonominiais ir teisiniais klausimais, Januška Vytautas Antanas - Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas, Jakevičiūtė Jurgita
Gintaras - LŽSS Tarybos pirmininkas, Gaižutis Algis - LMSA pirmininkas, Šilininkas Mindaugas - LMSA Valdybos narys, Potapovienė Solveiga - „Ūkininko patarėjo“ korespondentė, Sviderskis Jonas - LŽŪBA direktorius, Juščius Kęstutis - Grybų augintojų ir perdirbėjų asociacijos prezidentas, Aleksandravičius Zigmas – ūkininkas, Juknevičius Raimundas - Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas, Poderis Benas - Lietuvos finansų maklerio asociacijos atstovas, Edita Kriščiūnienė – LR Prezidentės patarėja, Kupstaitis Nerijus – Aplinkos ministerijos Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas.
Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Gabija Jurgelytė, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys:
Mitrulevičius Albinas - Seimo narys, Leokadija Počikovska - žemės ūkio viceministrė, Audrius Petkevičius - Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių departamento direktorius, Gintarė Tumalavičienė - Audrius Petkevičius - Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių departamento Žemės teisės skyriaus vedėja, Andriejus Stančikas – ŽŪR pirmininkas, Neringa Azguridienė, Saulius Švedas – Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai, Gudynas Simas, Bieliauskaitė Akvilė - Lietuvos verslo konfederacijos atstovai, Bartulis Antanas - Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas, Radžiūnaitė Ugnė - Lietuvos karjerų asociacijos konsultantė ekonominiais ir teisiniais klausimais, Januška Vytautas Antanas - Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas, Jakevičiūtė Jurgita
Gintaras - LŽSS Tarybos pirmininkas, Gaižutis Algis - LMSA pirmininkas, Šilininkas Mindaugas - LMSA Valdybos narys, Potapovienė Solveiga - „Ūkininko patarėjo“ korespondentė, Sviderskis Jonas - LŽŪBA direktorius, Juščius Kęstutis - Grybų augintojų ir perdirbėjų asociacijos prezidentas, Aleksandravičius Zigmas – ūkininkas, Juknevičius Raimundas - Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas, Poderis Benas - Lietuvos finansų maklerio asociacijos atstovas, Edita Kriščiūnienė – LR Prezidentės patarėja, Kupstaitis Nerijus – Aplinkos ministerijos Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas. 2.
2Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas( 2014-04-08)1 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už įstatymu nustatytos pareigos įsigytą žemės ūkio paskirties žemę naudoti žemės ūkio veiklai žemės ūkio paskirties žemės sklype nesilaikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo projektu susijusiame Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-1638) 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad „asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka įsigiję žemės ūkio paskirties žemės, <...> privalo ne mažiau kaip 5 metus nuo šios žemės įsigijimo <...> ją naudoti žemės ūkio veiklai, kurios minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės nustato Žemės ūkio ministerija. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei žemės ūkio paskirties žemės įgijėjo per kiekvienus metus įvykdytos veiklos apimtys yra ne mažesnės už Žemės ūkio ministerijos patvirtintas minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės, padaugintas iš įsigyjamo žemės ploto hektarais.“ Šios projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Pirma, iš Kodekso 1001 straipsnyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo dispozicijos nėra pakakamai aišku, ar administracinė bauda būtų skiriama už pačios žemės ūkio veiklos nevykdymą, ar vis tik už minimalių metinių apimčių nevykdymą . Pritarti. 2.
2014-04-08) * Antra, kadangi iš administracinio teisės pažeidimo dispozicijos nėra aišku už ką - žemės ūkio veiklos nevykdymą ar minimalių metinių apimčių nevykdymą - būtų taikoma administracinė atsakomybė, todėl šios projekto nuostatos svarstytinos santykyje su Žemės mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatomis bei konstituciniu principu non bis in idem . Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės mokesčio įstatymo
mokesčio tarifo dydį atsižvelgdama į žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, t. y., savivaldybės taryba gali nustatyti didžiausią žemės mokesčio tarifą -
žemės nenaudoja žemės ūkio veiklai. Taigi, projektu siūlomu reguliavimu gali būti sukuriama situacija, kai asmeniui, žemės ūkio paskirties sklype nevykdančiam žemės ūkio veiklos, būtų taikomas ir didžiausias žemės mokesčio tarifas, ir administracinė atsakomybė . Pažymėtina, kad kai kuriais atvejais žemės mokestis savo dydžiu gali prilygti ar būtų net didesnis nei administracinės atsakomybės taikymo pagrindu skiriamos baudos dydis, todėl kartu skiriant ir vieną, ir kitą, svarstytina, ar tokiu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeidžiamas konstitucinis principas non bis in idem. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas „<...> konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas <...>“ (2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). (P.S.
Atsižvelgti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas( 2013-09-05 )22 .
Atkreiptinas dėmesys, kad su šiuo projektu yra susijęs kartu teikiamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-1638), kuriame įstatymo įsigaliojimas numatomas 2014 m. gegužės 1 d. Kadangi projekte nustatoma administracinė atsakomybė už minėtame įstatyme nustatytos pareigos nesilaikymą, siūlytume suderinti abiejų įstatymų įsigaliojimo datą . (P.S. – paryškinta Komiteto) Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-1639 ir Komiteto išvadoms; 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIP-1639 pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė bei diferencijuoti administracinę atsakomybę už šią veiką pagal k iekį hektarais žemės ūkio paskirties žemės, kurios naudojimas žemės ūkio veiklai neužtikrinamas . 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Kazys Grybauskas, Kazys Starkevičius. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
komitetas
DĖL
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto nariai: R.Žemaitaitis, A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, D.Kreivys, Z.Jedinskij, A.Mockus, J.Razma, R.Šimašius, B.Vėsaitė, R.Žilinskas. Komiteto biuro : vedėja R.Zabarauskienė, patarėjai D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė; padėjėja Z.Jodkonienė. Kviestieji asmenys:
Teisės departamento atstovė L.Schulte-Ebbert, Žemės ūkio ministerijos atstovė G.Trimailovienė, LLRI atstovė A.Kazlauskytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
straipsnyje siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už įstatymu nustatytos pareigos įsigytą žemės ūkio paskirties žemę naudoti žemės ūkio veiklai žemės ūkio paskirties žemės sklype nesilaikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo projektu susijusiame Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-1638) 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad „asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka įsigiję žemės ūkio paskirties žemės, <...> privalo ne mažiau kaip 5 metus nuo šios žemės įsigijimo <...> ją naudoti žemės ūkio veiklai, kurios minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės nustato Žemės ūkio ministerija.
Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei žemės ūkio paskirties žemės įgijėjo per kiekvienus metus įvykdytos veiklos apimtys yra ne mažesnės už Žemės ūkio ministerijos patvirtintas minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės, padaugintas iš įsigyjamo žemės ploto hektarais.“ Šios projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Pirma , iš Kodekso 1001 straipsnyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo dispozicijos nėra pakakamai aišku, ar administracinė bauda būtų skiriama už pačios žemės ūkio veiklos nevykdymą, ar vis tik už minimalių metinių apimčių nevykdymą. Antra , kadangi iš administracinio teisės pažeidimo dispozicijos nėra aišku už ką - žemės ūkio veiklos nevykdymą ar minimalių metinių apimčių nevykdymą - būtų taikoma administracinė atsakomybė, todėl šios projekto nuostatos svarstytinos santykyje su Žemės mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatomis bei konstituciniu principu non bis in idem . Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės mokesčio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktą s avivaldybės taryba gali diferencijuoti žemės mokesčio tarifo dydį atsižvelgdama į žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, t. y., savivaldybės taryba gali nustatyti didžiausią žemės mokesčio tarifą - 4 procentų žemės mokestinės vertės, - už tai, kad asmuo žemės ūkio paskirties žemės nenaudoja žemės ūkio veiklai. Taigi, projektu siūlomu reguliavimu gali būti sukuriama situacija, kai asmeniui, žemės ūkio paskirties sklype nevykdančiam žemės ūkio veiklos, būtų taikomas ir didžiausias žemės mokesčio tarifas, ir administracinė atsakomybė.
Pažymėtina, kad kai kuriais atvejais žemės mokestis savo dydžiu gali prilygti ar būtų net didesnis nei administracinės atsakomybės taikymo pagrindu skiriamos baudos dydis, todėl kartu skiriant ir vieną, ir kitą, svarstytina, ar tokiu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeidžiamas konstitucinis principas non bis in idem. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas „<...> konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas <...>“ (2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Pritarti. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad su šiuo projektu yra susijęs kartu teikiamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-1638), kuriame įstatymo įsigaliojimas numatomas 2014 m. gegužės 1 d. Kadangi projekte nustatoma administracinė atsakomybė už minėtame įstatyme nustatytos pareigos nesilaikymą, siūlytume suderinti abiejų įstatymų įsigaliojimo datą. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1 sprendimas: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. 6.2 komiteto pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai : bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
R.Žemaitaitis.
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis
KAIMO REIKALŲ komitetas
DĖL
Nr. XIIP-1639(2)
: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Jonas Kondrotas, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Gabija Jurgelytė, Simantė Kairienė, Leonardas Michelbertas, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys:
Ežerskis Albinas - Žemės ūkio viceministras, Petkevičius Audrius - Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius, Dubovičienė Irma - “Ūkininko patarėjas” korespondentė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-01-12) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad projekto lyginamajame variante 1 straipsniu keičiamo kodekso 100 straipsnio 1 dalies sankcijos išdėstymą reikėtų patikslinti atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo eurais perskaičiuotos
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Komiteto sprendimas:
pritarti
2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1639(2) ir pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: P. Čimbaras. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja D. Latvelienė, Komiteto biuro patarėjai: L.Zdanavičienė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, I. Leonavičiūtė, G. Morkūnienė, Komiteto biuro padėjėjos A. Bacevičienė, M. Banytė. Posėdyje dalyvavę asmenys: Teisingumo viceministrai Giedrius Mozūraitis, Paulius Griciūnas, ministerijos atstovai - Germanas Politika, Marius Rakštelis, Vidaus reikalų ministerijos viceministras Artūras Norkevičius, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Nerija Stasiulienė, Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovai Kęstutis Stelmokas, Saulius Gagas, Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas Dainius Šalomskas, LR akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius Vigilijus Sadauskas, Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas Justinas Poderis, Vilniaus m. savivaldybės atstovas Gintaras Leperskas, Būsto rūmų atstovas Algirdas Glodenis, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Laimis Gelažius, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė Eglė Latauskienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Rūta Rutkauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad projekto lyginamajame variante 1 straipsniu keičiamo kodekso 100 straipsnio 1 dalies sankcijos išdėstymą reikėtų patikslinti atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo eurais perskaičiuotos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos sankcijos. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai : negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas 2015-03-18 * pritarti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 100, 221, 245 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1639(2) ir pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto nuostatos yra įtrauktos į Komiteto patobulintą Administracinių nusižengimų kodekso projektą Nr. XIP-3600(3). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
atmesti, nes jo nuostatos iš esmės įtrauktos į Komiteto patobulintą Administracinių nusižengimų kodekso projektą Nr. XIP-3600(3). 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai : Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas