2014-03-27 Nr. XIIP-1617 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
išbrauktinas kaip perteklinis. 2. Atsižvelgus į tai, kad kartu su šiuo projektu teikiamas Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-1616) pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo, atitinkamai pildytinas ir teikiamas projektas. 3. Svarstytina, ar siekiant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo, teikiamas projektas neturėtų būti papildytas nuostatomis dėl jo taikymo. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO
2016-06-28 Nr. XIIP-1617(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
REIKALŲ IR DARBO komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, komiteto biuro padėjėja – D. Šimienė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Prezidento kanceliarijos patarėja, A. Misevičius – Ministro Pirmininko patarėjas, R. Pabedinskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vyriausioji specialistė, A. Šešelgis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, G. Vitė – socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja, E. Žemaitytė – vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausioji patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-27 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto straipsnių pavadinimuose ir pakeitimų esmėse žodis „Kodekso“ išbrauktinas kaip perteklinis. Pritarti. 2. Atsižvelgus į tai, kad kartu su šiuo projektu teikiamas Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-1616) pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo, atitinkamai pildytinas ir teikiamas projektas. Pritarti. 3.
įgyvendinimo, teikiamas projektas neturėtų būti papildytas nuostatomis dėl jo taikymo. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-04-29 nutarimas Nr. 435 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. SV-S-622 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 18 ir 19 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1617. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui šį projektą patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Sysas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Seimo narės padėjėja – sekretorė Sondra Jendovickaitė – Krasovska, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, Šeimos ir bendruomenių departamento Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Jan Maciejevski, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento direktoriaus pavaduotoja Natalija Žilinskienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-27) * Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
esmėse žodis „Kodekso“ išbrauktinas kaip perteklinis. Pritarti 2.
kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-27)3
teikiamas Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-1616) pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo, atitinkamai pildytinas ir teikiamas projektas. Pritarti Siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalios
kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-27)3
ekonomiškumo principų įgyvendinimo, teikiamas projektas neturėtų būti papildytas nuostatomis dėl jo taikymo. Pritarti Projektas papildytas 3 straipsniu: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas. 1. Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 2 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos bylos, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso IV dalies XIX skyriaus antrajame skirsnyje ir V dalies XXXV skyriuje, nagrinėjamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas.“
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos savivaldybių asociacija * Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1616 ir įstatymo projektu Nr. XIIP- 1617 ir jiems iš esmės pritaria. Atsižvelgti
3762 N Viešoji įstaiga Šeimos santykių institutas įsteigta 2002 metais ir jos pagrindinis tikslas – rūpintis visapusiška šeimos gerove ir jos gyvenimo kokybe.
Jau antrus metus Šeimos santykių institutas, kartu su partneriais (Paramos vaikams centru, Kauno ir Vilniaus miestų, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių, Prienų rajonų vaiko teisių apsaugos skyriais) vykdo projektą „Tėvų – vaikų santykių susvetimėjimo ankstyvas atpažinimas, prevencija ir intervencija: kompleksinis pagalbos modelis šeimoms, išgyvenančioms konfliktiškas skyrybas ir/ar atsiskyrimą“. Projekto tikslas - sukurti ir įdiegti kompleksinės pagalbos šeimai, išgyvenančiai konfliktiškas skyrybas ar atsiskyrimą, modelį, mažinant riziką sutrikdyti vaikų-tėvų santykius ir pažeisti vaiko prigimtinę teisę turėti ryšį su abiems tėvais. Šiame projekte inicijuotas tarpinstitucinis bendradarbiavimas su vaiko teisių apsaugos skyriais, teisėjais, advokatais, psichosocialinių paslaugų teikėjais, parengti pasiūlymai /rekomendacijos įstatymo pataisai dėl vaiko teisių užtikrinimo konfliktiškų tėvų skyrybų atvejais. Pasiūlymų tikslas – teisiniu lygiu įtvirtinti laikinąsias apsaugos priemones, kurios padėtų ginčo šalims ir teismams efektyviau užtikrinti vaiko teises ir interesus iškilus ginčui dėl gyvenamosios vietos, vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Šiems pasiūlymams pritaria:
Vilniaus miesto, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių ir Prienų rajonų savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai. 2. Viešoji įstaiga Paramos vaikams centras. 3. Kauno apylinkės teismas (raštas pridedamas). 4. Mykolo Riomerio universiteto Mediacijos ir darnaus ginčų sprendimo laboratorija. 5. Kiti socialiniai partneriai, teikiantys paslaugas šeimoms ir vaikams. Manome, kad šios rekomendacijos siejasi su patvirtinta Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcija bei papildo ją.
Todėl tikime, kad tikslinga siekti šių pasiūlymų /rekomendacijų svarstymo LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. PASIŪLYMAI
teismo vaidmens įtvirtinimas: Teismo pareiga siūlyti šeimos mediaciją (Civilinio proceso kodeksas**) Pasiūlymo esmė: Teismo vaidmenį, nagrinėjant ginčus bylose dėl šeimos teisinių santykių, nustato Civilinio proceso kodekso 376 straipsnis. Siūlomo papildyti Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 2 dalį, įtraukiant nuostatą dėl teismo pareigos siūlyti ginčo šalims pasinaudoti mediavimo paslauga. Tuo būdu suteikiant teisinį pagrindą taikyti mediacijos procedūrą. Teismo pareigos siūlyti šalims pasinaudoti mediacija gali būti svarstoma kaip alternatyva 1.2. punkte siūlomai mediacijai kaip laikinajai apsaugos priemonei. Pagrindinis skirtumas: teismo pareiga siūlyti mediaciją būtų pasiektas „laisvesnis“ mediacijos taikymo principas, kadangi mediacija galėtų buti skirta tik abiems šalims sutikus (susitarus). Tuo tarpu mediacijos kaip laikinosios priemonės taikymas yra griežtesnis – teismas gali ją skirti tik vienos iš šalių ar savo iniciatyvą, net jei kita šalis nesutinka. Pažymėtina, kad aktyvus teismo vaidmuo gali būti alternatyva mediacijai kaip laikinajai apsaugos priemonei, tačiau 1.2. dalyje minimos kitos laikinosios priemonės – dalyvavimas programose turi būti įtvirtinamos bet kokiu atveju. Dabartinė situacija: Civilinio proceso kodeksas jau numato teismo pareigą, nagrinėjant šeimos santykių bylas, imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai.
Tačiau ši teismo pareiga, siekiant jos efektyvumo ir kuo platesnio bei realaus taikymo, turėtų būti detalizuojama, akcentuojant teismo pareigą siekiant sutaikyti šalis būtent kilus ginčui dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Dabartiniame teisiniame civilinio proceso reguliavime toks teismo vaidmens akcentavimas yra įtvirtintas santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo atžvilgiu: Civilinio proceso kodekso 384 straipsnis įpareigoja teismą ir nustato pakankamai aiškias taisykles:
Nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę paskirti sutuoktiniams terminą susitaikyti. Manytina, jog analogiškos nuostatos įtvirtinimas, tai yra teismo pareigos imtis taikinamųjų priemonių (pasiūlyti mediacijos paslaugas), leistų įgyvendinti efektyvų tarp tėvų kilusių ginčų dėl vaikų sprendimo būdą, tuo pačiu užtikrinant vaikų teises. Tokiu būdu, laikantis civilinio proceso taisyklių, kiekvienas teisėjas, pradėjęs nagrinėti ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo, privalėtų įvertinti situaciją ir pasiūlyti ginčo šalims taikinamąją priemonę – mediaciją. Numatomi pokyčiai ir siekiami tikslai: LR Civilinio proceso kodekso 376 straipsnyje (Teismo vaidmuo (šeimos bylose)) atsirastu papildoma nuostata: “Nagrinėjant ginčus dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su tėvais nustatymo, teismas privalo pasiūlyti ginčo šalims tokį ginčą spręsti taikinamojo tarpininkavimo būdu ir nustatyti terminą taikinamajam tarpininkavimui. Terminas taikinamajam tarpininkavimui nenustatomas jeigu jo nustatymas iš esmės prieštarautų vienos ir ginčo šalių ar vaikų interesams, taip pat kai abi ginčo šalys nesutinka.” Teismo vaidmuo, pagal šią naują normą, siūlant tarpininkavimą turi būti aktyvus.
Teismui nustatoma pareiga, įvertinus ginčo šalių elgesį ir motyvaciją, paties ginčo pobūdį ir intensyvumą, pasiūlyti nustatyti tarpininkavimo terminą. Nepaisant to, jog teismas turi pareigą siūlyti tarpininkavimą, galutinis sprendimas priklauso nuo abiejų šalių valios išreiškimo. Tarpininkavimo procedūros ir jos termino nustatymui prieštaraujant bent vienai šaliai, tarpininkavimas būtų negalimas. Aktyvaus teismo principo sprendžiant bylas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos leistų efektyviau siekti bendro šalių susitarimo. Kaip minėta, sėkmingos mediacijos atveju būtų ne tik efektyviau priimamas galutinis teismo sprendimas. Kaip galimas teigiamas mediacijos rezultatas gali būti ir pasiektas tėvų tarpusavio santykių (ypač susijusių su vaiko interesais) pokytis bei užkirstas kelias galimiems vaiko teisių ir interesų pažeidimams ateityje. Santykis su privaloma ikiteismine ir (ar) teismine mediacija: Kaip ir 1.2. dalyje aptartos laikinosios priemonės – šeimos mediacijos atveju, po naujo įstatymo įsigaliojimo, atsižvelgiant į jo reguliavimo apimtį, teismo pareiga siūlyti pasinaudoti šeimos mediacija turėtų būti taikoma tiems atvejams, kurie nepateks į privalomos mediacijos reguliavimo sritį. **„376 straipsnis. Teismo vaidmuo (šeimos bylose)
įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. 2. Teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai.
Nagrinėjant ginčus dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su tėvais nustatymo, teismas privalo pasiūlyti ginčo šalims tokį ginčą spręsti taikinamojo tarpininkavimo būdu ir nustatyti terminą taikinamajam tarpininkavimui. Terminas taikinamajam tarpininkavimui nenustatomas jeigu jo nustatymas iš esmės prieštarautų vienos ir ginčo šalių ar vaikų interesams, taip pat kai abi ginčo šalys nesutinka. 3. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. 4. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.“ Atsižvelgti Klausymų metu pateikta informacija, kad Vyriausybei pritarus (2016 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 505) 2016 m. gegužės 26 d. Seime registruotas Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-4439, kurio 20 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad vienas iš privalomosios mediacijos atvejų, būtų šeimos ginčuose nagrinėjamuose ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga * Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su pateiktu Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76,3.156,3.157, 3.169, 3.170, 3.174,3.175,3.178,3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1616 bei Civilinio proceso kodekso 385,
pateiktiems teisės aktų projektams bei siūlymams tobulinti teisinį reglamentavimą įstatymų projektuose iškeltų tikslų ir uždavinių srityje. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veiklos praktika patvirtina, kad, užtikrinant vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu/motina, praktikoje kyla nemažai problemų, taip pat ir dėl teismų sprendimuose nedetalizuotos (iš esmės neaptartos) bendravimo tvarkos. Galima pastebėti, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenčiau tėvu/motina ir teisės į šeimos ryšius pažeidimas (kai trukdoma antrajam iš tėvų dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su juo) neretai nelaikomas vaiko teisių pažeidimu, už kurį turėtų būti taikoma teisinė atsakomybė. Nepaneigtina, kad nemažiau svarbiu laikytinas ir siekis aiškiai reglamentuoti vieno iš tėvų teisę bei jos įgyvendinimo sąlygas keisti vaiko gyvenamąją vietą, išvykstant iš Lietuvos Respublikos. Teisinis aiškumas, sprendžiant pastaruosius klausimus, turi ypatingą reikšmę vaiko teisių užtikrinimui bei įgyvendinimui, eliminuojant galimybę išimtinai vienam iš tėvų spręsti su vaiku susijusius klausimus ir kartu apsaugant vaiką nuo antrojo iš tėvų galimo piktnaudžiavimo įstatymu suteiktomis teisėmis ir apskritai šeimos teise, ignoruojant tikruosius vaiko interesus ir pan. Atsižvelgiant į pateiktus įstatymų projektus bei jų tikslus ir uždavinius, įvertinant Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje gaunamus skundus, paminėtina, kad savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos, atstovaujant vaiko teisėms ir interesams teisme, aspektu teikiami siūlymai yra reikalingi veiklos tobulinimui ir praktikas vienodinimui.
Pritarti Projektui, jį patobulinus pagal gautas pastabas ir pasiūlymus, iš esmės pritarta. Lietuvos teisės institutas (2014-05-19) * Išnagrinėję įstatymo projektus Nr.XIIP-1616-1617 pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-12-11) XXXIX skyrius N Įvertinę pateiktus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1616 (toliau – Projektas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1617, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
<...>
CK 3.170 straipsnio 7 dalies nuostatai, kad, nesant antro iš tėvų sutikimo išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos, vaikas negali būti išvežamas be išankstinio teismo leidimo, tačiau kelia abejonių siūloma tokių leidimų išdavimo supaprastinta procesinė tvarka (CPK XXXIX skyrius), nes tokiose bylose visada bus kilęs ginčas (išskyrus išimtinius atvejus) ir, tikėtina, atsiras poreikis spręsti dėl naujos vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su juo tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, siūlytume apsvarstyti CPK nuostatų pakeitimo ar papildymo galimybę, pvz., CPK XXXIX skyriaus normas papildant nuostata dėl tokių bylų nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, arba numatant tokių bylų nagrinėjimą ginčo teisena apribojant teisę paduoti kasacinį skundą ar pan. Pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIIP-1616 patobulintas, nustatant, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Nacionalinės teismų administracija (2015-12-11) * Nacionalinė teismų administracija, pagal kompetenciją įvertinusi pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CPK) 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą* Nr. XI1P-1616 bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1617, informuoja, kad pritaria Teisėjų tarybos išdėstytai nuomonei. Atsižvelgti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-04-29) * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. SV-S-622
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 18 ir 19 punktus, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria:
projektui Nr. XIIP-1617. Pritarti
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Žmogaus teisių komitetas (2015-05-20) *
pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIIP-1617. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. Pritarti Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2015-06-17) * iš esmės pritarti Civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui šį projektą patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 ir 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIIP-1617(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas