Projekto lyginamasis variantas
592
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Papildyti 35 straipsnį 5 dalimi: „
muzikos kūrinio autorių (kompozitoriaus ir žodžių autoriaus) gyvenimą ir 70 metų po ilgiausiai išgyvenusio autoriaus mirties, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys laikomi bendraautoriais, ar ne, su sąlyga, kad jų sukurtos muzikos kūrinio dalys (muzika ir žodžiai) buvo specialiai kuriami atitinkamam muzikos kūriniui su žodžiais .“2 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „
teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas atlikimo įrašas, atlikėjų teisės galioja 50 metų po pirmojo tokio atlikimo įrašo išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau. Atlikėjų asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai. 1. Atlikėjų asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai. Atlikėjų turtinės teisės galioja 50 metų po atlikimo datos. Jeigu per šį laikotarpį atlikimo įrašas teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, atlikėjų turtinės teisės galioja:
1) 50 metų po pirmojo atlikimo įrašo, kuris nėra fonograma, išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau;
2) 70 metų po pirmojo atlikimo įrašo, kuris yra fonograma, išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau. “
2Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
2Fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos.
Jeigu per šį laikotarpį fonograma teisėtai išleidžiama, fonogramų gamintojų teisės nustoja galioti praėjus 50 metų nuo pirmojo teisėto išleidimo datos. Jeigu per
nebuvo teisėtai išleista, tačiau per šį laikotarpį ji buvo teisėtai viešai paskelbta, fonogramų gamintojų teisės nustoja galioti praėjus 50 metų nuo fonogramos teisėto viešo paskelbimo datos. 2. Fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį:
pirmojo teisėto išleidimo datos;
.“3 straipsnis. Įstatymo papildymas 591 straipsniu Papildyti Įstatymą 591 straipsniu: „591 straipsnis. Atlikėjų teisė nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartis
neišleista fonograma buvo viešai teisėtai paskelbta, fonogramos gamintojas neišleidžia į apyvartą pakankamo visuomenės poreikiams patenkinti parduoti skirtų fonogramų kopijų skaičiaus arba nepadaro fonogramų viešai prieinamomis laidais arba bevielio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku, atlikėjas gali nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 2. Teisių perdavimo ar suteikimo sutartis gali būti nutraukta, jeigu per vienerius metus nuo atlikėjo rašytinio pranešimo apie ketinimą nutraukti sutartį išsiuntimo dienos fonogramų gamintojas nepradeda naudoti fonogramos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais.
Kai fonogramoje įrašytas kolektyvo (choro, ansamblio, orkestro ir pan.) atlikimas, teisę nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį įgyvendina kolektyvo įgaliotas atstovas arba, kai tokio įgaliojimo nėra
papildymas 592 straipsniu Papildyti Įstatymą 592 straipsniu: „592 straipsnis. Atlikėjų teisė į papildomą atlyginimą už fonogramų panaudojimą
1Praėjus 50 metų po fonogramos teisėto išleidimo ar teisėto viešo paskelbimo,
atlikėjai turi teisę kasmet gauti papildomą atlyginimą iš fonogramų gamintojų už savo atlikimo įrašų, užfiksuotų fonogramose, atgaminimą, platinimą ir padarymą viešai prieinamais laidais arba bevielio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku, jeigu atlikėjų ir fonogramų gamintojų sudarytose sutartyse dėl atlikėjų teisių perdavimo ar suteikimo buvo numatytas tik vienkartinis atlyginimas atlikėjams už teisių perdavimą ar suteikimą fonogramų gamintojams. 2. Atlikėjams skirto papildomo atlyginimo mokėjimui fonogramų gamintojai kasmet skiria 20 procentų kasmetinių pajamų, kurias fonogramų gamintojai gavo už fonogramų panaudojimą šio straipsnio 1 dalyje numatytais būdais ankstesniais metais nei tie, kuriais mokamas šis papildomas kasmetinis atlyginimas.
Kasmetinio papildomo atlyginimo skaičiavimui ir mokėjimui neturi įtakos jokie fonogramų gamintojo ir atlikėjo numatyti mokėjimai avansu ar atskaitymai pagal sutartį, sudarytą tarp atlikėjo ir fonogramų gamintojo dėl fonogramoje įrašyto atlikimo įrašo naudojimo. Fonogramų gamintojai turi suteikti atlikėjams pastarųjų rašytiniu prašymu informaciją, kuri gali būti reikalinga siekiant gauti kasmetinį papildomą atlyginimą. 3. Atlikėjams skirtą papildomą atlyginimą fonogramų gamintojai moka vieną kartą per metus, pasibaigus metams už kuriuos mokamas šis papildomas atlyginimas. Atlyginimą surenka, paskirsto ir išmoka atlikėjams Vyriausybės įgaliotos institucijos paskirta atsakinga kolektyvinio administravimo asociacija. Atlikėjams skirto papildomo atlyginimo surinkimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 4. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atlikėjų teisė į papildomą atlyginimą yra neatšaukiama. Sutartys dėl šios teisės atsisakymo negalioja.“5 straipsnis. Įstatymo 3 priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo 3 priedą 9 punktu: „
2011/77/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (OL 2011 L 265, p. 1) . “6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
teisių ir gretutinių teisių įstatymo 592 straipsnis įsigalioja 2014 m. birželio 1 d. 2.
kūrinių, sukurtų su žodžiais, autoriams (kompozitoriams ir žodžių autoriams), jeigu iki 2013 m. lapkričio 1 d. nėra pasibaigę kompozitoriaus ar žodžių autoriaus teisių galiojimo terminai, taip pat autoriams (kompozitoriams ir žodžių autoriams), kurių muzikos kūriniai su žodžiais sukurti po 2013 m. lapkričio 1 dienos. 3. Šio Įstatymo 2, 3 ir 4 straipsniuose numatytos nuostatos taikomos atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių teisių galiojimo terminai - 50 metų po atlikimo įrašo ir fonogramos pirmojo teisėto išleidimo arba pirmojo teisėto viešo paskelbimo, nepasibaigė iki 2013 m. lapkričio 1 d., taip pat atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių atlikimo įrašai ir fonogramos sukurti po 2013 m. lapkričio 1 dienos. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki šio Įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 592 straipsnio įsigaliojimo parengia ir patvirtina atlikėjams skirto papildomo atlyginimo surinkimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarkos aprašą. 5. Vyriausybės įgaliota institucija iki šio Įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 592 straipsnio įsigaliojimo paskiria kolektyvinio administravimo asociaciją, atsakingą už atlikėjų teisės į papildomą atlyginimą administravimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Projekto XIIP-1612(2) lyginamasis variantas
35,
,592
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Papildyti 35 straipsnį 5 dalimi: „
kūrinio su žodžiais autorių (kompozitoriaus ir žodžių autoriaus) gyvenimą ir 70 metų po ilgiausiai išgyvenusio autoriaus mirties, neatsižvelgiant į tai, ar šie asmenys laikomi bendraautoriais, ar ne, su sąlyga, kad jų sukurtos kūrinio dalys (muzika ir žodžiai) buvo specialiai kuriamos tam muzikos kūriniui su žodžiais .“2 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „
teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas atlikimo įrašas, atlikėjų teisės galioja 50 metų po pirmojo tokio atlikimo įrašo išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau. Atlikėjų asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai. 1. Atlikėjų asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai. Atlikėjų turtinės teisės galioja 50 metų po atlikimo datos. Jeigu per šį laikotarpį atlikimo įrašas teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, atlikėjų turtinės teisės galioja:
1) 50 metų po pirmojo atlikimo įrašo, kuris nėra fonograma, išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau;
2) 70 metų po pirmojo atlikimo įrašo, kuris yra fonograma, išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau. “
2Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
2Fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos.
Jeigu per šį laikotarpį fonograma teisėtai išleidžiama, fonogramų gamintojų teisės nustoja galioti praėjus 50 metų nuo pirmojo teisėto išleidimo datos. Jeigu per
nebuvo teisėtai išleista, tačiau per šį laikotarpį ji buvo teisėtai viešai paskelbta, fonogramų gamintojų teisės nustoja galioti praėjus 50 metų nuo fonogramos teisėto viešo paskelbimo datos. 2. Fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį:
pirmojo teisėto išleidimo datos;
.“3 straipsnis. Įstatymo papildymas 591 straipsniu Papildyti Įstatymą 591 straipsniu: „591 straipsnis. Atlikėjų teisė nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartis
neišleista fonograma buvo viešai teisėtai paskelbta, fonogramos gamintojas ar jo teisių perėmėjas neišleidžia į apyvartą pakankamo visuomenės poreikiams patenkinti parduoti skirtų fonogramų kopijų skaičiaus arba nepadaro fonogramų viešai prieinamų laidais arba bevielio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku, atlikėjas gali šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį. 2. Teisių perdavimo ar suteikimo sutartis gali būti nutraukta, jeigu per vienus metus nuo atlikėjo rašytinio pranešimo apie ketinimą nutraukti sutartį išsiuntimo dienos fonogramų gamintojas ar jo teisių perėmėjas nepradeda naudoti fonogramos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais.
Kai fonogramoje įrašytas kolektyvo (choro, ansamblio, orkestro ir pan.) atlikimas, teisę nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį įgyvendina kolektyvo įgaliotas atstovas, o kai įgaliojimo nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį nėra, - kolektyvo vadovas. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta atlikėjų teisė nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį yra neatšaukiama. Sutartys dėl šios teisės atsisakymo negalioja.“
papildymas 592 straipsniu Papildyti Įstatymą 592 straipsniu: „592 straipsnis. Atlikėjų teisė į papildomą atlyginimą už fonogramų panaudojimą
1Praėjus 50 metų po fonogramos teisėto išleidimo ar teisėto viešo paskelbimo,
atlikėjai turi teisę kasmet gauti papildomą atlyginimą iš fonogramų gamintojų ar jų teisių perėmėjų už savo atlikimo įrašų, užfiksuotų fonogramose, atgaminimą, platinimą ir padarymą viešai prieinamais laidais arba bevielio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku, jeigu atlikėjų ir fonogramų gamintojų sudarytose teisių perdavimo ar suteikimo sutartyse buvo numatytas tik vienkartinis atlyginimas atlikėjams už teisių perdavimą ar suteikimą fonogramų gamintojams. 2. Atlikėjams skirtam papildomam atlyginimui mokėti fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai kasmet skiria 20 procentų kasmetinių pajamų, kurias fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai gavo už fonogramų panaudojimą šio straipsnio 1 dalyje numatytais būdais ankstesniais metais negu tie, kuriais mokamas šis kasmetinis papildomas atlyginimas.
Kasmetinio papildomo atlyginimo skaičiavimui ir mokėjimui neturi įtakos jokie fonogramų gamintojo ar jo teisių perėmėjo ir atlikėjo numatyti mokėjimai avansu ar atskaitymai pagal atlikėjo ir fonogramų gamintojo sutartį dėl fonogramoje įrašyto atlikimo įrašo naudojimo. Fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai turi suteikti atlikėjams pastarųjų rašytiniu prašymu informaciją, kuri gali būti reikalinga siekiant gauti kasmetinį papildomą atlyginimą. 3. Atlikėjams skirtą papildomą atlyginimą fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai moka vieną kartą per metus, pasibaigus metams, kuriais atitinkami fonogramose įrašyti atlikimo įrašai buvo panaudoti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Šį atlyginimą surenka, paskirsto ir atlikėjams sumoka Vyriausybės įgaliotos institucijos paskirta atsakinga kolektyvinio administravimo asociacija. Atlikėjams skirto papildomo atlyginimo surinkimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta atlikėjų teisė į papildomą atlyginimą yra neatšaukiama. Sutartys dėl šios teisės atsisakymo negalioja.“5 straipsnis. Įstatymo 3 priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo 3 priedą 9 punktu: „
2011/77/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (OL 2011 L 265, p. 1). “6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2014 m. birželio 1 d. 2.
autoriams (kompozitoriams ir žodžių autoriams), jeigu iki 2013 m. lapkričio 1 d. nėra pasibaigę kompozitoriaus ar žodžių autoriaus teisių galiojimo terminai, taip pat autoriams (kompozitoriams ir žodžių autoriams), kurių muzikos kūriniai su žodžiais sukurti po 2013 m. lapkričio 1 d. 3. Šio įstatymo 2, 3 ir 4 straipsniai taikomi atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių teisių galiojimo terminai – 50 metų po atlikimo įrašo ir fonogramos pirmojo teisėto išleidimo arba pirmojo teisėto viešo paskelbimo – nepasibaigė iki 2013 m. lapkričio 1 d., taip pat atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių atlikimo įrašai ir fonogramos sukurti po 2013 m. lapkričio 1 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo parengia ir patvirtina atlikėjams skirto papildomo atlyginimo surinkimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarkos aprašą. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo paskiria kolektyvinio administravimo asociaciją, atsakingą už atlikėjų teisės į papildomą atlyginimą administravimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
IR 592
rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185
ir 592 straipsniais ir įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/77/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (toliau – Direktyva), (OL 2011 L 265, p.1). Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, konsultuodamasi su Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių taryba. 2.
Įstatymo projektu siekiama:
viešai paskelbtus fonogramose užfiksuotus atlikimo įrašus nuo 50 iki 70 metų;
arba viešai paskelbtas fonogramas nuo 50 iki 70 metų;
fonogramose užfiksuotų atlikimo įrašų naudojimą, praėjus 50 metų po fonogramos išleidimo arba neišleistos fonogramos viešo paskelbimo;
atlikėjams neatšaukiamą teisę nutraukti sutartį, sudarytą su fonogramos gamintoju dėl turtinių teisių perdavimo arba suteikimo, praėjus 50 metų po to, kai fonograma buvo teisėtai išleista arba neišleista fonograma buvo teisėtai viešai paskelbta, jeigu fonogramos gamintojas neišleidžia į apyvartą pakankamo visuomenės poreikiams patenkinti parduoti skirtų fonogramų kopijų skaičiaus arba nepadaro fonogramų viešai prieinamomis laidais arba bevielio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku;
kūrinius, specialiai sukurtus su žodžiais. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti klausimai Autorių teisių, atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisių galiojimo terminus reglamentuoja Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas Nr. VIII-1185. Įstatymo 35 straipsnyje, kuris reglamentuoja specialius autorių turtinių teisių galiojimo terminus, specialūs autorių turtinių teisių galiojimo terminai muzikos kūriniams, specialiai sukurtiems su žodžiais, nenumatyti, todėl šių teisių apsaugai taikomi bendrieji autorių turtinių teisių apsaugos terminai.
Atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisių galiojimo terminus reglamentuoja Įstatymo 59 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos:
50 metų nuo fonogramos teisėto viešo paskelbimo datos. Šiuo metu galiojančios Įstatymo nuostatos nenumato atlikėjams teisės gauti papildomą atlyginimą, pasibaigus Įstatyme numatytam 50 metų atlikėjų turtinių teisių galiojimo terminui. 4.
klausimų teigiamos savybės ir laukiami teigiami rezultatai Derinant Įstatymo nuostatas su Direktyvoje numatytomis teisinėmis priemonėmis, Įstatyme numatytos šios naujos teisinio reguliavimo nuostatos:
1) Direktyvos Įvadinės dalies 19 punkte paaiškinta, kad muzikos kūrinių, kurių muzika ir žodžiai buvo sukurti tam, kad būtų naudojami kartu (muzikos kūriniai su žodžiais) apsaugos terminų taikymas nepakankamai suderintas Europos Sąjungoje, todėl įgyvendinant autorių teises kyla neaiškumų ir atsiranda kliūčių laisvam prekių ir paslaugų judėjimui. Atsižvelgiant į tai, Direktyvoje numatytas reikalavimas teisėms į šiuos kūrinius taikyti suderintą visose valstybėse narėse autorių teisių apsaugos terminą. Atsižvelgiant į Direktyvos reikalavimus (Direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje numatytas naujas 7 dalies nuostatas), Įstatymo projekto 1 straipsnyje numatyta papildyti Įstatymo 35 straipsnį, reglamentuojantį specialius autorių turtinių teisių galiojimo terminus, nauja 5 dalimi, nustatant, kad autorių turtinės teisės į muzikos kūrinį, sukurtą su žodžiais, galioja visą muzikos kūrinio autorių (kompozitoriaus ir žodžių autoriaus) gyvenimą ir 70 metų po ilgiausiai išgyvenusio autoriaus mirties, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys laikomi bendraautoriais, ar ne, su sąlyga, kad jų sukurtos muzikos kūrinio dalys (muzika ir žodžiai) buvo specialiai kuriami atitinkamam muzikos kūriniui su žodžiais. 2) Direktyvos Įvadinės dalies 5 punkte atkreipiamas dėmesys į atlikėjų socialinę – ekonominę padėtį, kurią sąlygoja dabar taikomi jų teisių apsaugos terminai. Atlikėjai paprastai savo karjerą pradeda jauni ir dabartinis 50 metų apsaugos terminas, taikomas fonogramose užfiksuotiems atlikimų įrašams, nesaugo jų atlikimo įrašų visą atlikėjų gyvenimą, todėl kai kurie atlikėjai savo gyvenimo pabaigoje netenka pajamų ir yra socialiai pažeidžiami.
Derinant Įstatymo nuostatas su Direktyvoje numatytais reikalavimais pratęsti fonogramose užfiksuotų atlikimo įrašų ir fonogramų apsaugos terminus, Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatyta pakeisti Įstatymo 59 straipsnio, kuris reglamentuoja gretutinių teisių galiojimo terminus, 1 ir 2 dalies nuostatas:
arba teisėto viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai kas įvyko pirmiau.
Direktyvoje numatyta galimybė atlikėjui susigražinti perduotas teises į fonogramoje užfiksuotą atlikimo įrašą, jeigu fonogramos gamintojas praėjus 50 metų po fonogramos išleidimo arba viešo paskelbimo nebesiūlo parduoti arba viešai pateikti laidais ar belaidžiu būdu pakankamo kiekio fonogramos kopijų taip, kad visuomenės nariai galėtų gauti jas jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku (Direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punkte numatytas naujas 2a papunktis ir Įvadinės dalies 8 punktas).
Šioms nuostatoms įgyvendinti Įstatymo projekte siūloma numatyti atlikėjo teisę nutraukti sutartį, sudarytą su fonogramos gamintoju , (Įstatymo naujo 591 straipsnio 1 d.) ir reglamentuoti sutarties nutraukimo sąlygas (Įstatymo naujo 591 straipsnio 2 d.). 4) Sudarydami sutartis su fonogramų gamintojais dėl atlikimo įrašų, atlikėjai paprastai perduoda fonogramų gamintojams savo išimtines turtines teises į fonogramose užfiksuotus atlikimo įrašus. Kai kuriems atlikėjams už teisių perdavimą fonogramų gamintojai sumoką atlyginimą avansu, todėl už fonogramos panaudojimą pajamų atlikėjai dažniausiai negauna, nes fonogramų gamintojai iš šių pajamų atskaičiuoja atlikėjų avansui skirtas sumas. Kiti atlikėjai (nepagrindiniai atlikėjai) savo turtines teises į atlikimo įrašą fonogramų gamintojams paprastai perduoda už vienkartinį atlyginimą. Siekiant užtikrinti faktinę pratęstų teisių galiojimo terminų naudą atlikėjams, Direktyvoje numatytos teisinės priemonės (Įvadinės dalies 11 ir 12 punktai, 1 straipsnio 2 dalies c punkte numatyti nauji 2b ir 2c papunkčiai), užtikrinančios atlikėjams teisę gauti papildomą atlyginimą už kiekvienus metus, praėjus 50 metų nuo fonogramos išleidimo arba neišleistos fonogramos viešo paskelbimo. Toks atlyginimas atlikėjams turi būti mokamas kasmet iki sueis 70 metų, nuo fonogramos viešo išleidimo arba viešo paskelbimo datos.
Fonogramų gamintojai tokio papildomo atlyginimo mokėjimui kasmet turi skirti 20 procentų pajamų, gautų už fonogramų, kurių apsaugos laikas pratęstas iki 70 metų, panaudojimą. Įgyvendinant šias Direktyvos nuostatas, Įstatymo projekto
siūloma Įstatymą papildyti nauju592 straipsniu , kurio 1 dalyje numatyta atlikėjų teisė kasmet, praėjus 50 metų po fonogramos išleidimo ar viešo paskelbimo, gauti papildomą atlyginimą iš fonogramų gamintojo už savo atlikimo įrašų, užfiksuotų fonogramose, naudojimą, jeigu atlikėjo ir fonogramų gamintojo sudarytoje sutartyje buvo numatytas tik vienkartinis atlyginimas už teisių perdavimą arba suteikimą fonogramų gamintojui. Šio straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad fonogramų gamintojai tokio papildomo atlyginimo mokėjimui kasmet turės skirti
atgaminimą, platinimą ir padarymą viešai prieinamomis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku ankstesniais metais nei tie, kuriais mokamas šis papildomas kasmetinis atlyginimas. Šios naujos teisinio reglamentavimo nuostatos turėtų pagerinti atlikėjų socialinę – ekonominę padėtį, sudarydamos sąlygas atlikėjams gauti papildomas pajamas už fonogramose užfiksuotų atlikimo įrašų tolimesnį naudojimą (atgaminimą, išleidimą, platinimą ir viešą paskelbimą).
teisių turėtojų, interesus, Direktyvoje numatytos atitinkamos teisinės priemonės, kurios užtikrina atlikėjams atitinkamas neatšaukiamas teises, t.y. atlikėjai negali atsisakyti teisės nutraukti sutartį tais atvejais, kai fonogramos gamintojai nenaudoja fonogramos sutartyje numatytais būdais, taip pat negali atsisakyti teisės gauti kasmetinį papildomą atlyginimą už fonogramos panaudojimą (Direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punkte numatyti nauji 2a ir 2b papunkčiai). Įstatymo projekte numatyta, kad šios teisės yra neatšaukiamos, taip pat numatyta, kad negalioja sutartys dėl šių teisių atsisakymo (591 straipsnio 3 d. nuostatos ir 592 straipsnio 4 d.). 6) Derinant įstatymo nuostatas su Direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punkte numatytu nauju 2e papunkčiu ir Įvadinės dalies 14 punkto nuostatomis, Įstatymo projekte siūloma Įstatymo5922 dalyje numatyti, kad tokio kasmetinio papildomo atlyginimo skaičiavimui ir mokėjimui neturi įtakos jokie fonogramų gamintojo ir atlikėjo numatyti mokėjimai avansu ar atskaitymai pagal sutartį, sudarytą tarp atlikėjo ir fonogramų gamintojo dėl fonogramoje įrašyto atlikimo įrašo naudojimo. 7) Derinant įstatymo nuostatas su Direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punkte numatytu nauju 2d papunkčiu ir Įvadinės dalies 12 punkto nuostatomis, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad atlikėjams skirtą kasmetinį papildomą atlyginimą surenka, paskirsto ir išmoka atlikėjams Vyriausybės įgaliotos institucijos paskirta kolektyvinio administravimo asociacija (592 straipsnio 3 dalis).
Įstatymo projekto 6 straipsnio
institucija iki šio Įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 592 straipsnio įsigaliojimo paskiria kolektyvinio administravimo asociaciją, atsakingą už atlikėjų teisės į papildomą atlyginimą, administravimą (atlyginimo surinkimą iš fonogramų gamintojų, surinkto atlyginimo paskirstymą ir išmokėjimą atlikėjams). 8) Įstatymo projekto 5 straipsnyje numatytos nuostatos, susijusios su reikalavimu nacionaliniuose teisės aktuose padaryti nuorodą į Europos Sąjungos teisės aktą, kurio nuostatos perkeliamos į nacionalinę teisę. Įstatymo projekto
nuoroda į Direktyvą. 9) Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūloma nustatyti siūlomų naujų Įstatymo nuostatų, susijusių su atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisių galiojimo terminų pratęsimu, taikymo sąlygas. Rengiant šias Įstatymo projekto nuostatas, iškilo neaiškumų, susijusių su galimybę taikyti Įstatymo projekto nuostatas atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisėms, kurios nebuvo saugomos iki 1994 metų. Gretutinės teisės (atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisės) Lietuvos Respublikos teritorijoje pradėtos saugoti tik nuo 1994 m. birželio 10 d., kai įsigaliojo
nustatė, jog spektaklių režisierių, artistų, garso ar vaizdo įrašų gamintojų gretutinės teisės saugomos 50 metų (1964 m. CK 562 straipsnis). Iki tol atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisės Lietuvoje nebuvo saugomos.
Įstatymo leidėjas, priimdamas Civilinio kodekso pataisas, nepasisakė, kaip naujos gretutinių teisių apsaugos nuostatos bus taikomos fonogramoms, sukurtoms iki 1994 metų. Rengiant šį Įstatymo projektą buvo konsultuotasi su Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos, veikiančios prie Kultūros ministerijos, ekspertais, taip pat su kitais teisininkais. Buvo siekiama išsiaiškinti, kaip įgyvendinti direktyvos nuostatas, kad Lietuvos atlikėjai turėtų galimybę realiai gauti naudą dėl pratęstų jų teisių apsaugos terminų. Jeigu, įgyvendinus direktyvą, įstatymo nuostatos bus taikomos tik atlikimams ir fonogramoms, kurie buvo išleisti po 1994 m. birželio 10 d., Lietuvos atlikėjai ir fonogramų gamintojai realią pratęstų apsaugos terminų naudą gautų tik 2044 metais. Kultūros ministerija taip pat kreipėsi į Europos Komisijos Vidaus rinkos ir paslaugų generalinį direktoratą, prašydama išaiškinti, kaip suderinti Lietuvoje galiojanti gretutinių teisių apsaugos terminų reglamentavimą su Direktyvos reikalavimais pašalinti nacionalinių įstatymų skirtumus, kurie gali trukdyti laisvam prekių ir paslaugų judėjimui bendrojoje rinkoje. Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato specialistų išvadose, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika ir atsižvelgiant į Direktyvos paskirtį, paaiškinama, kad visoje Europos Sąjungoje turi būti nustatyti vienodi suderinti atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisių apsaugos terminai. Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūloma 2, 3 ir 4 straipsniuose numatytas naujas teisinio reguliavimo priemones taikyti atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių teisių galiojimo terminai - 50 metų po atlikimo įrašo ir fonogramos pirmojo teisėto išleidimo arba pirmojo teisėto viešo paskelbimo, nepasibaigė iki 2013 m. lapkričio 1 d., taip pat atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių atlikimo įrašai ir fonogramos sukurti po 2013 m. lapkričio 1 dienos.
Tokiu atveju, į naujų Įstatymo nuostatų taikymo apimtį patektų ne tik atlikimo įrašai ir fonogramos, sukurti ir išleisti po Įstatymo projekto priėmimo, bet ir nuo 1963 metų išleisti ir viešai paskelbti atlikimo įrašai ir fonogramos. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu fonogramų industrija nebuvo išvystyta (Lietuvoje buvo tik viena įrašų studija - Vilniaus plokštelių studija), toks pratęstų terminų taikymas neturės didelės ekonominės reikšmės atlikėjams ir fonogramų gamintojams, tačiau Lietuvoje bus nustatytos Direktyvoje reikalaujamos suderintos pratęstų apsaugos terminų taikymo sąlygos. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kultūros ministerijos iniciatyva, bendradarbiaujant su Ministro Pirmininko tarnyba, Europos socialinio fondo lėšomis buvo atliktas tyrimas „Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/77/ES numatyto atlyginimo fondo atlikėjams įsteigimo galimybės bei sąlygos“ (toliau – Tyrimas). Tyrimą atliko ir galutinę ataskaitą 2012 m. spalio 12 d. pateikė konsultacinė įmonė „Peritus Consulting“. Tyrimo išvados paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto svetainėje ( www.lrv.lt/...atlyginimo%20foniniams%20atlik4jams ). Vienas iš Tyrimo tikslų – nustatyti Lietuvos fonogramų gamintojų galimybes mokėti atlikėjams kasmetinį papildomą atlyginimą, kurį atlikėjai galėtų gauti už fonogramose išleistų ar viešai paskelbtų atlikimo įrašų naudojimą, pratęsus jų apsaugos terminus (Tyrime vartojama atlyginimo fondo atlikėjams sąvoka).
Tyrimo išvadose nurodoma, kad Lietuvoje visi fonogramų gamintojai kartu (2011 m. duomenimis) per kolektyvinio administravimo sistemą už fonogramų naudojimą gavo 1.889 tūkst. litų pajamų, o veikla, susijusi su išleistų fonogramų platinimu, yra nuostolinga. Rengiant įstatymo projektą buvo svarstoma galimybė netaikyti reikalavimo mokėti atlikėjams papildomą atlyginimą fonogramų gamintojams, kurie turi labai mažos įmonės statusą, tačiau įvertinus Direktyvos įvadinės dalies 12 punkto nuostatas, tokia išimtis Įstatymo projekte nenumatyta. Direktyva valstybėms narėms nesuteikia teisės atleisti atitinkamus subjektus nuo pareigos mokėti papildomą atlyginimą. Valstybėms narėms palikta teisė spręsti tik dėl bendrosios mokėjimo tvarkos masto nustatymo labai mažoms įmonėms. Atsižvelgiant į Tyrimo išvadas, nustatyti kokiu mastu fonogramų gamintojai, turintys labai mažos įmonės statusą, galėtų būti atleisti nuo pareigos mokėti atlikėjams kasmetinį papildomą atlyginimą nėra galimybės, nes nėra duomenų apie Lietuvos įrašų rinkos pardavimo pajamas nominalia verte. Lietuvos statistikos departamentas renka tik gamybos apimčių statistikos duomenis. Be to, pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių garso įrašymą ir muzikos įrašų leidybą, kaip pagrindinę įmonės veiklą, yra nurodžiusios tik 3 įmonės, todėl Statistikos departamentas šios informacijos neatskleidžia (Tyrimo 1.2.4 punktas Garso įrašų rinkos istorinė analizė, 24 pus.).
Manome, kad Įstatymo projekto nuostatos dėl papildomo atlyginimo atlikėjams nesukels neigiamų pasekmių atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
1) atlikėjams skirtas papildomas atlyginimas bus mokamas vieną kartą per metus ir tik tuo atveju, jeigu fonogramos gamintojas atgamins ir išleis į apyvartą arba viešai paskelbs fonogramas, praėjus 50 metų po jų pirmojo teisėto išleidimo ar pirmojo teisėto viešo paskelbimo;
2) Įstatymo projekte numatyta, kad šis papildomas atlyginimas bus skirtas tik tiems atlikėjams, kurių atlikimai yra užfiksuoti atgamintoje ir platinamoje fonogramoje. Tokiu reglamentavimu siekiamą, kad konkrečią naudą, susijusią su atlikėjų teisių apsaugos terminų pratęsimu, gautų tie atlikėjai, kurių atlikimai bus panaudoti;
3) atlyginimą administruos kolektyvinio administravimo asociacija, turinti atitinkamas atlikėjų duomenų bazes, todėl fonogramų gamintojams neatsiras papildoma administracinė našta, susijusi su atlikėjų paieška ir jų teisių įgyvendinimu. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Teikiamas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei šalies būklei ir korupcijai neturės. 7. Kokią įtaką įstatymas turės verslo sąlygoms ir jo plėtrai Aiškus ir suderintas muzikos kūrinių, kurių muzika ir žodžiai buvo sukurti tam, kad būtų naudojami kartu (muzikos kūriniai su žodžiais) apsaugos terminų taikymas sudarys geresnes sąlygas laisvam prekių ir paslaugų judėjimui bendrojoje rinkoje. Pratęsti atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisių apsaugos terminai turėtų ateityje skaitmeninės rinkos sąlygomis užtikrinti papildomas pajamas šiems teisių turėtojams ir sudaryti palankesnes fonogramų industrijos vystymo sąlygas Lietuvoje. 8.
aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Teikiamu Įstatymo projektu siūloma iš dalies papildyti ir pakeisti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą. Kitų teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, bus parengti Įstatymo įgyvendinimui reikalingi teisės aktai, nurodyti Aiškinamojo rašto 11 punkte. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naudojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai yra galiojančiame Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme. Įstatymo projekte nesiūlomos naujos sąvokos ir terminai, kuriuos reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos teisės aktus Įstatymo nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 592 įsigaliojimo turi parengti ir priimti atlikėjams skirto papildomo atlyginimo surinkimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarkos aprašą.
Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 592 įsigaliojimo turi parengti ir priimti įsakymą, kuriuo bus paskirta kolektyvinio administravimo asociaciją, atsakingą už atlikėjų teisės į papildomą atlyginimą administravimą (atlyginimo surinkimą iš fonogramų gamintojų, surinkto atlyginimo paskirstymą ir išmokėjimą atlikėjams). 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiamas įstatymo projektas buvo pateiktas įvertinti Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos ekspertams. Į Tarybos ekspertų pateiktas pastabas atsižvelgta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai Įstatymo projektą inicijavo Kultūros ministerija. Įstatymo projektą parengė Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento (direktorė Raminta Gecevičienė, tel. Nr. 219 3587, el. pašto adresas: [email protected] ) Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Janina Matulevičienė, tel. Nr. 219 3462, el. pašto adresas: [email protected] . 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Muzikos kūrinys su žodžiais, autorių teisių galiojimo terminai, atlikimo įrašas, atlikėjų teisių galiojimo terminai, išleista fonograma, viešai paskelbta fonograma.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 35 IR 59 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 591 IR592
2014-03-27 Nr. XIIP-1612 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 35, 59 STRAIPSNIŲ IR 3 PRIEDO PAKEITIMO IR
592 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-05-13 Nr. XIIP-1612(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D A DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 35 IR 59 STRAIPSNIŲ
592
1Komiteto posėdyje dalyvavo :
Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Gediminas Kirkilas, Irena Šiaulienė, Dalia Teišerskytė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėjos Rita Beinorienė, Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Kultūros ministerijos atstovės Nijolė Janina Matulevičienė ir Simona Martinavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-03-28 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta . 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 35 ir 59 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo59
59
. 6.2. Pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo informacinės visuomenės komiteto sprendimui dėl Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr.
ir592 straipsniais ir įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1612 ES. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Teišerskytė. Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys
ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
S
IR 592
Nr. XIIP-1612
(vardas, pavardė, institucija): Audronė Pitrėnienė, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Rima Baškienė, Larisa Dmitrijeva, Aleksandras Zeltinis, Arimantas Dumčius. Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Jurgita Bieliūnienė, Aistė Laurinavičiūtė, Rūta Norkienė, Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, padėjėjos Janina Antanavičienė, Agnė Slančiauskaitė. Kviestieji asmenys: Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Matulevičienė, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos direktorė Agnė Masalskytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-03-27 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 35 ir 59 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 591 ir 592 straipsniais ir įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui XIIP-1612 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstyti ir pritarti įstatymo projektui. 7.
7Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Pitrėnienė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ
IR 592
1Komiteto posėdyje dalyvavo :
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys : Kultūros ministerijos atstovė Nijolė Janina Matulevičienė, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos „AGATA“ atstovė Agnė Masalskytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-27) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos gretutinių teisių asociacija „AGATA“ 2014-04-226 3 Susipažinę su įstatymo projektu Nr. X1IP-!612 (toliau - Projektas), teikiame Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) pasiūlymus dėl galimo Projekto nuostatų tobulinimo.
(1) Dėl gretutinių teisių apsaugos termino suderinimo Projekto aiškinamojo rašto 4 d.
nustatyti vienodus ir suderintus atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisių apsaugos terminus ir užtikrinti teisinę apsaugą fonogramoms, išleistoms iki 1994 m. Siekiant visiško aiškumo siūlytina Projekto 6 str. 3 d. numatyti, kad jo nuostatos taikomos tiems atlikimų įrašams ir fonogramoms, kurie buvo išleisti arba viešai paskelbti nuo 1963 m. arba prieš 50 m. iki Projekto įsigaliojimo ir vėliau (t.y. Projekto nuostatų galiojimo nesieti su anksčiau įtvirtintais gretutinių teisių galiojimo terminais, nes atitinkamais atvejais gretutinių teisių apsaugos galiojimas iki 1994 m, gali būti kvestionuojamas). Nepritarti Nustatant įstatymo taikymo taisykles, konkrečios naujos datos, t.y. 1963 m. įtvirtinimas gali sukelti neaiškumo, kodėl tam tikrų nuostatų galiojimas sietinas būtent su šia data. Tuo tarpu projekto 6 straipsnio 3 dalyje, nurodant, kad tam tikros įstatymo nuostatos taikomos „atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių teisių galiojimo terminai – 50 metų po atlikimo įrašo ir fonogramos pirmojo teisėto išleidimo arba pirmojo teisėto viešo paskelbimo-nepasibaigė iki 2013 m. lapkričio 1 d., taip pat atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių atlikimo įrašai ir fonogramos sukurtos po 2013 m. lapkričio 1 d.“ konkrečiai siejamos su įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/77/ES 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta data – 2013 m. lapkričio 1 d. („Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2013 m. lapkričio 1 d. <...>“). 2.
(2) Dėl Papildomo atlyginimo atlikėjams ir galimybės susigrąžinti teises nutraukiant sutartį Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Projekte visur naudojama sąvoka fonogramų gamintojas , tačiau Lietuvos praktikoje yra nemažai atvejų, kai tam tikrų senų fonogramų gamintojai nebeegzistuoja arba nebevykdo atitinkamos veiklos, arba yra perdavę fonogramos gamintojų teises kitiems asmenims ir pan. (2.1..) Siūlytina tobulinti Projekto 591 str. nuostatas, kuriose atlikėjams numatyta teisė nutraukti sutartį, siekiant numatyti, kaip ši teisė gali būti įgyvendinama tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma fonogramų gamintojui pranešti apie sutarties nutraukimą. Atsižvelgti Projekto 3 straipsnis tobulintinas. 3. 2 Lietuvos gretutinių teisių asociacija „AGATA“ 2014-04-224 (2.2.) Taip pat siūlytina tobulinti 592 str., reglamentuojant, kad tais atvejais, kai pirminis fonogramų gamintojas nebeegzistuoja arba nebėra atitinkamų teisių turėtojas ir pan. Papildomų atlyginimą turi mokėti teisių perėmėjas. Atsižvelgti Projekto 4 straipsnis tobulintinas. 4. 3 Lietuvos gretutinių teisių asociacija „AGATA“ 2014-04-222
(3) Kiti pasiūlymai ir pastabos (3.1) Pagal Projektą atlikimo Įrašai, kurie nėra fonogramos, būtų saugomi 50 m., o kurie yra fonogramos - 70 m. Tačiau pagal ATGTĮ įtvirtintą fonogramos apibrėžimą kiekvienas atlikimo įrašas gali būti laikomas fonograma, įžvelgiame būtinybę Projekte reglamentuoti, koks įrašas yra laikomas fonograma, o koks nelaikomas. Nepritarti Fonogramos apibrėžtis jau yra įtvirtinta galiojančio įstatymo 2 straipsnio 8 d. ( Fonograma – kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas, užfiksuotas techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje .). Ši apibrėžtis suderinta su Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos (3 str. b punktas) ir PINO atlikimų ir fonogramų sutartimi (2 str. b punktas).
Pagal šią apibrėžtį fonograma yra išimtinai garso įrašas, todėl įrašai, užfiksuoti kinematografijos ar kitokio audiovizualinio kūrinio juostoje nepatenka į šią apibrėžtį. 5. 4 Lietuvos gretutinių teisių asociacija „AGATA“ 2014-04-224 (3.2.) Siūlytume Projekte numatyti, kad 592 str. įtvirtinto Papildomo atlyginimo surinkimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarkoje gali būti numatomos atitinkamos išlygos dėl šio atlyginimo mokėjimo, siekiant išvengti neproporcingos jo surinkimo ir administravimo naštos labai mažoms Įmonėms. Nepritarti Pažymėtina, kad pradiniame Įstatymo projekto variante buvo siūloma numatyti, kad reikalavimas mokėti atlikėjams papildomą atlyginimą netaikomas fonogramų gamintojams, kurie turi labai mažos įmonės statusą. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos savo išvadose (2013-10-24 raštas Nr. NR-974) nepritarė šiam pasiūlymui argumentuodamas, kad Direktyva valstybėms narėms nesuteikia teisės atleisti atitinkamus subjektus nuo pareigos mokėti atlikėjams papildomą atlyginimą. Valstybėms narėms palikta teisė spręsti tik dėl bendrosios mokėjimo tvarkos masto nustatymo labai mažoms įmonėms. Nustatyti kokiu mastu fonogramų gamintojai, turintys labai mažos įmonės statusą, galėtų būti atleisti nuo pareigos mokėti atlikėjams papildomą atlyginimą, nėra galimybės. Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje nėra statistinių duomenų apie Lietuvos įrašų rinkos pardavimų pajamas nominalia verte, todėl Įstatymo projekte atsisakyta nuostatos, numatančios išimtį fonogramų gamintojams, turintiems labai mažos įmonės statusą. Išsamūs paaiškinimai pateikiami Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 5 punkte. 6.
Lietuvos gretutinių teisių asociacija „AGATA“
3 (3.3) Atsižvelgdami į tai. kad Projekte numatomos papildomos funkcijos kolektyvinio administravimo asociacijoms (surinkti, paskirstyti ir išmokėti 592
Papildomą atlyginimą), šių funkcijų vykdymo tvarka turi būti su jomis suderinta. Siūlytina 592 str. 3 d. numatyti, kad Papildomo atlyginimo surinkimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, suderinusios su kolektyvinio administravimo asociacijomis. Nepritarti Šios formuluotės įrašymas suponuotų nepagrįstą lūkestį atitinkamai tobulinti ir kitas galiojančio įstatymo nuostatas, kuriomis numatomos tam tikros funkcijos kolektyvinio administravimo asociacijoms (pvz., 20 str. 8 d. „
atlyginimą šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems teisių subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kolektyvinio administravimo asociacijos.“). Be to, praktikoje visi šios srities teisė aktų projektai derinami su kolektyvinio administravimo asociacijomis, todėl abejotinas siūlomos nuostatos tikslingumas. 7. 6 Lietuvos gretutinių teisių asociacija „AGATA“ 2014-04-22 3, 4 (3.4) Siūlytume Projekte plečiamai reglamentuoti draudimą atlikėjams atsisakyti teisės nutraukti sutartį (591 str.) ir teisės į papildomą atlyginimą (592 str.), numatyti, kad šių teisių negalima atsisakyti, jos negali būti perduodamos kt. asmenims kita nei paveldėjimo tvarka). Kadangi teisių atsisakymo institutas LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme nėra tiesiogiai pripažįstamas, matytume poreikį reglamentuoti plečiamai, t.y. detalizuojančiai nurodyti, jog atlikėjų teisė į papildomą atlyginimą negali būti perduodama kitiems asmenims (išskyrus paveldėtojus). Nepritarti Teisė į papildomą atlyginimą, kuris sumokamas vieną kartą per metus, pagal direktyvą numatyta išimtinai atlikėjams.
Šios direktyvos nuostatos yra skirtos pagerinti garbaus amžiaus sulaukusių atlikėjų socialinę ekonominę padėtį. Direktyvos Įvadinės dalies 12 punkte numatyta: „tų sumų mokėjimas turėtų būti skirtas tik atlikėjams, kurių atlikimai įrašyti fonogramose...“ Manytina, kad Direktyvos nuostatos neturi būti plečiamai aiškinamos. Naudą iš pratęstų apsaugos terminų atlikėjų paveldėtojai gaus iš kitų fonogramų naudotojų (transliuotojų, retransliuotojų, foninės muzikos naudotojų). 8. 7 Gretutinių teisių asociacija “GRETA“ (2014-04-24)43 Remiantis 2014 m. balandžio 18 d. gautu LR Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto raštu dėl išvadų pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1612 Nr. S-2014-3389, norime pateikti Gretutinių teisių asociacijos Greta pasiūlymą. Atsižvelgiant į projekto 4 straipsnyje numatytą 592 straipsnio
atlikėjams Vyriausybės įgaliotos institucijos paskirta atsakinga kolektyvinio administravimo asociacija “, manome, jog ji prieštarauja ne tik direktyvai 2011/77, kurios nuostatas turėtų įgyvendinti šio įstatymo pakeitimai , nes minėtos direktyvos 3 str. numatyta, kad aukščiau paminėto atlyginimo skirstymas turėtų būti patikėtas kolektyvinių teisių administravimo organizacijoms, tačiau projekto tekstas leidžia manyti, jog Lietuvos Kultūros ministerija paskirs vieną kolektyvinio administravimo asociaciją, kuri surinks atlyginimą ne tik savo narių, bet ir kitų kolektyvinio administravimo asociacijų atstovaujamų narių, kas pažeistų pastarųjų narių teises, nes jie yra perdavę savo teises administruoti tik tai kolektyvinio administravimo asociacijai, su kuria yra pasirašę sutartį.
Reikėtų įvertinti, jog Lietuvos Respublikoje veikia ne viena kolektyvinio administravimo asociacija, kurios atstovauja skirtingus autorius, atlikėjus ir fonogramų gamintojus, todėl paskirti vieną kolektyvinio administravimo asociaciją atsakingą už visiems atlikėjams ir fonogramų gamintojams priklausančio atlyginimo paskirstymą būtų neteisėta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome 592 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „Atlikėjams skirtą papildomą atlyginimą fonogramų gamintojai moka vieną kartą per metus, pasibaigus metams už kuriuos mokamas šis papildomas atlyginimas. Atlyginimą surenka, paskirsto ir išmoka atlikėjams Vyriausybės įgaliotos institucijos paskirtos visos Lietuvos Respublikoje veikiančios kolektyvinio administravimo asociacijos . Atlikėjams skirto papildomo atlyginimo surinkimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“.
Nepritarti Įstatymo projekte numatyta paskirti atsakingą kolektyvinio administravimo asociaciją surinkti tik vienkartinį papildomą atlikėjams skirtą atlyginimą iš fonogramų gamintojų. Tai nepalies kolektyvinio administravimo asociacijų veiklos administruojant teises pagal jų narių ar kitų teisių subjektų suteiktus įgaliojimus kitose autorių teisių ir gretutinių teisių naudojimo srityse pagal suteiktas licencines sutartis naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus. Be to, siūlymas neracionalus atsižvelgiant į tai, kad kolektyvinio administravimo asociacijų steigimas nėra apribotas (autoriai, atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuojančiosios organizacijos ir kiti autorių teisių bei gretutinių teisių subjektai turi teisę perduoti savo turtines teises kolektyviai administruoti šiems tikslams specialiai įsteigtoms autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms), todėl kiekvieną kartą įsisteigus naujai kolektyvinio administravimo asociacijai Vyriausybės įgaliota institucija turėtų keisti galiojančius teisės aktus. 9. 8 Muzikos autorių teisių asociacija „NATA“ (2014-04-24)1
pakeitimas jį papildant 5 dalimi. Pasiūlyta pataisa yra netaisyklingai suformuluota, t.y. sukurtos muzikos kūrinio dalys yra specialiai kuriamos muzikos kūriniui, o ne dalys kuriami muzikos kūriniui. Pritarti. Redakcinio pobūdžio pastaba. Pažymėtina, kad remiantis Seimo statuto 150 straipsnio 4 dalimi p o svarstymo pagrindiniame komitete komiteto patvirtintas projektas perduodamas Seimo kanceliarijos Dokumentų skyriui suredaguoti. 10.
autorių teisių asociacija „NATA“ (2014-04-24)4 Įstatymo papildymas 592 straipsniu Pasiūlyti pakeitimai iš esmės atitinka naujų apsaugos terminų direktyvos nuostatas, tačiau nerimą kelia 592
fonogramų gamintojai moka vieną kartą per metus, pasibaigus metams už kuriuos mokamas šis papildomas atlyginimas. Atlyginimą surenka, paskirsto ir išmoka atlikėjams Vyriausybės įgaliotos institucijos paskirta atsakinga kolektyvinio administravimo asociacija. Atlikėjams skirto papildomo atlyginimo surinkimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pirma. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/77/ES 12 dalyje yra numatyta, jog tai atlieka kolektyvinio administravimo asociacijos: “Šis skirstymas turėtų būti patikėtas kolektyvinių teisių administravimo organizacijoms ir gali būti taikomos nacionalinės neskirstomų pajamų taisyklės”. Antra. Atlyginimą atlikėjams ir fonogramų gamintojams surinkti gali tokia organizacija (kolektyvinio administravimo asociacija), kuriai tokius įgaliojimus yra perdavę atlikėjai ir fonogramų gamintojai. Tuo būdu, paskirstyti ir išmokėti atlyginimą gali taip pat tokia asociacija, kuri atlyginimą yra surinkusi, todėl tokių funkcijų negali iš esmės atlikti įgaliota Vyriausybės institucija, kuriai atlikėjai ir fonogramų gamintojai nėra perdavę teisės rinkti atlyginimo. Paskyrus atlyginimą surinkti organizaciją, kuri neturi teisės atstovauti atlikėjų ir fonogramų gamintojų turtinių interesų pažeistume asmens nuosavybės teisės principus įtvirtintus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, LR Civiliniame kodekse bei kituose šalies bei tarptautiniuose dokumentuose.
Nepritarti Įstatymo projekte numatytos nuostatos dėl atsakingos kolektyvinio administravimo asociacijos paskyrimo nepažeidžia kitų kolektyvinio administravimo asociacijų teisių administruoti atlikėjų ir fonogramų gamintojų teises pagal atlikėjų ir fonogramų gamintojų suteiktus įgaliojimus visose atlikimų ir fonogramų panaudojimo srityse. Siūlomos įstatymo 59(2) straipsnio nuostatos reglamentuoja ne išimtinę atlikėjų teisę leisti ar uždrausti naudoti atlikimo įrašą, kurią atlikėjas gali suteikti administruoti pasirinktai kolektyvinio administravimo asociacijai, o tik teisę į specifinį atlyginimą, kurį sumokės fonogramos gamintojas kartą per metus, jeigu jis turės pajamų iš fonogramos platinimo. Šiuo atveju tai yra įstatymu numatyta licencija naudoti fonogramą su teise į kompensacinį atlyginimą, kuri siekiant mažesnės administravimo naštos, teisinio aiškumo ir galimybės geriau kontroliuoti šią veiklą pavedama atsakingai kolektyvinio administravimo asociacijai. 11. „LATGA“ (2014-04-25) * Išanalizavę siūlomus LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-I 185 35 ir 59 straipsnių pakeitimus bei įstatymo papildymą 59(1) ir 59(2) straipsniais, o taip pat siūlomą Įstatymo 3 priedo pakeitimą, maloniai informuojame, kad papildomų pastabų ar pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
tyrimų tarnyba (2014-04-23) * Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos prašymu atlikome Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-I 185 35 ir
ir 592 straipsniais ir įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1612 (toliau - Projektas) antikorupcini vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siekiama įgyvendinti 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/77/ES tikslinant atlikėjų turtinių teisių ir fonogramų gamintojų teisių galiojimo terminus į teisėtai išleistus arba viešai paskelbtus fonogramose užfiksuotus atlikimo įrašus ir fonogramas, taip pat nustatyti atlikėjams neatšaukiamą teisę gauti papildomą atlyginimą už fonogramose užfiksuotų atlikimo įrašų naudojimą praėjus 50 metų po fonogramos išleidimo arba neišleistos fonogramos viešo paskelbimo ir kt. Atlikę projekto antikorupcinį vertinimą antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų minėtam teisės akto projektui neturime. Atsižvelgti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra . 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Informacinės visuomenės plėtros komitetas 2014-04-23 * Sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 35 ir 59 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 591 ir592 straipsniais ir įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1612 ES. Pasiūlymas: Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo informacinės visuomenės komiteto sprendimui dėl Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr.
VIII-1185 35 ir 59 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 591 ir592 straipsniais ir įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1612 ES. Pritarti 2. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2014-04-23 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 35 ir 59 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 591 ir 592 straipsniais ir įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui XIIP-1612 ir siūlyti pagrindiniam
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas : pritarti komiteto patobulintam L ietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo NR. VIII-1185 35, 59 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 591 ,592 straipsniais įstatymo projektui XIIP-1612(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Valdas Skarbalius, Stasys Šedbaras. PRIDEDAMA: L ietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 35, 59 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 591 ,592 straipsniais įstatymo projektas XIIP-1612(2) ir projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas