Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti Įstatymą 9¹ straipsniu:
„9¹straipsnis. Atvira tuberkuliozės forma sergančių socialinės rizikos
suaugusių asmenų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo ypatumai
rizikos suaugusiam asmeniui atvirą tuberkuliozės formą gydytojas ne vėliau kaip per 12 valandų informuoja atvira tuberkuliozės forma sergantį socialinės rizikos suaugusį asmenį apie priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą. 2. Nesant galimybių informuoti atvira tuberkuliozės forma sergantį socialinės rizikos suaugusį asmenį apie priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą, medicinos darbuotojas kartu su policijos pareigūnu vyksta ligos istorijoje nurodytu adresu ir pasirašytinai supažindina atvira tuberkuliozės forma sergantį socialinės rizikos suaugusį asmenį su priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo sutikimu. Jeigu atvira tuberkuliozės forma sergantis socialinės rizikos suaugęs asmuo atsisako arba nesugeba pasirašyti, jo informavimą dėl priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo raštu turi patvirtinti du liudytojai (specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojai ir (ar) policijos pareigūnas). Asmuo pristatomas į specialios paskirties tuberkuliozės ligoninę arba skyrių. 3. Specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus administracija per 12 valandų nuo atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo apie šio asmens priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą informuoja jo artimuosius arba kitus už jį atsakingus asmenis. 4.
tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus administracija per 12 valandų nuo atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo prašo teismo leidimo apriboti šio asmens laisvę, jį priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti. Teismas sprendimą priima ne vėliau kaip per 72 valandas nuo atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo. 5. Teismas, apsvarstęs specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus prašymą, turi teisę priimti sprendimą dėl atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios. 6. Jeigu atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą reikia pratęsti, specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus administracija dėl šio pratęsimo privalo kreiptis į teismą. Teismas kiekvieną kartą priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą gali pratęsti ne trumpiau kaip 6 mėnesiams. 7. Be teismo sprendimo nutraukti atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą gali tik jį gydantis gydytojas ir tik tada, kai yra baigtas visas gydymo kursas. 8. Atvira tuberkuliozės forma sergantis socialinės rizikos suaugęs asmuo į specialios paskirties tuberkuliozės ligoninę arba skyrių priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti pristatomas šios įstaigos tam skirta transporto priemone, dalyvaujant specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojui ir policijos pareigūnui.“
papildymas 9² straipsniu Papildyti Įstatymą 9² straipsniu:
„9²straipsnis. Atvira tuberkuliozės forma sergančių asmenų ambulatorinio
gydymo ypatumai 1.
Jeigu atvira tuberkuliozės forma sergantis asmuo adekvačiai vertina savo, aplinkinių ir aplinkos būklę ir raštu išreiškia norą gydytis (tęsti gydymą) ambulatoriškai, jam privalo būti nemokamai skiriami vaistai visam ambulatorinio gydymo kursui. 2. Už atvira tuberkuliozės forma sergančio asmens aprūpinimą vaistais ir gydymo kurso kontrolę atsakingas šį asmenį gydantis gydytojas. 3. Atvira tuberkuliozės forma sergančiam asmeniui, pažeidusiam duotą raštišką įsipareigojimą, taikomas priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Linas Balsys
Projekto Nr. XIIP-1621(2) lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti Įstatymą 9¹ straipsniu:
„9¹straipsnis. Atvira tuberkuliozės forma sergančių socialinės rizikos
suaugusių asmenų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo ypatumai
rizikos suaugusiam asmeniui atvirą tuberkuliozės formą gydytojas ne vėliau kaip per 12 valandų informuoja atvira tuberkuliozės forma sergantį socialinės rizikos suaugusį asmenį apie priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą. 2. Nesant galimybių informuoti atvira tuberkuliozės forma sergantį socialinės rizikos suaugusį asmenį apie priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą, medicinos darbuotojas kartu su policijos pareigūnu vyksta ligos istorijoje nurodytu adresu ir pasirašytinai supažindina atvira tuberkuliozės forma sergantį socialinės rizikos suaugusį asmenį su priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo sutikimu. Jeigu atvira tuberkuliozės forma sergantis socialinės rizikos suaugęs asmuo atsisako arba nesugeba pasirašyti, jo informavimą dėl priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo raštu turi patvirtinti du liudytojai (specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojai ir
(ar) policijos pareigūnas). Asmuo pristatomas į specialios paskirties tuberkuliozės ligoninę arba skyrių. 3. Specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus administracija per 12 valandų nuo atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo apie šio asmens priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą informuoja jo artimuosius arba kitus už jį atsakingus asmenis. 4.
tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus administracija per 12 valandų nuo atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo prašo teismo leidimo apriboti šio asmens laisvę, jį priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti. Teismas sprendimą priima ne vėliau kaip per 72 valandas nuo atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo. 5. Teismas, apsvarstęs specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus prašymą, turi teisę priimti sprendimą dėl atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios. 6. Jeigu atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą reikia pratęsti, specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus administracija dėl šio pratęsimo privalo kreiptis į teismą. Teismas kiekvieną kartą priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą gali pratęsti ne trumpiau kaip 6 mėnesiams. 7. Nutraukti atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą gali tik teismas ir tik tada, kai socialinės rizikos suaugusį asmenį gydantis gydytojas patvirtina, kad yra baigtas visas gydymo kursas. 8. Atvira tuberkuliozės forma sergantis socialinės rizikos suaugęs asmuo į specialios paskirties tuberkuliozės ligoninę arba skyrių priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti pristatomas šios įstaigos tam skirta transporto priemone, dalyvaujant specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojui ir policijos pareigūnui.“
papildymas 9² straipsniu Papildyti Įstatymą 9² straipsniu:
„9²straipsnis. Atvira tuberkuliozės forma sergančių asmenų ambulatorinio
gydymo ypatumai 1.
Jeigu atvira tuberkuliozės forma sergantis asmuo adekvačiai vertina savo, aplinkinių ir aplinkos būklę ir raštu išreiškia norą gydytis (tęsti gydymą) ambulatoriškai, jam privalo būti nemokamai skiriami vaistai visam ambulatorinio gydymo kursui. 2. Už atvira tuberkuliozės forma sergančio asmens aprūpinimą vaistais ir gydymo kurso kontrolę atsakingas šį asmenį gydantis gydytojas. 3. Atvira tuberkuliozės forma sergančiam asmeniui, pažeidusiam duotą raštišką įsipareigojimą, taikomas priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Linas Balsys
Projekto Nr. XIIP-1621(3) lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti Įstatymą 9¹ straipsniu:
„9¹straipsnis. Atvira tuberkuliozės forma sergančių socialinės rizikos
suaugusių asmenų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo ypatumai
rizikos suaugusiam asmeniui atvirą tuberkuliozės formą gydytojas ne vėliau kaip per 12 valandų informuoja atvira tuberkuliozės forma sergantį socialinės rizikos suaugusį asmenį apie priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą. 2. Nesant galimybių informuoti atvira tuberkuliozės forma sergantį socialinės rizikos suaugusį asmenį apie priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą, medicinos darbuotojas kartu su policijos pareigūnu vyksta ligos istorijoje nurodytu adresu ir pasirašytinai supažindina atvira tuberkuliozės forma sergantį socialinės rizikos suaugusį asmenį su priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo sutikimu. Jeigu atvira tuberkuliozės forma sergantis socialinės rizikos suaugęs asmuo atsisako arba nesugeba pasirašyti, jo informavimą dėl priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo raštu turi patvirtinti du liudytojai (specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojai ir
(ar) policijos pareigūnai). Asmuo pristatomas į specialios paskirties tuberkuliozės ligoninę arba skyrių. 3. Specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus administracija per 12 valandų nuo atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo apie šio asmens priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą informuoja jo artimuosius arba kitus už jį atsakingus asmenis. 4.
tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus administracija per 12 valandų nuo atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo prašo teismo leidimo apriboti šio asmens laisvę, jį priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti. Teismas sprendimą priima ne vėliau kaip per 72 valandas nuo atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo. 5. Teismas, apsvarstęs specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus prašymą, turi teisę priimti sprendimą dėl atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios. 6. Jeigu atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą reikia pratęsti, specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus administracija dėl šio pratęsimo privalo kreiptis į teismą. Teismas kiekvieną kartą priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą gali pratęsti ne trumpiau kaip 6 mėnesiams. 7. Atvira tuberkuliozės formą sergantį socialinės rizikos suaugusį asmenį gydantis gydytojas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nutraukti atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinį hospitalizavimą tada, kai yra baigtas visas gydymo kursas. 8. Atvira tuberkuliozės forma sergantis socialinės rizikos suaugęs asmuo į specialios paskirties tuberkuliozės ligoninę arba skyrių priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti pristatomas šios įstaigos tam skirta transporto priemone, dalyvaujant specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojams ir policijos pareigūnams.“
papildymas 9² straipsniu Papildyti Įstatymą 9² straipsniu:
„9²straipsnis. Atvira tuberkuliozės forma sergančių asmenų ambulatorinio
gydymo ypatumai 1.
Jeigu atvira tuberkuliozės forma sergantis asmuo adekvačiai vertina savo, aplinkinių ir aplinkos būklę ir raštu įsipareigoja gydytis (tęsti gydymą) ambulatoriškai, jam privalo būti nemokamai skiriami vaistai visam ambulatorinio gydymo kursui. 2. Už atvira tuberkuliozės forma sergančio asmens aprūpinimą vaistais ir gydymo kurso kontrolę atsakingas šį asmenį gydantis gydytojas. 3. Atvira tuberkuliozės forma sergančiam asmeniui, pažeidusiam duotą raštišką įsipareigojimą, taikomas priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Linas Balsys
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centro pateiktoje ataskaitoje (už
naujų laboratoriškai patvirtintų plaučių tuberkuliozės (TB) atvejų Europos sąjungos/Europos ekonominei erdvei priklausančiose šalyse Lietuva yra pirma šalis, Rumunija - antra. Iš 499 tokių atvejų Europos regione net 116 registruota Lietuvoje, Rumunijoje – 113. Iš naujų laboratoriškai patvirtintų plaučių TB atvejų Lietuvoje DAV-TB sudarė 11,8 proc., Rumunijoje – 2,9 proc. Pagal antituberkuliozinių vaistų atsparumą tarp anksčiau gydytų laboratoriškai patvirtintų plaučių TB atvejų Europos regione Lietuva yra antra šalis, pirma – Rumunija. Iš 718 tokių atvejų Europos regione 153 registruoti Lietuvoje, Rumunijoje – 416. Iš bendro laboratoriškai patvirtintų, ankščiau gydytų tokių atvejų skaičiaus Lietuvoje – 44,3 proc., Rumunijoje - 20,7 proc. Pagrindiniai tikslai ir uždaviniai:
1Sumažinti DAV-TB atvejų skaičių,
sergamumą, ligotumą ir mirtingumą nuo TB Lietuvoje. 2. Nesuteikti socialinės rizikos suaugusiam asmeniui sergančiam atvira tuberkuliozės forma galimybės: 2.1. būti užkrato platintoju; 2.2. neišgerti vaistų t.y būtų išleidžiamas iš ligoninės be sąlygų tęsti gydymą ambulatoriškai. 3. Asmeniui sergančiam atvira tuberkulioės forma būtų nemokamai skiriami vaistai visam ambulatorinio gydymo kursui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Linas Balsys, Lietuvos žaliųjų partijos Sveikatos komiteto koordinatorė Joana Tamkevičiūtė, Lietuvos „Rotary“ organizacijos kovos su tuberkulioze projekto koordinatorius dr. Gediminas Rimdeika. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas nustato ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, ir sukėlėjų nešiotojų būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ypatumus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti socialinės rizikos asmenis sergančius atvira tuberkuliozės forma, bei užtiktinti nemokamą asmenų sergančiu atvira tuberkuliozės forma ambulatorinį gydymą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo priėmimas kriminologinei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Reikės papildyti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai nėra įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi įstatymų projektuose nėra vartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymų įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. Sumažės „Sodros“ išlaidos, kadangi Įstatymo priėmimas sumažintų Lietuvos gyventojų sergamumą tuberkulioze. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „priverstinis hospitalizavimas“, „priverstinis gydymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra Teikia: Seimo narys Linas Balsys
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centro pateiktoje ataskaitoje (už
naujų laboratoriškai patvirtintų plaučių tuberkuliozės (TB) atvejų Europos sąjungos/Europos ekonominei erdvei priklausančiose šalyse Lietuva yra pirma šalis, Rumunija - antra. Iš 499 tokių atvejų Europos regione net 116 registruota Lietuvoje, Rumunijoje – 113. Iš naujų laboratoriškai patvirtintų plaučių TB atvejų Lietuvoje DAV-TB sudarė 11,8 proc., Rumunijoje – 2,9 proc. Pagal antituberkuliozinių vaistų atsparumą tarp anksčiau gydytų laboratoriškai patvirtintų plaučių TB atvejų Europos regione Lietuva yra antra šalis, pirma – Rumunija. Iš 718 tokių atvejų Europos regione 153 registruoti Lietuvoje, Rumunijoje – 416. Iš bendro laboratoriškai patvirtintų, ankščiau gydytų tokių atvejų skaičiaus Lietuvoje – 44,3 proc., Rumunijoje - 20,7 proc. Pagrindiniai tikslai ir uždaviniai:
1Sumažinti DAV-TB atvejų skaičių,
sergamumą, ligotumą ir mirtingumą nuo TB Lietuvoje. 2. Nesuteikti socialinės rizikos suaugusiam asmeniui sergančiam atvira tuberkuliozės forma galimybės: 2.1. būti užkrato platintoju; 2.2. neišgerti vaistų t.y būtų išleidžiamas iš ligoninės be sąlygų tęsti gydymą ambulatoriškai. 3. Asmeniui sergančiam atvira tuberkulioės forma būtų nemokamai skiriami vaistai visam ambulatorinio gydymo kursui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Linas Balsys, Lietuvos žaliųjų partijos Sveikatos komiteto koordinatorė Joana Tamkevičiūtė, Lietuvos „Rotary“ organizacijos kovos su tuberkulioze projekto koordinatorius dr. Gediminas Rimdeika. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas nustato ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, ir sukėlėjų nešiotojų būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ypatumus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti socialinės rizikos asmenis sergančius atvira tuberkuliozės forma, bei užtikrinti nemokamą asmenų sergančiu atvira tuberkuliozės forma ambulatorinį gydymą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo priėmimas kriminologinei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Reikės papildyti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai nėra įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi įstatymų projektuose nėra vartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymų įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. Sumažės „Sodros“ išlaidos, kadangi Įstatymo priėmimas sumažintų Lietuvos gyventojų sergamumą tuberkulioze. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „priverstinis hospitalizavimas“, „priverstinis gydymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra Teikia: Seimo narys Linas Balsys
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centro pateiktoje ataskaitoje (už
naujų laboratoriškai patvirtintų plaučių tuberkuliozės (TB) atvejų Europos sąjungos/Europos ekonominei erdvei priklausančiose šalyse Lietuva yra pirma šalis, Rumunija - antra. Iš 499 tokių atvejų Europos regione net 116 registruota Lietuvoje, Rumunijoje – 113. Iš naujų laboratoriškai patvirtintų plaučių TB atvejų Lietuvoje DAV-TB sudarė 11,8 proc., Rumunijoje – 2,9 proc. Pagal antituberkuliozinių vaistų atsparumą tarp anksčiau gydytų laboratoriškai patvirtintų plaučių TB atvejų Europos regione Lietuva yra antra šalis, pirma – Rumunija. Iš 718 tokių atvejų Europos regione 153 registruoti Lietuvoje, Rumunijoje – 416. Iš bendro laboratoriškai patvirtintų, ankščiau gydytų tokių atvejų skaičiaus Lietuvoje – 44,3 proc., Rumunijoje - 20,7 proc. Pagrindiniai tikslai ir uždaviniai:
1Sumažinti DAV-TB atvejų skaičių,
sergamumą, ligotumą ir mirtingumą nuo TB Lietuvoje. 2. Nesuteikti socialinės rizikos suaugusiam asmeniui sergančiam atvira tuberkuliozės forma galimybės: 2.1. būti užkrato platintoju; 2.2. neišgerti vaistų t.y būtų išleidžiamas iš ligoninės be sąlygų tęsti gydymą ambulatoriškai. 3. Asmeniui sergančiam atvira tuberkulioės forma būtų nemokamai skiriami vaistai visam ambulatorinio gydymo kursui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Linas Balsys, Lietuvos žaliųjų partijos Sveikatos komiteto koordinatorė Joana Tamkevičiūtė, Lietuvos „Rotary“ organizacijos kovos su tuberkulioze projekto koordinatorius dr. Gediminas Rimdeika. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas nustato ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, ir sukėlėjų nešiotojų būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ypatumus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti socialinės rizikos asmenis sergančius atvira tuberkuliozės forma, bei užtikrinti nemokamą asmenų sergančiu atvira tuberkuliozės forma ambulatorinį gydymą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo priėmimas kriminologinei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Reikės papildyti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai nėra įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi įstatymų projektuose nėra vartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymų įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. Sumažės „Sodros“ išlaidos, kadangi Įstatymo priėmimas sumažintų Lietuvos gyventojų sergamumą tuberkulioze. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „priverstinis hospitalizavimas“, „priverstinis gydymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra Teikia: Seimo narys Linas Balsys
2014-03-26 Nr. XIIP-1621 Vilnius Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą gali tik jį gydantis gydytojas ir tik tada, kai yra baigtas visas gydymo kursas“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 9¹ straipsnio 7 dalį teismas turi teisę priimti sprendimą dėl sergančio asmens priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo. Pažymėtina, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl priverstinio hospitalizavimo ir gydymo turi res iudicata galią ir yra privalomas visiems asmenims ir turi būti privalomai vykdomas. Tokį teismo sprendimą pakeisti ar panaikinti gali tik pats teismas. Aptartos tezės kyla iš konstitucinio imperatyvo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje: „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.“ Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projektu siekiama gydytojams suteikti teisę nevykdyti galiojančio teismo sprendimo, jo nesilaikyti, teigtina, jog aptariama nuostata galimai prieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad be teismo sprendimo nutraukti sergančio asmens priverstinį hospitalizavimą ir gydymą tik tuo atveju, jeigu teismas ne priimtų sprendimą priverstinai hospitalizuoti ir gydyti asmenį, o duotų leidimą apriboti sergančio asmens laisvę priverstinio gydymo tikslui. jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, atitinkamai turėtų būti patikslintos pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 5 ir 7 dalys. 2.
forma sergančiųjų asmenų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo ypatumus. Vertinant įstatymo projektą, pažymėtina, kad atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus, ginčytinas įstatymo projekto pagrįstumas ir tikslingumas dėl kelių priežasčių. Pirma, žiūrint sistemiškai ir vertinant teikiamo projekto santykį su keičiamo įstatymo normomis, galima daryti išvadą, kad keičiamas įstatymas nustato bendruosius pavojingomis ir ypač pavojingomis ligomis sergančiųjų asmenų izoliavimo ir (ar) hospitalizavimo ypatumus (keičiamo įstatymo 8 ir 9 straipsniai), t.y. įtvirtina bendrąsias gydymo specialistų teises ir pareigas, numato hospitalizavimo sąlygas ir terminus, kreipimosi į teismą dėl hospitalizavimo pratęsimo tvarką ir tokių kreipimųsi nagrinėjimo tvarką. Įstatyme, kaip pagrindinius teisinio reguliavimo principus nustatančiame teisės akte, nėra išskirta atskiromis ligomis sergančių asmenų gydymo ar hospitalizavimo ypatumų. Tokių klausimų reglamentavimas yra poįstatyminių teisės aktų, t.y. sveikatos apsaugos ministro įsakymų, dalykas. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad tuberkulioze sergančių asmenų hospitalizavimo ir izoliavimo ypatumai yra įtvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakyme, todėl manytina, kad norint griežtinti hospitalizavimo tvarką ar nustatyti kitokias tuberkulioze sergančių asmenų izoliavimo sąlygas, turėtų būti ne įstatymiškai įtvirtinami sveikatos apsaugos ministro kompetencijai priklausantys klausimai, o keičiamas ar pildomas būtent sveikatos apsaugos ministro kompetencijai priklausantis teisės aktas. Trečia, jei būtina keisti reguliavimą, susijusį su asmens teisėmis, pavyzdžiui, teisminio sprendimo dėl priverstinio hospitalizavimo (ar leidimo apriboti laisvę priverstinio gydymo tikslu) priėmimo tvarką, tokia tvarka keistina sistemiškai keičiant visą įstatyminį reguliavimą - kartu ir dėl kitų pavojingų ligų.
Ketvirta, pažymėtina, jog nesuprantama, kodėl projektu siūloma nustatyti visiškai naują asmenų, sergančių tuberkulioze, hospitalizavimo tvarką (hospitalizavimo sąlygos, atsakingi dėl hospitalizavimo medicinos personalo asmenys, hospitalizavimo terminai, kreipimosi į teismą tvarka), palyginus su šiuo metu galiojančia ir taikoma pavojingomis ligomis sergančių asmenų hospitalizavimo tvarka. Manytume, kad apsisprendus, kad atvira tuberkuliozė taip pat yra pavojinga užkrečiama liga, vadovaujantis teisėkūroje taikomais įstatymų efektyvumo ir proporcingumo principais, tikslinga būtų teisės aktuose nustatyti, kad atvira tuberkulioze sergančių asmenų požiūriu taip pat turi būti taikoma bendroji pavojingomis ligomis sergančių asmenų hospitalizavimo tvarka, o ne įtvirtinamas novatoriškas, praktikoje dar netaikytas reglamentavimas. 3. Projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio pavadinime ir turinyje vartojama sąvoka „socialinės rizikos suaugęs asmuo“. Atsižvelgiant į tai, jog tokios sąvokos turinys tiesiogiai lemtų priverstinį asmens teisių apribojimą, būtina įstatymo 2 straipsnyje atskleisti šios sąvokos turinį. Be to, pažymėtina, jog kelia abejonių tai, kad priverstinio hospitalizavimo priemonę siūloma nustatyti tik asmenims, apibūdinamiems kaip
„socialinės rizikos suaugęs asmuo“. Pastebėtina, jog neaišku kodėl socialinės
rizikos asmenų sveikata, artimieji ir aplinka turi būti saugomi labiau ir kitaip nei bet kurio kito asmens, kuris serga atvira tuberkuliozės forma ir piktybiškai nesigydydamas kelia pavojų artimiesiems ir visuomenei. Svarstytina, ar toks reguliavimas yra proporcingas siekiamiems tikslams, ar nepažeidžia visuomenės interesų. 4.
atvirą tuberkuliozės formą gydytojas ne vėliau kaip per 12 valandų informuoja atvira tuberkuliozės forma sergantį socialinės rizikos suaugusį asmenį apie priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, nuostatoje siūloma įtvirtinti vienintelį „socialinės rizikos suaugusio asmens“ priverstinio hospitalizavimo kriterijų – nustatyta atviros formos tuberkuliozė. Pažymėtina, jog toks kriterijus kelia abejonių dėl jo pagrįstumo, proporcingumo ir logiškumo. Pastebėtina, jog vadovaujantis aptariamu kriterijumi, asmuo būtų priverstinai hospitalizuotas net tuo atveju, jei pats norėtų gydytis, ar savanoriškai sutiktų su gydymu. Atkreiptinas dėmesys, jog, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatyti aiškūs ir nedviprasmiški bei objektyvūs kriterijai, kai asmuo turi būti priverstinai hospitalizuotas: asmuo „atsisako arba vengia hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo, pažeidžia nustatytą asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarką, užkrečiamųjų ligų profilaktikos taisykles ir tuo sukelia pavojų aplinkinių sveikatai“. Taigi, 9 straipsnyje asmens priverstinis hospitalizavimas siejamas su potencialiu pavojumi aplinkinių asmenų sveikatai. Be to, aptariama pildoma įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalies nuostata nesiderintų ir su projektu pildomo 9² straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad jeigu sergantis asmuo adekvačiai vertina savo būklę ir raštu išreiškia norą gydytis ambulatoriškai, jam privalo būti nemokamai skiriami vaistai visam ambulatorinio gydymo kursui. Tuo tarpu įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalies atveju, užtektų vien atviros tuberkuliozės diagnozės taikyti priverstinį hospitalizavimą. Siūlytina tobulinti reguliavimą. Antra, pažymėtina, jog pagal siūlomą tvarką priverstiniam asmens hospitalizavimui užtektų vieno, nenurodytos specializacijos, gydytojo sprendimo dėl atviros tuberkuliozės formos nustatymo.
Tokia nuostata prieštarauja keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatai, įtvirtinančiai, jog „Užkrečiamųjų ligų klinikinius požymius nustato, diagnozę patvirtinančius ar paneigiančius tyrimus skiria ir užkrečiamąsias ligas pagal kompetenciją diagnozuoja šeimos gydytojai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai“. Tuo atveju, jei įstatymo projektu siekiama nustatyti išimtį iš aptarto galiojančio reguliavimo, tai toks išimtinis reguliavimas turėtų būti atskirai aptartas. Tuo atveju, jei išimtis nenustatoma, siūloma vadovautis įstatymo terminologija, į ją neįtraukiant neapibrėžtų sąvokų, tokių kaip „gydytojas“, vartojimo. Trečia, aptartame kontekste pažymėtina, jog pagal pateikto įstatymo projekto parengimo koncepciją, nėra suprantama kodėl tuo atveju, jei
„atvira tuberkuliozės forma“ laikoma tokia pavojinga, kad jai net reikia
atskiro įstatyminio reguliavimo, tokią ligą gali „nustatyti“ vienas neapibrėžtos specializacijos gydytojas. Pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnį „Sprendimą dėl būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ir jo trukmės priima komisija, sudaryta iš ne mažiau kaip trijų gydytojų specialistų, iš kurių vienas turi būti bendrosios praktikos gydytojas, o antras
Svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas nesuteiktų galimybės nenurodytos kvalifikacijos gydytojams nepagrįstai riboti asmenų teises, nes net specialiosios paskirties tuberkuliozės ligoninei ir skyriui įstatymo projektas nenustato alternatyvos dėl privalomo kreipimosi į teismą dėl priverstinio laisvės apribojimo, ar ligos „nustatymo“ patikrinimo. Ketvirta, pastebėtina, jog toks išimtinis ligos nustatymas galėtų vykti įstatyme neapibrėžtomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, jog atvira tuberkuliozės forma, skirtingai nuo visų kitų pavojingų ligų, būtų
„nustatoma“, o ne diagnozuojama. Siūlytina įstatymo antrame straipsnyje apibrėžti
tai, kas įstatymo leidėjo požiūriu turėtų būti laikoma „atviros tuberkuliozės formos nustatymu“, koks tai procesas ir kaip jis atliekamas, arba, jei šiuo atveju norėta kalbėti apie ligos diagnozavimą, vartoti įstatymo terminologiją. Penkta, nuostatoje atskleistina nuo kokio momento reikėtų pradėti skaičiuoti ne vėlesnį kaip 12 valandų terminą ir kokiu dokumentu turėtų būti fiksuojamas ligos nustatymas. Šešta, iš pateiktos formuluotės nėra aišku, ar reglamentavimu siūloma nustatyti, kad asmuo per 12 valandų nuo ligos nustatymo informuojamas apie jam taikytiną priverstinį hospitalizavimą, ar, vis dėlto, siūloma nustatyti, kad sergantis asmuo prieš 12 valandų iki priverstinio hospitalizavimo taikymo apie tai informuojamas. Tuo atveju, jeigu siūloma nustatyti išankstinį informavimą, svarstytina, ar toks asmens išankstinis informavimas prieš 12 valandų yra protingas ir pagrįstas, nes asmuo gavęs įspėjimą gali pasislėpti.
Septinta, šioje dalyje, o taip pat ir kitose projekto nuostatose, vartojamos formuluotės „priverstinis hospitalizavimas ir priverstini gydymas“ turinys suponuoja, kad priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas yra dvi atskiros teisinės procedūros dėl kiekvienos iš kurių turi būti priimami atskiri sprendimai, tačiau sistemiškai vertinat visas projekto nuostatas, darytina išvada, kad priverstinis hospitalizavimas ir gydymas projekto požiūriu yra viena neatsiejama teisinė kategorija. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti minėtąją formuluotę. 5. Pažymėtina, jog nesuprantama apie kokį priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo „sutikimą“ kalbama projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje, nes nuostatoje reguliuojamas priverstinis asmens hospitalizavimo procesas, todėl apie „sutikimą“, kuris pagal termino esmę turi būti duodamas savanoriškai, nuostatoje nederėtų kalbėti. 6. Projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio
„medicinos darbuotojo“ sąvoka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra
apibrėžta (Medicinos praktikos įstatyme apibrėžta „medicinos gydytojo“ sąvoka). Be to, vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti, ar projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje nurodytas medicinos darbuotojas ir specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojas gali būt tas pats asmuo, ar, vis dėlto, šių sąvokų turinys skiriasi, ir dėl to kartu su nurodomu medicinos darbuotoju dar papildomai turi dalyvauti keletas specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojų, kadangi projekte naudojama šio žodžio daugiskaita („darbuotojai“).
Be to, atskleistina, ar svarbu, ir kiek svarbu yra tai, kad tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojai turėtų medicininį išsilavinimą, ar pakanka, kad tokie darbuotojai tiesiog dirbtų minimose įstaigose, pavyzdžiui, ar tinka tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus vairuotojas, ar kitas techninis personalas. 7. Svarstytina, ar projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje nereikėtų reglamentuoti situacijos ir veiksmų, kurių turėtų imtis policija, jeigu ligos istorijoje nurodytu adresu sergančio atvira tuberkuliozės forma asmens nebūtų, nes kažin, ar logiška apsiriboti vien ligos istorijoje nurodytu adresu, ypač atsižvelgiant į tai, jog prieš 12 valandų įspėtas asmuo gali vengti priverstinio hospitalizavimo. 8. Projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio
šioje nuostatoje kalbama. Tuo atveju, jei kalbama apie specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės skyrių, tai žodžiai „arba skyrių“ brauktini kaip pertekliniai, nes specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės sąvoka apima ir visus tos ligoninės skyrius. O jei kalbama apie kažkokį kitokį „skyrių“, tokio skyriaus požymiai ar teisinis statusas turėtų būti įvardinti įstatymo projekto tekste. 9.
9¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga informuoti artimuosius arba atsakingus asmenis nėra formalizuota - nenustatoma informavimo forma ir teisinės pasekmės, siūlytina šios nuostatos atsisakyti kaip neturinčios teisinio krūvio ir perteklinės. 10. Projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio
„artimieji“, nes tokia sąvoka įstatymo tekste nevartojama. Be to, tokia sąvoka
nėra aiški savaime. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl aptariamoje straipsnio dalyje vartojamos sąvokos „atsakingi asmenys“. 11. Atkreiptinas dėmesys, jog projektu pildomo įstatymo
pagrįstas protingumo kriterijumi. Pažymėtina, jog teisėjų budėjimas nedarbo ir švenčių dienomis nustatomas tik tokioms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu ir dėl atvejų, kai įstatymai nustato itin skubaus teismo sprendimo priėmimo reikalavimą, pavyzdžiui, baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais. Aptariamu atveju, skubaus teismo sprendimo priimti nereikia, be to tokio sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas ne nuo kreipimosi į teismą momento. Siūlytina nustatyti protingumo kriterijumi pagrįstą terminą. Be to, pažymėtina, jog aptariamoje straipsnio dalyje nesilaikoma keičiamo įstatymo terminologijos, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnyje teismo sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas dienomis, o ne valandomis. Siūlytina projektą tobulinti, jį sistemiškai suderinant su keičiamu įstatymu, jei reikia, keičiant ir kitus įstatymo straipsnius. Aptariamame kontekste taip pat pažymėtina, jog kelia abejonių pasirinktas atskaitos momentas teismo sprendimui priimti - „nuo atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo“.
Tokia nuostata sistemiškai nedera su Civilinio proceso kodekso nuostatomis dėl terminų skaičiavimų teismo sprendimams priimti, be to, gali būti praktiškai neįgyvendinama, kadangi nėra aišku ką reikėtų laikyti priverstinio hospitalizavimo pradžia. Siūlytina tobulinti teisinį reguliavimą. 12. Kelia abejonių siūlymas projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtinti nuostatą, jog teismas priimdamas pirminį sprendimą dėl sergančio asmens priverstinio hospitalizavimo bei kiekvieną kartą asmens priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo terminą pratęsdamas, turi nustatyti ne trumpesnį kaip 6 mėnesių terminą. Pažymėtina, jog asmenys, turintys specialių medicininių žinių gali be įstatymo imperatyvo įvertinti, kokios trukmės priverstinį gydymą reikia skirti ir kiek tokį gydymą reikia pratęsti, kad asmuo būtų nebepavojingas visuomenei ir, atsižvelgiant į tokį profesionalų vertinimą, prašyti teismo nustatyti tokį terminą, kokio reikia. Sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo normas, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo terminą pratęsti teismas gali ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. 13. Projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 8 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „tam skirta“, nes priešingu atveju gali susidaryti įspūdis, jog įstatymo projektu siekiama įpareigoti specialios paskirties tuberkuliozės ligonines arba skyrius įsigyti ar paskirti atskiras specialias transporto priemones skirtas tik atvira tuberkuliozės forma sergančių socialinės rizikos suaugęs asmenų pristatymui, kurios būtų naudojamos tik šiam vieninteliam tikslui. 14.
asmuo adekvačiai vertina savo, aplinkinių ir aplinkos būklę ir raštu išreiškia norą gydytis (tęsti gydymą) ambulatoriškai, jam privalo būti nemokamai skiriami vaistai visam ambulatorinio gydymo kursui“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pagal nuostatos turinį akivaizdu, jog įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad
įstatymu valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos jau yra patvirtinti, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos ir planuotojos nuomonė. Antra, nuostata dėl kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų (kompensuojamųjų vaistinių preparatų) ir kompensavimo sąlygų yra ne šio projekto ir net ne keičiamo įstatymo, o Sveikatos draudimo įstatymo, kurio 9 ir 10 straipsniai reglamentuoja atitinkamai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimą apdraustiesiems, reguliavimo dalykas. 15. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir siekiant siūlomos nuostato įgyvendinimo užtikrinimo, projektu pildomo įstatymo 9² straipsnio 2 dalyje reikia nurodyti kaip įstatymo leidėjas supranta gydytojo atsakingumą už tam tikro asmens aprūpinimą vaistais, koks yra tokios atsakomybės turinys. 16. Projektu pildomo įstatymo 9² straipsnio
asmeniui, pažeidusiam duotą raštišką įsipareigojimą, taikomas priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, nuostatos turinys derintinas su šio straipsnio 1 dalies turiniu, nes 1 dalyje kalbama apie raštu išreikštą norą gydytis ambulatoriškai, o 3 dalyje kalbama apie raštišką įsipareigojimą.
Antra, pažymėtina, jog aptariamoje straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti sankciją už tam tikro įsipareigojimo pažeidimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pagal įprastą teisinio reguliavimo praktiką, pirmiausia būtina nustatyti asmens prievolę laikytis tam tikros elgesio taisyklės, o tik paskui nustatyti sankciją už tokios taisyklės pažeidimą. Trečia, iš aptariamos nuostatos nėra aišku kas turėtų būti laikoma pažeidimu, koks yra pažeidimo turinys. Atsižvelgiant į tai, jog už pažeidimą taikoma sankcija, susijusi su asmens laisvės apribojimu, teikiamas reguliavimas turi būti detalizuotas. Be to, toks detalizavimas turi būti įtvirtintas įstatyme, kadangi jis tiesiogiai susijęs su asmens teisių ribojimu. Ketvirta, pagal aptariamos nuostatos turinį nėra aišku ar pagal šią nuostatą būtų taikomas besąlyginis priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas, ar, šiuo atveju, derėtų laikytis projekto 9¹ straipsnyje nustatytos procedūros. Siūlytina pašalinti nurodytą neaiškumą. 17. Projekte nenumatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, todėl jo nuostatos būtų taikomos nuo priimto įstatymo paskelbimo. Pažymėtina, jog siūlomu įstatymo projektu nustatomas iš esmės naujas teisinis reguliavimas, kurio įgyvendinimui reikia deramai pasirengti. Svarstytina galimybė nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Įstatymą taip pat būtina papildyti įstatymo taikymo nuostatomis, kurios aptartų naujų nuostatų santykį su šiuo metu taikomų teisės aktų nustatytomis nuostatomis ir jų pagrindu pradėtomis procedūromis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis E. Mušinskis
2014-04-23 Nr. XIIP-1621(2) Vilnius Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą gali tik teismas ir tik tada, kai socialinės rizikos suaugusį asmenį gydantis gydytojas patvirtina, kad yra baigtas visas gydymo kursas“. Atkreiptinas dėmesys, jog siūloma formuluotė akivaizdžiai apriboja teismo teisę vykdyti teisingumą, nes teismui nepaliekama jokios alternatyvos dėl teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, jog nutraukti priverstinį hospitalizavimą gali reikėti ir kitais atvejais, pavyzdžiui, jei toks hospitalizavimas yra neteisėtas, o ne tik išimtinai tais atvejais, kai gydantis gydytojas patvirtina, kad yra baigtas visas gydymo kursas. Manytina, jog siūlomas reguliavimas galimai neatitinka konstitucinio imperatyvo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje: „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.“, todėl teigtina, jog aptariama nuostata galimai prieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui. 2. Projektu siūloma nustatyti atvira tuberkuliozės forma sergančiųjų asmenų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo ypatumus. Vertinant įstatymo projektą, pažymėtina, kad atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus, ginčytinas įstatymo projekto pagrįstumas ir tikslingumas dėl kelių priežasčių.
Pirma, žiūrint sistemiškai ir vertinant teikiamo projekto santykį su keičiamo įstatymo normomis, galima daryti išvadą, kad keičiamas įstatymas nustato bendruosius pavojingomis ir ypač pavojingomis ligomis sergančiųjų asmenų izoliavimo ir (ar) hospitalizavimo ypatumus (keičiamo įstatymo 8 ir 9 straipsniai), t.y. įtvirtina bendrąsias gydymo specialistų teises ir pareigas, numato hospitalizavimo sąlygas ir terminus, kreipimosi į teismą dėl hospitalizavimo pratęsimo tvarką ir tokių kreipimųsi nagrinėjimo tvarką. Įstatyme, kaip pagrindinius teisinio reguliavimo principus nustatančiame teisės akte, nėra išskirta atskiromis ligomis sergančių asmenų gydymo ar hospitalizavimo ypatumų. Tokių klausimų reglamentavimas yra poįstatyminių teisės aktų, t.y. sveikatos apsaugos ministro įsakymų, dalykas. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad tuberkulioze sergančių asmenų hospitalizavimo ir izoliavimo ypatumai yra įtvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakyme, todėl manytina, kad norint griežtinti hospitalizavimo tvarką ar nustatyti kitokias tuberkulioze sergančių asmenų izoliavimo sąlygas, turėtų būti ne įstatymiškai įtvirtinami sveikatos apsaugos ministro kompetencijai priklausantys klausimai, o keičiamas ar pildomas būtent sveikatos apsaugos ministro kompetencijai priklausantis teisės aktas. Trečia, jei būtina keisti reguliavimą, susijusį su asmens teisėmis, pavyzdžiui, teisminio sprendimo dėl priverstinio hospitalizavimo (ar leidimo apriboti laisvę priverstinio gydymo tikslu) priėmimo tvarką, tokia tvarka keistina sistemiškai keičiant visą įstatyminį reguliavimą - kartu ir dėl kitų pavojingų ligų.
Ketvirta, pažymėtina, jog nesuprantama, kodėl projektu siūloma nustatyti visiškai naują asmenų, sergančių tuberkulioze, hospitalizavimo tvarką (hospitalizavimo sąlygos, atsakingi dėl hospitalizavimo medicinos personalo asmenys, hospitalizavimo terminai, kreipimosi į teismą tvarka), palyginus su šiuo metu galiojančia ir taikoma pavojingomis ligomis sergančių asmenų hospitalizavimo tvarka. Manytume, kad apsisprendus, kad atvira tuberkuliozė taip pat yra pavojinga užkrečiama liga, vadovaujantis teisėkūroje taikomais įstatymų efektyvumo ir proporcingumo principais, tikslinga būtų teisės aktuose nustatyti, kad atvira tuberkulioze sergančių asmenų požiūriu taip pat turi būti taikoma bendroji pavojingomis ligomis sergančių asmenų hospitalizavimo tvarka, o ne įtvirtinamas novatoriškas, praktikoje dar netaikytas reglamentavimas. 3. Projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio pavadinime ir turinyje vartojama sąvoka „socialinės rizikos suaugęs asmuo“. Atsižvelgiant į tai, jog tokios sąvokos turinys tiesiogiai lemtų priverstinį asmens teisių apribojimą, būtina įstatymo 2 straipsnyje atskleisti šios sąvokos turinį. Be to, pažymėtina, jog kelia abejonių tai, kad priverstinio hospitalizavimo priemonę siūloma nustatyti tik asmenims, apibūdinamiems kaip
„socialinės rizikos suaugęs asmuo“. Pastebėtina, jog neaišku kodėl socialinės
rizikos asmenų sveikata, artimieji ir aplinka turi būti saugomi labiau ir kitaip nei bet kurio kito asmens, kuris serga atvira tuberkuliozės forma ir piktybiškai nesigydydamas kelia pavojų artimiesiems ir visuomenei. Svarstytina, ar toks reguliavimas yra proporcingas siekiamiems tikslams, ar nepažeidžia visuomenės interesų. 4.
atvirą tuberkuliozės formą gydytojas ne vėliau kaip per 12 valandų informuoja atvira tuberkuliozės forma sergantį socialinės rizikos suaugusį asmenį apie priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, nuostatoje siūloma įtvirtinti vienintelį „socialinės rizikos suaugusio asmens“ priverstinio hospitalizavimo kriterijų – nustatyta atviros formos tuberkuliozė. Pažymėtina, jog toks kriterijus kelia abejonių dėl jo pagrįstumo, proporcingumo ir logiškumo. Pastebėtina, jog vadovaujantis aptariamu kriterijumi, asmuo būtų priverstinai hospitalizuotas net tuo atveju, jei pats norėtų gydytis, ar savanoriškai sutiktų su gydymu. Atkreiptinas dėmesys, jog, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatyti aiškūs ir nedviprasmiški bei objektyvūs kriterijai, kai asmuo turi būti priverstinai hospitalizuotas: asmuo „atsisako arba vengia hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo, pažeidžia nustatytą asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarką, užkrečiamųjų ligų profilaktikos taisykles ir tuo sukelia pavojų aplinkinių sveikatai“. Taigi, 9 straipsnyje asmens priverstinis hospitalizavimas siejamas su potencialiu pavojumi aplinkinių asmenų sveikatai. Be to, aptariama pildoma įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalies nuostata nesiderintų ir su projektu pildomo 9² straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad jeigu sergantis asmuo adekvačiai vertina savo būklę ir raštu išreiškia norą gydytis ambulatoriškai, jam privalo būti nemokamai skiriami vaistai visam ambulatorinio gydymo kursui. Tuo tarpu įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalies atveju, užtektų vien atviros tuberkuliozės diagnozės taikyti priverstinį hospitalizavimą. Siūlytina tobulinti reguliavimą. Antra, pažymėtina, jog pagal siūlomą tvarką priverstiniam asmens hospitalizavimui užtektų vieno, nenurodytos specializacijos, gydytojo sprendimo dėl atviros tuberkuliozės formos nustatymo.
Tokia nuostata prieštarauja keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatai, įtvirtinančiai, jog „Užkrečiamųjų ligų klinikinius požymius nustato, diagnozę patvirtinančius ar paneigiančius tyrimus skiria ir užkrečiamąsias ligas pagal kompetenciją diagnozuoja šeimos gydytojai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai“. Tuo atveju, jei įstatymo projektu siekiama nustatyti išimtį iš aptarto galiojančio reguliavimo, tai toks išimtinis reguliavimas turėtų būti atskirai aptartas. Tuo atveju, jei išimtis nenustatoma, siūloma vadovautis įstatymo terminologija, į ją neįtraukiant neapibrėžtų sąvokų, tokių kaip
„gydytojas“, vartojimo. Trečia, aptartame kontekste pažymėtina, jog pagal pateikto
įstatymo projekto parengimo koncepciją, nėra suprantama kodėl tuo atveju, jei
„atvira tuberkuliozės forma“ laikoma tokia pavojinga, kad jai net reikia
atskiro įstatyminio reguliavimo, tokią ligą gali „nustatyti“ vienas neapibrėžtos specializacijos gydytojas. Pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnį „Sprendimą dėl būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ir jo trukmės priima komisija, sudaryta iš ne mažiau kaip trijų gydytojų specialistų, iš kurių vienas turi būti bendrosios praktikos gydytojas, o antras
Svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas nesuteiktų galimybės nenurodytos kvalifikacijos gydytojams nepagrįstai riboti asmenų teises, nes net specialiosios paskirties tuberkuliozės ligoninei ir skyriui įstatymo projektas nenustato alternatyvos dėl privalomo kreipimosi į teismą dėl priverstinio laisvės apribojimo, ar ligos „nustatymo“ patikrinimo. Ketvirta, pastebėtina, jog toks išimtinis ligos nustatymas galėtų vykti įstatyme neapibrėžtomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, jog atvira tuberkuliozės forma, skirtingai nuo visų kitų pavojingų ligų, būtų
„nustatoma“, o ne diagnozuojama. Siūlytina įstatymo antrame straipsnyje
apibrėžti tai, kas įstatymo leidėjo požiūriu turėtų būti laikoma „atviros tuberkuliozės formos nustatymu“, koks tai procesas ir kaip jis atliekamas, arba, jei šiuo atveju norėta kalbėti apie ligos diagnozavimą, vartoti įstatymo terminologiją. Penkta, nuostatoje atskleistina nuo kokio momento reikėtų pradėti skaičiuoti ne vėlesnį kaip 12 valandų terminą ir kokiu dokumentu turėtų būti fiksuojamas ligos nustatymas. Šešta, iš pateiktos formuluotės nėra aišku, ar reglamentavimu siūloma nustatyti, kad asmuo per 12 valandų nuo ligos nustatymo informuojamas apie jam taikytiną priverstinį hospitalizavimą, ar, vis dėlto, siūloma nustatyti, kad sergantis asmuo prieš 12 valandų iki priverstinio hospitalizavimo taikymo apie tai informuojamas. Tuo atveju, jeigu siūloma nustatyti išankstinį informavimą, svarstytina, ar toks asmens išankstinis informavimas prieš 12 valandų yra protingas ir pagrįstas, nes asmuo gavęs įspėjimą gali pasislėpti.
Septinta, šioje dalyje, o taip pat ir kitose projekto nuostatose, vartojamos formuluotės „priverstinis hospitalizavimas ir priverstini gydymas“ turinys suponuoja, kad priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas yra dvi atskiros teisinės procedūros dėl kiekvienos iš kurių turi būti priimami atskiri sprendimai, tačiau sistemiškai vertinat visas projekto nuostatas, darytina išvada, kad priverstinis hospitalizavimas ir gydymas projekto požiūriu yra viena neatsiejama teisinė kategorija. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti minėtąją formuluotę. 5. Pažymėtina, jog nesuprantama apie kokį priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo „sutikimą“ kalbama projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje, nes nuostatoje reguliuojamas priverstinis asmens hospitalizavimo procesas, todėl apie „sutikimą“, kuris pagal termino esmę turi būti duodamas savanoriškai, nuostatoje nederėtų kalbėti. 6. Projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio
„medicinos darbuotojo“ sąvoka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra
apibrėžta (Medicinos praktikos įstatyme apibrėžta „medicinos gydytojo“ sąvoka). Be to, vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti, ar projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje nurodytas medicinos darbuotojas ir specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojas gali būt tas pats asmuo, ar, vis dėlto, šių sąvokų turinys skiriasi, ir dėl to kartu su nurodomu medicinos darbuotoju dar papildomai turi dalyvauti keletas specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojų, kadangi projekte naudojama šio žodžio daugiskaita („darbuotojai“).
Be to, atskleistina, ar svarbu, ir kiek svarbu yra tai, kad tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojai turėtų medicininį išsilavinimą, ar pakanka, kad tokie darbuotojai tiesiog dirbtų minimose įstaigose, pavyzdžiui, ar tinka tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus vairuotojas, ar kitas techninis personalas. 7. Svarstytina, ar projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje nereikėtų reglamentuoti situacijos ir veiksmų, kurių turėtų imtis policija, jeigu ligos istorijoje nurodytu adresu sergančio atvira tuberkuliozės forma asmens nebūtų, nes kažin, ar logiška apsiriboti vien ligos istorijoje nurodytu adresu, ypač atsižvelgiant į tai, jog prieš 12 valandų įspėtas asmuo gali vengti priverstinio hospitalizavimo. 8. Projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio
šioje nuostatoje kalbama. Tuo atveju, jei kalbama apie specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės skyrių, tai žodžiai „arba skyrių“ brauktini kaip pertekliniai, nes specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės sąvoka apima ir visus tos ligoninės skyrius. O jei kalbama apie kažkokį kitokį „skyrių“, tokio skyriaus požymiai ar teisinis statusas turėtų būti įvardinti įstatymo projekto tekste. 9.
9¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga informuoti artimuosius arba atsakingus asmenis nėra formalizuota - nenustatoma informavimo forma ir teisinės pasekmės, siūlytina šios nuostatos atsisakyti kaip neturinčios teisinio krūvio ir perteklinės. 10. Projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio
„artimieji“, nes tokia sąvoka įstatymo tekste nevartojama. Be to, tokia sąvoka
nėra aiški savaime. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl aptariamoje straipsnio dalyje vartojamos sąvokos „atsakingi asmenys“. 11. Atkreiptinas dėmesys, jog projektu pildomo įstatymo
pagrįstas protingumo kriterijumi. Pažymėtina, jog teisėjų budėjimas nedarbo ir švenčių dienomis nustatomas tik tokioms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu ir dėl atvejų, kai įstatymai nustato itin skubaus teismo sprendimo priėmimo reikalavimą, pavyzdžiui, baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais. Aptariamu atveju, skubaus teismo sprendimo priimti nereikia, be to tokio sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas ne nuo kreipimosi į teismą momento. Siūlytina nustatyti protingumo kriterijumi pagrįstą terminą. Be to, pažymėtina, jog aptariamoje straipsnio dalyje nesilaikoma keičiamo įstatymo terminologijos, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnyje teismo sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas dienomis, o ne valandomis. Siūlytina projektą tobulinti, jį sistemiškai suderinant su keičiamu įstatymu, jei reikia, keičiant ir kitus įstatymo straipsnius. Aptariamame kontekste taip pat pažymėtina, jog kelia abejonių pasirinktas atskaitos momentas teismo sprendimui priimti - „nuo atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo“.
Tokia nuostata sistemiškai nedera su Civilinio proceso kodekso nuostatomis dėl terminų skaičiavimų teismo sprendimams priimti, be to, gali būti praktiškai neįgyvendinama, kadangi nėra aišku ką reikėtų laikyti priverstinio hospitalizavimo pradžia. Siūlytina tobulinti teisinį reguliavimą. 12. Kelia abejonių siūlymas projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtinti nuostatą, jog teismas priimdamas pirminį sprendimą dėl sergančio asmens priverstinio hospitalizavimo bei kiekvieną kartą asmens priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo terminą pratęsdamas, turi nustatyti ne trumpesnį kaip 6 mėnesių terminą. Pažymėtina, jog asmenys, turintys specialių medicininių žinių gali be įstatymo imperatyvo įvertinti, kokios trukmės priverstinį gydymą reikia skirti ir kiek tokį gydymą reikia pratęsti, kad asmuo būtų nebepavojingas visuomenei ir, atsižvelgiant į tokį profesionalų vertinimą, prašyti teismo nustatyti tokį terminą, kokio reikia. Sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo normas, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo terminą pratęsti teismas gali ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. 13. Projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 8 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „tam skirta“, nes priešingu atveju gali susidaryti įspūdis, jog įstatymo projektu siekiama įpareigoti specialios paskirties tuberkuliozės ligonines arba skyrius įsigyti ar paskirti atskiras specialias transporto priemones skirtas tik atvira tuberkuliozės forma sergančių socialinės rizikos suaugęs asmenų pristatymui, kurios būtų naudojamos tik šiam vieninteliam tikslui. 14.
asmuo adekvačiai vertina savo, aplinkinių ir aplinkos būklę ir raštu išreiškia norą gydytis (tęsti gydymą) ambulatoriškai, jam privalo būti nemokamai skiriami vaistai visam ambulatorinio gydymo kursui“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pagal nuostatos turinį akivaizdu, jog įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos jau yra patvirtinti, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos ir planuotojos nuomonė. Antra, nuostata dėl kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų (kompensuojamųjų vaistinių preparatų) ir kompensavimo sąlygų yra ne šio projekto ir net ne keičiamo įstatymo, o Sveikatos draudimo įstatymo, kurio 9 ir 10 straipsniai reglamentuoja atitinkamai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimą apdraustiesiems, reguliavimo dalykas. 15. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir siekiant siūlomos nuostato įgyvendinimo užtikrinimo, projektu pildomo įstatymo 9² straipsnio 2 dalyje reikia nurodyti kaip įstatymo leidėjas supranta gydytojo atsakingumą už tam tikro asmens aprūpinimą vaistais, koks yra tokios atsakomybės turinys. 16. Projektu pildomo įstatymo 9² straipsnio
asmeniui, pažeidusiam duotą raštišką įsipareigojimą, taikomas priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, nuostatos turinys derintinas su šio straipsnio 1 dalies turiniu, nes 1 dalyje kalbama apie raštu išreikštą norą gydytis ambulatoriškai, o 3 dalyje kalbama apie raštišką įsipareigojimą.
Antra, pažymėtina, jog aptariamoje straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti sankciją už tam tikro įsipareigojimo pažeidimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pagal įprastą teisinio reguliavimo praktiką, pirmiausia būtina nustatyti asmens prievolę laikytis tam tikros elgesio taisyklės, o tik paskui nustatyti sankciją už tokios taisyklės pažeidimą. Trečia, iš aptariamos nuostatos nėra aišku kas turėtų būti laikoma pažeidimu, koks yra pažeidimo turinys. Atsižvelgiant į tai, jog už pažeidimą taikoma sankcija, susijusi su asmens laisvės apribojimu, teikiamas reguliavimas turi būti detalizuotas. Be to, toks detalizavimas turi būti įtvirtintas įstatyme, kadangi jis tiesiogiai susijęs su asmens teisių ribojimu. Ketvirta, pagal aptariamos nuostatos turinį nėra aišku ar pagal šią nuostatą būtų taikomas besąlyginis priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas, ar, šiuo atveju, derėtų laikytis projekto 9¹ straipsnyje nustatytos procedūros. Siūlytina pašalinti nurodytą neaiškumą. 17. Projekte nenumatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, todėl jo nuostatos būtų taikomos nuo priimto įstatymo paskelbimo. Pažymėtina, jog siūlomu įstatymo projektu nustatomas iš esmės naujas teisinis reguliavimas, kurio įgyvendinimui reikia deramai pasirengti. Svarstytina galimybė nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Įstatymą taip pat būtina papildyti įstatymo taikymo nuostatomis, kurios aptartų naujų nuostatų santykį su šiuo metu taikomų teisės aktų nustatytomis nuostatomis ir jų pagrindu pradėtomis procedūromis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis E. Mušinskis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2014-05-
2014-04-16 Nr. XIIP-1621(2) DĖL lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projekto nr. xiIp-1621 ir lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projekto nr. xiIp-1621(2) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-1621 ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-1621(2) (toliau bendrai vadinami Projektu) teikiame pastabas ir pasiūlymus:
departamentas yra atkreipęs dėmesį 2014 m. sausio 22 d. savo išvadoje dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1393, ypatingai svarbu užtikrinti priverstinai hospitalizuotų asmenų teisinį atstovavimą, o atsižvelgiant į tai, kad dažnai dėl tokių asmenų statuso (gyvenantys asocialų gyvenimą, neturintys gyvenamosios vietos, girtaujantis, vartojantis narkotikus ir pan.) yra reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, teikiamas projektas turi būti tinkamai suderintas su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, kad priverstinai hospitalizuotiems asmenims būtų garantuojamas tokios pagalbos prieinamumas ir efektyvumas.
Be kita ko, paminėtina, kad byloje Megyeri prieš Vokietiją Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėdamas psichiatrijos įstaigos paciento skundą dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 4 dalies pažeidimo nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškėjo būklę iš jo neturėtų būti reikalaujama imtis iniciatyvos dėl teisinio atstovavimo suteikimo[1]. Atsižvelgiant į asmenų, kurie priverstinai hospitalizuojami pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, specifiką, siūlytina atsižvelgti į minėtą Europos Žmogaus Teisingumo Teismo praktiką ir Projekto nuostatomis užtikrinti tokių asmenų teisinį atstovavimą nepriklausomai nuo tokio asmens iniciatyvos. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas jau yra komunikavęs Lietuvos Respublikos Vyriausybei Valentino Radiukevičiaus peticiją prieš Lietuvą (Nr. 44376/06), kurioje Teismas vertins, inter alia, ar pareiškėjo gydymas psichiatrijos įstaigose atitiko Konvencijos 5 straipsnio (teisė į laisvę ir saugumą) 1 dalies e punkto reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas skundžiasi dėl tariamai pažeistų jo procesinių teisių, ypač kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenagrinėjo jo kasacinio skundo, o teisinė pagalba nebuvo veiksminga, todėl kartu spręs, ar jam buvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1 dalį[2]. 2.
dėmesį, kad Projektu siūlant papildyti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Įstatymas) 9¹straipsniu ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, sukėlėjų nešiotojų būtinasis hospitalizavimas bei būtinasis izoliavimas Įstatyme būtų reglamentuojamas skirtingai nuo atvira tuberkuliozės forma sergančių socialinės rizikos suaugusių asmenų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo. Sutinkant, kad šiuo metu galiojanti (ne tik atvira tuberkulioze sergančių asmenų) būtinojo hospitalizavimo tvarka kelia tam tikrų abejonių funkcionalumo, efektyvumo aspektais visgi nėra suprantama, kodėl socialinės rizikos suaugusiems asmenims turėtų būti taikoma kitokia priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo tvarka nei visiems kitiems suaugusiems asmenims. Pažymėtina, kad jei atvira tuberkuliozės forma sergantis asmuo nepriklauso socialinės rizikos grupei, tuomet pagal galiojančią tvarką identifikavęs asmenį, kurį būtina hospitalizuoti prieš jo valią, gydytojas pulmonologas turi kreiptis į ASPĮ gydytojų komisiją, kuri turi kreiptis į savivaldybės gydytoją, kuris savu ruožtu turi organizuoti atitinkamos komisijos posėdį ir gavęs jos sprendimą turi iškviesti greitosios medicinos pagalbos brigadą pervežti asmenį į tam tikrą ligoninę bei policijos pareigūnus viešosios tvarkos užtikrinimui. Akivaizdu, kad tokia sistema neįgyvendinama kelių dienų laikotarpyje, tad sergantis ir užkratą nešiojantis asmuo netrukdomas lankosi viešose vietose, eina į darbą ir kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai.
Kitaip tariant, keltinas klausimas, ar į socialinės rizikos grupę nepatenkantys atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys, kurie nesutinka gydytis, yra mažiau pavojingi visuomenės sveikatai nei į socialinės rizikos grupę patenkantys asmenys, nes būtent pastarieji Projekto nuostatomis yra išskiriami į atskirą grupę, kuriai taikoma kitokia (turbūt, Projekto iniciatorių nuomone, efektyvesnė) priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo tvarka. Kadangi Projektu siūloma įtvirtinti diskriminacija aiškinamajame rašte nėra pagrįsta, keltinas klausimas dėl siūlomo reguliavimo tinkamumo. 3. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms dėl nagrinėjamo Projekto. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected] [1] 1992 m. gegužės 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Megyeri prieš Vokietiją 27-27 p. [2] Informacija iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos internetinės svetainės www.tm.lt rubrikos „Europos Žmogaus Teisių Teismo naujienos“.
2014-05-27 Nr. XIIP-1621(3) Vilnius Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
forma sergančiųjų asmenų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo ypatumus. Vertinant įstatymo projektą, pažymėtina, kad atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus, ginčytinas įstatymo projekto pagrįstumas ir tikslingumas dėl kelių priežasčių. Pirma, žiūrint sistemiškai ir vertinant teikiamo projekto santykį su keičiamo įstatymo normomis, galima daryti išvadą, kad keičiamas įstatymas nustato bendruosius pavojingomis ir ypač pavojingomis ligomis sergančiųjų asmenų izoliavimo ir (ar) hospitalizavimo ypatumus (keičiamo įstatymo 8 ir 9 straipsniai), t.y. įtvirtina bendrąsias gydymo specialistų teises ir pareigas, numato hospitalizavimo sąlygas ir terminus, kreipimosi į teismą dėl hospitalizavimo pratęsimo tvarką ir tokių kreipimųsi nagrinėjimo tvarką. Įstatyme, kaip pagrindinius teisinio reguliavimo principus nustatančiame teisės akte, nėra išskirta atskiromis ligomis sergančių asmenų gydymo ar hospitalizavimo ypatumų. Tokių klausimų reglamentavimas yra poįstatyminių teisės aktų, t.y. sveikatos apsaugos ministro įsakymų, dalykas.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad tuberkulioze sergančių asmenų hospitalizavimo ir izoliavimo ypatumai yra įtvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakyme, todėl manytina, kad norint griežtinti hospitalizavimo tvarką ar nustatyti kitokias tuberkulioze sergančių asmenų izoliavimo sąlygas, turėtų būti ne įstatymiškai įtvirtinami sveikatos apsaugos ministro kompetencijai priklausantys klausimai, o keičiamas ar pildomas būtent sveikatos apsaugos ministro kompetencijai priklausantis teisės aktas. Trečia, jei būtina keisti reguliavimą, susijusį su asmens teisėmis, pavyzdžiui, teisminio sprendimo dėl priverstinio hospitalizavimo (ar leidimo apriboti laisvę priverstinio gydymo tikslu) priėmimo tvarką, tokia tvarka keistina sistemiškai keičiant visą įstatyminį reguliavimą - kartu ir dėl kitų pavojingų ligų. Ketvirta, pažymėtina, jog nesuprantama, kodėl projektu siūloma nustatyti visiškai naują asmenų, sergančių tuberkulioze, hospitalizavimo tvarką (hospitalizavimo sąlygos, atsakingi dėl hospitalizavimo medicinos personalo asmenys, hospitalizavimo terminai, kreipimosi į teismą tvarka), palyginus su šiuo metu galiojančia ir taikoma pavojingomis ligomis sergančių asmenų hospitalizavimo tvarka. Manytume, kad apsisprendus, kad atvira tuberkuliozė taip pat yra pavojinga užkrečiama liga, vadovaujantis teisėkūroje taikomais įstatymų efektyvumo ir proporcingumo principais, tikslinga būtų teisės aktuose nustatyti, kad atvira tuberkulioze sergančių asmenų požiūriu taip pat turi būti taikoma bendroji pavojingomis ligomis sergančių asmenų hospitalizavimo tvarka, o ne įtvirtinamas novatoriškas, praktikoje dar netaikytas reglamentavimas. 2. Projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio pavadinime ir turinyje vartojama sąvoka „socialinės rizikos suaugęs asmuo“.
Atsižvelgiant į tai, jog tokios sąvokos turinys tiesiogiai lemtų priverstinį asmens teisių apribojimą, būtina įstatymo 2 straipsnyje atskleisti šios sąvokos turinį. Be to, pažymėtina, jog kelia abejonių tai, kad priverstinio hospitalizavimo priemonę siūloma nustatyti tik asmenims, apibūdinamiems kaip
„socialinės rizikos suaugęs asmuo“. Pastebėtina, jog neaišku kodėl socialinės
rizikos asmenų sveikata, artimieji ir aplinka turi būti saugomi labiau ir kitaip nei bet kurio kito asmens, kuris serga atvira tuberkuliozės forma ir piktybiškai nesigydydamas kelia pavojų artimiesiems ir visuomenei. Svarstytina, ar toks reguliavimas yra proporcingas siekiamiems tikslams, ar nepažeidžia visuomenės interesų. 3. Projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio
atvirą tuberkuliozės formą gydytojas ne vėliau kaip per 12 valandų informuoja atvira tuberkuliozės forma sergantį socialinės rizikos suaugusį asmenį apie priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, nuostatoje siūloma įtvirtinti vienintelį „socialinės rizikos suaugusio asmens“ priverstinio hospitalizavimo kriterijų – nustatyta atviros formos tuberkuliozė. Pažymėtina, jog toks kriterijus kelia abejonių dėl jo pagrįstumo, proporcingumo ir logiškumo. Pastebėtina, jog vadovaujantis aptariamu kriterijumi, asmuo būtų priverstinai hospitalizuotas net tuo atveju, jei pats norėtų gydytis, ar savanoriškai sutiktų su gydymu.
Atkreiptinas dėmesys, jog, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatyti aiškūs ir nedviprasmiški bei objektyvūs kriterijai, kai asmuo turi būti priverstinai hospitalizuotas: asmuo „atsisako arba vengia hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo, pažeidžia nustatytą asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarką, užkrečiamųjų ligų profilaktikos taisykles ir tuo sukelia pavojų aplinkinių sveikatai“. Taigi, 9 straipsnyje asmens priverstinis hospitalizavimas siejamas su potencialiu pavojumi aplinkinių asmenų sveikatai. Be to, aptariama pildoma įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalies nuostata nesiderintų ir su projektu pildomo 9² straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad jeigu sergantis asmuo adekvačiai vertina savo būklę ir raštu išreiškia įsipareigojimą gydytis ambulatoriškai, jam privalo būti nemokamai skiriami vaistai visam ambulatorinio gydymo kursui. Tuo tarpu įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalies atveju, užtektų vien atviros tuberkuliozės diagnozės taikyti priverstinį hospitalizavimą. Siūlytina tobulinti reguliavimą. Antra, pažymėtina, jog pagal siūlomą tvarką priverstiniam asmens hospitalizavimui užtektų vieno, nenurodytos specializacijos, gydytojo sprendimo dėl atviros tuberkuliozės formos nustatymo. Tokia nuostata prieštarauja keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatai, įtvirtinančiai, jog „Užkrečiamųjų ligų klinikinius požymius nustato, diagnozę patvirtinančius ar paneigiančius tyrimus skiria ir užkrečiamąsias ligas pagal kompetenciją diagnozuoja šeimos gydytojai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai“. Tuo atveju, jei įstatymo projektu siekiama nustatyti išimtį iš aptarto galiojančio reguliavimo, tai toks išimtinis reguliavimas turėtų būti atskirai aptartas.
Tuo atveju, jei išimtis nenustatoma, siūloma vadovautis įstatymo terminologija, į ją neįtraukiant neapibrėžtų sąvokų, tokių kaip
„gydytojas“, vartojimo. Trečia, aptartame kontekste pažymėtina, jog pagal pateikto
įstatymo projekto parengimo koncepciją, nėra suprantama kodėl tuo atveju, jei
„atvira tuberkuliozės forma“ laikoma tokia pavojinga, kad jai net reikia
atskiro įstatyminio reguliavimo, tokią ligą gali „nustatyti“ vienas neapibrėžtos specializacijos gydytojas. Pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnį „Sprendimą dėl būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ir jo trukmės priima komisija, sudaryta iš ne mažiau kaip trijų gydytojų specialistų, iš kurių vienas turi būti bendrosios praktikos gydytojas, o antras
Siūlytina įstatymo antrame straipsnyje apibrėžti tai, kas įstatymo leidėjo požiūriu turėtų būti laikoma „atviros tuberkuliozės formos nustatymu“, koks tai procesas ir kaip jis atliekamas, arba, jei šiuo atveju norėta kalbėti apie ligos diagnozavimą, vartoti įstatymo terminologiją. Penkta, nuostatoje atskleistina nuo kokio momento reikėtų pradėti skaičiuoti ne vėlesnį kaip 12 valandų terminą ir kokiu dokumentu turėtų būti fiksuojamas ligos nustatymas. Šešta, iš pateiktos formuluotės nėra aišku, ar reglamentavimu siūloma nustatyti, kad asmuo per 12 valandų nuo ligos nustatymo informuojamas apie jam taikytiną priverstinį hospitalizavimą, ar, vis dėlto, siūloma nustatyti, kad sergantis asmuo prieš 12 valandų iki priverstinio hospitalizavimo taikymo apie tai informuojamas. Tuo atveju, jeigu siūloma nustatyti išankstinį informavimą, svarstytina, ar toks asmens išankstinis informavimas prieš 12 valandų yra protingas ir pagrįstas, nes asmuo gavęs įspėjimą gali pasislėpti. Septinta, šioje dalyje, o taip pat ir kitose projekto nuostatose, vartojamos formuluotės „priverstinis hospitalizavimas ir priverstini gydymas“ turinys suponuoja, kad priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas yra dvi atskiros teisinės procedūros dėl kiekvienos iš kurių turi būti priimami atskiri sprendimai, tačiau sistemiškai vertinat visas projekto nuostatas, darytina išvada, kad priverstinis hospitalizavimas ir gydymas projekto požiūriu yra viena neatsiejama teisinė kategorija. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti minėtąją formuluotę. 4.
hospitalizavimo ir priverstinio gydymo „sutikimą“ kalbama projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje, nes nuostatoje reguliuojamas priverstinis asmens hospitalizavimo procesas, todėl apie „sutikimą“, kuris pagal termino esmę turi būti duodamas savanoriškai, nuostatoje nederėtų kalbėti. 5. Projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio
„medicinos darbuotojo“ sąvoka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra
apibrėžta (Medicinos praktikos įstatyme apibrėžta „medicinos gydytojo“ sąvoka). Be to, vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti, ar projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje nurodytas medicinos darbuotojas ir specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojas gali būt tas pats asmuo, ar, vis dėlto, šių sąvokų turinys skiriasi, ir dėl to kartu su nurodomu medicinos darbuotoju dar papildomai turi dalyvauti keletas specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojų, kadangi projekte naudojama šio žodžio daugiskaita („darbuotojai“). Be to, atskleistina, ar svarbu, ir kiek svarbu yra tai, kad tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojai turėtų medicininį išsilavinimą, ar pakanka, kad tokie darbuotojai tiesiog dirbtų minimose įstaigose, pavyzdžiui, ar tinka tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus vairuotojas, ar kitas techninis personalas. 6. Svarstytina, ar projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje nereikėtų reglamentuoti situacijos ir veiksmų, kurių turėtų imtis policija, jeigu ligos istorijoje nurodytu adresu sergančio atvira tuberkuliozės forma asmens nebūtų, nes kažin, ar logiška apsiriboti vien ligos istorijoje nurodytu adresu, ypač atsižvelgiant į tai, jog prieš 12 valandų įspėtas asmuo gali vengti priverstinio hospitalizavimo. 7.
šioje nuostatoje kalbama. Tuo atveju, jei kalbama apie specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės skyrių, tai žodžiai „arba skyrių“ brauktini kaip pertekliniai, nes specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės sąvoka apima ir visus tos ligoninės skyrius. O jei kalbama apie kažkokį kitokį „skyrių“, tokio skyriaus požymiai ar teisinis statusas turėtų būti įvardinti įstatymo projekto tekste. 8. Atsižvelgiant į tai, jog projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga informuoti artimuosius arba atsakingus asmenis nėra formalizuota - nenustatoma informavimo forma ir teisinės pasekmės, siūlytina šios nuostatos atsisakyti kaip neturinčios teisinio krūvio ir perteklinės. 9. Projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio
„artimieji“, nes tokia sąvoka įstatymo tekste nevartojama. Be to, tokia sąvoka
nėra aiški savaime. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl aptariamoje straipsnio dalyje vartojamos sąvokos „atsakingi asmenys“. 10. Atkreiptinas dėmesys, jog projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 4 dalyje nustatomas 12 valandų terminas kreiptis į teismą nėra pagrįstas protingumo kriterijumi. Pažymėtina, jog teisėjų budėjimas nedarbo ir švenčių dienomis nustatomas tik tokioms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu ir dėl atvejų, kai įstatymai nustato itin skubaus teismo sprendimo priėmimo reikalavimą, pavyzdžiui, baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais. Aptariamu atveju, skubaus teismo sprendimo priimti nereikia, be to tokio sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas ne nuo kreipimosi į teismą momento. Siūlytina nustatyti protingumo kriterijumi pagrįstą terminą.
Be to, pažymėtina, jog aptariamoje straipsnio dalyje nesilaikoma keičiamo įstatymo terminologijos, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnyje teismo sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas dienomis, o ne valandomis. Siūlytina projektą tobulinti, jį sistemiškai suderinant su keičiamu įstatymu, jei reikia, keičiant ir kitus įstatymo straipsnius. Aptariamame kontekste taip pat pažymėtina, jog kelia abejonių pasirinktas atskaitos momentas teismo sprendimui priimti - „nuo atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo“. Tokia nuostata sistemiškai nedera su Civilinio proceso kodekso nuostatomis dėl terminų skaičiavimų teismo sprendimams priimti, be to, gali būti praktiškai neįgyvendinama, kadangi nėra aišku ką reikėtų laikyti priverstinio hospitalizavimo pradžia. Siūlytina tobulinti teisinį reguliavimą. 11. Kelia abejonių siūlymas projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtinti nuostatą, jog teismas priimdamas pirminį sprendimą dėl sergančio asmens priverstinio hospitalizavimo bei kiekvieną kartą asmens priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo terminą pratęsdamas, turi nustatyti ne trumpesnį kaip 6 mėnesių terminą. Pažymėtina, jog asmenys, turintys specialių medicininių žinių gali be įstatymo imperatyvo įvertinti, kokios trukmės priverstinį gydymą reikia skirti ir kiek tokį gydymą reikia pratęsti, kad asmuo būtų nebepavojingas visuomenei ir, atsižvelgiant į tokį profesionalų vertinimą, prašyti teismo nustatyti tokį terminą, kokio reikia. Sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo normas, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo terminą pratęsti teismas gali ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. 12.
dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „tam skirta“, nes priešingu atveju gali susidaryti įspūdis, jog įstatymo projektu siekiama įpareigoti specialios paskirties tuberkuliozės ligonines arba skyrius įsigyti ar paskirti atskiras specialias transporto priemones skirtas tik atvira tuberkuliozės forma sergančių socialinės rizikos suaugęs asmenų pristatymui, kurios būtų naudojamos tik šiam vieninteliam tikslui. 13. Projektu pildomo įstatymo 9² straipsnio
asmuo adekvačiai vertina savo, aplinkinių ir aplinkos būklę ir raštu išreiškia norą gydytis (tęsti gydymą) ambulatoriškai, jam privalo būti nemokamai skiriami vaistai visam ambulatorinio gydymo kursui“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pagal nuostatos turinį akivaizdu, jog įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad
įstatymu valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos jau yra patvirtinti, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos ir planuotojos nuomonė. Antra, nuostata dėl kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų (kompensuojamųjų vaistinių preparatų) ir kompensavimo sąlygų yra ne šio projekto ir net ne keičiamo įstatymo, o Sveikatos draudimo įstatymo, kurio 9 ir 10 straipsniai reglamentuoja atitinkamai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimą apdraustiesiems, reguliavimo dalykas. 14. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir siekiant siūlomos nuostato įgyvendinimo užtikrinimo, projektu pildomo įstatymo 9² straipsnio 2 dalyje reikia nurodyti kaip įstatymo leidėjas supranta gydytojo atsakingumą už tam tikro asmens aprūpinimą vaistais, koks yra tokios atsakomybės turinys. 15.
asmeniui, pažeidusiam duotą raštišką įsipareigojimą, taikomas priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, nuostatos turinys derintinas su šio straipsnio 1 dalies turiniu, nes 1 dalyje kalbama apie raštu išreikštą norą gydytis ambulatoriškai, o 3 dalyje kalbama apie raštišką įsipareigojimą. Antra, pažymėtina, jog aptariamoje straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti sankciją už tam tikro įsipareigojimo pažeidimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pagal įprastą teisinio reguliavimo praktiką, pirmiausia būtina nustatyti asmens prievolę laikytis tam tikros elgesio taisyklės, o tik paskui nustatyti sankciją už tokios taisyklės pažeidimą. Trečia, iš aptariamos nuostatos nėra aišku kas turėtų būti laikoma pažeidimu, koks yra pažeidimo turinys. Atsižvelgiant į tai, jog už pažeidimą taikoma sankcija, susijusi su asmens laisvės apribojimu, teikiamas reguliavimas turi būti detalizuotas. Be to, toks detalizavimas turi būti įtvirtintas įstatyme, kadangi jis tiesiogiai susijęs su asmens teisių ribojimu. Ketvirta, pagal aptariamos nuostatos turinį nėra aišku ar pagal šią nuostatą būtų taikomas besąlyginis priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas, ar, šiuo atveju, derėtų laikytis projekto 9¹ straipsnyje nustatytos procedūros. Siūlytina pašalinti nurodytą neaiškumą. 16. Projekte nenumatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, todėl jo nuostatos būtų taikomos nuo priimto įstatymo paskelbimo. Pažymėtina, jog siūlomu įstatymo projektu nustatomas iš esmės naujas teisinis reguliavimas, kurio įgyvendinimui reikia deramai pasirengti. Svarstytina galimybė nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Įstatymą taip pat būtina papildyti įstatymo taikymo nuostatomis, kurios aptartų naujų nuostatų santykį su šiuo metu taikomų teisės aktų nustatytomis nuostatomis ir jų pagrindu pradėtomis procedūromis.
Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis E. Mušinskis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2014-06-
DĖL lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projekto nr. xiIp-1621(3) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-1621(3) informuojame, kad laikomės tos pačios pozicijos, kaip ir 2014 m. gegužės 2 d. rašte Nr. NR‑368 dėl Lietuvos Respublikos Seimo pateiktų Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP-1621 ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP-1621(2). Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
REIKALŲ komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininko pavaduotojas A.Matulas,
Komiteto nariai: R.Ačas, V.M.Čigriejienė, V.Filipovičienė, K.Komskis, K.Kuzminskas, A.Monkauskaitė, J.Požela, I.Rozova, Komiteto biuro vedėja J.Bandzienė, patarėjas E.Jankauskas, patarėja K.Civilkienė, patarėja V.Valainytė, padėjėja S.Dulevičiūtė, Seimo narys L.Balsys, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr.patarėjas E.Mušinskis, Europos teisės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja R.Krasuckaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja A.Mečėjienė, Ministro Pirmininko patarėjas A.Vinkus, Vyriausybės kanceliarijos patarėja A.Urbonienė, Sveikatos apsaugos ministrė R.Šalaševičiūtė, viceministras V.Gavrilov, viceministrė J.Zinkevičiūtė, Sveikatos apsaugos ministrės patarėja J.Kumpienė, Sveikatos ekonomikos departamento direktorė J.Iždonienė, Sveikatos stiprinimo valdybos direktoriaus pavaduotoja A.Astrauskienė, Teisės departamento Teisėkuros ir teisinio vertinimo skyriaus vedėja R.Cicėnienė, vyr.specialistas K.Rušinskas, vyr.specialistė A.Storpirštienė, Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja L.Ašoklienė, vyr.specialistė N.Kuprevičienė, Ūkio ministerijos viceministras G.Onaitis, Verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė J.vanOtterlo, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius S.Čaplinskas, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė V.Augustinienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-05-29 Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti atvira tuberkuliozės forma sergančiųjų asmenų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo ypatumus. Vertinant įstatymo projektą, pažymėtina, kad atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus, ginčytinas įstatymo projekto pagrįstumas ir tikslingumas dėl kelių priežasčių. Pirma, žiūrint sistemiškai ir vertinant teikiamo projekto santykį su keičiamo įstatymo normomis, galima daryti išvadą, kad keičiamas įstatymas nustato bendruosius pavojingomis ir ypač pavojingomis ligomis sergančiųjų asmenų izoliavimo ir
(ar) hospitalizavimo ypatumus (keičiamo įstatymo 8 ir 9 straipsniai), t.y. įtvirtina bendrąsias gydymo specialistų teises ir pareigas, numato hospitalizavimo sąlygas ir terminus, kreipimosi į teismą dėl hospitalizavimo pratęsimo tvarką ir tokių kreipimųsi nagrinėjimo tvarką. Įstatyme, kaip pagrindinius teisinio reguliavimo principus nustatančiame teisės akte, nėra išskirta atskiromis ligomis sergančių asmenų gydymo ar hospitalizavimo ypatumų. Tokių klausimų reglamentavimas yra poįstatyminių teisės aktų, t.y. sveikatos apsaugos ministro įsakymų, dalykas. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad tuberkulioze sergančių asmenų hospitalizavimo ir izoliavimo ypatumai yra įtvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakyme, todėl manytina, kad norint griežtinti hospitalizavimo tvarką ar nustatyti kitokias tuberkulioze sergančių asmenų izoliavimo sąlygas, turėtų būti ne įstatymiškai įtvirtinami sveikatos apsaugos ministro kompetencijai priklausantys klausimai, o keičiamas ar pildomas būtent sveikatos apsaugos ministro kompetencijai priklausantis teisės aktas.
Trečia, jei būtina keisti reguliavimą, susijusį su asmens teisėmis, pavyzdžiui, teisminio sprendimo dėl priverstinio hospitalizavimo (ar leidimo apriboti laisvę priverstinio gydymo tikslu) priėmimo tvarką, tokia tvarka keistina sistemiškai keičiant visą įstatyminį reguliavimą - kartu ir dėl kitų pavojingų ligų. Ketvirta, pažymėtina, jog nesuprantama, kodėl projektu siūloma nustatyti visiškai naują asmenų, sergančių tuberkulioze, hospitalizavimo tvarką (hospitalizavimo sąlygos, atsakingi dėl hospitalizavimo medicinos personalo asmenys, hospitalizavimo terminai, kreipimosi į teismą tvarka), palyginus su šiuo metu galiojančia ir taikoma pavojingomis ligomis sergančių asmenų hospitalizavimo tvarka. Manytume, kad apsisprendus, kad atvira tuberkuliozė taip pat yra pavojinga užkrečiama liga, vadovaujantis teisėkūroje taikomais įstatymų efektyvumo ir proporcingumo principais, tikslinga būtų teisės aktuose nustatyti, kad atvira tuberkulioze sergančių asmenų požiūriu taip pat turi būti taikoma bendroji pavojingomis ligomis sergančių asmenų hospitalizavimo tvarka, o ne įtvirtinamas novatoriškas, praktikoje dar netaikytas reglamentavimas. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pildomo įstatymo 9¹ straipsnio pavadinime ir turinyje vartojama sąvoka „socialinės rizikos suaugęs asmuo“. Atsižvelgiant į tai, jog tokios sąvokos turinys tiesiogiai lemtų priverstinį asmens teisių apribojimą, būtina įstatymo 2 straipsnyje atskleisti šios sąvokos turinį.
Be to, pažymėtina, jog kelia abejonių tai, kad priverstinio hospitalizavimo priemonę siūloma nustatyti tik asmenims, apibūdinamiems kaip „socialinės rizikos suaugęs asmuo“. Pastebėtina, jog neaišku kodėl socialinės rizikos asmenų sveikata, artimieji ir aplinka turi būti saugomi labiau ir kitaip nei bet kurio kito asmens, kuris serga atvira tuberkuliozės forma ir piktybiškai nesigydydamas kelia pavojų artimiesiems ir visuomenei. Svarstytina, ar toks reguliavimas yra proporcingas siekiamiems tikslams, ar nepažeidžia visuomenės interesų. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti:
„Nustačius socialinės rizikos suaugusiam asmeniui atvirą tuberkuliozės formą
gydytojas ne vėliau kaip per 12 valandų informuoja atvira tuberkuliozės forma sergantį socialinės rizikos suaugusį asmenį apie priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, nuostatoje siūloma įtvirtinti vienintelį „socialinės rizikos suaugusio asmens“ priverstinio hospitalizavimo kriterijų – nustatyta atviros formos tuberkuliozė. Pažymėtina, jog toks kriterijus kelia abejonių dėl jo pagrįstumo, proporcingumo ir logiškumo. Pastebėtina, jog vadovaujantis aptariamu kriterijumi, asmuo būtų priverstinai hospitalizuotas net tuo atveju, jei pats norėtų gydytis, ar savanoriškai sutiktų su gydymu. Atkreiptinas dėmesys, jog, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatyti aiškūs ir nedviprasmiški bei objektyvūs kriterijai, kai asmuo turi būti priverstinai hospitalizuotas: asmuo „atsisako arba vengia hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo, pažeidžia nustatytą asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarką, užkrečiamųjų ligų profilaktikos taisykles ir tuo sukelia pavojų aplinkinių sveikatai“.
Taigi, 9 straipsnyje asmens priverstinis hospitalizavimas siejamas su potencialiu pavojumi aplinkinių asmenų sveikatai. Be to, aptariama pildoma įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalies nuostata nesiderintų ir su projektu pildomo 9² straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad jeigu sergantis asmuo adekvačiai vertina savo būklę ir raštu išreiškia įsipareigojimą gydytis ambulatoriškai, jam privalo būti nemokamai skiriami vaistai visam ambulatorinio gydymo kursui. Tuo tarpu įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalies atveju, užtektų vien atviros tuberkuliozės diagnozės taikyti priverstinį hospitalizavimą. Siūlytina tobulinti reguliavimą. Antra, pažymėtina, jog pagal siūlomą tvarką priverstiniam asmens hospitalizavimui užtektų vieno, nenurodytos specializacijos, gydytojo sprendimo dėl atviros tuberkuliozės formos nustatymo. Tokia nuostata prieštarauja keičiamo įstatymo 7 straipsnio
požymius nustato, diagnozę patvirtinančius ar paneigiančius tyrimus skiria ir užkrečiamąsias ligas pagal kompetenciją diagnozuoja šeimos gydytojai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai“. Tuo atveju, jei įstatymo projektu siekiama nustatyti išimtį iš aptarto galiojančio reguliavimo, tai toks išimtinis reguliavimas turėtų būti atskirai aptartas. Tuo atveju, jei išimtis nenustatoma, siūloma vadovautis įstatymo terminologija, į ją neįtraukiant neapibrėžtų sąvokų, tokių kaip „gydytojas“, vartojimo.
Trečia, aptartame kontekste pažymėtina, jog pagal pateikto įstatymo projekto parengimo koncepciją, nėra suprantama kodėl tuo atveju, jei „atvira tuberkuliozės forma“ laikoma tokia pavojinga, kad jai net reikia atskiro įstatyminio reguliavimo, tokią ligą gali „nustatyti“ vienas neapibrėžtos specializacijos gydytojas. Pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnį „Sprendimą dėl būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ir jo trukmės priima komisija, sudaryta iš ne mažiau kaip trijų gydytojų specialistų, iš kurių vienas turi būti bendrosios praktikos gydytojas, o antras – gydytojas infektologas (gydytojas dermatovenerologas ar ftiziatras, pulmonologas). Šį sprendimą tvirtina savivaldybės gydytojas.“ Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad asmens teisės nebūtų pažeistos ir asmuo būtų hospitalizuotas tik būtinais ir pagrįstais atvejais. Svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas nesuteiktų galimybės nenurodytos kvalifikacijos gydytojams nepagrįstai riboti asmenų teises, nes net specialiosios paskirties tuberkuliozės ligoninei ir skyriui įstatymo projektas nenustato alternatyvos dėl privalomo kreipimosi į teismą dėl priverstinio laisvės apribojimo, ar ligos „nustatymo“ patikrinimo. Ketvirta, pastebėtina, jog toks išimtinis ligos nustatymas galėtų vykti įstatyme neapibrėžtomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, jog atvira tuberkuliozės forma, skirtingai nuo visų kitų pavojingų ligų, būtų „nustatoma“, o ne diagnozuojama. Siūlytina įstatymo antrame straipsnyje apibrėžti tai, kas įstatymo leidėjo požiūriu turėtų būti laikoma „atviros tuberkuliozės formos nustatymu“, koks tai procesas ir kaip jis atliekamas, arba, jei šiuo atveju norėta kalbėti apie ligos diagnozavimą, vartoti įstatymo terminologiją.
Penkta, nuostatoje atskleistina nuo kokio momento reikėtų pradėti skaičiuoti ne vėlesnį kaip 12 valandų terminą ir kokiu dokumentu turėtų būti fiksuojamas ligos nustatymas. Šešta, iš pateiktos formuluotės nėra aišku, ar reglamentavimu siūloma nustatyti, kad asmuo per 12 valandų nuo ligos nustatymo informuojamas apie jam taikytiną priverstinį hospitalizavimą, ar, vis dėlto, siūloma nustatyti, kad sergantis asmuo prieš 12 valandų iki priverstinio hospitalizavimo taikymo apie tai informuojamas. Tuo atveju, jeigu siūloma nustatyti išankstinį informavimą, svarstytina, ar toks asmens išankstinis informavimas prieš 12 valandų yra protingas ir pagrįstas, nes asmuo gavęs įspėjimą gali pasislėpti. Septinta, šioje dalyje, o taip pat ir kitose projekto nuostatose, vartojamos formuluotės
„priverstinis hospitalizavimas ir priverstini gydymas“ turinys suponuoja, kad
priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas yra dvi atskiros teisinės procedūros dėl kiekvienos iš kurių turi būti priimami atskiri sprendimai, tačiau sistemiškai vertinat visas projekto nuostatas, darytina išvada, kad priverstinis hospitalizavimas ir gydymas projekto požiūriu yra viena neatsiejama teisinė kategorija. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti minėtąją formuluotę. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
4Pažymėtina,
jog nesuprantama apie kokį priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo „sutikimą“ kalbama projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio
procesas, todėl apie „sutikimą“, kuris pagal termino esmę turi būti duodamas savanoriškai, nuostatoje nederėtų kalbėti. Pritarti 5.
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje minimas medicinos darbuotojas. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad „medicinos darbuotojo“ sąvoka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra apibrėžta (Medicinos praktikos įstatyme apibrėžta „medicinos gydytojo“ sąvoka). Be to, vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti, ar projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje nurodytas medicinos darbuotojas ir specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojas gali būt tas pats asmuo, ar, vis dėlto, šių sąvokų turinys skiriasi, ir dėl to kartu su nurodomu medicinos darbuotoju dar papildomai turi dalyvauti keletas specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojų, kadangi projekte naudojama šio žodžio daugiskaita („darbuotojai“). Be to, atskleistina, ar svarbu, ir kiek svarbu yra tai, kad tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojai turėtų medicininį išsilavinimą, ar pakanka, kad tokie darbuotojai tiesiog dirbtų minimose įstaigose, pavyzdžiui, ar tinka tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus vairuotojas, ar kitas techninis personalas. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
6Svarstytina,
ar projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje nereikėtų reglamentuoti situacijos ir veiksmų, kurių turėtų imtis policija, jeigu ligos istorijoje nurodytu adresu sergančio atvira tuberkuliozės forma asmens nebūtų, nes kažin, ar logiška apsiriboti vien ligos istorijoje nurodytu adresu, ypač atsižvelgiant į tai, jog prieš 12 valandų įspėtas asmuo gali vengti priverstinio hospitalizavimo. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje siūlytina atskleisti apie kokio pobūdžio ir kokios įstaigos „skyrių“ šioje nuostatoje kalbama.
Tuo atveju, jei kalbama apie specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės skyrių, tai žodžiai „arba skyrių“ brauktini kaip pertekliniai, nes specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės sąvoka apima ir visus tos ligoninės skyrius. O jei kalbama apie kažkokį kitokį „skyrių“, tokio skyriaus požymiai ar teisinis statusas turėtų būti įvardinti įstatymo projekto tekste. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
į tai, jog projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga informuoti artimuosius arba atsakingus asmenis nėra formalizuota - nenustatoma informavimo forma ir teisinės pasekmės, siūlytina šios nuostatos atsisakyti kaip neturinčios teisinio krūvio ir perteklinės. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalyje siūlytina aiškiai įvardinti kas turima omenyje vartojant sąvoką „artimieji“, nes tokia sąvoka įstatymo tekste nevartojama. Be to, tokia sąvoka nėra aiški savaime. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl aptariamoje straipsnio dalyje vartojamos sąvokos „atsakingi asmenys“. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
dėmesys, jog projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 4 dalyje nustatomas 12 valandų terminas kreiptis į teismą nėra pagrįstas protingumo kriterijumi. Pažymėtina, jog teisėjų budėjimas nedarbo ir švenčių dienomis nustatomas tik tokioms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu ir dėl atvejų, kai įstatymai nustato itin skubaus teismo sprendimo priėmimo reikalavimą, pavyzdžiui, baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais.
Aptariamu atveju, skubaus teismo sprendimo priimti nereikia, be to tokio sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas ne nuo kreipimosi į teismą momento. Siūlytina nustatyti protingumo kriterijumi pagrįstą terminą. Be to, pažymėtina, jog aptariamoje straipsnio dalyje nesilaikoma keičiamo įstatymo terminologijos, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnyje teismo sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas dienomis, o ne valandomis. Siūlytina projektą tobulinti, jį sistemiškai suderinant su keičiamu įstatymu, jei reikia, keičiant ir kitus įstatymo straipsnius. Aptariamame kontekste taip pat pažymėtina, jog kelia abejonių pasirinktas atskaitos momentas teismo sprendimui priimti - „nuo atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo“. Tokia nuostata sistemiškai nedera su Civilinio proceso kodekso nuostatomis dėl terminų skaičiavimų teismo sprendimams priimti, be to, gali būti praktiškai neįgyvendinama, kadangi nėra aišku ką reikėtų laikyti priverstinio hospitalizavimo pradžia. Siūlytina tobulinti teisinį reguliavimą. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
abejonių siūlymas projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtinti nuostatą, jog teismas priimdamas pirminį sprendimą dėl sergančio asmens priverstinio hospitalizavimo bei kiekvieną kartą asmens priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo terminą pratęsdamas, turi nustatyti ne trumpesnį kaip 6 mėnesių terminą.
Pažymėtina, jog asmenys, turintys specialių medicininių žinių gali be įstatymo imperatyvo įvertinti, kokios trukmės priverstinį gydymą reikia skirti ir kiek tokį gydymą reikia pratęsti, kad asmuo būtų nebepavojingas visuomenei ir, atsižvelgiant į tokį profesionalų vertinimą, prašyti teismo nustatyti tokį terminą, kokio reikia. Sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo normas, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo terminą pratęsti teismas gali ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 8 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „tam skirta“, nes priešingu atveju gali susidaryti įspūdis, jog įstatymo projektu siekiama įpareigoti specialios paskirties tuberkuliozės ligonines arba skyrius įsigyti ar paskirti atskiras specialias transporto priemones skirtas tik atvira tuberkuliozės forma sergančių socialinės rizikos suaugęs asmenų pristatymui, kurios būtų naudojamos tik šiam vieninteliam tikslui. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
pildomo įstatymo 9² straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog:
„Jeigu atvira tuberkuliozės forma sergantis asmuo adekvačiai vertina savo,
aplinkinių ir aplinkos būklę ir raštu išreiškia norą gydytis (tęsti gydymą) ambulatoriškai, jam privalo būti nemokamai skiriami vaistai visam ambulatorinio gydymo kursui“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pagal nuostatos turinį akivaizdu, jog įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos jau yra patvirtinti, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos ir planuotojos nuomonė. Antra, nuostata dėl kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų (kompensuojamųjų vaistinių preparatų) ir kompensavimo sąlygų yra ne šio projekto ir net ne keičiamo įstatymo, o Sveikatos draudimo įstatymo, kurio 9 ir 10 straipsniai reglamentuoja atitinkamai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimą apdraustiesiems, reguliavimo dalykas. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
teisinio aiškumo principu ir siekiant siūlomos nuostato įgyvendinimo užtikrinimo, projektu pildomo įstatymo 9² straipsnio 2 dalyje reikia nurodyti kaip įstatymo leidėjas supranta gydytojo atsakingumą už tam tikro asmens aprūpinimą vaistais, koks yra tokios atsakomybės turinys. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
pildomo įstatymo 9² straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog
„Atvira tuberkuliozės forma sergančiam asmeniui, pažeidusiam duotą raštišką
įsipareigojimą, taikomas priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, nuostatos turinys derintinas su šio straipsnio 1 dalies turiniu, nes 1 dalyje kalbama apie raštu išreikštą norą gydytis ambulatoriškai, o 3 dalyje kalbama apie raštišką įsipareigojimą.
Antra, pažymėtina, jog aptariamoje straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti sankciją už tam tikro įsipareigojimo pažeidimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pagal įprastą teisinio reguliavimo praktiką, pirmiausia būtina nustatyti asmens prievolę laikytis tam tikros elgesio taisyklės, o tik paskui nustatyti sankciją už tokios taisyklės pažeidimą. Trečia, iš aptariamos nuostatos nėra aišku kas turėtų būti laikoma pažeidimu, koks yra pažeidimo turinys. Atsižvelgiant į tai, jog už pažeidimą taikoma sankcija, susijusi su asmens laisvės apribojimu, teikiamas reguliavimas turi būti detalizuotas. Be to, toks detalizavimas turi būti įtvirtintas įstatyme, kadangi jis tiesiogiai susijęs su asmens teisių ribojimu. Ketvirta, pagal aptariamos nuostatos turinį nėra aišku ar pagal šią nuostatą būtų taikomas besąlyginis priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas, ar, šiuo atveju, derėtų laikytis projekto 9¹ straipsnyje nustatytos procedūros. Siūlytina pašalinti nurodytą neaiškumą. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nenumatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, todėl jo nuostatos būtų taikomos nuo priimto įstatymo paskelbimo. Pažymėtina, jog siūlomu įstatymo projektu nustatomas iš esmės naujas teisinis reguliavimas, kurio įgyvendinimui reikia deramai pasirengti. Svarstytina galimybė nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Įstatymą taip pat būtina papildyti įstatymo taikymo nuostatomis, kurios aptartų naujų nuostatų santykį su šiuo metu taikomų teisės aktų nustatytomis nuostatomis ir jų pagrindu pradėtomis procedūromis. Pritarti
ekspertė doc. dr. A. Širinskienė Pritariu Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastaboms, išsakytoms vertinant projektą
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija, 2014-11-12 Informuojame, kad remdamiesi daugumos LVSA narių nuomone, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-553 (toliau – Įstatymo) papildymo 91 ir 92 straipsniais Įstatymo projektui nepritariame. Siūlome atskiru Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu reglamentuoti tuberkuliozės epidemiologinės priežiūros tvarkos aprašą, numatant tiek žmogaus teisių, tiek visuomenės intereso požiūriu proporcingą veiksmų seką dėl atvira tuberkuliozės forma sergančių socialinės rizikos suaugusių asmenų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo bei ambulatorinio gydymo ypatumų. Įvertinus Įstatymo projekto rengimą paskatinusias priežastis, parengto projekto tikslus ir uždavinius, siūloma sergamumo tuberkulioze mažinimo priemones detaliau reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu bei naujojoje
būtų nurodyti konkretūs vykdytojai bei finansavimas. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-06-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projektą Nr.
XIIP-1621(3) informuojame, kad laikomės tos pačios pozicijos, kaip ir 2014 m. gegužės 2 d. rašte Nr. NR‑368 dėl Lietuvos Respublikos Seimo pateiktų Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP-1621 ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projekto
Teisingumo ministerijos, 2014-05-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-1621 ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-1621(2) (toliau bendrai vadinami Projektu) teikiame pastabas ir pasiūlymus:
1Kaip Europos teisės departamentas yra atkreipęs dėmesį 2014 m. sausio 22 d.
savo išvadoje dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1393, ypatingai svarbu užtikrinti priverstinai hospitalizuotų asmenų teisinį atstovavimą, o atsižvelgiant į tai, kad dažnai dėl tokių asmenų statuso (gyvenantys asocialų gyvenimą, neturintys gyvenamosios vietos, girtaujantis, vartojantis narkotikus ir pan.) yra reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, teikiamas projektas turi būti tinkamai suderintas su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, kad priverstinai hospitalizuotiems asmenims būtų garantuojamas tokios pagalbos prieinamumas ir efektyvumas.
Be kita ko, paminėtina, kad byloje Megyeri prieš Vokietiją Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėdamas psichiatrijos įstaigos paciento skundą dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 4 dalies pažeidimo nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškėjo būklę iš jo neturėtų būti reikalaujama imtis iniciatyvos dėl teisinio atstovavimo suteikimo. Atsižvelgiant į asmenų, kurie priverstinai hospitalizuojami pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, specifiką, siūlytina atsižvelgti į minėtą Europos Žmogaus Teisingumo Teismo praktiką ir Projekto nuostatomis užtikrinti tokių asmenų teisinį atstovavimą nepriklausomai nuo tokio asmens iniciatyvos. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas jau yra komunikavęs Lietuvos Respublikos Vyriausybei Valentino Radiukevičiaus peticiją prieš Lietuvą (Nr. 44376/06), kurioje Teismas vertins, inter alia, ar pareiškėjo gydymas psichiatrijos įstaigose atitiko Konvencijos 5 straipsnio (teisė į laisvę ir saugumą) 1 dalies e punkto reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas skundžiasi dėl tariamai pažeistų jo procesinių teisių, ypač kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenagrinėjo jo kasacinio skundo, o teisinė pagalba nebuvo veiksminga, todėl kartu spręs, ar jam buvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1 dalį. Pritarti 3.
Teisingumo ministerijos,
užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Įstatymas) 9¹straipsniu ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, sukėlėjų nešiotojų būtinasis hospitalizavimas bei būtinasis izoliavimas Įstatyme būtų reglamentuojamas skirtingai nuo atvira tuberkuliozės forma sergančių socialinės rizikos suaugusių asmenų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo. Sutinkant, kad šiuo metu galiojanti (ne tik atvira tuberkulioze sergančių asmenų) būtinojo hospitalizavimo tvarka kelia tam tikrų abejonių funkcionalumo, efektyvumo aspektais visgi nėra suprantama, kodėl socialinės rizikos suaugusiems asmenims turėtų būti taikoma kitokia priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo tvarka nei visiems kitiems suaugusiems asmenims. Pažymėtina, kad jei atvira tuberkuliozės forma sergantis asmuo nepriklauso socialinės rizikos grupei, tuomet pagal galiojančią tvarką identifikavęs asmenį, kurį būtina hospitalizuoti prieš jo valią, gydytojas pulmonologas turi kreiptis į ASPĮ gydytojų komisiją, kuri turi kreiptis į savivaldybės gydytoją, kuris savu ruožtu turi organizuoti atitinkamos komisijos posėdį ir gavęs jos sprendimą turi iškviesti greitosios medicinos pagalbos brigadą pervežti asmenį į tam tikrą ligoninę bei policijos pareigūnus viešosios tvarkos užtikrinimui. Akivaizdu, kad tokia sistema neįgyvendinama kelių dienų laikotarpyje, tad sergantis ir užkratą nešiojantis asmuo netrukdomas lankosi viešose vietose, eina į darbą ir kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai.
Kitaip tariant, keltinas klausimas, ar į socialinės rizikos grupę nepatenkantys atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys, kurie nesutinka gydytis, yra mažiau pavojingi visuomenės sveikatai nei į socialinės rizikos grupę patenkantys asmenys, nes būtent pastarieji Projekto nuostatomis yra išskiriami į atskirą grupę, kuriai taikoma kitokia (turbūt, Projekto iniciatorių nuomone, efektyvesnė) priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo tvarka. Kadangi Projektu siūloma įtvirtinti diskriminacija aiškinamajame rašte nėra pagrįsta, keltinas klausimas dėl siūlomo reguliavimo tinkamumo. Pritarti
Teisingumo ministerijos,
išvadoms dėl nagrinėjamo Projekto. Pritarti
5Nacionalinė sveikatos taryba,
2014-11-04 Nacionalinė sveikatos taryba (toliau – Taryba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymo) Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIP-1621(3), pažymi, kad ji ne kartą anksčiau yra atkreipusi dėmesį, kad sergančiųjų tuberkulioze asmenų neatsakingas elgesys, gydymo vengimas arba gydymasis su pertrūkiais yra pagrindinė atviros ir atsparios gydymui susirgimo formos didelio paplitimo priežastis. Taip pat ne kartą buvo pažymėta, kad nesutvarkyta tokių ligonių būtinojo hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo tvarka, nepakankama atskirų įstaigų, žinybų ir specialistų, dirbančių su sergančiaisiais tuberkulioze veiklos koordinacija.
Taryba, įvertinusi teikiamas Įstatymo pataisas, pažymi, kad Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ir sukėlėjų nešiotojų būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ypatumus. Tačiau šio įstatymo 2 straipsnyje nėra sąvokų „būtinasis hospitalizavimas ir „būtinasis izoliavimas“ apibrėžimų. Reikėtų patikslinti šių sąvokų ir sąvokų
„priverstinis hospitalizavimas“ ir „priverstinis gydymas“ reikšmes ir
koreguoti bei papildyti įstatymo atitinkamus straipsnius. Taryba atkreipia dėmesį, kad yra netikslinga įstatymu nustatinėti teisinį reglamentavimą atskiroms užkrečiamosioms ligoms ir atskiroms gyventojų socialinėms grupėms, nes Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 „Dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ tuberkuliozė yra priskiriama pavojingų užkrečiamųjų ligų grupei, ir todėl nėra tikslo jos įstatymu išskirti. Pritariant LR Seimo Teisės departamento išvadoje išdėstytiems argumentams, reikėtų numatyti iš esmės naują teisinį sergančiųjų pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis reglamentavimą, Įstatyme numatyti paprastesnį ir greitesnį sergančiųjų pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga priverstinį hospitalizavimą, kad įstaigos administracija dėl paciento priverstinio gydymo galėtų pati kreiptis į teismą.
Tikslinga reglamentuoti priverstinį gydymą (pvz., neatviros tuberkuliozės formos – Al6.0 ir atviros tuberkuliozės – A l5.0, kai pacientas tampa nebaciliarus ir gali būti gydomas ambulatoriškai), nes labai svarbu, kad specifinis gydymas būtų užbaigiamas, nes nutrauktas gydymas ir gydymas su pertrūkiais yra viena iš pagrindinių atsparios tuberkuliozės formų atsiradimo ir plitimo priežasčių. Pritarti
6Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras,
2014-11-27 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-1621(3) (toliau – Įstatymo projektas), informuoja, kad iš esmės pritaria Įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslui. Papildomų išvadų Įstatymo projektui
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-02-26 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. SV-S-791 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ir 9² straipsniais įstatymo projektu Nr.
XIIP-1621(3) (toliau – Įstatymo projektas) siūlomo teisinio reguliavimo tikslui, tačiau iš esmės nepritarti Įstatymo projektui (teisinio reguliavimo priemonėms) dėl šių priežasčių:
žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (toliau – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas) nustato bendruosius užkrečiamosiomis ligomis sergančių asmenų būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ypatumus, tarp jų – ir sergančiųjų tuberkulioze. Bendrieji užkrečiamosiomis ligomis sergančių asmenų būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ypatumai reglamentuoti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnyje, o specialieji – Ligonių, įtariamų, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, turėjusių sąlytį, ir sukėlėjų nešiotojų būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, turėjusių sąlytį, ir sukėlėjų nešiotojų būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo organizavimo tvarkos patvirtinimo“, apraše. Ši tvarka taikoma sergantiesiems atviros formos tuberkulioze. Atsižvelgiant į tai ir remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, manytina, kad papildomas vienos užkrečiamosios ligos – atviros formos tuberkuliozės įstatyminis reguliavimas netikslingas ir nepagrįstas. Pritarti
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2015-02-261 1.2.
Įstatymo projekto 9¹ straipsnyje siūloma reglamentuoti atviros formos tuberkulioze sergančių socialinės rizikos suaugusių asmenų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo ypatumus, o Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, ir sukėlėjų nešiotojų būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ypatumus. Manytina, kad būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo nuostatų taikymą turi lemti užkrečiamųjų ligų pavojus aplinkiniams, o ne priklausymas socialinės rizikos grupėms. Įstatymo projekte vartojama sąvoka „socialinės rizikos asmenys“ laikytina diskriminacinio pobūdžio kitų asmenų, sergančių atvira tuberkulioze, sąlytį turėjusių asmenų ir aplinkinių atžvilgiu. Pritarti
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2015-02-26 1.3. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projektu siūloma įteisinti skirtingą nei kitų užkrečiamųjų ligų atvejais būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo tvarką tam tikrai gyventojų grupei, t. y. „socialinės rizikos suaugusiems asmenims“. Taip priverstinis hospitalizavimas ir gydymas socialinės rizikos grupės asmenims būtų taikomas visais atvejais, kai jiems nustatyta atviros formos tuberkuliozė, o asmenims, nepriklausantiems socialinės rizikos grupei, būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas būtų taikomas tik tokiu atveju, jeigu jie nesigydo ir kelia pavojų aplinkiniams. Toks teisinis reguliavimas galėtų pažeisti asmenų lygiateisiškumo principą. Pritarti
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2015-02-261 1.4.
Skirtingai nuo Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnio nuostatų, Įstatymo projekto 9¹ straipsnyje siūloma, kad visiems atviros formos tuberkulioze sergantiems socialinės rizikos suaugusiems asmenims būtų taikomas priverstinis hospitalizavimas ir gydymas, nepaisant to, ar pacientas sutinka gydytis, be to, siūloma, kad atviros tuberkuliozės formos nustatymas, kurį atliktų nenurodytos specializacijos gydytojas, būtų pagrindas taikyti priverstinę hospitalizaciją ir priverstinį gydymą. Manytina, kad tokios teisinio reglamentavimo nuostatos gali riboti sergančiųjų tuberkulioze, kurie gydosi savo noru, teises ir laisves. Pritarti
5Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
valstybės biudžeto lėšų poreikį Įstatymo projektu siūlomam teisiniam reguliavimui įgyvendinti, konstatuotina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-276 „Dėl Visuomenei pavojingų užkrečiamųjų ligų, kuriomis sergantys asmenys laikomi apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu, sąrašo patvirtinimo“, tuberkuliozė yra visuomenei pavojinga užkrečiamoji liga, kuria sergantys asmenys laikomi apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės biudžeto lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu, o vaistai tuberkuliozei gydyti yra įtraukti į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio
asmenų gydymo įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikėtų. Pritarti
6Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2015-02-26 3.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė jau keletą kartų yra pateikusi išvadas Lietuvos Respublikos Seimui dėl beveik analogiško turinio teisės aktų projektų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 912 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP-4134“ ir 2013 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. 362 „Dėl Lietuvos
papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP-4134“). Pritarti
komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIP-1621(3) iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinių ekspertų, valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų pastabas ir pasiūlymus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. 8. Balsavimo rezultatai: 5 „už“; 3 „prieš“; 1 susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V.M.Čigriejienė, A.Monkauskaitė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. Komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas;
Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; Virginija Baltraitienė; Agnė Bilotaitė, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas. Kviestieji asmenys: Loreta Ašokienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-05-29) Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tuberkuliozės forma sergančiųjų asmenų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo ypatumus. Vertinant įstatymo projektą, pažymėtina, kad atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus, ginčytinas įstatymo projekto pagrįstumas ir tikslingumas dėl kelių priežasčių. Pirma, žiūrint sistemiškai ir vertinant teikiamo projekto santykį su keičiamo įstatymo normomis, galima daryti išvadą, kad keičiamas įstatymas nustato bendruosius pavojingomis ir ypač pavojingomis ligomis sergančiųjų asmenų izoliavimo ir (ar) hospitalizavimo ypatumus (keičiamo įstatymo 8 ir 9 straipsniai), t.y. įtvirtina bendrąsias gydymo specialistų teises ir pareigas, numato hospitalizavimo sąlygas ir terminus, kreipimosi į teismą dėl hospitalizavimo pratęsimo tvarką ir tokių kreipimųsi nagrinėjimo tvarką.
Įstatyme, kaip pagrindinius teisinio reguliavimo principus nustatančiame teisės akte, nėra išskirta atskiromis ligomis Tokių klausimų reglamentavimas yra poįstatyminių teisės aktų, t.y. sveikatos apsaugos ministro įsakymų, dalykas. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad tuberkulioze sergančių asmenų hospitalizavimo ir izoliavimo ypatumai yra įtvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakyme, todėl manytina, kad norint griežtinti hospitalizavimo tvarką ar nustatyti kitokias tuberkulioze sergančių asmenų izoliavimo sąlygas, turėtų būti ne įstatymiškai įtvirtinami sveikatos apsaugos ministro kompetencijai priklausantys klausimai, o keičiamas ar pildomas būtent sveikatos apsaugos ministro kompetencijai priklausantis teisės aktas. Trečia, jei būtina keisti reguliavimą, susijusį su asmens teisėmis, pavyzdžiui, teisminio sprendimo dėl priverstinio hospitalizavimo (ar leidimo apriboti laisvę priverstinio gydymo tikslu) priėmimo tvarką, tokia tvarka keistina sistemiškai keičiant visą įstatyminį reguliavimą - kartu ir dėl kitų pavojingų ligų. Ketvirta, pažymėtina, jog nesuprantama, kodėl projektu siūloma nustatyti visiškai naują asmenų, sergančių tuberkulioze, hospitalizavimo tvarką (hospitalizavimo sąlygos, atsakingi dėl hospitalizavimo medicinos personalo asmenys, hospitalizavimo terminai, kreipimosi į teismą tvarka), palyginus su šiuo metu galiojančia ir taikoma pavojingomis ligomis sergančių asmenų hospitalizavimo tvarka.
Manytume, kad apsisprendus, kad atvira tuberkuliozė taip pat yra pavojinga užkrečiama liga, vadovaujantis teisėkūroje taikomais įstatymų efektyvumo ir proporcingumo principais, tikslinga būtų teisės aktuose nustatyti, kad atvira tuberkulioze sergančių asmenų požiūriu taip pat turi būti taikoma bendroji pavojingomis ligomis sergančių asmenų hospitalizavimo tvarka, o ne įtvirtinamas novatoriškas, praktikoje dar netaikytas reglamentavimas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-05-29)1
straipsnio pavadinime ir turinyje vartojama sąvoka „socialinės rizikos suaugęs asmuo“. Atsižvelgiant į tai, jog tokios sąvokos turinys tiesiogiai lemtų priverstinį asmens teisių apribojimą, būtina įstatymo 2 straipsnyje atskleisti šios sąvokos turinį. Be to, pažymėtina, jog kelia abejonių tai, kad priverstinio hospitalizavimo priemonę siūloma nustatyti tik asmenims, apibūdinamiems kaip „socialinės rizikos suaugęs asmuo“. Pastebėtina, jog neaišku kodėl socialinės rizikos asmenų sveikata, artimieji ir aplinka turi būti saugomi labiau ir kitaip nei bet kurio kito asmens, kuris serga atvira tuberkuliozės forma ir piktybiškai nesigydydamas kelia pavojų artimiesiems ir visuomenei. Svarstytina, ar toks reguliavimas yra proporcingas siekiamiems tikslams, ar nepažeidžia visuomenės interesų. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-05-29)1 3.
Projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „Nustačius socialinės rizikos suaugusiam asmeniui atvirą tuberkuliozės formą gydytojas ne vėliau kaip per
suaugusį asmenį apie priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, nuostatoje siūloma įtvirtinti vienintelį
„socialinės rizikos suaugusio asmens“ priverstinio hospitalizavimo kriterijų
Antra, pažymėtina, jog pagal siūlomą tvarką priverstiniam asmens hospitalizavimui užtektų vieno, nenurodytos specializacijos, gydytojo sprendimo dėl atviros tuberkuliozės formos nustatymo. Tokia nuostata prieštarauja keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatai, įtvirtinančiai, jog „Užkrečiamųjų ligų klinikinius požymius nustato, diagnozę patvirtinančius ar paneigiančius tyrimus skiria ir užkrečiamąsias ligas pagal kompetenciją diagnozuoja šeimos gydytojai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai“. Tuo atveju, jei įstatymo projektu siekiama nustatyti išimtį iš aptarto galiojančio reguliavimo, tai toks išimtinis reguliavimas turėtų būti atskirai aptartas. Tuo atveju, jei išimtis nenustatoma, siūloma vadovautis įstatymo terminologija, į ją neįtraukiant neapibrėžtų sąvokų, tokių kaip „gydytojas“, vartojimo. Trečia, aptartame kontekste pažymėtina, jog pagal pateikto įstatymo projekto parengimo koncepciją, nėra suprantama kodėl tuo atveju, jei „atvira tuberkuliozės forma“ laikoma tokia pavojinga, kad jai net reikia atskiro įstatyminio reguliavimo, tokią ligą gali „nustatyti“ vienas neapibrėžtos specializacijos gydytojas. Pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnį „Sprendimą dėl būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ir jo trukmės priima komisija, sudaryta iš ne mažiau kaip trijų gydytojų specialistų, iš kurių vienas turi būti bendrosios praktikos gydytojas, o antras – gydytojas infektologas (gydytojas dermatovenerologas ar ftiziatras, pulmonologas). Šį sprendimą tvirtina savivaldybės gydytojas.“ Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad asmens teisės nebūtų pažeistos ir asmuo būtų hospitalizuotas tik būtinais ir pagrįstais atvejais.
Svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas nesuteiktų galimybės nenurodytos kvalifikacijos gydytojams nepagrįstai riboti asmenų teises, nes net specialiosios paskirties tuberkuliozės ligoninei ir skyriui įstatymo projektas nenustato alternatyvos dėl privalomo kreipimosi į teismą dėl priverstinio laisvės apribojimo, ar ligos „nustatymo“ patikrinimo. Ketvirta, pastebėtina, jog toks išimtinis ligos nustatymas galėtų vykti įstatyme neapibrėžtomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, jog atvira tuberkuliozės forma, skirtingai nuo visų kitų pavojingų ligų, būtų „nustatoma“, o ne diagnozuojama. Siūlytina įstatymo antrame straipsnyje apibrėžti tai, kas įstatymo leidėjo požiūriu turėtų būti laikoma „atviros tuberkuliozės formos nustatymu“, koks tai procesas ir kaip jis atliekamas, arba, jei šiuo atveju norėta kalbėti apie ligos diagnozavimą, vartoti įstatymo terminologiją. Penkta, nuostatoje atskleistina nuo kokio momento reikėtų pradėti skaičiuoti ne vėlesnį kaip 12 valandų terminą ir kokiu dokumentu turėtų būti fiksuojamas ligos nustatymas. Šešta, iš pateiktos formuluotės nėra aišku, ar reglamentavimu siūloma nustatyti, kad asmuo per 12 valandų nuo ligos nustatymo informuojamas apie jam taikytiną priverstinį hospitalizavimą, ar, vis dėlto, siūloma nustatyti, kad sergantis asmuo prieš 12 valandų iki priverstinio hospitalizavimo taikymo apie tai informuojamas. Tuo atveju, jeigu siūloma nustatyti išankstinį informavimą, svarstytina, ar toks asmens išankstinis informavimas prieš 12 valandų yra protingas ir pagrįstas, nes asmuo gavęs įspėjimą gali pasislėpti.
Septinta, šioje dalyje, o taip pat ir kitose projekto nuostatose, vartojamos formuluotės „priverstinis hospitalizavimas ir priverstini gydymas“ turinys suponuoja, kad priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas yra dvi atskiros teisinės procedūros dėl kiekvienos iš kurių turi būti priimami atskiri sprendimai, tačiau sistemiškai vertinat visas projekto nuostatas, darytina išvada, kad priverstinis hospitalizavimas ir gydymas projekto požiūriu yra viena neatsiejama teisinė kategorija. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti minėtąją formuluotę. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-05-29)1
apie kokį priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo „sutikimą“ kalbama projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje, nes nuostatoje reguliuojamas priverstinis asmens hospitalizavimo procesas, todėl apie „sutikimą“, kuris pagal termino esmę turi būti duodamas savanoriškai, nuostatoje nederėtų kalbėti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-05-29)1
straipsnio 2 dalyje minimas medicinos darbuotojas. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad „medicinos darbuotojo“ sąvoka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra apibrėžta (Medicinos praktikos įstatyme apibrėžta „medicinos gydytojo“ sąvoka).
Be to, vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti, ar projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje nurodytas medicinos darbuotojas ir specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojas gali būt tas pats asmuo, ar, vis dėlto, šių sąvokų turinys skiriasi, ir dėl to kartu su nurodomu medicinos darbuotoju dar papildomai turi dalyvauti keletas specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojų, kadangi projekte naudojama šio žodžio daugiskaita („darbuotojai“). Be to, atskleistina, ar svarbu, ir kiek svarbu yra tai, kad tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojai turėtų medicininį išsilavinimą, ar pakanka, kad tokie darbuotojai tiesiog dirbtų minimose įstaigose, pavyzdžiui, ar tinka tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus vairuotojas, ar kitas techninis personalas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-05-29)1
pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje nereikėtų reglamentuoti situacijos ir veiksmų, kurių turėtų imtis policija, jeigu ligos istorijoje nurodytu adresu sergančio atvira tuberkuliozės forma asmens nebūtų, nes kažin, ar logiška apsiriboti vien ligos istorijoje nurodytu adresu, ypač atsižvelgiant į tai, jog prieš 12 valandų įspėtas asmuo gali vengti priverstinio hospitalizavimo. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-05-29)1
straipsnio 2 dalyje siūlytina atskleisti apie kokio pobūdžio ir kokios įstaigos „skyrių“ šioje nuostatoje kalbama. Tuo atveju, jei kalbama apie specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės skyrių, tai žodžiai „arba skyrių“ brauktini kaip pertekliniai, nes specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės sąvoka apima ir visus tos ligoninės skyrius.
O jei kalbama apie kažkokį kitokį „skyrių“, tokio skyriaus požymiai ar teisinis statusas turėtų būti įvardinti įstatymo projekto tekste. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-05-29)1
projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga informuoti artimuosius arba atsakingus asmenis nėra formalizuota - nenustatoma informavimo forma ir teisinės pasekmės, siūlytina šios nuostatos atsisakyti kaip neturinčios teisinio krūvio ir perteklinės. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-05-29)1
straipsnio 3 dalyje siūlytina aiškiai įvardinti kas turima omenyje vartojant sąvoką „artimieji“, nes tokia sąvoka įstatymo tekste nevartojama. Be to, tokia sąvoka nėra aiški savaime. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl aptariamoje straipsnio dalyje vartojamos sąvokos „atsakingi asmenys“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-05-29)1
projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 4 dalyje nustatomas 12 valandų terminas kreiptis į teismą nėra pagrįstas protingumo kriterijumi. Pažymėtina, jog teisėjų budėjimas nedarbo ir švenčių dienomis nustatomas tik tokioms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu ir dėl atvejų, kai įstatymai nustato itin skubaus teismo sprendimo priėmimo reikalavimą, pavyzdžiui, baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais. Aptariamu atveju, skubaus teismo sprendimo priimti nereikia, be to tokio sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas ne nuo kreipimosi į teismą momento. Siūlytina nustatyti protingumo kriterijumi pagrįstą terminą.
Be to, pažymėtina, jog aptariamoje straipsnio dalyje nesilaikoma keičiamo įstatymo terminologijos, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnyje teismo sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas dienomis, o ne valandomis. Siūlytina projektą tobulinti, jį sistemiškai suderinant su keičiamu įstatymu, jei reikia, keičiant ir kitus įstatymo straipsnius. Aptariamame kontekste taip pat pažymėtina, jog kelia abejonių pasirinktas atskaitos momentas teismo sprendimui priimti -
„nuo atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens
priverstinio hospitalizavimo“. Tokia nuostata sistemiškai nedera su Civilinio proceso kodekso nuostatomis dėl terminų skaičiavimų teismo sprendimams priimti, be to, gali būti praktiškai neįgyvendinama, kadangi nėra aišku ką reikėtų laikyti priverstinio hospitalizavimo pradžia. Siūlytina tobulinti teisinį reguliavimą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-05-29)1
projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtinti nuostatą, jog teismas priimdamas pirminį sprendimą dėl sergančio asmens priverstinio hospitalizavimo bei kiekvieną kartą asmens priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo terminą pratęsdamas, turi nustatyti ne trumpesnį kaip 6 mėnesių terminą. Pažymėtina, jog asmenys, turintys specialių medicininių žinių gali be įstatymo imperatyvo įvertinti, kokios trukmės priverstinį gydymą reikia skirti ir kiek tokį gydymą reikia pratęsti, kad asmuo būtų nebepavojingas visuomenei ir, atsižvelgiant į tokį profesionalų vertinimą, prašyti teismo nustatyti tokį terminą, kokio reikia. Sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo normas, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo terminą pratęsti teismas gali ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-05-29)1 12.
Projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 8 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „tam skirta“, nes priešingu atveju gali susidaryti įspūdis, jog įstatymo projektu siekiama įpareigoti specialios paskirties tuberkuliozės ligonines arba skyrius įsigyti ar paskirti atskiras specialias transporto priemones skirtas tik atvira tuberkuliozės forma sergančių socialinės rizikos suaugęs asmenų pristatymui, kurios būtų naudojamos tik šiam vieninteliam tikslui. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-05-29)2
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog: „Jeigu atvira tuberkuliozės forma sergantis asmuo adekvačiai vertina savo, aplinkinių ir aplinkos būklę ir raštu išreiškia norą gydytis (tęsti gydymą) ambulatoriškai, jam privalo būti nemokamai skiriami vaistai visam ambulatorinio gydymo kursui“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pagal nuostatos turinį akivaizdu, jog įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos jau yra patvirtinti, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos ir planuotojos nuomonė. Antra, nuostata dėl kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų (kompensuojamųjų vaistinių preparatų) ir kompensavimo sąlygų yra ne šio projekto ir net ne keičiamo įstatymo, o Sveikatos draudimo įstatymo, kurio 9 ir 10 straipsniai reglamentuoja atitinkamai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimą apdraustiesiems, reguliavimo dalykas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-05-29)2 14.
Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir siekiant siūlomos nuostato įgyvendinimo užtikrinimo, projektu pildomo įstatymo 9² straipsnio 2 dalyje reikia nurodyti kaip įstatymo leidėjas supranta gydytojo atsakingumą už tam tikro asmens aprūpinimą vaistais, koks yra tokios atsakomybės turinys. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-05-29)2
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „Atvira tuberkuliozės forma sergančiam asmeniui, pažeidusiam duotą raštišką įsipareigojimą, taikomas priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, nuostatos turinys derintinas su šio straipsnio 1 dalies turiniu, nes 1 dalyje kalbama apie raštu išreikštą norą gydytis ambulatoriškai, o 3 dalyje kalbama apie raštišką įsipareigojimą. Antra, pažymėtina, jog aptariamoje straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti sankciją už tam tikro įsipareigojimo pažeidimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pagal įprastą teisinio reguliavimo praktiką, pirmiausia būtina nustatyti asmens prievolę laikytis tam tikros elgesio taisyklės, o tik paskui nustatyti sankciją už tokios taisyklės pažeidimą. Trečia, iš aptariamos nuostatos nėra aišku kas turėtų būti laikoma pažeidimu, koks yra pažeidimo turinys. Atsižvelgiant į tai, jog už pažeidimą taikoma sankcija, susijusi su asmens laisvės apribojimu, teikiamas reguliavimas turi būti detalizuotas. Be to, toks detalizavimas turi būti įtvirtintas įstatyme, kadangi jis tiesiogiai susijęs su asmens teisių ribojimu. Ketvirta, pagal aptariamos nuostatos turinį nėra aišku ar pagal šią nuostatą būtų taikomas besąlyginis priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas, ar, šiuo atveju, derėtų laikytis projekto 9¹ straipsnyje nustatytos procedūros. Siūlytina pašalinti nurodytą neaiškumą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-05-29) 16.
Projekte nenumatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, todėl jo nuostatos būtų taikomos nuo priimto įstatymo paskelbimo. Pažymėtina, jog siūlomu įstatymo projektu nustatomas iš esmės naujas teisinis reguliavimas, kurio įgyvendinimui reikia deramai pasirengti. Svarstytina galimybė nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Įstatymą taip pat būtina papildyti įstatymo taikymo nuostatomis, kurios aptartų naujų nuostatų santykį su šiuo metu taikomų teisės aktų nustatytomis nuostatomis ir jų pagrindu pradėtomis procedūromis. Pritarti
Teisingumo ministerijos (2014-06-06) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-1621(3) informuojame, kad laikomės tos pačios pozicijos, kaip ir 2014 m. gegužės 2 d. rašte Nr. NR‑368 dėl Lietuvos Respublikos Seimo pateiktų Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP-1621 ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP-1621(2). Pritarti
ministerijos (2014-05-06) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-1621 ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-1621(2) (toliau bendrai vadinami Projektu) teikiame pastabas ir pasiūlymus: 1.
Kaip Europos teisės departamentas yra atkreipęs dėmesį 2014 m. sausio 22 d. savo išvadoje dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1393, ypatingai svarbu užtikrinti priverstinai hospitalizuotų asmenų teisinį atstovavimą, o atsižvelgiant į tai, kad dažnai dėl tokių asmenų statuso (gyvenantys asocialų gyvenimą, neturintys gyvenamosios vietos, girtaujantis, vartojantis narkotikus ir pan.) yra reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, teikiamas projektas turi būti tinkamai suderintas su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, kad priverstinai hospitalizuotiems asmenims būtų garantuojamas tokios pagalbos prieinamumas ir efektyvumas. Be kita ko, paminėtina, kad byloje Megyeri prieš Vokietiją Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėdamas psichiatrijos įstaigos paciento skundą dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 4 dalies pažeidimo nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškėjo būklę iš jo neturėtų būti reikalaujama imtis iniciatyvos dėl teisinio atstovavimo suteikimo. Atsižvelgiant į asmenų, kurie priverstinai hospitalizuojami pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, specifiką, siūlytina atsižvelgti į minėtą Europos Žmogaus Teisingumo Teismo praktiką ir Projekto nuostatomis užtikrinti tokių asmenų teisinį atstovavimą nepriklausomai nuo tokio asmens iniciatyvos. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas jau yra komunikavęs Lietuvos Respublikos Vyriausybei Valentino Radiukevičiaus peticiją prieš Lietuvą (Nr. 44376/06), kurioje Teismas vertins, inter alia, ar pareiškėjo gydymas psichiatrijos įstaigose atitiko Konvencijos 5 straipsnio (teisė į laisvę ir saugumą) 1 dalies e punkto reikalavimus.
Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas skundžiasi dėl tariamai pažeistų jo procesinių teisių, ypač kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenagrinėjo jo kasacinio skundo, o teisinė pagalba nebuvo veiksminga, todėl kartu spręs, ar jam buvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1 dalį. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-05-06)
papildyti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Įstatymas) 9¹straipsniu ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, sukėlėjų nešiotojų būtinasis hospitalizavimas bei būtinasis izoliavimas Įstatyme būtų reglamentuojamas skirtingai nuo atvira tuberkuliozės forma sergančių socialinės rizikos suaugusių asmenų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo. Sutinkant, kad šiuo metu galiojanti (ne tik atvira tuberkulioze sergančių asmenų) būtinojo hospitalizavimo tvarka kelia tam tikrų abejonių funkcionalumo, efektyvumo aspektais visgi nėra suprantama, kodėl socialinės rizikos suaugusiems asmenims turėtų būti taikoma kitokia priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo tvarka nei visiems kitiems suaugusiems asmenims.
Pažymėtina, kad jei atvira tuberkuliozės forma sergantis asmuo nepriklauso socialinės rizikos grupei, tuomet pagal galiojančią tvarką identifikavęs asmenį, kurį būtina hospitalizuoti prieš jo valią, gydytojas pulmonologas turi kreiptis į ASPĮ gydytojų komisiją, kuri turi kreiptis į savivaldybės gydytoją, kuris savu ruožtu turi organizuoti atitinkamos komisijos posėdį ir gavęs jos sprendimą turi iškviesti greitosios medicinos pagalbos brigadą pervežti asmenį į tam tikrą ligoninę bei policijos pareigūnus viešosios tvarkos užtikrinimui. Akivaizdu, kad tokia sistema neįgyvendinama kelių dienų laikotarpyje, tad sergantis ir užkratą nešiojantis asmuo netrukdomas lankosi viešose vietose, eina į darbą ir kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai. Kitaip tariant, keltinas klausimas, ar į socialinės rizikos grupę nepatenkantys atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys, kurie nesutinka gydytis, yra mažiau pavojingi visuomenės sveikatai nei į socialinės rizikos grupę patenkantys asmenys, nes būtent pastarieji Projekto nuostatomis yra išskiriami į atskirą grupę, kuriai taikoma kitokia (turbūt, Projekto iniciatorių nuomone, efektyvesnė) priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo tvarka. Kadangi Projektu siūloma įtvirtinti diskriminacija aiškinamajame rašte nėra pagrįsta, keltinas klausimas dėl siūlomo reguliavimo tinkamumo. Pritarti Manytina, kad į socialinės rizikos grupę nepatenkantys atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys, kurie nesutinka gydytis, yra taip pat pavojingi visuomenės sveikatai kaip ir šia liga sergantys į socialinės rizikos grupę patenkantys asmenys.
Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-05-06)
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1, Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija, 2014-11 12 Informuojame, kad remdamiesi daugumos LVSA narių nuomone, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-553 (toliau – Įstatymo) papildymo 9¹ ir 9² straipsniais Įstatymo projektui nepritariame. Siūlome atskiru Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu reglamentuoti tuberkuliozės epidemiologinės priežiūros tvarkos aprašą, numatant tiek žmogaus teisių, tiek visuomenės intereso požiūriu proporcingą veiksmų seką dėl atvira tuberkuliozės forma sergančių socialinės rizikos suaugusių asmenų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo bei ambulatorinio gydymo ypatumų. Įvertinus Įstatymo projekto rengimą paskatinusias priežastis, parengto projekto tikslus ir uždavinius, siūloma sergamumo tuberkulioze mažinimo priemones detaliau reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu bei naujojoje Valstybinėje tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programoje, kurioje būtų nurodyti konkretūs vykdytojai bei finansavimas. Pritarti
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
(2016-05-17) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2016 m. balandžio 20 d. raštu Nr. S -2 0 16-2683 „Dėl Įstatymo projekto Nr. XIIP-1621(3)“ gautą prašymą ir atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 182 yra pateikusi išvadą dėl šio projekto, kuriuo siūlė pritarti teisinio reguliavimo tikslui, tačiau iš esmės nepritarti įstatymo projektui (teisinio reguliavimo priemonėms. Įstatymo projekto Nr. XIIP-1621 (3) aiškinamajame rašte nurodomas tikslas ir uždaviniai: 1, Sumažinti DAV-TB atvejų skaičių, sergamumą, ligotumą ir mirtingumą nuo TB Lietuvoje. 2, Nesuteikti socialinės rizikos suaugusiam asmeniui sergančiam atvira tuberkuliozės lemia galimybės:
platintoju; 2.2. neišgerti vaistų, t. y. kad asmuo būtų išleidžiamas iš ligoninės be sąlygų tęsti gydymą ambulatoriškai. 3, Asmeniui, sergančiam atvira tuberkuliozės forma, būtų nemokamai skiriami vaistai visam ambulatorinio gydymo kursui. Sveikatos apsaugos ministerija mano, kad šio Įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai gali būti pasiekti kitais būdais:
Nr. V-l 582 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo vaistais tuberkuliozei gydyti - visi vaistai tuberkuliozei gydyti, įskaitant ir naujus vaistus, perkami centralizuotai ir tuberkulioze sergantiems pacientams bus skiriami nemokamai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. vasario 12 d įsakymas Nr.
V-237 „Dėl Tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - DOTS), kuriuo nustatytas TB sergančių (tiek suaugusiųjų, tiek vaikų) gydymo ambulatorinėmis sąlygomis jų gyvenamojoje vietovėje organizavimas. DOTS bus pradėtas įgyvendinti nuo 2016 m. birželio 1 d. Tikslas - sėkmingai išgydyti tuberkulioze sergančius ligonius, sumažinti nutraukto gydymo atvejų skaičių, taip mažinant tuberkuliozės paplitimą ir atsparios vaistams tuberkuliozės plitimą). '
Nr. XIIP-1393. Patikslintam šio įstatymo projektui Sveikatos reikalų komitetas pritarė vienbalsiai. Šio įstatymo projektui teigiamą išvadą buvo pateikusi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo 2015 m. rugpjūčio 26 d, nutarimu Nr. 926. Įstatymo projekto Nr. XIIP -1393 tikslas: sudaryti sąlygas greičiau priverstinai hospitalizuoti ir gydyti įstaigoje asmenis, sergančius užkrečiamosiomis ligomis, ir ligų nešiotojus. Projekte taip pat numatytas ilgesnis būtinojo hospitalizavimo laikas bei galimybė jį pratęsti bet ne ilgiau kaip iki 24 mėn. Projektą artimiausiu metu numatoma svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje. Iki šiol Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnio nuostatos dėl būtinojo hospitalizavimo buvo taikomos išskirtinai tik tuberkulioze sergantiems asmenims, priėmus Įstatymo projektą Nr. XIIP-1393 bus išspręsta dauguma įstatymo projekte Nr. X IIP -1621(3) numatytų nuostatų, todėl mūsų nuomone, tolimesnis Įstatymo XIIP-1621(3) svarstymas yra netikslingas.
Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone būtų tikslinga apsvarstyti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurioje yra nustatyta, kad sprendimą dėl būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo priima komisija sudaryta iš ne mažiaus trijų gydytojų specialistų, iš kurių vienas turi būti bendrosios praktikos gydytojas, o antras - gydytojas infektologas, gydytojas dermatovenerologas ar ftiziatras, pulmonologas, keitimą, nenusakant gydytojų specialybių. Pritarti iš dalies Pritariama dėl pastabų Įstatymo projektui nr. XIIP-1621(3). Siūlymą dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies tobulinimo tikslinga pagal kompetenciją pateikti ir svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitete. 2. Nacionalinė sveikatos taryba (2014-11 04) Nacionalinė sveikatos taryba (toliau – Taryba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymo) Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9²straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIP-1621(3), pažymi, kad ji ne kartą anksčiau yra atkreipusi dėmesį, kad sergančiųjų tuberkulioze asmenų neatsakingas elgesys, gydymo vengimas arba gydymasis su pertrūkiais yra pagrindinė atviros ir atsparios gydymui susirgimo formos didelio paplitimo priežastis. Taip pat ne kartą buvo pažymėta, kad nesutvarkyta tokių ligonių būtinojo hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo tvarka, nepakankama atskirų įstaigų, žinybų ir specialistų, dirbančių su sergančiaisiais tuberkulioze veiklos koordinacija.
Taryba, įvertinusi teikiamas Įstatymo pataisas, pažymi, kad Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ir sukėlėjų nešiotojų būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ypatumus. Tačiau šio įstatymo 2 straipsnyje nėra sąvokų „būtinasis hospitalizavimas ir „būtinasis izoliavimas“ apibrėžimų. Reikėtų patikslinti šių sąvokų ir sąvokų „priverstinis hospitalizavimas“ ir „priverstinis gydymas“ reikšmes ir koreguoti bei papildyti įstatymo atitinkamus straipsnius. Taryba atkreipia dėmesį, kad yra netikslinga įstatymu nustatinėti teisinį reglamentavimą atskiroms užkrečiamosioms ligoms ir atskiroms gyventojų socialinėms grupėms, nes Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 „Dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ tuberkuliozė yra priskiriama pavojingų užkrečiamųjų ligų grupei, ir todėl nėra tikslo jos įstatymu išskirti. Pritariant LR Seimo Teisės departamento išvadoje išdėstytiems argumentams, reikėtų numatyti iš esmės naują teisinį sergančiųjų pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis reglamentavimą, Įstatyme numatyti paprastesnį ir greitesnį sergančiųjų pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga priverstinį hospitalizavimą, kad įstaigos administracija dėl paciento priverstinio gydymo galėtų pati kreiptis į teismą.
Tikslinga reglamentuoti priverstinį gydymą (pvz., neatviros tuberkuliozės formos – A l6.0 ir atviros tuberkuliozės – A l5.0, kai pacientas tampa nebaciliarus ir gali būti gydomas ambulatoriškai), nes labai svarbu, kad specifinis gydymas būtų užbaigiamas, nes nutrauktas gydymas ir gydymas su pertrūkiais yra viena iš pagrindinių atsparios tuberkuliozės formų atsiradimo ir plitimo priežasčių. Pritarti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (2014-11-27) Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-1621(3) (toliau – Įstatymo projektas), informuoja, kad iš esmės pritaria Įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslui. Papildomų išvadų Įstatymo projektui Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras neturi. Pritarti Agnė Širinskienė (2014-12-01) Pritariu Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastaboms, išsakytoms vertinant projektą
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-02-26)
kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ir 9² straipsniais įstatymo projektu Nr.
XIIP-1621(3) (toliau – Įstatymo projektas) siūlomo teisinio reguliavimo tikslui, tačiau iš esmės nepritarti Įstatymo projektui (teisinio reguliavimo priemonėms) dėl šių priežasčių:
Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (toliau – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas) nustato bendruosius užkrečiamosiomis ligomis sergančių asmenų būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ypatumus, tarp jų – ir sergančiųjų tuberkulioze. Bendrieji užkrečiamosiomis ligomis sergančių asmenų būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ypatumai reglamentuoti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnyje, o specialieji
Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-02-26) 1.2.
Įstatymo projekto 9¹ straipsnyje siūloma reglamentuoti atviros formos tuberkulioze sergančių socialinės rizikos suaugusių asmenų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo ypatumus, o Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, ir sukėlėjų nešiotojų būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ypatumus. Manytina, kad būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo nuostatų taikymą turi lemti užkrečiamųjų ligų pavojus aplinkiniams, o ne priklausymas socialinės rizikos grupėms. Įstatymo projekte vartojama sąvoka „socialinės rizikos asmenys“ laikytina diskriminacinio pobūdžio kitų asmenų, sergančių atvira tuberkulioze, sąlytį turėjusių asmenų ir aplinkinių atžvilgiu. Pritarti Manytina, kad į socialinės rizikos grupę nepatenkantys atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys, kurie nesutinka gydytis, yra taip pat pavojingi visuomenės sveikatai kaip ir šia liga sergantys į socialinės rizikos grupę patenkantys asmenys. . Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-02-26)
projektu siūloma įteisinti skirtingą nei kitų užkrečiamųjų ligų atvejais būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo tvarką tam tikrai gyventojų grupei, t. y. „socialinės rizikos suaugusiems asmenims“. Taip priverstinis hospitalizavimas ir gydymas socialinės rizikos grupės asmenims būtų taikomas visais atvejais, kai jiems nustatyta atviros formos tuberkuliozė, o asmenims, nepriklausantiems socialinės rizikos grupei, būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas būtų taikomas tik tokiu atveju, jeigu jie nesigydo ir kelia pavojų aplinkiniams. Toks teisinis reguliavimas galėtų pažeisti asmenų lygiateisiškumo principą.
Pritarti Manytina, kad į socialinės rizikos grupę nepatenkantys atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys, kurie nesutinka gydytis, yra taip pat pavojingi visuomenės sveikatai kaip ir šia liga sergantys į socialinės rizikos grupę patenkantys asmenys. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-02-26)
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnio nuostatų, Įstatymo projekto 9¹ straipsnyje siūloma, kad visiems atviros formos tuberkulioze sergantiems socialinės rizikos suaugusiems asmenims būtų taikomas priverstinis hospitalizavimas ir gydymas, nepaisant to, ar pacientas sutinka gydytis, be to, siūloma, kad atviros tuberkuliozės formos nustatymas, kurį atliktų nenurodytos specializacijos gydytojas, būtų pagrindas taikyti priverstinę hospitalizaciją ir priverstinį gydymą. Manytina, kad tokios teisinio reglamentavimo nuostatos gali riboti sergančiųjų tuberkulioze, kurie gydosi savo noru, teises ir laisves. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-02-26)
valstybės biudžeto lėšų poreikį Įstatymo projektu siūlomam teisiniam reguliavimui įgyvendinti, konstatuotina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-276 „Dėl Visuomenei pavojingų užkrečiamųjų ligų, kuriomis sergantys asmenys laikomi apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu, sąrašo patvirtinimo“, tuberkuliozė yra visuomenei pavojinga užkrečiamoji liga, kuria sergantys asmenys laikomi apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės biudžeto lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu, o vaistai tuberkuliozei gydyti yra įtraukti į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr.
Įstatymo projektu siūlomam teisiniam reguliavimui dėl sergančių tuberkulioze asmenų gydymo įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikėtų. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-02-26)
dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė jau keletą kartų yra pateikusi išvadas Lietuvos Respublikos Seimui dėl beveik analogiško turinio teisės aktų projektų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 912 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP-4134“ ir 2013 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. 362 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP-4134“). Pritarti
Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas reikalinga atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 9¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9¹straipsnis. Atvira tuberkuliozės forma sergančiųsocialinės rizikos suaugusių asmenų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo ypatumai 1.
Nustačius socialinės rizikos suaugusiam asmeniui atvirą tuberkuliozės formą gydytojas ne vėliau kaip per 12 valandų informuoja atvira tuberkuliozės forma sergantį socialinės rizikos suaugusį asmenį apie priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą. 2. Nesant galimybių informuoti atvira tuberkuliozės forma sergantį socialinės rizikos suaugusį asmenį apie priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą, medicinos darbuotojas kartu su policijos pareigūnu vyksta ligos istorijoje nurodytu adresu ir pasirašytinai supažindina atvira tuberkuliozės forma sergantįsocialinės rizikos suaugusį asmenį su priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo sutikimu. Jeigu atvira tuberkuliozės forma sergantis socialinės rizikos suaugęs asmuo atsisako arba nesugeba pasirašyti, jo informavimą dėl priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo raštu turi patvirtinti du liudytojai (specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojai ir (ar) policijos pareigūnai). Asmuo pristatomas į specialios paskirties tuberkuliozės ligoninę arba skyrių. 3. Specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus administracija per 12 valandų nuo atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo apie šio asmens priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą informuoja jo artimuosius arba kitus už jį atsakingus asmenis. 4. Specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus administracija per 12 valandų nuo atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo prašo teismo leidimo apriboti šio asmens laisvę, jį priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti. Teismas sprendimą priima ne vėliau kaip per 72 valandas nuo atvira tuberkuliozės forma sergančiosocialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo. 5.
paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus prašymą, turi teisę priimti sprendimą dėl atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios. 6. Jeigu atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą reikia pratęsti, specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus administracija dėl šio pratęsimo privalo kreiptis į teismą. Teismas kiekvieną kartą priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą gali pratęsti ne trumpiau kaip 6 mėnesiams. 7. Atvira tuberkuliozės formą sergantį socialinės rizikos suaugusį asmenį gydantis gydytojas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nutraukti atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinį hospitalizavimą tada, kai yra baigtas visas gydymo kursas. 8. Atvira tuberkuliozės forma sergantis socialinės rizikos suaugęs asmuo į specialios paskirties tuberkuliozės ligoninę arba skyrių priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti pristatomas šios įstaigos tam skirta transporto priemone, dalyvaujant specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojams ir policijos pareigūnams.“ Pritarti iš dalies Manytina, kad į socialinės rizikos grupę nepatenkantys atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys, kurie nesutinka gydytis, yra taip pat pavojingi visuomenės sveikatai kaip ir šia liga sergantys į socialinės rizikos grupę patenkantys asmenys. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
(2015-05-22) Sprendimas: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir kitų pasiūlymus teikusių subjektų pastabas. Pasiūlymai: pasiūlyti pagrindiniam komitetui pasitelkti specialistus ir ekspertus, kad jie pasiūlytų kompleksinį sprendimą įstatymo projekto tikslui pasiekti – sumažinti atvira tuberkuliozės forma sergančių suaugusių asmenų skaičių bei mirtingumą nuo šios ligos. Pritarti Komitete 2016-05-17 gauta Sveikatos apsaugos ministerijos išvada dėl Įstatymo projekto. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIP-1621(3) iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir kitų suinteresuotų institucijų pastabas ir į tai, kad Seimas 2016 m. gegužės 19 d. priėmė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 9 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-2385, kurio nuostatomis iš dalies sprendžiamos ir įstatymo projekte Nr. XIIP-1621(3) keliamos problemos. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: V.V. Margevičienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
REIKALŲ IR DARBO komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, komiteto nariai: R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas,
J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, komiteto biuro padėjėja – D. Šimienė; kviestieji asmenys: L. Ašoklienė – Sveikatos apsaugos ministerijos Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja, L. Balsys – Seimo narys, R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, A. Makarevičiūtė – Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja, E. Neciunskienė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja, A. Šešelgis – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, D. Zebleckis – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, R. Žiobakas – Seimo nario L. Balsio padėjėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-29 Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti atvira tuberkuliozės forma sergančiųjų asmenų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo ypatumus.
Vertinant įstatymo projektą, pažymėtina, kad atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus, ginčytinas įstatymo projekto pagrįstumas ir tikslingumas dėl kelių priežasčių. Pirma, žiūrint sistemiškai ir vertinant teikiamo projekto santykį su keičiamo įstatymo normomis, galima daryti išvadą, kad keičiamas įstatymas nustato bendruosius pavojingomis ir ypač pavojingomis ligomis sergančiųjų asmenų izoliavimo ir
(ar) hospitalizavimo ypatumus (keičiamo įstatymo 8 ir 9 straipsniai), t.y. įtvirtina bendrąsias gydymo specialistų teises ir pareigas, numato hospitalizavimo sąlygas ir terminus, kreipimosi į teismą dėl hospitalizavimo pratęsimo tvarką ir tokių kreipimųsi nagrinėjimo tvarką. Įstatyme, kaip pagrindinius teisinio reguliavimo principus nustatančiame teisės akte, nėra išskirta atskiromis ligomis sergančių asmenų gydymo ar hospitalizavimo ypatumų. Tokių klausimų reglamentavimas yra poįstatyminių teisės aktų, t.y. sveikatos apsaugos ministro įsakymų, dalykas. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad tuberkulioze sergančių asmenų hospitalizavimo ir izoliavimo ypatumai yra įtvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakyme, todėl manytina, kad norint griežtinti hospitalizavimo tvarką ar nustatyti kitokias tuberkulioze sergančių asmenų izoliavimo sąlygas, turėtų būti ne įstatymiškai įtvirtinami sveikatos apsaugos ministro kompetencijai priklausantys klausimai, o keičiamas ar pildomas būtent sveikatos apsaugos ministro kompetencijai priklausantis teisės aktas. Trečia, jei būtina keisti reguliavimą, susijusį su asmens teisėmis, pavyzdžiui, teisminio sprendimo dėl priverstinio hospitalizavimo (ar leidimo apriboti laisvę priverstinio gydymo tikslu) priėmimo tvarką, tokia tvarka keistina sistemiškai keičiant visą įstatyminį reguliavimą - kartu ir dėl kitų pavojingų ligų.
Ketvirta, pažymėtina, jog nesuprantama, kodėl projektu siūloma nustatyti visiškai naują asmenų, sergančių tuberkulioze, hospitalizavimo tvarką (hospitalizavimo sąlygos, atsakingi dėl hospitalizavimo medicinos personalo asmenys, hospitalizavimo terminai, kreipimosi į teismą tvarka), palyginus su šiuo metu galiojančia ir taikoma pavojingomis ligomis sergančių asmenų hospitalizavimo tvarka. Manytume, kad apsisprendus, kad atvira tuberkuliozė taip pat yra pavojinga užkrečiama liga, vadovaujantis teisėkūroje taikomais įstatymų efektyvumo ir proporcingumo principais, tikslinga būtų teisės aktuose nustatyti, kad atvira tuberkulioze sergančių asmenų požiūriu taip pat turi būti taikoma bendroji pavojingomis ligomis sergančių asmenų hospitalizavimo tvarka, o ne įtvirtinamas novatoriškas, praktikoje dar netaikytas reglamentavimas. Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir kitų pasiūlymus teikusių subjektų pastabas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 9¹ straipsnio pavadinime ir turinyje vartojama sąvoka
„socialinės rizikos suaugęs asmuo“. Atsižvelgiant į tai, jog tokios sąvokos
turinys tiesiogiai lemtų priverstinį asmens teisių apribojimą, būtina įstatymo 2 straipsnyje atskleisti šios sąvokos turinį. Be to, pažymėtina, jog kelia abejonių tai, kad priverstinio hospitalizavimo priemonę siūloma nustatyti tik asmenims, apibūdinamiems kaip „socialinės rizikos suaugęs asmuo“.
Pastebėtina, jog neaišku kodėl socialinės rizikos asmenų sveikata, artimieji ir aplinka turi būti saugomi labiau ir kitaip nei bet kurio kito asmens, kuris serga atvira tuberkuliozės forma ir piktybiškai nesigydydamas kelia pavojų artimiesiems ir visuomenei. Svarstytina, ar toks reguliavimas yra proporcingas siekiamiems tikslams, ar nepažeidžia visuomenės interesų. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „Nustačius socialinės rizikos suaugusiam asmeniui atvirą tuberkuliozės formą gydytojas ne vėliau kaip per 12 valandų informuoja atvira tuberkuliozės forma sergantį socialinės rizikos suaugusį asmenį apie priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, nuostatoje siūloma įtvirtinti vienintelį „socialinės rizikos suaugusio asmens“ priverstinio hospitalizavimo kriterijų – nustatyta atviros formos tuberkuliozė. Pažymėtina, jog toks kriterijus kelia abejonių dėl jo pagrįstumo, proporcingumo ir logiškumo. Pastebėtina, jog vadovaujantis aptariamu kriterijumi, asmuo būtų priverstinai hospitalizuotas net tuo atveju, jei pats norėtų gydytis, ar savanoriškai sutiktų su gydymu. Atkreiptinas dėmesys, jog, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatyti aiškūs ir nedviprasmiški bei objektyvūs kriterijai, kai asmuo turi būti priverstinai hospitalizuotas: asmuo „atsisako arba vengia hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo, pažeidžia nustatytą asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarką, užkrečiamųjų ligų profilaktikos taisykles ir tuo sukelia pavojų aplinkinių sveikatai“. Taigi, 9 straipsnyje asmens priverstinis hospitalizavimas siejamas su potencialiu pavojumi aplinkinių asmenų sveikatai.
Be to, aptariama pildoma įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalies nuostata nesiderintų ir su projektu pildomo 9² straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad jeigu sergantis asmuo adekvačiai vertina savo būklę ir raštu išreiškia įsipareigojimą gydytis ambulatoriškai, jam privalo būti nemokamai skiriami vaistai visam ambulatorinio gydymo kursui. Tuo tarpu įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalies atveju, užtektų vien atviros tuberkuliozės diagnozės taikyti priverstinį hospitalizavimą. Siūlytina tobulinti reguliavimą. Antra, pažymėtina, jog pagal siūlomą tvarką priverstiniam asmens hospitalizavimui užtektų vieno, nenurodytos specializacijos, gydytojo sprendimo dėl atviros tuberkuliozės formos nustatymo. Tokia nuostata prieštarauja keičiamo įstatymo 7 straipsnio
požymius nustato, diagnozę patvirtinančius ar paneigiančius tyrimus skiria ir užkrečiamąsias ligas pagal kompetenciją diagnozuoja šeimos gydytojai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai“. Tuo atveju, jei įstatymo projektu siekiama nustatyti išimtį iš aptarto galiojančio reguliavimo, tai toks išimtinis reguliavimas turėtų būti atskirai aptartas. Tuo atveju, jei išimtis nenustatoma, siūloma vadovautis įstatymo terminologija, į ją neįtraukiant neapibrėžtų sąvokų, tokių kaip „gydytojas“, vartojimo. Trečia, aptartame kontekste pažymėtina, jog pagal pateikto įstatymo projekto parengimo koncepciją, nėra suprantama kodėl tuo atveju, jei „atvira tuberkuliozės forma“ laikoma tokia pavojinga, kad jai net reikia atskiro įstatyminio reguliavimo, tokią ligą gali „nustatyti“ vienas neapibrėžtos specializacijos gydytojas.
Pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnį „Sprendimą dėl būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ir jo trukmės priima komisija, sudaryta iš ne mažiau kaip trijų gydytojų specialistų, iš kurių vienas turi būti bendrosios praktikos gydytojas, o antras – gydytojas infektologas (gydytojas dermatovenerologas ar ftiziatras, pulmonologas). Šį sprendimą tvirtina savivaldybės gydytojas.“ Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad asmens teisės nebūtų pažeistos ir asmuo būtų hospitalizuotas tik būtinais ir pagrįstais atvejais. Svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas nesuteiktų galimybės nenurodytos kvalifikacijos gydytojams nepagrįstai riboti asmenų teises, nes net specialiosios paskirties tuberkuliozės ligoninei ir skyriui įstatymo projektas nenustato alternatyvos dėl privalomo kreipimosi į teismą dėl priverstinio laisvės apribojimo, ar ligos „nustatymo“ patikrinimo. Ketvirta, pastebėtina, jog toks išimtinis ligos nustatymas galėtų vykti įstatyme neapibrėžtomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, jog atvira tuberkuliozės forma, skirtingai nuo visų kitų pavojingų ligų, būtų „nustatoma“, o ne diagnozuojama. Siūlytina įstatymo antrame straipsnyje apibrėžti tai, kas įstatymo leidėjo požiūriu turėtų būti laikoma „atviros tuberkuliozės formos nustatymu“, koks tai procesas ir kaip jis atliekamas, arba, jei šiuo atveju norėta kalbėti apie ligos diagnozavimą, vartoti įstatymo terminologiją. Penkta, nuostatoje atskleistina nuo kokio momento reikėtų pradėti skaičiuoti ne vėlesnį kaip 12 valandų terminą ir kokiu dokumentu turėtų būti fiksuojamas ligos nustatymas.
Šešta, iš pateiktos formuluotės nėra aišku, ar reglamentavimu siūloma nustatyti, kad asmuo per 12 valandų nuo ligos nustatymo informuojamas apie jam taikytiną priverstinį hospitalizavimą, ar, vis dėlto, siūloma nustatyti, kad sergantis asmuo prieš 12 valandų iki priverstinio hospitalizavimo taikymo apie tai informuojamas. Tuo atveju, jeigu siūloma nustatyti išankstinį informavimą, svarstytina, ar toks asmens išankstinis informavimas prieš 12 valandų yra protingas ir pagrįstas, nes asmuo gavęs įspėjimą gali pasislėpti. Septinta, šioje dalyje, o taip pat ir kitose projekto nuostatose, vartojamos formuluotės
„priverstinis hospitalizavimas ir priverstini gydymas“ turinys suponuoja, kad
priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas yra dvi atskiros teisinės procedūros dėl kiekvienos iš kurių turi būti priimami atskiri sprendimai, tačiau sistemiškai vertinat visas projekto nuostatas, darytina išvada, kad priverstinis hospitalizavimas ir gydymas projekto požiūriu yra viena neatsiejama teisinė kategorija. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti minėtąją formuluotę. Spręsti pagrindiniame komitete. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nesuprantama apie kokį priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo
„sutikimą“ kalbama projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 2
dalyje, nes nuostatoje reguliuojamas priverstinis asmens hospitalizavimo procesas, todėl apie „sutikimą“, kuris pagal termino esmę turi būti duodamas savanoriškai, nuostatoje nederėtų kalbėti. Spręsti pagrindiniame komitete. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje minimas medicinos darbuotojas.
Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad „medicinos darbuotojo“ sąvoka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra apibrėžta (Medicinos praktikos įstatyme apibrėžta „medicinos gydytojo“ sąvoka). Be to, vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti, ar projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje nurodytas medicinos darbuotojas ir specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojas gali būt tas pats asmuo, ar, vis dėlto, šių sąvokų turinys skiriasi, ir dėl to kartu su nurodomu medicinos darbuotoju dar papildomai turi dalyvauti keletas specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojų, kadangi projekte naudojama šio žodžio daugiskaita („darbuotojai“). Be to, atskleistina, ar svarbu, ir kiek svarbu yra tai, kad tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojai turėtų medicininį išsilavinimą, ar pakanka, kad tokie darbuotojai tiesiog dirbtų minimose įstaigose, pavyzdžiui, ar tinka tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus vairuotojas, ar kitas techninis personalas. Spręsti pagrindiniame komitete. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje nereikėtų reglamentuoti situacijos ir veiksmų, kurių turėtų imtis policija, jeigu ligos istorijoje nurodytu adresu sergančio atvira tuberkuliozės forma asmens nebūtų, nes kažin, ar logiška apsiriboti vien ligos istorijoje nurodytu adresu, ypač atsižvelgiant į tai, jog prieš 12 valandų įspėtas asmuo gali vengti priverstinio hospitalizavimo. Spręsti pagrindiniame komitete. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje siūlytina atskleisti apie kokio pobūdžio ir kokios įstaigos „skyrių“ šioje nuostatoje kalbama.
Tuo atveju, jei kalbama apie specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės skyrių, tai žodžiai „arba skyrių“ brauktini kaip pertekliniai, nes specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės sąvoka apima ir visus tos ligoninės skyrius. O jei kalbama apie kažkokį kitokį „skyrių“, tokio skyriaus požymiai ar teisinis statusas turėtų būti įvardinti įstatymo projekto tekste. Spręsti pagrindiniame komitete. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
tai, jog projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga informuoti artimuosius arba atsakingus asmenis nėra formalizuota - nenustatoma informavimo forma ir teisinės pasekmės, siūlytina šios nuostatos atsisakyti kaip neturinčios teisinio krūvio ir perteklinės. Spręsti pagrindiniame komitete. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalyje siūlytina aiškiai įvardinti kas turima omenyje vartojant sąvoką „artimieji“, nes tokia sąvoka įstatymo tekste nevartojama. Be to, tokia sąvoka nėra aiški savaime. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl aptariamoje straipsnio dalyje vartojamos sąvokos „atsakingi asmenys“. Spręsti pagrindiniame komitete. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
dėmesys, jog projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 4 dalyje nustatomas 12 valandų terminas kreiptis į teismą nėra pagrįstas protingumo kriterijumi. Pažymėtina, jog teisėjų budėjimas nedarbo ir švenčių dienomis nustatomas tik tokioms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu ir dėl atvejų, kai įstatymai nustato itin skubaus teismo sprendimo priėmimo reikalavimą, pavyzdžiui, baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais.
Aptariamu atveju, skubaus teismo sprendimo priimti nereikia, be to tokio sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas ne nuo kreipimosi į teismą momento. Siūlytina nustatyti protingumo kriterijumi pagrįstą terminą. Be to, pažymėtina, jog aptariamoje straipsnio dalyje nesilaikoma keičiamo įstatymo terminologijos, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnyje teismo sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas dienomis, o ne valandomis. Siūlytina projektą tobulinti, jį sistemiškai suderinant su keičiamu įstatymu, jei reikia, keičiant ir kitus įstatymo straipsnius. Aptariamame kontekste taip pat pažymėtina, jog kelia abejonių pasirinktas atskaitos momentas teismo sprendimui priimti - „nuo atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo“. Tokia nuostata sistemiškai nedera su Civilinio proceso kodekso nuostatomis dėl terminų skaičiavimų teismo sprendimams priimti, be to, gali būti praktiškai neįgyvendinama, kadangi nėra aišku ką reikėtų laikyti priverstinio hospitalizavimo pradžia. Siūlytina tobulinti teisinį reguliavimą. Spręsti pagrindiniame komitete. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūlymas projektu pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtinti nuostatą, jog teismas priimdamas pirminį sprendimą dėl sergančio asmens priverstinio hospitalizavimo bei kiekvieną kartą asmens priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo terminą pratęsdamas, turi nustatyti ne trumpesnį kaip 6 mėnesių terminą.
Pažymėtina, jog asmenys, turintys specialių medicininių žinių gali be įstatymo imperatyvo įvertinti, kokios trukmės priverstinį gydymą reikia skirti ir kiek tokį gydymą reikia pratęsti, kad asmuo būtų nebepavojingas visuomenei ir, atsižvelgiant į tokį profesionalų vertinimą, prašyti teismo nustatyti tokį terminą, kokio reikia. Sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo normas, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo terminą pratęsti teismas gali ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Spręsti pagrindiniame komitete. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 8 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „tam skirta“, nes priešingu atveju gali susidaryti įspūdis, jog įstatymo projektu siekiama įpareigoti specialios paskirties tuberkuliozės ligonines arba skyrius įsigyti ar paskirti atskiras specialias transporto priemones skirtas tik atvira tuberkuliozės forma sergančių socialinės rizikos suaugęs asmenų pristatymui, kurios būtų naudojamos tik šiam vieninteliam tikslui. Spręsti pagrindiniame komitete. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
pildomo įstatymo 9² straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog:
„Jeigu atvira tuberkuliozės forma sergantis asmuo adekvačiai vertina savo,
aplinkinių ir aplinkos būklę ir raštu išreiškia norą gydytis (tęsti gydymą) ambulatoriškai, jam privalo būti nemokamai skiriami vaistai visam ambulatorinio gydymo kursui“. Nuostatos turinys diskutuotinas.
Pirma, pagal nuostatos turinį akivaizdu, jog įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos jau yra patvirtinti, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos ir planuotojos nuomonė. Antra, nuostata dėl kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų (kompensuojamųjų vaistinių preparatų) ir kompensavimo sąlygų yra ne šio projekto ir net ne keičiamo įstatymo, o Sveikatos draudimo įstatymo, kurio 9 ir 10 straipsniai reglamentuoja atitinkamai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimą apdraustiesiems, reguliavimo dalykas. Spręsti pagrindiniame komitete. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
teisinio aiškumo principu ir siekiant siūlomos nuostato įgyvendinimo užtikrinimo, projektu pildomo įstatymo 9² straipsnio 2 dalyje reikia nurodyti kaip įstatymo leidėjas supranta gydytojo atsakingumą už tam tikro asmens aprūpinimą vaistais, koks yra tokios atsakomybės turinys. Spręsti pagrindiniame komitete. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
įstatymo 9² straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „Atvira tuberkuliozės forma sergančiam asmeniui, pažeidusiam duotą raštišką įsipareigojimą, taikomas priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, nuostatos turinys derintinas su šio straipsnio 1 dalies turiniu, nes 1 dalyje kalbama apie raštu išreikštą norą gydytis ambulatoriškai, o 3 dalyje kalbama apie raštišką įsipareigojimą.
Antra, pažymėtina, jog aptariamoje straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti sankciją už tam tikro įsipareigojimo pažeidimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pagal įprastą teisinio reguliavimo praktiką, pirmiausia būtina nustatyti asmens prievolę laikytis tam tikros elgesio taisyklės, o tik paskui nustatyti sankciją už tokios taisyklės pažeidimą. Trečia, iš aptariamos nuostatos nėra aišku kas turėtų būti laikoma pažeidimu, koks yra pažeidimo turinys. Atsižvelgiant į tai, jog už pažeidimą taikoma sankcija, susijusi su asmens laisvės apribojimu, teikiamas reguliavimas turi būti detalizuotas. Be to, toks detalizavimas turi būti įtvirtintas įstatyme, kadangi jis tiesiogiai susijęs su asmens teisių ribojimu. Ketvirta, pagal aptariamos nuostatos turinį nėra aišku ar pagal šią nuostatą būtų taikomas besąlyginis priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas, ar, šiuo atveju, derėtų laikytis projekto 9¹ straipsnyje nustatytos procedūros. Siūlytina pašalinti nurodytą neaiškumą. Spręsti pagrindiniame komitete. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, todėl jo nuostatos būtų taikomos nuo priimto įstatymo paskelbimo. Pažymėtina, jog siūlomu įstatymo projektu nustatomas iš esmės naujas teisinis reguliavimas, kurio įgyvendinimui reikia deramai pasirengti. Svarstytina galimybė nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Įstatymą taip pat būtina papildyti įstatymo taikymo nuostatomis, kurios aptartų naujų nuostatų santykį su šiuo metu taikomų teisės aktų nustatytomis nuostatomis ir jų pagrindu pradėtomis procedūromis. Spręsti pagrindiniame komitete. 17. Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė doc. dr. A.
A. Širinskienė Pritariu Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastaboms, išsakytoms vertinant projektą XIIP-1621(3). Daugiau pastabų neturiu. Pritarti iš dalies. Žr. argumentus 1 pasiūlymui. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija, 2014-11-12 Informuojame, kad remdamiesi daugumos LVSA narių nuomone, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-553 (toliau – Įstatymo) papildymo 91 ir 92 straipsniais Įstatymo projektui nepritariame. Siūlome atskiru Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu reglamentuoti tuberkuliozės epidemiologinės priežiūros tvarkos aprašą, numatant tiek žmogaus teisių, tiek visuomenės intereso požiūriu proporcingą veiksmų seką dėl atvira tuberkuliozės forma sergančių socialinės rizikos suaugusių asmenų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo bei ambulatorinio gydymo ypatumų. Įvertinus Įstatymo projekto rengimą paskatinusias priežastis, parengto projekto tikslus ir uždavinius, siūloma sergamumo tuberkulioze mažinimo priemones detaliau reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu bei naujojoje Valstybinėje tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programoje, kurioje būtų nurodyti konkretūs vykdytojai bei finansavimas. Nepritarti. Komitetas siūlo pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir kitų pasiūlymus teikusių subjektų pastabas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Teisingumo ministerijos, 2014-06-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-1621(3) informuojame, kad laikomės tos pačios pozicijos, kaip ir 2014 m. gegužės 2 d. rašte Nr. NR‑368 dėl Lietuvos Respublikos Seimo pateiktų Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP-1621 ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP-1621(2). Atsižvelgti. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-05-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-1621 ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-1621(2) (toliau bendrai vadinami Projektu) teikiame pastabas ir pasiūlymus:
1Kaip Europos teisės departamentas yra atkreipęs dėmesį 2014 m. sausio 22 d.
savo išvadoje dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-1393, ypatingai svarbu užtikrinti priverstinai hospitalizuotų asmenų teisinį atstovavimą, o atsižvelgiant į tai, kad dažnai dėl tokių asmenų statuso (gyvenantys asocialų gyvenimą, neturintys gyvenamosios vietos, girtaujantis, vartojantis narkotikus ir pan.) yra reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, teikiamas projektas turi būti tinkamai suderintas su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, kad priverstinai hospitalizuotiems asmenims būtų garantuojamas tokios pagalbos prieinamumas ir efektyvumas. Be kita ko, paminėtina, kad byloje Megyeri prieš Vokietiją Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėdamas psichiatrijos įstaigos paciento skundą dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 4 dalies pažeidimo nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškėjo būklę iš jo neturėtų būti reikalaujama imtis iniciatyvos dėl teisinio atstovavimo suteikimo. Atsižvelgiant į asmenų, kurie priverstinai hospitalizuojami pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, specifiką, siūlytina atsižvelgti į minėtą Europos Žmogaus Teisingumo Teismo praktiką ir Projekto nuostatomis užtikrinti tokių asmenų teisinį atstovavimą nepriklausomai nuo tokio asmens iniciatyvos. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas jau yra komunikavęs Lietuvos Respublikos Vyriausybei Valentino Radiukevičiaus peticiją prieš Lietuvą (Nr. 44376/06), kurioje Teismas vertins, inter alia, ar pareiškėjo gydymas psichiatrijos įstaigose atitiko Konvencijos 5 straipsnio (teisė į laisvę ir saugumą) 1 dalies e punkto reikalavimus.
Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas skundžiasi dėl tariamai pažeistų jo procesinių teisių, ypač kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenagrinėjo jo kasacinio skundo, o teisinė pagalba nebuvo veiksminga, todėl kartu spręs, ar jam buvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1 dalį. Spręsti pagrindiniame komitete. 3. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,
žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Įstatymas) 9¹straipsniu ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, sukėlėjų nešiotojų būtinasis hospitalizavimas bei būtinasis izoliavimas Įstatyme būtų reglamentuojamas skirtingai nuo atvira tuberkuliozės forma sergančių socialinės rizikos suaugusių asmenų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo. Sutinkant, kad šiuo metu galiojanti (ne tik atvira tuberkulioze sergančių asmenų) būtinojo hospitalizavimo tvarka kelia tam tikrų abejonių funkcionalumo, efektyvumo aspektais visgi nėra suprantama, kodėl socialinės rizikos suaugusiems asmenims turėtų būti taikoma kitokia priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo tvarka nei visiems kitiems suaugusiems asmenims.
Pažymėtina, kad jei atvira tuberkuliozės forma sergantis asmuo nepriklauso socialinės rizikos grupei, tuomet pagal galiojančią tvarką identifikavęs asmenį, kurį būtina hospitalizuoti prieš jo valią, gydytojas pulmonologas turi kreiptis į ASPĮ gydytojų komisiją, kuri turi kreiptis į savivaldybės gydytoją, kuris savu ruožtu turi organizuoti atitinkamos komisijos posėdį ir gavęs jos sprendimą turi iškviesti greitosios medicinos pagalbos brigadą pervežti asmenį į tam tikrą ligoninę bei policijos pareigūnus viešosios tvarkos užtikrinimui. Akivaizdu, kad tokia sistema neįgyvendinama kelių dienų laikotarpyje, tad sergantis ir užkratą nešiojantis asmuo netrukdomas lankosi viešose vietose, eina į darbą ir kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai. Kitaip tariant, keltinas klausimas, ar į socialinės rizikos grupę nepatenkantys atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys, kurie nesutinka gydytis, yra mažiau pavojingi visuomenės sveikatai nei į socialinės rizikos grupę patenkantys asmenys, nes būtent pastarieji Projekto nuostatomis yra išskiriami į atskirą grupę, kuriai taikoma kitokia (turbūt, Projekto iniciatorių nuomone, efektyvesnė) priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo tvarka. Kadangi Projektu siūloma įtvirtinti diskriminacija aiškinamajame rašte nėra pagrįsta, keltinas klausimas dėl siūlomo reguliavimo tinkamumo. Pritarti. 4. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,
išvadoms dėl nagrinėjamo Projekto. Spręsti pagrindiniame komitete. 5.
5Nacionalinė sveikatos taryba,
2014-11-04 Nacionalinė sveikatos taryba (toliau – Taryba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymo) Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIP-1621(3), pažymi, kad ji ne kartą anksčiau yra atkreipusi dėmesį, kad sergančiųjų tuberkulioze asmenų neatsakingas elgesys, gydymo vengimas arba gydymasis su pertrūkiais yra pagrindinė atviros ir atsparios gydymui susirgimo formos didelio paplitimo priežastis. Taip pat ne kartą buvo pažymėta, kad nesutvarkyta tokių ligonių būtinojo hospitalizavimo ir
(ar) izoliavimo tvarka, nepakankama atskirų įstaigų, žinybų ir specialistų, dirbančių su sergančiaisiais tuberkulioze veiklos koordinacija. Taryba, įvertinusi teikiamas Įstatymo pataisas, pažymi, kad Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ir sukėlėjų nešiotojų būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ypatumus. Tačiau šio įstatymo 2 straipsnyje nėra sąvokų „būtinasis hospitalizavimas ir „būtinasis izoliavimas“ apibrėžimų. Reikėtų patikslinti šių sąvokų ir sąvokų „priverstinis hospitalizavimas“ ir „priverstinis gydymas“ reikšmes ir koreguoti bei papildyti įstatymo atitinkamus straipsnius. Taryba atkreipia dėmesį, kad yra netikslinga įstatymu nustatinėti teisinį reglamentavimą atskiroms užkrečiamosioms ligoms ir atskiroms gyventojų socialinėms grupėms, nes Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.
užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ tuberkuliozė yra priskiriama pavojingų užkrečiamųjų ligų grupei, ir todėl nėra tikslo jos įstatymu išskirti. Pritariant LR Seimo Teisės departamento išvadoje išdėstytiems argumentams, reikėtų numatyti iš esmės naują teisinį sergančiųjų pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis reglamentavimą, Įstatyme numatyti paprastesnį ir greitesnį sergančiųjų pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga priverstinį hospitalizavimą, kad įstaigos administracija dėl paciento priverstinio gydymo galėtų pati kreiptis į teismą. Tikslinga reglamentuoti priverstinį gydymą (pvz., neatviros tuberkuliozės formos – Al6.0 ir atviros tuberkuliozės – A l5.0, kai pacientas tampa nebaciliarus ir gali būti gydomas ambulatoriškai), nes labai svarbu, kad specifinis gydymas būtų užbaigiamas, nes nutrauktas gydymas ir gydymas su pertrūkiais yra viena iš pagrindinių atsparios tuberkuliozės formų atsiradimo ir plitimo priežasčių. Spręsti pagrindiniame komitete. 6. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2014-11-27 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ ir 9² straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-1621(3) (toliau – Įstatymo projektas), informuoja, kad iš esmės pritaria Įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslui. Papildomų išvadų Įstatymo projektui Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras neturi. Pritarti. 5.
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-02-26 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 9¹ir 9² straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIP-1621(3) (toliau – Įstatymo projektas) siūlomo teisinio reguliavimo tikslui, tačiau iš esmės nepritarti Įstatymo projektui (teisinio reguliavimo priemonėms) dėl šių priežasčių:
Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (toliau – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas) nustato bendruosius užkrečiamosiomis ligomis sergančių asmenų būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ypatumus, tarp jų – ir sergančiųjų tuberkulioze. Bendrieji užkrečiamosiomis ligomis sergančių asmenų būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ypatumai reglamentuoti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnyje, o specialieji – Ligonių, įtariamų, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, turėjusių sąlytį, ir sukėlėjų nešiotojų būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, turėjusių sąlytį, ir sukėlėjų nešiotojų būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo organizavimo tvarkos patvirtinimo“, apraše. Ši tvarka taikoma sergantiesiems atviros formos tuberkulioze.
Atsižvelgiant į tai ir remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, manytina, kad papildomas vienos užkrečiamosios ligos – atviros formos tuberkuliozės įstatyminis reguliavimas netikslingas ir nepagrįstas. Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir kitų pasiūlymus teikusių subjektų pastabas. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-02-261
9¹ straipsnyje siūloma reglamentuoti atviros formos tuberkulioze sergančių socialinės rizikos suaugusių asmenų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo ypatumus, o Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, ir sukėlėjų nešiotojų būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ypatumus. Manytina, kad būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo nuostatų taikymą turi lemti užkrečiamųjų ligų pavojus aplinkiniams, o ne priklausymas socialinės rizikos grupėms. Įstatymo projekte vartojama sąvoka „socialinės rizikos asmenys“ laikytina diskriminacinio pobūdžio kitų asmenų, sergančių atvira tuberkulioze, sąlytį turėjusių asmenų ir aplinkinių atžvilgiu.
2015-02-26
Įstatymo projektu siūloma įteisinti skirtingą nei kitų užkrečiamųjų ligų atvejais būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo tvarką tam tikrai gyventojų grupei, t. y. „socialinės rizikos suaugusiems asmenims“.
Taip priverstinis hospitalizavimas ir gydymas socialinės rizikos grupės asmenims būtų taikomas visais atvejais, kai jiems nustatyta atviros formos tuberkuliozė, o asmenims, nepriklausantiems socialinės rizikos grupei, būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas būtų taikomas tik tokiu atveju, jeigu jie nesigydo ir kelia pavojų aplinkiniams. Toks teisinis reguliavimas galėtų pažeisti asmenų lygiateisiškumo principą.
2015-02-261
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo
siūloma, kad visiems atviros formos tuberkulioze sergantiems socialinės rizikos suaugusiems asmenims būtų taikomas priverstinis hospitalizavimas ir gydymas, nepaisant to, ar pacientas sutinka gydytis, be to, siūloma, kad atviros tuberkuliozės formos nustatymas, kurį atliktų nenurodytos specializacijos gydytojas, būtų pagrindas taikyti priverstinę hospitalizaciją ir priverstinį gydymą. Manytina, kad tokios teisinio reglamentavimo nuostatos gali riboti sergančiųjų tuberkulioze, kurie gydosi savo noru, teises ir laisves.
valstybės biudžeto lėšų poreikį Įstatymo projektu siūlomam teisiniam reguliavimui įgyvendinti, konstatuotina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr.
V-276 „Dėl Visuomenei pavojingų užkrečiamųjų ligų, kuriomis sergantys asmenys laikomi apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu, sąrašo patvirtinimo“, tuberkuliozė yra visuomenei pavojinga užkrečiamoji liga, kuria sergantys asmenys laikomi apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės biudžeto lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu, o vaistai tuberkuliozei gydyti yra įtraukti į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio
Įstatymo projektu siūlomam teisiniam reguliavimui dėl sergančių tuberkulioze asmenų gydymo įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikėtų. Atsižvelgti. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė jau keletą kartų yra pateikusi išvadas Lietuvos Respublikos Seimui dėl beveik analogiško turinio teisės aktų projektų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 912 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP-4134“ ir 2013 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. 362 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP-4134“). Atsižvelgti. 7. LR Seimo narys Linas Balsys, 2015-05-181 Argumentai:
Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas reikalinga atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 9¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9¹straipsnis.
asmenų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo ypatumai
rizikos suaugusiam asmeniui atvirą tuberkuliozės formą gydytojas ne vėliau kaip per 12 valandų informuoja atvira tuberkuliozės forma sergantį socialinės rizikos suaugusį asmenį apie priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą. 2. Nesant galimybių informuoti atvira tuberkuliozės forma sergantį socialinės rizikos suaugusį asmenį apie priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą, medicinos darbuotojas kartu su policijos pareigūnu vyksta ligos istorijoje nurodytu adresu ir pasirašytinai supažindina atvira tuberkuliozės forma sergantį socialinės rizikos suaugusį asmenį su priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo sutikimu. Jeigu atvira tuberkuliozės forma sergantis socialinės rizikos suaugęs asmuo atsisako arba nesugeba pasirašyti, jo informavimą dėl priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo raštu turi patvirtinti du liudytojai (specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojai ir (ar) policijos pareigūnai). Asmuo pristatomas į specialios paskirties tuberkuliozės ligoninę arba skyrių. 3. Specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus administracija per 12 valandų nuo atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo apie šio asmens priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą informuoja jo artimuosius arba kitus už jį atsakingus asmenis. 4. Specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus administracija per 12 valandų nuo atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo prašo teismo leidimo apriboti šio asmens laisvę, jį priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti.
Teismas sprendimą priima ne vėliau kaip per 72 valandas nuo atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo. 5. Teismas, apsvarstęs specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus prašymą, turi teisę priimti sprendimą dėl atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios. 6. Jeigu atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą reikia pratęsti, specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus administracija dėl šio pratęsimo privalo kreiptis į teismą. Teismas kiekvieną kartą priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą gali pratęsti ne trumpiau kaip 6 mėnesiams. 7. Atvira tuberkuliozės formą sergantį socialinės rizikos suaugusį asmenį gydantis gydytojas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nutraukti atvira tuberkuliozės forma sergančio socialinės rizikos suaugusio asmens priverstinį hospitalizavimą tada, kai yra baigtas visas gydymo kursas. 8. Atvira tuberkuliozės forma sergantis socialinės rizikos suaugęs asmuo į specialios paskirties tuberkuliozės ligoninę arba skyrių priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti pristatomas šios įstaigos tam skirta transporto priemone, dalyvaujant specialios paskirties tuberkuliozės ligoninės arba skyriaus darbuotojams ir policijos pareigūnams.“ Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir kitų pasiūlymus teikusių subjektų pastabas. 6.2. Pasiūlymai: pasiūlyti pagrindiniam komitetui pasitelkti specialistus ir ekspertus, kad jie pasiūlytų kompleksinį sprendimą įstatymo projekto tikslui pasiekti – sumažinti atvira tuberkuliozės forma sergančių suaugusių asmenų skaičių bei mirtingumą nuo šios ligos. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algimantas Dumbrava, Liutauras Kazlavickas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: -. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė