Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
................................d. Vilnius 1 straipsnis. Kodekso 3.53 straipsnio pakeitimas Pakeisti Kodekso 3.53 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, ir dalyvavimo juos auklėjant ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.“ 2 straipsnis. Kodekso 3.59 straipsnio pakeitimas Pakeisti Kodekso 3.59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 3.59 straipsnis. Klausimai, kuriuos teismas išsprendžia nutraukdamas santuoką Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją osios vietą os, dalyvavimo auklėjant ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.“ 3 straipsnis. Kodekso 3.76 straipsnio pakeitimas Pakeisti Kodekso 3.76 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Teismas, priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, privalo nustatyti, su kuriuo iš jų lieka gyventi jų nepilnamečiai vaikai, taip pat išspręsti vaikų išlaikymo ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su vaikais tvarkos klausimus.“
Pakeisti Kodekso 3.156 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė
susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, ar vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, išskyrus vaiko turto tvarkymo teisę pagal šio kodekso 3.190 straipsnį.“5 straipsnis. Kodekso 3.157 straipsnio pakeitimas Pakeisti Kodekso 3.157 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
straipsnis. Atstovavimas vaikams
yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymus, išskyrus tėvus, pripažintus neveiksniais teismo sprendimu ir tėvus, kurių vaikams nustatyta globa (rūpyba) – tų vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), atžvilgiu . 2. Tėvai savo nepilnamečiams vaikams atstovauja pateikę vaiko gimimo liudijimą. 3. Globėjai (rūpintojai) nepilnamečiams vaikams atstovauja pateikę atitinkamai teismo spendimą arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl globos (rūpybos) nustatymo ir jų skyrimo globėjais (rūpintojais). “6 straipsnis. Kodekso 3.169 straipsnio pakeitimas Pakeisti Kodekso 3.169 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “3.169 straipsnis. Vaiko gyvenamoji vieta tėvams gyvenant skyrium
gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. 2. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. 3.
vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. “7 straipsnis. Kodekso 3.170 straipsnio pakeitimas Pakeisti Kodekso 3.170 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
"3.170 straipsnis. Skyrium gyvenančio tėvo ar
motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant
ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. 2. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. 3. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.4. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka visais atvejais nustatoma teismo sprendime, kuriuo nutraukiama tėvų santuoka pagal šio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalį ir 3.59 straipsnį ar patvirtinamas tėvų gyvenimas skyrium (separacija) pagal šio kodekso 3.76 straipsnio 1 dalį. 34 . Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta , neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymuose nustatyta tvarka. 5. Tretieji asmenys negali išvežti vaiko be abiejų tėvų sutikimo nepaisant to, ar vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, išskyrus atvejus, kai tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo. 6.
vaiko gyvenamoji vieta tėvų sutarimu ar teismo sprendimu nustatyta su vienu iš tėvų, vaikas negali būti išvežamas iš Lietuvos Respublikos ilgesniam negu 2 mėnesių laikotarpiui to iš tėvų be išankstinio rašytinio antrojo iš tėvų sutikimo, išskyrus atvejus, kai tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo. 7. Nesant šio straipsnio 5 dalyje nurodyto sutikimo, vaikas negali būti išvežamas iš Lietuvos Respublikos ilgesniam negu 2 mėnesių laikotarpiui be išankstinio teismo leidimo, išduoto Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. 8. Teismas, nagrinėjantis bylą dėl leidimo išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos ilgesniam negu 2 mėnesių laikotarpiui išdavimo, privalo įvertinti:
1) vaiko amžių ir nuomonę;
2) galimybes užtikrinti vaiko ir Lietuvoje gyvenančių asmenų, su kuriais vaiką sieja šeimos ryšiai, bendravimo galimybes;
3) abiejų tėvų galimybes ir norą bendradarbiauti užtikrinant vienodą tėvų valdžios įgyvendinimą;
4) atstumą tarp esamos vaiko gyvenamosios vietos ir vietos, į kurią numatoma išvežti vaiką;
5) priežastis, dėl kurių siekiama išvežti vaiką iš Lietuvos;
6) vaiko gyvenimo ir ugdymo sąlygas vietoje, į kurią jį numatoma išvežti;
7) kitas svarbias aplinkybes. 5. 9. Tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais. 6. 10. Įstaigų, organizacijų ar kitokių institucijų ir fizinių asmenų atsisakymas tėvams suteikti informaciją apie jų vaikus gali būti skundžiamas teismui. “8 straipsnis. Kodekso 3.174 straipsnio pakeitimas Pakeisti Kodekso 3.174 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
vietos nustatymo 1.
Kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). 2. Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. 3. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. “9 straipsnis. Kodekso 3.175 straipsnio pakeitimas Pakeisti Kodekso 3.175 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai). 2. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. 3. Pasikeitus aplinkybėms šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. “10 straipsnis. Kodekso 3.178 straipsnio pakeitimas Pakeisti Kodekso 3.178 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
apsaugos institucijos dalyvavimas
institucijos dalyvavimas. 2.
2Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas,
pateikia teismui nustatytos formos išvadą dėl ginčo , išskyrus atvejus, kai byla teisme nagrinėjama valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareikšto ieškinio pagrindu . Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus. 3. Tipinę išvados formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija .“11 straipsnis. Kodekso 3.190 straipsnio pakeitimas Pakeisti Kodekso 3.190 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko
turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta lieka gyventi vaikas .“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė Seimo narė Virginija Baltraitienė Seimo narė Irena Degutienė Seimo narė Dalia Kuodytė Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė Seimo narė Ona Valiukevičiūtė
Projekto XIIP-1616(2) lyginamasis variantas
3.64, 3.65, 3.76, 3.156, 3.157, 3.163, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.184
................................d. Vilnius 1 straipsnis. 3.43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teismas, pripažindamas santuoką negaliojančia, turi išspręsti nepilnamečių vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo klausimus , taip pat nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos gyvenamąją vietą nustatymo klausimus bei dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką .“ 2 straipsnis. 3.48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.48 straipsnis. Privalomas globos (rūpybos) institucijų dalyvavimas Nagrinėjant bylas dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, jeigu vienas ar abu sutuoktiniai yra nepilnamečiai arba teismo sprendimu pripažinti neveiksniais šioje srityje ar ribotai veiksniais šioje srityje, privalo dalyvauti globos (rūpybos) institucijos arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir pateikti išvadą, ar santuokos pripažinimas negaliojančia nepažeis šių asmenų ir jų vaikų teisių ir interesų , išskyrus atvejus, kai byla teisme nagrinėjama valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareikšto ieškinio pagrindu .“ 3 straipsnis. 3.53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.53 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus , ir dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą.
Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.“ 4 straipsnis. 3.59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 3.59 straipsnis. Klausimai, kuriuos teismas išsprendžia nutraukdamas santuoką Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją osios vietą os, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.“ 5 straipsnis. 3.64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.64 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teismas privalo pasiūlyti sutuoktiniams taikiai išspręsti jų abiejų turtinius, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir auklėjimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos klausimus, taip pat kitas santuokos nutraukimo pasekmes. Jeigu sutuoktiniai susitaria, taikomos šio kodekso 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalys.“ 6 straipsnis. 3.65 straipsnio pakeitimas Papildyti 3.65 straipsnio 2 dalį 8 punktu:
„
8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones .“ 7 straipsnis. 3.76 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.76 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismas, priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, privalo nustatyti, su kuriuo iš jų lieka gyventi jų nepilnamečiai vaikai, taip pat išspręsti vaikų išlaikymo ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus ir bendravimo su jais tvarkos klausimus.“ 8 straipsnis. 3.156 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.156 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. “9 straipsnis. 3.157 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.157 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
straipsnis. Atstovavimas vaikams
yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, ir kitus šiame kodekse nustatytus atvejus . 2. Globėjai (rūpintojai) nepilnamečiams vaikams atstovauja pateikę atstovavimo teisę patvirtinantį dokumentą. “10 straipsnis. 3.163 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.163 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
įgyvendinimą užtikrina tėvai. 2. Vaikų, kurie yra likę be tėvų globos, teises užtikrina globėjas (rūpintojas) šio je s knygo je s nustatyta tvarka. 3. Jeigu priimant su nepilnamečiu vaiku susijusius sprendimus kyla vaiko ir jo tėvų (globėjo, rūpintojo) interesų konfliktas arba vaiko tėvų tarpusavio interesų konfliktas, teismas ex officio arba bet kurio iš vaiko tėvų (globėjo, rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos prašymu gali skirti ad hoc globėją, kuris atstovautų vaikui sprendžiant konkretų ginčą. Ad hoc globėjo parinkimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ad hoc globėjo veiklai mutis mutandis taikomos šios knygos XVII ir XVIII skyrių normos. 3. 4. Nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą, savo teises gina pats. 4. 5. Jei tėvai ar globėjai (rūpintojai) vaikų teises pažeidinėja, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras.“
Pripažinti netekusia galios 3.169 straipsnio 3 dalį. „3. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. “12 straipsnis. 3.170 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.170 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 3.170 straipsnis. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant
ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. 2. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. 3. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.4. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. 34 . Tėvas ar motina, pas kurį su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta , neturi teisės kliudyti turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. 5. Tėvas ar motina, ne gyvenantys kartu su vaiku skyrium , turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo ugdymo , gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku.
Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais. 6. Įstaigų, organizacijų ar kitų institucijų ir fizinių asmenų atsisakymas tėvams suteikti informaciją apie jų vaikus gali būti skundžiamas teismui. “13 straipsnis. 3.174 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.174 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
vietos nustatymo
1Kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas,
motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). 2. Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. 3. Teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. 4. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. “14 straipsnis. 3.175 straipsnio pakeitimas Papildyti 3.175 straipsnį 3 dalimi: „
pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. “
3.178 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.178 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 3.178 straipsnis. Privalomas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas
1Nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. 2. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo , išskyrus atvejus, kai byla teisme nagrinėjama valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareikšto ieškinio pagrindu . Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus. Reikalavimus šioje dalyje nurodytos išvados turiniui tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija .“ 16 straipsnis. 3.184 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.184 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos gyvenimo sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo, išskyrus atvejus, kai ieškinį pareiškė ta pati valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Šią išvadą teismas vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.“
17 straipsnis. 3.190 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.190 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta lieka gyventi vaikas .“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 2 d. 2. Šio įstatymo 1, 3, 4, 5 ir 7 straipsniai taikomi tik po šio įstatymo įsigaliojimo pradėtoms byloms. 3.
Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2014-04- Nr. Į
DĖL lietuvos respublikos Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑1616 ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1617 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1616 (toliau – Projektas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1617 teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 1, 2 ir 3 straipsniais siūloma pildyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) atitinkamai 3.53 straipsnio 3 dalį, 3.59 straipsnį ir 3.76 straipsnį numatant, kad tose nuostatose nurodytais atvejais teismas turi išspręsti, inter alia , vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, manytume, kad Projekto 7 straipsniu siūloma keisti CK 3.170 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad „skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka visais atvejais nustatoma teismo sprendime, kuriuo nutraukiama tėvų santuoka pagal šio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalį ir 3.59 straipsnį ar patvirtinamas tėvų gyvenimas skyrium (separacija) pagal šio kodekso 3.76 straipsnio 1 dalį“ yra perteklinė. 2.
abiejų tėvų sutikimo nepaisant to, ar vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, išskyrus atvejus, kai tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo“. Nuostata tikslintina keletu aspektų:
asmenys“ – ar artimieji giminaičiai, kaip jie apibrėžti CK 3.135 straipsnyje [1] , pakliūna į šią sąvoką, ar kaip tik tokiems asmenims ji yra netaikoma ir todėl seneliai, broliai ar seserys galėtų vaiką išvežti nesant abiejų tėvų sutikimo;
išvežti“ vietos ir laikotarpio aspektais – ar tretieji asmenys negali apskritai vaiko išvežti iš tėvo ar motinos namų (pavyzdžiui, nusivesti pramogauti į miestą, pasivaikščioti į parką ir pan.), ar tai taikoma kelionėms į kitą miestą, kaimą ar kitą valstybę, nepaisant kelionės trukmės;
„abiejų tėvų sutikimas“. Viena vertus, žodinė sutikimo forma galėtų suteikti
galimybę vėliau tokį sutikimą neigti ar ginčyti (pavyzdžiui, kad sutikimas buvo paremtas tam tikromis kelionės sąlygomis, kurios iš tiesų nebuvo išpildytos, todėl sutikimas negali būti laikomas galiojančiu). Kita vertus, rašytinė sutikimo forma galėtų apsunkinti geriausių vaiko interesų užtikrinimą. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nacionaliniai teismai laikosi nuoseklios praktikos šeimos bylose siekdami, visų pirma, užtikrinti prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Šis principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio
[2] ir reiškia, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti . Be to, nacionalinių teismų praktikoje [3] yra taip pat pažymėta, kad ypatingai šeimos santykių kategorijos bylose būtina vadovautis tiek tarptautinėje [4] , tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus . Tuo tarpu , mūsų nuomone, Projekto 7 straipsnyje siūloma įtvirtinti tėvų sutikimo sistema iš esmės remiasi išsiskyrusių tėvų tarpusavio santykiais, o ne vaikų teisėmis į šeimos ryšius ar pan. Tokia sistema gali tapti išsiskyrusių tėvų tarpusavio nesutarimų kurstymo įrankiu geriausius vaiko interesus nustumiant į antraplanį vaidmenį. Pavyzdžiui, vienam iš tėvų negalint (ar be pagrįstos priežasties atsisakant) suteikti atitinkamą leidimą vaikas negalėtų išvykti net į trumpalaikę mokyklinę ekskursiją į kaimyninę Šengeno erdvės valstybę. Kitaip tariant, mūsų nuomone, aptariama nuostata turėtų būti koreguojama taip, kad vaiko interesų užtikrinimas netaptų absoliučiai priklausomas nuo išsiskyrusių tėvų nenoro (ar nesugebėjimo) atitinkamu klausimu susitarti. 3.
sutarimu ar teismo sprendimu nustatyta su vienu iš tėvų, vaikas negali būti išvežamas iš Lietuvos Respublikos ilgesniam negu 2 mėnesių laikotarpiui to iš tėvų be išankstinio rašytinio antrojo iš tėvų sutikimo, išskyrus atvejus, kai tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo“. Toks siūlymas diskutuotinas atsižvelgiant į tai, kad: · vaiko gyvenamoji vieta (dar tėvams gyvenant kartu) gali būti ne Lietuvos Respublikoje; · vienas iš tėvų (pavyzdžiui, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta) gali būti ne Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje (ar siekiantis ten išvykti gyventi); · vaikas gali turėti kitos valstybės narės pilietybę. Atitinkamai tokiomis aplinkybėmis gali būti keliamas klausimas, ar draudimas ilgesniam negu 2 mėnesių laikotarpiui išvežti iš Lietuvos Respublikos vaiką, jei vienas iš tėvų, su kuriuo nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neduoda išankstinio sutikimo, yra tinkama ir proporcinga priemonė įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytiems tikslams pasiekti. 4. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis 2002 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 302 patvirtinto vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo nuostatomis, vaiko laikinas išvykimas – tai Lietuvos Respublikoje gyvenančio vaiko išvykimas į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, kai nedeklaruojama kita vaiko gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal
Nr. VIII-840, gyvenamąją vietą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui.
Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai. Taigi, vaiko išvykimas į užsienio valstybę ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui laikytinas laikinu išvykimu [5] . Atsižvelgdami į minėtuose teisės aktuose nustatytus terminus, taip pat atkreipdami dėmesį, kad Projekto 7 straipsniu siūlomoje pildyti CK 3.170 straipsnio 6 dalyje numatyta teismo diskrecija suteikti leidimą išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 2 mėnesių terminui, tačiau nenumatyta diskrecija tuo pačiu išspręsti naujos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos klausimą, siūlytume CK 3.170 straipsnio 6 dalį koreguoti taip, kad ši nuostata reglamentuotų:
laikinam vaiko išvežimui bei kartu nustatyti tuo laikotarpiu taikytiną bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką tais atvejais, kai vaiką ketinama išvežti iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip 2 mėnesių, bet trumpesniam nei 6 mėnesių terminui (t.y. vaiko laikino išvykimo atveju), kai vienas iš tėvų, su kuriuo nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neduoda išankstinio sutikimo vaiko išvežimui. 4.2. teismo diskreciją išduoti leidimą vaiko išvykimui bei kartu nustatyti naują bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (arba nustatyti naują vaiko gyvenamąją vietą) tais atvejais, kai vaiką ketinama išvežti iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui (t.y. vaiko nuolatinio išvykimo atveju), kai vienas iš tėvų, su kuriuo nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neduoda išankstinio sutikimo vaiko išvežimui. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Justina Nasutavičienė, tel.
8 706 63 695, el. p. [email protected] [1] Pagal CK 3.135 straipsnį artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). [2] Analogiškas principas taip pat yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ( Žin., 1996, Nr. 33-807) 4 straipsnio 1 punkte; [3] Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužes 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-450-360/2008; [4] Teismų praktikoje taip pat tiesiogiai daromos nuorodos į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. įtvirtintą vaiko interesų principą; [5] Informacija iš Migracijos teisės centro internetinės svetainės http://www.migration.lt/lt-isvykimas_su_vaiku_i_uzsieni_ar_reikalingas_vieno_is_tevu_sutikimas_-169.html
3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190
2014-03-27 Nr. XIIP-1616 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
išbrauktinas kaip perteklinis. 2. Atsižvelgus į projektu teikiamus Civilinio kodekso pakeitimus ir siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai pakeisti ir Civilinio kodekso 3.64 straipsnio 2 dalies. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, projekto 7 straipsnyje dėstomo Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 3 dalį reikėtų papildyti nuoroda į 3.64 straipsnio 2 dalį. 3. Projekto 7 straipsnyje dėstomo Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 5 dalyje po žodžio „vaiko“ įrašytini žodžiai „iš Lietuvos Respublikos”. 4. Projekto 7 straipsnyje dėstomo Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 5 ir 6 dalyse siūloma nustatyti išimtis tuo atveju, kai „tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo“. Neaišku, kas ir kokia tvarka turėtų patvirtinti nurodytą faktą. Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. 5. Atsižvelgus į tai, kad įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su tuo teisės aktu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo (nustatant pakankamą terminą Vyriausybės įgaliotai institucijai) ir įgyvendinimo (ši nuostata turėtų įsigalioti anksčiau nei kitos įstatymo nuostatos). 6.
šeimos politikos įgyvendinimą visose srityse, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba Vyriausybės išvada. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 3.43, 3.48, 3.53, 3.59, 3.64, 3.65, 3.76, 3.156, 3.157, 3.163, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.184 IR 3.190 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-06-28 Nr. XIIP-1616(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt
TEISIŲ komitetas
DĖL
Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas, komiteto nariai: Dalia Kuodytė, Marija Aušrinė Pavilionienė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis, Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė ;
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos ir pagalbos skyriaus vedėja Jelena Semionova ir Vaikų skyriaus atstovė Gailė Veršekienė. 1. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos
departamentas
projekto straipsnių pavadinimuose ir pakeitimų esmėse žodis „Kodekso“ išbrauktinas kaip perteklinis. Pritarti7
teisinio aiškumo, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai pakeisti ir Civilinio kodekso 3.64 straipsnio 2 dalies. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, projekto
papildyti nuoroda į 3.64 straipsnio 2 dalį. Spręsti pagrindiniam komitetui75
„vaiko“ įrašytini žodžiai „iš Lietuvos Respublikos”. Pritarti
7 5,6 4.
7
siūloma nustatyti išimtis tuo atveju, kai „tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo“. Neaišku, kas ir kokia tvarka turėtų patvirtinti nurodytą faktą. Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Pritari
priimami taip, kad įsigaliotų kartu su tuo teisės aktu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo (nustatant pakankamą terminą Vyriausybės įgaliotai institucijai) ir įgyvendinimo (ši nuostata turėtų įsigalioti anksčiau nei kitos įstatymo nuostatos). Pritarti 6.Atsižvelgus į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja šeimos politikos įgyvendinimą visose srityse, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba Vyriausybės išvada. Atsižvelgta Gauta Vyriausybės išvada Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos
tai, kad Projekto 1, 2 ir 3 straipsniais siūloma pildyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) atitinkamai 3.53 straipsnio 3 dalį, 3.59 straipsnį ir 3.76 straipsnį numatant, kad tose nuostatose nurodytais atvejais teismas turi išspręsti, inter alia , vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, manytume, kad Projekto 7 straipsniu siūloma keisti CK 3.170 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad „skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka visais atvejais nustatoma teismo sprendime, kuriuo nutraukiama tėvų santuoka pagal šio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalį ir 3.59 straipsnį ar patvirtinamas tėvų gyvenimas skyrium (separacija) pagal šio kodekso 3.76 straipsnio 1 dalį“ yra perteklinė. Pritarti 2.
straipsniu siūloma pildyti CK 3.170 straipsnį 5 dalimi numatant, kad
„tretieji asmenys negali išvežti vaiko be abiejų tėvų sutikimo nepaisant to,
ar vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, išskyrus atvejus, kai tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo“. Nuostata tikslintina keletu aspektų:
apima terminas „tretieji asmenys“ – ar artimieji giminaičiai, kaip jie apibrėžti CK 3.135 straipsnyje [1] , pakliūna į šią sąvoką, ar kaip tik tokiems asmenims ji yra netaikoma ir todėl seneliai, broliai ar seserys galėtų vaiką išvežti nesant abiejų tėvų sutikimo; Pritarti Įtvirtinus nuostatą, kad tretieji asmenys negali išvežti be abiejų tėvų sutikimo<...> iš Lietuvos ir ilgesniam negu 2 mėnesių laikotarpiui, manytina, kad sąvoka „tretieji asmenys“ turėtų apimti ir artimuosius giminaičius, atsižvelgiant į tai, kad tokiomis sąlygomis reikalaujamas ir iš antrojo iš tėvų, kai vaikas išvežamas pirmojo tėvų, su kuriuo nustatyta gyvenamoji vieta. Tokie atvejai turėtų būti aptariami teismui nustatant vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarką,
apima terminas „negali išvežti“ vietos ir laikotarpio aspektais – ar tretieji asmenys negali apskritai vaiko išvežti iš tėvo ar motinos namų (pavyzdžiui, nusivesti pramogauti į miestą, pasivaikščioti į parką ir pan.), ar tai taikoma kelionėms į kitą miestą, kaimą ar kitą valstybę, nepaisant kelionės trukmės;
Pritarti Atsižvelgiant į Aiškinamajame rašte išdėstytą aiškinimą, manytina, kad draudimas išvežti vaiką be abiejų tėvų sutikimo turėtų būti taikomas, kai tretieji asmenys planuoja išvežti vaiką iš Lietuvos ilgesniam nei 2 mėnesių laikotarpiui. 2.3. nėra aišku, kokios formos turėtų būti „abiejų tėvų sutikimas“.
Viena vertus, žodinė sutikimo forma galėtų suteikti galimybę vėliau tokį sutikimą neigti ar ginčyti (pavyzdžiui, kad sutikimas buvo paremtas tam tikromis kelionės sąlygomis, kurios iš tiesų nebuvo išpildytos, todėl sutikimas negali būti laikomas galiojančiu). Kita vertus, rašytinė sutikimo forma galėtų apsunkinti geriausių vaiko interesų užtikrinimą. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nacionaliniai teismai laikosi nuoseklios praktikos šeimos bylose siekdami, visų pirma, užtikrinti prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šis principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje [2] ir reiškia, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti . Be to, nacionalinių teismų praktikoje [3] yra taip pat pažymėta, kad ypatingai šeimos santykių kategorijos bylose būtina vadovautis tiek tarptautinėje [4] , tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus . Tuo tarpu, mūsų nuomone, Projekto 7 straipsnyje siūloma įtvirtinti tėvų sutikimo sistema iš esmės remiasi išsiskyrusių tėvų tarpusavio santykiais, o ne vaikų teisėmis į šeimos ryšius ar pan. Tokia sistema gali tapti išsiskyrusių tėvų tarpusavio nesutarimų kurstymo įrankiu geriausius vaiko interesus nustumiant į antraplanį vaidmenį. Pavyzdžiui, vienam iš tėvų negalint (ar be pagrįstos priežasties atsisakant) suteikti atitinkamą leidimą vaikas negalėtų išvykti net į trumpalaikę mokyklinę ekskursiją į kaimyninę Šengeno erdvės valstybę.
Kitaip tariant, mūsų nuomone, aptariama nuostata turėtų būti koreguojama taip, kad vaiko interesų užtikrinimas netaptų absoliučiai priklausomas nuo išsiskyrusių tėvų nenoro (ar nesugebėjimo) atitinkamu klausimu susitarti. Pritarti Siūloma nustatyti, kokia tvarka būtų ginamas geriausių vaiko interesų principas vienam tėvų nesutikus leisti išvežti vaiką, o kitam manant, kad toks nesutikimas yra nepagrįstas geriausiais vaiko interesais. 3. Projekto 7 straipsniu siūloma pildyti CK 3.170 straipsnį 6 dalimi, numatančia, kad „kai vaiko gyvenamoji vieta tėvų sutarimu ar teismo sprendimu nustatyta su vienu iš tėvų, vaikas negali būti išvežamas iš Lietuvos Respublikos ilgesniam negu
sutikimo, išskyrus atvejus, kai tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo“. Toks siūlymas diskutuotinas atsižvelgiant į tai, kad: · vaiko gyvenamoji vieta (dar tėvams gyvenant kartu) gali būti ne Lietuvos Respublikoje; · vienas iš tėvų (pavyzdžiui, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta) gali būti ne Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje (ar siekiantis ten išvykti gyventi); · vaikas gali turėti kitos valstybės narės pilietybę. Atitinkamai tokiomis aplinkybėmis gali būti keliamas klausimas, ar draudimas ilgesniam negu 2 mėnesių laikotarpiui išvežti iš Lietuvos Respublikos vaiką, jei vienas iš tėvų, su kuriuo nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neduoda išankstinio sutikimo, yra tinkama ir proporcinga priemonė įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytiems tikslams pasiekti. Pritarti
dėmesį, kad vadovaujantis 2002 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.
valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo nuostatomis, vaiko laikinas išvykimas – tai Lietuvos Respublikoje gyvenančio vaiko išvykimas į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, kai nedeklaruojama kita vaiko gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal 1998 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą Nr. VIII-840, gyvenamąją vietą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai. Taigi, vaiko išvykimas į užsienio valstybę ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui laikytinas laikinu išvykimu [5] . Atsižvelgdami į minėtuose teisės aktuose nustatytus terminus, taip pat atkreipdami dėmesį, kad Projekto 7 straipsniu siūlomoje pildyti CK 3.170 straipsnio 6 dalyje numatyta teismo diskrecija suteikti leidimą išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 2 mėnesių terminui, tačiau nenumatyta diskrecija tuo pačiu išspręsti naujos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos klausimą, siūlytume CK 3.170 straipsnio 6 dalį koreguoti taip, kad ši nuostata reglamentuotų:
Pritarti
diskreciją išduoti leidimą laikinam vaiko išvežimui bei kartu nustatyti tuo laikotarpiu taikytiną bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką tais atvejais, kai vaiką ketinama išvežti iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip 2 mėnesių, bet trumpesniam nei 6 mėnesių terminui (t.y. vaiko laikino išvykimo atveju), kai vienas iš tėvų, su kuriuo nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neduoda išankstinio sutikimo vaiko išvežimui.
Pritarti
diskreciją išduoti leidimą vaiko išvykimui bei kartu nustatyti naują bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (arba nustatyti naują vaiko gyvenamąją vietą) tais atvejais, kai vaiką ketinama išvežti iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui (t.y. vaiko nuolatinio išvykimo atveju), kai vienas iš tėvų, su kuriuo nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neduoda išankstinio sutikimo vaiko išvežimui. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Savivaldybių asociacija 2014-06-20 Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Civilinio kodekso 3 .53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1616 ir įstatymo projektu Nr. XIIP- 1617 ir jiem s iš esmės pritaria. Atsižvelgti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius 2014-05-16 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su pateiktu Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76,3.156,3.157, 3.169, 3.170, 3.174,3.175,3.178,3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1616 bei Civilinio proceso kodekso 385, 541straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.XIIP-1617, iš esmės pritaria pateiktiems teisės aktų projektams bei siūlymams tobulinti teisinį reglamentavimą įstatymų projektuose iškeltų tikslų ir uždavinių srityje. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veiklos praktika patvirtina, kad, užtikrinant vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu/motina, praktikoje kyla nemažai problemų, taip pat ir dėl teismų sprendimuose nedetalizuotos (iš esmės neaptartos) bendravimo tvarkos. Galima pastebėti, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenčiau tėvu/motina ir teisės į šeimos ryšius pažeidimas (kai trukdoma antrajam iš tėvų dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su juo) neretai nelaikomas vaiko teisių pažeidimu, už kurį turėtų būti taikoma teisinė atsakomybė. Nepaneigtina, kad nemažiau svarbiu laikytinas ir siekis aiškiai reglamentuoti vieno iš tėvų teisę bei jos įgyvendinimo sąlygas keisti vaiko gyvenamąją vietą, išvykstant iš Lietuvos Respublikos. Teisinis aiškumas, sprendžiant pastaruosius klausimus, turi ypatingą reikšmę vaiko teisių užtikrinimui bei įgyvendinimui, eliminuojant galimybę išimtinai vienam iš tėvų spręsti su vaiku susijusius klausimus ir kartu apsaugant vaiką nuo antrojo iš tėvų galimo piktnaudžiavimo įstatymu suteiktomis teisėmis ir apskritai šeimos teise, ignoruojant tikruosius vaiko interesus ir pan.
Atsižvelgiant į pateiktus įstatymų projektus bei jų tikslus ir uždavinius, įvertinant Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje gaunamus skundus, paminėtina, kad savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos, atstovaujant vaiko teisėms ir interesams teisme, aspektu teikiami siūlymai yra reikalingi veiklos tobulinimui ir praktikas vienodinimui. Atsižvelgti Lietuvos Teisės institutas 2014-05-19
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1616 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti jį tikslinti pagal šias pastabas:
Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 3.53, 3.59 ir
kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
straipsnyje siūlomus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 385 straipsnio 1 dalies pakeitimus ir siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, nuostatomis dėl tėvo (motinos) dalyvavimo auklėjant ir bendravimo tvarkos nustatymo tikslinga analogiškai papildyti Civilinio kodekso 3.43 straipsnio 2 dalį, kurioje reglamentuoti klausimai, kuriuos sprendžia teismas, pripažindamas santuoką negaliojančia. Spręsti pagrindiniam komitetui
pagal šio kodekso 3.190 straipsnį“, nes Civilinio kodekso 3.190 straipsnis nėra vienintelė specialioji norma, reguliuojanti situacijas, kai tėvai neturi lygių teisių su savo vaikais, todėl būtų klaidinga Civilinio kodekso 3.156 straipsnyje nurodyti tik vieną specialiąją normą, o visų specialiųjų normų išvardijimas būtų perteklinis. Pritarti Nurodyti „išskyrus šiame kodekse nustatytus atvejus“. 1.3. Tikslinti Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 3.157 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriomis siūloma, kad tėvai, kurių vaikams nustatyta nuolatinė arba laikinoji globa (rūpyba), nebūtų laikomi tų vaikų atstovais pagal įstatymą, ir nurodyti, kad tėvai nelaikomi savo vaikų atstovais pagal įstatymą tik tais atvejais, kai vaikams nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). Vadovaujantis Civilinio kodekso
nustatoma savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu), o nuolatinė globa (rūpyba) – išimtinai tik teismo nutartimi.
Pritarus Įstatymo projekto
vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba), nebūtų laikomi tų vaikų atstovais pagal įstatymą, ir tai reikštų, kad tėvų valdžią riboja ne teismas, o administracinė institucija, nors esminės asmens teisės – tarp jų ir tėvų valdžios – gali būti apribotos tik teismo sprendimu, todėl, tik nustačius vaikų nuolatinę globą (rūpybą), galėtų būti numatyta, kad tėvai nelaikomi savo vaikų atstovais pagal įstatymą . Pritarti
savo, kaip vaiko globėjo (rūpintojo), statusą, tretiesiems asmenims būtų atskleidžiami teismo sprendime arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme dėl globos (rūpybos) nustatymo esantys vaiko, jo šeimos narių asmens duomenys ir informacija apie jų privatų gyvenimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Civilinis kodeksas nenustato, koks dokumentas įrodo vaiko globėjo (rūpintojo) teisinį statusą. Be to, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso
vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, gali būti išduodamas vykdomasis raštas ir jame nurodoma tik rezoliucinė minėto teismo sprendimo dalis, bet nepateikiami asmens duomenys ar privataus gyvenimo detalės. Pažymėtina, kad nusprendus kompetentingoms institucijoms, pavyzdžiui, valstybinėms vaiko teisių apsaugos institucijoms, suteikti teisę išduoti pažymas, kurios patvirtintų vaiko globėjo (rūpintojo) statusą, galiojančių Civilinio kodekso pakeitimų ir papildymų atlikti nereikėtų. Pritarti7 1.5.
7
projekto 1, 2, 3 straipsniais jau yra siūloma pakeisti Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalį, 3.59 straipsnį ir 3.76 straipsnį – numatyti, kad tose nuostatose nurodytais atvejais teismas inter alia turi išspręsti vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką. Pritarti
straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą teisinio aiškumo principą, siūlytina Įstatymo projekto 7 straipsnyje, kuriuo Civilinio kodekso 3.170 straipsnis pildomas 5 dalimi, aiškiai apibrėžti vartojamas sąvokas „ tretieji asmenys “, „ abiejų tėvų sutikimas“ ir „vaiko išvežima s“ įvertinant tai, kad pirmuoju atveju neaišku, kokiam subjektų ratui būtų taikoma ši sąvoka, antruoju atveju – kokios formos šis sutikimas turėtų būti, trečiuoju atveju neaiškus vietos ir laiko aspektas. Taip pat vadovaujantis Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proporcingumo bei prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinant tai, kad, pavyzdžiui, vienam iš tėvų nepagrįstai atsisakius duoti sutikimą ar negalint šio sutikimo duoti dėl objektyvių priežasčių, vaikas negalėtų išvykti į jo interesus atitinkančią išvyką, siūlytina numatyti, kad draudimas tretiesiems asmenims išvežti vaiką be abiejų tėvų sutikimo turėtų būti ribojamas laiko ir vietos aspektais ir reikėtų nustatyti išimtis, kada trečiajam asmeniui norint išvežti vaiką nebūtų reikalaujama abiejų tėvų sutikimo. Be to, pažymėtina, kad nustatant išimtį, kai „tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo“, reikia aiškiai apibrėžti, kas ir kokia tvarka turėtų patvirtinti nurodytą faktą. Pritarti Žr. argumentus ir preliminarius siūlymus Europos teisės departamento išvadai, 3, 4 psl. 7 1.7.
7
Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 6, 7 ir 8 dalių papildymo, nes asmenims su vaikais vykstant į valstybes, prisijungusias prie
susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, arba į valstybes, kuriose taikomas visas Šengeno acquis , nebūtų galimybės realiai tikrinti leidimų, todėl Įstatymo projekto 7 straipsnyje pateiktas siūlymas Civilinio kodekso 3.170 straipsnį papildyti nuostatomis, kad vaikas negali būti išvežamas iš Lietuvos Respublikos ilgesniam negu 2 mėnesių laikotarpiui be išankstinio teismo leidimo, išduoto Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, būtų neveiksmingas ir nesudarytų prielaidų siekiamiems tikslams – užkirsti kelią vaiko neteisėtam išvežimui iš Lietuvos Respublikos, užkirsti kelią vaiko teisės į šeimos ryšius pažeidimui – įgyvendinti. Be to, teisės aktuose nustačius reikalavimą gauti teismo leidimą, kai nėra antrojo iš tėvų sutikimo išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 2 mėnesių laikotarpiui, padidėtų teismų darbo krūvis. Tikslai, kurių siekiama siūlymu papildyti Civilinio kodekso 3.170 straipsnį naujomis 6, 7, 8 dalimis, bus pasiekti priėmus Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76 straipsnių pakeitimus, pagal kuriuos teismas, nutraukdamas santuoką ar priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, visais atvejais turės išspręsti atskirai gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.
Šie pakeitimai taip pat užtikrins tai, kad vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, siekiant keisti gyvenamąją vietą, turės būti laikomasi anksčiau teismo nustatytos dalyvavimo auklėjant ir bendravimo su vaiku tvarkos arba teismas turės nustatyti naują dalyvavimo auklėjant ar bendravimo su vaiku tvarką. Be to, Įstatymo projektu taip pat siūloma papildyti Civilinio kodekso 3.174 straipsnį nuostata, suteikiančia teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tai leis užtikrinti vaiko teisės į šeimos ryšius išsaugojimą. Pritarti
siūlomus Civilinio kodekso 3.178 straipsnio 2 dalies pakeitimus, t. y. į siūlomą nustatyti išimtį, kada valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija neturėtų teikti teismui išvados dėl ginčo, ir siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, siūlytina pakeisti Civilinio kodekso 3.48 straipsnį ir
valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Spręsti pagrindiniam komitetui
datos, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turės patvirtinti Įstatymo projekto 10 straipsnyje nurodytą tipinę išvados formą. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: Pritarti įstatymo projektui 6.2.
Pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos departamento prie Teisingumo ministerijos ir Vyriausybės išvadas. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Dalia Kuodytė, Ona Valiukevičiūtė. Posėdžio pirmininkas Komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas
REIKALŲ IR DARBO komitetas
3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157,
posėdyje dalyvavo : K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja
A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, komiteto biuro padėjėja – D. Šimienė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Prezidento kanceliarijos patarėja, A. Misevičius – Ministro Pirmininko patarėjas, R. Pabedinskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vyriausioji specialistė, A. Šešelgis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, G. Vitė – socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja, E. Žemaitytė – vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausioji patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-27 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto straipsnių pavadinimuose ir pakeitimų esmėse žodis „Kodekso“ išbrauktinas kaip perteklinis. Pritarti. 7
teisinio aiškumo, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai pakeisti ir Civilinio kodekso 3.64 straipsnio 2 dalies.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, projekto
papildyti nuoroda į 3.64 straipsnio 2 dalį. Pritarti. 7
„vaiko“ įrašytini žodžiai „iš Lietuvos Respublikos”. Pritarti. 7
siūloma nustatyti išimtis tuo atveju, kai „tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo“. Neaišku, kas ir kokia tvarka turėtų patvirtinti nurodytą faktą. Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Pritarti. 5. Atsižvelgus į tai, kad įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su tuo teisės aktu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo (nustatant pakankamą terminą Vyriausybės įgaliotai institucijai) ir įgyvendinimo (ši nuostata turėtų įsigalioti anksčiau nei kitos įstatymo nuostatos). Pritarti. 6. Atsižvelgus į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja šeimos politikos įgyvendinimą visose srityse, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba Vyriausybės išvada. Pritarti. 2015-04-29 gautas Lietuvos Respublikos
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-05-027 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP‑1616 (toliau – Projektas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1617 teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 1, 2 ir 3 straipsniais siūloma pildyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) atitinkamai 3.53 straipsnio 3 dalį, 3.59 straipsnį ir 3.76 straipsnį numatant, kad tose nuostatose nurodytais atvejais teismas turi išspręsti, inter alia , vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, manytume, kad Projekto 7 straipsniu siūloma keisti CK 3.170 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad „skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka visais atvejais nustatoma teismo sprendime, kuriuo nutraukiama tėvų santuoka pagal šio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalį ir 3.59 straipsnį ar patvirtinamas tėvų gyvenimas skyrium (separacija) pagal šio kodekso 3.76 straipsnio 1 dalį“ yra perteklinė. Pritarti. 75
siūloma pildyti CK 3.170 straipsnį 5 dalimi numatant, kad „tretieji asmenys negali išvežti vaiko be abiejų tėvų sutikimo nepaisant to, ar vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, išskyrus atvejus, kai tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo“.
Nuostata tikslintina keletu aspektų:
terminas „tretieji asmenys“ – ar artimieji giminaičiai, kaip jie apibrėžti CK
[1] , pakliūna į šią sąvoką, ar kaip tik tokiems asmenims ji yra netaikoma ir todėl seneliai, broliai ar seserys galėtų vaiką išvežti nesant abiejų tėvų sutikimo;
terminas „negali išvežti“ vietos ir laikotarpio aspektais – ar tretieji asmenys negali apskritai vaiko išvežti iš tėvo ar motinos namų (pavyzdžiui, nusivesti pramogauti į miestą, pasivaikščioti į parką ir pan.), ar tai taikoma kelionėms į kitą miestą, kaimą ar kitą valstybę, nepaisant kelionės trukmės;
turėtų būti „abiejų tėvų sutikimas“. Viena vertus, žodinė sutikimo forma galėtų suteikti galimybę vėliau tokį sutikimą neigti ar ginčyti (pavyzdžiui, kad sutikimas buvo paremtas tam tikromis kelionės sąlygomis, kurios iš tiesų nebuvo išpildytos, todėl sutikimas negali būti laikomas galiojančiu). Kita vertus, rašytinė sutikimo forma galėtų apsunkinti geriausių vaiko interesų užtikrinimą. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nacionaliniai teismai laikosi nuoseklios praktikos šeimos bylose siekdami, visų pirma, užtikrinti prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Šis principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje [2] ir reiškia, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti . Be to, nacionalinių teismų praktikoje [3] yra taip pat pažymėta, kad ypatingai šeimos santykių kategorijos bylose būtina vadovautis tiek tarptautinėje [4] , tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus . Tuo tarpu , mūsų nuomone, Projekto 7 straipsnyje siūloma įtvirtinti tėvų sutikimo sistema iš esmės remiasi išsiskyrusių tėvų tarpusavio santykiais, o ne vaikų teisėmis į šeimos ryšius ar pan. Tokia sistema gali tapti išsiskyrusių tėvų tarpusavio nesutarimų kurstymo įrankiu geriausius vaiko interesus nustumiant į antraplanį vaidmenį. Pavyzdžiui, vienam iš tėvų negalint (ar be pagrįstos priežasties atsisakant) suteikti atitinkamą leidimą vaikas negalėtų išvykti net į trumpalaikę mokyklinę ekskursiją į kaimyninę Šengeno erdvės valstybę. Kitaip tariant, mūsų nuomone, aptariama nuostata turėtų būti koreguojama taip, kad vaiko interesų užtikrinimas netaptų absoliučiai priklausomas nuo išsiskyrusių tėvų nenoro (ar nesugebėjimo) atitinkamu klausimu susitarti. Pritarti. 76 3.
76
siūloma pildyti CK 3.170 straipsnį 6 dalimi, numatančia, kad „kai vaiko gyvenamoji vieta tėvų sutarimu ar teismo sprendimu nustatyta su vienu iš tėvų, vaikas negali būti išvežamas iš Lietuvos Respublikos ilgesniam negu 2 mėnesių laikotarpiui to iš tėvų be išankstinio rašytinio antrojo iš tėvų sutikimo, išskyrus atvejus, kai tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo“. Toks siūlymas diskutuotinas atsižvelgiant į tai, kad: · vaiko gyvenamoji vieta (dar tėvams gyvenant kartu) gali būti ne Lietuvos Respublikoje; · vienas iš tėvų (pavyzdžiui, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta) gali būti ne Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje (ar siekiantis ten išvykti gyventi); · vaikas gali turėti kitos valstybės narės pilietybę. Atitinkamai tokiomis aplinkybėmis gali būti keliamas klausimas, ar draudimas ilgesniam negu 2 mėnesių laikotarpiui išvežti iš Lietuvos Respublikos vaiką, jei vienas iš tėvų, su kuriuo nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neduoda išankstinio sutikimo, yra tinkama ir proporcinga priemonė įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytiems tikslams pasiekti. Pritarti. 76
vadovaujantis 2002 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 302 patvirtinto vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo nuostatomis, vaiko laikinas išvykimas – tai Lietuvos Respublikoje gyvenančio vaiko išvykimas į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, kai nedeklaruojama kita vaiko gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal 1998 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą Nr. VIII-840, gyvenamąją vietą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui.
Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai. Taigi, vaiko išvykimas į užsienio valstybę ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui laikytinas laikinu išvykimu [5] . Atsižvelgdami į minėtuose teisės aktuose nustatytus terminus, taip pat atkreipdami dėmesį, kad Projekto 7 straipsniu siūlomoje pildyti CK 3.170 straipsnio 6 dalyje numatyta teismo diskrecija suteikti leidimą išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 2 mėnesių terminui, tačiau nenumatyta diskrecija tuo pačiu išspręsti naujos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos klausimą, siūlytume CK 3.170 straipsnio 6 dalį koreguoti taip, kad ši nuostata reglamentuotų:
leidimą laikinam vaiko išvežimui bei kartu nustatyti tuo laikotarpiu taikytiną bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką tais atvejais, kai vaiką ketinama išvežti iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip 2 mėnesių, bet trumpesniam nei 6 mėnesių terminui (t.y. vaiko laikino išvykimo atveju), kai vienas iš tėvų, su kuriuo nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neduoda išankstinio sutikimo vaiko išvežimui. 4.2. teismo diskreciją išduoti leidimą vaiko išvykimui bei kartu nustatyti naują bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (arba nustatyti naują vaiko gyvenamąją vietą) tais atvejais, kai vaiką ketinama išvežti iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui (t.y. vaiko nuolatinio išvykimo atveju), kai vienas iš tėvų, su kuriuo nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neduoda išankstinio sutikimo vaiko išvežimui. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Lietuvos savivaldybių asociacija,
2014-06-20 Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1616 ir įstatymo projektu Nr. XIIP- 1617 ir jiems iš esmės pritaria. Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2014-05-16 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su pateiktu Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178,
proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1617, iš esmės pritaria pateiktiems teisės aktų projektams bei siūlymams tobulinti teisinį reglamentavimą įstatymų projektuose iškeltų tikslų ir uždavinių srityje. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veiklos praktika patvirtina, kad, užtikrinant vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu/motina, praktikoje kyla nemažai problemų, taip pat ir dėl teismų sprendimuose nedetalizuotos (iš esmės neaptartos) bendravimo tvarkos. Galima pastebėti, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenčiau tėvu/motina ir teisės į šeimos ryšius pažeidimas (kai trukdoma antrajam iš tėvų dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su juo) neretai nelaikomas vaiko teisių pažeidimu, už kurį turėtų būti taikoma teisinė atsakomybė. Nepaneigtina, kad nemažiau svarbiu laikytinas ir siekis aiškiai reglamentuoti vieno iš tėvų teisę bei jos įgyvendinimo sąlygas keisti vaiko gyvenamąją vietą, išvykstant iš Lietuvos Respublikos.
Teisinis aiškumas, sprendžiant pastaruosius klausimus, turi ypatingą reikšmę vaiko teisių užtikrinimui bei įgyvendinimui, eliminuojant galimybę išimtinai vienam iš tėvų spręsti su vaiku susijusius klausimus ir kartu apsaugant vaiką nuo antrojo iš tėvų galimo piktnaudžiavimo įstatymu suteiktomis teisėmis ir apskritai šeimos teise, ignoruojant tikruosius vaiko interesus ir pan. Atsižvelgiant į pateiktus įstatymų projektus bei jų tikslus ir uždavinius, įvertinant Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje gaunamus skundus, paminėtina, kad savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos, atstovaujant vaiko teisėms ir interesams teisme, aspektu teikiami siūlymai yra reikalingi veiklos tobulinimui ir praktikos vienodinimui. Atsižvelgti. 2. Lietuvos Teisės institutas, 2014-05-19 Išnagrinėję įstatymo projektus Nr.XIIP‑1616-1617 bei Nr.XIIP‑1656-1660, pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-04-29 nutarimas Nr. 435 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. SV-S-622 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 18 ir 19 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Respublikos civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1616 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti jį tikslinti pagal šias pastabas: Pritarti. 1.1.
projekto 1, 2 ir 3 straipsniuose siūlomus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 3.53, 3.59 ir 3.76 straipsnių pakeitimus, taip pat į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385,
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 385 straipsnio 1 dalies pakeitimus ir siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, nuostatomis dėl tėvo (motinos) dalyvavimo auklėjant ir bendravimo tvarkos nustatymo tikslinga analogiškai papildyti Civilinio kodekso 3.43 straipsnio 2 dalį, kurioje reglamentuoti klausimai, kuriuos sprendžia teismas, pripažindamas santuoką negaliojančia. Pritarti. 4
projekto 4 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalies nuostatos „išskyrus vaiko turto tvarkymo teisę pagal šio kodekso 3.190 straipsnį“, nes Civilinio kodekso 3.190 straipsnis nėra vienintelė specialioji norma, reguliuojanti situacijas, kai tėvai neturi lygių teisių su savo vaikais, todėl būtų klaidinga Civilinio kodekso 3.156 straipsnyje nurodyti tik vieną specialiąją normą, o visų specialiųjų normų išvardijimas būtų perteklinis. Pritarti. 5
straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriomis siūloma, kad tėvai, kurių vaikams nustatyta nuolatinė arba laikinoji globa (rūpyba), nebūtų laikomi tų vaikų atstovais pagal įstatymą, ir nurodyti, kad tėvai nelaikomi savo vaikų atstovais pagal įstatymą tik tais atvejais, kai vaikams nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.262 ir 3.263 straipsniais, vaiko laikinoji globa (rūpyba) gali būti nustatoma savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu), o nuolatinė globa (rūpyba) – išimtinai tik teismo nutartimi.
Pritarus Įstatymo projekto 5 straipsnyje pateiktam siūlymui, kuriuo keičiama Civilinio kodekso 3.157 straipsnio 1 dalis, susiklostytų tokia padėtis, kai tėvai, kurių vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba), nebūtų laikomi tų vaikų atstovais pagal įstatymą, ir tai reikštų, kad tėvų valdžią riboja ne teismas, o administracinė institucija, nors esminės asmens teisės – tarp jų ir tėvų valdžios – gali būti apribotos tik teismo sprendimu, todėl, tik nustačius vaikų nuolatinę globą (rūpybą), galėtų būti numatyta, kad tėvai nelaikomi savo vaikų atstovais pagal įstatymą . Pritarti. 5
projekto 5 straipsnyje siūlomo Civilinio kodekso 3.157 straipsnio 3 dalies papildymo, nes asmeniui siekiant patvirtinti savo, kaip vaiko globėjo (rūpintojo), statusą, tretiesiems asmenims būtų atskleidžiami teismo sprendime arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme dėl globos (rūpybos) nustatymo esantys vaiko, jo šeimos narių asmens duomenys ir informacija apie jų privatų gyvenimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Civilinis kodeksas nenustato, koks dokumentas įrodo vaiko globėjo (rūpintojo) teisinį statusą. Be to, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 646 straipsniu ir 648 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, gali būti išduodamas vykdomasis raštas ir jame nurodoma tik rezoliucinė minėto teismo sprendimo dalis, bet nepateikiami asmens duomenys ar privataus gyvenimo detalės. Pažymėtina, kad nusprendus kompetentingoms institucijoms, pavyzdžiui, valstybinėms vaiko teisių apsaugos institucijoms, suteikti teisę išduoti pažymas, kurios patvirtintų vaiko globėjo (rūpintojo) statusą, galiojančių Civilinio kodekso pakeitimų ir papildymų atlikti nereikėtų. Pritarti. 7 1.5.
7
straipsnyje siūlomo Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 3 dalies papildymo kaip perteklinio, nes Įstatymo projekto 1, 2, 3 straipsniais jau yra siūloma pakeisti Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalį, 3.59 straipsnį ir 3.76 straipsnį – numatyti, kad tose nuostatose nurodytais atvejais teismas inter alia turi išspręsti vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką. Pritarti. 7
teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą teisinio aiškumo principą, siūlytina Įstatymo projekto 7 straipsnyje, kuriuo Civilinio kodekso 3.170 straipsnis pildomas 5 dalimi, aiškiai apibrėžti vartojamas sąvokas „tretieji asmenys“, „abiejų tėvų sutikimas“ ir „vaiko išvežimas“ įvertinant tai, kad pirmuoju atveju neaišku, kokiam subjektų ratui būtų taikoma ši sąvoka, antruoju atveju – kokios formos šis sutikimas turėtų būti, trečiuoju atveju neaiškus vietos ir laiko aspektas. Taip pat vadovaujantis Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proporcingumo bei prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinant tai, kad, pavyzdžiui, vienam iš tėvų nepagrįstai atsisakius duoti sutikimą ar negalint šio sutikimo duoti dėl objektyvių priežasčių, vaikas negalėtų išvykti į jo interesus atitinkančią išvyką, siūlytina numatyti, kad draudimas tretiesiems asmenims išvežti vaiką be abiejų tėvų sutikimo turėtų būti ribojamas laiko ir vietos aspektais ir reikėtų nustatyti išimtis, kada trečiajam asmeniui norint išvežti vaiką nebūtų reikalaujama abiejų tėvų sutikimo. Be to, pažymėtina, kad nustatant išimtį, kai „tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo“, reikia aiškiai apibrėžti, kas ir kokia tvarka turėtų patvirtinti nurodytą faktą. Pritarti. 7 1.7.
7
6, 7 ir 8 dalių papildymo, nes asmenims su vaikais vykstant į valstybes, prisijungusias prie 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, arba į valstybes, kuriose taikomas visas Šengeno acquis , nebūtų galimybės realiai tikrinti leidimų, todėl Įstatymo projekto 7 straipsnyje pateiktas siūlymas Civilinio kodekso
iš Lietuvos Respublikos ilgesniam negu 2 mėnesių laikotarpiui be išankstinio teismo leidimo, išduoto Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, būtų neveiksmingas ir nesudarytų prielaidų siekiamiems tikslams – užkirsti kelią vaiko neteisėtam išvežimui iš Lietuvos Respublikos, užkirsti kelią vaiko teisės į šeimos ryšius pažeidimui – įgyvendinti. Be to, teisės aktuose nustačius reikalavimą gauti teismo leidimą, kai nėra antrojo iš tėvų sutikimo išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 2 mėnesių laikotarpiui, padidėtų teismų darbo krūvis. Tikslai, kurių siekiama siūlymu papildyti Civilinio kodekso 3.170 straipsnį naujomis 6, 7, 8 dalimis, bus pasiekti priėmus Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76 straipsnių pakeitimus, pagal kuriuos teismas, nutraukdamas santuoką ar priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, visais atvejais turės išspręsti atskirai gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.
Šie pakeitimai taip pat užtikrins tai, kad vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, siekiant keisti gyvenamąją vietą, turės būti laikomasi anksčiau teismo nustatytos dalyvavimo auklėjant ir bendravimo su vaiku tvarkos arba teismas turės nustatyti naują dalyvavimo auklėjant ar bendravimo su vaiku tvarką. Be to, Įstatymo projektu taip pat siūloma papildyti Civilinio kodekso 3.174 straipsnį nuostata, suteikiančia teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tai leis užtikrinti vaiko teisės į šeimos ryšius išsaugojimą. Pritarti. 1.8. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 10 straipsnyje siūlomus Civilinio kodekso 3.178 straipsnio 2 dalies pakeitimus, t. y. į siūlomą nustatyti išimtį, kada valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija neturėtų teikti teismui išvados dėl ginčo, ir siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, siūlytina pakeisti Civilinio kodekso 3.48 straipsnį ir 3.184 straipsnio 2 dalį, nes nurodytose bylose ieškinį gali pateikti ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Pritarti. 1.9. Įstatymo projektas turėtų būti papildytas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo datos, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turės patvirtinti Įstatymo projekto 10 straipsnyje nurodytą tipinę išvados formą. Pritarti. 6.
: iš esmės pritarti Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui šį projektą patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Algirdas Sysas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė [1] Pagal CK 3.135 straipsnį artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). [2] Analogiškas principas taip pat yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ( Žin., 1996, Nr. 33-807) 4 straipsnio 1 punkte; [3] Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužes 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-450-360/2008; [4] Teismų praktikoje taip pat tiesiogiai daromos nuorodos į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. įtvirtintą vaiko interesų principą; [5] Informacija iš Migracijos teisės centro internetinės svetainės http://www.migration.lt/lt-isvykimas_su_vaiku_i_uzsieni_ar_reikalingas_vieno_is_tevu_sutikimas_-169.html
TEISĖTVARKOS komitetas
3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157,
: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys : Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Seimo narės padėjėja – sekretorė Sondra Jendovickaitė – Krasovska, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, Šeimos ir bendruomenių departamento Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Jan Maciejevski, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento direktoriaus pavaduotoja Natalija Žilinskienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė. 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga * Vaiko teisių apsaugos kontrolierė , susipažinusi su pateiktu Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76,3.156,3.157, 3.169, 3.170, 3.174,3.175,3.178,3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1616 bei Civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1617, iš esmės pritaria pateiktiems teisės aktų projektams bei siūlymams tobulinti teisinį reglamentavimą įstatymų projektuose iškeltų tikslų ir uždavinių srityje. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veiklos praktika patvirtina, kad, užtikrinant vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu/motina, praktikoje kyla nemažai problemų, taip pat ir dėl teismų sprendimuose nedetalizuotos (iš esmės neaptartos) bendravimo tvarkos . Galima pastebėti, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenčiau tėvu/motina ir teisės į šeimos ryšius pažeidimas (kai trukdoma antrajam iš tėvų dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su juo) neretai nelaikomas vaiko teisių pažeidimu, už kurį turėtų būti taikoma teisinė atsakomybė .
<...>
Atsižvelgiant į pateiktus įstatymų projektus bei jų tikslus ir uždavinius, įvertinant Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje gaunamus skundus, paminėtina, kad savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos, atstovaujant vaiko teisėms ir interesams teisme, aspektu teikiami siūlymai yra reikalingi veiklos tobulinimui ir praktikas vienodinimui. Pritarti Pritarta patobulintam projektui. 2. Lietuvos
Įvertinę pateiktus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1616 (toliau – Projektas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1617, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus: 1.
Dėl Projekto nuostatų papildančių CK 3.53, 3.59, 3.76 straipsnius norma, įpareigojančia teismą, priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo ar sutuoktinių gyvenimo skyrium, išspręsti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos klausimus arba patvirtinti sutuoktinių pateiktą nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu
(motina) tvarką. Manome, kad toks imperatyvus tėvų ir vaikų asmeninio pobūdžio santykių reglamentavimas būtų perteklinis ir neproporcingas, nes, pvz., tėvai, kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo tarpusavio sutarimu, būtų verčiami nusistatyti ir pateikti teismui tvirtinti bendravimo su vaikais tvarką net ir tais atvejais, kai jie šiais klausimais sutaria ir laisvai bendrauja su vaikais pagal poreikius ir galimybes . Siūlome įstatymu reglamentuoti bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo būtinybę tik tais atvejais, kai dėl to tarp vaiko tėvų kyla ginčas . Atsižvelgti Teikiamas pasiūlymas susiaurintų projekto taikymo nuostatas ir neatitiktų Projekto tikslų. Komiteto organizuotų klausymų dalyviai pritarė, kad net tais atvejais, kai iš pradžių besiskiriantys tėvai sutaria dėl visų klausimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, ginčai iškyla vėliau. Todėl siūlomos įtvirtinti nuostatos, siekiant geriausių vaiko interesų užtikrinimo, iš dalies apsaugotų vaiką nuo ginčų ateityje ir ilgesnį laiką. Iš anksto nustačius atitinkamą tvarką, vaiko tėvams bus suteikiama pareiga nusistatyti bent minimalias taisykles. Praktikoje, be abejo, šias taisykles vaiko tėvai galės detalizuoti. 3. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-12-11)9 (3.157)
papildyti CK 3.157 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad tėvai, kurių vaikams nustatyta globa (rūpyba), nėra atstovai tų vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), atžvilgiu.
Remiantis Projekto aiškinamuoju raštu, šios siūlomos nuostatos siekis yra išspręsti atstovavimo dualizmo problemą tais atvejais, kai vaiko globėjai įgyja atstovavimo vaikams teises (CK 3.272 straipsnio 1 dalis), tačiau jų nepraranda ir vaiko tėvai ar vienas iš tėvų. Pritariant iškeltos praktinės problemos aktualumui ir tikslui ją išspręsti, manytina, kad šiam tikslui pasirinktos nevisiškai tinkamos priemonės, nes atstovavimo vaikams teisių turėjimas ar neturėjimas turėtų priklausyti ne nuo globos nustatymo fakto , bet nuo to, kokiu pagrindu yra nustatyta globa (rūpyba), ar yra pagrindas riboti tėvų valdžią, nes atstovavimas vaikams yra viena iš tėvų valdžios sudėtinių dalių. CK 3.179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ir motino) tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų . Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku , t.y. paskyrus nuolatinę globą vaiko atskyrimo atveju, tėvai nepraranda tėvų valdžios, nes nėra jų kaltės. Kitokia situacija yra tais atvejais, kai vaikui nustatoma nuolatinė globa dėl to, kad vaiko tėvams teismo sprendimu apribota tėvų valdžia (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Taigi tėvų valdžios, taip pat ir atstovavimo teisių praradimas, yra aiškiai reglamentuotas įstatymo . Pritarti iš dalies Projektas patobulintas , įtvirtinant nuorodą į kitus Civiliniame kodekse nustatytus atvejus, o detaliau šiuos atvejus reglamentuoja globos institutas: „1.
Tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje teismo sprendimu ir kitus šiame kodekse nustatytus atvejus. tėvus, kurių vaikams nustatyta globa (rūpyba) – tų vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), atžvilgiu . “ Pavyzdžiui, klausymų metu atsižvelgiant į pateiktas pastabas, atkreiptas dėmesys, kad Civilinio kodekso 3.272 straipsnio
aiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. 4. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-12-11)9 (3.157)
tai, kad Projekto 5 straipsniu siūlomas CK 3.157 straipsnio 1 dalies papildymas apima ne tik nuolatinę, bet ir laikinąją globą, kuri nustatoma ne teismo sprendimu, bet administracine tvarka (CK 3.262 straipsnio 1 dalis). Priėmus siūlomas pataisas, kurios lemtų tėvų atstovavimo teisių netekimą ir laikinosios globos nustatymo atveju, tai reikštų tėvų valdžios ribojimą nesant teismo sprendimo. Ne mažiau svarbus ir tas faktas, kad galiojantis laikinosios globos reglamentavimas neriboja laikinosios globos galiojimo laike (CK 3.255 straipsnis), taip pat teisės aktuose nėra įtvirtinta aiški pareiga ir momentas peržiūrėti nustatytą laikinąją globą ir spręsti dėl laikinosios globos tikslo
Todėl manytume, kad siekiant susieti tėvų atstovavimo teisių netekimą su laikinosios globos nustatymo faktu, laikinoji globa turėtų būti nustatoma teismo, kartu išsprendžiant ir tėvų valdžios (ar atskirų tėvų valdžios teisių, tarp jų ir atstovavimo) ribojimo klausimus. Kadangi laikinosios globos nustatymas paprastai turi būti sprendžiamas operatyviai, siūlome reglamentuoti, pvz., savivaldos institucijų teisę nustatyti laikinąją globą administracine tvarka , įpareigojant atitinkamus subjektus per tam tikrą nustatytą laikotarpį (pvz., per tris darbo dienas) kreiptis į teismą dėl laikinosios globos nustatymo, atitinkamai įtvirtinant laikinosios globos peržiūrėjimo terminus ir tvarką. Pritarti iš dalies Projektas patobulintas , įtvirtinant nuorodą į kitus Civiliniame kodekse nustatytus atvejus, o detaliau šiuos atvejus reglamentuoja globos institutas . „1. Tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje teismo sprendimu ir kitus šiame kodekse nustatytus atvejus. tėvus, kurių vaikams nustatyta globa (rūpyba) – tų vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), atžvilgiu . “ Be to, pažymėtina, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.249, 3.253 ir 3.261 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1897, t.y. ir nuostatos nustatančios, kad „ v aiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių .
Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais informuoja Vyriausybės įgaliotą instituciją apie atvejus, kai vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ilgiau kaip dvylika mėnesių. Vyriausybės įgaliota institucija per mėnesį nuo šios informacijos gavimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka įvertina šeimai teiktų socialinių paslaugų efektyvumą ir galimybes grąžinti vaiką į šeimą ir įpareigoja valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją priimti sprendimą grąžinti vaiką į šeimą arba sprendimą tęsti vaiko laikinąją globą ir paslaugų teikimą šeimai, arba kreiptis į teismą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo .
“ (minėto įstatymo 2 straipsnis papildantis
ir teisėtvarkos biuro patarėja M.Civilkienė9 (3.157)
tobulintinas, atsižvelgiant į tai, kad įstatymu Nr. XII-1566 buvo pakeista
„
neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje .“ Pritarti Be to, 2017 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2. 18, 2.19, 3.8, 3.18, 3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147, 3.152, 3.157, 3.167, 3.22 0, 4.255 straipsnių pakeitimo, 3.19, 3.2 0, 3.21, 3.22, 3.23,
netekusiais galios įstatymas, kuriuo taip pat keičiama 3.157 straipsnio redakcija. Todėl Projekto nuostatos keičiančios minėtą Civilinio kodekso straipsnį turi būti suderintos: „1.
Tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje teismo sprendimu ir kitus šiame kodekse nustatytus atvejus. tėvus, kurių vaikams nustatyta globa (rūpyba) – tų vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), atžvilgiu
kompetenciją įvertinusi pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1616 (toliau – Projektas) bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385,
pastabas. 1. Projekto 7 straipsniu siūloma papildyti CPK 3.170 straipsnio 3 dalį nauju sakiniu : „ Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka visais atvejais nustatoma teismo sprendime, kuriuo nutraukiama tėvų santuoka pagal šio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalį ir 3.59 straipsnį ar patvirtinamas tėvų gyvenimas skyrium (separacija) pagal šio kodekso 3.76 straipsnio 1 dalį
“. Manytume, jog ši nuostata yra perteklinė
, nes Projekto 1, 2 bei 3 straipsniuose jau yra numatoma, kad teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, nustato ir bendravimo su vaiku tvarką. Pritarti Projektas patobulintas: „3. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.4. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka visais atvejais nustatoma teismo sprendime, kuriuo nutraukiama tėvų santuoka pagal šio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalį ir 3.59 straipsnį ar patvirtinamas tėvų gyvenimas skyrium (separacija) pagal šio kodekso 3.76 straipsnio 1 dalį. „
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-05-02)12 (3.170)
pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1616 (toliau – Projektas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1617 teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 1, 2 ir 3 straipsniais siūloma pildyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) atitinkamai 3.53 straipsnio 3 dalį, 3.59 straipsnį ir 3.76 straipsnį numatant, kad tose nuostatose nurodytais atvejais teismas turi išspręsti, inter alia , vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, manytume, kad Projekto 7 straipsniu siūloma keisti CK 3.170 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad „ skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka visais atvejais nustatoma teismo sprendime, kuriuo nutraukiama tėvų santuoka pagal šio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalį ir 3.59 straipsnį ar patvirtinamas tėvų gyvenimas skyrium (separacija) pagal šio kodekso 3.76 straipsnio 1 dalį “ yra perteklinė. Pritarti Projektas patobulintas: „3. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.4.
Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka visais atvejais nustatoma teismo sprendime, kuriuo nutraukiama tėvų santuoka pagal šio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalį ir 3.59 straipsnį ar patvirtinamas tėvų gyvenimas skyrium (separacija) pagal šio kodekso 3.76 straipsnio 1 dalį. „
kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-27)57 (3.170)
pakeitimus ir siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai pakeisti ir Civilinio kodekso 3.64 straipsnio 2 dalies. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, projekto 7 straipsnyje dėstomo Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 3 dalį reikėtų papildyti nuoroda į 3.64 straipsnio 2 dalį. Pritarti iš dalies Projektas papildytas straipsniu keičiančiu Civilinio kodekso 3.64 straipsnio 2 dalį: „
Pakeisti 3.64 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teismas privalo pasiūlyti sutuoktiniams taikiai išspręsti jų abiejų turtinius, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir auklėjimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos klausimus, taip pat kitas santuokos nutraukimo pasekmes.
Jeigu sutuoktiniai susitaria, taikomos šio kodekso 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalys.“ Tačiau 3.170 straipsnio
straipsnio 3 dalies nuostatos („ Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka visais atvejais nustatoma teismo sprendime, kuriuo nutraukiama tėvų santuoka pagal šio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalį ir 3.59 straipsnį ar patvirtinamas tėvų gyvenimas skyrium (separacija) pagal šio kodekso 3.76 straipsnio 1 dalį .)
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga12 (3.170) * Nepaneigtina, kad nemažiau svarbiu laikytinas ir siekis aiškiai reglamentuoti vieno iš tėvų teisę bei jos įgyvendinimo sąlygas keisti vaiko gyvenamąją vietą, išvykstant iš Lietuvos Respublikos. Teisinis aiškumas, sprendžiant pastaruosius klausimus, turi ypatingą reikšmę vaiko teisių užtikrinimui bei įgyvendinimui, eliminuojant galimybę išimtinai vienam iš tėvų spręsti su vaiku susijusius klausimus ir kartu apsaugant vaiką nuo antrojo iš tėvų galimo piktnaudžiavimo įstatymu suteiktomis teisėmis ir apskritai šeimos teise, ignoruojant tikruosius vaiko interesus ir pan . Atsižvelgiant į pateiktus įstatymų projektus bei jų tikslus ir uždavinius, įvertinant Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje gaunamus skundus, paminėtina, kad savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos, atstovaujant vaiko teisėms ir interesams teisme, aspektu teikiami siūlymai yra reikalingi veiklos tobulinimui ir praktikos vienodinimui. Pritarti Pritarta patobulintam Projektui. 10. Teisėjų taryba (2015-12-10)12 (3.170)
Projekto 7 straipsniu siūlomo papildyti CPK 3.170 straipsnio
: kur tretieji asmenys negalės išvežti vaiko ; ar tai taikoma bet kuriam vaiko išvežimo laikotarpiui ; kokiu būdu turi būti išreikštas tėvų sutikimas ; kas galės įvertinti , kad tėvas ar motina , negyvenantys kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo . Vadovaujantis siūloma nuostata, galima daryti išvadą, jog, pavyzdžiui, vaiko seneliams pasiimti vaiką paviešėti save namuose reikės abiejų skyrium gyvenančių tėvų sutikimo. Taigi, ši nuostata tikslintina. Pritarti Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, Projektas tobulintinas atsisakant projektu siūlomos 3.170 straipsnio 5 dalies formuluotės (
asmenys negali išvežti vaiko be abiejų tėvų sutikimo nepaisant to, ar vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, išskyrus atvejus, kai tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo .)
(2015-12-10)12 (3.170)
svarstytina 5 dalyje siūlomo reglamentavimo prasmė , ypač atsižvelgiant į siūlomą CPK 3.170 straipsnio 7 dalies reglamentavimą . Pritarti Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, Projektas tobulintinas atsisakant projektu siūlomos 3.170 straipsnio 5 dalies formuluotės (
asmenys negali išvežti vaiko be abiejų tėvų sutikimo nepaisant to, ar vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, išskyrus atvejus, kai tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo
Projekto 7 straipsniu siūloma CK 3.170 straipsnį papildyti 5 dalimi, nustatančia, kad tretieji asmenys negali išvežti vaiko be abiejų tėvų sutikimo nepaisant to, ar vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, išskyrus atvejus, kai tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo. Ši norma tikslintina, nes kelia daug neaiškumų . Neaišku, kokiai subjektų grupei taikytina šioje normoje vartojama sąvoka „ tretieji asmenys “ (ar tai būtų ir giminystės ryšiais susiję, ir nesusiję asmenys), apie kokio pobūdžio vaiko išvežimą šioje normoje kalbama (išvežimo trukmė, teritorija ir pan.; pvz.: jei išvyką organizuoja mokykla ar kita ugdymo įstaiga, ar bus reikalingi abiejų tėvų sutikimai), taip pat kokia forma turėtų būti duodamas tėvų sutikimas . Be to, neaišku, kas ir kokia forma turėtų konstatuoti aplinkybę , kad negyvenantis kartu su vaiku tėvas ar motina piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo . Pritarti Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, Projektas tobulintinas atsisakant projektu siūlomos 3.170 straipsnio 5 dalies formuluotės (
negali išvežti vaiko be abiejų tėvų sutikimo nepaisant to, ar vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, išskyrus atvejus, kai tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo .)
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-05-02)12 (3.170)
be abiejų tėvų sutikimo nepaisant to, ar vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, išskyrus atvejus, kai tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo“.
Nuostata tikslintina keletu aspektų : 2.1. nėra aišku, ką apima terminas „tretieji asmenys“
[1] , pakliūna į šią sąvoką, ar kaip tik tokiems asmenims ji yra netaikoma ir todėl seneliai, broliai ar seserys galėtų vaiką išvežti nesant abiejų tėvų sutikimo; Pritarti Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, Projektas tobulintinas atsisakant projektu siūlomos 3.170 straipsnio 5 dalies formuluotės (
asmenys negali išvežti vaiko be abiejų tėvų sutikimo nepaisant to, ar vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, išskyrus atvejus, kai tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo .)
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos
Pritarti Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, Projektas tobulintinas atsisakant projektu siūlomos 3.170 straipsnio 5 dalies formuluotės (
asmenys negali išvežti vaiko be abiejų tėvų sutikimo nepaisant to, ar vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, išskyrus atvejus, kai tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo .) 15.
Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos
forma galėtų suteikti galimybę vėliau tokį sutikimą neigti ar ginčyti (pavyzdžiui, kad sutikimas buvo paremtas tam tikromis kelionės sąlygomis, kurios iš tiesų nebuvo išpildytos, todėl sutikimas negali būti laikomas galiojančiu). Kita vertus, rašytinė sutikimo forma galėtų apsunkinti geriausių vaiko interesų užtikrinimą . Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nacionaliniai teismai laikosi nuoseklios praktikos šeimos bylose siekdami, visų pirma, užtikrinti prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šis principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje [2] ir reiškia, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti . Be to, nacionalinių teismų praktikoje [3] yra taip pat pažymėta, kad ypatingai šeimos santykių kategorijos bylose būtina vadovautis tiek tarptautinėje [4] , tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus .
Tuo tarpu, mūsų nuomone, Projekto 7 straipsnyje siūloma įtvirtinti tėvų sutikimo sistema iš esmės remiasi išsiskyrusių tėvų tarpusavio santykiais, o ne vaikų teisėmis į šeimos ryšius ar pan. Tokia sistema gali tapti išsiskyrusių tėvų tarpusavio nesutarimų kurstymo įrankiu geriausius vaiko interesus nustumiant į antraplanį vaidmenį. Pavyzdžiui, vienam iš tėvų negalint (ar be pagrįstos priežasties atsisakant) suteikti atitinkamą leidimą vaikas negalėtų išvykti net į trumpalaikę mokyklinę ekskursiją į kaimyninę Šengeno erdvės valstybę. Kitaip tariant, mūsų nuomone, aptariama nuostata turėtų būti koreguojama taip, kad vaiko interesų užtikrinimas netaptų absoliučiai priklausomas nuo išsiskyrusių tėvų nenoro (ar nesugebėjimo) atitinkamu klausimu susitarti. Pritarti Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, Projektas tobulintinas atsisakant projektu siūlomos 3.170 straipsnio 5 dalies formuluotės (
asmenys negali išvežti vaiko be abiejų tėvų sutikimo nepaisant to, ar vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, išskyrus atvejus, kai tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo .)
kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-27)12 (3.170)
straipsnio 5 dalyje po žodžio „ vaiko “ įrašytini žodžiai „ iš Lietuvos Respublikos ” .
Nepritarti Pastaba neaktuali, nes atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, Projektas tobulintinas atsisakant projektu siūlomos 3.170 straipsnio 5 dalies formuluotės (
asmenys negali išvežti vaiko be abiejų tėvų sutikimo nepaisant to, ar vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, išskyrus atvejus, kai tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo .)
kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-27)12 (3.170) (5,
straipsnio 5 ir 6 dalyse siūloma nustatyti išimtis tuo atveju, kai „ tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo
“. Neaišku, kas ir kokia tvarka turėtų patvirtinti
nurodytą faktą . Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Pritarti Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, Projektas tobulintinas atsisakant projektu siūlomos 3.170 straipsnio 5 dalies formuluotės (
asmenys negali išvežti vaiko be abiejų tėvų sutikimo nepaisant to, ar vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, išskyrus atvejus, kai tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo .). Projektu siūlomos Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 6-8 dalių nuostatos patobulintos ir perkeltos į Projekto 13 straipsnį, keičiantį Civilinio kodekso 3.174 straipsnį. 18. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-12-11)12 (3.170)
Projekto 7 straipsniu siūloma CK 3.170 straipsnį papildyti 6 dalimi, pagal kurią tais atvejais, kai vaiko gyvenamoji vieta tėvų sutarimu ar teismo sprendimu nustatyta su vienu iš tėvų, vaikas negali būti išvežamas iš Lietuvos Respublikos ilgesniam negu
sutikimo, išskyrus atvejus, kai tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo . Siūlymas įstatyme aiškiai įtvirtinti nuostatą, įpareigojančią gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą vaiko nuolatiniam išvykimui gyventi į kitą valstybę, iš esmės atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką . Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad „ geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį .
<...>
Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų)
“. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014
m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pritariant šiam teisinio aiškumo įvedimui, vis tik siūlytina apsvarstyti 2 mėnesių termino pakankamumą, apibrėžiant vaiko nuolatinį išvykimą . Taip pat lieka neaišku, kas turėtų konstatuoti piktybinį nedalyvavimą auklėjant vaiką ir visišką nebendravimą su juo , numatytą CK 3.170 straipsnio 6 dalyje, kaip išimtį leidimui dėl išvykimo. Pritarti Projektu siūlomos Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 6-8 dalių nuostatos patobulintos ir perkeltos į Projekto 13 straipsnį, keičiantį Civilinio kodekso 3.174 straipsnį: „3.
Teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia
neaišku, kaip bus užtikrinamas vieno iš tėvų piktybiško nedalyvavimo auklėjant nustatymas , taikytina ir Projekto 7 straipsniu keičiamo CPK 3.170 straipsnio 6 daliai. Pritarti Projektu siūlomos Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 6-8 dalių nuostatos patobulintos ir perkeltos į Projekto 13 straipsnį, keičiantį Civilinio kodekso 3.174 straipsnį. 20. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-05-02)12 (3.170)
kai vaiko gyvenamoji vieta tėvų sutarimu ar teismo sprendimu nustatyta su vienu iš tėvų, vaikas negali būti išvežamas iš Lietuvos Respublikos ilgesniam negu 2 mėnesių laikotarpiui to iš tėvų be išankstinio rašytinio antrojo iš tėvų sutikimo, išskyrus atvejus, kai tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo “. Toks siūlymas diskutuotinas atsižvelgiant į tai, kad: · vaiko gyvenamoji vieta (dar tėvams gyvenant kartu) gali būti ne Lietuvos Respublikoje ; · vienas iš tėvų (pavyzdžiui, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta) gali būti ne Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje (ar siekiantis ten išvykti gyventi); · vaikas gali turėti kitos valstybės narės pilietybę .
Atitinkamai tokiomis aplinkybėmis gali būti keliamas klausimas, ar draudimas ilgesniam negu 2 mėnesių laikotarpiui išvežti iš Lietuvos Respublikos vaiką, jei vienas iš tėvų, su kuriuo nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neduoda išankstinio sutikimo , yra tinkama ir proporcinga priemonė įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytiems tikslams pasiekti . Atsižvelgti Projektu siūlomos Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 6-8 dalių nuostatos patobulintos ir perkeltos į Projekto 13 straipsnį, keičiantį Civilinio kodekso 3.174 straipsnį. Iš pastabos išplaukiantys klausimai susiję su teisės taikymo ypatumais. Jurisdikcijos klausimus turi tikrinti ir aiškintis teismas, į kurį kreiptasi dėl bylos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalgoje yra konstatavęs, kad teismas turi žinoti kiekvienam keliamam reikalavimui taikytinas jurisdikcijos nustatymo taisykles ir kokie šalių duomenys gali pagrįsti vieno ar kito jurisdikcijos pagrindo taikymą. 21. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-05-02)7 (3.170)
m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.
302 patvirtinto vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo nuostatomis , vaiko laikinas išvykimas – tai Lietuvos Respublikoje gyvenančio vaiko išvykimas į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, kai nedeklaruojama kita vaiko gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal 1998 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą Nr. VIII-840, gyvenamąją vietą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui . Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai. Taigi, vaiko išvykimas į užsienio valstybę ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui laikytinas laikinu išvykimu [5] . Atsižvelgdami į minėtuose teisės aktuose nustatytus terminus, taip pat atkreipdami dėmesį, kad Projekto 7 straipsniu siūlomoje pildyti CK 3.170 straipsnio 6 dalyje numatyta teismo diskrecija suteikti leidimą išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 2 mėnesių terminui, tačiau nenumatyta diskrecija tuo pačiu išspręsti naujos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos klausimą, siūlytume CK 3.170 straipsnio 6 dalį koreguoti taip, kad ši nuostata reglamentuotų : 4.1. teismo diskreciją išduoti leidimą laikinam vaiko išvežimui bei kartu nustatyti tuo laikotarpiu taikytiną bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką tais atvejais, kai vaiką ketinama išvežti iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip 2 mėnesių, bet trumpesniam nei 6 mėnesių terminui (t.y. vaiko laikino išvykimo atveju ), kai vienas iš tėvų, su kuriuo nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neduoda išankstinio sutikimo vaiko išvežimui . Atsižvelgti Projektu siūlomos Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 6-8 dalių nuostatos patobulintos ir perkeltos į Projekto 13 straipsnį, keičiantį Civilinio kodekso 3.174 straipsnį. 22.
7 (3.170) (6) 4.2. teismo diskreciją išduoti leidimą vaiko išvykimui bei kartu nustatyti naują bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (arba nustatyti naują vaiko gyvenamąją vietą) tais atvejais, kai vaiką ketinama išvežti iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui (t.y. vaiko nuolatinio išvykimo atveju ), kai vienas iš tėvų , su kuriuo nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neduoda išankstinio sutikimo vaiko išvežimui . Atsižvelgti Projektu siūlomos Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 6-8 dalių nuostatos patobulintos ir perkeltos į Projekto 13 straipsnį, keičiantį Civilinio kodekso 3.174 straipsnį. 23. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-12-11)
5Iš esmės pritartume siūlomai CK 3.170 straipsnio 7 dalies nuostatai, kad, nesant antro iš tėvų sutikimo išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos, vaikas negali būti išvežamas be išankstinio teismo leidimo , tačiau kelia abejonių siūloma tokių leidimų išdavimo supaprastinta procesinė tvarka
(CPK XXXIX skyrius), nes tokiose bylose visada bus kilęs ginčas (išskyrus išimtinius atvejus) ir, tikėtina, atsiras poreikis spręsti dėl naujos vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su juo tvarkos nustatymo . Atsižvelgiant į tai, siūlytume apsvarstyti CPK nuostatų pakeitimo ar papildymo galimybę, pvz., CPK XXXIX skyriaus normas papildant nuostata dėl tokių bylų nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, arba numatant tokių bylų nagrinėjimą ginčo teisena apribojant teisę paduoti kasacinį skundą ar pan. Atsižvelgti Projektu siūlomos Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 6-8 dalių nuostatos patobulintos ir perkeltos į Projekto 13 straipsnį, keičiantį Civilinio kodekso 3.174 straipsnį. 24. 3 VŠĮ Šeimos santykių institutas (3.65) N Viešoji įstaiga Šeimos santykių institutas įsteigta 2002 metais ir jos pagrindinis tikslas – rūpintis visapusiška šeimos gerove ir jos gyvenimo kokybe .
Jau antrus metus Šeimos santykių institutas, kartu su partneriais (Paramos vaikams centru, Kauno ir Vilniaus miestų, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių, Prienų rajonų vaiko teisių apsaugos skyriais) vykdo projektą „ Tėvų – vaikų santykių susvetimėjimo ankstyvas atpažinimas, prevencija ir intervencija: kompleksinis pagalbos modelis šeimoms, išgyvenančioms konfliktiškas skyrybas ir/ar atsiskyrimą “. Projekto tikslas
išgyvenančiai konfliktiškas skyrybas ar atsiskyrimą, modelį, mažinant riziką sutrikdyti vaikų-tėvų santykius ir pažeisti vaiko prigimtinę teisę turėti ryšį su abiems tėvais . Šiame projekte inicijuotas tarpinstitucinis bendradarbiavimas su vaiko teisių apsaugos skyriais , teisėjais , advokatais, psichosocialinių paslaugų teikėjais , parengti pasiūlymai /rekomendacijos įstatymo pataisai dėl vaiko teisių užtikrinimo konfliktiškų tėvų skyrybų atvejais. Pasiūlymų tikslas – teisiniu lygiu įtvirtinti laikinąsias apsaugos priemones, kurios padėtų ginčo šalims ir teismams efektyviau užtikrinti vaiko teises ir interesus iškilus ginčui dėl gyvenamosios vietos, vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo . Šiems pasiūlymams pritaria:
Vilniaus miesto, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių ir Prienų rajonų savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai. 2. Viešoji įstaiga Paramos vaikams centras. 3. Kauno apylinkės teismas (raštas pridedamas). 4. Mykolo Riomerio universiteto Mediacijos ir darnaus ginčų sprendimo laboratorija. 5. Kiti socialiniai partneriai, teikiantys paslaugas šeimoms ir vaikams. Manome, kad šios rekomendacijos siejasi su patvirtinta Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcija bei papildo ją.
Todėl tikime, kad tikslinga siekti šių pasiūlymų /rekomendacijų svarstymo LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. PASIŪLYMAI
I. Situacijos apžvalga: Ginčai, susiję su tėvų ir vaikų tarpusavio pareigomis, užima didelę dalį teismuose nagrinėjamų bylų . Tarp šių ginčų, ginčai, susiję su vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymu , yra vieni dažniausių (nusileidžia tik ginčams dėl vaikų išlaikymo priteisimo). Pavyzdžiui, 2014 metais Lietuvos pirmosios instancijos teismuose buvo nagrinėjama beveik 7000 tokių bylų. Ne paslaptis, jog tokie ginčai, kaip ir dauguma šeimos ginčų, yra labiausiai susiję ir su dviejų asmenų tarpusavio asmeniniais santykiais. Neretai tėvų priešiškumas vienas kitam neigiamai veikia tiek paties vaiko, dėl kurio kyla ginčas, teises, be to, tikrai neprisideda prie greito, efektyvaus ir abi šalis bent iš dalies tenkinančio bylos išnagrinėjimo. II. Teikiamų pasiūlymų bendras siekinys:
Teisiniu lygiu įtvirtinti priemones, kurios padėtų ginčo šalims ir teismams efektyviau užtikrinti vaiko teises ir interesus iškilus ginčui . Siūlomos priemonės yra susiję tiek su ikiteisminiu ginčo tarp tėvų sprendimu , tiek su pačio teisminio proceso (bylos nagrinėjimo) stadija . Pažymėtina, kad siūlomos priemonės yra nukreiptos į vienos kategorijos šeimos ginčus – ginčus kylančius dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Praktikoje tokie klausimai dažnai sprendžiami kartu su kitais ginčais, pavyzdžiui santuokos nutraukimo, vaiko išlaikymo bylose. Tokiu atveju minėti pasiūlymai turėtų tiesioginės įtakos tik tai daliai bylos, kuri susijusi su gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymu.
Taigi, siūlomų priemonių tiesioginis tikslas yra ne sutaikyti besiskiriančius sutuoktinius, ar nustatyti vaikams skiriamo išlaikymo dydį, bet užtikrinti vaiko teises ir interesus padedant tėvams pasiekti bendrą susitarimą būtent dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo . Tiesa, tokios priemonės kaip šeimos mediacija gali netiesiogiai prisidėti ir prie visų klausimų taikaus išsprendimo ar net sutuoktinių susitaikymo. III. Siūlomos teisinio reguliavimo priemonės * :
aikinosios apsaugos priemonės (Civilinis kodeksas)
Civilinio kodekso 3.65 straipsnį (“ Laikinosios apsaugos priemonės ”) specialia laikinąja apsaugos priemone – Laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos nustatymas ir laikinojo vaiko teisių apsaugos administratoriaus paskyrimas Pasiūlymo esmė : Pradėjus nagrinėti bylą teisme, vienos iš šalių reikalavimu turėtų teisę pritaikyti iki šiol neįteisintą laikinąją apsaugos priemonę – paskirti laikinąjį vaiko teisių apsaugos administratorių kartu su laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu. Ši priemonė turi būti kombinuota, tai yra laikinasis administratorius gali veikti tik nustačius laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Dabartinė situacija:
Šiuo metu teismas gali taikyti vienintelę specifinę priemonę – nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, tol kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas . Tačiau bylos nagrinėjimo metu nepakanka teisinių priemonių užtikrinti, jog vaiko teisės ir interesai nebūtų pažeidžiami.
Pasitaiko tokių atvejų, jog bylos nagrinėjimas ir galutinio sprendimo priėmimas užtrunka ilgą laiką , o tuo metu tėvų tarpusavio bendravimo problemos gali lemti vaiko teisės į bendravimą su vienu iš tėvų pažeidimą (trukdoma matytis, keliamos įvairios kliūtys, nepagrįsti reikalavimai, nesilaikoma teismo nustatyto laikino bendravimo tvarkos ir pan.). Numatomi pokyčiai ir siekiami tikslai:
Laikinojo administratoriaus skyrimo tikslas: užtikrinti vaiko teises ir interesus į bendravimą su abiem tėvais nagrinėjant bylą (ginčą). Administratorius gali būti skiriamas tiek pritaikius laikinąją apsaugos priemonę – laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, tiek ir be jos. Pagrindinės laikinojo administratoriaus funkcijos :
, tiesiogiai bendrauti su tėvais sprendžiant kasdienines bendravimo su vaiku problemines situacijas; administratorius turi turėti galimybę jo turimais kontaktais betarpiškai susisiekti ir bendrauti su vienu ar abiem iš tėvų;
, kuomet tėvai (vienas iš tėvų) pažeidžia teismo nustatytą laikinąją bendravimo su vaiku tvarką;
apie abiejų tėvų pareigų vykdymą teismui , nagrinėjančiam ginčą. Į administratoriaus funkcijas neįeina vykdymo procesui būdingi veiksmai, pavyzdžiui, vaiko paėmimas iš vieno iš tėvų, privalomas vaikų teisių apsaugos specialisto dalyvavimas susitikimuose. Administratoriaus veiklos ypatumai :
informaciją , susijusią su bendravimo tvarkos su vaiku laikymusi;
(vaiko ugdymo įstaiga, šeimos gydytojas, socialinis darbuotojas) įpareigojimas teikti administratoriui teisingą informaciją, kurios teisingumas būtų preziumuojamas ginčą nagrinėjant teisme;
administratoriaus veiklos išlaidos turi būti kompensuojamos pačių ginčo šalių (išlaidas dalijant lygiomis dalimis).
Tuo pačiu reikėtų nustatyti administratoriaus darbo dienos/valandos įkainį ;
pažeidžiant laikiną bendravimo tvarką, teismas, administratoriaus teikimu, gali skirti baudą ( atitinkamai turi būti papildyta Civilinio proceso kodekso 145 str. 9 d. ). Dabartinėje vaiko teisių apsaugos sistemoje laikinojo administratoriaus funkcijos gali būti atliekamos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų . Atitinkamai turėtų būti papildytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1983 „Dėl Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų patvirtinimo“, papildant Nutarimo 7 punktą „Skyrius, vykdydamas jam pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas“ atitinkamu papunkčiu – „atlieka teismo paskirto laikinojo vaiko teisių apsaugos administratoriaus veiklą“. Alternatyvus pasirinkimas
Laikinojo administratoriaus paskyrimas reikšmingas dviem aspektais: pirma, tiesiogiai siekiama užtikrinti konkretaus vaiko teises ir interesus; antra, atsižvelgdamas į tėvų elgesį laikinosios apsaugos priemonės taikymo metu, specialistas gali pateikti tikslesnę išvadą teismui, prieš jam priimant galutinį sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Atsižvelgti Klausymų metu diskutuojant dėl pateikto siūlymo nutarta, kad problema bent iš dalies būtų išspręsta įtvirtinant ad hoc globėjo institutą. Žiūr. konkretų Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pasiūlymą. 25. VŠĮ Šeimos santykių institutas 3.65 N
Civilinio kodekso 3.65 straipsnį (“ Laikinosios apsaugos priemonės ”) specialia laikinąja apsaugos priemone – įpareigojimas tėvams pasinaudoti taikomojo tarpininkavimo procedūra (šeimos mediacija), tėvystės įgūdžių ar kita, tėvų įgūdžius ar bendradarbiavimą ugdančia programa. Pasiūlymo esmė : Pradėjus nagrinėti bylą teisme, vienos iš šalių reikalavimu ar savo iniciatyva teismas turėtų teisę pritaikyti iki šiol neįteisintą laikinąją apsaugos priemonę – skirti pasirinktinai taikomąjį tarpininkavimą (šeimos mediaciją), tėvystės įgūdžių programą, intensyvios bendratėvystės programą, tėvų-vaikų ryšio atstatymo programą. Ši priemonė galėtų būti taikoma ir kartu su 1.1. dalyje aptarta laikinąją apsaugos priemone. Dabartinė situacija:
Šiuo metu nėra pakankamų teisinių priemonių paskatinti tėvus pasiekti taikaus abipusio susitarimo nustatant vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su juo tvarką. Akivaizdu, kad praktikoje tokių klausimų išsprendimas dažnai būna įtakojamas tėvų priešiškumo vienas kitam, asmeninių nuoskaudų ir panašiai. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr.
1R-268 yra patvirtinta Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcija, pagal kurios nuostatas, vienas iš siekinių yra įtvirtinti privalomą mediaciją tam tikruose šeimos ginčuose, akcentuojant būtent ginčus, susijusius su vaikų teisėmis ir interesais. Todėl toliau bus pateikta nuomonė dėl privalomos mediacijos ir siūlomų priemonių santykio. Numatomi pokyčiai ir siekiami tikslai:
Numačius tarpininkavimą (šeimos mediaciją) kaip laikinąją apsaugos priemonę, teismas turėtų teisę skirti mediaciją vienos iš šalių prašymų ar savo iniciatyva . Teismas turėtų galimybę vietoje tarpininkavimo kaip laikinosios apsaugos priemonės skirti, vieno iš tėvų prašymu ar savo iniciatyva kitas alternatyvas – tėvystės įgūdžių programą, intensyvios bendratėvystės programą, tėvų-vaikų ryšio atstatymo programą . Konkrečios priemonės parinkimas priklausyti arba nuo vienos iš šalių išreikšto pageidavimo (jei prašyme pritaikyti laikinąją priemonę nurodomas konkretus pasirinkimas), arba teismui savarankiškai įvertinus (parengiamojo posėdžio metu) šalių tarpusavio santykių ir asmeninių savybių pobūdį. Siūlomų priemonių pritaikymas leistų pasiekti dvejopo pobūdžio tikslų. Pirma, sėkmingai pasibaigus taikinamajai procedūrai ar baigus parinktą programą, šalims gali pavykti pasiekti bendrą susitarimą ir teismas galėtų patvirtinti šalių taikos sutartį. Antra, sėkmingas tarpininkavimo ar programų rezultatas gali įtakoti ir tolesnį tinkamą vaiko teisių ir interesų užtikrinimą, tai yra tėvams, pasiekus bendrą susitarimą ir pakeitus požiūrį į tarpusavio santykius (ypač jų įtaką vaiko situacijai), tikėtina, kad teismo patvirtintas susitarimas bus vykdomas sąžiningai, o iškilusios ateityje problemos bus išspręstos taip pat tėvų sutarimu, nesikreipiant į teismą iš naujo.
Kita vertus, teismas, skirdamas privalomą dalyvavimą kurioje nors iš programų turi turėti informaciją, apie šalių gyvenamojoje vietovėje prienamas atitinkamas programas. Šiuo atveju dalykinę pagalbą gali suteikti vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistai, kurių dalyvavimas tokio pobūdžio ginčuose yra privalomas. Santykis su privaloma ikiteismine ir (ar) teismine mediacija: siūlomos laikinosios priemonės – šeimos mediacijos ir būsimame įstatyme įtvirtintos mediacijos santykis turėtų priklausyti nuo priimto įstatymo apimties. Jei visuose ginčuose dėl vaiku būtų nustatoma privaloma mediacija (ikiteismine), tuomet laikinoji priemonė – mediacija galėtų būti taikoma tais atvejais, kai privaloma mediacija būtų nepakankama (taip pat ir tais atvejais, kurių visgi neapimtų privalomoji mediacija), pavyzdžiui:
Atsižvelgti Klausymų metu pateikta informacija, kad Vyriausybei pritarus ( 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 505) 2016 m. gegužės 26 d. Seime registruotas Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-4439, kurio 20 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad vienas iš privalomosios mediacijos atvejų, būtų šeimos ginčuose nagrinėjamuose ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 26. Vaiko
apsaugos kontrolierė, įvertindama praktinėje veikloje pastebimas problemas, susijusias su tam tikrų vaiko teisių užtikrinimu ir įgyvendinimu (vaiko negydymas, vaiko teisės į mokslą netinkamas užtikrinimas ir pan.), taip pat į šio įstatymo projekto klausymų metu kitų institucijų išsakytą nuomonę dėl ad hoc vaiko globėjo instituto plėtros būtinybės (šiuo metu ad hoc globėjas numatytas tik užtikrinant vaiko turtines teises), siūlo įtvirtinti galimybę skirti vaiko atstovą ( ad hoc globėją), kai tarp vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą arba tarp pačių vaiko tėvų kyla ginčas dėl vaiko teisės įgyvendinimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūloma Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.169, 3.170, 3.174, 3,175, 3,178, 3,190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1616 papildyti nauju 8 straipsniu (atitinkamai keičiant įstatymo pavadinimą), esamus 8 – 11 straipsnius atitinkamai laikyti 9-12, ir išdėstyti jį taip: „8 straipsnis. 3.163 straipsnio pakeitimas 1.
Papildyti 3.163 straipsnį nauja 3 dalimi:
„Jeigu priimant su vaiku susijusius sprendimus kyla interesų konfliktas tarp vaiko ir jo tėvų (globėjo, rūpintojo) arba tarp vaiko tėvų, bet kurio iš vaiko tėvų (globėjo, rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos prašymu teismas skiria ad hoc globėją, kuris atstovauja vaiką konkretaus ginčo sprendime. Ad hoc globėjo atrankos tvarką nustato Vyriausybė. Ad hoc globėjo veiklai mutis mutandis taikomos šios knygos XVII ir XVIII skyrių normos.
“
2Buvusias 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis.“ Pritarti Iš esmės siūlymui pritarta tik nuostata patobulinta:
„3. Jeigu priimant su nepilnamečiu vaiku susijusius sprendimus kyla interesų konfliktas tarp vaiko ir jo tėvų (globėjo, rūpintojo) interesų konfliktas arba tarp vaiko tėvų tarpusavio interesų konfliktas , teismas ex officio arba bet kurio iš vaiko tėvų (globėjo, rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos prašymu teismas skiria gali skirti ad hoc globėją, kuris atstovau ja tų vaiką sprendžiant konkret aus ų ginč o ą sprendime . Ad hoc globėjo atrankos parinkimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija . Ad hoc globėjo veiklai mutatis mutandis taikomos šios knygos XVII ir XVIII skyrių normos.“
5Atsižvelgus į tai, kad įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su tuo teisės aktu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo ( nustatant pakankamą terminą Vyriausybės įgaliotai institucijai ) ir įgyvendinimo (ši nuostata turėtų įsigalioti anksčiau nei kitos įstatymo nuostatos). Pritarti Projektas patobulintas, nustatant, kad įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 2 d. 28.
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-27) * Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Visuose projekto straipsnių pavadinimuose ir pakeitimų esmėse žodis „Kodekso“ išbrauktinas kaip perteklinis. Pritarti Projektas patobulintas. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-27) *
6Atsižvelgus į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja šeimos politikos įgyvendinimą visose srityse, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba Vyriausybės išvada. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada dėl Projekto gauta. 30. Lietuvos savivaldybių asociacija * Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1616 ir įstatymo projektu Nr. XIIP- 1617 ir jiems iš esmės pritaria. Atsižvelgti
31Lietuvos teisės institutas (2014-05-19) * Išnagrinėję įstatymo projektus Nr.XIIP-1616-1617 pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
32Nacionalinės teismų administracija (2015-12-11) * Nacionalinė teismų administracija, pagal kompetenciją įvertinusi pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CPK) 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XI1P-1616 bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XHP-1617, informuoja, kad pritaria Teisėjų tarybos išdėstytai nuomonei. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Respublikos Vyriausybė (2015-04-29)1 N Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. SV-S-622
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 18 ir 19 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutari a:
Respublikos civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1616 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti jį tikslinti pagal šias pastabas:
Įstatymo projekto 1, 2 ir 3 straipsniuose siūlomus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 3.53, 3.59 ir 3.76 straipsnių pakeitimus , taip pat į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1617 1 straipsnyje siūlomus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 385 straipsnio 1 dalies pakeitimus ir siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, nuostatomis dėl tėvo (motinos) dalyvavimo auklėjant ir bendravimo tvarkos nustatymo tikslinga analogiškai papildyti Civilinio kodekso 3.43 straipsnio 2 dalį , kurioje reglamentuoti klausimai, kuriuos sprendžia teismas, pripažindamas santuoką negaliojančia . Pritarti Pasiūlymas :1 straipsnis. 3.43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teismas, pripažindamas santuoką negaliojančia, turi išspręsti nepilnamečių vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo klausimus , taip pat nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos gyvenamąją vietą nustatymo klausimus bei dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką .“
Respublikos Vyriausybė (2015-04-29)8 1.2.
Atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalies nuostatos „išskyrus vaiko turto tvarkymo teisę pagal šio kodekso
“, nes Civilinio kodekso 3.190 straipsnis nėra vienintelė specialioji norma, reguliuojanti situacijas, kai tėvai neturi lygių teisių su savo vaikais , todėl būtų klaidinga Civilinio kodekso
normų išvardijimas būtų perteklinis. Pritarti Pasiūlymas : „2. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, ar kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, išskyrus vaiko turto tvarkymo teisę pagal šio kodekso 3.190 straipsnį. “
Respublikos Vyriausybė (2015-04-29)9
Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso 3.157 straipsnio
, kuriomis siūloma, kad tėvai, kurių vaikams nustatyta nuolatinė arba laikinoji globa (rūpyba), nebūtų laikomi tų vaikų atstovais pagal įstatymą, ir nurodyti, kad tėvai nelaikomi savo vaikų atstovais pagal įstatymą tik tais atvejais, kai vaikams nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.262 ir 3.263 straipsniais, vaiko laikinoji globa (rūpyba) gali būti nustatoma savivaldybės valdybos
(mero) sprendimu (potvarkiu ), o nuolatinė globa (rūpyba) – išimtinai tik teismo nutartimi .
Pritarus Įstatymo projekto 5 straipsnyje pateiktam siūlymui, kuriuo keičiama Civilinio kodekso 3.157 straipsnio 1 dalis, susiklostytų tokia padėtis, kai tėvai, kurių vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba), nebūtų laikomi tų vaikų atstovais pagal įstatymą, ir tai reikštų, kad tėvų valdžią riboja ne teismas, o administracinė institucija , nors esminės asmens teisės – tarp jų ir tėvų valdžios – gali būti apribotos tik teismo sprendimu , todėl, tik nustačius vaikų nuolatinę globą (rūpybą), galėtų būti numatyta, kad tėvai nelaikomi savo vaikų atstovais pagal įstatymą . Pritarti iš dalies Argumentai :
Projektas patobulintas , įtvirtinant nuorodą į kitus Civiliniame kodekse nustatytus atvejus, o detaliau šiuos atvejus reglamentuoja globos institutas. Pasiūlymas :
neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje teismo sprendimu ir kitus šiame kodekse nustatytus atvejus. tėvus, kurių vaikams nustatyta globa (rūpyba) – tų vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), atžvilgiu . 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-04-29)9
projekto 5 straipsnyje siūlomo Civilinio kodekso 3.157 straipsnio 3 dalies papildymo , nes asmeniui siekiant patvirtinti savo, kaip vaiko globėjo (rūpintojo), statusą, tretiesiems asmenims būtų atskleidžiami teismo sprendime arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme dėl globos (rūpybos) nustatymo esantys vaiko, jo šeimos narių asmens duomenys ir informacija apie jų privatų gyvenimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Civilinis kodeksas nenustato, koks dokumentas įrodo vaiko globėjo (rūpintojo) teisinį statusą .
Be to, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 646 straipsniu ir
globos (rūpybos) nustatymo, gali būti išduodamas vykdomasis raštas ir jame nurodoma tik rezoliucinė minėto teismo sprendimo dalis, bet nepateikiami asmens duomenys ar privataus gyvenimo detalės . Pažymėtina, kad nusprendus kompetentingoms institucijoms, pavyzdžiui, valstybinėms vaiko teisių apsaugos institucijoms, suteikti teisę išduoti pažymas, kurios patvirtintų vaiko globėjo (rūpintojo) statusą, galiojančių Civilinio kodekso pakeitimų ir papildymų atlikti nereikėtų . Pritarti iš dalies Argumentai :
Projektas patobulintas, įtvirtinant, kad globėjai (rūpintojai) nepilnamečiams vaikams atstovauja pateikę jų atstovavimo teisę patvirtinantį dokumentą. Pasiūlymas :
(rūpintojai) nepilnamečiams vaikams atstovauja pateikę atstovavimo teisę patvirtinantį dokumentą atitinkamai teismo spendimą arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl globos (rūpybos) nustatymo ir jų
projekto 7 straipsnyje siūlomo Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 3 dalies papildymo kaip perteklinio , nes Įstatymo projekto 1, 2,
jau yra siūloma pakeisti Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalį, 3.59 straipsnį ir 3.76 straipsnį
kad tose nuostatose nurodytais atvejais teismas inter alia turi išspręsti vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką. Pritarti Pasiūlymas :
3Tėvas ar motina,
pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.4.
Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka visais atvejais nustatoma teismo sprendime, kuriuo nutraukiama tėvų santuoka pagal šio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalį ir 3.59 straipsnį ar patvirtinamas tėvų gyvenimas skyrium (separacija) pagal šio kodekso 3.76 straipsnio 1 dalį. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-04-29)12
Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą teisinio aiškumo principą, siūlytina Įstatymo projekto 7 straipsnyje, kuriuo Civilinio kodekso 3.170 straipsnis pildomas 5 dalimi, aiškiai apibrėžti vartojamas sąvokas „ tretieji asmenys “, „ abiejų tėvų sutikimas “ ir „ vaiko išvežimas “ įvertinant tai, kad pirmuoju atveju neaišku, kokiam subjektų ratui būtų taikoma ši sąvoka, antruoju atveju – kokios formos šis sutikimas turėtų būti, trečiuoju atveju neaiškus vietos ir laiko aspektas . Taip pat vadovaujantis Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proporcingumo bei prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinant tai, kad, pavyzdžiui, vienam iš tėvų nepagrįstai atsisakius duoti sutikimą ar negalint šio sutikimo duoti dėl objektyvių priežasčių, vaikas negalėtų išvykti į jo interesus atitinkančią išvyką, siūlytina numatyti, kad draudimas tretiesiems asmenims išvežti vaiką be abiejų tėvų sutikimo turėtų būti ribojamas laiko ir vietos aspektais ir reikėtų nustatyti išimtis, kada trečiajam asmeniui norint išvežti vaiką nebūtų reikalaujama abiejų tėvų sutikimo .
Be to, pažymėtina, kad nustatant išimtį , kai „tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo“, reikia aiškiai apibrėžti, kas ir kokia tvarka turėtų patvirtinti nurodytą faktą . Pritarti Argumentai : Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, Projektas tobulintinas atsisakant projektu siūlomos 3.170 straipsnio 5 dalies formuluotės (
asmenys negali išvežti vaiko be abiejų tėvų sutikimo nepaisant to, ar vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, išskyrus atvejus, kai tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, piktybiškai nedalyvauja auklėjant vaiką ir visiškai nebendrauja su juo .)
Respublikos Vyriausybė (2015-04-29)12
Įstatymo projekto 7 straipsnyje siūlomo Civilinio kodekso
6, 7 ir 8 dalių papildymo , nes asmenims su vaikais vykstant į valstybes, prisijungusias prie 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d.
Šengeno susitarimo, sudarytos tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, arba į valstybes, kuriose taikomas visas Šengeno acquis , nebūtų galimybės realiai tikrinti leidimų , todėl Įstatymo projekto 7 straipsnyje pateiktas siūlymas Civilinio kodekso 3.170 straipsnį papildyti nuostatomis, kad vaikas negali būti išvežamas iš Lietuvos Respublikos ilgesniam negu 2 mėnesių laikotarpiui be išankstinio teismo leidimo , išduoto Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, būtų neveiksmingas ir nesudarytų prielaidų siekiamiems tikslams
Be to, Įstatymo projektu taip pat siūloma papildyti Civilinio kodekso 3.174 straipsnį nuostata, suteikiančia teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo , tai leis užtikrinti vaiko teisės į šeimos ryšius išsaugojimą. Pritarti iš dalies Argumentai : Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, ir šiuo metu vaiko (kurio nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje) išvežimas į užsienio valstybę su tikslu nuolat gyventi joje, be antrojo iš tėvų sutikimo, laikomas neteisėtu. Klausymų metu ypatingas dėmesys atkreiptas į Hagos Konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Todėl ir dabar vienam iš tėvų prieš išvykstant su vaiku nuolatinai gyventi į užsienio valstybę tikslinga nusistatyta vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su Lietuvoje liekančiu antruoju iš tėvų tvarką. Tačiau Klausymų metu konstatuotas aiškaus reguliavimo poreikis, t.y., kad atitinkamos nuostatos Civiliniame kodekse yra tikslingos. Be abejo, jas tobulinant atsižvelgus į gautas pastabas ir
į Įstatymo projekto 10 straipsnyje siūlomus Civilinio kodekso 3.178 straipsnio 2 dalies pakeitimus, t. y. į siūlomą nustatyti išimtį, kada valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija neturėtų teikti teismui išvados dėl ginčo , ir siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, siūlytina pakeisti Civilinio kodekso 3.48 straipsnį ir
valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija
Respublikos Vyriausybė (2015-04-29)18 N 1.9.
Įstatymo projektas turėtų būti papildytas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo datos , atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turės patvirtinti Įstatymo projekto 10 straipsnyje nurodytą tipinę išvados formą. Pritarti Projektas patobulintas, nustatant, kad įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 2 d. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas (2015-05-20) * Pritarti įstatymo projektui 6.2. Pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į
ministerijos ir Vyriausybės išvadas. Pritarti
reikalų ir darbo komitetas (2015-06-17) * Iš esmės pritarti Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui šį projektą patobulinti , atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos bei Lietuvos Respublikos
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.43, 3.48, 3.53, 3.59, 3.64, 3.65, 3.76, 3.156, 3.157, 3.163, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.184 ir
projektui XIIP-1616(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas