Projekto Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
Nr. I-976 5, 11, 12, 14, 15, 21 straipsnių pakeitimo
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Zonos teritorija Zonos valdymo bendrovė įstatymų nustatyta tvarka išsinuomoja zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, išnuomojama zonos valdymo bendrovei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus zonos teritorijos įsisavinimo etapus. Zonos teritorijoje esantys žemės sklypai, skirti infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka gali būti išnuomojami zonos valdymo bendrovei. Kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka išnuomojami investuotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, iki zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys bus išnuomoti zonos valdymo bendrovei. Zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis išnuomojus zonos valdymo bendrovei, investuotojams, tapusiems zonos įmone, turi būti sudarytos ne prastesnės žemės nuomos sąlygos nei jos buvo iki zonos teritorijoje esančių žemės sklypų ar jų dalių išnuomojimo zonos valdymo bendrovei. “
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Zonos steigimo grupė, laimėjusi zonos verslo plano ir statuto rengimo bei
steigėjų grupės parinkimo konkursą, įsteigia zonos valdymo bendrovę. Po vieną zonos valdymo bendrovės valdybos narį skiria siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir savivaldybės savivaldybių , kurios kurių teritorijoje kuriama zona, taryba tarybos . Zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininką renka zonos valdymo bendrovės valdybos nariai atviru balsavimu.
Zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininką tvirtina valstybės institucija, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatyta tvarka paveda atlikti valstybinę zonų priežiūrą, pagal šios institucijos nustatytus kriterijus. “3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „8) teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir laisvųjų ekonominių zonų valstybinę priežiūrą atliekančiai valstybės institucijai dėl zonos statuto ir teritorijos ribų pakeitimo;
2Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Zonos valdymo bendrovė zonos statute nustatytais terminais ir nustatyta tvarka
atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybei Vyriausybės įgaliotai atlikti valstybinę priežiūrą valstybės institucijai už savo ir zonos veiklą.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
zonų valstybinė priežiūra Laisvųjų ekonominių zonų valstybinę priežiūrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka jos įgaliota valstybės institucija arba sudaryta speciali institucija . Ji taip pat sprendžia bendrus visoms zonoms steigimo, valdymo ir veiklos klausimus.“
1Pripažinti netekusia galios 15 straipsnio 3 dalį. „3. Zonos įmonė, į kurią kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip
vieno milijono eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas.
Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo, sandėliavimo veiklos, orlaivių ir erdvėlaivių bei susijusios įrangos gamybos, orlaivių ir erdvėlaivių remonto ir techninės priežiūros, su orlaivių techniniu aptarnavimu ir remontu susijusios veiklos (elektroninės ir optinės įrangos remonto, techninio tikrinimo ir analizės), kompiuterių programavimo veiklos, kompiuterių konsultacinės veiklos, kompiuterinės įrangos tvarkybos, kitos informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veiklos, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos, užsakomųjų informacinių paslaugų centrų veiklos, didmeninės prekybos zonoje sandėliuojamomis prekėmis ir (arba) teikiamų paslaugų, susijusių su minėtomis zonoje vykdomos veiklos rūšimis (zonoje pagamintų, apdirbtų, perdirbtų ar sandėliuojamų prekių, taip pat zonoje vykdomai gamybai, apdirbimui ar perdirbimui reikalingų prekių transportavimo, aptarnavimo, statybos zonos teritorijoje ir kitų su minėtomis veiklos rūšimis susijusių paslaugų). Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai zonos įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį.
Jeigu nesibaigus šioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijos suma sumažėja ir nebesiekia vieno milijono eurų, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicija vėl pasiekia vieną milijoną eurų. Šioje dalyje nustatyta lengvata jokiais atvejais negali būti taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms.“
2Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pelno mokesčio lengvatos taikomos ir Investuotojų laisvojoje ekonominėje zonoje gauti dividendai neapmokestinami Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.“
3Pakeisti 15 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 2, 3,
kiti valstybės pagalbos būdai zonos įmonėms taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, reglamentuojantiems valstybės pagalbos teikimą, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytai valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarkai.“
Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Statiniai ir infrastruktūros objektai, esantys valstybės (savivaldybės)
nuosavybe, gali būti išnuomoti, perduoti naudotis panaudos pagrindais arba parduoti zonos valdymo bendrovei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 7 straipsnį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
Nr. I-976 5, 8, 11, 12, 14, 15, 21 straipsnių pakeitimo
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Zonos teritorija Zonos valdymo bendrovė įstatymų nustatyta tvarka išsinuomoja zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis išnuomojama zonos valdymo bendrovei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais zonos teritorijos įsisavinimo etapais, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai. Zonos teritorijoje esantys žemės sklypai, skirti infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka gali būti išnuomojami zonos valdymo bendrovei jos prašymu . Kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka išnuomojami investuotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, iki tol, kol zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys bus išnuomoti zonos valdymo bendrovei. Zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis išnuomojus zonos valdymo bendrovei, investuotojams, tapusiems zonos įmone, nustatytos žemės nuomos sąlygos turi būti ne blogesnės negu tos, kurios buvo nustatytos iki zonos teritorijoje esančių žemės sklypų ar jų dalių išnuomojimo zonos valdymo bendrovei .“
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) plastiko ir kitų aplinkai pavojingų medžiagų gamyba, deginimas;“. 3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Zonos steigimo grupė, laimėjusi zonos verslo plano ir statuto rengimo bei
steigėjų grupės parinkimo konkursą, įsteigia zonos valdymo bendrovę.
Po vieną zonos valdymo bendrovės valdybos narį skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir savivaldybės savivaldybių , kurios kurių teritorijoje kuriama zona, taryba tarybos . Zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininką renka zonos valdymo bendrovės valdybos nariai atviru balsavimu. Zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininką tvirtina valstybės institucija, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatyta tvarka paveda atlikti valstybinę zonų priežiūrą, pagal šios institucijos nustatytus kriterijus. “
išdėstyti taip: „
5) zonos įmonių ir zonos valdymo bendrovės sutartyse nustatyti žemės ir nekilnojamojo turto subnuomos ir savitarpio paslaugų teikimo finansines sąlygas, išskyrus žemės subnuomos finansines sąlygas ūkio subjektams, pradėjusiems veiklą iki zonos valdymo bendrovės įsteigimo. Ūkio subjektams, įsteigtiems iki zonos valdymo bendrovės įsteigimo ir tapusiems zonos įmone, nustatomos ne blogesnės žemės subnuomos sąlygos negu tos, kurios buvo nustatytos iki zonos teritorijoje esančių žemės sklypų ar jų dalių išnuomojimo zonos valdymo bendrovei ;“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir laisvųjų ekonominių zonų valstybinę priežiūrą atliekančiai valstybės institucijai dėl zonos statuto ir teritorijos ribų pakeitimo;“. 3. Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Zonos valdymo bendrovė zonos statute nustatytais terminais ir nustatyta tvarka
atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybei Vyriausybės įgaliotai atlikti valstybinę priežiūrą valstybės institucijai už savo ir zonos veiklą.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Laisvųjų ekonominių zonų valstybinė priežiūra Laisvųjų ekonominių zonų valstybinę priežiūrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka jos įgaliota valstybės institucija arba sudaryta speciali institucija . Ji taip pat sprendžia bendrus visoms zonoms steigimo, valdymo ir veiklos klausimus.“
Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pelno mokesčio lengvatos taikomos ir Investuotojų laisvojoje ekonominėje zonoje gauti dividendai neapmokestinami Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.“
Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Statiniai ir infrastruktūros objektai, esantys valstybės (savivaldybės)
nuosavybe, gali būti išnuomoti, perduoti naudotis panaudos pagrindais arba parduoti zonos valdymo bendrovei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 8 straipsnį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
5, 11, 12, 14, 15, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje buvo gauta Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės audito 2012 m. rugsėjo 28 d. ataskaita Nr. VA-P-20-7-13 „Laisvųjų ekonominių zonų ir pramoninių parkų vystymas“ (toliau – Audito ataskaita), kurioje, be kita ko, siūloma nustatyti aiškesnį laisvųjų ekonominių zonų (toliau – LEZ) reguliavimą. Ūkio ministerija, atsižvelgdama į minėtosios Audito ataskaitos 6 priedą, parengė rekomendacijų, pateiktų Audito ataskaitoje, įgyvendinimo planą, kuriame, be kita ko, numatyta papildyti Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą (toliau – Įstatymas) nuostata, kad LEZ valdymo bendrovė privalo išsinuomoti LEZ teritoriją, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, atsižvelgdama į teritorijos įsisavinimo etapus, o iki tol, kol bus įsteigta zonos valdymo bendrovė, zonos teritorija žemės valdytojo sprendimu gali būti išnuomojama investuotojams. Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 5, 11, 12, 14, 15, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte (toliau – Įstatymo projektas) taip pat siekiama nustatyti aiškesnį teisinį reguliavimą LEZ. Įstatymo projekto tikslai :
užtikrinti ekonomiškai pagrįstą LEZ teritorijos įsisavinimą;
įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento (direktorė Gina Jaugielavičienė, tel. 8 706 64 840, el. p. [email protected] ) Investicijų politikos skyriaus (vedėja Jurgita Staneikaitė, tel. 8 706 64 618, el. p. [email protected] ) vyriausioji specialistė Laura Kupstaitytė, tel. 8 706 64 854, el. p. [email protected] . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kad LEZ teritorija įstatymų nustatyta tvarka išnuomojama zonos valdymo bendrovei. Tačiau Įstatyme nėra aiškiai įtvirtinta, ar LEZ valdymo bendrovė privalo išsinuomoti visą LEZ teritoriją iš karto, ar gali ją nuomoti palaipsniui, taip pat nėra aišku, ar į nuomojamą teritoriją patenka žemės sklypai, skirti infrastruktūrai. Be to, nėra nustatyta galimybė iki tol, kol bus įsteigta zonos valdymo bendrovė, zonos teritoriją išnuomoti investuotojams. Įstatymo 11 straipsnyje reguliuojami LEZ valdymo bendrovės įsteigimo, LEZ valdymo bendrovės valdybos sudarymo, taip pat LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininko tvirtinimo pagrindai. Manytina, kad Įstatyme nustatytas reikalavimas valstybės institucijai, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatyta tvarka padeda atlikti valstybinę LEZ priežiūrą, tvirtinti LEZ valdymo bendrovės pirmininką, yra nepagrįstas ir perteklinis, nes valdybos pirmininką, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių nuostatas, tvirtina pati valdyba. Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad LEZ valdymo bendrovė LEZ statute nustatytais terminais ir nustatyta tvarka atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybei už savo ir LEZ veiklą.
Įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta, jog LEZ valstybinę priežiūrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka jos įgaliota valstybės institucija arba sudaryta speciali institucija, kuri taip pat sprendžia visoms LEZ bendrus steigimo, valdymo ir veiklos klausimus. Taigi, LEZ valdymo bendrovė atsiskaityti už savo ir LEZ veiklą turėtų valstybės institucijai, kuri įgaliota atlikti LEZ priežiūrą. Įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta, kada LEZ įmonė gali pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis, t. y. pateisinti kapitalo investicijų kriterijų, ir kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio LEZ įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo, sandėliavimo veiklos, orlaivių ir erdvėlaivių bei susijusios įrangos gamybos, orlaivių ir erdvėlaivių remonto ir techninės priežiūros, su orlaivių technine priežiūra ir remontu susijusios veiklos (elektroninės ir optinės įrangos remonto, techninio tikrinimo ir analizės), kompiuterių programavimo veiklos, kompiuterių konsultacinės veiklos, kompiuterinės įrangos tvarkybos, kitos informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veiklos, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos, užsakomųjų informacinių paslaugų centrų veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio Įstatymo 15 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad neapmokestinami tik investuotojų LEZ gauti dividendai, tačiau pagal Pelno mokesčio įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, gali būti neapmokestinami ir kitų ūkio subjektų, veikiančių LEZ, dividendai.
Įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statiniai ir infrastruktūros objektai, esantys valstybės (savivaldybės) nuosavybe, gali būti išnuomoti arba parduoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nėra numatyta galimybė perduoti minėtus objektus panaudos pagrindais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo 5 straipsnis aiškiai nenumato, kaip turi būti įsisavinama LEZ teritorija. Pažymėtina, kad Įstatymo taikymo sritis ir juo reglamentuojamų santykių specifika lemia tai, jog komercinės veiklos subjektai yra suinteresuoti vykdyti savo veiklą, siekdami ekonominio efektyvumo. Todėl akivaizdu, kad LEZ valdymo bendrovei išsinuomoti visą LEZ teritoriją, kai nėra įrengtos visos infrastruktūros, būtų ekonomiškai nenaudinga. Taip pat ne visuomet ekonomiškai naudinga nuomotis žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, nes pagrindinis LEZ valdymo bendrovės tikslas yra investuotojų pritraukimas ir LEZ veiklos plėtra. Siekiant aiškiau reguliuoti šį klausimą ir sukurti patrauklesnes verslo sąlygas LEZ, siūloma numatyti, kad LEZ valdymo bendrovė įstatymų nustatyta tvarka išsinuomoja zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus zonos teritorijos įsisavinimo etapus. Tuo tarpu LEZ teritorijoje esantys žemės sklypai, skirti infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka gali būti išnuomojami zonos valdymo bendrovei. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 5 straipsnyje LEZ teritorijos įsisavinimas siejamas su etapais neatsitiktinai.
Galiojančio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato LEZ teritorijos įsisavinimo etapus. Kartu pažymėtina, kad praktikoje gali susidaryti situacija, kai investuotojai norės veikti LEZ, kol dar nėra įsteigta LEZ valdymo bendrovė, todėl siūloma numatyti, kad tokiu atveju, kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, aukciono būdu įstatymų nustatyta tvarka gali būti išnuomojami investuotojams, kaip juos apibrėžia Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas. LEZ teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis išnuomojus zonos valdymo bendrovei, investuotojams, tapusiems zonos įmone, turės būti sudarytos ne prastesnės žemės nuomos sąlygos nei jos buvo iki LEZ teritorijoje esančių žemės sklypų ar jų dalių išnuomojimo zonos valdymo bendrovei. Siekiant užtikrinti aiškesnį LEZ valdymo reguliavimą, siūloma tikslinti Įstatymo 11 straipsnio nuostatą dėl LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininko tvirtinimo, Įstatymo projekte numatant, kad valstybės institucija, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pavesta atlikti valstybinę zonų priežiūrą, netvirtina LEZ valdymo bendrovės pirmininko. Siekiant užtikrinti efektyvią LEZ valstybinę priežiūrą ir tinkamai spręsti klausimus, susijusius su LEZ valdymu ir veikla, siūloma tikslinti Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatą – nustatyti, kad LEZ valdymo bendrovė už savo ir LEZ veiklą atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai atlikti valstybinę priežiūrą valstybės institucijai LEZ statute nustatyta tvarka ir terminais.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, mokesčio lengvatą ar lengvatas nustato tik atitinkamų mokesčių įstatymai, reglamentuojantys tų mokesčių apskaičiavimo tvarką. Šiuo metu Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnyje yra nustatyta pelno mokesčio lengvata LEZ įmonėms. Atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, tai pat, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei sistemiškumo, Įstatymo projektu siūloma panaikinti 15 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl pelno mokesčio lengvatos taikymo LEZ įmonėms, nes Įstatymas nėra laikytinas specialiu mokesčių lengvatų įstatymu ir jame neturi būti numatytos mokesčių lengvatos. Siekiant, kad nebūtų nepagrįstai naudojami LEZ valdymo bendrovių finansiniai ištekliai infrastruktūros nuomai ar pirkimui, taip pat siekiant sukurti patrauklesnę verslo aplinką tiek investuotojams, tiek LEZ valdymo bendrovėms, Įstatymo projekto 21 straipsnyje siūloma numatyti neatlygintino naudojimosi (panaudos) statiniais ir infrastruktūros objektais galimybę. Tokiu atveju LEZ valdymo bendrovei, įgijusiai teisę neatlygintinai naudotis statiniais ar infrastruktūros objektais, nereikėtų mokėti nuomos mokesčio, daikto pirkti, tačiau išliktų pareiga jį saugoti, išlaikyti ir prižiūrėti. Įstatymo projekte numačius neatlygintino naudojimosi (panaudos) statiniais ir infrastruktūros objektais galimybę, būtų sukuriama patrauklesnė verslo aplinka, nes LEZ valdymo bendrovių finansiniai ištekliai galėtų būti naudojami LEZ veiklos vystymui ir plėtrai.
Toks teisinis reguliavimas sudarytų palankesnes sąlygas investuotojams Lietuvoje įgyvendinti savo projektus, skatintų naujų darbo vietų kūrimą ir pajamų augimą, pritraukiant užsienio ir vietines investicijas, taip pat gamybos ir paslaugų sektoriaus augimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. 6 . Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas bei palankios verslo sąlygos padidins susidomėjimą investicijomis į LEZ teritorijas. 8 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 1207 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos statuto patvirtinimo ir veiklos pradžios“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 753 „Dėl Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos statuto patvirtinimo ir veiklos pradžios“. 9 .
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ar terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymui įgyvendinti nereikia parengti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Laisvoji ekonominė zona. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LAISVŲJŲ EKONOMINIŲ ZONŲ PAGRINDŲ ĮSTATYMO Nr. I-976 5, 11, 12, 14, 15, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2014-03-24 Nr. XIIP-1596 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalį nustatant, jog: „Zonos valdymo bendrovė įstatymų nustatyta tvarka išsinuomoja zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus zonos teritorijos įsisavinimo etapus. Zonos teritorijoje esantys žemės sklypai, skirti infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka gali būti išnuomojami zonos valdymo bendrovei. Kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka išnuomojami investuotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, iki zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys bus išnuomoti zonos valdymo bendrovei. Zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis išnuomojus zonos valdymo bendrovei, investuotojams, tapusiems zonos įmone, turi būti sudarytos ne prastesnės žemės nuomos sąlygos nei jos buvo iki zonos teritorijoje esančių žemės sklypų ar jų dalių išnuomojimo zonos valdymo bendrovei.“ Siūlomos nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, teikiamu siūlymu naudojant loginę konstrukciją „gali būti“ siūloma įtvirtinti įstatyme galimybę zonos valdymo bendrovei įstatymų nustatyta tvarka išnuomoti zonos teritorijoje esančius žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai.
Pažymėtina, jog įstatyme įtvirtinant tam tikros nuostatos alternatyvaus taikymo galimybes, kaip, pavyzdžiui, šiuo atveju siūloma nustatyti galimybę išnuomoti arba neišnuomoti, turi būti įtvirtinami aiškūs ir nedviprasmiški kriterijai, lemiantys vienos ar kitos alternatyvos taikymą. Pažymėtina ir tai, jog pateikiama nuoroda į „įstatymus“ siūlomo teisinio reguliavimo neaiškumo problemos neišsprendžia, nes keičiamas įstatymas ir yra tas įstatymas, kuriame turėtų būti aiškiai įtvirtintos nuostatos, susijusios su žemės sklypais, skirtais zonos infrastruktūrai - kitų įstatymų, susijusių su tokiais konkrečiais ir specifiniais teisiniais santykiais nėra, o bendrosios teisės normos šiuo atveju netaikytinos. Antra, įstatyme siūloma įtvirtinti galimybę įstatymų nustatyta tvarka, kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, išnuomoti zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, investuotojams, iki zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys bus išnuomoti zonos valdymo bendrovei. Nuostatos turinys diskutuotinas. 1) Pažymėtina, jog neaišku, kaip turėtų būti vertinamas investuotojo teisinis statusas keičiamo įstatymo kontekste. Atkreiptinas dėmesys, jog, pavyzdžiui, zonos įmonė turi aiškų teisinį statusą, aiškias teises ir pareigas, aiškų teisinį veiklos pagrindą, atsakomybės pagrindus ir kt.
Tuo tarpu, investuotojo teisės ir pareigos, veiklos pagrindas ir visi kiti veiklos aspektai, yra neaiškūs: neaišku, ar investuotojui, kaip ir zonos įmonei, būtų taikomos šiame įstatyme nustatytos veiklos sąlygos ir valstybės garantijos jos veiklai zonoje; neaišku, kuo turėtų vadovautis investuotojas savo veikloje, atsižvelgiant į tai, jog jis iki zonos valdymo bendrovės įsteigimo neturėtų sutarties su zonos valdymo bendrove dėl veiklos zonoje sąlygų; neaišku, kas turėtų nutikti tuo atveju, jei zonos valdymo bendrovės nustatytos veiklos sąlygos neatitiktų jau veikiančio investuotojo veiklos sąlygų; neaišku, kas turėtų nutikti tuo atveju, jei investuotojas negautų zonos valdymo bendrovės leidimo veiklai zonoje; neaiškus siūlomos nuostatos santykis su įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostata „Sprendimą dėl leidimo išdavimo ūkio subjekto veiklai zonoje priima zonos valdymo bendrovė“, nes bet kokia veikla zonos teritorijoje galima tik su zonos valdymo bendrovės leidimu; neaišku, koks subjektas turėtų teisę stabdyti investuotojo veiklą, jei investuotojas pažeistų keičiamo įstatymo ir zonos įstatymo reikalavimus; neaišku, kokiam subjektui investuotojas turėtų pateikti zonoje veikiančių ūkio subjektų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus statistinius ataskaitinius duomenis apie jų veiklą. Pažymėtina, jog toks neaiškus teisinis reguliavimas neturėtų būti įtvirtinamas įstatyme. Siūlytina reguliavimą detalizuoti ir atskleisti jo esmę. 2) Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomoje nuostatoje taip pat siekiama nustatyti, jog investuotojams, tapusiems zonos įmone, turi būti sudarytos ne prastesnės žemės nuomos sąlygos nei jos buvo iki zonos teritorijoje esančių žemės sklypų ar jų dalių išnuomojimo zonos valdymo bendrovei.
Pažymėtina, jog kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, žemę investuotojui išnuomotų subjektas, neturintis objektyvaus supratimo apie zonos veiklą, apie veiklos sąlygas zonoje, apie būsimą zonos statutą, apie zonos veiklos strategiją ir visus kitus su zonos veikla susijusius aspektus, kas priklauso zonos valdymo bendrovės kompetencijai. Svarstytina, ar tokia situacija, kai asmuo, neturintis nieko bendro su zonos valdymu, galimai už nepagrįstai mažą kainą išnuomotų žemę investuotojui, o vėliau zonos valdymo bendrovė negalėtų keisti tokių nuomos sąlygų, yra objektyviai pateisinama ir proporcinga siekiamų tikslų atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, jog gali būti atvejų, kai zonos valdymo bendrovė būtų priversta nustatyti didesnę žemės nuomos kainą kitoms zonos bendrovėms, kad padengtų nuostolius, patiriamus dėl to, jog tam tikram investuotojui galimai buvo nustatyta nepagrįstai maža nuomos kaina ir jos negalima pakeisti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog toks draudimas keisti nuomos kainą yra neapribotas jokiais laiko kriterijais, t. y. draudimas neribotai galioja į ateitį, neatsižvelgiant į jokius kriterijus. Svarstytina, ar siūlomas reguliavimas atitinka proporcingumo principą, ar jis yra logiškas ir teisingas kitų zonos bendrovių ir būsimos zonos valdymo bendrovės atžvilgiu. 3) Aptartame kontekste taip pat neaišku, koks yra teikiamos nuostatos santykis su įstatymo
išimtinę teisę „zonos įmonių ir zonos valdymo bendrovės sutartyse nustatyti žemės ir nekilnojamojo turto subnuomos ir savitarpio paslaugų teikimo finansines sąlygas“.
Siūlytina aptariamą projekto nuostatą tikslinti eliminuojant galimą normų konkurenciją, nes dėl tokios normų konkurencijos būtų neaišku, koks subjektas turėtų nustatyti žemės nuomos kainą zonos įmonėms. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma keisti įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, naikinant nuostatą, jog vieną zonos valdymo bendrovės valdybos narį skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir savivaldybės, kurios teritorijoje kuriama zona, taryba, ir nustatant, jog Vyriausybė ir savivaldybės taryba turi teisę siūlyti po vieną zonos valdymo bendrovės valdybos narį. Pastebėtina, jog aptariama nuostata įstatymo tekste buvo įtvirtinta siekiant užtikrinti tinkamą zonos teisėtos veiklos priežiūros funkcijos atlikimą valstybiniu ir savivaldybės lygiu. Tuo tarpu, pakeitus aptariamą reguliavimą, toks priežiūros funkcijos vaidmuo būtų eliminuotas, nes pagal sukeliamas teisines pasekmes valdybos nario teisė „siūlyti“ yra beveik niekinė - siūlymas neįpareigoja ir, matyt, didžiąja dalimi atvejų zonų valdymo bendrovių valdybose nebūtų nei Vyriausybės, nei savivaldybių atstovų. Svarstytina, ar siūlomas įstatymo pakeitimas yra proporcingas siekiamiems tikslams, ar zonų priežiūros funkcija bus ir toliau sėkmingai užtikrinama, ypač atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projektu nesiūloma jokių alternatyvių ar papildomų zonų priežiūros priemonių. Be to, pastebėtina, jog projekto aiškinamajame rašte neaptariamos siūlomo pakeitimo teisinės pasekmės, nenurodoma, ar tokios pasekmės buvo nagrinėtos.
Taip pat pažymėtina, jog priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą taptų neaiškus šio įstatymo ir susijusių: Akmenės laisvosios ekonominės zonos, Kėdainių laisvosios ekonominės zonos, Marijampolės laisvosios ekonominės zonos, Panevėžio laisvosios ekonominės zonos, Šiaulių laisvosios ekonominės zonos, Kauno laisvosios ekonominės zonos, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymų santykis, nes šiuose įstatymuose imperatyviai nustatyta, jog valdymo bendrovės valdybos formavime dalyvauja Vyriausybė ir savivaldybės. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, svarstytina, ar šiuo atveju nederėtų keisti atitinkamų Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų (20 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 33 straipsnio 3 dalies), nustatant atitinkamą išimtį, jei, būtent, dėl šių nuostatų inicijuojamas aptariamas įstatymo pakeitimas. 3. Projekto 6 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, tarp statinių ir infrastruktūros objektų, esančių valstybės (savivaldybės) nuosavybe, nuomos ir pardavimo galimybių įtraukiant alternatyvą perduoti naudotis panaudos pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva. Atsižvelgiant į tai, jog alternatyva nustatoma atvejams, kai tam tikras daiktas būtų perduodamas atlygintinai, arba neatlygintinai ir iš vienų asmenų už tą patį objektą būtų reikalaujama susimokėti, o iš kitų - ne, tokios alternatyvos nustatymas be kriterijų vertintinas kaip teisiškai ydingas. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklausytų. Siūlytina aiškiai įvardinti, kuriais atvejais galėtų būti taikoma panauda.
Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Dainius Zebleckis Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Virginija Baltraitienė, Komiteto pirmininkė, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininkės pavaduotoja; nariai: Valentinas Bukauskas, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Jurgita Stancikienė, Ūkio ministerijos skyriaus vedėja; Kęstutis Trečiokas, Ūkio viceministras. Bronius Kleponis, biuro vedėjas; patarėjai: Algirdas Astrauskas, Vytautas Kurpuvesas, Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė; padėjėja Genovaitė Jasaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-24)1 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeisti įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nustatant, jog: „Zonos valdymo bendrovė įstatymų nustatyta tvarka išsinuomoja zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus zonos teritorijos įsisavinimo etapus. Zonos teritorijoje esantys žemės sklypai, skirti infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka gali būti išnuomojami zonos valdymo bendrovei.
Kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka išnuomojami investuotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, iki zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys bus išnuomoti zonos valdymo bendrovei. Zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis išnuomojus zonos valdymo bendrovei, investuotojams, tapusiems zonos įmone, turi būti sudarytos ne prastesnės žemės nuomos sąlygos nei jos buvo iki zonos teritorijoje esančių žemės sklypų ar jų dalių išnuomojimo zonos valdymo bendrovei.“ Siūlomos nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, teikiamu siūlymu naudojant loginę konstrukciją „gali būti“ siūloma įtvirtinti įstatyme galimybę zonos valdymo bendrovei įstatymų nustatyta tvarka išnuomoti zonos teritorijoje esančius žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai. Pažymėtina, jog įstatyme įtvirtinant tam tikros nuostatos alternatyvaus taikymo galimybes, kaip, pavyzdžiui, šiuo atveju siūloma nustatyti galimybę išnuomoti arba neišnuomoti, turi būti įtvirtinami aiškūs ir nedviprasmiški kriterijai, lemiantys vienos ar kitos alternatyvos taikymą. Pažymėtina ir tai, jog pateikiama nuoroda į „įstatymus“ siūlomo teisinio reguliavimo neaiškumo problemos neišsprendžia, nes keičiamas įstatymas ir yra tas įstatymas, kuriame turėtų būti aiškiai įtvirtintos nuostatos, susijusios su žemės sklypais, skirtais zonos infrastruktūrai - kitų įstatymų, susijusių su tokiais konkrečiais ir specifiniais teisiniais santykiais nėra, o bendrosios teisės normos šiuo atveju netaikytinos.
Antra, įstatyme siūloma įtvirtinti galimybę įstatymų nustatyta tvarka, kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, išnuomoti zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, investuotojams, iki zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys bus išnuomoti zonos valdymo bendrovei. Nuostatos turinys diskutuotinas. 1) Pažymėtina, jog neaišku, kaip turėtų būti vertinamas investuotojo teisinis statusas keičiamo įstatymo kontekste. Atkreiptinas dėmesys, jog, pavyzdžiui, zonos įmonė turi aiškų teisinį statusą, aiškias teises ir pareigas, aiškų teisinį veiklos pagrindą, atsakomybės pagrindus ir kt.
Tuo tarpu, investuotojo teisės ir pareigos, veiklos pagrindas ir visi kiti veiklos aspektai, yra neaiškūs: neaišku, ar investuotojui, kaip ir zonos įmonei, būtų taikomos šiame įstatyme nustatytos veiklos sąlygos ir valstybės garantijos jos veiklai zonoje; neaišku, kuo turėtų vadovautis investuotojas savo veikloje, atsižvelgiant į tai, jog jis iki zonos valdymo bendrovės įsteigimo neturėtų sutarties su zonos valdymo bendrove dėl veiklos zonoje sąlygų; neaišku, kas turėtų nutikti tuo atveju, jei zonos valdymo bendrovės nustatytos veiklos sąlygos neatitiktų jau veikiančio investuotojo veiklos sąlygų; neaišku, kas turėtų nutikti tuo atveju, jei investuotojas negautų zonos valdymo bendrovės leidimo veiklai zonoje; neaiškus siūlomos nuostatos santykis su įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostata „Sprendimą dėl leidimo išdavimo ūkio subjekto veiklai zonoje priima zonos valdymo bendrovė“, nes bet kokia veikla zonos teritorijoje galima tik su zonos valdymo bendrovės leidimu; neaišku, koks subjektas turėtų teisę stabdyti investuotojo veiklą, jei investuotojas pažeistų keičiamo įstatymo ir zonos įstatymo reikalavimus; neaišku, kokiam subjektui investuotojas turėtų pateikti zonoje veikiančių ūkio subjektų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus statistinius ataskaitinius duomenis apie jų veiklą. Pažymėtina, jog toks neaiškus teisinis reguliavimas neturėtų būti įtvirtinamas įstatyme. Siūlytina reguliavimą detalizuoti ir atskleisti jo esmę. 2) Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomoje nuostatoje taip pat siekiama nustatyti, jog investuotojams, tapusiems zonos įmone, turi būti sudarytos ne prastesnės žemės nuomos sąlygos nei jos buvo iki zonos teritorijoje esančių žemės sklypų ar jų dalių išnuomojimo zonos valdymo bendrovei.
Pažymėtina, jog kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, žemę investuotojui išnuomotų subjektas, neturintis objektyvaus supratimo apie zonos veiklą, apie veiklos sąlygas zonoje, apie būsimą zonos statutą, apie zonos veiklos strategiją ir visus kitus su zonos veikla susijusius aspektus, kas priklauso zonos valdymo bendrovės kompetencijai. Svarstytina, ar tokia situacija, kai asmuo, neturintis nieko bendro su zonos valdymu, galimai už nepagrįstai mažą kainą išnuomotų žemę investuotojui, o vėliau zonos valdymo bendrovė negalėtų keisti tokių nuomos sąlygų, yra objektyviai pateisinama ir proporcinga siekiamų tikslų atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, jog gali būti atvejų, kai zonos valdymo bendrovė būtų priversta nustatyti didesnę žemės nuomos kainą kitoms zonos bendrovėms, kad padengtų nuostolius, patiriamus dėl to, jog tam tikram investuotojui galimai buvo nustatyta nepagrįstai maža nuomos kaina ir jos negalima pakeisti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog toks draudimas keisti nuomos kainą yra neapribotas jokiais laiko kriterijais, t. y. draudimas neribotai galioja į ateitį, neatsižvelgiant į jokius kriterijus. Svarstytina, ar siūlomas reguliavimas atitinka proporcingumo principą, ar jis yra logiškas ir teisingas kitų zonos bendrovių ir būsimos zonos valdymo bendrovės atžvilgiu. 3) Aptartame kontekste taip pat neaišku, koks yra teikiamos nuostatos santykis su įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, jog zonos valdymo bendrovė turi išimtinę teisę
„zonos įmonių ir zonos valdymo bendrovės sutartyse nustatyti žemės ir
nekilnojamojo turto subnuomos ir savitarpio paslaugų teikimo finansines sąlygas“.
Siūlytina aptariamą projekto nuostatą tikslinti eliminuojant galimą normų konkurenciją, nes dėl tokios normų konkurencijos būtų neaišku, koks subjektas turėtų nustatyti žemės nuomos kainą zonos įmonėms. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-24)2
keisti įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, naikinant nuostatą, jog vieną zonos valdymo bendrovės valdybos narį skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir savivaldybės, kurios teritorijoje kuriama zona, taryba, ir nustatant, jog Vyriausybė ir savivaldybės taryba turi teisę siūlyti po vieną zonos valdymo bendrovės valdybos narį. Pastebėtina, jog aptariama nuostata įstatymo tekste buvo įtvirtinta siekiant užtikrinti tinkamą zonos teisėtos veiklos priežiūros funkcijos atlikimą valstybiniu ir savivaldybės lygiu. Tuo tarpu, pakeitus aptariamą reguliavimą, toks priežiūros funkcijos vaidmuo būtų eliminuotas, nes pagal sukeliamas teisines pasekmes valdybos nario teisė
„siūlyti“ yra beveik niekinė - siūlymas neįpareigoja ir, matyt, didžiąja
dalimi atvejų zonų valdymo bendrovių valdybose nebūtų nei Vyriausybės, nei savivaldybių atstovų. Svarstytina, ar siūlomas įstatymo pakeitimas yra proporcingas siekiamiems tikslams, ar zonų priežiūros funkcija bus ir toliau sėkmingai užtikrinama, ypač atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projektu nesiūloma jokių alternatyvių ar papildomų zonų priežiūros priemonių. Be to, pastebėtina, jog projekto aiškinamajame rašte neaptariamos siūlomo pakeitimo teisinės pasekmės, nenurodoma, ar tokios pasekmės buvo nagrinėtos.
Taip pat pažymėtina, jog priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą taptų neaiškus šio įstatymo ir susijusių: Akmenės laisvosios ekonominės zonos, Kėdainių laisvosios ekonominės zonos, Marijampolės laisvosios ekonominės zonos, Panevėžio laisvosios ekonominės zonos, Šiaulių laisvosios ekonominės zonos, Kauno laisvosios ekonominės zonos, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymų santykis, nes šiuose įstatymuose imperatyviai nustatyta, jog valdymo bendrovės valdybos formavime dalyvauja Vyriausybė ir savivaldybės. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, svarstytina, ar šiuo atveju nederėtų keisti atitinkamų Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų (20 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 33 straipsnio 3 dalies), nustatant atitinkamą išimtį, jei, būtent, dėl šių nuostatų inicijuojamas aptariamas įstatymo pakeitimas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-24)6
pakeisti įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, tarp statinių ir infrastruktūros objektų, esančių valstybės (savivaldybės) nuosavybe, nuomos ir pardavimo galimybių įtraukiant alternatyvą perduoti naudotis panaudos pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva. Atsižvelgiant į tai, jog alternatyva nustatoma atvejams, kai tam tikras daiktas būtų perduodamas atlygintinai, arba neatlygintinai ir iš vienų asmenų už tą patį objektą būtų reikalaujama susimokėti, o iš kitų - ne, tokios alternatyvos nustatymas be kriterijų vertintinas kaip teisiškai ydingas. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklausytų.
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai :
6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1596 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai : pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas : V. Kravčionok. Komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė
ir FINANSŲ komitetas
DĖL
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-03-241 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatant, jog: „Zonos valdymo bendrovė įstatymų nustatyta tvarka išsinuomoja zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus zonos teritorijos įsisavinimo etapus. Zonos teritorijoje esantys žemės sklypai, skirti infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka gali būti išnuomojami zonos valdymo bendrovei.
Kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka išnuomojami investuotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, iki zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys bus išnuomoti zonos valdymo bendrovei. Zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis išnuomojus zonos valdymo bendrovei, investuotojams, tapusiems zonos įmone, turi būti sudarytos ne prastesnės žemės nuomos sąlygos nei jos buvo iki zonos teritorijoje esančių žemės sklypų ar jų dalių išnuomojimo zonos valdymo bendrovei.“ Siūlomos nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, teikiamu siūlymu naudojant loginę konstrukciją „gali būti“ siūloma įtvirtinti įstatyme galimybę zonos valdymo bendrovei įstatymų nustatyta tvarka išnuomoti zonos teritorijoje esančius žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai. Pažymėtina, jog įstatyme įtvirtinant tam tikros nuostatos alternatyvaus taikymo galimybes, kaip, pavyzdžiui, šiuo atveju siūloma nustatyti galimybę išnuomoti arba neišnuomoti, turi būti įtvirtinami aiškūs ir nedviprasmiški kriterijai, lemiantys vienos ar kitos alternatyvos taikymą. Pažymėtina ir tai, jog pateikiama nuoroda į „įstatymus“ siūlomo teisinio reguliavimo neaiškumo problemos neišsprendžia, nes keičiamas įstatymas ir yra tas įstatymas, kuriame turėtų būti aiškiai įtvirtintos nuostatos, susijusios su žemės sklypais, skirtais zonos infrastruktūrai - kitų įstatymų, susijusių su tokiais konkrečiais ir specifiniais teisiniais santykiais nėra, o bendrosios teisės normos šiuo atveju netaikytinos.
Antra, įstatyme siūloma įtvirtinti galimybę įstatymų nustatyta tvarka, kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, išnuomoti zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, investuotojams, iki zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys bus išnuomoti zonos valdymo bendrovei. Nuostatos turinys diskutuotinas. 1) Pažymėtina, jog neaišku, kaip turėtų būti vertinamas investuotojo teisinis statusas keičiamo įstatymo kontekste. Atkreiptinas dėmesys, jog, pavyzdžiui, zonos įmonė turi aiškų teisinį statusą, aiškias teises ir pareigas, aiškų teisinį veiklos pagrindą, atsakomybės pagrindus ir kt.
Tuo tarpu, investuotojo teisės ir pareigos, veiklos pagrindas ir visi kiti veiklos aspektai, yra neaiškūs: neaišku, ar investuotojui, kaip ir zonos įmonei, būtų taikomos šiame įstatyme nustatytos veiklos sąlygos ir valstybės garantijos jos veiklai zonoje; neaišku, kuo turėtų vadovautis investuotojas savo veikloje, atsižvelgiant į tai, jog jis iki zonos valdymo bendrovės įsteigimo neturėtų sutarties su zonos valdymo bendrove dėl veiklos zonoje sąlygų; neaišku, kas turėtų nutikti tuo atveju, jei zonos valdymo bendrovės nustatytos veiklos sąlygos neatitiktų jau veikiančio investuotojo veiklos sąlygų; neaišku, kas turėtų nutikti tuo atveju, jei investuotojas negautų zonos valdymo bendrovės leidimo veiklai zonoje; neaiškus siūlomos nuostatos santykis su įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostata „Sprendimą dėl leidimo išdavimo ūkio subjekto veiklai zonoje priima zonos valdymo bendrovė“, nes bet kokia veikla zonos teritorijoje galima tik su zonos valdymo bendrovės leidimu; neaišku, koks subjektas turėtų teisę stabdyti investuotojo veiklą, jei investuotojas pažeistų keičiamo įstatymo ir zonos įstatymo reikalavimus; neaišku, kokiam subjektui investuotojas turėtų pateikti zonoje veikiančių ūkio subjektų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus statistinius ataskaitinius duomenis apie jų veiklą. Pažymėtina, jog toks neaiškus teisinis reguliavimas neturėtų būti įtvirtinamas įstatyme. Siūlytina reguliavimą detalizuoti ir atskleisti jo esmę. 2) Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomoje nuostatoje taip pat siekiama nustatyti, jog investuotojams, tapusiems zonos įmone, turi būti sudarytos ne prastesnės žemės nuomos sąlygos nei jos buvo iki zonos teritorijoje esančių žemės sklypų ar jų dalių išnuomojimo zonos valdymo bendrovei.
Pažymėtina, jog kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, žemę investuotojui išnuomotų subjektas, neturintis objektyvaus supratimo apie zonos veiklą, apie veiklos sąlygas zonoje, apie būsimą zonos statutą, apie zonos veiklos strategiją ir visus kitus su zonos veikla susijusius aspektus, kas priklauso zonos valdymo bendrovės kompetencijai. Svarstytina, ar tokia situacija, kai asmuo, neturintis nieko bendro su zonos valdymu, galimai už nepagrįstai mažą kainą išnuomotų žemę investuotojui, o vėliau zonos valdymo bendrovė negalėtų keisti tokių nuomos sąlygų, yra objektyviai pateisinama ir proporcinga siekiamų tikslų atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, jog gali būti atvejų, kai zonos valdymo bendrovė būtų priversta nustatyti didesnę žemės nuomos kainą kitoms zonos bendrovėms, kad padengtų nuostolius, patiriamus dėl to, jog tam tikram investuotojui galimai buvo nustatyta nepagrįstai maža nuomos kaina ir jos negalima pakeisti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog toks draudimas keisti nuomos kainą yra neapribotas jokiais laiko kriterijais, t. y. draudimas neribotai galioja į ateitį, neatsižvelgiant į jokius kriterijus. Svarstytina, ar siūlomas reguliavimas atitinka proporcingumo principą, ar jis yra logiškas ir teisingas kitų zonos bendrovių ir būsimos zonos valdymo bendrovės atžvilgiu. 3) Aptartame kontekste taip pat neaišku, koks yra teikiamos nuostatos santykis su įstatymo
išimtinę teisę „zonos įmonių ir zonos valdymo bendrovės sutartyse nustatyti žemės ir nekilnojamojo turto subnuomos ir savitarpio paslaugų teikimo finansines sąlygas“.
Siūlytina aptariamą projekto nuostatą tikslinti eliminuojant galimą normų konkurenciją, nes dėl tokios normų konkurencijos būtų neaišku, koks subjektas turėtų nustatyti žemės nuomos kainą zonos įmonėms. Pritarti. 2
2 straipsniu siūloma keisti įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, naikinant nuostatą, jog vieną zonos valdymo bendrovės valdybos narį skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir savivaldybės, kurios teritorijoje kuriama zona, taryba, ir nustatant, jog Vyriausybė ir savivaldybės taryba turi teisę siūlyti po vieną zonos valdymo bendrovės valdybos narį. Pastebėtina, jog aptariama nuostata įstatymo tekste buvo įtvirtinta siekiant užtikrinti tinkamą zonos teisėtos veiklos priežiūros funkcijos atlikimą valstybiniu ir savivaldybės lygiu. Tuo tarpu, pakeitus aptariamą reguliavimą, toks priežiūros funkcijos vaidmuo būtų eliminuotas, nes pagal sukeliamas teisines pasekmes valdybos nario teisė „siūlyti“ yra beveik niekinė - siūlymas neįpareigoja ir, matyt, didžiąja dalimi atvejų zonų valdymo bendrovių valdybose nebūtų nei Vyriausybės, nei savivaldybių atstovų. Svarstytina, ar siūlomas įstatymo pakeitimas yra proporcingas siekiamiems tikslams, ar zonų priežiūros funkcija bus ir toliau sėkmingai užtikrinama, ypač atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projektu nesiūloma jokių alternatyvių ar papildomų zonų priežiūros priemonių. Be to, pastebėtina, jog projekto aiškinamajame rašte neaptariamos siūlomo pakeitimo teisinės pasekmės, nenurodoma, ar tokios pasekmės buvo nagrinėtos.
Taip pat pažymėtina, jog priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą taptų neaiškus šio įstatymo ir susijusių: Akmenės laisvosios ekonominės zonos, Kėdainių laisvosios ekonominės zonos, Marijampolės laisvosios ekonominės zonos, Panevėžio laisvosios ekonominės zonos, Šiaulių laisvosios ekonominės zonos, Kauno laisvosios ekonominės zonos, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymų santykis, nes šiuose įstatymuose imperatyviai nustatyta, jog valdymo bendrovės valdybos formavime dalyvauja Vyriausybė ir savivaldybės. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, svarstytina, ar šiuo atveju nederėtų keisti atitinkamų Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų (20 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 33 straipsnio 3 dalies), nustatant atitinkamą išimtį, jei, būtent, dėl šių nuostatų inicijuojamas aptariamas įstatymo pakeitimas. Pritarti. 6
infrastruktūros objektų, esančių valstybės (savivaldybės) nuosavybe, nuomos ir pardavimo galimybių įtraukiant alternatyvą perduoti naudotis panaudos pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva. Atsižvelgiant į tai, jog alternatyva nustatoma atvejams, kai tam tikras daiktas būtų perduodamas atlygintinai, arba neatlygintinai ir iš vienų asmenų už tą patį objektą būtų reikalaujama susimokėti, o iš kitų - ne, tokios alternatyvos nustatymas be kriterijų vertintinas kaip teisiškai ydingas. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklausytų. Siūlytina aiškiai įvardinti, kuriais atvejais galėtų būti taikoma panauda.
Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM 2014-04-24 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pagal kompetenciją išnagrinėjo Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 (toliau - LEZP įstatymas) 5, 11, 12, 14, 15, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1596, jį lydimuosius įstatymų projektus Nr. XIIP-1597 - Nr. XIIP-1603 bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (toliau - PMĮ) 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1604 ir turi tokių pastabų:
Dėl LEZP įstatymo 5, 11, 12, 14, 15, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto: Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, mokesčio lengvatą ar lengvatas nustato tik atitinkamų mokesčių įstatymai, reglamentuojantys tų mokesčių apskaičiavimo tvarką. Todėl siūlome LEZP įstatymo 15 straipsnio 4 punktą analogiškai kaip 3 punktą pripažinti netekusiu galios (dividendų apmokestinimas reglamentuotas PMĮ) ir atitinkamai patikslinti šio straipsnio 7 punktą. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo narys Dainius Kreivys 2014-04-24 Argumentai: Pasiūlymas yra teikiamas siekiant panaikinti ydingą bei ydingą teisinį reguliavimą, kad būtų išvengta kelių šio įstatymo 8 straipsnio nuostatų dubliavimosi dėl veiklų ribojimo, kad būtų panaikinti nepagrįsti verslo suvaržymai bei sudaryta galimybė į zonas pritraukti daugiau investuotojų.
Šiuo metu 8 straipsnyje yra nustatyta, kad prie zonoje draudžiamų veiklų yra priskirta plastiko gamyba. Kaip žinia, plastikai kaip ir kiti polimeriniai gaminiai nėra savaime pavojingi, plačiai naudojami visose srityse, tame tarpe medicinoje ir maisto pramonėje. Plastiko gamybos draudimas yra niekuo nepaaiškinamas ir nepagrįstas. Tuo labiau, kad šis draudimas yra perteklinis, dubliuojantis kitą, bendrą draudimą, kuriuo draudžiama ūkinė komercinė veikla, kuri yra kenksminga poveikiu aplinkai, draudžiama pavojingų ir radioaktyvių medžiagų gamyba, perdirbimas, laikymas, nukenksminimas. Todėl draudimas plastiko gamybai, jei tokia gamyba nėra kenksminga poveikiu aplinkai, yra nepagrįstas. Be to, tokiam siūlymui iš esmės pritaria Vyriausybė (2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr.1026). Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu, buvusius 2-8 straipsnius laikyti 3-9 straipsniais, ir šį 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) plastiko ir kitų pavojingų medžiagų gamyba, deginimas ;“ Svarstyti pagrindiniame komitete. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai :
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM išvadas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už - 6; prieš - 0; susilaikė - 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Bronius Bradauskas, Andrius Kubilius .
Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
komitetas
: Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Zita Žvikienė. Komiteto biuro vedėja Daiva Raudonienė, patarėjos: Lina Milonaitė, Rūta Petaraitienė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento direktorė Gina Jaugielavičienė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovas Lukas Savickas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-03-241 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nustatant, jog:
„Zonos valdymo bendrovė įstatymų nustatyta tvarka išsinuomoja zonos
teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus zonos teritorijos įsisavinimo etapus. Zonos teritorijoje esantys žemės sklypai, skirti infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka gali būti išnuomojami zonos valdymo bendrovei.
Kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka išnuomojami investuotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, iki zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys bus išnuomoti zonos valdymo bendrovei. Zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis išnuomojus zonos valdymo bendrovei, investuotojams, tapusiems zonos įmone, turi būti sudarytos ne prastesnės žemės nuomos sąlygos nei jos buvo iki zonos teritorijoje esančių žemės sklypų ar jų dalių išnuomojimo zonos valdymo bendrovei.“ Siūlomos nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, teikiamu siūlymu naudojant loginę konstrukciją „gali būti“ siūloma įtvirtinti įstatyme galimybę zonos valdymo bendrovei įstatymų nustatyta tvarka išnuomoti zonos teritorijoje esančius žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai. Pažymėtina, jog įstatyme įtvirtinant tam tikros nuostatos alternatyvaus taikymo galimybes, kaip, pavyzdžiui, šiuo atveju siūloma nustatyti galimybę išnuomoti arba neišnuomoti, turi būti įtvirtinami aiškūs ir nedviprasmiški kriterijai, lemiantys vienos ar kitos alternatyvos taikymą. Pažymėtina ir tai, jog pateikiama nuoroda į „įstatymus“ siūlomo teisinio reguliavimo neaiškumo problemos neišsprendžia, nes keičiamas įstatymas ir yra tas įstatymas, kuriame turėtų būti aiškiai įtvirtintos nuostatos, susijusios su žemės sklypais, skirtais zonos infrastruktūrai - kitų įstatymų, susijusių su tokiais konkrečiais ir specifiniais teisiniais santykiais nėra, o bendrosios teisės normos šiuo atveju netaikytinos.
Antra, įstatyme siūloma įtvirtinti galimybę įstatymų nustatyta tvarka, kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, išnuomoti zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, investuotojams, iki zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys bus išnuomoti zonos valdymo bendrovei. Nuostatos turinys diskutuotinas. 1) Pažymėtina, jog neaišku, kaip turėtų būti vertinamas investuotojo teisinis statusas keičiamo įstatymo kontekste. Atkreiptinas dėmesys, jog, pavyzdžiui, zonos įmonė turi aiškų teisinį statusą, aiškias teises ir pareigas, aiškų teisinį veiklos pagrindą, atsakomybės pagrindus ir kt.
Tuo tarpu, investuotojo teisės ir pareigos, veiklos pagrindas ir visi kiti veiklos aspektai, yra neaiškūs: neaišku, ar investuotojui, kaip ir zonos įmonei, būtų taikomos šiame įstatyme nustatytos veiklos sąlygos ir valstybės garantijos jos veiklai zonoje; neaišku, kuo turėtų vadovautis investuotojas savo veikloje, atsižvelgiant į tai, jog jis iki zonos valdymo bendrovės įsteigimo neturėtų sutarties su zonos valdymo bendrove dėl veiklos zonoje sąlygų; neaišku, kas turėtų nutikti tuo atveju, jei zonos valdymo bendrovės nustatytos veiklos sąlygos neatitiktų jau veikiančio investuotojo veiklos sąlygų; neaišku, kas turėtų nutikti tuo atveju, jei investuotojas negautų zonos valdymo bendrovės leidimo veiklai zonoje; neaiškus siūlomos nuostatos santykis su įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostata „Sprendimą dėl leidimo išdavimo ūkio subjekto veiklai zonoje priima zonos valdymo bendrovė“, nes bet kokia veikla zonos teritorijoje galima tik su zonos valdymo bendrovės leidimu; neaišku, koks subjektas turėtų teisę stabdyti investuotojo veiklą, jei investuotojas pažeistų keičiamo įstatymo ir zonos įstatymo reikalavimus; neaišku, kokiam subjektui investuotojas turėtų pateikti zonoje veikiančių ūkio subjektų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus statistinius ataskaitinius duomenis apie jų veiklą. Pažymėtina, jog toks neaiškus teisinis reguliavimas neturėtų būti įtvirtinamas įstatyme. Siūlytina reguliavimą detalizuoti ir atskleisti jo esmę. 2) Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomoje nuostatoje taip pat siekiama nustatyti, jog investuotojams, tapusiems zonos įmone, turi būti sudarytos ne prastesnės žemės nuomos sąlygos nei jos buvo iki zonos teritorijoje esančių žemės sklypų ar jų dalių išnuomojimo zonos valdymo bendrovei.
Pažymėtina, jog kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, žemę investuotojui išnuomotų subjektas, neturintis objektyvaus supratimo apie zonos veiklą, apie veiklos sąlygas zonoje, apie būsimą zonos statutą, apie zonos veiklos strategiją ir visus kitus su zonos veikla susijusius aspektus, kas priklauso zonos valdymo bendrovės kompetencijai. Svarstytina, ar tokia situacija, kai asmuo, neturintis nieko bendro su zonos valdymu, galimai už nepagrįstai mažą kainą išnuomotų žemę investuotojui, o vėliau zonos valdymo bendrovė negalėtų keisti tokių nuomos sąlygų, yra objektyviai pateisinama ir proporcinga siekiamų tikslų atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, jog gali būti atvejų, kai zonos valdymo bendrovė būtų priversta nustatyti didesnę žemės nuomos kainą kitoms zonos bendrovėms, kad padengtų nuostolius, patiriamus dėl to, jog tam tikram investuotojui galimai buvo nustatyta nepagrįstai maža nuomos kaina ir jos negalima pakeisti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog toks draudimas keisti nuomos kainą yra neapribotas jokiais laiko kriterijais, t. y. draudimas neribotai galioja į ateitį, neatsižvelgiant į jokius kriterijus. Svarstytina, ar siūlomas reguliavimas atitinka proporcingumo principą, ar jis yra logiškas ir teisingas kitų zonos bendrovių ir būsimos zonos valdymo bendrovės atžvilgiu. 3) Aptartame kontekste taip pat neaišku, koks yra teikiamos nuostatos santykis su įstatymo
išimtinę teisę „zonos įmonių ir zonos valdymo bendrovės sutartyse nustatyti žemės ir nekilnojamojo turto subnuomos ir savitarpio paslaugų teikimo finansines sąlygas“.
Siūlytina aptariamą projekto nuostatą tikslinti eliminuojant galimą normų konkurenciją, nes dėl tokios normų konkurencijos būtų neaišku, koks subjektas turėtų nustatyti žemės nuomos kainą zonos įmonėms. Pritarti iš dalies
straipsniu siūloma keisti įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, naikinant nuostatą, jog vieną zonos valdymo bendrovės valdybos narį skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir savivaldybės, kurios teritorijoje kuriama zona, taryba, ir nustatant, jog Vyriausybė ir savivaldybės taryba turi teisę siūlyti po vieną zonos valdymo bendrovės valdybos narį. Pastebėtina, jog aptariama nuostata įstatymo tekste buvo įtvirtinta siekiant užtikrinti tinkamą zonos teisėtos veiklos priežiūros funkcijos atlikimą valstybiniu ir savivaldybės lygiu. Tuo tarpu, pakeitus aptariamą reguliavimą, toks priežiūros funkcijos vaidmuo būtų eliminuotas, nes pagal sukeliamas teisines pasekmes valdybos nario teisė „siūlyti“ yra beveik niekinė - siūlymas neįpareigoja ir, matyt, didžiąja dalimi atvejų zonų valdymo bendrovių valdybose nebūtų nei Vyriausybės, nei savivaldybių atstovų. Svarstytina, ar siūlomas įstatymo pakeitimas yra proporcingas siekiamiems tikslams, ar zonų priežiūros funkcija bus ir toliau sėkmingai užtikrinama, ypač atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projektu nesiūloma jokių alternatyvių ar papildomų zonų priežiūros priemonių. Be to, pastebėtina, jog projekto aiškinamajame rašte neaptariamos siūlomo pakeitimo teisinės pasekmės, nenurodoma, ar tokios pasekmės buvo nagrinėtos.
Taip pat pažymėtina, jog priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą taptų neaiškus šio įstatymo ir susijusių: Akmenės laisvosios ekonominės zonos, Kėdainių laisvosios ekonominės zonos, Marijampolės laisvosios ekonominės zonos, Panevėžio laisvosios ekonominės zonos, Šiaulių laisvosios ekonominės zonos, Kauno laisvosios ekonominės zonos, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymų santykis, nes šiuose įstatymuose imperatyviai nustatyta, jog valdymo bendrovės valdybos formavime dalyvauja Vyriausybė ir savivaldybės. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, svarstytina, ar šiuo atveju nederėtų keisti atitinkamų Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų (20 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 33 straipsnio 3 dalies), nustatant atitinkamą išimtį, jei, būtent, dėl šių nuostatų inicijuojamas aptariamas įstatymo pakeitimas. Pritarti
straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, tarp statinių ir infrastruktūros objektų, esančių valstybės (savivaldybės) nuosavybe, nuomos ir pardavimo galimybių įtraukiant alternatyvą perduoti naudotis panaudos pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva. Atsižvelgiant į tai, jog alternatyva nustatoma atvejams, kai tam tikras daiktas būtų perduodamas atlygintinai, arba neatlygintinai ir iš vienų asmenų už tą patį objektą būtų reikalaujama susimokėti, o iš kitų - ne, tokios alternatyvos nustatymas be kriterijų vertintinas kaip teisiškai ydingas.
Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklausytų. Siūlytina aiškiai įvardinti, kuriais atvejais galėtų būti taikoma panauda. Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės ar savivaldybių turtas panaudos pagrindais gali būti perduodamas kitiems subjektams, jei tai nustatyta įstatymuose arba tarptautinėse sutartyse. To paties įstatymo 81 straipsnyje įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principai. LEZPĮ projekte numačius neatlygintino naudojimosi (panaudos) statiniais ir infrastruktūros objektais galimybę, būtų sukuriama patrauklesnė verslo aplinka, nes LEZ valdymo bendrovių finansiniai ištekliai galėtų būti naudojami LEZ veiklai vystyti ir plėtrai. Toks teisinis reguliavimas sudarytų palankesnes sąlygas investuotojams Lietuvoje įgyvendinti savo projektus, skatintų naujų darbo vietų kūrimą ir pajamų augimą, pritraukiant užsienio ir vietines investicijas, taip pat gamybos ir paslaugų sektoriaus augimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, perdavus valstybės ir savivaldybių turtą panaudos teise ūkio subjektui (šiuo atveju LEZ valdymo bendrovei), gaunama nauda bus didesnė nei kitais turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo būdais. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2014-04-245 Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, mokesčio lengvatą ar lengvatas nustato tik atitinkamų mokesčių įstatymai, reglamentuojantys tų mokesčių apskaičiavimo tvarką. Todėl siūlome LEZP įstatymo 15 straipsnio 4 punktą analogiškai kaip 3 punktą pripažinti netekusiu galios (dividendų apmokestinimas reglamentuotas PMĮ) ir atitinkamai patikslinti šio straipsnio 7 punktą. Nepritarti Siūloma palikti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad pelno mokesčio lengvatos taikomos ir laisvojoje ekonominėje zonoje gauti dividendai neapmokestinami Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, dėl teisinio reglamentavimo aiškumo ir tikslumo. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Dainius Kreivys 2014-04-24 Argumentai: Pasiūlymas yra teikiamas siekiant panaikinti ydingą bei ydingą teisinį reguliavimą, kad būtų išvengta kelių šio įstatymo 8 straipsnio nuostatų dubliavimosi dėl veiklų ribojimo, kad būtų panaikinti nepagrįsti verslo suvaržymai bei sudaryta galimybė į zonas pritraukti daugiau investuotojų. Šiuo metu 8 straipsnyje yra nustatyta, kad prie zonoje draudžiamų veiklų yra priskirta plastiko gamyba. Kaip žinia, plastikai kaip ir kiti polimeriniai gaminiai nėra savaime pavojingi, plačiai naudojami visose srityse, tame tarpe medicinoje ir maisto pramonėje. Plastiko gamybos draudimas yra niekuo nepaaiškinamas ir nepagrįstas.
Tuo labiau, kad šis draudimas yra perteklinis, dubliuojantis kitą, bendrą draudimą, kuriuo draudžiama ūkinė komercinė veikla, kuri yra kenksminga poveikiu aplinkai, draudžiama pavojingų ir radioaktyvių medžiagų gamyba, perdirbimas, laikymas, nukenksminimas. Todėl draudimas plastiko gamybai, jei tokia gamyba nėra kenksminga poveikiu aplinkai, yra nepagrįstas. Be to, tokiam siūlymui iš esmės pritaria Vyriausybė (2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr.1026). Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu, buvusius 2-8 straipsnius laikyti 3-9 straipsniais, ir šį 2 straipsnį išdėstyti taip: „
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) plastiko ir kitų pavojingų medžiagų gamyba, deginimas ;“
komitete
pasiūlymai : 6.1. sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 5, 11, 12, 14, 15, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1596 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Audito komiteto pasiūlymus, kuriems pritarė Audito komitetas. 6.2. pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Audito komitetas 2014-05-141 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Zonos teritorija Zonos valdymo bendrovė įstatymų nustatyta tvarka išsinuomoja zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis , išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, išnuomojama zonos valdymo bendrovei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus zonos teritorijos įsisavinimo etapus, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai . Zonos teritorijoje esantys žemės sklypai, skirti infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka gali būti išnuomojami zonos valdymo bendrovei jos prašymu . Kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka išnuomojami investuotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, iki zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys bus išnuomoti zonos valdymo bendrovei. Zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis išnuomojus zonos valdymo bendrovei, investuotojams, tapusiems zonos įmone, turi būti sudarytos ne prastesnės žemės nuomos sąlygos nei jos buvo iki zonos teritorijoje esančių žemės sklypų ar jų dalių išnuomojimo zonos valdymo bendrovei. “
2014-05-142 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
grupė, laimėjusi zonos verslo plano ir statuto rengimo bei steigėjų grupės parinkimo konkursą, įsteigia zonos valdymo bendrovę. Po vieną zonos valdymo bendrovės valdybos narį skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir savivaldybės savivaldybių , kurios kurių teritorijoje kuriama zona, taryba tarybos .
Zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininką renka zonos valdymo bendrovės valdybos nariai atviru balsavimu. Zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininką tvirtina valstybės institucija, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatyta tvarka paveda atlikti valstybinę zonų priežiūrą, pagal šios institucijos nustatytus kriterijus. “
2014-05-14 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą ir Audito komiteto 1 pasiūlymą bei siekiant suderinti Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas su Akcinių bendrovių įstatymo
nuostatomis, siūloma svarstyti galimybę patikslinti Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. Pasiūlymas:
bendrovių įstatymo nuostatas. Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Jolita Vaickienė. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
komitetas
DĖL
(vardas, pavardė, institucija): komiteto nariai: R.Žemaitaitis, A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Z.Jedinskij, D.Kreivys, A.Mockus, J.Razma, R.Šimašius, B.Vėsaitė, R.Žilinskas. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, R.Danė; padėjėja Z.Jodkonienė. Kviestieji asmenys:
Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovas P.Vasiliauskas, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovas L.Savickas, Ūkio viceministras K.Trečiokas, Ūkio ministerijos atstovės J.Staneikaitė ir G.Jaugielavičienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas G.Rainys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
siūloma pakeisti įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nustatant, jog: „Zonos valdymo bendrovė įstatymų nustatyta tvarka išsinuomoja zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus zonos teritorijos įsisavinimo etapus. Zonos teritorijoje esantys žemės sklypai, skirti infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka gali būti išnuomojami zonos valdymo bendrovei.
Kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka išnuomojami investuotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, iki zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys bus išnuomoti zonos valdymo bendrovei. Zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis išnuomojus zonos valdymo bendrovei, investuotojams, tapusiems zonos įmone, turi būti sudarytos ne prastesnės žemės nuomos sąlygos nei jos buvo iki zonos teritorijoje esančių žemės sklypų ar jų dalių išnuomojimo zonos valdymo bendrovei.“ Siūlomos nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, teikiamu siūlymu naudojant loginę konstrukciją „gali būti“ siūloma įtvirtinti įstatyme galimybę zonos valdymo bendrovei įstatymų nustatyta tvarka išnuomoti zonos teritorijoje esančius žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai. Pažymėtina, jog įstatyme įtvirtinant tam tikros nuostatos alternatyvaus taikymo galimybes, kaip, pavyzdžiui, šiuo atveju siūloma nustatyti galimybę išnuomoti arba neišnuomoti, turi būti įtvirtinami aiškūs ir nedviprasmiški kriterijai, lemiantys vienos ar kitos alternatyvos taikymą. Pažymėtina ir tai, jog pateikiama nuoroda į „įstatymus“ siūlomo teisinio reguliavimo neaiškumo problemos neišsprendžia, nes keičiamas įstatymas ir yra tas įstatymas, kuriame turėtų būti aiškiai įtvirtintos nuostatos, susijusios su žemės sklypais, skirtais zonos infrastruktūrai - kitų įstatymų, susijusių su tokiais konkrečiais ir specifiniais teisiniais santykiais nėra, o bendrosios teisės normos šiuo atveju netaikytinos.
Antra, įstatyme siūloma įtvirtinti galimybę įstatymų nustatyta tvarka, kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, išnuomoti zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, investuotojams, iki zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys bus išnuomoti zonos valdymo bendrovei. Nuostatos turinys diskutuotinas. 1) Pažymėtina, jog neaišku, kaip turėtų būti vertinamas investuotojo teisinis statusas keičiamo įstatymo kontekste. Atkreiptinas dėmesys, jog, pavyzdžiui, zonos įmonė turi aiškų teisinį statusą, aiškias teises ir pareigas, aiškų teisinį veiklos pagrindą, atsakomybės pagrindus ir kt.
Tuo tarpu, investuotojo teisės ir pareigos, veiklos pagrindas ir visi kiti veiklos aspektai, yra neaiškūs: neaišku, ar investuotojui, kaip ir zonos įmonei, būtų taikomos šiame įstatyme nustatytos veiklos sąlygos ir valstybės garantijos jos veiklai zonoje; neaišku, kuo turėtų vadovautis investuotojas savo veikloje, atsižvelgiant į tai, jog jis iki zonos valdymo bendrovės įsteigimo neturėtų sutarties su zonos valdymo bendrove dėl veiklos zonoje sąlygų; neaišku, kas turėtų nutikti tuo atveju, jei zonos valdymo bendrovės nustatytos veiklos sąlygos neatitiktų jau veikiančio investuotojo veiklos sąlygų; neaišku, kas turėtų nutikti tuo atveju, jei investuotojas negautų zonos valdymo bendrovės leidimo veiklai zonoje; neaiškus siūlomos nuostatos santykis su įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostata „Sprendimą dėl leidimo išdavimo ūkio subjekto veiklai zonoje priima zonos valdymo bendrovė“, nes bet kokia veikla zonos teritorijoje galima tik su zonos valdymo bendrovės leidimu; neaišku, koks subjektas turėtų teisę stabdyti investuotojo veiklą, jei investuotojas pažeistų keičiamo įstatymo ir zonos įstatymo reikalavimus; neaišku, kokiam subjektui investuotojas turėtų pateikti zonoje veikiančių ūkio subjektų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus statistinius ataskaitinius duomenis apie jų veiklą. Pažymėtina, jog toks neaiškus teisinis reguliavimas neturėtų būti įtvirtinamas įstatyme. Siūlytina reguliavimą detalizuoti ir atskleisti jo esmę. 2) Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomoje nuostatoje taip pat siekiama nustatyti, jog investuotojams, tapusiems zonos įmone, turi būti sudarytos ne prastesnės žemės nuomos sąlygos nei jos buvo iki zonos teritorijoje esančių žemės sklypų ar jų dalių išnuomojimo zonos valdymo bendrovei.
Pažymėtina, jog kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, žemę investuotojui išnuomotų subjektas, neturintis objektyvaus supratimo apie zonos veiklą, apie veiklos sąlygas zonoje, apie būsimą zonos statutą, apie zonos veiklos strategiją ir visus kitus su zonos veikla susijusius aspektus, kas priklauso zonos valdymo bendrovės kompetencijai. Svarstytina, ar tokia situacija, kai asmuo, neturintis nieko bendro su zonos valdymu, galimai už nepagrįstai mažą kainą išnuomotų žemę investuotojui, o vėliau zonos valdymo bendrovė negalėtų keisti tokių nuomos sąlygų, yra objektyviai pateisinama ir proporcinga siekiamų tikslų atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, jog gali būti atvejų, kai zonos valdymo bendrovė būtų priversta nustatyti didesnę žemės nuomos kainą kitoms zonos bendrovėms, kad padengtų nuostolius, patiriamus dėl to, jog tam tikram investuotojui galimai buvo nustatyta nepagrįstai maža nuomos kaina ir jos negalima pakeisti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog toks draudimas keisti nuomos kainą yra neapribotas jokiais laiko kriterijais, t. y. draudimas neribotai galioja į ateitį, neatsižvelgiant į jokius kriterijus. Svarstytina, ar siūlomas reguliavimas atitinka proporcingumo principą, ar jis yra logiškas ir teisingas kitų zonos bendrovių ir būsimos zonos valdymo bendrovės atžvilgiu. 3) Aptartame kontekste taip pat neaišku, koks yra teikiamos nuostatos santykis su įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, jog zonos valdymo bendrovė turi išimtinę teisę „zonos įmonių ir zonos valdymo bendrovės sutartyse nustatyti žemės ir nekilnojamojo turto subnuomos ir savitarpio paslaugų teikimo finansines sąlygas“.
Siūlytina aptariamą projekto nuostatą tikslinti eliminuojant galimą normų konkurenciją, nes dėl tokios normų konkurencijos būtų neaišku, koks subjektas turėtų nustatyti žemės nuomos kainą zonos įmonėms. Pritarti iš dalies. Nepaisant to, kad Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas (toliau – LEZPĮ) reguliuoja visų laisvųjų ekonominių zonų (toliau – LEZ) funkcionavimo sąlygas, atkreiptinas dėmesys, kad situacija atskirose LEZ yra skirtinga, nes pvz., Marijampolės ir Akmenės LEZ nėra įrengtos infrastruktūros. Taip pat pažymėtina, kad LEZPĮ taikymo sritis ir juo reglamentuojamų santykių specifika lemia tai, jog komercinės veiklos subjektai vykdydami savo veiklą siekia ekonominio efektyvumo, todėl LEZ valdymo bendrovės išsinuomoti visą LEZ teritoriją iš karto, kai nėra įrengtos visos infrastruktūros, nėra suinteresuotos. Be to, iš karto įrengti visą infrastruktūrą LEZ būtų ekonomiškai nenaudinga, nes pagrindinis LEZ valdymo bendrovės tikslas yra investuotojų pritraukimas ir LEZ veiklos plėtra į teritorijas su sukurta infrastruktūra. LEZ valdymo bendrovė galėtų išsinuomoti žemės sklypus kai juose sukuriama infrastruktūra. Taip pat, esant poreikiui (pvz., jei to reikia LEZPĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų įgyvendinimui), tikslinga palikti galimybę LEZ valdymo bendrovei išsinuomoti ir infrastruktūrai skirtus žemės sklypus, todėl pagal siūlomą reguliavimą, LEZ valdymo bendrovė bet kuriuo momentu gali priimti sprendimą išsinuomoti ir žemės sklypus su neįrengta infrastruktūra.
Atsižvelgiant į tai, kad žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius reglamentuoja Žemės įstatymas, ne LEZPĮ turėtų reguliuoti nuostatas dėl žemės nuomos, todėl LEZPĮ projekte pateikiama nuoroda į „įstatymus
“. Vienas iš LEZ įsteigimo tikslų – pritraukti
investuotojus į regionus. Pažymėtina, kad pagal dabar galiojantį reguliavimą, neįsteigus LEZ valdymo bendrovės LEZ teritorijoje esantys žemės sklypai negalėtų būti išnuomojami investuotojams, todėl būtų stabdoma LEZ veikla. Tačiau praktikoje gali pasitaikyti atvejų, kai investuotojai norės veikti LEZ, kol dar nėra įsteigta LEZ valdymo bendrovė (pvz. kol kas dar nėra atrinkti Akmenės LEZ ir Šiaulių LEZ valdymo bendrovių steigėjai). Siekiant išvengti tokios situacijos , siūloma nustatyti, kad tokiu atveju, kol nėra įsteigta LEZ valdymo bendrovė, LEZ teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, aukciono būdu įstatymų nustatyta tvarka gali būti išnuomojami investuotojams, kaip juos apibrėžia Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas. Įsteigus LEZ valdymo bendrovę, ji galėtų organizuoti LEZ veiklą pagal LEZPĮ nuostatas. Galiojančio LEZPĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad LEZ esanti ir jau veikianti įmonė LEZ įmonės statusą įgyja po to, kai zonos valdymo bendrovė išduoda leidimą veiklai LEZ, todėl kol nėra įsteigta LEZ valdymo bendrovė, tokie leidimai nebus išduodami ir LEZ teritorijoje nebus įsteigta LEZ įmonių. Be to, LEZ teritorijoje gali veikti ne tik LEZ įmonės, bet ir kiti ūkio subjektai, taip pat ūkio subjektai, kurie pradėjo veiklą iki LEZ įsteigimo (pvz. „K2 LT", veikianti Kėdainių LEZ).
Pažymėtina, kad LEZPĮ projekto 1 straipsniu, be kita ko, siekiama reglamentuoti santykius, kol dar nėra įsteigta LEZ valdymo bendrovė ir LEZ teritorija įstatymų nustatyta tvarka gali būti išnuomojama tik investuotojams, nes LEZ įmonės nebus įsteigtos. Investuotojai, planuodami savo veiklą LEZ, turi įvertinti tai, kad LEZ yra nustatytas specialus reguliavimas, todėl privalo laikytis galiojančių teisės aktų nuostatų (pvz. LEZPĮ 8 straipsnio
investuotojo veiklos sąlygos, teisės ir pareigos, kiti veiklos aspektai turėtų būti nustatomi sutartyse. Kartu pažymėtina, kad investuotojas turi įvertinti riziką ir pasekmes, kurios gali atsirasti įsteigus LEZ valdymo bendrovę ir nutraukus žemės nuomos sutartį su savivaldybe. Galiojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad, skelbiant tarptautinį konkursą dėl LEZ valdymo bendrovės atrinkimo, konkurso dalyviai gali susipažinti su visa informacija apie LEZ, todėl konkurso dalyviui iš anksto bus žinoma apie esamus investuotojus ir su jais sudarytas žemės nuomos sutartis ir pagal tai rengti LEZ veiklos strategiją bei verslo planą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad LEZPĮ projekte siūlomu reguliavimu investuotojams garantuojamos tik nepakitusios žemės nuomos sutarties sąlygos, tačiau LEZ valdymo bendrovė teisės aktų nustatyta tvarka turės teisę nustatyti/nenustatyti kitas pagrįstas įmokas LEZ įmonėms bendriems LEZ reikalams tvarkyti. Be to, LEZ valdymo bendrovė būdama atsakinga už LEZ ūkinės veiklos organizavimą, be kita ko, bus suinteresuota LEZ teritorijoje esančių žemės sklypų efektyviu įsisavinimu, todėl manytina, kad tiek esamiems, tiek naujiems investuotojams nenustatys nepagrįstai didelių žemės subnuomos kainų.
Taip pat svarbu pažymėti, kad jau esami investuotojai gali ženkliai prisidėti prie kitų LEZ veiklos rodiklių (sukuriamų darbo vietų skaičiaus, investicijų dydžio, LEZ teritorijos užimtumo ir pan.), kuriuos pagal LEZ veikimo pagrindų sutartis įsipareigoja užtikrinti LEZ valdymo bendrovė, įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas reguliavimas nesukurs diskriminacinių sąlygų jau esamiems ir naujiems investuotojams, nes, vykdydama ūkinę komercinę veiklą, LEZ valdymo bendrovė galės nusistatyti veiklos LEZ sąlygas bei kitas įmokas pagal savo verslo planą. Pritarti. LEZPĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata tikslintina atsižvelgiant į LEZPĮ 1 straipsnyje siūlomus pakeitimus bei nustatant, kad:
„LEZ valdymo bendrovė turi teisę: zonos įmonių ir
zonos valdymo bendrovės sutartyse nustatyti žemės ir nekilnojamojo turto subnuomos ir savitarpio paslaugų teikimo finansines sąlygas, išskyrus žemės subnuomos finansines sąlygas ūkio subjektams, pradėjusiems veiklą iki zonos valdymo bendrovės įsteigimo. Ūkio subjektams, įsteigtiems iki zonos valdymo bendrovės įsteigimo ir tapusiems zonos įmone, nustatomos ne prastesnės žemės subnuomos sąlygos nei jos buvo iki zonos teritorijoje esančių žemės sklypų ar jų dalių išnuomojimo zonos valdymo bendrovei “. 2
siūloma keisti įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, naikinant nuostatą, jog vieną zonos valdymo bendrovės valdybos narį skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir savivaldybės, kurios teritorijoje kuriama zona, taryba, ir nustatant, jog Vyriausybė ir savivaldybės taryba turi teisę siūlyti po vieną zonos valdymo bendrovės valdybos narį.
Pastebėtina, jog aptariama nuostata įstatymo tekste buvo įtvirtinta siekiant užtikrinti tinkamą zonos teisėtos veiklos priežiūros funkcijos atlikimą valstybiniu ir savivaldybės lygiu. Tuo tarpu, pakeitus aptariamą reguliavimą, toks priežiūros funkcijos vaidmuo būtų eliminuotas, nes pagal sukeliamas teisines pasekmes valdybos nario teisė
„siūlyti“ yra beveik niekinė - siūlymas neįpareigoja ir, matyt, didžiąja
dalimi atvejų zonų valdymo bendrovių valdybose nebūtų nei Vyriausybės, nei savivaldybių atstovų. Svarstytina, ar siūlomas įstatymo pakeitimas yra proporcingas siekiamiems tikslams, ar zonų priežiūros funkcija bus ir toliau sėkmingai užtikrinama, ypač atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projektu nesiūloma jokių alternatyvių ar papildomų zonų priežiūros priemonių. Be to, pastebėtina, jog projekto aiškinamajame rašte neaptariamos siūlomo pakeitimo teisinės pasekmės, nenurodoma, ar tokios pasekmės buvo nagrinėtos. Taip pat pažymėtina, jog priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą taptų neaiškus šio įstatymo ir susijusių:
Akmenės laisvosios ekonominės zonos, Kėdainių laisvosios ekonominės zonos, Marijampolės laisvosios ekonominės zonos, Panevėžio laisvosios ekonominės zonos, Šiaulių laisvosios ekonominės zonos, Kauno laisvosios ekonominės zonos, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymų santykis, nes šiuose įstatymuose imperatyviai nustatyta, jog valdymo bendrovės valdybos formavime dalyvauja Vyriausybė ir savivaldybės.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, svarstytina, ar šiuo atveju nederėtų keisti atitinkamų Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų (20 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 33 straipsnio 3 dalies), nustatant atitinkamą išimtį, jei, būtent, dėl šių nuostatų inicijuojamas aptariamas įstatymo pakeitimas. Pritarti. LEZPĮ 11 straipsnį išdėstyti taip:
„1. Zonos steigimo grupė, laimėjusi zonos verslo
plano ir statuto rengimo bei steigėjų grupės parinkimo konkursą, įsteigia zonos valdymo bendrovę. Po vieną zonos valdymo bendrovės valdybos narį siūlo skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir savivaldybių, kurių teritorijoje kuriama zona, tarybos.“6
siūloma pakeisti įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, tarp statinių ir infrastruktūros objektų, esančių valstybės (savivaldybės) nuosavybe, nuomos ir pardavimo galimybių įtraukiant alternatyvą perduoti naudotis panaudos pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva. Atsižvelgiant į tai, jog alternatyva nustatoma atvejams, kai tam tikras daiktas būtų perduodamas atlygintinai, arba neatlygintinai ir iš vienų asmenų už tą patį objektą būtų reikalaujama susimokėti, o iš kitų - ne, tokios alternatyvos nustatymas be kriterijų vertintinas kaip teisiškai ydingas.
Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklausytų. Siūlytina aiškiai įvardinti, kuriais atvejais galėtų būti taikoma panauda. Nepritarti . Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės ar savivaldybių turtas panaudos pagrindais gali būti perduodamas kitiems subjektams, jei tai nustatyta įstatymuose arba tarptautinėse sutartyse. To paties įstatymo 81 straipsnyje įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principai. LEZPĮ projekte numačius neatlygintino naudojimosi (panaudos) statiniais ir infrastruktūros objektais galimybę, būtų sukuriama patrauklesnė verslo aplinka, nes LEZ valdymo bendrovių finansiniai ištekliai galėtų būti naudojami LEZ veiklai vystyti ir plėtrai. Toks teisinis reguliavimas sudarytų palankesnes sąlygas investuotojams Lietuvoje įgyvendinti savo projektus, skatintų naujų darbo vietų kūrimą ir pajamų augimą, pritraukiant užsienio ir vietines investicijas, taip pat gamybos ir paslaugų sektoriaus augimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad perdavus valstybės ir savivaldybių turtą panaudos teise ūkio subjektui (šiuo atveju LEZ valdymo bendrovei), gaunama nauda bus didesnė nei kitais turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo būdais.
Kartu pažymėtina, kad minėto įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį priima Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos sutartį. Vyriausybės įgaliota institucija sprendimus priima Vyriausybės nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybos įgaliota institucija sprendimus priima savivaldybės tarybos nustatyta tvarka . Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartį sudaro valstybės ar savivaldybės turto valdytojas, valdantis valstybės ar savivaldybės turtą patikėjimo teise. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, manytina, kad kriterijai, kada turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais turi būti nustatyti ne LEZPĮ, bet Vyriausybės nustatytoje arba savivaldybės tarybos patvirtintoje tvarkoje. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, 2014-04-16; Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio LEZ valdymo bendrovės, 2014-05-29. 5 Susipažinę su Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo (toliau – Pagrindų įstatymas) 5,11,12,14,21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.
(toliau – Įstatymo projektas) prašome nepritarti Įstatymo projekto 5 straipsniui, kuriuo siūloma Pagrindų įstatymo 15 straipsnio 3 dalį pripažinti netekus galios, dėl tokių motyvų:
kad iš Pagrindų įstatymo pašalinamas vienas iš svarbiausių laisvosios ekonominės zonos (toliau – Zona) privalumų – mokestinės lengvatos, vietoj to paliekant nuorodą į kitus įstatymus. Tai prieštarautų pačiai Pagrindų įstatymo esmei bei prasmei. Pagrindų įstatymo turinį ir struktūrą diktuoja Pagrindų įstatymo 1 straipsnis, nustatantis Zonų steigimo, o taip pat ir šio įstatymo tikslus. Pagrindų įstatymo tikslas, nurodytas šio įstatymo 1 straipsnyje, yra sudaryti laisvojoje ekonominėje zonoje palankias mokesčių, muitų, valiutines ir finansines, teisines ir kitas lengvatines ūkinės-komercinės veiklos sąlygas užsienio ir šalies ūkio subjektams. 2) Siūlymas Pagrindų įstatymo 15 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios motyvuojant tuo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, mokesčio lengvatą ar lengvatas nustato tik atitinkamų mokesčių įstatymai, reglamentuojantys tų mokesčių apskaičiavimo tvarką, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis Pagrindų įstatymo 1 ir 4 straipsnių nuostatoms. Pritarti . Dėl ydingo bei klaidingo teisinio reguliavimo, numatyto Pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Įstatymo projektas bei kiti įstatymų, reglamentuojančių Zonų veiklą, pakeitimų bei papildymų projektai, norėtume atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto dėmesį į būtinumą ištaisyti klaidą, padarytą dar 2011 m. gruodžio 23 d. priimant įstatymą Nr. XI-1910.
XI-1910. Minėto įstatymo 3 straipsniu buvo pakeista Pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis ir prie Zonos įmonėms draudžiamų veiklos sričių priskirta plastiko gamyba. Kaip žinia, plastikai kaip ir kiti polimerai patys savaime nėra pavojingos medžiagos, todėl plačiai naudojami visose srityse, tame tarpe net medicinoje ir maisto pramonėje. Plastiko gamybos draudimas Zonose yra niekuo nepaaiškinamas, nesuprantamas ir nemotyvuotas, tai akivaizdi klaida, kurią reikia nedelsiant taisyti. Šis nepagrįstas draudimas sukėlė ir ateityje gali kelti neigiamas pasekmes tiek Lietuvos verslo aplinkai, konkurencingumui bei investiciniam patrauklumui, tiek Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų konkurencingumui, tiek konkrečių investuotojų jau veikiančių Zonose veiklai. Klaipėdos LEZ veikiantys pirminio plastiko (PET) gamintojai yra tarp Europos ir pasaulio šios rinkos lyderių. Vien dviejų Klaipėdos LEZ įmonių („Orion Global PET“, UAB ir „NEO Group“, UAB), eksportas sudaro apie 4 % Lietuvos eksporto, metinė apyvarta 2,300 mlrd. litų, o Lietuvoje perkamų prekių bei paslaugų suma siekia arti
pripažįstamas metų gaminiu, ne kartą apdovanotas už eksporto rodiklius. Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos veikiančios įmonės jau patiria tiesioginį neigiamą šio įstatymo poveikį. Dėl šios klaidos ištaisymo buvo kreiptasi į Seimo narius, Seimo pirmininką, Ūkio ministrą. 2012 m. sausio 13 d. buvo įregistruota atitinkama įstatymo pataisa (Nr. XIP-4032), deja iki pat šiol ji nėra įtraukiama į Seimo posėdžių darbotvarkes. Norime taip pat atkreipti dėmesį, kad 2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1910 3 straipsnis yra akivaizdžiai perteklinis, dubliuojantis Pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies punktą 2). Šiame įstatymo punkte draudžiama ūkinė komercinė veikla, kuri yra kenksminga poveikiu aplinkai, taip pat draudžiama pavojingų ir radioaktyvių medžiagų gamyba, perdirbimas, laikymas, nukenksminimas.
Todėl papildomai drausti plastiko gamybą, jei ji nėra kenksminga poveikiu aplinkai, netikslinga, o jei konkrečiu atveju išaiškėtų aplinkybės, kad plastiko gamyba darytų kenksmingą poveikį aplinkai
nepagrįsti verslo suvaržymai bei sudaryta galimybė į laisvąsias ekonomines zonas pritraukti daugiau investuotojų prašome inicijuoti Pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pakeitimą, pripažįstant punktą 3) netekusiu galios. Pritarti. Įregistruota atitinkama Seimo nario D.Kreivio pataisa, kuriai siūloma pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys D.Kreivys, 2014-04-24 2N Argumentai: Pasiūlymas yra teikiamas siekiant panaikinti ydingą bei ydingą teisinį reguliavimą, kad būtų išvengta kelių šio įstatymo 8 straipsnio nuostatų dubliavimosi dėl veiklų ribojimo, kad būtų panaikinti nepagrįsti verslo suvaržymai bei sudaryta galimybė į zonas pritraukti daugiau investuotojų. Šiuo metu 8 straipsnyje yra nustatyta, kad prie zonoje draudžiamų veiklų yra priskirta plastiko gamyba. Kaip žinia, plastikai kaip ir kiti polimeriniai gaminiai nėra savaime pavojingi, plačiai naudojami visose srityse, tame tarpe medicinoje ir maisto pramonėje. Plastiko gamybos draudimas yra niekuo nepaaiškinamas ir nepagrįstas.
Tuo labiau, kad šis draudimas yra perteklinis, dubliuojantis kitą, bendrą draudimą, kuriuo draudžiama ūkinė komercinė veikla, kuri yra kenksminga poveikiu aplinkai, draudžiama pavojingų ir radioaktyvių medžiagų gamyba, perdirbimas, laikymas, nukenksminimas. Todėl draudimas plastiko gamybai, jei tokia gamyba nėra kenksminga poveikiu aplinkai, yra nepagrįstas. Be to, tokiam siūlymui iš esmės pritaria Vyriausybė (2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr.1026). Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu, buvusius 2-8 straipsnius laikyti 3-9 straipsniais, ir šį 2 straipsnį išdėstyti taip: „
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) plastiko ir kit ų pavojingų medžiagų gamyba, deginimas;“ Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2014-05-08 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM išvadas ir pasiūlymus . Pritarti iš dalies. Nepritarti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM pasiūlymui , kadangi siūloma iš esmės pritarti Vyriausybės teiktam įstatymo projektui. 2. Audito komitetas, 2014-05-161 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Zonos teritorija Zonos valdymo bendrovė įstatymų nustatyta tvarka išsinuomoja zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis , išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, išnuomojama zonos valdymo bendrovei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus zonos teritorijos įsisavinimo etapus, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai . Zonos teritorijoje esantys žemės sklypai, skirti infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka gali būti išnuomojami zonos valdymo bendrovei jos prašymu . Kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka išnuomojami investuotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, iki zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys bus išnuomoti zonos valdymo bendrovei. Zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis išnuomojus zonos valdymo bendrovei, investuotojams, tapusiems zonos įmone, turi būti sudarytos ne prastesnės žemės nuomos sąlygos nei jos buvo iki zonos teritorijoje esančių žemės sklypų ar jų dalių išnuomojimo zonos valdymo bendrovei. “ Pritarti. 2 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
grupė, laimėjusi zonos verslo plano ir statuto rengimo bei steigėjų grupės parinkimo konkursą, įsteigia zonos valdymo bendrovę. Po vieną zonos valdymo bendrovės valdybos narį skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir savivaldybės savivaldybių , kurios kurių teritorijoje kuriama zona, taryba tarybos . Zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininką renka zonos valdymo bendrovės valdybos nariai atviru balsavimu.
Zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininką tvirtina valstybės institucija, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatyta tvarka paveda atlikti valstybinę zonų priežiūrą, pagal šios institucijos nustatytus kriterijus. “ Pritarti. Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą ir Audito komiteto 1 pasiūlymą bei siekiant suderinti Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas su Akcinių bendrovių įstatymo
nuostatomis, siūloma svarstyti galimybę patikslinti Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. Pasiūlymas: Patikslinti Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. Nepritarti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės atstovai LEZ valdymo bendrovių valdybų veikloje dalyvauja atstovaudami valstybės ir savivaldybės interesus. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės atstovai nėra LEZ valdymo bendrovių akcininkai, todėl keisti Akcinių bendrovių įstatymą nėra pagrindo ir todėl netikslinga. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2014-04-25 Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1596 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai:
„susilaikė“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Dainius Kreivys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas R.Žemaitaitis