Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 14 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Draudžiama statyti užtvankas Nemuno upėje bei ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse ar jų ruožuose, išskyrus atvejus, kai siekiama atkurti pažeistas gamtines ir kultūros paveldo vertybes, atstatyti, atkurti ir restauruoti buvusias arba statyti naujas vandens jėgaines, užtikrinti tinkamą kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą . Šiais atvejais užtvankos statomos vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytais teisės aktais. Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą pa tvirtina Vyriausybė iki 2004m. liepos 1 d upėse.
“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai: Arūnas Dudėnas Kazys Grybauskas
Projekto reg. Nr. XIIP-1629(2) lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Draudžiama statyti užtvankas Nemuno upėje bei ekologiniu ir kultūriniu požiūriu
vertingose upėse ar jų ruožuose. Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai siekiama atkurti bei tvarkyti pažeistas gamtines ir esamas kultūros paveldo vertybes (nekilnojamus kultūros paveldo objektus), atstatyti, atkurti ir restauruoti buvusias vandens jėgaines, užtikrinti tinkamą kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą . Šiais atvejais užtvankos atstatomos vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytais teisės aktais. Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą pa tvirtina Vyriausybė iki 2004m. liepos 1 d upėse. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys: Kazys Grybauskas
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Ukmergės rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su verslininkais ir mokslininkais, nuo 2003 m. rūpinasi užtvankos atkūrimu Siesarties upėje. Problemos yra susijusios su galiojančiais teisės aktais ir jų nesuderinamumu. Projekto tikslas - s uvienodinti Vandens įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas su Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis, siekiant atstatyti buvusių vandens jėgainių (malūnų) užtvankas. Siūloma pakeisti Vandens įstatymo 14 straipsnio 3 dalį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projekto iniciatoriai ir rengėjai Seimo nariai Arūnas Dudėnas ir Kazys Grybauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Vandens įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „3. Draudžiama statyti užtvankas Nemuno upėje bei ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse. Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą patvirtina Vyriausybė iki 2004 m. liepos 1 d.“, tuo tarpu Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte yra kitokia nuostata: „
draustiniuose draudžiama:5 ) tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti;“ 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse ar jų ruožuose leisti atstatyti užtvankas, kai siekiama atkurti pažeistas gamtines ir kultūros paveldo vertybes, atstatyti, atkurti ir restauruoti buvusias arba statyti naujas vandens jėgaines, užtikrinti tinkamą kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą, atitinkamai pakoreguojant galiojančio įstatymo 3 dalį pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas papildant jas, kad galima atstatyti buvusias užtvankas, kai siekiama atstatyti, atkurti ir restauruoti buvusias arba statyti naujas vandens jėgaines. Šie pakeitimai sudarys sąlygas efektyviau panaudoti gamtinius vandens išteklius ir atkurti pažeistas gamtines ir kultūros paveldo vertybes. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo Projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus projektą, reikės atitinkamai papildyti galiojančio Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio nuostatas dėl galimybės atstatytose užtvankose atstatyti arba statyti naujas vandens jėgaines. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų, atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Projekte naujų terminų nenumatoma. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. Įstatymų projektai neperkelia ir neįgyvendina Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, nenotifikuotini Europos Komisijai. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus projektą, nereikės priimti projekto įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų skirti nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Užtvankos“, „hidrotechniniai įrenginiai“, „vandens telkiniai“, „upės“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo nariai Arūnas Dudėnas Kazys Grybauskas
DĖL
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Seimas 2014 gegužės 13 d. grąžino iniciatoriams tobulinti Vandens įstatymo Nr. VIII-474 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, reg. Nr. XIIP-1629. Teikiamas patobulintas projektas, 2 variantas. Ukmergės rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su verslininkais ir mokslininkais, nuo 2003 m. rūpinasi užtvankos atkūrimu Siesarties upėje. Problemos yra susijusios su galiojančiais teisės aktais ir jų nesuderinamumu. Projekto tikslas - s uvienodinti Vandens įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas su Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis ir papildomai leisti saugomose teritorijose atstatyti tik buvusias užtvankas ir vandens jėgaines. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projekto iniciatoriai ir rengėjai Seimo narys Kazys Grybauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Vandens įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „3. Draudžiama statyti užtvankas Nemuno upėje bei ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse. Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą patvirtina Vyriausybė iki 2004 m. liepos 1 d.“, tuo tarpu Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte yra kitokia nuostata: „
draustiniuose draudžiama:5 ) tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį.
Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti;“
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse ar jų ruožuose leisti atstatyti užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus, kai siekiama atkurti bei tvarkyti pažeistas gamtines ir esamas kultūros paveldo vertybes, atstatyti, atkurti ir restauruoti buvusias vandens jėgaines, užtikrinti tinkamą kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą, atitinkamai pakoreguojant galiojančio įstatymo 3 dalį pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas papildant jas, kad galima atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, kai siekiama atkurti ir restauruoti buvusias vandens jėgaines. Šie pakeitimai sudarys sąlygas efektyviau panaudoti gamtinius vandens išteklius ir atkurti pažeistas gamtines ir kultūros paveldo vertybes. Senųjų vandens jėgainių (malūnų) atstatymu – mažųjų HE įrengimu, yra suinteresuoti šalies hidroenergijos panaudojimo šalininkai, nes daugeliu atveju tie vandens malūnai jau buvo suformavę palankų kraštovaizdį ir yra tinkama vieta elektros energijai gaminti. Apie 80 šių statinių ir užtvankų liekanų, įskaitant įvairių upių slenksčius, yra ichtiologiniu (žuvų) požiūriu svarbiose upėse ir jų atstatymas pagal Vandens įstatymą yra negalimas.
Leidus tai atstatyti, bus atkurtos gamtinės vertybės ir sutvarkytas išdarkytas kraštovaizdis, nereikės statyti naujų užtvankų ant kitų upių, pažeisti jų gamtines vertybes ir darkyti kitų upių ruožų kraštovaizdį, įgyvendinant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatą – iki 2020 m. padidinti hidroelektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtą suminę galią iki 141 MW. Dabar ši galia yra tik apie 30 MW. Be to, nereikės nemažų valstybės investicijų šalinant buvusių vandens jėgainių liekanas (yra 33 tokių objektų sąrašas), siekiant pagerinti žuvų migracijos sąlygas. Tokių valstybinių investicijų bus galima išvengti pritraukus privatų kapitalą, sudarant teisines prielaidas atstatyti mažas hidroelektrines, tuo pačiu atsiranda galimybės puoselėti kaimo turizmą, vandens pramogas bei įvairinti kaimo verslą. Tiek moksliniu, tiek praktiniu požiūriu įrodyta, kad upių vandens kompleksinis panaudojimas laivybai, energetikai, vandentiekai, žuvininkystei, apsaugai nuo potvynių, upių vandeningumo padidinimui sausmečio metu, rekreacijai ir t.t. atneša didžiausią naudą visuomenei. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo Projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Kartu teikiamas patobulintas Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, reg. Nr. XIIP-1803. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų, atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Projekte naujų terminų nenumatoma. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. Įstatymų projektai neperkelia ir neįgyvendina Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, nenotifikuotini Europos Komisijai. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus projektą, nereikės priimti projekto įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų skirti nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Užtvankos“, „hidrotechniniai įrenginiai“, „vandens telkiniai“, „upės“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo narys Kazys Grybauskas
DĖL
2014-04-09 Nr. XIIP-1629 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies“. 2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuva yra ratifikavusi Biologinės įvairovės konvenciją, pagal kurią įsipareigojo saugoti biologinę įvairovę, stabiliai naudoti jos komponentus ir teisingu bei lygiu pagrindu gauti bendrą naudą, susijusią su gamtinių išteklių naudojimu. Pažymėtina, jog projektu teikiamas siūlymas leisti statyti užtvankas, atkurti ir restauruoti buvusias arba statyti naujas vandens jėgaines (malūnus) Nemuno upėje bei ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse ar jų ruožuose. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad, svarstant projektą, būtina visapusiškai įvertinti šių hidrotechnikos statinių plėtros poveikį aplinkai. Tuo tikslu bei, atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kad valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. 3. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus šį įstatymą, reikės keisti Saugomų teritorijų įstatymą, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto
Andrius Kabišaitis N. Azguridienė A. Dulevičiūtė-Akimovienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2014-04- Nr. Į 2014-03-27 Nr. XIIP-1629 DĖL lietuvos respublikos Vandens įstatymo Nr. VIII-474 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑1629 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1629 pažymime, kad dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Nepaisant to, norime pabrėžti, kad Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad siūloma p akoreguoti „<...> galiojančio įstatymo 3 dalį pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas papildant jas, kad galima atstatyti buvusias užtvankas, kai siekiama atstatyti, atkurti ir restauruoti buvusias arba statyti naujas vandens jėgaines“. Kitaip tariant, pastarasis teiginys suponuoja mintį, kad Projektu siūloma leisti atstatyti buvusias užtvankas, kai, inter alia , siekiama statyti naujas vandens jėgaines. Tai, atrodo, patvirtina ir Projekto aiškinamojo rašto teiginys, kad „p riėmus projektą, reikės atitinkamai papildyti galiojančio Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio nuostatas dėl galimybės atstatytose užtvankose atstatyti arba statyti naujas vandens jėgaines“ (paryškinta mūsų). Tačiau paties Projekto nuostata formuluojama taip, kad „d raudžiama statyti užtvankas <...>, išskyrus atvejus, kai siekiama atkurti pažeistas gamtines ir kultūros paveldo vertybes, atstatyti, atkurti ir restauruoti buvusias arba statyti naujas vandens jėgaines (malūnus), užtikrinti tinkamą kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą“.
Kitaip tariant, Projektu iš tiesų siūloma leisti ne tik atstatyti buvusias, bet ir statyti naujas užtvankas , kai, inter alia , siekiama statyti naujas vandens jėgaines (malūnus). Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas, ar Projektu siūlomas pakeitimas atitinka aiškinamajame rašte nurodytą tikslą, taip pat, ar siūlomas reguliavimas atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintą šio įstatymo paskirtį. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-05- Nr. Į 2014-05-12 Nr. XIIP-1629(2) Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pakartotinai pateiktą Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1629(2) (toliau – Projektas), teikiame pastabas ir pasiūlymus. Pirma, manytume, kad Projekto dalyje, kurioje referuojama į tai, kad užtvankų atstatymo darbai vykdomi vadovaujantis to paties straipsnio 1 dalyje nurodytais teisės aktais, taip pat turėtų būti išvardyti ir kiti Projekto nuostatoje pateikiami darbai (atstatyti kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius). Kitaip tariant, siūlytume nustatyti, kad Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 14 straipsnio 1 dalyje įvardijami teisės aktai būtų taikomi visų Projekte išvardytų atstatymo ir kitų darbų atžvilgiu. Antra, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui teikti Projektą svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected] , [email protected] ;
DĖL
2014-05-29 Nr. XIIP-1629(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies nuostatose vartojamos sąvokos „gamtinės vertybės“ turinys. Siūlytume šią sąvoką suderinti su Saugomų teritorijų įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis. 2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuva yra ratifikavusi Biologinės įvairovės konvenciją, pagal kurią įsipareigojo saugoti biologinę įvairovę, stabiliai naudoti jos komponentus ir teisingu bei lygiu pagrindu gauti bendrą naudą, susijusią su gamtinių išteklių naudojimu. Pažymėtina, jog projektu teikiamas siūlymas leisti atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, atstatyti, atkurti ir restauruoti buvusias vandens jėgaines Nemuno upėje bei ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse ar jų ruožuose. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad, svarstant projektą, būtina visapusiškai įvertinti šių hidrotechnikos statinių plėtros poveikį aplinkai. Tuo tikslu bei, atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kad valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. 3. Atsižvelgiant į tai, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-1676), kuriame siūloma nustatyti kiek kitokį teisinį reguliavimą, susijusį su užtvankų statyba, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė A. Dulevičiūtė-Akimovienė
komitetas
DĖL
posėdyje dalyvavo : Saulius Bucevičius – Komiteto pirmininkas, Bronius Pauža – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas; Romaldas Abugelis – Komiteto biuro vedėjas;
Komiteto biuro patarėjai: Simantė Kairienė, Leonardas Michelbertas, Gintarė Rimeisienė – Komiteto biuro padėjėja. Kviestieji asmenys: Gediminas Petrauskas – Ministro Pirmininko patarėjas, Susisiekimo ministerija, Algis Žvaliauskas – Susisiekimo viceministras, Arūnas Čepelė – Aplinkos ministerijos Vandenų išteklių ir normatyvų skyriaus vedėjas, Giedrius Ladukas – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyrius, Aleksandras Stupenko – susisiekimo ministerijos kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyr. specialistas, Edita Kriščiūnienė – Prezidentės patarėja, Kazys Sivickis – Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas, Doc. Ruplys Bronislovas – LMA Vandens problemų taryba, A.Stulginskio universitetas, Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas, Prof. Petras Punys - LMA Vandens problemų taryba, A.Stulginskio universitetas, Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2014-05-30 1(14)
taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Nėra aiškus projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatose vartojamos sąvokos „gamtinės vertybės“ turinys. Siūlytume šią sąvoką suderinti su
kanceliarijos Teisės departamento išvada
Lietuva yra ratifikavusi Biologinės įvairovės konvenciją, pagal kurią įsipareigojo saugoti biologinę įvairovę, stabiliai naudoti jos komponentus ir teisingu bei lygiu pagrindu gauti bendrą naudą, susijusią su gamtinių išteklių naudojimu. Pažymėtina, jog projektu teikiamas siūlymas leisti atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, atstatyti, atkurti ir restauruoti buvusias vandens jėgaines Nemuno upėje bei ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse ar jų ruožuose. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad, svarstant projektą, būtina visapusiškai įvertinti šių hidrotechnikos statinių plėtros poveikį aplinkai. Tuo tikslu bei, atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kad valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti LRV išvada gauta ( 2015-01-28 d. nutarimas Nr. 51)
kanceliarijos Teisės departamento išvada
vandens įstatymo Nr. VIII-474 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-1676), kuriame siūloma nustatyti kiek kitokį teisinį reguliavimą, susijusį su užtvankų statyba, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Pritarti 4.
prie TM išvada 2014-06-02 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pakartotinai pateiktą Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1629(2) (toliau – Projektas), teikiame pastabas ir pasiūlymus. Pirma, manytume, kad Projekto dalyje, kurioje referuojama į tai, kad užtvankų atstatymo darbai vykdomi vadovaujantis to paties straipsnio 1 dalyje nurodytais teisės aktais, taip pat turėtų būti išvardyti ir kiti Projekto nuostatoje pateikiami darbai (atstatyti kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius). Kitaip tariant, siūlytume nustatyti, kad Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 14 straipsnio 1 dalyje įvardijami teisės aktai būtų taikomi visų Projekte išvardytų atstatymo ir kitų darbų atžvilgiu. Pritarti
prie TM išvada 2014-06-02 Antra, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui teikti Projektą svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pritarti LRV išvada gauta ( 2015-01-28 d. nutarimas Nr. 51)
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Prof. dr. Petras Punys Vandens išteklių inžinerijos institutas, Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto A.Stulginskio universitetas 2014-06-02 (g-2014-5986) * Išrašas iš 2014-06-01 rašto: „<...> palaikome Vandens įstatymo projekto (XIIP-1629) pataisą , kurios tikslas – sudaryti galimybę atkurti buvusias hidrojėgaines <...> pritaikant jas arba ankstesnei veiklai, arba naujai, daugiausia elektros gamybai <...>“ Išrašas iš 2014-06-11 rašto: „<...> Šių jėgainių atkūrimas numatomas žiūrint, kad poveikis aplinkai būtų minimalus, kad vandens patvankos būtų natūralių upių potvynių ribose.
Numatomas daugiatikslis vandens telkinio panaudojimas: energetikai, žuvininkystei, rekreacijai, žemių drėkinimui, paveldosaugai ir kt. Taip išryškėja ir socialinis – kultūrinis efektas kaimo aplinkai, jos stabilizacija.<...>“ Atsižvelgti pagrindiniam komitetui Komitetas siūlo pritarti Seimo nario K.Grybausko 2015-06-26 d. registruotam pasiūlymui, kuriame atsižvelgiama į Vyriausybės pastabas. 2. Prof. Romualdas Juknys VDU Aplinkotyros katedros vedėjas * Išrašas iš (datos nėra) rašto: „... <...> Lyginant su kitomis atsinaujinančių energijos išteklių rūšimis – vėjo, biomasės, ir kt., hidroelektrinių teikiama energija yra labai menka, o neigiamas poveikis aplinkai labai didelis. <...> Tikiuosi, kad Seimas eilinį kartą šioms pataisoms nepritars . <...>“ Atsižvelgti pagrindiniam komitetui Komitetas siūlo pritarti Seimo nario K.Grybausko 2015-06-26 d. registruotam pasiūlymui, kuriame atsižvelgiama į Vyriausybės pastabas. 3. Prof. dr. Petras Punys ir doc. Bronislovas Ruplys, Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas A.Stulginskio universitetas, Lietuvos mokslu akademijos Vandens problemų taryba 2014-05-26 (g-2014-5986) * Išrašas iš 2014-05-26 rašto: „<...> pritaria Vandens įstatymo projektui (XIIP-1629), kurio tikslas – sudaryti galimybę atkurti buvusias hidrojėgaines <...> pritaikant jas arba ankstesnei veiklai, arba naujai, daugiausia elektros gamybai.
Tai nėra naujų hidrojėgainių statyba, tai – senųjų atstatymas. <...> <...> mažų hidrojėgainių atstatymas nebūtų našta visuomenei, jis daugiausia vyktų privataus kapitalo dėka. Pabrėžia, kad šio įstatymo pataisos paliečiamos vandens jėgainės yra žymiai (10 ir daugiau kartų), mažesni objektai nei Kavarsko HE, todėl ir jų poveikis gamtinei aplinkai yra atitinamai mažesnis.<...> <...> Tiek moksliniu, tiek praktiniu požiūriu įrodyta, kad upių vandens ir jų aplinkos kompleksinis panaudojimas atneša didžiausią naudą visuomenei...<...>“ Atsižvelgti pagrindiniam komitetui Komitetas siūlo pritarti Seimo nario K.Grybausko 2015-06-26 d. registruotam pasiūlymui, kuriame atsižvelgiama į Vyriausybės pastabas. 4. Lietuvos mokslų akademija 2014-11-07 Nr.02 (g-2014-10910) * Išrašas iš 2014-11-07 rašto Nr.02: ”<...> LMA VPT visiškai pritaria LR Vandens įstatymo Nr. VIII-474 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1629(2) ir Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1803(2)...<...> Pritarti iš dalies Komitetas siūlo pritarti Seimo nario K.Grybausko 2015-06-26 d. registruotam pasiūlymui, kuriame atsižvelgiama į Vyriausybės pastabas, o įstatymo projektas Nr. XIIP-1803(2) tampa nebeaktualus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Respublikos Vyriausybės nutarimas 2015-01-28 d. Nr. 51 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. SV-S-671 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria :
Nepritarti Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1629(2) ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1803(2) (toliau – projektai) dėl šių priežasčių:
keičiamos įstatymų nuostatos neturėtų būti suvienodintos, nes Lietuvos Respublikos vandens įstatymas reglamentuoja santykius, atsirandančius naudojant, valdant ir saugant gamtinėje aplinkoje esantį vandenį visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje , o Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas nustato papildomus vandens (vandens telkinių) apsaugos reikalavimus saugomose teritorijose. Pritarti LRV nutarimas pateiktas įstatymo projektui Nr. XIIP-1629(2), Komitetas siūlo pritarti Seimo nario K.Grybausko 2015-06-26 d. registruotam pasiūlymui, kuriame atsižvelgiama į Vyriausybės pastabas. 2. Lietuvos
pateiktas siūlymas leisti atstatyti, atkurti ir restauruoti buvusias vandens jėgaines ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse hidroenergetikos plėtros tikslais sudaro sąlygas pabloginti upių būklę pažeidžiant 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2004 m., specialusis leidimas,
(toliau – Direktyva).
Valstybės narės nepažeidžia šios direktyvos, kai:
<...>
labai gerai paviršinio vandens telkinio būklei suprastėti iki geros būklės nesutrukdoma dėl naujos subalansuotos žmonių veiklos, vykdomos plėtros tikslais, ir yra tenkinamos visos šios sąlygos:
<...>
interesams, ir (arba) naujų pakeitimų ar pakitimų nauda žmonių sveikatai, žmonių saugos palaikymui ar subalansuotai plėtrai yra didesnė už naudą, kurią aplinkai ir visuomenei duoda šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų pasiekimas; ir d) dėl techninių galimybių ar per didelių sąnaudų naudos, kurią duoda tokios vandens telkinio modifikacijos ir pasikeitimai, negalima gauti kitais būdais, kurie aplinkos apsaugos atžvilgiu būtų gerokai pranašesni.“ Šioje Direktyvoje nustatytos sąlygos šiuo atveju nebūtų tenkinamos, nes Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“,
išnaudoti tokią dalį hidroenergetikos potencialo, kuri nedarytų neigiamo poveikio aplinkai“, o šios strategijos 94 punkte nustatyta, kad „<...>
hidroelektrinių <...>“. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad vienas iš šio įstatymo uždavinių elektros energetikos sektoriuje iki 2020 metų – hidroelektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 141 MW. Instaliuota hidroelektrinių galia Lietuvoje šiuo metu – apie 130 MW, ir negalima teigti, kad papildomas hidroelektrinių įrengimas būtų labai svarbus visuomenės interesams .
Tikslas papildomai instaliuoti 11 MW galios hidroelektrinių gali būti pasiektas neužtvenkiant ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių . Pritarti LRV nutarimas pateiktas įstatymo projektui Nr. XIIP-1629(2), Komitetas siūlo pritarti Seimo nario K.Grybausko 2015-06-26 d. registruotam pasiūlymui, kuriame atsižvelgiama į Vyriausybės pastabas ir siūloma leisti atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, atkurti ir restauruoti buvusias vandens jėgaines kai siekiama atkurti kultūros paveldo vertybes, vykdyti tvarkomosios paveldosaugos ir/ar tvarkomosios statybos darbus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, užtikrinti tinkamas laivybos sąlygas Vyriausybės patvirtintuose valstybinės reikšmės vidaus vandens keliuose . Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą tvirtina Vyriausybė. 3. Lietuvos
konvencijos (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos 1995 m. liepos
, 8 straipsnio c punkte nustatyta, kad Konvenciją ratifikavusios šalys „reguliuoja arba racionaliai naudoja biologinius išteklius, turinčius svarbią reikšmę biologinės įvairovės apsaugai saugomose teritorijose ir už jų ribų, biologinei įvairovei išsaugoti ir stabiliai naudoti“. Siekiant Konvencijoje nustatytų tikslų, Europos
1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL
, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) (toliau – Buveinių direktyva).
Buveinių direktyvos 10 straipsnyje nurodyta: „Valstybės narės stengiasi, kur mano tai esant būtina, savo žemėnaudos planuose bei plėtros politikoje, ir ypač siekdamos pagerinti Natura 2000 tinklo ekologinį vientisumą, skatinti laukinei faunai ir florai svarbių kraštovaizdžio elementų tvarkymą. Šiems elementams priskiriami tie, kurie dėl savo linijinės ar tęstinės struktūros (upės su savo krantais ar tradicinės laukų ribų žymėjimo sistemos) ar dėl savo jungiamosios funkcijos (kūdros ar maži miškeliai) yra būtini laukinių rūšių migracijai, plitimui ir genetiniams mainams.“ Pritarus projektams, Konvencijos 8 straipsnio ir Buveinių direktyvos 10 straipsnio nuostatos būtų neįgyvendintos, nes:
draustiniuose statyti statinius, kurie gali pažeisti upių ekologinį vientisumą, todėl kiltų grėsmė draustiniams, kurie yra svarbūs dėl nacionalinių ir tarptautinių biologinės įvairovės apsaugos uždavinių, taip pat ir Natura 2000 ekologinio tinklo ekologinio vientisumo užtikrinimo . Dėl pasiūlyto teisinio reguliavimo gali būti prarastos upės su sąlyginai natūraliu hidrologiniu režimu, rūšių migracijai būtina natūrali hidrografinio tinklo struktūra, saugomas kraštovaizdis, tai yra tos vertingosios ekosistemų savybės, dėl kurių tokios saugomos teritorijos įsteigtos. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas taikomas ir valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantiems draustiniams, minėta grėsmė iškiltų ir valstybiniuose parkuose saugomoms upėms . Pritarti LRV nutarimas pateiktas įstatymo projektui Nr. XIIP-1629(2), Komitetas siūlo pritarti Seimo nario K.Grybausko 2015-06-26 d. registruotam pasiūlymui, kuriame atsižvelgiama į Vyriausybės pastabas. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2015-01-28 d. Nr. 51 3.2.
51
buvusių užtvankų ir vandens jėgainių atstatymo draustiniuose (būtų taikoma ir valstybiniams parkams) priežastys, nes statant užtvankas ir vandens jėgaines negalima atkurti gamtinių vertybių ir užtikrinti tinkamos kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos, kadangi šių objektų statyba daro didelę žalą gamtinėms vertybėms, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei. Pritarti LRV nutarimas pateiktas įstatymo projektui Nr. XIIP-1629(2), Komitetas siūlo pritarti Seimo nario K.Grybausko
pastabas
narys Kazys
3 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento, Europos teisės departamento, Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir LR Vyriausybės (2015 m. sausio 28 d. Nutarimas Nr. 51) išvadas projekto 2 variantui, bei Seimo narių grupės parengtą Vandens įstatymo Nr. VIII-474 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, reg. Nr. XIIP-1676, teikiamas pasiūlymas, kuris suderintas su Aplinkos ministerijos, Susisiekimo ministerijos specialistais bei Lietuvos mokslininkais, Lietuvos Mokslų akademijos Vandens problemų tarybos nariais, sudarys sąlygas efektyviau panaudoti gamtinius vandens išteklius ir atkurti pažeistas gamtines ir kultūros paveldo vertybes. Pasiūlymas:
Pakeisti LR Vandens įstatymo Nr. VIII-474 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Draudžiama statyti užtvankas Nemuno upėje , bei ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse ar jų ruožuose, išskyrus atvejus, kai siekiama atkurti kultūros paveldo vertybes, vykdyti tvarkomosios paveldosaugos ir/ar tvarkomosios statybos darbus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, užtikrinti tinkamas laivybos sąlygas Vyriausybės patvirtintuose valstybinės reikšmės vidaus vandens keliuose. Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą tvirtina Vyriausybė. patvirtina Vyriausybė iki 2004 m. liepos 1 d. .
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai :
pritarti Seimo nario Kazio Grybausko pateiktoms pataisoms ( 2015-06-26) dėl įstatymo projekto ir Komiteto išvadoms ir siūlyti pagrindiniam Aplinkos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal pastabas ir pasiūlymus kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Saulius Bucevičius. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Arūnas Čepelė, Aplinkos ministerijos skyriaus vedėjas;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-30 Nr. XIIP-1629(2)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatose vartojamos sąvokos „gamtinės vertybės“ turinys. Siūlytume šią sąvoką suderinti su Saugomų teritorijų įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis. Pritarti
2014-05-30 Nr. XIIP-1629(2)
tai, kad Lietuva yra ratifikavusi Biologinės įvairovės konvenciją, pagal kurią įsipareigojo saugoti biologinę įvairovę, stabiliai naudoti jos komponentus ir teisingu bei lygiu pagrindu gauti bendrą naudą, susijusią su gamtinių išteklių naudojimu. Pažymėtina, jog projektu teikiamas siūlymas leisti atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, atstatyti, atkurti ir restauruoti buvusias vandens jėgaines Nemuno upėje bei ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse ar jų ruožuose.
Atsižvelgiant į tai, manytume, kad, svarstant projektą, būtina visapusiškai įvertinti šių hidrotechnikos statinių plėtros poveikį aplinkai. Tuo tikslu bei, atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kad valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė,
2014-05-30 Nr. XIIP-1629(2)
Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-1676), kuriame siūloma nustatyti kiek kitokį teisinį reguliavimą, susijusį su užtvankų statyba, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos 2014-06-02 Nr. XIIP-1629(2) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pakartotinai pateiktą Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1629(2) (toliau – Projektas), teikiame pastabas ir pasiūlymus. Pirma, manytume, kad Projekto dalyje, kurioje referuojama į tai, kad užtvankų atstatymo darbai vykdomi vadovaujantis to paties straipsnio 1 dalyje nurodytais teisės aktais, taip pat turėtų būti išvardyti ir kiti Projekto nuostatoje pateikiami darbai (atstatyti kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius). Kitaip tariant, siūlytume nustatyti, kad Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 14 straipsnio 1 dalyje įvardijami teisės aktai būtų taikomi visų Projekte išvardytų atstatymo ir kitų darbų atžvilgiu.
Antra, pritariame
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-02-28 Nr. 51 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. SV-S-671 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474
Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1803(2) (toliau – projektai) dėl šių priežasčių:
Lietuvos Respublikos vandens įstatymas reglamentuoja santykius, atsirandančius naudojant, valdant ir saugant gamtinėje aplinkoje esantį vandenį visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas nustato papildomus vandens (vandens telkinių) apsaugos reikalavimus saugomose teritorijose. Pritarti
buvusias vandens jėgaines ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse hidroenergetikos plėtros tikslais sudaro sąlygas pabloginti upių būklę pažeidžiant 2000 m. spalio 23 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2004 m., specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275) (toliau – Direktyva). Direktyvos 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta išlyga: „Valstybės narės nepažeidžia šios direktyvos, kai: <...> labai gerai paviršinio vandens telkinio būklei suprastėti iki geros būklės nesutrukdoma dėl naujos subalansuotos žmonių veiklos, vykdomos plėtros tikslais, ir yra tenkinamos visos šios sąlygos: <...> c) tokių pakeitimų ar pakitimų priežastys yra labai svarbios visuomenės interesams, ir (arba) naujų pakeitimų ar pakitimų nauda žmonių sveikatai, žmonių saugos palaikymui ar subalansuotai plėtrai yra didesnė už naudą, kurią aplinkai ir visuomenei duoda šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų pasiekimas; ir d) dėl techninių galimybių ar per didelių sąnaudų naudos, kurią duoda tokios vandens telkinio modifikacijos ir pasikeitimai, negalima gauti kitais būdais, kurie aplinkos apsaugos atžvilgiu būtų gerokai pranašesni.“ Šioje Direktyvoje nustatytos sąlygos šiuo atveju nebūtų tenkinamos, nes Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, 60 punkte nurodyta, kad „<...> numatoma išnaudoti tokią dalį hidroenergetikos potencialo, kuri nedarytų neigiamo poveikio aplinkai“, o šios strategijos 94 punkte nustatyta, kad „<...> 2020 metais Lietuvoje bus instaliuota <...> 141 MW galios hidroelektrinių <...>“.
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad vienas iš šio įstatymo uždavinių elektros energetikos sektoriuje iki 2020 metų – hidroelektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 141 MW. Instaliuota hidroelektrinių galia Lietuvoje šiuo metu – apie 130 MW, ir negalima teigti, kad papildomas hidroelektrinių įrengimas būtų labai svarbus visuomenės interesams. Tikslas papildomai instaliuoti 11 MW galios hidroelektrinių gali būti pasiektas neužtvenkiant ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Seimo ratifikuotos 1995 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. I-985 „Dėl Biologinės įvairovės konvencijos ratifikavimo“, 8 straipsnio c punkte nustatyta, kad Konvenciją ratifikavusios šalys „reguliuoja arba racionaliai naudoja biologinius išteklius, turinčius svarbią reikšmę biologinės įvairovės apsaugai saugomose teritorijose ir už jų ribų, biologinei įvairovei išsaugoti ir stabiliai naudoti“. Siekiant Konvencijoje nustatytų tikslų, Europos Sąjungoje įgyvendinama 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) (toliau – Buveinių direktyva).
Buveinių direktyvos 10 straipsnyje nurodyta: „Valstybės narės stengiasi, kur mano tai esant būtina, savo žemėnaudos planuose bei plėtros politikoje, ir ypač siekdamos pagerinti Natura 2000 tinklo ekologinį vientisumą, skatinti laukinei faunai ir florai svarbių kraštovaizdžio elementų tvarkymą. Šiems elementams priskiriami tie, kurie dėl savo linijinės ar tęstinės struktūros (upės su savo krantais ar tradicinės laukų ribų žymėjimo sistemos) ar dėl savo jungiamosios funkcijos (kūdros ar maži miškeliai) yra būtini laukinių rūšių migracijai, plitimui ir genetiniams mainams.“ Pritarus projektams, Konvencijos 8 straipsnio ir Buveinių direktyvos 10 straipsnio nuostatos būtų neįgyvendintos, nes:
pažeisti upių ekologinį vientisumą, todėl kiltų grėsmė draustiniams, kurie yra svarbūs dėl nacionalinių ir tarptautinių biologinės įvairovės apsaugos uždavinių, taip pat ir Natura 2000 ekologinio tinklo ekologinio vientisumo užtikrinimo. Dėl pasiūlyto teisinio reguliavimo gali būti prarastos upės su sąlyginai natūraliu hidrologiniu režimu, rūšių migracijai būtina natūrali hidrografinio tinklo struktūra, saugomas kraštovaizdis, tai yra tos vertingosios ekosistemų savybės, dėl kurių tokios saugomos teritorijos įsteigtos. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas taikomas ir valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantiems draustiniams, minėta grėsmė iškiltų ir valstybiniuose parkuose saugomoms upėms. 3.2.
atstatymo draustiniuose (būtų taikoma ir valstybiniams parkams) priežastys, nes statant užtvankas ir vandens jėgaines negalima atkurti gamtinių vertybių ir užtikrinti tinkamos kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos, kadangi šių objektų statyba daro didelę žalą gamtinėms vertybėms, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai : Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1629(2) atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 28 d. nutarime Nr. 51 išdėstytus argumentus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pateiktas pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas :
Albinas Mitrulevičius. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas