Projekto lyginamasis variantas
NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XI-1574 PAKEITIMO
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi kreiptis į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu išduoti leidimą naudoti radijo dažni ams us (kanal ams us ), sudaran tiems čius nacionalinės aprėpties antžeminį skaitmeninės televizijos tinklą , kuriame LRT parengtų televizijos programų signalų perdavimo paslaugas teiktų LRT konkurso būdu nustatytas elektroninių ryšių paslaugų teikėjas . 2. Pradėjus LRT parengtų televizijos programų signalų perdavimą teikti šiais naujais radijo dažniais (kanalais), LRT privalo atsisakyti iki to l televizijos programų signal ui ams perduoti naudotų radijo dažnių (kanalų) kituose tinkluose. 3. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi LRT prašymą, per 30 dienų turi LRT išduoti leidimą naudoti radijo dažni ams us (kanal ams us ), sudaran tiems čius nacionalinės aprėpties antžeminį skaitmeninės televizijos tinklą , kuriame LRT parengtų programų signalų perdavimo paslaugas teiktų LRT konkurso būdu nustatytas elektroninių ryšių paslaugų teikėjas . 4. Paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos P rezidentas
Projekto XIIP-1593(2) lyginamasis variantas
NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XI-1574 PAKEITIMO
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi kreiptis į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu išduoti leidimą naudoti radijo dažni ams us (kanal ams us ), sudaran tiems čius nacionalinės aprėpties antžeminį skaitmeninės televizijos tinklą , kuriame LRT parengtų televizijos programų signalų perdavimo paslaugas teiktų LRT konkurso būdu nustatytas elektroninių ryšių paslaugų teikėjas . 2. Pradėjus LRT parengtų televizijos programų signalų perdavimą teikti šiais naujais radijo dažniais (kanalais), LRT privalo atsisakyti iki to l televizijos programų signal ui ams perduoti naudotų radijo dažnių (kanalų) kituose tinkluose. 3. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi LRT prašymą, per 30 dienų turi LRT išduoti leidimą naudoti radijo dažni ams us (kanal ams us ), sudaran tiems čius nacionalinės aprėpties antžeminį skaitmeninės televizijos tinklą , kuriame LRT parengtų programų signalų perdavimo paslaugas teiktų LRT konkurso būdu nustatytas elektroninių ryšių paslaugų teikėjas . 4. Paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu parinktas elektroninių ryšių paslaugų teikėjas. Reikalavimus galimam elektroninių ryšių paslaugų teikėjui nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į LRT transliuojamų radijo ir televizijos programų bei elektroninių ryšių paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Sudarant valstybės biudžetą, už šiame punkte minėtas paslaugas skiriamos lėšos nurodomos atskira eilute.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos P rezidentas Teikia Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys
Projekto XIIP-1593(3) lyginamasis variantas
NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XI-1574 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi kreiptis į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu išduoti leidimą naudoti radijo dažni ams us (kanal ams us ), sudaran tiems čius nacionalinės aprėpties antžeminį skaitmeninės televizijos tinklą , kuriame LRT parengtų televizijos programų signalų perdavimo paslaugas teiktų LRT konkurso būdu nustatytas elektroninių ryšių paslaugų teikėjas . 2. Pradėjus LRT parengtų televizijos programų signalų perdavimą teikti šiais naujais radijo dažniais (kanalais), LRT privalo atsisakyti iki to l televizijos programų signal ui ams perduoti naudotų radijo dažnių (kanalų) kituose tinkluose. 3. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi LRT prašymą, per 30 dienų turi LRT išduoti leidimą naudoti radijo dažni ams us (kanal ams us ), sudaran tiems čius nacionalinės aprėpties antžeminį skaitmeninės televizijos tinklą , kuriame LRT parengtų programų signalų perdavimo paslaugas teiktų LRT konkurso būdu nustatytas elektroninių ryšių paslaugų teikėjas . 4. Paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos P rezidentas Teikia Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys
Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-1574 (toliau – Įstatymas Nr. XI-1574), viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau – LRT) parengtų televizijos programų transliavimui užtikrinti turėjo būti skirti radijo dažniai (kanalai), reikalingi vienam nacionalinės aprėpties antžeminiam skaitmeninės televizijos tinklui. 2011 m. rugpjūčio 22 d. LRT buvo skirti skaitmeninės antžeminės televizijos tinklo dažniai (kanalai), ir tą pačią dieną Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba LRT išdavė leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus) skaitmeninės antžeminės televizijos tinkle. Vykdant skaitmeninės televizijos Lietuvoje plėtrą Skaitmeninės televizijos diegimo Lietuvoje modelio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1492 „Dėl Skaitmeninės televizijos diegimo Lietuvoje modelio aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 8.1 papunktyje LRT buvo nustatyta prievolė užtikrinti, kad jai skiriamas skaitmeninės antžeminės televizijos tinklas analoginės antžeminės televizijos išjungimo dieną (2012 m. spalio 29 d.) sudarytų galimybę priimti visas LRT transliuojamas nekoduotas (nemokamas) programas teritorijoje, apimančioje ne mažiau kaip 95 procentus Lietuvos Respublikos teritorijos. Vadovaujantis Įstatymo Nr. XI-1574 2 straipsnio nuostatomis, naujajame LRT skaitmeninės televizijos tinkle LRT parengtų televizijos programų signalų perdavimo paslaugas turėjo teikti LRT konkurso būdu nustatytas elektroninių ryšių paslaugų teikėjas.
Pasirinktam paslaugų teikėjui (privačiam ūkio subjektui) neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, sutartis buvo nutraukta, o LRT skaitmeninės antžeminės televizijos tinklas iki šiol nėra įdiegtas, t. y. nevykdomi teisės aktų nustatyti įpareigojimai. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (toliau – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas) 4 skyriuje nustatyta, kad telekomunikacijų sektorius yra strategiškai svarbus nacionaliniam saugumui ūkio sektorius. Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus esamų ir naujai kuriamų (kaip šiuo atveju – nacionalinės aprėpties antžeminės skaitmeninės televizijos tinklas) nacionaliniam saugumui strategiškai svarbių bei kitų nacionalinio saugumo užtikrinimui svarbių objektų valdyme dalyvausiančio subjekto kilmei, ūkio subjektų patikimumui ar kitus reikalavimus, būtinus nacionaliniam saugumui užtikrinti. Susisiekimo ministerija, įvertindama nacionalinio saugumo aspektus ir susijusi ą įslaptint ą informacij ą , pagal kompetenciją parengė specialų teisinį reglamentavimą nustatantį Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. 2.
Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad būtų išsaugota tokios svarbios srities – nacionalinės televizijos ir radijo programų siuntimo ir retransliacijos valstybės kontrolė ir kad būtų užtikrintas pranešimų apie ekstremaliąsias situacijas per radiją ir televiziją skelbimas, ir numatyti, kad paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signal ams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Įstatymo Nr. XI-1574 2 straipsnyje numatyta, kad skaitmeninės televizijos tinkl e LRT parengtų programų signalų perdavimo paslaugas teik ia LRT konkurso būdu nustatytas elektroninių ryšių paslaugų teikėjas . Tai neužtikrina valstybės kontrolės siunčiant ir retransliuojant nacionalinės televizijos ir radijo programas. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus Įstatymo projektą ir numačius, kad paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signal ams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė, bus užtikrinta tokios svarbios srities – nacionalinės televizijos ir radijo programų siuntimo ir retransliacijos valstybės kontrolė ir pranešimų apie ekstremaliąsias situacijas per radiją ir televiziją skelbimas.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą elektroninių ryšių tinklas – tai perdavimo sistemos ir (arba) komutavimo bei maršruto parinkimo įranga, kitos priemonės, leidžiančios perduoti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant tinklus, naudojamus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti). Kadangi LRT neturi nei perdavimo sistemų, nei komutavimo ir maršruto parinkimo įrangos ar kitų priemonių, nurodytų Elektroninių ryšių įstatyme, ji pati negali nei įrengti elektroninių ryšių tinklo, nei perduoti jame signalų. Taigi, siekdama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo, Aprašo nuostatas ir didinti radijo programų girdimumo zonas, LRT turi pasitelkti paslaugų teikėją, kuris teiktų paslaugas, kurių reikia LRT viešiesiems tinklams teikti ir eksploatuoti, ir kitas elektroninių ryšių paslaugas (signalų perdavimo paslaugas). Tokias paslaugas dėl toliau nurodytų priežasčių, Susisiekimo ministerijos nuomone, turėtų teikti tik specialų statusą turintis subjektas.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 4 skyriuje yra įtvirtinta, kad įstatymai gali nustatyti ūkinės veiklos apribojimus, jeigu tai būtina nacionalinio saugumo interesams apsaugoti. Taip pat Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme yra nurodyta, kad telekomunikacijos yra strategiškai svarbus nacionaliniam saugumui ūkio sektorius. Todėl Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus nacionaliniam saugumui, strategiškai svarbių ūkio subjektų patikimumui . Minėto įstatymo 12 skyriuje yra įtvirtinta, kad ministerijos pagal savo kompetenciją yra nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, todėl Susisiekimo ministerija, įvertindama nacionalinio saugumo aspektus ir susijusi ą įslaptint ą informacij ą, inicijavo Įstatymo projektą. Pataisų svarba apsvarstyta Vyriausybėje, kuri, vadovaudamasi Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 14 skyriaus nuostatomis, koordinuoja nacionalinį saugumą stiprinančių priemonių įgyvendinimą ir atitinkamą ministerijų veiklą ir, jeigu reikia, teikia šias priemones svarstyti Seimui. Pažymėtina LRT svarba civilinės saugos aspektu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo
skelbti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pranešimus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr.
buvo paprašyta leisti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos skelbti per radiją ir televiziją pranešimus gyventojams apie susidariusią padėtį ir jų veiksmus ekstremaliųjų situacijų metu. Išskirtina LRT radijo svarba civilinės saugos aspektu – LRT transliuojamos radijo programos yra itin svarbi gyventojų perspėjimo ekstremaliųjų situacijų atvejais dalis, nes LRT radijo programos transliuojamos visą parą, jų klausoma ir ten, kur televizijos programos nėra transliuojamos (pvz., automobiliuose). Neužtikrinus nacionalinės televizijos ir radijo programų siuntimo ir retransliacijos valstybės kontrolės gali kilti pavojus, kad gyventojai nebus tinkamai informuoti apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus ir kt. Be to, jei LRT ir toliau nenaudos jai suteiktų radijo dažnių (kanalų) skirtame skaitmeninės antžeminės televizijos tinkle, egzistuoja rizika, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti veiksmingą ir efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą, gali įpareigoti perleisti, sustabdyti arba panaikinti teisę naudoti LRT suteiktus radijo dažnius (kanalus). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį LRT transliuojamų radijo ir televizijos programų priėmimo zona turi aprėpti visą Lietuvos Respublikos teritoriją. LRT programų žiūrovams taip pat turėtų būti sudarytos galimybės priimti transliacijas naujuose tinkluose nekeičiant turimų antenų krypties, taip užtikrinant tinklų vientisumo reikalavimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatos.
Tam turi būti maksimaliai išnaudotos siuntimo iš vienos vietos galimybės, kaip numatyta Skaitmeninės antžeminės televizijos plėtros plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-419 „Dėl Skaitmeninės antžeminės televizijos plėtros plano patvirtinimo“, 14.4 papunktyje. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas neturės reikšmingo poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų nereikės pakeisti ar panaikinti. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nustatytų reikalavimų.
Įstatymo projekte nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl Įstatymo projektas nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. A r įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikia. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Priėmus Įstatymo projektą papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamentas (direktorė Lina Domarkienė, tel. 239 3944, el. p. [email protected] ). Tiesioginis rengėjas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento Elektroninių ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Albertas Turonis (tel. 239 3870, el. p. [email protected] ). 15.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
„LRT“, „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, „strateginę
reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2014-03-24 Nr. XIIP-1593 Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašas yra įtvirtintas Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme. Išanalizavus šio įstatymo 3 ir 4 straipsnius, kuriuose išvardijamas baigtinis strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių ir kitų įmonių sąrašas, galima daryti išvadą, kad projekte numatytas paslaugas, t. y. radijo ir televizijos tinklų teikimą ir eksploatavimą bei radijo ir televizijos programų signalus elektroninių ryšių tinklais perduoda vienintelė įmonė – akcinė bendrovė
„Lietuvos radijo ir televizijos centras“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina
projekto nuostata, numatanti, kad įmonė, teiksianti minėtas paslaugas LRT, bus nustatyta konkurso būdu.
Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekte neturėtų būti aptarta situacija, jeigu po sutarties dėl paslaugų teikimo su vienintele strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone pasirašymo, į įstatymu reglamentuojamą sąrašą būtų įtraukta analogiškas paslaugas teikianti įmonė (ar įmonės), t. y. nėra aišku, ar tokiu atveju neturėtų būti skelbiamas konkursas dėl paslaugų teikimo ir nauja sutartis sudaroma su konkursą laimėjusiu subjektu. Be to, vietoj žodžio „nustatyta“ siūlome įrašyti žodį „parinkta“. 2. Projekto pavadinime turėtų būti nurodomas keičiamas įstatymo straipsnis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-03- Nr. Į 2014-03-14 Nr. XIIP-1593 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo nr. xi-1574 pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-1593 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1574 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1593 (toliau – Projektas) atkreipiame dėmesį į Projekto 1 straipsnio, kuriuo būtų keičiamas Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1574 2 straipsnis, nuostatą, pagal kurią paslaugas, kurių reikia Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teiktų LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) ne kartą yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoje ,,Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“ apibrėžta, jog pagrindinės vertybės, kuriomis grindžiamas tautos ūkis – tai privati nuosavybė, asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva.
Asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, tačiau draudimai turi būti nustatyti įstatyme, jie turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti. Reguliuodama ūkinę veiklą, valstybė negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis [1] . Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs ir tai, kad pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų lygiateisiškumo principu [2] . Projekto nuostata apribojama paslaugų, skirtų radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikėjų laisvė teikti šias paslaugas. Įstatymo leidėjas turėtų įvertinti, ar toks ribojimas yra būtinas ir proporcingas, t.y., ar jis yra tinkamas siekiamam tikslui įgyvendinti; ar juo nereikalaujama daugiau negu reikia tam tikslui pasiekti; ir ar jo neįmanoma pakeisti kitomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis, kuriomis pasiekiamas toks pats rezultatas.
Atsižvelgiant į tai kyla klausimas, kodėl vieno iš Projekto tikslų – užtikrinti pranešimų apie ekstremaliąsias situacijas per radiją ir televiziją skelbimą – nebūtų galima įgyvendinti ne apribojant kitų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų laisvę teikti šias paslaugas, o nustatant konkrečius reikalavimus įmonėms, siekiančioms jas teikti. Taip pat neaišku, kodėl, kaip teigiama Projekto aiškinamajame rašte, pasirinktam paslaugų teikėjui (privačiam ūkio subjektui) neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, tai turėtų reikšti, kad tik strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė galėtų įvykdyti teisės aktais nustatytus įpareigojimus. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume įvertinti minėtos nuostatos atitiktį proporcingumo principui. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected] [1] Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 9 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 664 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo“ (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4 ir
Respublikos konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 daliai, taip pat dėl šio nutarimo 3.7.15 punkto atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 11 daliai ir 9 straipsnio 1 bei 2 punktams. [2] Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1, 9, 10 dalių, 13 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 7 dalies ir 22 straipsnio 3, 6, 7 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
DĖL
2014-07-01 Nr. XIIP-1593(3) Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektu siūloma nustatyti, kad paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašas yra įtvirtintas Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme. Išanalizavus šio įstatymo 3 ir 4 straipsnius, kuriuose išvardijamas baigtinis strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių ir kitų įmonių sąrašas, galima daryti išvadą, kad projekte numatytas paslaugas, t. y. radijo ir televizijos tinklų teikimą ir eksploatavimą bei radijo ir televizijos programų signalų elektroninių ryšių tinklais perdavimą, vykdo vienintelė įmonė – akcinė bendrovė
„Lietuvos radijo ir televizijos centras“. Atsižvelgus į tai, lieka neaišku,
kokio „konkurso“ pagrindu LRT turės nustatyti įmonę, jei tik viena įmonė tokiame „konkurse“ galėtų dalyvauti, t. y. iš esmės toks konkursas neatitiktų esminio konkurso reikalavimo (daugiau nei vienas dalyvis) ir neatliktų jokios atrankos funkcijos (nes niekas tarpusavyje nekonkuruotų).
Be to, svarstytina, ar po tokio
„konkurso“, kuriame pagal esamą teisinį reglamentavimą objektyviai gali
dalyvauti tik vienas subjektas, į įstatymu reglamentuojamą sąrašą įtraukus analogiškas paslaugas teikiančią įmonę (ar įmones), neturėtų būti skelbiamas naujas konkursas dėl paslaugų teikimo ir nauja sutartis sudaroma su konkursą laimėjusiu subjektu. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
SAUGUMO ir GYNYBOS komitetas
NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XI-1574 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, komiteto nariai: Rasa Juknevičienė, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Valdas Vasiliauskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestiniai asmenys: Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas, Nacionalinio radijo ir televizijos generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, Prezidento patarėja Rūta Kačkutė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro patarėja Jurgita Bieliūnienė, Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktorė Lina Domarkienė, Susisiekimo ministerijos Elektroninių ryšių skyrius vedėjas Albertas Turonis, Vyriausybės kanceliarijos Informacinės visuomenės skyriaus vedėjas Edmundas Kazakevičius, Ryšių reguliavimo tarnybos Teisės departamento direktorės pavaduotoja Marina Lavrinavičiūtė, TEO, AB atstovas Šarūnas Frolenko, CEO of UAB Laisvas nepriklausomas kanalas vadovė Zita Sarakienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-24 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projektu siūloma nustatyti, kad paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašas yra įtvirtintas Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme. Išanalizavus šio įstatymo 3 ir 4 straipsnius, kuriuose išvardijamas baigtinis strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių ir kitų įmonių sąrašas, galima daryti išvadą, kad projekte numatytas paslaugas, t. y. radijo ir televizijos tinklų teikimą ir eksploatavimą bei radijo ir televizijos programų signalus elektroninių ryšių tinklais perduoda vienintelė įmonė – akcinė bendrovė „Lietuvos radijo ir televizijos centras“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina projekto nuostata, numatanti, kad įmonė, teiksianti minėtas paslaugas LRT, bus nustatyta konkurso būdu. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekte neturėtų būti aptarta situacija, jeigu po sutarties dėl paslaugų teikimo su vienintele strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone pasirašymo, į įstatymu reglamentuojamą sąrašą būtų įtraukta analogiškas paslaugas teikianti įmonė (ar įmonės), t. y. nėra aišku, ar tokiu atveju neturėtų būti skelbiamas konkursas dėl paslaugų teikimo ir nauja sutartis sudaroma su konkursą laimėjusiu subjektu. Be to, vietoj žodžio „nustatyta“ siūlome įrašyti žodį „parinkta“.
Pritarti iš dalies
kriterijus šias paslaugas teikiančiai įmonei. 2
turėtų būti nurodomas keičiamas įstatymo straipsnis. Pritarti
Teisingumo ministerijos 2014-03-27 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1574 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1593 (toliau – Projektas) atkreipiame dėmesį į Projekto 1 straipsnio, kuriuo būtų keičiamas Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1574 2 straipsnis, nuostatą, pagal kurią paslaugas, kurių reikia Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teiktų LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) ne kartą yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoje ,,Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“ apibrėžta, jog pagrindinės vertybės, kuriomis grindžiamas tautos ūkis – tai privati nuosavybė, asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva. Asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, tačiau draudimai turi būti nustatyti įstatyme, jie turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti.
Reguliuodama ūkinę veiklą, valstybė negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis [1] . Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs ir tai, kad pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų lygiateisiškumo principu [2] . Projekto nuostata apribojama paslaugų, skirtų radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikėjų laisvė teikti šias paslaugas. Įstatymo leidėjas turėtų įvertinti, ar toks ribojimas yra būtinas ir proporcingas, t.y., ar jis yra tinkamas siekiamam tikslui įgyvendinti; ar juo nereikalaujama daugiau negu reikia tam tikslui pasiekti; ir ar jo neįmanoma pakeisti kitomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis, kuriomis pasiekiamas toks pats rezultatas. Atsižvelgiant į tai kyla klausimas, kodėl vieno iš Projekto tikslų – užtikrinti pranešimų apie ekstremaliąsias situacijas per radiją ir televiziją skelbimą – nebūtų galima įgyvendinti ne apribojant kitų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų laisvę teikti šias paslaugas, o nustatant konkrečius reikalavimus įmonėms, siekiančioms jas teikti. Taip pat neaišku, kodėl, kaip teigiama Projekto aiškinamajame rašte, pasirinktam paslaugų teikėjui (privačiam ūkio subjektui) neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, tai turėtų reikšti, kad tik strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė galėtų įvykdyti teisės aktais nustatytus įpareigojimus.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume įvertinti minėtos nuostatos atitiktį proporcingumo principui. Pritarti iš dalies Komitetas taip pat siūlo Vyriausybei numatyti kriterijus šias paslaugas teikiančiai įmonei. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. TEO LT, AB 2014-03-27 raštas Nr. 01-1-03-61. Lietuvos Respublikos Seime 2014-03-14 dieną buvo įregistruotas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1574 pakeitimo įstatymo projektas (įstatymo projekto numeris XUP-1593) ir jau yra priimtas sprendimas projektą svarstyti skubos tvarka. Šiuo projektu iš esmės yra siekiama numatyti, kad Všį "Lietuvos radijas ir televizija” (toliau
(i) neturėtų galimybės pasiūlyti paslaugų didžiausiam paslaugų pirkėjui, bei
(ii) turėtų sustabdyti/sumažinti šiuo metu numatytas investicijas į televizijos perdavimo paslaugų plėtrą.
Toks sprendimas taip pat turėtų neigiamą įtaką privatiems transliacijų perdavimo paslaugų pirkėjams (įskaitant UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB
„TELE-3“), kadangi dėl technologinių ir komercinių priežasčių jie ir toliau
būtų priversti naudotis monopolinėmis LRTC paslaugomis. TEO LT, AB įsitikinimu, Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas įstatymo projektas grubiai pažeidžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106(1), 102 ir 107(1) straipsnius. Dėl šios priežasties, TEO LT, AB prašo susilaikyti nuo Seime įregistruotų įstatymo pataisų priėmimo. Kartu informuojame, kad apie Lietuvos Respublikos ketinimus pažeisti Sutarti dėl Europos Sąjungos veikimo pareiškėjai TEO LT, AB, UAB „Laisvas nepriklausimas kanalas“ bei UAB „ Tele-3" 2014-03-19 informavo Europos Komisiją (žr. Priedą Nr. 1) bei yra pasirengę pateikti formalų skundą, jeigu nagrinėjamos įstatymų pataisos bus priimtos. Tuo atveju, jei vis dėlto būtų nuspręsta priimti „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1574 pakeitimo įstatymo projektą siūlome šio projekto 2 straipsnio 4 dalį formuluoti taip:
televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė arba nacionaliniam saugumui svarbi įmonė “. Pritarti iš dalies Komitetas taip pat siūlo Vyriausybei numatyti kriterijus šias paslaugas teikiančiai įmonei. 2. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2014-03-18 raštas Nr.
S6-04 Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas svarstyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau - Įstatymas) 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama apibrėžti paslaugų, reikalingų LRT radijo ir televizijos tinklams steigti ir eksploatuoti, teikėjų, turinčių strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, ratą. LRT taryba reiškia susirūpinimą, jog, priėmus minėto Įstatymo 5 str. pakeitimo įstatymą, gali būti pažeisti LR Konstitucijos ir LR įstatymais nustatyti konkurencijos principai. Manome, kad tokiu būdu bus įvestas LRT tinklo teikimo ir eksploatavimo monopolis, LRT bus priversta pirkti minėtas paslaugas iš vieno teikėjo. Tai neišvengiamai turės įtakos minėtų paslaugų kokybei ir kainai. Jeigu būtų priimtas Įstatymo 5 str. pakeitimo įstatymas, LRT būtų įpareigota pirkti tinklo teikimo ir eksploatavimo paslaugas iš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio ūkio subjekto. LRT taryba siūlo apsvarstyti galimybę tokių paslaugų pirkimą finansuoti tiesiogiai iš valstybės biudžeto. Pritarti iš dalies Komitetas taip pat siūlo Vyriausybei numatyti kriterijus šias paslaugas teikiančiai įmonei. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Valstybės saugumo departamento raštu pateikta informacija. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Seimo narė Audronė Pitrėnienė,
4 Argumentai: Šis papildymas yra sąlygotas, visų pirma, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme (toliau – LNRTĮ) įtvirtintos nuostatos, kad LRT parengtų televizijos programų transliavimui užtikrinti LRT turi būti skirti radijo dažniai (kanalai), reikalingi nacionalinės aprėpties antžeminiam skaitmeninės televizijos tinklui, per kurį turi būti transliuojamos tik LRT parengtos radijo ir televizijos programos ir šį tinklą draudžiama naudoti kitai ūkinei komercinei veiklai ar transliuoti kitas radijo ir televizijos programas. Atsižvelgiant į tai, kad pats įstatymų leidėjas savo valia įtvirtinto pareigą suteikti LRT tokius radijo dažnius (kanalus), kuriais būtų galima transliuoti tik LRT parengtas radijo ir televizijos programas, darytina išvada, kad ir atsiskaitymas už šių programų siuntimą turėtų vykti tarp šių programų siuntėjo ir vieno iš valstybę atstovaujančio, labiausiai pagal savo veiklos sritį su šiais santykiais susijusio, subjekto. Siekiant LRT stabilumo ir savarankiškumo bei atsižvelgiant į Įstatymo projektu siekiamus tikslus, t.y. užtikrinti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo minėtų paslaugų LRT teikėjai būtu ūkio subjektai, kurie turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir kurių sprendžiamoji galia priklauso valstybei, aptariamas Įstatymo projekto papildymas sudarytų sąlygas efektyvesniam valstybės biudžeto lėšų, skirtų LRT radijo ir televizijos programų siuntimui, panaudojimui ir užtikrintų didesnį LRT veiklos savarankiškumą ir nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad LNRTĮ 15 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad LRT skiriamos lėšos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nurodomos atskira eilute, o už LRT radijo ir televizijos programų siuntimą iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskiroje programoje, nagrinėjamo projekto 2 straipsnio 4 dalį yra tikslinga papildyti ir numatyti, kad už minėtas paslaugas iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskira eilute ir per Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją skiriamos tiesiogiai konkursą laimėjusiai strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiai įmonei. Be to, LR Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (2002 m. spalio 10 d. Nr. IX-1132) 4 str. 1d. nustato sąrašą 11 įmonių, kurios turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir konkrečiai nustato tokių įmonių vieną iš pagrindinių požymių, t.y. įmonės, kurių kapitalo gali turėti privatūs nacionaliniai ir užsienio asmenys, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus, paliekant sprendžiamąją galią valstybei. Kitaip tariant, jeigu šis sąrašas ir būtu papildytas panašios veiklos įmonėmis, bet kokiu atveju tokių įmonių kapitale sprendžiamoji galia liktų valstybei.
Tokiu atveju, LR susisiekimo ministerijai, kaip aukščiau buvo minėta, būtų galima priskirti papildomų asignavimų šiai paslaugai apmokėti, tuo pat metu atsisakant atitinkamos biudžeto programos – „Radijo ir televizijos programų siuntimas komunikacijos tinklais“-, kuri šiuo metu priskirta Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai. Pasiūlymas :
Papildyti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir
televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė. Už šiame punkte minėtas paslaugas iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskira eilute ir per Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija skiriamos tiesiogiai konkursą laimėjusiai strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiai įmonei .“ Pritarti iš dalies Komitetas taip pat siūlo Vyriausybei numatyti kriterijus šias paslaugas teikiančiai įmonei, taip pat aptarti esminius finansavimo principus (būdus). 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui
atsižvelgiant į projektui pateiktus siūlymus, kuriems pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei komiteto pasiūlymą dėl keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projekto svarstymo komitete rezultatus bei informaciją, kurią raštu pateikė Valstybės saugumo departamentas bei kitos valstybės institucijos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atkreipia dėmesį, kad įstatymo projekte nurodytų paslaugų, skirtų radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikimas yra reikšmingas nacionalinio saugumo interesų apsaugos požiūriu. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 4 skyriuje yra įtvirtinta, kad Lietuvos ekonominė politika yra grindžiama atvirumo, teisingumo, darnumo ir naudingumo visuomenei laisvos konkurencijos rinkoje, ekonominių laisvių užtikrinimo, privačios ūkinės iniciatyvos principais, tarnaujančiais bendrai tautos gerovei . Ūkinės veiklos apribojimai gali būti nustatyti tik įstatymais ir jeigu jie yra būtini nacionalinio saugumo interesams apsaugoti. Nacionalinio saugumo strategijoje, kurią Seimas patvirtino 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2131 nustatyti nacionalinio saugumo interesai bei jų apsaugai skirti nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo uždaviniai. Strategijoje taip pat numatyta, kad valstybė įgyvendina tokią visuomenės informavimo politiką, kuri užtikrins apsaugą nuo neigiamo informacijos, nukreiptos prieš valstybę ir jos piliečius, poveikio. Taigi, valstybė gali nustatyti teisinį reguliavimą bei imtis priemonių, kurios užkirstų kelią galimoms informacinės ir kibernetinėms grėsmėms, ar sumažintų tokių grėsmių kilimo riziką. Komiteto nuomone, atsižvelgiant į klausimo svarbą nacionaliniam saugumui būtina nustatyti reikalavimus (pvz., atitiktis nacionalinio saugumo interesams, būtina valdoma infrastruktūra, ilgalaikis veiklos pobūdis ir apimtys bei pan.) įmonėms, kurios teiktų šias paslaugas bei aptarti esminius tokių paslaugų teikimo finansavimo principus. Vyriausybė galėtų tai išspręsti poįstatyminiame teisės akte.
Pasiūlymas: Siūlomo pakeisti įstatymo 2 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir
televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, atitinkanti Vyriausybės nustatytus reikalavimus įmonėms, siekiančioms teikti šias paslaugas.“
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Artūras Paulauskas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
S
NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XI-1574 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-1593
(vardas, pavardė, institucija): Komiteto nariai: Vytautas Juozapaitis, Audronė Pitrėnienė, Valentinas Stundys, Algirdas Vaclovas Patackas, Orinta Leiputė, Rima Baškienė, Larisa Dmitrijeva. Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Jurgita Bieliūnienė, Aistė Laurinavičiūtė, Rūta Norkienė, Asta Šutinienė, Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, padėjėjos Janina Antanavičienė, Agnė Slančiauskaitė. Kviestieji asmenys: susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas, UAB Teo Paslaugų plėtros ir rinkodaros vadovas Nerijus Ivanauskas, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, Lietuvos radijo ir televizijos centro generalinis direktorius Remigijus Šeris. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė.
Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašas yra įtvirtintas Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme. Išanalizavus šio įstatymo 3 ir 4 straipsnius, kuriuose išvardijamas baigtinis strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių ir kitų įmonių sąrašas, galima daryti išvadą, kad projekte numatytas paslaugas, t. y. radijo ir televizijos tinklų teikimą ir eksploatavimą bei radijo ir televizijos programų signalus elektroninių ryšių tinklais perduoda vienintelė įmonė
Komitetas siūlo tokią formuluotę: Papildyti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė. Už šiame punkte minėtas paslaugas iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskira eilute ir per Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją skiriamos tiesiogiai konkursą laimėjusiai strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiai įmonei arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei.“
kanceliarijos Teisės departamentas
„nustatyta“ siūlome įrašyti žodį „parinkta“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
būti nurodomas keičiamas įstatymo straipsnis. Pritarti
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1574 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1593 (toliau – Projektas) atkreipiame dėmesį į Projekto 1 straipsnio, kuriuo būtų keičiamas Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1574 2 straipsnis, nuostatą, pagal kurią paslaugas, kurių reikia Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teiktų LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) ne kartą yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoje ,,Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“ apibrėžta, jog pagrindinės vertybės, kuriomis grindžiamas tautos ūkis – tai privati nuosavybė, asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva. Asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, tačiau draudimai turi būti nustatyti įstatyme, jie turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti. Reguliuodama ūkinę veiklą, valstybė negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs ir tai, kad pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų lygiateisiškumo principu. Projekto nuostata apribojama paslaugų, skirtų radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikėjų laisvė teikti šias paslaugas.
Įstatymo leidėjas turėtų įvertinti, ar toks ribojimas yra būtinas ir proporcingas, t.y., ar jis yra tinkamas siekiamam tikslui įgyvendinti; ar juo nereikalaujama daugiau negu reikia tam tikslui pasiekti; ir ar jo neįmanoma pakeisti kitomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis, kuriomis pasiekiamas toks pats rezultatas. Atsižvelgiant į tai kyla klausimas, kodėl vieno iš Projekto tikslų – užtikrinti pranešimų apie ekstremaliąsias situacijas per radiją ir televiziją skelbimą – nebūtų galima įgyvendinti ne apribojant kitų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų laisvę teikti šias paslaugas, o nustatant konkrečius reikalavimus įmonėms, siekiančioms jas teikti. Taip pat neaišku, kodėl, kaip teigiama Projekto aiškinamajame rašte, pasirinktam paslaugų teikėjui (privačiam ūkio subjektui) neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, tai turėtų reikšti, kad tik strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė galėtų įvykdyti teisės aktais nustatytus įpareigojimus. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume įvertinti minėtos nuostatos atitiktį proporcingumo principui. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Papildyti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė.
Už šiame punkte minėtas paslaugas iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskira eilute ir per Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją skiriamos tiesiogiai konkursą laimėjusiai strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiai įmonei arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. TEO LT (2014-03-27) Lietuvos Respublikos Seime 2014-03-14 dieną buvo įregistruotas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. Xl-1574 pakeitimo įstatymo projektas (įstatymo projekto numeris XUP-1593) ir jau yra priimtas sprendimas projektą svarstyti skubos tvarka. Šiuo projektu iš esmės yra siekiama numatyti, kad Všį "Lietuvos radijas ir televizija” (toliau - LRT) privalo pirkti televizijos programų transliacijų perdavimo paslaugas išimtinai iš AB “Lietuvos radijo ir televizijos centras“ 1 (toliau
Lietuvoje, tokia valstybės intervencija į transliacijų perdavimo paslaugų rinką turėtų labai reikšmingas pasekmes daugeliui rinkos dalyvių. Toks įstatymo projektas pirmiausiai turėtų esminę įtaką TEO LT interesams, kadangi
(i) neturėtų galimybės pasiūlyti paslaugų didžiausiam paslaugų pirkėjui, bei
(ii) turėtų sustabdyti/sumažinti šiuo metu numatytas investicijas į televizijos perdavimo paslaugų plėtrą.
Toks sprendimas taip pat turėtų neigiamą įtaką privatiems transliacijų perdavimo paslaugų pirkėjams (įskaitant UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „TELE-3“), kadangi dėl technologinių ir komercinių priežasčių jie ir toliau būtų priversti naudotis monopolinėmis LRTC paslaugomis. TEO LT, AB įsitikinimu, Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas įstatymo projektas grubiai pažeidžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106(1), 102 ir 107(1) straipsnius. Dėl šios priežasties, TEO LT, AB prašo susilaikyti nuo Seime įregistruotų įstatymo pataisų priėmimo. Kartu informuojame, kad apie Lietuvos Respublikos ketinimus pažeisti Sutarti dėl Europos Sąjungos veikimo pareiškėjai TEO LT, AB, UAB „Laisvas nepriklausimas kanalas“ bei UAB „ TeIe-3" 2014-03-19 informavo Europos Komisiją (žr. Priedą Nr. 1) bei yra pasirengę pateikti formalų skundą, jeigu nagrinėjamos įstatymų pataisos bus priimtos. Atsižvelgti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Papildyti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė. Už šiame punkte minėtas paslaugas iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskira eilute ir per Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją skiriamos tiesiogiai konkursą laimėjusiai strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiai įmonei arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei.“ 2.
(2014-03-27)14 Tuo atveju, jei vis dėlto būtų nuspręsta priimti
„Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo
įstatymo Nr. Xl-1574 pakeitimo įstatymo projektą siūlome šio projekto 2 straipsnio 4 dalį formuluoti taip:
„4. Paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos
tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė.“ Pritarti iš dalies Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Papildyti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė. Už šiame punkte minėtas paslaugas iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskira eilute ir per Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją skiriamos tiesiogiai konkursą laimėjusiai strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiai įmonei arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei.“
nepriklausomas kanalas“, UAB
2014-03-19 Lietuvos Respublikos Seime 2014-03-14 dieną buvo įregistruotas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr.
Xl-1574 pakeitimo įstatymo projektas (įstatymo projekto numeris XUP-1593) ir jau yra priimtas sprendimas projektą svarstyti skubos tvarka. Šiuo projektu iš esmės yra siekiama numatyti, kad Všį "Lietuvos radijas ir televizija” (toliau - LRT) privalo pirkti televizijos programų transliacijų perdavimo paslaugas išimtinai iš AB “Lietuvos radijo ir televizijos centras“ 1 (toliau
Lietuvoje, tokia valstybės intervencija į transliacijų perdavimo paslaugų rinką turėtų labai reikšmingas pasekmes daugeliui rinkos dalyvių. Toks įstatymo projektas pirmiausiai turėtų esminę įtaką TEO LT interesams, kadangi
(i) neturėtų galimybės pasiūlyti paslaugų didžiausiam paslaugų pirkėjui, bei
(ii) turėtų sustabdyti/sumažinti šiuo metu numatytas investicijas į televizijos perdavimo paslaugų plėtrą. Toks sprendimas taip pat turėtų neigiamą įtaką privatiems transliacijų perdavimo paslaugų pirkėjams (įskaitant UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „TELE-3“), kadangi dėl technologinių ir komercinių priežasčių jie ir toliau būtų priversti naudotis monopolinėmis LRTC paslaugomis. TEO LT, AB įsitikinimu, Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas įstatymo projektas grubiai pažeidžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106(1), 102 ir 107(1) straipsnius. Dėl šios priežasties, TEO LT, AB prašo susilaikyti nuo Seime įregistruotų įstatymo pataisų priėmimo. Kartu informuojame, kad apie Lietuvos Respublikos ketinimus pažeisti Sutarti dėl Europos Sąjungos veikimo pareiškėjai TEO LT, AB, UAB „Laisvas nepriklausimas kanalas“ bei UAB „ TeIe-3" 2014-03-19 informavo Europos Komisiją (žr. Priedą Nr.
Priedą Nr. 1) bei yra pasirengę pateikti formalų skundą, jeigu nagrinėjamos įstatymų pataisos bus priimtos Atsižvelgti Komitetas siūlo tokią formuluotę: Papildyti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė. Už šiame punkte minėtas paslaugas iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskira eilute ir per Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją skiriamos tiesiogiai konkursą laimėjusiai strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiai įmonei arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei.“
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (2014-03-18)14 Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas svarstyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau - Įstatymas) 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama apibrėžti paslaugų, reikalingų LRT radijo ir televizijos tinklams steigti ir eksploatuoti, teikėjų, turinčių strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, ratą. LRT taryba reiškia susirūpinimą, jog, priėmus minėto Įstatymo
įstatymais nustatyti konkurencijos principai. Manome, kad tokiu būdu bus įvestas LRT tinklo teikimo ir eksploatavimo monopolis, LRT bus priversta pirkti minėtas paslaugas iš vieno teikėjo. Tai neišvengiamai turės įtakos minėtų paslaugų kokybei ir kainai.
Jeigu būtų priimtas Įstatymo 5 str. pakeitimo įstatymas, LRT būtų įpareigota pirkti tinklo teikimo ir eksploatavimo paslaugas iš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio ūkio subjekto. LRT taryba siūlo apsvarstyti galimybę tokių paslaugų pirkimą finansuoti tiesiogiai iš valstybės biudžeto. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Papildyti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė. Už šiame punkte minėtas paslaugas iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskira eilute ir per Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją skiriamos tiesiogiai konkursą laimėjusiai strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiai įmonei arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei.“
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
14 Argumentai: Šis papildymas yra sąlygotas, visų pirma, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme (toliau – LNRTĮ) įtvirtintos nuostatos, kad LRT parengtų televizijos programų transliavimui užtikrinti LRT turi būti skirti radijo dažniai (kanalai), reikalingi nacionalinės aprėpties antžeminiam skaitmeninės televizijos tinklui, per kurį turi būti transliuojamos tik LRT parengtos radijo ir televizijos programos ir šį tinklą draudžiama naudoti kitai ūkinei komercinei veiklai ar transliuoti kitas radijo ir televizijos programas.
Atsižvelgiant į tai, kad pats įstatymų leidėjas savo valia įtvirtinto pareigą suteikti LRT tokius radijo dažnius (kanalus), kuriais būtų galima transliuoti tik LRT parengtas radijo ir televizijos programas, darytina išvada, kad ir atsiskaitymas už šių programų siuntimą turėtų vykti tarp šių programų siuntėjo ir vieno iš valstybę atstovaujančio, labiausiai pagal savo veiklos sritį su šiais santykiais susijusio, subjekto. Siekiant LRT stabilumo ir savarankiškumo bei atsižvelgiant į Įstatymo projektu siekiamus tikslus, t.y. užtikrinti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo minėtų paslaugų LRT teikėjai būtu ūkio subjektai, kurie turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir kurių sprendžiamoji galia priklauso valstybei, aptariamas Įstatymo projekto papildymas sudarytų sąlygas efektyvesniam valstybės biudžeto lėšų, skirtų LRT radijo ir televizijos programų siuntimui, panaudojimui ir užtikrintų didesnį LRT veiklos savarankiškumą ir nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad LNRTĮ 15 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad LRT skiriamos lėšos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nurodomos atskira eilute, o už LRT radijo ir televizijos programų siuntimą iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskiroje programoje, nagrinėjamo projekto 2 straipsnio 4 dalį yra tikslinga papildyti ir numatyti, kad už minėtas paslaugas iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskira eilute ir per Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją skiriamos tiesiogiai konkursą laimėjusiai strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiai įmonei. Be to, LR Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo ( 2002 m. spalio 10 d. Nr. IX-1132) 4 str. 1d. nustato sąrašą 11 įmonių, kurios turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir konkrečiai nustato tokių įmonių vieną iš pagrindinių požymių, t.y. įmonės, kurių kapitalo gali turėti privatūs nacionaliniai ir užsienio asmenys, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus, paliekant sprendžiamąją galią valstybei. Kitaip tariant, jeigu šis sąrašas ir būtu papildytas panašios veiklos įmonėmis, bet kokiu atveju tokių įmonių kapitale sprendžiamoji galia liktų valstybei.
Tokiu atveju, LR susisiekimo ministerijai, kaip aukščiau buvo minėta, būtų galima priskirti papildomų asignavimų šiai paslaugai apmokėti, tuo pat metu atsisakant atitinkamos biudžeto programos - 01 03 „Radijo ir televizijos programų siuntimas komunikacijos tinklais“-, kuri šiuo metu priskirta Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai. Pasiūlymas :
Papildyti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė. Už šiame punkte minėtas paslaugas iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskira eilute ir per Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją skiriamos tiesiogiai konkursą laimėjusiai strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiai įmonei .“ Pritarti iš dalies Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Papildyti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė. Už šiame punkte minėtas paslaugas iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskira eilute ir per Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją skiriamos tiesiogiai konkursą laimėjusiai strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiai įmonei arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei.“
pasiūlymai : 6.1.
Sprendimas: Iš esmės pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui svarstyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1574 pakeitimo įstatymo projektą XIIP-1593, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir siūlymus, kuriems pritarė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (2014-04-09)14 Argumentai:
Šis papildymas yra sąlygotas, visų pirma, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme (toliau – LNRTĮ) įtvirtintos nuostatos, kad LRT parengtų televizijos programų transliavimui užtikrinti LRT turi būti skirti radijo dažniai (kanalai), reikalingi nacionalinės aprėpties antžeminiam skaitmeninės televizijos tinklui, per kurį turi būti transliuojamos tik LRT parengtos radijo ir televizijos programos ir šį tinklą draudžiama naudoti kitai ūkinei komercinei veiklai ar transliuoti kitas radijo ir televizijos programas. Atsižvelgiant į tai, kad pats įstatymų leidėjas savo valia įtvirtinto pareigą suteikti LRT tokius radijo dažnius (kanalus), kuriais būtų galima transliuoti tik LRT parengtas radijo ir televizijos programas, darytina išvada, kad ir atsiskaitymas už šių programų siuntimą turėtų vykti tarp šių programų siuntėjo ir vieno iš valstybę atstovaujančio, labiausiai pagal savo veiklos sritį su šiais santykiais susijusio, subjekto.
Siekiant LRT stabilumo ir savarankiškumo bei atsižvelgiant į Įstatymo projektu siekiamus tikslus, t.y. užtikrinti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo minėtų paslaugų LRT teikėjai būtu ūkio subjektai, kurie turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir kurių sprendžiamoji galia priklauso valstybei, aptariamas Įstatymo projekto papildymas sudarytų sąlygas efektyvesniam valstybės biudžeto lėšų, skirtų LRT radijo ir televizijos programų siuntimui, panaudojimui ir užtikrintų didesnį LRT veiklos savarankiškumą ir nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad LNRTĮ 15 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad LRT skiriamos lėšos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nurodomos atskira eilute, o už LRT radijo ir televizijos programų siuntimą iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskiroje programoje, nagrinėjamo projekto 2 straipsnio 4 dalį yra tikslinga papildyti ir numatyti, kad už minėtas paslaugas iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskira eilute ir per Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją skiriamos tiesiogiai konkursą laimėjusiai strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiai įmonei. Be to, LR Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (2002 m. spalio 10 d. Nr. IX-1132) 4 str.
IX-1132) 4 str. 1d. nustato sąrašą 11 įmonių, kurios turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir konkrečiai nustato tokių įmonių vieną iš pagrindinių požymių, t.y. įmonės, kurių kapitalo gali turėti privatūs nacionaliniai ir užsienio asmenys, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus, paliekant sprendžiamąją galią valstybei. Kitaip tariant, jeigu šis sąrašas ir būtu papildytas panašios veiklos įmonėmis, bet kokiu atveju tokių įmonių kapitale sprendžiamoji galia liktų valstybei. Tokiu atveju, LR susisiekimo ministerijai, kaip aukščiau buvo minėta, būtų galima priskirti papildomų asignavimų šiai paslaugai apmokėti, tuo pat metu atsisakant atitinkamos biudžeto programos – „Radijo ir televizijos programų siuntimas komunikacijos tinklais“, kuri šiuo metu priskirta Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai. Pasiūlymas :
Papildyti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė. Už šiame punkte minėtas paslaugas iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskira eilute ir per Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją skiriamos tiesiogiai konkursą laimėjusiai strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiai įmonei arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei.“
7Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu už – 7. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Pitrėnienė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Viktoras Fiodorovas, Sergejus Jovaiša, Gediminas Kirkilas, Irena Šiaulienė, Dalia Teišerskytė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėja Irina Jurkšuvienė. Kviestieji asmenys: Vyriausybės kanceliarijos atstovas Edmundas Kazakevičius, Lietuvos Respublikos prezidentės patarėja Rūta Kačkutė, LKTA prezidentė Vaiva Žukienė, LKTA direktorius Juozas Jurelionis, LKTA atstovas Marius Daukantas, LRT Tarybos atstovas Tomas Eitutis, VĮ „Infostruktūra“ atstovas Romualdas Krukauskas, Susisiekimo ministerijos atstovai Albertas Turonis ir Lina Domarkienė, Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas, AB „TEO LT“ atstovai Antanas Bubnelis, Kęstutis Šliužas, Eglė Gudelytė Harvey, LRTA atstovas Ąžuolas Čekanavičius, RRT direktorius Feliksas Dobrovolskis, LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis, UAB „Tele-3“ atstovė Laura Blaževičiūtė, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atstovė Zita Sarakienė, lobistas Šarūnas Frolenko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-03-24 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projektu siūloma nustatyti, kad paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašas yra įtvirtintas Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme. Išanalizavus šio įstatymo 3 ir 4 straipsnius, kuriuose išvardijamas baigtinis strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių ir kitų įmonių sąrašas, galima daryti išvadą, kad projekte numatytas paslaugas, t. y. radijo ir televizijos tinklų teikimą ir eksploatavimą bei radijo ir televizijos programų signalus elektroninių ryšių tinklais perduoda vienintelė įmonė – akcinė bendrovė „Lietuvos radijo ir televizijos centras“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina projekto nuostata, numatanti, kad įmonė, teiksianti minėtas paslaugas LRT, bus nustatyta konkurso būdu. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekte neturėtų būti aptarta situacija, jeigu po sutarties dėl paslaugų teikimo su vienintele strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone pasirašymo, į įstatymu reglamentuojamą sąrašą būtų įtraukta analogiškas paslaugas teikianti įmonė (ar įmonės), t. y. nėra aišku, ar tokiu atveju neturėtų būti skelbiamas konkursas dėl paslaugų teikimo ir nauja sutartis sudaroma su konkursą laimėjusiu subjektu. Be to, vietoj žodžio
„nustatyta“ siūlome įrašyti žodį „parinkta“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-03-24 1.
pavadinime turėtų būti nurodomas keičiamas įstatymo straipsnis. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-03-27 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1574 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1593 (toliau – Projektas) atkreipiame dėmesį į Projekto 1 straipsnio, kuriuo būtų keičiamas Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1574 2 straipsnis, nuostatą, pagal kurią paslaugas, kurių reikia Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teiktų LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) ne kartą yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoje ,,Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“ apibrėžta, jog pagrindinės vertybės, kuriomis grindžiamas tautos ūkis – tai privati nuosavybė, asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva. Asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, tačiau draudimai turi būti nustatyti įstatyme, jie turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti.
Reguliuodama ūkinę veiklą, valstybė negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis [ Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 9 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
naudojimo“ (1999 m. gruodžio 28 d. redakcija) 3.4.4 ir 3.7.15 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 daliai, taip pat dėl šio nutarimo
straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 11 daliai ir 9 straipsnio 1 bei 2 punktams. ] . Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs ir tai, kad pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos
[ Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1, 9, 10 dalių, 13 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 7 dalies ir 22 straipsnio 3, 6, 7 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. ] . Projekto nuostata apribojama paslaugų, skirtų radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikėjų laisvė teikti šias paslaugas.
Įstatymo leidėjas turėtų įvertinti, ar toks ribojimas yra būtinas ir proporcingas, t.y., ar jis yra tinkamas siekiamam tikslui įgyvendinti; ar juo nereikalaujama daugiau negu reikia tam tikslui pasiekti; ir ar jo neįmanoma pakeisti kitomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis, kuriomis pasiekiamas toks pats rezultatas. Atsižvelgiant į tai kyla klausimas, kodėl vieno iš Projekto tikslų – užtikrinti pranešimų apie ekstremaliąsias situacijas per radiją ir televiziją skelbimą – nebūtų galima įgyvendinti ne apribojant kitų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų laisvę teikti šias paslaugas, o nustatant konkrečius reikalavimus įmonėms, siekiančioms jas teikti. Taip pat neaišku, kodėl, kaip teigiama Projekto aiškinamajame rašte, pasirinktam paslaugų teikėjui (privačiam ūkio subjektui) neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, tai turėtų reikšti, kad tik strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė galėtų įvykdyti teisės aktais nustatytus įpareigojimus. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume įvertinti minėtos nuostatos atitiktį proporcingumo principui. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. TEO LT, AB 2014-03-27 Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1574 pakeitimo įstatymo projekto prieštaravimo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo reikalavimams. Lietuvos Respublikos Seime 2014-03-14 dieną buvo įregistruotas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1574 pakeitimo įstatymo projektas (įstatymo projekto numeris XIIP-1593) ir jau yra priimtas sprendimas projektą svarstyti skubos tvarka.
Šiuo projektu iš esmės yra siekiama numatyti, kad VšĮ “Lietuvos radijas ir televizija” (toliau – LRT ) privalo pirkti televizijos programų transliacijų perdavimo paslaugas išimtinai iš AB “Lietuvos radijo ir televizijos centras” (toliau –
) . Kadangi LRT yra didžiausias transliacijų perdavimo paslaugų pirkėjas Lietuvoje, tokia valstybės intervencija į transliacijų perdavimo paslaugų rinką turėtų labai reikšmingas pasekmes daugeliui rinkos dalyvių. Toks įstatymo projektas pirmiausiai turėtų esminę įtaką TEO LT interesams, kadangi TEO LT
(i) neturėtų galimybės pasiūlyti paslaugų didžiausiam paslaugų pirkėjui, bei (ii) turėtų sustabdyti/sumažinti šiuo metu numatytas investicijas į televizijos perdavimo paslaugų plėtrą. Toks sprendimas taip pat turėtų neigiamą įtaką privatiems transliacijų perdavimo paslaugų pirkėjams (įskaitant UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „TELE-3“), kadangi dėl technologinių ir komercinių priežasčių jie ir toliau būtų priversti naudotis monopolinėmis LRTC paslaugomis. TEO LT, AB įsitikinimu, Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas įstatymo projektas grubiai pažeidžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106(1),
susilaikyti nuo Seime įregistruotų įstatymo pataisų priėmimo. Kartu informuojame, kad apie Lietuvos Respublikos ketinimus pažeisti Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo pareiškėjai TEO LT, AB, UAB „Laisvas nepriklausimas kanalas“ bei UAB „ Tele-3“ 2014-03-19 informavo Europos Komisiją (žr. Priedą Nr. 1) bei yra pasirengę pateikti formalų skundą, jeigu nagrinėjamos įstatymų pataisos bus priimtos. Tuo atveju, jei vis dėlto būtų nuspręsta priimti „ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr.
XI-1574 pakeitimo įstatymo projektas “, siūlome šio projekto 2 straipsnio 4 dalį formuluoti taip:
„4. Paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir
eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė .“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Konkurencijos taryba 2014-03-27/ Nr.(9.4 -25) 6V-617 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba gavo Europos Komisijos konkurencijos generalinio direktorato (toliau – Europos Komisija) 2014 m. kovo 26 d. raštą Nr. COMP DP/TK/bs-D(2014)034379 dėl Europos Komisijoje gauto skundo dėl tariamos valstybės pagalbos AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (pridedamas). Prašome pagal kompetenciją pateikti Europos Komisijos rašte prašomą informaciją iki š. m. balandžio 8 d . raštu ir elektroniniu paštu adres u : laima.kirkilovskiene @ kt.gov.lt . Atsižvelgiant į tai, kad galutinis informacijos gavėjas yra Europos Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas, prašome šią informaciją pateikti minėtam direktoratui adresuotame rašto priede. Pažymime, kad
tam tikra pateikiama informacija bus konfidenciali, prašome tai nurodyti. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. 1. Seimo narė Audronė Pitrėnienė
4 Argumentai: Šis papildymas yra sąlygotas, visų pirma, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme (toliau – LNRTĮ) įtvirtintos nuostatos, kad LRT parengtų televizijos programų transliavimui užtikrinti LRT turi būti skirti radijo dažniai (kanalai), reikalingi nacionalinės aprėpties antžeminiam skaitmeninės televizijos tinklui, per kurį turi būti transliuojamos tik LRT parengtos radijo ir televizijos programos ir šį tinklą draudžiama naudoti kitai ūkinei komercinei veiklai ar transliuoti kitas radijo ir televizijos programas. Atsižvelgiant į tai, kad pats įstatymų leidėjas savo valia įtvirtinto pareigą suteikti LRT tokius radijo dažnius (kanalus), kuriais būtų galima transliuoti tik LRT parengtas radijo ir televizijos programas, darytina išvada, kad ir atsiskaitymas už šių programų siuntimą turėtų vykti tarp šių programų siuntėjo ir vieno iš valstybę atstovaujančio, labiausiai pagal savo veiklos sritį su šiais santykiais susijusio, subjekto. Siekiant LRT stabilumo ir savarankiškumo bei atsižvelgiant į Įstatymo projektu siekiamus tikslus, t.y. užtikrinti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo minėtų paslaugų LRT teikėjai būtu ūkio subjektai, kurie turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir kurių sprendžiamoji galia priklauso valstybei, aptariamas Įstatymo projekto papildymas sudarytų sąlygas efektyvesniam valstybės biudžeto lėšų, skirtų LRT radijo ir televizijos programų siuntimui, panaudojimui ir užtikrintų didesnį LRT veiklos savarankiškumą ir nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad LNRTĮ 15 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad LRT skiriamos lėšos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nurodomos atskira eilute, o už LRT radijo ir televizijos programų siuntimą iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskiroje programoje, nagrinėjamo projekto 2 straipsnio 4 dalį yra tikslinga papildyti ir numatyti, kad už minėtas paslaugas iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskira eilute ir per Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją skiriamos tiesiogiai konkursą laimėjusiai strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiai įmonei. Be to, LR Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (2002 m. spalio 10 d. Nr. IX-1132) 4 str. 1d. nustato sąrašą 11 įmonių, kurios turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir konkrečiai nustato tokių įmonių vieną iš pagrindinių požymių, t.y. įmonės, kurių kapitalo gali turėti privatūs nacionaliniai ir užsienio asmenys, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus, paliekant sprendžiamąją galią valstybei. Kitaip tariant, jeigu šis sąrašas ir būtu papildytas panašios veiklos įmonėmis, bet kokiu atveju tokių įmonių kapitale sprendžiamoji galia liktų valstybei.
Tokiu atveju, LR susisiekimo ministerijai, kaip aukščiau buvo minėta, būtų galima priskirti papildomų asignavimų šiai paslaugai apmokėti, tuo pat metu atsisakant atitinkamos biudžeto programos – „Radijo ir televizijos programų siuntimas komunikacijos tinklais“-, kuri šiuo metu priskirta Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai. Pasiūlymas :
Papildyti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė. Už šiame punkte minėtas paslaugas iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskira eilute ir per Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija skiriamos tiesiogiai konkursą laimėjusiai strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiai įmonei .“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Pagal biudžeto sandaros įstatymą, biudžeto lėšos yra skiriamos asignavimų valdytojams, konkrečiu atveju, LRT. Todėl Komitetas pritardamas nuomonei, kad pakankamas LRT finansavimo klausimas turi būti išspręstas, siūlo šį klausimą spęsti Vyriausybei, kuri nustatydama reikalavimus paslaugų teikimui , numatytų ir pakankamą finansavimą tokių paslaugų teikimui, o valstybės biudžete tos lėšos būtų išskirtos atskira eilute. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
4 Pasiūlymas: Siūlomo pakeisti įstatymo 2 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, atitinkanti Vyriausybės nustatytus reikalavimus įmonėms, siekiančioms teikti šias paslaugas.“ Pritarti iš dalies Žr. komiteto siūlymą. 2. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas,
4 Pasiūlymas : Papildyti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė. Už šiame punkte minėtas paslaugas iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskira eilute ir per Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją skiriamos tiesiogiai konkursą laimėjusiai strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiai įmonei arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Pagal biudžeto sandaros įstatymą, biudžeto lėšos yra skiriamos asignavimų valdytojams, konkrečiu atveju, LRT. Todėl Komitetas pritardamas nuomonei, kad pakankamas LRT finansavimo klausimas turi būti išspręstas, siūlo šį klausimą spęsti Vyriausybei, kuri nustatydama reikalavimus paslaugų teikimui , numatytų ir pakankamą finansavimą tokių paslaugų teikimui, o valstybės biudžete tos lėšos būtų išskirtos atskira eilute. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 7.1.
Pritarti Komiteto, pagal Seimo teisės departamento ir Komiteto siūlymus, patobulintam Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1574 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1593 (2). 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
24 Argumentai:
straipsnio 61 d. apibrėžiama, kas yra „61. Siuntimas
Elektroninių ryšių paslauga
Privilegijuotas ūkio subjektas nesusiduria su konkurenciniu spaudimu, todėl kyla grėsmė, kad jis pradės tiekti prastesnės kokybės prekes, apribos jų kiekius ar pakels kainą. 3. „Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta: "Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę . Valstybė gina vartotojo interesus." Remiantis Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimo II konstatuojamąja dalimi „...Šiame straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą - šalies ūkio konstitucinį pagrindą. Principai yra tarpusavyje suderinti, ir tai suponuoja jų pusiausvyrą, todėl kiekvienas turi būti aiškinamas nepaneigiant kito konstitucinio principo. .... 5. Efektyviam rinkos ūkio funkcionavimui būtinos garantijos įtvirtintos Konstitucijos nuostatoje "įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę". Konkurencija sukuria ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, efektyviai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę. Tačiau asmens ūkinės veiklos laisvė savaime negarantuoja konkurencijos, todėl valstybė turi saugoti sąžiningą konkurenciją.
Konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tokios priemonės - tai ūkio subjektų susitarimų, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, draudimas, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi draudimas, rinkos koncentracijos kontrolė bei atitinkami koncentracijos draudimai, nesąžiningos konkurencijos draudimas, įstatymuose nustatytų sąžiningos konkurencijos apsaugos taisyklių laikymosi kontrolė, atsakomybė už jų pažeidimus. Pabrėžtina tai, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją. 6. Galimybė konkuruoti sumažėja arba konkurencija iš atitinkamos rinkos apskritai pašalinama, kai joje įsigali monopolija. Valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas. Jeigu monopolija yra susidariusi, valstybė monopolinę ūkinę veiklą reguliuoja įstatyme nustatydama atitinkamus reikalavimus monopolistui. Tokio teisinio reguliavimo apimtis gali priklausyti nuo daugelio veiksnių: reguliuojamos ūkio srities, tam tikro laikotarpio ypatumų ir kt.....“
4Dėl ūkinės veiklos specifikos, įvairumo ir dinamiškumo ūkinės veiklos teisinis reguliavimas negali būti visą laiką vienodas, draudimų ir leidimų santykis gali kisti; tas reguliavimas gali būti keičiamas ir siekiant užtikrinti viešąjį interesą /
Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas /.
Tačiau keisdama ūkinės veiklos sąlygas ar nutraukdama tam tikrą ūkinę veiklą valstybė turi paisyti Konstitucijos normų ir principų, taip pat ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo, kuris, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų; šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti iš tikrųjų įgyvendinamos; pagal konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių / Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimai /. 5 . Nacionalinio saugumo strategijoje, kurią Seimas patvirtino 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2131 nustatyti nacionalinio saugumo interesai bei jų apsaugai skirti nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo uždaviniai.
Strategijoje taip pat nurodyta, kad viena iš vidaus grėsmių yra „ ekonomikos ir ūkio pažeidžiamumas
eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso būdu parinktas elektroninių ryšių paslaugų teikėjas. Reikalavimus galimam elektroninių ryšių paslaugų teikėjui nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į LRT transliuojamų radijo ir televizijos programų bei elektroninių ryšių paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Formuojant valstybės biudžetą, už šiame punkte minėtas paslaugas skiriamos lėšos nurodomos atskira eilute.”
8Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Bastys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIIP-1593(2), 1 lapas; Komiteto siūlomo įstatymo projekto lyginamasis variantas XIIP-1593(2), 1 lapas.
Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys