Projekto Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 58 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Iki atskiro Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo laisvųjų ekonominių
zonų įmonių, juridinių asmenų (išskyrus nurodytus šio Įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje), kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas šioje dalyje nustatyta tvarka:
1) (neteko galios)
21) laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas.
Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo, sandėliavimo veiklos, orlaivių ir erdvėlaivių bei susijusios įrangos gamybos, orlaivių ir erdvėlaivių remonto ir techninės priežiūros, su orlaivių techniniu aptarnavimu ir remontu susijusios veiklos (elektroninės ir optinės įrangos remonto, techninio tikrinimo ir analizės), kompiuterių programavimo veiklos, kompiuterių konsultacinės veiklos, kompiuterinės įrangos tvarkybos, kitos informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veiklos, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos, užsakomųjų informacinių paslaugų centrų veiklos, didmeninės prekybos zonoje sandėliuojamomis prekėmis ir (arba) teikiamų paslaugų, susijusių su minėtomis zonoje vykdomos veiklos rūšimis (zonoje pagamintų, apdirbtų, perdirbtų ar sandėliuojamų, taip pat zonoje vykdomai gamybai, apdirbimui ar perdirbimui reikalingų prekių transportavimo, aptarnavimo, statybos zonos teritorijoje ir kitų su minėtomis veiklomis susijusių paslaugų). Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai laisvosios ekonominės zonos įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį.
Jeigu nesibaigus šioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijų suma sumažėja ir nebesiekia 1 milijono eurų, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicija vėl pasiekia 1 milijoną eurų. Šioje dalyje nustatyta lengvata jokiais atvejais negali būti taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms;
2) laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurios vidutinis mokestinių metų darbuotojų skaičius ne mažesnis kaip 20 ir kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 šimto tūkstančio eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos apskaitos, buhalterijos ir konsultacinės veiklos (išskyrus auditą, sąskaitų ekspertizės ir teisingumo paliudijimą), įstaigų administracinės ir aptarnavimo veiklos, žmogiškųjų išteklių veiklos, architektūros ir inžinerijos ir su ja susijusių techninių konsultacijų veiklos (išskyrus statybos darbų kontrolę, vietovės nuotraukų darymą). Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai laisvosios ekonominės zonos įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį.
Jeigu nesibaigus šioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijų suma sumažėja ir nebesiekia 1 šimto tūkstančio eurų, ir (arba) vidutinis mokestinių metų darbuotojų skaičius būtų mažesnis kaip 20, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma ir (arba) vidutinis mokestinių metų darbuotojų skaičius taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicija vėl pasiekia 1 šimto tūkstančių eurų ir
(arba) vidutinis mokestinių metų darbuotojų skaičius vėl tampa ne mažesnis kaip
kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms;
3) juridiniai asmenys (išskyrus nurodytus šio Įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje), kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, mažina apskaičiuotą pelno mokestį tokia tvarka: Riboto darbingumo asmenų dalis tarp visų dirbančių asmenų Apskaičiuoto pelno mokesčio sumažinimas
taikomas riboto darbingumo asmenų statusas, kategorijas, šių asmenų dalies tarp visų dirbančių asmenų apskaičiavimo metodiką ir šios lengvatos taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;. 4) (neteko galios)
5) (neteko galios)
6) (neteko galios) “
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 58 STraipsnio
2016 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 58 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Iki atskiro Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo laisvųjų ekonominių
zonų įmonių, juridinių asmenų (išskyrus nurodytus šio Įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje), kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas šioje dalyje nustatyta tvarka:
1) (neteko galios nuo 2008 m. gruodžio 30 d.);
21) laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas.
Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo, sandėliavimo veiklos, orlaivių ir erdvėlaivių bei susijusios įrangos gamybos, orlaivių ir erdvėlaivių remonto ir techninės priežiūros, su orlaivių techniniu aptarnavimu ir remontu susijusios veiklos (elektroninės ir optinės įrangos remonto, techninio tikrinimo ir analizės), kompiuterių programavimo veiklos, kompiuterių konsultacinės veiklos, kompiuterinės įrangos tvarkybos, kitos informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veiklos, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos, užsakomųjų informacinių paslaugų centrų veiklos, didmeninės prekybos zonoje sandėliuojamomis prekėmis ir (arba) teikiamų paslaugų, susijusių su minėtomis zonoje vykdomos veiklos rūšimis (zonoje pagamintų, apdirbtų, perdirbtų ar sandėliuojamų, taip pat zonoje vykdomai gamybai, apdirbimui ar perdirbimui reikalingų prekių transportavimo, aptarnavimo, statybos zonos teritorijoje ir kitų su minėtomis veiklomis susijusių paslaugų).
Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai laisvosios ekonominės zonos įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį. Jeigu nesibaigus šioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijų suma sumažėja ir nebesiekia 1 milijono eurų, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicija vėl pasiekia 1 milijoną eurų.
Šioje dalyje nustatyta lengvata jokiais atvejais negali būti taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms;
2) laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurios vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 20 ir kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 šimto tūkstančio eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip
iš zonoje vykdomos apskaitos, buhalterijos ir konsultacinės veiklos (išskyrus auditą, sąskaitų ekspertizės ir teisingumo paliudijimą), įstaigų administracinės ir aptarnavimo veiklos, žmogiškųjų išteklių veiklos, architektūros ir inžinerijos ir su ja susijusių techninių konsultacijų veiklos (išskyrus statybos darbų kontrolę, vietovės nuotraukų darymą). Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai laisvosios ekonominės zonos įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį.
Jeigu nesibaigus šioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijų suma sumažėja ir nebesiekia 1 šimto tūkstančio eurų, ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais tampa mažesnis kaip 20, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicija vėl pasiekia 1 šimto tūkstančių eurų ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais vėl tampa ne mažesnis kaip 20. Šioje dalyje nustatyta lengvata jokiais atvejais negali būti taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms;
3) juridiniai asmenys (išskyrus nurodytus šio Įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje), kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, mažina apskaičiuotą pelno mokestį tokia tvarka: Riboto darbingumo asmenų dalis tarp visų dirbančių asmenų
taikomas riboto darbingumo asmenų statusas, kategorijas, šių asmenų dalies tarp visų dirbančių asmenų apskaičiavimo metodiką ir šios lengvatos taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
4) neteko galios nuo 2004-01-01;
5) neteko galios nuo 2008-12-30;
6) neteko galios nuo 2008-12-30.“
taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2017 metų ir vėlesnių metų
mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant, kad Lietuva taptų konkurencinga tarp kitų šalių. Įstatymo projekto tikslas yra sudaryti konkurencines sąlygas ir užtikrinti platesnį mokesčių lengvatų taikymą laisvosioms ekonominėms zonoms (toliau – LEZ), steigiant bendruosius paslaugų centrus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento (direktorė Gina Jaugielavičienė, tel. 8 706 64 840, el. p. [email protected]) Investicijų politikos skyriaus (vedėja Jurgita Staneikaitė, tel. 8 706 64 618, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Laura Kupstaitytė, tel. 8 706 64 854, el. p. [email protected]. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymo) 58 straipsnio 16 dalyje yra aiškiai apibrėžta, kada LEZ įmonė gali pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis, t. y. pateisinti kapitalo investicijų kriterijų, ir kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio LEZ įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo, sandėliavimo veiklos, orlaivių ir erdvėlaivių bei susijusios įrangos gamybos, orlaivių ir erdvėlaivių remonto ir techninės priežiūros, su orlaivių techniniu aptarnavimu ir remontu susijusios veiklos (elektroninės ir optinės įrangos remonto, techninio tikrinimo ir analizės), kompiuterių programavimo veiklos, kompiuterių konsultacinės veiklos, kompiuterinės įrangos tvarkybos, kitos informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veiklos, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos, užsakomųjų informacinių paslaugų centrų veiklos. Tačiau nėra numatyta, kad mokesčių lengvatos galėtų būti taikomos apskaitos, buhalterijos ir konsultacinės veiklos (išskyrus auditą, sąskaitų ekspertizės ir teisingumo paliudijimą), įstaigų administracinės ir aptarnavimo, žmogiškųjų išteklių, architektūros ir inžinerijos ir su ja susijusių techninių konsultacijų (išskyrus statybos darbų kontrolę, vietovės nuotraukų darymą). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo 58 straipsnio 16 dalyje šiuo metu nustatytos tik tam tikros specializuotos paslaugos, kurioms taikomos lengvatos. Tačiau siekiant, kad būtų skatinamas regiono vystymasis, siūloma nustatyti, kad mokesčio lengvata būtų taikoma ir kitoms tarptautinio pobūdžio paslaugoms. Vadovaujantis 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.
1893/2006, nustatančio statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių, nuostatomis, siūloma numatyti galimas paslaugas – apskaitos, buhalterijos ir audito veikla (69.2), įstaigų administracinė ir aptarnavimo veikla (82.1), darbo jėgos teikimas (78.3), architektūros ir inžinerijos veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos (71.1), būdingas verslo centrų paslaugoms. Įstatymo projekte siekiama išskirti tipines verslo centrų paslaugas, todėl nėra diskriminuojamos jokios kitos panašaus pobūdžio centrų paslaugos. Pažymėtina, kad, taikant lengvatas, turėtų būti tenkinamos šios sąlygos: įmonė turi būti registruota LEZ, kapitalo investicijos turi pasiekti 100 tūkst. eurų ribą, ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudarytų iš minėtų atitinkamų paslaugų veiklų. Atsižvelgiant į tai, kad minėtoms veikloms įgyvendinti nėra būtinos didelės kapitalo investicijos (programinė įranga, biurų įranga ir pan.), Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad kapitalo investicijos turi pasiekti ne mažesnę kaip 100 tūkst. eurų sumą. Kartu pažymėtina, kad panašus reguliavimas, kokį siūloma nustatyti Įstatymo projekte, yra taikomas Lenkijoje, kur šiuo metu kuriasi tarptautinės verslo paslaugų kompanijos, tokios kaip „Dell“, „Fujitsu“ (Lodzės LEZ), „Capita“, „Comarch“,
„Ericpol Telecom“ (Krokuvos LEZ) ir pan. Todėl siekiama, kad siūlomi pakeitimai
paskatintų naujas tarptautines įmones, teikiančias specializuotas verslo procesų užsakomąsias paslaugas, kurtis Lietuvoje, o ne tik kaimyninėse šalyse. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų Įstatymo pasekmių nenumatoma. Vertinant Lietuvoje veikiančių LEZ veiklą, nepastebėta, kad už LEZ ribų veikianti įmonė perkeltų savo veiklos vykdymą į LEZ. Lietuvoje veikiančios paslaugų įmonės taip pat nėra suinteresuotos perkelti savo veiklų į LEZ. Priešingai – minėtos įmonės akivaizdžią pirmenybę teikia miestų centruose esančioms buveinėms, nes jos yra arčiau klientų ir būtinų aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Be to, tokioms įmonėms persikėlimas būtų nenaudingas ir nuostolingas dėl tradicinių persikėlimo išlaidų, taip pat rizikingas darbuotojų praradimo atžvilgiu, nes, praradus darbuotoją, naujo darbuotojo paieška ir apmokymas verslo paslaugų įmonėms kainuoja nuo dviejų iki aštuonių mėnesinių darbo užmokesčių vienam darbuotojui. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendras kiekviename LEZ įsikūrusių įmonių neigiamas poveikis biudžeto pajamoms yra ribojamas pagal su Europos Komisija suderintas valstybės pagalbos schemas, kuriose yra nustatytos fiksuotos paramos mokestinėmis lengvatomis ribos. Kartu pažymėtina, kad 2011 m. įmonių, užsiimančių apskaitos, konsultacine, architektūros ir inžinerijos, įdarbinimo, administracine ir aptarnavimo veikla, kuriose dirba daugiau nei 20 darbuotojų, buvo 255 arba 2,5 proc. visų tokiomis veiklomis užsiimančių įmonių Lietuvoje. Be to, susijusia veikla Lietuvoje užsiimančių įmonių bendrųjų investicijų į materialųjį turtą, įskaitant įsigytą finansinės (išperkamosios) nuomos būdu, vidurkis
tūkst. eurų kapitalo investicijų sumos.
Todėl tikimybė, kad atsiras įmonė, kuri atitiks šiame įstatymo projekte numatytus reikalavimus bei kuriai būtų pelninga perkelti savo veiklą į LEZ, yra itin nedidelė. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas skatins sąžiningą verslo praktiką ir stiprins sąžiningą konkurenciją, taip pat skatins verslo bendradarbiavimą. Palankios verslo sąlygos sudarys galimybę per verslo tarpusavio santykius padidinti susidomėjimą investicijomis į LEZ teritorijas, galimybė pasinaudoti mokesčių lengvatomis paskatins užsienio įmones rinktis Lietuvą klientų aptarnavimo centrams steigti. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą keisti teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ar terminų. 10.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymui įgyvendinti nereikia parengti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. Priešingai, siūlomi pakeitimai sudarytų palankias sąlygas kurtis naujiems investuotojams, o tai darytų teigiamą įtaką valstybės biudžetui. Naudos, kurią gautų valstybė dėl sumokamų mokesčių, ir sąnaudų (pajamų, kurių valstybė negautų) skaičiavimų rezultatai pateikti žemiau. Skaičiavimuose naudota metinė infliacija lygi 2,96 proc., o grynosios dabartinės vertės (toliau – GDV) skaičiavimui taikoma 5,5 proc. diskonto norma. Išanalizavus tipinio užsienio investuotojo verslo paslaugų centro veiklą Lietuvoje darytina prielaida, kad vienas potencialus verslo paslaugų centas vidutiniškai galėtų įdarbinti 100 darbuotojų pirmais veiklos metais, o vėlesniais metais priimti papildomai po 100 darbuotojų, kol bus pasiekiamas 700 darbuotojų skaičius. Skaičiuojama, kad vieno darbuotojo mėnesinis bruto darbo užmokestis lygus 5000 litų, ir jis auga kartu su infliacija (2,96 proc. kasmet). Pagal tai apskaičiuojama, kad sumokamo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM)
biudžeto pajamos. Įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) 15 metų GDV būtų lygi 165,98 mln. litų.
Teigiama, kad verslo paslaugų centro, įdarbinančio 700 darbuotojų, metinis pelnas prieš apmokestinimą siekia 4,25 mln. litų. Tada apskaičiuojama, kad minėto tipinio paslaugų centro, įsisteigusio LEZ ir tenkinančio lengvatomis pasinaudoti leidžiančias sąlygas atveju, nacionalinio biudžeto 15 metų pajamų dėl sumokamo pelno mokesčio GDV būtų 2,25 mln. litų (1-6 metais taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas, 7-15 metais – 7,5 proc. pelno mokesčio tarifas). Skaičiuojant pajamas tik dėl GPM ir pelno mokesčio, bendra nacionalinio biudžeto pajamų 15 metų GDV būtų lygi 64,22 mln. litų, o pridedant ir Sodros įmokas, 15 metų GDV būtų lygi 230,19 mln. litų. Valstybės sąnaudų, t.y. nacionalinio biudžeto negaunamų pajamų dėl LEZ taikomos pelno mokesčio lengvatos 15 metų GDV būtų lygi 4,02 mln. litų. Nesumokamo nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti taikomas 0,74 proc. tarifas, kuris yra lygus 7 savivaldybių, kuriose įsteigtos LEZ, nekilnojamojo turto mokesčio vidurkiui. Nesumokėto nekilnojamojo turto mokesčio 15 metų GDV būtų lygi 2,13 mln. litų. Bendra nesumokamų mokesčių 15 metų GDV lygi 6,15 mln. litų. Taigi generuojamos ekonominės naudos (vien dėl GPM ir pelno mokesčio, kai jau mokamas) ir patiriamų valstybės sąnaudų (negaunamų pajamų dėl pelno mokesčio bei nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų LEZ) santykis lygus 10,4. Tai reiškia, kad, net jeigu į LEZ savo veiklas perkeltų 9 prieš tai ne LEZ veikusios įmonės (tipiniai paslaugų centrai) ir įsikurtų vienas naujas investuotojas, valstybės pajamos vis tiek viršytų sąnaudas. Skaičiuojant ekonominę šalies naudą ir patiriamas sąnaudas vienerių metų laikotarpiu, turime, kad 700 darbuotojų įdarbinantis paslaugų centras nacionalinį biudžetą papildytų 6,30 mln. litų dėl sumokamo GPM ir pelno mokesčio (kai jau mokamas). Pridėjus Sodros įmokas, suma lygi 23,18 mln. litų.
Valstybės sąnaudos dėl pelno mokesčio ir nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų būtų lygios 0,85 mln. litų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Laisvoji ekonominė zona. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2014-03-24 Nr. XIIP-1604 Vilnius Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio nuostatas projektu siūloma mokesčio lengvata gali būti laikoma viena iš valstybės pagalbos priemonių, apie kurios taikymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas Europos Komisija turi būti informuojama, o įstatymo nuostatos galėtų būti taikomos tik gavus Europos Komisijos pritarimą. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Dainius Zebleckis Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-10- Nr. Į 2015-09-21 Nr. S-2015-5444 Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nr. ix-675
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – „Europos teisės departamentas“) išnagrinėjo Jūsų raštu pateiktą paklausimą, susijusį su Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais procedūriniais klausimais, kurių reikia laikytis priimant valstybės pagalbos sričiai priskirtinus nacionalinius teisės aktus, įskaitant ir siūlomą Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1604 (toliau – „Įstatymo projektas“). Kartu įvertinome ir Jūsų raštu pridedamas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (2015 m. birželio 17 d. raštas Nr. (23.6-71)-3-3107) ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (2015 m. sausio 9 d. raštas Nr. (9.10-35)6V-55) nuomones dėl siūlomo naujo reglamentavimo suderinamumo su 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 651/2014), nuostatomis. Pažymime, kad pritariame nurodytų institucijų pastaboms dėl Europos Sąjungos teisės aktuose numatytos procedūros, taikytinos įstatymo projektu siūlomų pelno mokesčio lengvatų priėmimo atžvilgiu.
Kadangi siūloma įstatymo projektu pelno mokesčio lengvata turi būti įvertinta atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias regioninės valstybės pagalbos schemas, tame tarpe ir Regioninės valstybės pagalbos teikimo laisvosiose ekonominėse zonose schemą (patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 4-512 „Dėl Regioninės valstybės pagalbos teikimo laisvosiose ekonominėse zonose schemos patvirtinimo“, toliau –
„Galiojanti regioninės pagalbos schema“), būtina suskaičiuoti, kiek statistinio
ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. klasių apimtų patikslinta galiojanti regioninės pagalbos schema sudėjus galiojančias pelno mokesčio lengvatas ir naujai siūlomas lengvatas. Įstatymo projekte aptariama pelno mokesčio lengvata, kaip valstybės pagalbos kategorija, patektų į Reglamentu (ES) Nr. 651/2014 aptariamos leistinos valstybės pagalbos kategoriją – regioninę pagalbą, jei atitiktų tokiai pagalbai nustatytus reikalavimus. Regioninė pagalba atitinka nustatytus reikalavimus visų pirma tuomet, kai nepatenka tarp Reglamento (ES) Nr. 651/2014
reglamento regioninės pagalbos skirsnio nuostatos. Paminėtina, kad tokiu būdu reglamento regioninės pagalbos skirsnio nuostatos netaikomas ir Reglamento (ES) Nr. 651/2014 13 straipsnio b punkte minimoms regioninės pagalbos konkretiems ekonominės veiklos sektoriams schemoms[1]. Taigi, Reglamento (ES) Nr. 651/2014 nuostatomis galima vadovautis, jei regioninės valstybės pagalbos schema apima bendrai bent penkias statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. klases, tai yra apima daugiau nei nustatyta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 46 punkte. Atitinkamai manytume, kad, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr.
651/2014
pagalbos schemą (apimančią bent penkias statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. Klases) pakaks tik informuoti Komisiją ir nereikės teikti pranešimo bei laukti Komisijos pritarimo, kaip tai numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalyje. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected] [1] Reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 46 punktas apibrėžia: „Regioninės pagalbos konkretiems ekonominės veiklos sektoriams schema - tai schema, taikoma veiklai, priskiriama prie mažiau nei penkių statistinio ekonominio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. klasių (skaitmeninis keturženklis kodas)“.
2016-06-27 Nr. XIIP-1604(2) Vilnius Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių, Daina Petrauskaitė D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Zita Žvikienė. Komiteto biuro vedėja Daiva Raudonienė, patarėjos: Lina Milonaitė, Rūta Petaraitienė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento direktorė Gina Jaugielavičienė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovas Lukas Savickas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-03-24 Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio nuostatas projektu siūloma mokesčio lengvata gali būti laikoma viena iš valstybės pagalbos priemonių, apie kurios taikymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas Europos Komisija turi būti informuojama, o įstatymo nuostatos galėtų būti taikomos tik gavus Europos Komisijos pritarimą. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2014-04-241 1.
Pagal aiškinamąjį raštą projekte siūlomos LEZ įmonių galimos teikti paslaugos klasifikuojamos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (toliau - EVRK) 69.2, 78.3, 71.1 ir
grupėse, pavadinimai (išskyrus 82.1 EVRK kodą) neatitinka EVRK. Įmonės, deklaruodamos pelno mokestį, metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nurodo pagrindinės vykdomos veiklos (ar kelių pagrindinių vykdomų veiklų) kodą pagal EVRK. Todėl VMI prie FM pagal minėtus aiškinamajame rašte nurodytus EVRK kodus gali pateikti šią informaciją:
Pagal turimus
kaip 20 darbuotojų ir deklaravusių EVRK grupėse 69.2, 82.1, 78.3, 71.1 (ir jų klasėse) nurodytą veiklą buvo 127. Šių įmonių vidutinis darbuotojų skaičius - 6953, apmokestinamasis pelnas - 68,3 mln. litų, apskaičiuota pelno mokesčio suma 10,1 mln. litų. Šiuo metu LEZ teritorijose (Klaipėdos ir Kauno LEZ) įmonių, vykdančių projekte numatytas naujas paslaugas, nėra. VMI prie FM neturi galimybių įvertinti, kaip projektas įtakos valstybės biudžeto pajamas, nes neturime duomenų, kiek įmonių įsiregistruos LEZ teritorijose ir ar tai bus naujos veiklą pradedančios, ar persiregistravusios veikiančios įmonės, kurios deklaruoja ženklias pelno mokesčio sumas. Atsižvelgti
2. Pažymime, kad PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 2 punkte nurodytas paslaugas teikiančioms įmonėms dėl lengvatos taikymo nustatomos išskirtinės individualizuotos sąlygos, kurios yra palankesnės palyginus su PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytas paslaugas teikiančiomis LEZ įmonėmis.
Tai prieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, kad mokesčių lengvatos, kurių nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, negali būti individualaus pobūdžio, pažeidžiančios proporcingą mokesčių naštos paskirstymą. Be to, atsižvelgiant į numatomų teikti paslaugų pobūdį ir jų mobilumą, administruojant mokesčius bus sudėtinga nustatyti ar paslaugos buvo suteiktos zonoje ar už jos ribų. Taip pat pažymime, kad projekte nurodytų naujų LEZ teritorijoje numatomų teikti paslaugų pavadinimai turi būti apibrėžti taip kaip EVRK. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir
pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1604 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pasiūlymus ir Audito komiteto pasiūlymą, kuriam pritarė Audito komitetas. 6.2. pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2014-05-141 Argumentai: Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad „<...> Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo, sandėliavimo veiklos, orlaivių ir erdvėlaivių bei susijusios įrangos gamybos, orlaivių ir erdvėlaivių remonto ir techninės priežiūros, su orlaivių techniniu aptarnavimu ir remontu susijusios veiklos (elektroninės ir optinės įrangos remonto, techninio tikrinimo ir analizės), kompiuterių programavimo veiklos, kompiuterių konsultacinės veiklos, kompiuterinės įrangos tvarkybos, kitos informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veiklos, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos, užsakomųjų informacinių paslaugų centrų veiklos, didmeninės prekybos zonoje sandėliuojamomis prekėmis ir
(arba) teikiamų paslaugų, susijusių su minėtomis zonoje vykdomos veiklos rūšimis (zonoje pagamintų, apdirbtų, perdirbtų ar sandėliuojamų, taip pat zonoje vykdomai gamybai, apdirbimui ar perdirbimui reikalingų prekių transportavimo, aptarnavimo, statybos zonos teritorijoje ir kitų su minėtomis veiklomis susijusių paslaugų). Įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomu nauju įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 2 punktu nustatoma, kad „<...> Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos apskaitos, buhalterijos ir konsultacinės veiklos (išskyrus auditą, sąskaitų ekspertizės ir teisingumo paliudijimą), įstaigų administracinės ir aptarnavimo veiklos, žmogiškųjų išteklių veiklos, architektūros ir inžinerijos ir su ja susijusių techninių konsultacijų veiklos (išskyrus statybos darbų kontrolę, vietovės nuotraukų darymą). <...>“.
Siūloma, suderinus su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, aiškiai ir tiksliai atskirti gamybos veiklas nuo paslaugų teikimo veiklų. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projektu 1 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 16 dalį, t. y. aiškiai ir tiksliai atskirti gamybos veiklas nuo paslaugų teikimo veiklų. Pritarti
paskirti pranešėjai: Jolita Vaickienė. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
komitetas
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto nariai: R.Žemaitaitis, A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, D.Kreivys, Z.Jedinskij, A.Mockus, J.Razma, R.Šimašius, B.Vėsaitė, R.Žilinskas. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė. Patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėja Z.Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės atstovas P.Vasiliauskas, VšĮ „Investuo Lietuvoje“ atstovas L.Savickas, Ūkio viceministras K.Trečiokas, Ūkio ministerijos atstovės J.Staneikaitė ir G.Jaugielavičienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas G.rainys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-03-24 Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
viena iš valstybės pagalbos priemonių, apie kurios taikymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas Europos Komisija turi būti informuojama, o įstatymo nuostatos galėtų būti taikomos tik gavus Europos Komisijos pritarimą. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1 sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 6.2 komiteto pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: D.Kreivys. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Virginija Baltraitienė, Komiteto pirmininkė, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininkės pavaduotoja; nariai: Valentinas Bukauskas, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Jurgita Stancikienė, Ūkio ministerijos skyriaus vedėja; Kęstutis Trečiokas, Ūkio viceministras. Bronius Kleponis, biuro vedėjas; patarėjai: Algirdas Astrauskas, Vytautas Kurpuvesas, Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė; padėjėja Genovaitė Jasaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-24) Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio nuostatas projektu siūloma mokesčio lengvata gali būti laikoma viena iš valstybės pagalbos priemonių, apie kurios taikymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas Europos
tik gavus Europos Komisijos pritarimą. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: 6.
Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1604 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: V. Kravčionok. Komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė
BIUDŽETO IR FINANSŲ komitetas
Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-03-241 Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio nuostatas projektu siūloma mokesčio lengvata gali būti laikoma viena iš valstybės pagalbos priemonių, apie kurios taikymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas Europos Komisija turi būti informuojama, o įstatymo nuostatos galėtų būti taikomos tik gavus Europos Komisijos pritarimą. Atsižvelgti Komitetas 2015-09-21 gavo Europos teisės departamento išvadą, kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 651/2014 11 straipsnio a punktą, apie patikslintą regioninės valstybės pagalbos schemą (apimančią bent penkias statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red.
Klases) pakaks tik informuoti Komisiją ir nereikės teikti pranešimo bei laukti Komisijos pritarimo, kaip tai numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalyje. 2. Europos teisės departamentas, 2015-09-211 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – „Europos teisės departamentas“) išnagrinėjo Jūsų raštu pateiktą paklausimą, susijusį su Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais procedūriniais klausimais, kurių reikia laikytis priimant valstybės pagalbos sričiai priskirtinus nacionalinius teisės aktus, įskaitant ir siūlomą Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1604 (toliau – „Įstatymo projektas“). Kartu įvertinome ir Jūsų raštu pridedamas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (2015 m. birželio 17 d. raštas Nr. (23.6-71)-3-3107) ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (2015 m. sausio 9 d. raštas Nr. (9.10-35)6V-55) nuomones dėl siūlomo naujo reglamentavimo suderinamumo su 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 651/2014), nuostatomis. Pažymime, kad pritariame nurodytų institucijų pastaboms dėl Europos Sąjungos teisės aktuose numatytos procedūros, taikytinos įstatymo projektu siūlomų pelno mokesčio lengvatų priėmimo atžvilgiu. Kadangi siūloma įstatymo projektu pelno mokesčio lengvata turi būti įvertinta atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias regioninės valstybės pagalbos schemas, tame tarpe ir Regioninės valstybės pagalbos teikimo laisvosiose ekonominėse zonose schemą (patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr.
4-512
„Dėl Regioninės valstybės pagalbos teikimo laisvosiose ekonominėse zonose
schemos patvirtinimo“, toliau – „Galiojanti regioninės pagalbos schema“), būtina suskaičiuoti, kiek statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. klasių apimtų patikslinta galiojanti regioninės pagalbos schema sudėjus galiojančias pelno mokesčio lengvatas ir naujai siūlomas lengvatas. Įstatymo projekte aptariama pelno mokesčio lengvata, kaip valstybės pagalbos kategorija, patektų į Reglamentu (ES) Nr. 651/2014 aptariamos leistinos valstybės pagalbos kategoriją – regioninę pagalbą, jei atitiktų tokiai pagalbai nustatytus reikalavimus. Regioninė pagalba atitinka nustatytus reikalavimus visų pirma tuomet, kai nepatenka tarp Reglamento (ES) Nr. 651/2014
reglamento regioninės pagalbos skirsnio nuostatos. Paminėtina, kad tokiu būdu reglamento regioninės pagalbos skirsnio nuostatos netaikomas ir Reglamento (ES) Nr. 651/2014 13 straipsnio b punkte minimoms regioninės pagalbos konkretiems ekonominės veiklos sektoriams schemoms[¹]. Taigi, Reglamento (ES) Nr. 651/2014 nuostatomis galima vadovautis, jei regioninės valstybės pagalbos schema apima bendrai bent penkias statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. klases, tai yra apima daugiau nei nustatyta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 46 punkte. Atitinkamai manytume, kad, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 651/2014 11 straipsnio a punktą, apie patikslintą regioninės valstybės pagalbos schemą (apimančią bent penkias statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red.
Klases) pakaks tik informuoti Komisiją ir nereikės teikti pranešimo bei laukti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie
aiškinamąjį raštą projekte siūlomos LEZ įmonių galimos teikti paslaugos klasifikuojamos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (toliau - EVRK) 69.2, 78.3, 71.1 ir 82.1 grupėse, tačiau projekte pateiktų veiklų, klasifikuojamų minėtose EVRK grupėse, pavadinimai (išskyrus 82.1 EVRK kodą) neatitinka EVRK. Įmonės, deklaruodamos pelno mokestį, metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nurodo pagrindinės vykdomos veiklos (ar kelių pagrindinių vykdomų veiklų) kodą pagal EVRK. Todėl VMI prie FM pagal minėtus aiškinamajame rašte nurodytus EVRK kodus gali pateikti šią informaciją:
Pagal turimus
kaip 20 darbuotojų ir deklaravusių EVRK grupėse 69.2, 82.1, 78.3, 71.1 (ir jų klasėse) nurodytą veiklą buvo 127. Šių įmonių vidutinis darbuotojų skaičius - 6953, apmokestinamasis pelnas - 68,3 mln. litų, apskaičiuota pelno mokesčio suma 10,1 mln. litų. Šiuo metu LEZ teritorijose (Klaipėdos ir Kauno LEZ) įmonių, vykdančių projekte numatytas naujas paslaugas, nėra.
VMI prie FM neturi galimybių įvertinti, kaip projektas įtakos valstybės biudžeto pajamas, nes neturime duomenų, kiek įmonių įsiregistruos LEZ teritorijose ir ar tai bus naujos veiklą pradedančios, ar persiregistravusios veikiančios įmonės, kurios deklaruoja ženklias pelno mokesčio sumas. Atsižvelgti
PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 2 punkte nurodytas paslaugas teikiančioms įmonėms dėl lengvatos taikymo nustatomos išskirtinės individualizuotos sąlygos, kurios yra palankesnės palyginus su PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytas paslaugas teikiančiomis LEZ įmonėmis. Tai prieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, kad mokesčių lengvatos, kurių nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, negali būti individualaus pobūdžio, pažeidžiančios proporcingą mokesčių naštos paskirstymą. Be to, atsižvelgiant į numatomų teikti paslaugų pobūdį ir jų mobilumą, administruojant mokesčius bus sudėtinga nustatyti ar paslaugos buvo suteiktos zonoje ar už jos ribų. Taip pat pažymime, kad projekte nurodytų naujų LEZ teritorijoje numatomų teikti paslaugų pavadinimai turi būti apibrėžti taip kaip EVRK. Nepritarti Įstatymo projekte siekiama išskirti tipines verslo centrų paslaugas, todėl nėra diskriminuojamos jokios kitos panašaus pobūdžio centrų paslaugos. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 58 str. 1 d. 2 punkte nurodytoms veikloms įgyvendinti nėra būtinos didelės kapitalo investicijos (programinė įranga, biurų įranga ir pan.). Patikslinus galimų teikti paslaugų pavadinimus pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodą, ženkliai prasiplėstų LEZ vykdomų veiklų sąrašas, o tuo pačiu - ir lengvatos taikymo apimtis. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Antanas Nesteckis (2016-05-26)1 Argumentai: Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalyje yra įtvirtinta pelno mokesčio lengvata kapitalo investicijoms laisvose ekonominėse zonose veikiančioms įmonėms. Projektu siūlomos 100 000 eurų kapitalo investicijų sumos dydis nėra pakankamas ir neatitinka pelno mokesčio lengvatai keliamo tikslo – skatinti, pritraukti kapitalo investicijas Lietuvoje, be to - projektu siūlomą reikalaujamą kapitalo investicijų dydį padidinus nuo 100 tūkstančių eurų iki 300 tūkstančių eurų būtų sumažintas atotrūkis tarp skirtingą veiklą vykdančioms įmonėms, norinčioms pasinaudoti šia lengvata, nustatyto reikalaujamo kapitalo investicijų dydžio (šiuo metu įstatyme nustatyta 1 milijono eurų suma). Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurios vidutinis mokestinių metų darbuotojų skaičius ne mažesnis kaip 20 ir kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip trijų šimtų tūkstančių eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos apskaitos, buhalterijos ir konsultacinės veiklos (išskyrus auditą, sąskaitų ekspertizės ir teisingumo paliudijimą), įstaigų administracinės ir aptarnavimo veiklos, žmogiškųjų išteklių veiklos, architektūros ir inžinerijos ir su ja susijusių techninių konsultacijų veiklos (išskyrus statybos darbų kontrolę, vietovės nuotraukų darymą).
Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai laisvosios ekonominės zonos įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį. Jeigu nesibaigus šioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijų suma sumažėja ir nebesiekia trijų šimtų tūkstančių eurų, ir (arba) vidutinis mokestinių metų darbuotojų skaičius būtų mažesnis kaip 20, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma ir
(arba) vidutinis mokestinių metų darbuotojų skaičius taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicija vėl pasiekia tris šimtus tūkstančių eurų ir (arba) vidutinis mokestinių metų darbuotojų skaičius vėl tampa ne mažesnis kaip 20. Šioje dalyje nustatyta lengvata jokiais atvejais negali būti taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms;
Nepritarti Įstatymo projekte siekiama išskirti tipines verslo centrų paslaugas, todėl nėra diskriminuojamos jokios kitos panašaus pobūdžio centrų paslaugos. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 58 str. 1 d. 2¹ punkte nurodytoms veikloms įgyvendinti nėra būtinos didelės kapitalo investicijos (programinė įranga, biurų įranga ir pan.). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
komitetas, 2014-04-23 Nr. 113-P-81 Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1604 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Pritarti iš dalies Komitetas 2015-09-21 gavo Europos teisės departamento išvadą, kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 651/2014 11 straipsnio a punktą, apie patikslintą regioninės valstybės pagalbos schemą (apimančią bent penkias statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. Klases) pakaks tik informuoti Komisiją ir nereikės teikti pranešimo bei laukti Komisijos pritarimo, kaip tai numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalyje. 2. Audito komitetas, 2014-05-14 Nr. 411 iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1604 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pasiūlymus ir Audito komiteto pasiūlymą, kuriam pritarė Audito komitetas. Pritarti iš dalies Papildžius LEZ vykdomų (paslaugų teikimo) veiklų sąrašą ir susiaurinus pelno mokesčio lengvatos taikymui keliamus reikalavimus, ženkliai prasiplėstų lengvatos taikymo apimtis, o tai sąlygotų didesnius biudžeto netekimus. 3. Audito komitetas, 2014-05-14 Nr.
411 Argumentai: Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad „<...> Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo, sandėliavimo veiklos, orlaivių ir erdvėlaivių bei susijusios įrangos gamybos, orlaivių ir erdvėlaivių remonto ir techninės priežiūros, su orlaivių techniniu aptarnavimu ir remontu susijusios veiklos (elektroninės ir optinės įrangos remonto, techninio tikrinimo ir analizės), kompiuterių programavimo veiklos, kompiuterių konsultacinės veiklos, kompiuterinės įrangos tvarkybos, kitos informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veiklos, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos, užsakomųjų informacinių paslaugų centrų veiklos, didmeninės prekybos zonoje sandėliuojamomis prekėmis ir
(arba) teikiamų paslaugų, susijusių su minėtomis zonoje vykdomos veiklos rūšimis (zonoje pagamintų, apdirbtų, perdirbtų ar sandėliuojamų, taip pat zonoje vykdomai gamybai, apdirbimui ar perdirbimui reikalingų prekių transportavimo, aptarnavimo, statybos zonos teritorijoje ir kitų su minėtomis veiklomis susijusių paslaugų). Įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomu nauju įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 2 punktu nustatoma, kad „<...> Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos apskaitos, buhalterijos ir konsultacinės veiklos (išskyrus auditą, sąskaitų ekspertizės ir teisingumo paliudijimą), įstaigų administracinės ir aptarnavimo veiklos, žmogiškųjų išteklių veiklos, architektūros ir inžinerijos ir su ja susijusių techninių konsultacijų veiklos (išskyrus statybos darbų kontrolę, vietovės nuotraukų darymą). <...>“.
Siūloma, suderinus su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, aiškiai ir tiksliai atskirti gamybos veiklas nuo paslaugų teikimo veiklų. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projektu 1 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 16 dalį, t. y. aiškiai ir tiksliai atskirti gamybos veiklas nuo paslaugų teikimo veiklų. Nepritarti Papildžius LEZ vykdomų (paslaugų teikimo) veiklų sąrašą ir susiaurinus pelno mokesčio lengvatos taikymui keliamus reikalavimus, ženkliai prasiplėstų lengvatos taikymo apimtis, o tai sąlygotų didesnius biudžeto netekimus. 4. Ekonomikos komitetas, 2014-06-04 Nr. 108-P-15 pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1604, bei pritarti Komiteto išvadoms. 7.2. pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas2 Patikslinti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2.
nuostatos taikomos apskaičiuojant 2017 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį.“
Atsižvelgiant į tai, kad pritarus patobulintam Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1604, atitinkamai turi būti pakeistas ir Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas, pasiūlyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-1604 išvadų rengėjams Lietuvos Respublikos Seime registruoti Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimo projektą ir siūlyti šį projektą svarstyti Lietuvos Respublikos Seime kartu su įstatymo projektu Nr. XIIP- 1604(2)
(komisijos) paskirti pranešėjai: B.Bradauskas A.Kubilius. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1604 (2) Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius