Projekto lyginamasis Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYM O NR. XI-1491 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
3) pirkimams, atliekamiems pagal tarptautinės organizacijos tikslams pagal jos patvirtintas specialias procedūrų taisykles ir jos reikmėms , ir pirkimams, kuriuos valstybė narė turi atlikti pagal tas taisykles;“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) pirkimams, kuriuos atliekant šio įstatymo nustatyta tvarka taptų prieinama įslaptinta informacija būtų privaloma pateikti įslaptintą informaciją , kurios atskleidimas prieštarautų esminiams valstybės saugumo interesams. Sprendimą dėl tokių pirkimų konkrečiu atveju , priima Vyriausybė , . Šių pirkimų tvarką nustato Vyriausybė atsižvelgdama į pirkimų poreikį ir pobūdį ;“. 3. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) pirkimams, susijusiems su žvalgybinio pobūdžio veikla (žvalgyba, kontržvalgyba, kriminaline žvalgyba) . Šių pirkimų tvarką nustato Vyriausybė ;“. 4. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 1 , 2 ir 3 punktuose punkte nurodytų perkančiųjų organizacijų atliekami pirkimai atliekamiems pirkimams , kai perkama iš trečiosios valstybės ar valstybės narės valstybės ar savivaldybės valdymo institucijos. Tokių pirkimų objektas yra karinės ar įslaptintos įrangos tiekimas karinė ar įslaptinta įranga , darbai ir paslaugos, tiesiogiai susijusios su nurodyta įranga, darbai ir paslaugos specialiems kariniams tikslams arba įslaptinti darbai ir įslaptintos paslaugos;“. 5. Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
„
14) pirkimams, atliekamiems vykdant bendradarbiavimo programas, kai tarptautinė organizacija, jos agentūra ar vienos valstybės narės perkančioji organizacija sudaro pirkimo sutartį vienos ar kelių kitų valstybių narių vardu.
“ 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Viešojo pirkimo dalyvis (toliau – dalyvis ) – tiekėjas, pateikęs pasiūlymą atviram konkursui, ribotam konkursui, deryboms arba konkurenciniam dialogui.“ 3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Perkančiosios organizacijos pasirinkimo sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto mišraus pirkimo objekto priežastis negali būti siekis išvengti šio įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymo.“ 4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Papildyti 8 straipsnį 3 dalimi:
„
3Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti iki pirkimo pradžios. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant neskelbiamų derybų būdu atliekamo pirkimo ir supaprastinto pirkimo procedūras.
“ 5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 2.
Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę:
1) savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką;
2) gauti perkančiosios organizacijos, viešojo pirkimo komisijos (toliau – komisija) ar jos narių, pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų, kitų asmenų su pirkimu susijusių veiksmų ir sprendimų paaiškinimus;
3) pateikti pirkimo dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus papildomai ekspertizei;14 ) įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, kol Viešųjų pirkimų tarnyba nepateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;25 ) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras ar pakeisti pirkimo sutarties sąlygas;36 ) šį įstatymą pažeidusius asmenis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn;47 ) nustačiusi šio įstatymo pažeidimus ar galimus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, galimas korupcijos apraiškas, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms ar Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai;58 ) nustačiusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, ypač gynybos ir (arba) saugumo interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo
9) gauti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų su pirkimais ir pirkimo sutarties vykdymu susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu;
10) jeigu yra pagrindas manyti, kad su pirkimais ar pirkimo sutarties vykdymu susiję dokumentai yra suklastoti, šių dokumentų originalus perduoti teisėsaugos institucijoms. “
Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę:
1) savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką;
2) gauti perkančiosios organizacijos, viešojo pirkimo komisijos (toliau – komisija) ar jos narių, pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų, kitų asmenų su pirkimu susijusių veiksmų ir sprendimų paaiškinimus;
3) pateikti pirkimo dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus papildomai ekspertizei;14 ) įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, kol Viešųjų pirkimų tarnyba nepateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;25 ) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras ar pakeisti pirkimo sutarties sąlygas;36 ) šį įstatymą pažeidusius asmenis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn;47 ) nustačiusi šio įstatymo pažeidimus ar galimus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, galimas korupcijos apraiškas, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms ar Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai;58 ) nustačiusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, ypač gynybos ir (arba) saugumo interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo
9) gauti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų su pirkimais ir pirkimo sutarties vykdymu susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu;
10) jeigu yra pagrindas manyti, kad su pirkimais ar pirkimo sutarties vykdymu susiję dokumentai yra suklastoti, šių dokumentų originalus perduoti teisėsaugos institucijoms. “
straipsnio pakeitimas 1.
10 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti sudaro (mažos vertės pirkimams – gali sudaryti) viešojo pirkimo komisiją (toliau – komisija) , nustato jos užduotis ir suteikia visus įgaliojimus tas užduotis atlikti. Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir atlieka tik rašytines ją sudariusios organizacijos užduotis ir įpareigojimus. Už komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija. Valstybės valdymo institucijos vadovo įsakymu (potvarkiu) gali būti sudaromos komisijos šiai institucijai pavaldžių perkančiųjų organizacijų pirkimams atlikti.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų. Komisijos pirmininku skiriamas komisiją sudariusios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios organizacijos darbuotojas. Komisijos nariais, išskyrus komisijos pirmininką, gali būti ir ne komisiją sudarančios organizacijos darbuotojai. Komisijos pirmininku ir nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Skiriant komisijos pirmininką ir narius turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą, patirtį organizuoti ir atlikti pirkimus. Komisijos nariai prieš dalyvavimą komisijos darbe turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.“
dalimi: „
atlikti komisija arba perkančiosios organizacijos vadovo įgalioti šios organizacijos darbuotojai, kaip nustato perkančioji organizacija pasitvirtintose taisyklėse.
Perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad mažos vertės pirkimus atliekantys asmenys būtų nepriekaištingos reputacijos, nešališki, negalėtų teikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus. Tais atvejais, kai atliekami mažos vertės pirkimai, kuriuose naudojama įslaptinta informacija, tokius pirkimus atliekantys asmenys turi turėti leidimus dirbti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma negu konkrečiame pirkime naudojamos įslaptintos informacijos žyma. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Perkančiosios organizacijos konfidencialumo įsipareigojimai Perkančioji organizacija, komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys, nepažeisdami šio įstatymo reikalavimų, susijusių su informacijos skelbimu ir su jos teikimu kandidatams ir dalyviams, negali tretiesiems asmenims atskleisti perkančiajai organizacijai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas. Tokią informaciją sudaro visų pirma komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialios pasiūlymų sąlygos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina, išskyrus jos sudedamąsias dalis, nėra laikoma konfidencialia informacija. “
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1. Numatoma pirkimo ar preliminariosios sutarties vertė (toliau – pirkimo vertė) yra perkančiosios organizacijos apskaičiuota, laimėjusiam tiekėjui pagal sutartį mokėtina suma be pridėtinės vertės mokesčio. Apskaičiuojant pirkimo vertę, atsižvelgiama į visą numatomą mokėti sumą, įvertinant visas galimas pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes alternatyvas ir galimus sutarties pratęsimus .
Kai perkančioji organizacija numato priemokas arba kitokius mokėjimus kandidatams ar dalyviams, ji šias priemokas ar mokėjimus įskaičiuoja į pirkimo vertę. Numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką. “
ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu tuo pačiu metu gali būti sudarytos pirkimo sutartys atskiroms panašių prekių įsigijimo, darbų ar paslaugų pirkimo dalims, apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visų šių dalių numatomas vertes. Taip apskaičiuota pirkimo vertė galioja visoms pirkimo dalims. Kai pirkimo vertė yra lygi arba didesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas, šis reikalavimas gali būti netaikomas tokių Atskiroms atskirų prekių, darbų ar paslaugų pirkimo dalims dalių atžvilgiu , kurių kiekvienos numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra mažesnė kaip 276 224 litai, kai perkamos prekės ir paslaugos, arba dalims dalių , kurių vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra mažesnė kaip 3 452 800 litų, kai perkami darbai, ir jeigu bendra tų dalių verčių suma yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros pirkimo vertės , pirkimai gali būti atliekami supaprastinti pirkimai . Tokiu atveju šie atskirų prekių, darbų ar paslaugų pirkimo dalių pirkimai gali būti atliekami vadovaujantis supaprastintiems pirkimams taikomais šio įstatymo reikalavimais. “
ir ją išdėstyti taip: „7.
Prekių ar paslaugų pirkimo sutarties, kuri pagal savo pobūdį yra vykdoma nuolat arba tam tikrą laikotarpį, planuojama ją pratęsti arba atnaujinti Prekių ar paslaugų pirkimų, kurie pagal savo pobūdį atliekami nuolat, arba prekių ar paslaugų pirkimo sutarties, kurią per tam tikrą laikotarpį planuojama atnaujinti, numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į:
1) visą faktinę to paties tipo viena po kitos einančių sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių arba ankstesnius finansinius metus, vertę, pakoreguotą (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į kiekio ar vertės pokyčius, kurie galėtų įvykti per 12 mėnesių nuo pirminės pirkimo sutarties sudarymo, arba
2) visą numatytą viena po kitos einančių sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo prekių tiekimo ar paslaugų teikimo pradžios arba per finansinius metus, jeigu jie yra ilgesni kaip 12 mėnesių, vertę.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu ketinama sudaryti sutartį, kurios pirkimo objektas yra šio įstatymo
, neatsižvelgiant į jo vertę, atliekamas vadovaujantis supaprastintiems pirkimams taikomais šio įstatymo reikalavimais. Pranešimas apie sudarytą pirkimo sutartį skelbiamas šio įstatymo
išdėstyti taip: „4. Perkančioji organizacija, atlikdama mažos vertės pirkimus, vadovaujasi šio įstatymo I skyriaus, 32, 33, 34, 35, 36, 37 straipsnių, 41 straipsnio, 45 straipsnio, 46 straipsnio 5, 6, 8 dalių,
vertės pirkimai atliekami pagal perkančiosios organizacijos patvirtintas taisykles , kurios turi atitikti šio įstatymo I skyriaus reikalavimus .
Perkančiosios organizacijos taisyklėse gali būti nustatyta atvejų, kai perkančioji organizacija, siekdama išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus tinkamai įvykdyti pirkimo sąlygas, tiekėjų kvalifikaciją tikrina pagal kitus, negu šio įstatymo 32, 33, 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatyti, reikalavimus. “
dalimi: „
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikdamas supaprastintus pirkimus, reikalingus Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytai išimtinei teisei įgyvendinti, vadovaujasi šio įstatymo I skyriaus, išskyrus
pagal Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patvirtintas specialias pirkimo procedūrų taisykles. “
pakeitimas
5 punktu: „
5) atviro konkurso būdu (tik supaprastinto pirkimo, nesusijusio su įslaptinta informacija, atveju). “
2Pakeisti 19 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) jeigu dėl techninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su autorių išimtinių teisių apsauga, pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su konkrečiu tiekėju;“. 3. Pripažinti netekusiu galios 19 straipsnio 4 dalies 6 punktą. „
6) atliekant mažos vertės pirkimus, perkančiosios organizacijos patvirtintose taisyklėse nustatytais atvejais. “
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 20 straipsnį. „
„
atlikimas Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pasirinkto pirkimo būdo ypatumus, pirkimo procedūras atlieka šiais etapais:
1) skelbia išankstinį informacinį pranešimą šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka (jeigu nusprendžia šį pranešimą skelbti);
2) skelbia pranešimą apie pirkimą šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka (neskelbiamų derybų atveju
3) tikrina ir vertina tiekėjų kvalifikaciją pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus ir sąlygas, atrenka kandidatus, kuriuos kvies pateikti pasiūlymus;
4) kviečia atrinktus kandidatus pateikti pasiūlymus. Prie kvietimo pridedami pasiūlymo rengimo ir teikimo reikalavimai ir informacija, kuri nebuvo pateikta šio straipsnio 2 punkte nurodytose pirkimo sąlygose, tačiau yra būtina pasiūlymui parengti;
5) vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, priima, nagrinėja, vertina ir palygina pakviestų dalyvių pateiktus pasiūlymus;
6) jeigu pirkimas atliekamas skelbiamų derybų būdu, konkurencinio dialogo būdu arba neskelbiamų derybų būdu, derasi su dalyviais, siekdama nustatyti geriausią pasiūlymą;
7) su geriausią pasiūlymą pateikusiu dalyviu sudaro pirkimo sutartį. “
papildymas 201 straipsniu Papildyti Įstatymą 201 straipsniu: „201 straipsnis. Atviras konkursas
dalyvių skaičius neribojamas. Perkančioji organizacija vertina visų tiekėjų, atitinkančių minimalius kvalifikacinius reikalavimus, pasiūlymus, pateiktus pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. 2. Atvirame konkurse draudžiamos perkančiosios organizacijos ir tiekėjų derybos. 3.
pateikiama nuoroda, iki kurios datos tiekėjai gali prašyti papildomos informacijos, susijusios su pirkimo dokumentais (patikslinimų, paaiškinimų, pataisymų) (toliau – papildoma informacija). Perkančioji organizacija (kai pirkimo dokumentus turi centrinė perkančioji organizacija – centrinė perkančioji organizacija) papildomą informaciją teikėjo prašymu pateikia ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos, jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku. “
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „2. Perkančioji organizacija, gavusi kandidatų paraiškas dalyvauti ribotame konkurse, pagal pirkimo dokumentuose nustatytas procedūras ir kriterijus atrenka tuos kandidatus, kuriuos kvies pateikti pasiūlymus. Perkančioji organizacija pranešime apie pirkimą nustatyto nustato mažiausią kviečiamų pateikti pasiūlymus kandidatų skaičių, kuris negali būti mažesnis kaip trys.“
ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu perkančioji organizacija mano, kad tinkamų kandidatų skaičius yra per mažas, kad galima būtų užtikrinti konkurenciją, ji gali sustabdyti pirkimo procedūrą ir dar kartą paskelbti pradinį pranešimą apie pirkimą, nustatydama naują paraiškų dalyvauti ribotame konkurse pateikimo terminą , arba nutraukti vykdomą pirkimo procedūrą ir pradėti naują pirkimo procedūrą . Tokiu atveju pirmojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai ir antrojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai turi būti kviečiami pateikti pasiūlymus pagal šio straipsnio 5–9 5, 6, 7, 8, 9 dalis. Jeigu pirkimo procedūros sustabdymas ir pranešimo apie naują paraiškų dalyvauti ribotame konkurse pateikimo terminą paskelbimas iš perkančiosios organizacijos pareikalautų neracionalaus lėšų, skirtų prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti, panaudojimo, perkančioji organizacija gali nutraukti vykdomą pirkimo procedūrą ir pradėti naują pirkimo procedūrą. “ 3.
Pakeisti 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kvietime pateikiama nuoroda, iki kokios datos kandidatai gali prašyti papildomos informacijos , susijusios su pirkimo dokumentais . Perkančioji organizacija (kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o kitas subjektas, – šis subjektas centrinė perkančioji organizacija – centrinė perkančioji organizacija ) šią papildomą informaciją pateikia iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 6 dienoms (supaprastintų pirkimų atveju – 3 darbo dienoms) , jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku. Šio įstatymo 26 straipsnio
pateikti likus ne mažiau kaip 4 dienoms iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos, jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o kitas subjektas centrinė perkančioji organizacija , kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų dokumentų, ir, jeigu reikia, – galutinis terminas, iki kurio tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir mokėjimo procedūros. Pirkimo dokumentai turi būti išsiunčiami nedelsiant, gavus kandidatų prašymą arba kandidatams sumokėjus už tokių dokumentų gavimą, kai kvietime nurodyta už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma.“
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1.
Dalyvauti pirkimo neskelbiamų derybų būdu procedūrose perkančioji organizacija pasirenka tiekėjus pagal turimus rinkos būklės duomenis ir atsižvelgdama į kitą perkančiajai organizacijai prieinamą informaciją. Pasirinktiems tiekėjams siunčiamas kvietimas dalyvauti pirkimo procedūrose. Kartu su kvietimu tiekėjams pateikiamos šio įstatymo 20 straipsnio 2 punkte nurodytos pirkimo sąlygos , kuriose nurodoma, kaip bus tikrinama ir vertinama tiekėjų kvalifikacija, taip pat pateikiama kita pirkimo dokumentuose teiktina neįslaptinta informacija .“
ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu perkančioji organizacija mano, kad tinkamų kandidatų skaičius yra per mažas, kad galima būtų užtikrinti konkurenciją, ji gali sustabdyti pirkimo procedūrą ir dar kartą paskelbti pradinį pranešimą apie pirkimą, nustatydama naują paraiškų dalyvauti skelbiamose derybose pateikimo terminą , arba nutraukti vykdomą pirkimo procedūrą ir pradėti naują pirkimo procedūrą . Tokiu atveju, pirmojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai ir antrojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai turi būti kviečiami dalyvauti skelbiamose derybose pagal šio straipsnio 6, 7, 8, 9 dalis. Jeigu pirkimo procedūros sustabdymas ir pranešimo apie naują paraiškų dalyvauti skelbiamose derybose pateikimo terminą paskelbimas iš perkančiosios organizacijos pareikalautų neracionalaus lėšų, skirtų prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti, panaudojimo, perkančioji organizacija gali nutraukti vykdomą pirkimo procedūrą ir pradėti naują pirkimo procedūrą. “
ją išdėstyti taip: „7. Kvietime dalyvauti skelbiamose derybose pateikiama nuoroda, iki kurios datos kandidatai gali prašyti papildomos informacijos dėl pirkimo dokumentų .
Perkančioji organizacija (kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o kitas subjektas, – šis subjektas centrinė perkančioji organizacija – centrinė perkančioji organizacija ) šią papildomą informaciją pateikia iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 6 dienoms (supaprastintų pirkimų atveju – 3 darbo dienoms) , jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku. Šio įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju perkančioji organizacija papildomą informaciją turi pateikti likus ne mažiau kaip 4 dienoms iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos, jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku.“
ir ją išdėstyti taip: „8. Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o kitas subjektas centrinė perkančioji organizacija , kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų dokumentų, ir, jeigu reikia, – galutinis terminas, iki kurio tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir mokėjimo procedūros. Pirkimo dokumentai turi būti išsiunčiami nedelsiant, gavus kandidatų prašymą arba kandidatams sumokėjus už tokių dokumentų gavimą, kai kvietime nurodyta už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma.“15 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu perkančioji organizacija mano, kad tinkamų kandidatų skaičius yra per
mažas, kad būtų galima užtikrinti konkurenciją, ji gali sustabdyti pirkimo procedūrą ir dar kartą paskelbti pradinį pranešimą apie pirkimą, nustatydama naują paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo terminą , arba nutraukti atliekamą pirkimo procedūrą ir pradėti naują procedūrą .
Tokiu atveju pirmojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai ir antrojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai turi būti kviečiami dalyvauti konkurenciniame dialoge pagal šio straipsnio 6, 7, 8, 9 dalis. Jeigu pirkimo procedūros sustabdymas ir pranešimo apie naują paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo terminą paskelbimas iš perkančiosios organizacijos pareikalautų neracionalaus lėšų, skirtų prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti, panaudojimo, perkančioji organizacija gali nutraukti vykdomą pirkimo procedūrą ir pradėti naują pirkimo procedūrą. “
ją išdėstyti taip: „7. Kvietime pateikiama nuoroda, iki kurios datos kandidatai gali prašyti papildomos informacijos , susijusios su pirkimo dokumentais . Perkančioji organizacija (kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o kitas subjektas, – šis subjektas centrinė perkančioji organizacija – centrinė perkančioji organizacija ) šią papildomą informaciją pateikia iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 6 dienoms (supaprastintų pirkimų atveju – 3 darbo dienoms) , jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku.“
ir ją išdėstyti taip: „8. Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o kitas subjektas centrinė perkančioji organizacija , kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų dokumentų, ir, jeigu reikia, – galutinis terminas, iki kurio tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir mokėjimo procedūros.
Pirkimo dokumentai turi būti išsiunčiami nedelsiant, gavus kandidatų prašymą arba kandidatams sumokėjus už tokių dokumentų gavimą, kai kvietime nurodyta už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma.“
straipsnio pakeitimas
dalies 8 punktą. „
8) reikalavimas pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaraciją, kurioje nurodoma, kad tiekėjas nedavė ir neketina duoti komisijos nariams, ekspertams, perkančiosios organizacijos vadovams, perkančiosios organizacijos ar kitų tiekėjų atstovams pinigų, dovanų, nesuteikė jokių paslaugų ar kitokio atlygio už sudarytas ar nesudarytas sąlygas, susijusias su palankiais veiksmais laimėti pirkimus; “
dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16) informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma kaina. Į kainą turi būti įskaityti visi tiekėjo mokami mokesčiai , išskyrus pridėtinės vertės mokestį ;“. 3. Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 25 punktą ir jį išdėstyti taip: „25) nuorodos į išankstinį informacinį pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, jeigu šis pranešimas buvo paskelbtas;“. 4. Pakeisti 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pranešimas apie pirkimą ir išankstinis pranešimas yra pirkimo dokumentų sudėtinė dalis.
Perkančioji organizacija pranešimuose apie pirkimą ir išankstiniuose pranešimuose nurodytos informacijos vėliau papildomai gali neteikti, įskaitant atvejį, kai techninės specifikacijos pagrįstos tiekėjams prieinamais dokumentais ir pranešimuose apie pirkimą ir išankstiniuose pranešimuose daroma nuoroda į tokius dokumentus.“
straipsnio 9 dalį. „
reikalavimai netaikomi mažos vertės pirkimams. “17 straipsnis. Įstatymo papildymas 241 straipsniu Papildyti Įstatymą 241 straipsniu: „241 straipsnis. Pirkimo dokumentų teikimas
organizacija pirkimo dokumentus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje kartu su pranešimu apie pirkimą. 2. Jeigu nėra techninių galimybių pirkimo dokumentų paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje arba pirkimas yra susijęs su įslaptinta informacija, perkančioji organizacija pirkimo dokumentus tiekėjui pateikia kitomis priemonėmis nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 6 dienas (supaprastintų pirkimų atveju – 1 darbo dieną) nuo tiekėjo prašymo gavimo dienos, jeigu jų paprašyta laiku. 3. Perkančioji organizacija neturi teisės pirkimo dokumentų pateikti anksčiau, negu paskelbiamas pranešimas apie pirkimą, kaip nurodyta šio įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje. Pirkimo dokumentai ir papildoma informacija, kurių turinį sudaro įslaptinta informacija, pateikiami tik tam tiekėjui, kuris turi leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma negu pirkimo dokumentuose naudojama įslaptintos informacijos žyma. 4. Perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje taip pat skelbia (jeigu nėra techninių galimybių skelbti arba pirkimas yra susijęs su įslaptinta informacija, – teikia kitomis priemonėmis) ir papildomą informaciją.
Tiekėjo prašymu papildomą informaciją perkančioji organizacija pateikia vadovaudamasi šio įstatymo 201 straipsnio 3 dalies, 21 straipsnio 6 dalies, 22 straipsnio 7 dalies ir 23 straipsnio
organizacija, atsakydama į tiekėjo prašymą dėl papildomos informacijos pateikimo, papildomą informaciją siunčia ir visiems kitiems tiekėjams, kuriems ji pateikė pirkimo dokumentus, bet nenurodo tiekėjo, kuris pateikė šį prašymą. 6. Iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 6 dienoms (supaprastintų pirkimų atveju –
papildomos informacijos. 7. Tuo atveju, kai tikslinama pirkimo dokumentuose pateikta informacija, perkančioji organizacija privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną atitinkamai patikslinti pranešimą apie pirkimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų priėmimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. “
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „4. Pasiūlymai atviram konkursui, ribotam konkursui, skelbiamoms deryboms ar konkurenciniam dialogui ne elektroninėmis priemonėmis teikiami laikantis šių reikalavimų:
1) teikiamo pasiūlymo (su priedais) lapai turi būti susiūti, sunumeruoti ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtinti tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, nurodytas tiekėjo ar jo įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos (jeigu yra) ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius. Kartu su kitais pasiūlymo lapais įsiuvama ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento kopija.
Pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas neįsiuvamas ir nenumeruojamas;
2) perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad pasiūlymas turi būti pateikiamas užklijuotame voke;
3) jeigu pirkimo objektas suskirstytas į dalis, dėl kurių leidžiama pateikti atskirus pasiūlymus, tuo pačiu metu dėl kelių pirkimo dalių teikiami pasiūlymai pagal šios dalies 1 ir 2 punktų nuostatas gali būti įforminami ir pateikiami kaip vienas pasiūlymas;
4) kai pasiūlymus numatoma vertinti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kad tiekėjai kainos pasiūlymą ir jo priedus pateiktų viename užklijuotame voke, o likusią pasiūlymo dalį ir jos priedus – kitame užklijuotame voke. Šie abu vokai turi būti įdėti į bendrą voką, kuris taip pat užklijuojamas. Jeigu perkančioji organizacija reikalauja pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, šį užtikrinimą patvirtinantis dokumentas dedamas į bendrą voką. Šis reikalavimas pateikti pasiūlymą dviejuose vokuose netaikomas pirkimą atliekant derybų būdu.“
dalimi: „
netikslius, neišsamius kartu su pasiūlymu teikiamus pirkimo dokumentuose nurodytus dokumentus: jungtinės veiklos sutartį, tiekėjo įgaliojimą asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, arba jų nepateikė, perkančioji organizacija privalo prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba pateikti minėtus dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo gavimo iš perkančiosios organizacijos dienos. “
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1.
Perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentuose nustatyti paraiškų ir pasiūlymų priėmimo terminus , nurodydama datą, valandą ir minutę . Perkančiosios organizacijos nustatytas paraiškų ir pasiūlymų priėmimo terminas turi būti pakankamas paraiškoms ir pasiūlymams parengti, tačiau negali būti trumpesnis, negu nurodyta šio straipsnio 2– , 3, 4, 5, 6, 7, 8,
perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti. Pirkimo dokumentuose nurodoma paraiškų priėmimo data. Riboto konkurso ir skelbiamų derybų atveju nurodoma pasiūlymų priėmimo data, valanda ir minutė. “
ją išdėstyti taip: „2. Atliekant supaprastintus pirkimus , išskyrus mažos vertės pirkimus, paraiškų ir pasiūlymų priėmimo terminas yra negali būti trumpesnis kaip
pirkimų informacinėje sistemoje arba nuo kvietimo pateikti pasiūlymą ar dalyvauti derybose arba konkurenciniame dialoge išsiuntimo kandidatams dienos.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Atliekant pirkimus, kurie negali būti priskirti supaprastintiems pirkimams, riboto konkurso, skelbiamų derybų ir konkurencinio dialogo būdu, paraiškų priėmimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo pranešimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos. Atliekant pirkimą riboto konkurso būdu, pasiūlymų priėmimo terminas negali būti trumpesnis kaip 40 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo kandidatams dienos.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti sutrumpinti terminai gali būti taikomi, jeigu išankstinis pranešimas išsiųstas skelbti likus ne mažiau kaip 52 dienoms ir ne daugiau kaip 12 mėnesių iki pranešimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos ir šiame pranešime pateikiama visa informacija, kuri turi būti pateikta pranešime apie pirkimą, ir ji yra prieinama tiekėjams informacinio išankstinio pranešimo skelbimo metu.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nurodytas pasiūlymų priėmimo terminas gali būti sutrumpintas 5 dienomis, jeigu perkančioji organizacija nuo pranešimo apie pirkimą paskelbimo dienos suteikia galimybę elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais. Pranešime turi būti nurodytas interneto adresas, kur galima susipažinti su pirkimo dokumentais. Šis terminas gali būti sutrumpintas ir tais atvejais, kai buvo sutrumpintas paraiškų pateikimo terminas, nustatytas šio straipsnio86 dalyje.“
pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Pasiūlymų vertinimo kriterijai
ir pasiūlymų palyginimas
pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais:
1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių pranašumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkos apsaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, arba
2) mažiausios kainos. 2.
punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį. Kriterijų lyginamasis svoris gali būti išreikštas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekvienam kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjimo tvarka. 3. Pagal pirkimo dokumentuose nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir tvarką perkančioji organizacija nedelsdama įvertina pateiktus dalyvių pasiūlymus. Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka. 4. Perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu ar po derybų, esmės – pakeisti kainos arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. 5. Perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu:
1) pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;
2) dalyvis per jos nustatytą terminą nepaaiškina pasiūlymo;
nustatytą terminą, kaip nurodyta šio įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje, nepatikslino, nepapildė ar nepateikė kartu su pasiūlymu teikiamų pirkimo dokumentuose nurodytų dokumentų: jungtinės veiklos sutarties, tiekėjo įgaliojimo asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento;
4) yra šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas;
5) visi dalyviai, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlė per dideles, perkančiajai organizacijai nepriimtinas kainas. “
30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir visais atvejais , išskyrus mažos vertės pirkimus, privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.“ 22 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Šiame straipsnyje nustatytos vokų su pasiūlymais atplėšimo ir pradinio susipažinimo su Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis pateiktais pasiūlymais procedūros taikomos atliekant pirkimus atviro konkurso, riboto konkurso būdu arba konkurencinio dialogo būdu.“
23 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji pranešime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose privalo nustatyti, kad tiekėjų, kurių padėtis atitinka bent vieną iš šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, paraiškos ir pasiūlymai bus atmetami, taip pat turi teisę pranešime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose :
1) nustatyti, kad nebus kviečiami pateikti pasiūlymų tiekėjai, kurių padėtis atitinka bent vieną iš šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų;21 ) nustatyti, kurias iš šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų atitinkantys tiekėjai nebus kviečiami pateikti pasiūlymų nurodytų sąlygų atitinkančių tiekėjų pateiktos paraiškos ir pasiūlymai bus atmetami ;32 ) pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, ir šią teisę įrodytų šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytais būdais;43 ) nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.
Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji pranešime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose privalo nustatyti, kad tiekėjų, kurių padėtis atitinka bent vieną iš šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, paraiškos ir pasiūlymai bus atmetami, taip pat turi teisę pranešime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose :
1) nustatyti, kad nebus kviečiami pateikti pasiūlymų tiekėjai, kurių padėtis atitinka bent vieną iš šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų;21 ) nustatyti, kurias iš šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų atitinkantys tiekėjai nebus kviečiami pateikti pasiūlymų nurodytų sąlygų atitinkančių tiekėjų pateiktos paraiškos ir pasiūlymai bus atmetami ;32 ) pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, ir šią teisę įrodytų šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytais būdais;43 ) nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai ir juos patvirtinantys dokumentai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35, 36, 37 straipsnių nuostatomis;54 ) nustatyti kandidatų ar dalyvių ekonominės ir finansinės būklės bei techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo taisykles ir kriterijus, kuriais vadovaujantis bus atrenkami kandidatai, jeigu perkančioji organizacija numato riboti dalyvių skaičių šio įstatymo 21, 22, 23 straipsniuose nustatytais atvejais;65 ) reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų nepriklausomos sertifikavimo įstaigos išduotus sertifikatus, patvirtinančius jo taikomos kokybės vadybos sistemos ir
(arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos atitiktį standartams;76 ) su įslaptinta informacija susijusių pirkimų atvejais nustatyti, kad nebus kviečiami pateikti pasiūlymų kandidatai ar dalyviai , kurie yra registruoti ir veikia valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra sudariusi dvišalių sutarčių dėl abipusės informacijos apsaugos, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus, taip pat kandidatai, kurie neturi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyto įmonės patikimumo pažymėjimo, suteikiančio teisę susipažinti ir dirbti su atitinkama slaptumo žyma žymima informacija , ir kandidatai, kurių dalyvavimui pirkimo procedūrose nepritaria įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija .“
Minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai ir juos patvirtinantys dokumentai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35, 36, 37 straipsnių nuostatomis;54 ) nustatyti kandidatų ar dalyvių ekonominės ir finansinės būklės bei techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo taisykles ir kriterijus, kuriais vadovaujantis bus atrenkami kandidatai, jeigu perkančioji organizacija numato riboti dalyvių skaičių šio įstatymo 21, 22, 23 straipsniuose nustatytais atvejais;65 ) reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų nepriklausomos sertifikavimo įstaigos išduotus sertifikatus, patvirtinančius jo taikomos kokybės vadybos sistemos ir
(arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos atitiktį standartams;76 ) su įslaptinta informacija susijusių pirkimų atvejais nustatyti, kad nebus kviečiami pateikti pasiūlymų kandidatai ar dalyviai , kurie yra registruoti ir veikia valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra sudariusi dvišalių sutarčių dėl abipusės informacijos apsaugos, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus, taip pat kandidatai, kurie neturi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyto įmonės patikimumo pažymėjimo, suteikiančio teisę susipažinti ir dirbti su atitinkama slaptumo žyma žymima informacija , ir kandidatai, kurių dalyvavimui pirkimo procedūrose nepritaria įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija .“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2.
Perkančioji organizacija pirkdama prekes pirkimo dokumentuose gali nustatyti, o pirkdama paslaugas ar darbus pirkimo dokumentuose nustato, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu:
1) tiekėjas yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal valstybės, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši;
2) tiekėjui iškelta restruktūrizavimo, bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, inicijuotos priverstinio likvidavimo ar susitarimo su kreditoriais procedūros arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal valstybės, kurioje jis registruotas, įstatymus;
3) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas;
4) tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, įskaitant informacijos apsaugos ar tiekimo patikimumo įsipareigojimų pažeidimą įgyvendinant ankstesnį pirkimą.
Perkančioji organizacija pirkdama prekes pirkimo dokumentuose gali nustatyti, o pirkdama paslaugas ar darbus pirkimo dokumentuose nustato, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu:
1) tiekėjas yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal valstybės, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši;
2) tiekėjui iškelta restruktūrizavimo, bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, inicijuotos priverstinio likvidavimo ar susitarimo su kreditoriais procedūros arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal valstybės, kurioje jis registruotas, įstatymus;
3) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas;
4) tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, įskaitant informacijos apsaugos ar tiekimo patikimumo įsipareigojimų pažeidimą įgyvendinant ankstesnį pirkimą. Šiame punkte vartojama sąvoka „ rimtas profesinis pažeidimas“ suprantama kaip konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkos apsaugos, informacijos apsaugos teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui , kuris yra fizinis asmuo, yra paskirta administracinė nuobauda , o tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo, – ar ekonominė sankcija, nustatyta nustatytos Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai.
Jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas , kuris yra juridinis asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį ar padarė panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės aktų pažeidimą , toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas profesiniu, jeigu nuo sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme ar kitos valstybės teisės akte nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
5) yra įrodymų, patvirtinančių, kad tiekėjas nėra patikimas ir kelia pavojų nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui;
6) tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas, ar valstybės, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;
7) tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas, ar valstybės, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;
8) tiekėjas yra pateikęs melagingą informaciją apie atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tai perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.“
išdėstyti taip: „3. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą priima teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos dokumentą.
Tiekėjas nurodytoms aplinkybėms įrodyti gali pateikti valstybės įmonės Registrų centro Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis. Perkančioji organizacija negali reikalauti dokumentų ir informacijos, kurie perkančiajai organizacijai pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą ar kitus teisės aktus yra neatlygintinai prieinami Lietuvos Respublikos registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose. “
straipsnio pakeitimas Papildyti 43 straipsnį 7 dalimi: „
supaprastintą pirkimą, apie kurį, jos manymu, neprivaloma skelbti šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, ir priėmusi sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, perkančioji organizacija gali paskelbti informacinį pranešimą, o kai atliekamas šio įstatymo 2 priedėlyje nurodytų paslaugų pirkimas ir kai pirkimo vertė yra ne mažesnė, negu nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba, – pranešimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamus pranešimus perkančiosios organizacijos privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai, o ši šio įstatymo reikalavimus atitinkančius pranešimus per 3 darbo dienas privalo išsiųsti Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biurui paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
Pranešimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos diena yra pirkimo išankstinio pranešimo ar pirkimo pranešimo paskelbimo data.“27 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Perkančioji organizacija suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems
dalyviams, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką ir nurodo nustatytą laimėjusį pasiūlymą, pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą iš naujo.“
straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas nebuvo pripažintas geriausiu , – laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Pirkimo procedūrų ataskaita pildoma dalimis Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka ir terminais ir baigiama pildyti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pirkimo pabaigos.“
ją išdėstyti taip: „4. Įvykdžius ar nutraukus pirkimo sutartį, išskyrus preliminariosios sutarties pagrindu sudarytas sutartis ir mažos vertės pirkimo sutartis, perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo įvykdymo ar nutraukimo Viešųjų pirkimų tarnybai pateikia įvykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties ataskaitą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija gali taikyti elektroninius aukcionus atlikdama pirkimą atviro konkurso, riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu. Elektroninis aukcionas taip pat gali būti taikomas atnaujinant varžymąsi tarp preliminariosios sutarties šalių, kai preliminarioji sutartis sudaryta su keliais tiekėjais.“
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba jeigu tiekėjo pateikta šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta deklaracija yra melaginga, arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba jeigu ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį.
Tuo atveju perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 27 straipsnio nuostatomis ir pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir tvarka, įvertina kitus atliekant tą patį pirkimą gautus pasiūlymus ir nustato kitą laimėjusį pasiūlymą.“
50 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Sudarant pirkimo sutartį atviro konkurso, riboto konkurso būdu ar konkurencinio dialogo būdu, negali būti keičiama laimėjusio pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Sudarant pirkimo sutartį skelbiamų derybų būdu ar neskelbiamų derybų būdu, negali būti keičiama derybų protokole užfiksuota kaina ir pirkimo sutarties sąlygos bei pirkimo dokumentuose ir pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos, kurios nebuvo pakeistos per derybų procesą.“
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką;“. 4. Pakeisti 50 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo
gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.
Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikalaujama, kai pirkimo sutartis sudaryta atlikus mažos vertės pirkimą. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) informacija, kur subrangovai turėtų kreiptis dėl papildomos su pirkimu susijusios informacijos ir dokumentų gavimo ;“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „62 straipsnis. Žalos atlyginimas Teismas tenkina tiekėjo reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo, jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta, o perkančioji organizacija pirkimo procedūros metu laikėsi šio įstatymo 27 straipsnio23 dalies, 32 straipsnio 7 dalies, 45 straipsnio 1 dalies, 50 straipsnio 1 ir 7 dalių, 57 straipsnio, 58 straipsnio
ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 dieną. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (arba) jos įgaliotos institucijos, kitos institucijos pagal kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis Projekto (2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYM O NR. XI-1491 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
3) pirkimams, atliekamiems pagal tarptautinės organizacijos tikslams pagal jos patvirtintas specialias procedūrų taisykles ir jos reikmėms , ir pirkimams, kuriuos valstybė narė turi atlikti pagal tas taisykles;“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) pirkimams, kuriuos atliekant šio įstatymo nustatyta tvarka taptų prieinama įslaptinta informacija būtų privaloma pateikti įslaptintą informaciją , kurios atskleidimas prieštarautų esminiams valstybės saugumo interesams. Sprendimą dėl tokių pirkimų konkrečiu atveju , priima Vyriausybė , .
atsižvelgdama į pirkimų poreikį ir pobūdį ;“. 3. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) pirkimams, susijusiems su žvalgybinio pobūdžio veikla (žvalgyba, kontržvalgyba, kriminaline žvalgyba) . Šių pirkimų tvarką nustato Vyriausybė ;“. 4. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 1 , 2 ir 3 punktuose punkte nurodytų perkančiųjų organizacijų atliekami pirkimai atliekamiems pirkimams , kai perkama iš trečiosios valstybės ar valstybės narės valstybės ar savivaldybės valdymo institucijos. Tokių pirkimų objektas yra karinės ar įslaptintos įrangos tiekimas karinė ar įslaptinta įranga , darbai ir paslaugos, tiesiogiai susijusios su nurodyta įranga, darbai ir paslaugos specialiems kariniams tikslams arba įslaptinti darbai ir įslaptintos paslaugos;“. 5. Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
„
14) pirkimams, atliekamiems vykdant bendradarbiavimo programas, kai tarptautinė organizacija, jos agentūra ar vienos valstybės narės perkančioji organizacija sudaro pirkimo sutartį vienos ar kelių kitų valstybių narių vardu.
“ 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Viešojo pirkimo dalyvis (toliau – dalyvis ) – tiekėjas, pateikęs pasiūlymą atviram konkursui, ribotam konkursui, deryboms arba konkurenciniam dialogui.“ 3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Perkančiosios organizacijos pasirinkimo sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto mišraus pirkimo objekto priežastis negali būti siekis išvengti šio įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymo.“ 4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Papildyti 8 straipsnį 3 dalimi:
„
3Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti iki pirkimo pradžios. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant neskelbiamų derybų būdu atliekamo pirkimo ir supaprastinto pirkimo procedūras.
“ 5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 2.
Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę:
1) savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką;
2) gauti perkančiosios organizacijos, viešojo pirkimo komisijos (toliau – komisija) ar jos narių, pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų, kitų asmenų su pirkimu susijusių veiksmų ir sprendimų paaiškinimus;
3) pateikti pirkimo dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus papildomai ekspertizei;14 ) įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, kol Viešųjų pirkimų tarnyba nepateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;25 ) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras ar pakeisti pirkimo sutarties sąlygas;36 ) šį įstatymą pažeidusius asmenis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn;47 ) nustačiusi šio įstatymo pažeidimus ar galimus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, galimas korupcijos apraiškas, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms ar Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai;58 ) nustačiusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, ypač gynybos ir (arba) saugumo interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo
9) gauti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų su pirkimais ir pirkimo sutarties vykdymu susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu;
10) jeigu yra pagrindas manyti, kad su pirkimais ar pirkimo sutarties vykdymu susiję dokumentai yra suklastoti, šių dokumentų originalus perduoti teisėsaugos institucijoms. “
Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę:
1) savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką;
2) gauti perkančiosios organizacijos, viešojo pirkimo komisijos (toliau – komisija) ar jos narių, pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų, kitų asmenų su pirkimu susijusių veiksmų ir sprendimų paaiškinimus;
3) pateikti pirkimo dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus papildomai ekspertizei;14 ) įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, kol Viešųjų pirkimų tarnyba nepateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;25 ) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras ar pakeisti pirkimo sutarties sąlygas;36 ) šį įstatymą pažeidusius asmenis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn;47 ) nustačiusi šio įstatymo pažeidimus ar galimus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, galimas korupcijos apraiškas, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms ar Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai;58 ) nustačiusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, ypač gynybos ir (arba) saugumo interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo
9) gauti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų su pirkimais ir pirkimo sutarties vykdymu susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu;
10) jeigu yra pagrindas manyti, kad su pirkimais ar pirkimo sutarties vykdymu susiję dokumentai yra suklastoti, šių dokumentų originalus perduoti teisėsaugos institucijoms. “
straipsnio pakeitimas 1.
10 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti sudaro (mažos vertės pirkimams – gali sudaryti) viešojo pirkimo komisiją (toliau – komisija) , nustato jos užduotis ir suteikia visus įgaliojimus tas užduotis atlikti. Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir atlieka tik rašytines ją sudariusios organizacijos užduotis ir įpareigojimus. Už komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija. Valstybės valdymo institucijos vadovo įsakymu (potvarkiu) gali būti sudaromos komisijos šiai institucijai pavaldžių perkančiųjų organizacijų pirkimams atlikti.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų. Komisijos pirmininku skiriamas komisiją sudariusios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios organizacijos darbuotojas. Komisijos nariais, išskyrus komisijos pirmininką, gali būti ir ne komisiją sudarančios organizacijos darbuotojai. Komisijos pirmininku ir nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Skiriant komisijos pirmininką ir narius turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą, patirtį organizuoti ir atlikti pirkimus. Komisijos nariai prieš dalyvavimą komisijos darbe turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.“
dalimi: „
atlikti komisija arba perkančiosios organizacijos vadovo įgalioti šios organizacijos darbuotojai, kaip nustatyta perkančiosios organizacijos patvirtintose taisyklėse.
Perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad mažos vertės pirkimus atliekantys asmenys būtų nepriekaištingos reputacijos, nešališki, negalėtų teikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus. Tais atvejais, kai atliekami mažos vertės pirkimai, kuriuose naudojama įslaptinta informacija, tokius pirkimus atliekantys asmenys turi turėti leidimus dirbti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma negu konkrečiame pirkime naudojamos įslaptintos informacijos žyma. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Perkančiosios organizacijos konfidencialumo įsipareigojimai Perkančioji organizacija, komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys, nepažeisdami šio įstatymo reikalavimų, susijusių su informacijos skelbimu ir su jos teikimu kandidatams ir dalyviams, negali tretiesiems asmenims atskleisti perkančiajai organizacijai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas. Tokią informaciją sudaro visų pirma komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialios pasiūlymų sąlygos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina, išskyrus jos sudedamąsias dalis, nėra laikoma konfidencialia informacija. “
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1. Numatoma pirkimo ar preliminariosios sutarties vertė (toliau – pirkimo vertė) yra perkančiosios organizacijos apskaičiuota, laimėjusiam tiekėjui pagal sutartį mokėtina suma be pridėtinės vertės mokesčio. Apskaičiuojant pirkimo vertę, atsižvelgiama į visą numatomą mokėti sumą, įvertinant visas galimas pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes alternatyvas ir galimus sutarties pratęsimus .
Kai perkančioji organizacija numato priemokas arba kitokius mokėjimus kandidatams ar dalyviams, ji šias priemokas ar mokėjimus įskaičiuoja į pirkimo vertę. Numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą Pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką. “
ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu tuo pačiu metu gali būti sudarytos pirkimo sutartys atskiroms panašių prekių įsigijimo, darbų ar paslaugų pirkimo dalims, apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visų šių dalių numatomas vertes. Taip apskaičiuota pirkimo vertė galioja visoms pirkimo dalims. Kai pirkimo vertė yra lygi arba didesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas, šis reikalavimas gali būti netaikomas tokių Atskiroms atskirų prekių, darbų ar paslaugų pirkimo dalims dalių atžvilgiu , kurių kiekvienos numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra mažesnė kaip 276 224 litai, kai perkamos prekės ir paslaugos, arba dalims dalių , kurių vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra mažesnė kaip 3 452 800 litų, kai perkami darbai, ir jeigu bendra tų dalių verčių suma yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros pirkimo vertės , pirkimai gali būti atliekami supaprastinti pirkimai . Tokiu atveju šie atskirų prekių, darbų ar paslaugų pirkimo dalių pirkimai gali būti atliekami vadovaujantis supaprastintiems pirkimams taikomais šio įstatymo reikalavimais. “
ir ją išdėstyti taip: „7.
Prekių ar paslaugų pirkimo sutarties, kuri pagal savo pobūdį yra vykdoma nuolat arba tam tikrą laikotarpį, planuojama ją pratęsti arba atnaujinti Prekių ar paslaugų pirkimų, kurie pagal savo pobūdį atliekami nuolat, arba prekių ar paslaugų pirkimo sutarties, kurią per tam tikrą laikotarpį planuojama atnaujinti, numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į:
1) visą faktinę to paties tipo viena po kitos einančių sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių arba ankstesnius finansinius metus, vertę, pakoreguotą (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į kiekio ar vertės pokyčius, kurie galėtų įvykti per 12 mėnesių nuo pirminės pirkimo sutarties sudarymo, arba
2) visą numatytą viena po kitos einančių sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo prekių tiekimo ar paslaugų teikimo pradžios arba per finansinius metus, jeigu jie yra ilgesni kaip 12 mėnesių, vertę.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu ketinama sudaryti sutartį, kurios pirkimo objektas yra šio įstatymo
, neatsižvelgiant į jo vertę, atliekamas vadovaujantis supaprastintiems pirkimams taikomais šio įstatymo reikalavimais. Pranešimas apie sudarytą pirkimo sutartį skelbiamas šio įstatymo
išdėstyti taip: „4. Perkančioji organizacija, atlikdama mažos vertės pirkimus, vadovaujasi šio įstatymo I skyriaus, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 41, 45 straipsnių, 46 straipsnio 5, 6, 8 dalių, 50 straipsnio 4, 5, 6, 8 dalių ir IV skyriaus reikalavimais. Mažos vertės pirkimai atliekami pagal perkančiosios organizacijos patvirtintas taisykles , kurios turi atitikti šio įstatymo I skyriaus reikalavimus .
Perkančiosios organizacijos taisyklėse gali būti nustatyta atvejų, kai perkančioji organizacija, siekdama išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus tinkamai įvykdyti pirkimo sąlygas, tiekėjų kvalifikaciją tikrina pagal kitus, negu šio įstatymo 32, 33, 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatyti, reikalavimus. “
dalimi: „
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikdamas supaprastintus pirkimus, reikalingus Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytai išimtinei teisei įgyvendinti, vadovaujasi šio įstatymo I skyriaus, išskyrus 8 straipsnio 1 dalį, reikalavimais. Tokie supaprastinti pirkimai atliekami pagal Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patvirtintas specialias pirkimo procedūrų taisykles. “
straipsnio pakeitimas
5 punktu: „
5) atviro konkurso būdu (tik supaprastinto pirkimo, nesusijusio su įslaptinta informacija, atveju). “
2Pakeisti 19 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) jeigu dėl techninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su autorių išimtinių teisių apsauga, pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su konkrečiu tiekėju;“. 3. Pripažinti netekusiu galios 19 straipsnio 4 dalies 6 punktą. „
6) atliekant mažos vertės pirkimus, perkančiosios organizacijos patvirtintose taisyklėse nustatytais atvejais. “
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 20 straipsnį. „
„
atlikimas Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pasirinkto pirkimo būdo ypatumus, pirkimo procedūras atlieka šiais etapais:
1) skelbia išankstinį informacinį pranešimą šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka (jeigu nusprendžia šį pranešimą skelbti);
2) skelbia pranešimą apie pirkimą šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka (neskelbiamų derybų atveju
3) tikrina ir vertina tiekėjų kvalifikaciją pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus ir sąlygas, atrenka kandidatus, kuriuos kvies pateikti pasiūlymus;
4) kviečia atrinktus kandidatus pateikti pasiūlymus. Prie kvietimo pridedami pasiūlymo rengimo ir teikimo reikalavimai ir informacija, kuri nebuvo pateikta šio straipsnio 2 punkte nurodytose pirkimo sąlygose, tačiau yra būtina pasiūlymui parengti;
5) vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, priima, nagrinėja, vertina ir palygina pakviestų dalyvių pateiktus pasiūlymus;
6) jeigu pirkimas atliekamas skelbiamų derybų būdu, konkurencinio dialogo būdu arba neskelbiamų derybų būdu, derasi su dalyviais, siekdama nustatyti geriausią pasiūlymą;
7) su geriausią pasiūlymą pateikusiu dalyviu sudaro pirkimo sutartį. “
papildymas 201 straipsniu Papildyti Įstatymą 201 straipsniu: „201 straipsnis. Atviras konkursas
dalyvių skaičius neribojamas. Perkančioji organizacija vertina visų tiekėjų, atitinkančių minimalius kvalifikacinius reikalavimus, pasiūlymus, pateiktus pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. 2. Atvirame konkurse draudžiamos perkančiosios organizacijos ir tiekėjų derybos. 3.
pateikiama nuoroda, iki kurios datos tiekėjai gali prašyti papildomos informacijos, susijusios su pirkimo dokumentais (patikslinimų, paaiškinimų, pataisymų) (toliau – papildoma informacija). Perkančioji organizacija (kai pirkimo dokumentus turi centrinė perkančioji organizacija – centrinė perkančioji organizacija) papildomą informaciją teikėjo prašymu pateikia ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos, jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku. “
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „2. Perkančioji organizacija, gavusi kandidatų paraiškas dalyvauti ribotame konkurse, pagal pirkimo dokumentuose nustatytas procedūras ir kriterijus atrenka tuos kandidatus, kuriuos kvies pateikti pasiūlymus. Perkančioji organizacija pranešime apie pirkimą nustatyto nustato mažiausią kviečiamų pateikti pasiūlymus kandidatų skaičių, kuris negali būti mažesnis kaip trys.“
ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu perkančioji organizacija mano, kad tinkamų kandidatų skaičius yra per mažas, kad galima būtų užtikrinti konkurenciją, ji gali sustabdyti pirkimo procedūrą ir dar kartą paskelbti pradinį pranešimą apie pirkimą, nustatydama naują paraiškų dalyvauti ribotame konkurse pateikimo terminą , arba nutraukti vykdomą pirkimo procedūrą ir pradėti naują pirkimo procedūrą . Tokiu atveju pirmojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai ir antrojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai turi būti kviečiami pateikti pasiūlymus pagal šio straipsnio 5–9 5, 6, 7, 8, 9 dalis. Jeigu pirkimo procedūros sustabdymas ir pranešimo apie naują paraiškų dalyvauti ribotame konkurse pateikimo terminą paskelbimas iš perkančiosios organizacijos pareikalautų neracionalaus lėšų, skirtų prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti, panaudojimo, perkančioji organizacija gali nutraukti vykdomą pirkimo procedūrą ir pradėti naują pirkimo procedūrą. “ 3.
Pakeisti 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kvietime pateikiama nuoroda, iki kokios datos kandidatai gali prašyti papildomos informacijos , susijusios su pirkimo dokumentais . Perkančioji organizacija (kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o kitas subjektas, – šis subjektas centrinė perkančioji organizacija – centrinė perkančioji organizacija ) šią papildomą informaciją pateikia iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 6 dienoms (supaprastintų pirkimų atveju – 3 darbo dienoms) , jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku. Šio įstatymo 26 straipsnio
pateikti likus ne mažiau kaip 4 dienoms iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos, jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o kitas subjektas centrinė perkančioji organizacija , kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų dokumentų, ir, jeigu reikia, – galutinis terminas, iki kurio tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir mokėjimo procedūros. Pirkimo dokumentai turi būti išsiunčiami nedelsiant, gavus kandidatų prašymą arba kandidatams sumokėjus už tokių dokumentų gavimą, kai kvietime nurodyta už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma.“
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1.
Dalyvauti pirkimo neskelbiamų derybų būdu procedūrose perkančioji organizacija pasirenka tiekėjus pagal turimus rinkos būklės duomenis ir atsižvelgdama į kitą perkančiajai organizacijai prieinamą informaciją. Pasirinktiems tiekėjams siunčiamas kvietimas dalyvauti pirkimo procedūrose. Kartu su kvietimu tiekėjams pateikiamos šio įstatymo 20 straipsnio 2 punkte nurodytos pirkimo sąlygos , kuriose nurodoma, kaip bus tikrinama ir vertinama tiekėjų kvalifikacija, taip pat pateikiama kita pirkimo dokumentuose teiktina neįslaptinta informacija .“
ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu perkančioji organizacija mano, kad tinkamų kandidatų skaičius yra per mažas, kad galima būtų užtikrinti konkurenciją, ji gali sustabdyti pirkimo procedūrą ir dar kartą paskelbti pradinį pranešimą apie pirkimą, nustatydama naują paraiškų dalyvauti skelbiamose derybose pateikimo terminą , arba nutraukti vykdomą pirkimo procedūrą ir pradėti naują pirkimo procedūrą . Tokiu atveju, pirmojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai ir antrojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai turi būti kviečiami dalyvauti skelbiamose derybose pagal šio straipsnio 6, 7, 8, 9 dalis. Jeigu pirkimo procedūros sustabdymas ir pranešimo apie naują paraiškų dalyvauti skelbiamose derybose pateikimo terminą paskelbimas iš perkančiosios organizacijos pareikalautų neracionalaus lėšų, skirtų prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti, panaudojimo, perkančioji organizacija gali nutraukti vykdomą pirkimo procedūrą ir pradėti naują pirkimo procedūrą. “
ją išdėstyti taip: „7. Kvietime dalyvauti skelbiamose derybose pateikiama nuoroda, iki kurios datos kandidatai gali prašyti papildomos informacijos dėl pirkimo dokumentų .
Perkančioji organizacija (kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o kitas subjektas, – šis subjektas centrinė perkančioji organizacija – centrinė perkančioji organizacija ) šią papildomą informaciją pateikia iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 6 dienoms (supaprastintų pirkimų atveju – 3 darbo dienoms) , jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku. Šio įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju perkančioji organizacija papildomą informaciją turi pateikti likus ne mažiau kaip 4 dienoms iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos, jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku.“
ir ją išdėstyti taip: „8. Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o kitas subjektas centrinė perkančioji organizacija , kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų dokumentų, ir, jeigu reikia, – galutinis terminas, iki kurio tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir mokėjimo procedūros. Pirkimo dokumentai turi būti išsiunčiami nedelsiant, gavus kandidatų prašymą arba kandidatams sumokėjus už tokių dokumentų gavimą, kai kvietime nurodyta už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma.“15 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu perkančioji organizacija mano, kad tinkamų kandidatų skaičius yra per
mažas, kad būtų galima užtikrinti konkurenciją, ji gali sustabdyti pirkimo procedūrą ir dar kartą paskelbti pradinį pranešimą apie pirkimą, nustatydama naują paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo terminą , arba nutraukti atliekamą pirkimo procedūrą ir pradėti naują procedūrą .
Tokiu atveju pirmojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai ir antrojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai turi būti kviečiami dalyvauti konkurenciniame dialoge pagal šio straipsnio 6, 7, 8, 9 dalis. Jeigu pirkimo procedūros sustabdymas ir pranešimo apie naują paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo terminą paskelbimas iš perkančiosios organizacijos pareikalautų neracionalaus lėšų, skirtų prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti, panaudojimo, perkančioji organizacija gali nutraukti vykdomą pirkimo procedūrą ir pradėti naują pirkimo procedūrą. “
ją išdėstyti taip: „7. Kvietime pateikiama nuoroda, iki kurios datos kandidatai gali prašyti papildomos informacijos , susijusios su pirkimo dokumentais . Perkančioji organizacija (kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o kitas subjektas, – šis subjektas centrinė perkančioji organizacija – centrinė perkančioji organizacija ) šią papildomą informaciją pateikia iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 6 dienoms (supaprastintų pirkimų atveju – 3 darbo dienoms) , jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku.“
ir ją išdėstyti taip: „8. Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o kitas subjektas centrinė perkančioji organizacija , kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų dokumentų, ir, jeigu reikia, – galutinis terminas, iki kurio tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir mokėjimo procedūros.
Pirkimo dokumentai turi būti išsiunčiami nedelsiant, gavus kandidatų prašymą arba kandidatams sumokėjus už tokių dokumentų gavimą, kai kvietime nurodyta už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma.“
straipsnio pakeitimas
dalies 8 punktą. „
8) reikalavimas pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaraciją, kurioje nurodoma, kad tiekėjas nedavė ir neketina duoti komisijos nariams, ekspertams, perkančiosios organizacijos vadovams, perkančiosios organizacijos ar kitų tiekėjų atstovams pinigų, dovanų, nesuteikė jokių paslaugų ar kitokio atlygio už sudarytas ar nesudarytas sąlygas, susijusias su palankiais veiksmais laimėti pirkimus; “
dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16) informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma kaina. Į kainą turi būti įskaityti visi tiekėjo mokami mokesčiai , išskyrus pridėtinės vertės mokestį ;“. 3. Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 25 punktą ir jį išdėstyti taip: „25) nuorodos į išankstinį informacinį pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, jeigu šis pranešimas buvo paskelbtas;“. 4. Pakeisti 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pranešimas apie pirkimą ir išankstinis pranešimas yra pirkimo dokumentų sudėtinė dalis.
Perkančioji organizacija pranešimuose apie pirkimą ir išankstiniuose pranešimuose nurodytos informacijos vėliau papildomai gali neteikti, įskaitant atvejį, kai techninės specifikacijos pagrįstos tiekėjams prieinamais dokumentais ir pranešimuose apie pirkimą ir išankstiniuose pranešimuose daroma nuoroda į tokius dokumentus.“
straipsnio 9 dalį. „
reikalavimai netaikomi mažos vertės pirkimams. “17 straipsnis. Įstatymo papildymas 241 straipsniu Papildyti Įstatymą 241 straipsniu: „241 straipsnis. Pirkimo dokumentų teikimas
organizacija pirkimo dokumentus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje kartu su pranešimu apie pirkimą. 2. Jeigu nėra techninių galimybių pirkimo dokumentų paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje arba pirkimas yra susijęs su įslaptinta informacija, perkančioji organizacija pirkimo dokumentus tiekėjui pateikia kitomis priemonėmis nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 6 dienas (supaprastintų pirkimų atveju – vieną darbo dieną) nuo tiekėjo prašymo gavimo dienos, jeigu jų paprašyta laiku. 3. Perkančioji organizacija neturi teisės pirkimo dokumentų pateikti anksčiau, negu paskelbiamas pranešimas apie pirkimą, kaip nurodyta šio įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje. Pirkimo dokumentai ir papildoma informacija, kurių turinį sudaro įslaptinta informacija, pateikiami tik tam tiekėjui, kuris turi leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma negu pirkimo dokumentuose naudojama įslaptintos informacijos žyma. 4. Perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje taip pat skelbia (jeigu nėra techninių galimybių skelbti arba pirkimas yra susijęs su įslaptinta informacija, – teikia kitomis priemonėmis) ir papildomą informaciją.
Tiekėjo prašymu papildomą informaciją perkančioji organizacija pateikia vadovaudamasi šio įstatymo 201 straipsnio 3 dalies, 21 straipsnio 6 dalies, 22 straipsnio 7 dalies ir 23 straipsnio
organizacija, atsakydama į tiekėjo prašymą dėl papildomos informacijos pateikimo, papildomą informaciją siunčia ir visiems kitiems tiekėjams, kuriems ji pateikė pirkimo dokumentus, bet nenurodo tiekėjo, kuris pateikė šį prašymą. 6. Iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 6 dienoms (supaprastintų pirkimų atveju –
papildomos informacijos. 7. Tuo atveju, kai tikslinama pirkimo dokumentuose pateikta informacija, perkančioji organizacija privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną atitinkamai patikslinti pranešimą apie pirkimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų priėmimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. “
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „4. Pasiūlymai atviram konkursui, ribotam konkursui, skelbiamoms deryboms ar konkurenciniam dialogui ne elektroninėmis priemonėmis teikiami laikantis šių reikalavimų:
1) teikiamo pasiūlymo (su priedais) lapai turi būti susiūti, sunumeruoti ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtinti tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, nurodytas tiekėjo ar jo įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos (jeigu yra) ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius. Kartu su kitais pasiūlymo lapais įsiuvama ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento kopija.
Pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas neįsiuvamas ir nenumeruojamas;
2) perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad pasiūlymas turi būti pateikiamas užklijuotame voke;
3) jeigu pirkimo objektas suskirstytas į dalis, dėl kurių leidžiama pateikti atskirus pasiūlymus, tuo pačiu metu dėl kelių pirkimo dalių teikiami pasiūlymai pagal šios dalies 1 ir 2 punktų nuostatas gali būti įforminami ir pateikiami kaip vienas pasiūlymas;
4) kai pasiūlymus numatoma vertinti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kad tiekėjai kainos pasiūlymą ir jo priedus pateiktų viename užklijuotame voke, o likusią pasiūlymo dalį ir jos priedus – kitame užklijuotame voke. Šie abu vokai turi būti įdėti į bendrą voką, kuris taip pat užklijuojamas. Jeigu perkančioji organizacija reikalauja pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, šį užtikrinimą patvirtinantis dokumentas dedamas į bendrą voką. Šis reikalavimas pateikti pasiūlymą dviejuose vokuose netaikomas pirkimą atliekant derybų būdu.“
dalimi: „
netikslius, neišsamius kartu su pasiūlymu teikiamus pirkimo dokumentuose nurodytus dokumentus: jungtinės veiklos sutartį, tiekėjo įgaliojimą asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, arba jų nepateikė, perkančioji organizacija privalo prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba pateikti minėtus dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo gavimo iš perkančiosios organizacijos dienos. “
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1.
Perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentuose nustatyti paraiškų ir pasiūlymų priėmimo terminus , nurodydama datą, valandą ir minutę . Perkančiosios organizacijos nustatytas paraiškų ir pasiūlymų priėmimo terminas turi būti pakankamas paraiškoms ir pasiūlymams parengti, tačiau negali būti trumpesnis, negu nurodyta šio straipsnio 2– , 3, 4, 5, 6, 7, 8,
perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti. Pirkimo dokumentuose nurodoma paraiškų priėmimo data. Riboto konkurso ir skelbiamų derybų atveju nurodoma pasiūlymų priėmimo data, valanda ir minutė. “
ją išdėstyti taip: „2. Atliekant supaprastintus pirkimus , išskyrus mažos vertės pirkimus, paraiškų ir pasiūlymų priėmimo terminas yra negali būti trumpesnis kaip
pirkimų informacinėje sistemoje arba nuo kvietimo pateikti pasiūlymą ar dalyvauti derybose arba konkurenciniame dialoge išsiuntimo kandidatams dienos.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Atliekant pirkimus, kurie negali būti priskirti supaprastintiems pirkimams, riboto konkurso, skelbiamų derybų ir konkurencinio dialogo būdu, paraiškų priėmimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo pranešimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos. Atliekant pirkimą riboto konkurso būdu, pasiūlymų priėmimo terminas negali būti trumpesnis kaip 40 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo kandidatams dienos.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti sutrumpinti terminai gali būti taikomi, jeigu išankstinis pranešimas išsiųstas skelbti likus ne mažiau kaip 52 dienoms ir ne daugiau kaip 12 mėnesių iki pranešimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos ir šiame pranešime pateikiama visa informacija, kuri turi būti pateikta pranešime apie pirkimą, ir ji yra prieinama tiekėjams informacinio išankstinio pranešimo skelbimo metu.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nurodytas pasiūlymų priėmimo terminas gali būti sutrumpintas 5 dienomis, jeigu perkančioji organizacija nuo pranešimo apie pirkimą paskelbimo dienos suteikia galimybę elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais. Pranešime turi būti nurodytas interneto adresas, kur galima susipažinti su pirkimo dokumentais. Šis terminas gali būti sutrumpintas ir tais atvejais, kai buvo sutrumpintas paraiškų pateikimo terminas, nustatytas šio straipsnio86 dalyje.“
pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Pasiūlymų vertinimo kriterijai
ir pasiūlymų palyginimas
pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais:
1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių pranašumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkos apsaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, arba
2) mažiausios kainos. 2.
punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį. Kriterijų lyginamasis svoris gali būti išreikštas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekvienam kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjimo tvarka. 3. Pagal pirkimo dokumentuose nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir tvarką perkančioji organizacija nedelsdama įvertina pateiktus dalyvių pasiūlymus. Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka. 4. Perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu ar po derybų, esmės – pakeisti kainos arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. 5. Perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu:
1) pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;
2) dalyvis per jos nustatytą terminą nepaaiškina pasiūlymo;
nustatytą terminą, kaip nurodyta šio įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje, nepatikslino, nepapildė ar nepateikė kartu su pasiūlymu teikiamų pirkimo dokumentuose nurodytų dokumentų: jungtinės veiklos sutarties, tiekėjo įgaliojimo asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento;
nepagrindė neįprastai mažos kainos ;
5) visi dalyviai, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlė per dideles, perkančiajai organizacijai nepriimtinas kainas. “
30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir visais atvejais , išskyrus mažos vertės pirkimus, privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.“ 22 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Šiame straipsnyje nustatytos vokų su pasiūlymais atplėšimo ir pradinio susipažinimo su Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis pateiktais pasiūlymais procedūros taikomos atliekant pirkimus atviro konkurso, riboto konkurso būdu arba konkurencinio dialogo būdu.“
23 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji pranešime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose privalo nustatyti, kad tiekėjų, kurių padėtis atitinka bent vieną iš šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, paraiškos ir pasiūlymai bus atmetami, taip pat turi teisę pranešime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose :
1) nustatyti, kad nebus kviečiami pateikti pasiūlymų tiekėjai, kurių padėtis atitinka bent vieną iš šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų;21 ) nustatyti, kurias iš šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų atitinkantys tiekėjai nebus kviečiami pateikti pasiūlymų nurodytų sąlygų atitinkančių tiekėjų pateiktos paraiškos ir pasiūlymai bus atmetami ;32 ) pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, ir šią teisę įrodytų šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytais būdais;43 ) nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.
Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji pranešime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose privalo nustatyti, kad tiekėjų, kurių padėtis atitinka bent vieną iš šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, paraiškos ir pasiūlymai bus atmetami, taip pat turi teisę pranešime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose :
1) nustatyti, kad nebus kviečiami pateikti pasiūlymų tiekėjai, kurių padėtis atitinka bent vieną iš šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų;21 ) nustatyti, kurias iš šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų atitinkantys tiekėjai nebus kviečiami pateikti pasiūlymų nurodytų sąlygų atitinkančių tiekėjų pateiktos paraiškos ir pasiūlymai bus atmetami ;32 ) pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, ir šią teisę įrodytų šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytais būdais;43 ) nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai ir juos patvirtinantys dokumentai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35, 36, 37 straipsnių nuostatomis;54 ) nustatyti kandidatų ar dalyvių ekonominės ir finansinės būklės bei techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo taisykles ir kriterijus, kuriais vadovaujantis bus atrenkami kandidatai, jeigu perkančioji organizacija numato riboti dalyvių skaičių šio įstatymo 21, 22, 23 straipsniuose nustatytais atvejais;65 ) reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų nepriklausomos sertifikavimo įstaigos išduotus sertifikatus, patvirtinančius jo taikomos kokybės vadybos sistemos ir
(arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos atitiktį standartams;76 ) su įslaptinta informacija susijusių pirkimų atvejais nustatyti, kad nebus kviečiami pateikti pasiūlymų kandidatai ar dalyviai , kurie yra registruoti ir veikia valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra sudariusi dvišalių sutarčių dėl abipusės informacijos apsaugos, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus, taip pat kandidatai, kurie neturi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyto įmonės patikimumo pažymėjimo, suteikiančio teisę susipažinti ir dirbti su atitinkama slaptumo žyma žymima informacija , ir kandidatai, kurių dalyvavimui pirkimo procedūrose nepritaria įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija .“
Minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai ir juos patvirtinantys dokumentai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35, 36, 37 straipsnių nuostatomis;54 ) nustatyti kandidatų ar dalyvių ekonominės ir finansinės būklės bei techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo taisykles ir kriterijus, kuriais vadovaujantis bus atrenkami kandidatai, jeigu perkančioji organizacija numato riboti dalyvių skaičių šio įstatymo 21, 22, 23 straipsniuose nustatytais atvejais;65 ) reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų nepriklausomos sertifikavimo įstaigos išduotus sertifikatus, patvirtinančius jo taikomos kokybės vadybos sistemos ir
(arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos atitiktį standartams;76 ) su įslaptinta informacija susijusių pirkimų atvejais nustatyti, kad nebus kviečiami pateikti pasiūlymų kandidatai ar dalyviai , kurie yra registruoti ir veikia valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra sudariusi dvišalių sutarčių dėl abipusės informacijos apsaugos, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus, taip pat kandidatai, kurie neturi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyto įmonės patikimumo pažymėjimo, suteikiančio teisę susipažinti ir dirbti su atitinkama slaptumo žyma žymima informacija , ir kandidatai, kurių dalyvavimui pirkimo procedūrose nepritaria įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija .“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2.
Perkančioji organizacija pirkdama prekes pirkimo dokumentuose gali nustatyti, o pirkdama paslaugas ar darbus pirkimo dokumentuose nustato, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu:
1) tiekėjas yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal valstybės, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši;
2) tiekėjui iškelta restruktūrizavimo, bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, inicijuotos priverstinio likvidavimo ar susitarimo su kreditoriais procedūros arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal valstybės, kurioje jis registruotas, įstatymus;
3) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas;
4) tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, įskaitant informacijos apsaugos ar tiekimo patikimumo įsipareigojimų pažeidimą įgyvendinant ankstesnį pirkimą.
Perkančioji organizacija pirkdama prekes pirkimo dokumentuose gali nustatyti, o pirkdama paslaugas ar darbus pirkimo dokumentuose nustato, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu:
1) tiekėjas yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal valstybės, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši;
2) tiekėjui iškelta restruktūrizavimo, bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, inicijuotos priverstinio likvidavimo ar susitarimo su kreditoriais procedūros arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal valstybės, kurioje jis registruotas, įstatymus;
3) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas;
4) tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, įskaitant informacijos apsaugos ar tiekimo patikimumo įsipareigojimų pažeidimą įgyvendinant ankstesnį pirkimą. Šiame punkte vartojama sąvoka „ rimtas profesinis pažeidimas“ suprantama kaip konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkos apsaugos, informacijos apsaugos teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui , kuris yra fizinis asmuo, yra paskirta administracinė nuobauda , o tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo, – ar ekonominė sankcija, nustatyta nustatytos Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai.
Jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas , kuris yra juridinis asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį ar padarė panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės aktų pažeidimą , toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas profesiniu, jeigu nuo sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme ar kitos valstybės teisės akte nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
5) yra įrodymų, patvirtinančių, kad tiekėjas nėra patikimas ir kelia pavojų nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui;
6) tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas, ar valstybės, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;
7) tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas, ar valstybės, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;
8) tiekėjas yra pateikęs melagingą informaciją apie atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tai perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.“
išdėstyti taip: „3. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą priima teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos dokumentą.
Tiekėjas nurodytoms aplinkybėms įrodyti gali pateikti valstybės įmonės Registrų centro Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis. Perkančioji organizacija negali reikalauti dokumentų ir informacijos, kurie perkančiajai organizacijai pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą ar kitus teisės aktus yra neatlygintinai prieinami Lietuvos Respublikos registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose. “
straipsnio pakeitimas Papildyti 43 straipsnį 7 dalimi: „
pirkimą, apie kurį, jos manymu, neprivaloma skelbti šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, ir priėmusi sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, perkančioji organizacija gali paskelbti informacinį pranešimą, o kai atliekamas šio įstatymo 2 priedėlyje nurodytų paslaugų pirkimas ir kai pirkimo vertė yra ne mažesnė, negu nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba, – pranešimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamus pranešimus perkančiosios organizacijos privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai, o ši šio įstatymo reikalavimus atitinkančius pranešimus per 3 darbo dienas privalo išsiųsti Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biurui paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
Pranešimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos diena yra pirkimo išankstinio pranešimo ar pirkimo pranešimo paskelbimo data.“27 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Perkančioji organizacija suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems
dalyviams, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką ir nurodo nustatytą laimėjusį pasiūlymą, pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą iš naujo.“
straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas nebuvo pripažintas geriausiu , – laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Pirkimo procedūrų ataskaita pildoma dalimis Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka ir terminais ir baigiama pildyti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pirkimo pabaigos.“
ją išdėstyti taip: „4. Įvykdžius ar nutraukus pirkimo sutartį, išskyrus preliminariosios sutarties pagrindu sudarytas sutartis ir mažos vertės pirkimo sutartis, perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo įvykdymo ar nutraukimo Viešųjų pirkimų tarnybai pateikia įvykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties ataskaitą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija gali taikyti elektroninius aukcionus atlikdama pirkimą atviro konkurso, riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu. Elektroninis aukcionas taip pat gali būti taikomas atnaujinant varžymąsi tarp preliminariosios sutarties šalių, kai preliminarioji sutartis sudaryta su keliais tiekėjais.“
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba jeigu tiekėjo pateikta šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta deklaracija yra melaginga, arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba jeigu ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį.
Tuo atveju perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 27 straipsnio nuostatomis ir pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir tvarka, įvertina kitus atliekant tą patį pirkimą gautus pasiūlymus ir nustato kitą laimėjusį pasiūlymą.“
50 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Sudarant pirkimo sutartį atviro konkurso, riboto konkurso būdu ar konkurencinio dialogo būdu, negali būti keičiama laimėjusio pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Sudarant pirkimo sutartį skelbiamų derybų būdu ar neskelbiamų derybų būdu, negali būti keičiama derybų protokole užfiksuota kaina ir pirkimo sutarties sąlygos bei pirkimo dokumentuose ir pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos, kurios nebuvo pakeistos per derybų procesą.“
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką;“. 4. Pakeisti 50 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo
gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.
Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikalaujama, kai pirkimo sutartis sudaryta atlikus mažos vertės pirkimą. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) informacija, kur subrangovai turėtų kreiptis dėl papildomos su pirkimu susijusios informacijos ir dokumentų gavimo ;“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „62 straipsnis. Žalos atlyginimas Teismas tenkina tiekėjo reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo, jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta, o perkančioji organizacija pirkimo procedūros metu laikėsi šio įstatymo 27 straipsnio23 dalies, 32 straipsnio 7 dalies, 45 straipsnio 1 dalies, 50 straipsnio 1 ir 7 dalių, 57 straipsnio, 58 straipsnio
ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (arba) jos įgaliotos institucijos, kitos institucijos pagal kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI -1491 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į:
Direktyva 2009/81/EB) nuostatas, su kuriomis siekiama suderinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas;
organizacijoms ir teikėjams įgyvendinat Įstatymą. Įstatymo projekto tikslas – suderinti Direktyvos 2009/81/EB ir Įstatymo nuostatas, sudaryti aiškesnes ir geresnes sąlygas gynybos ir saugumo srities viešųjų pirkimų vykdymui, mažinti administracinę naštą tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos ū kio ministerija. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento (direktorė – Audronė Railaitė, tel.
8 706 64 741, el. p. [email protected] ) Viešųjų pirkimų politikos skyrius (vedėja – Birutė Mačiunskienė, tel. 8 706 64 839, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Dėl Įstatymo 3 straipsnio. Įstatymas, kaip ir Direktyva 2009/81/EB, nustato atvejus, kada šio įstatymo reikalavimai netaikomi viešiesiems pirkimas gynybos ir saugumo srityje. Vienas iš tų atvejų – Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta išimtis pirkimams, kuriuos atliekant šio įstatymo nustatyta tvarka taptų prieinama įslaptinta informacija, kurios atskleidimas prieštarautų esminiams valstybės saugumo interesams. Atsižvelgiant į šių pirkimų specifinį pobūdį ir svarbą valstybės interesams, įstatyme nustatyta, kad sprendimą dėl tokių pirkimų, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pažymėtina, kad šia nuostata sudaroma galimybė perkančiosioms organizacijoms pasinaudoti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta Europos Sąjungos pirminės teisės nuostata, tiesiogiai nustatanti Europos Sąjungos valstybių narių diskreciją imtis priemonių taikyti išimtį, siejamą su būtinybe užtikrinti valstybių narių gyvybinius saugumo interesus, susijusius su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų gamyba ir prekyba. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, susijusiems su žvalgybinio pobūdžio veikla. Tiek Direktyvos 2009/81/EB preambulėje (27 dalis), tiek jos aiškinamuosiuose dokumentuose nurodoma, kad Direktyvos 2009/81/EB nuostatos žvalgybos tarnybos organizuojamiems pirkimams arba visų tipų žvalgybos veiklai, įskaitant kontržvalgybą, netaikomos. Pažymėtina, kad valstybėms narėms paliekama teisė apibrėžti, kas yra laikoma žvalgybinio (įskaitant kontržvalgybą) pobūdžio veikla.
Šiuo metu nacionaliniuose teisės aktuose sąvoka „žvalgybinio pobūdžio veikla“ nėra naudojama. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme yra įtvirtintos žvalgybos ir kontržvalgybos sąvokos, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme – kriminalinės žvalgybos sąvoka. Be kita ko, galiojantis teisinis reguliavimas nustato išimtį pirkimams, susijusiems su žvalgybinio pobūdžio veikla, tačiau nėra aišku, kaip perkančiosios organizacijos turi atlikti tokius pirkimus. Dėl Įstatymo 8 ir 9 straipsnių . Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje išvardytos Viešųjų pirkimų tarnybos teisės. Viena iš jų – Įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras ar pakeisti pirkimo sutarties sąlygas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatyme įtvirtintas tik sutikimo keisti pirkimo sutarties sąlygas išdavimo pagrindas (Įstatymo 50 straipsnio 6 dalis), o pagrindo nutraukti pirkimo procedūras nėra. Pažymėtina ir tai, kad gynybos ir saugumo srities pirkimai dažnai reikalauja specifinių žinių ir patirties ne tik perkančiosioms organizacijoms rengiant pirkimo dokumentus, bet ir Viešųjų pirkimų tarnybai atliekant tokių pirkimų dokumentų tikrinimą, todėl Viešųjų pirkimų tarnybai prireikia papildomų teisių, kurios yra įtvirtintos tik Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, tinkamai vykdyti patikėtas funkcijas. Dėl Įstatymo 10 straipsnio. Įstatymo 10 straipsnis reglamentuoja Viešųjų pirkimų komisijos (toliau – Komisija) sudarymą ir jos veiklą. Pažymėtina, kad viešuosius pirkimus gali vykdyti tik Komisija, sudaryta iš perkančiosios organizacijos darbuotojų, t. y, Komisija turi būti sudaroma vykdant net ir mažos vertės pirkimus. Dėl Įstatymo 13 straipsnio.
Dėl Įstatymo 13 straipsnio. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Įstatymo 13 straipsniu, negali tretiesiems asmenims atskleisti tiekėjo pateiktos informacijos, kurią tiekėjas nurodė kaip konfidencialią. Tokią informaciją visų pirma sudaro komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Pažymėtina, kad konfidencialios informacijos pobūdį ši informacija įgyja tik nurodžius apie tai pačiam tiekėjui. Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai tiekėjai piktnaudžiauja tokia teise ir visą pasiūlymą nurodo kaip konfidencialią informaciją. Dėl Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies. Įstatymas nustato, kad perkančioji organizacija mažos vertės pirkimą atlieka pagal savo patvirtintas taisykles, kurios turi atitikti Įstatymo I skyriaus reikalavimus. Perkančiosios organizacijos, rengdamos minėtas taisykles ir nustatydamos pirkimų reikalavimus, dažnai susiduria su sunkumais, kuriomis dar Įstatymo nuostatomis vadovautis (pavyzdžiui, ar reikia vadovautis Įstatymo IV skyriumi). Dėl Įstatymo 17 straipsnio papildymo 3 dalimi. Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Ginklų fondas), įgyvendindamas Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalies
juridiniams asmenims trumpuosius B, C kategorijų šaunamuosius ginklus (pistoletus, revolverius). Tuo tikslu Ginklų fonde veikia ginklų parduotuvė, kurioje šiuo metu eksponuojama ir parduodama daugiau kaip 120 vienetų skirtingų modelių, rūšių, pavadinimų, kalibrų pistoletų ir revolverių. Minėtais atvejais Įstatymas nenumato išimties Ginklų fondui įsigyti prekes, tačiau, kita vertus, šiais atvejais viešieji pirkimai pagal galiojantį reglamentavimą iš esmės neįmanomi.
Ginklų fondas vienintelis Lietuvos Respublikoje turi teisę prekiauti trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, o klientams savo ruožtu turi būti pateiktas, užtikrintas didelis ginkluotės asortimentas, t. y. įvairių firmų, modelių, kalibrų ginklai, šaudmenys. Pagal galiojantį reglamentavimą skelbiant viešuosius pirkimus, būtų neįmanoma įsigyti plataus spektro, asortimento ginklų ir šaudmenų. Įstatymo 38 straipsnio 8 dalis nurodo, kad a pibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti; tokia nuoroda yra leistina išimties tvarka, kai pirkimo objekto neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal minėto straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus; šiuo atveju nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“. Numatyta išimtimi Ginklų fondas negali pasinaudoti, nes ginklą, šaudmenį galima labai tiksliai ir aiškiai apibūdinti. Tuo atveju, jeigu būtų bandoma pasinaudoti minėta išimtimi, Ginklų fondas, jau skelbdamas viešąjį pirkimą, turėtų nurodyti, kad, pavyzdžiui, pirks Italijos įmonės Tanfoglio ar lygiaverčius ginklus. Tačiau tokios informacijos pranešime apie pirkimą nurodymas, negarantuotų, kad bus nupirkti būtent kliento užsakyti Tanfoglio ginklai. Pažymėtina ir tai, kad klientai nerasdami norimos įsigyti prekės Ginklų fondo parduotuvėje, ją gali užsisakyti. Su klientu pasirašoma pavedimo sutartis konkrečiam ginklui (pavyzdžiui, retam ir itin brangiam pistoletui Sig Sauer Allround, kurio vieneto kaina siekia apie 10 tūkst. litų) nupirkti, pagal kurią Ginklų fondas klientui būtent šią prekę ir turi pateikti.
Paminėtina ir tai, kad absoliuti dauguma ginkluotės tiekėjų yra užsienio tiekėjai. Taikydamas šiuo metu nustatytas viešųjų pirkimų procedūras, Ginklų fondas susidurtų su šiomis praktinėmis problemomis:
Ginklų fondo pirkimai Lietuvos apimtimi yra sąlyginai nedideli. Dažni pirkimai iš vieno užsienio tiekėjo neviršija 10 tūkst. litų. Dėl šios priežasties – labai mažos vertės pirkimų – bei šiuo metu nustatytų viešųjų pirkimų procedūrų (atitinkamai iš užsienio tiekėjų, prieš pasirašant sutartis, reikalauti kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų), užsienio tiekėjai tiesiog atsisakytų bendradarbiauti, nes dokumentų pateikimas, mažų kiekių ginkluotės paruošimas ir išsiuntimas užima labai daug laiko. Todėl natūralu, kad užsienio tiekėjas koncentruosis tik į tas užsienio šalis, kuriose didelės prekių užsakymų sumos. Tuo tarpu Lietuva tam tikrų konkrečių ginklų savo klientams negalėtų pateikti. Ginklų fondas sulauktų pretenzijų iš savo klientų. Tokiu būdu nebūtų vykdomas Ginklų fondo įstatymas – aprūpinti fizinius ir juridinius asmenis reikiama ginkluote. Dėl Įstatymo 19, 20 straipsnių ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu . Įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinti pirkimo būdai ir jų pasirinkimo sąlygos.
Atsižvelgiant į specifinius pirkimo objektus, Direktyvoje 2009/81/EB įtvirtinti keturi pirkimo būdai: ribotas konkursas, skelbiamos derybos, neskelbiamos derybos ir konkurencinis dialogas. Pažymėtina, kad šios pirkimo procedūros yra lankstesnės, geriau pritaikytos su gynyba ir saugumu susijusiems pirkimams, sudaro sąlygas apsaugoti įslaptintą informaciją ir užtikrinti tiekimo patikimumą. Tačiau perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais dėl ilgų pirkimo procedūrų terminų tais atvejais, kai įsigyjant karinės įrangos nėra būtina taikyti Įstatymo reikalavimų, susijusių su informacijos apsauga ar tiekimo patikimumu. Dėl Įstatymo 21, 22, 23 straipsnių . Supaprastintų pirkimų atveju paraiškų ir pasiūlymų priėmimo terminas negali būti trumpesnis kaip 7 darbo dienos. O kandidatams paprašius papildomos informacijos, susijusios su pirkimo dokumentais, perkančioji organizacija ją turi pateikti likus ne mažiau kaip 6 dienoms iki minėto termino pabaigos, neatsižvelgdama į tai, ar vykdomas tarptautinės vertės, ar supaprastintas pirkimas. Taigi tiekėjams lieka labai mažai laiko paprašyti papildomos informacijos ir ją gauti. Dėl Įstatymo
ir 50 straipsnio 2 dalies. Įstatymo 24 straipsnio
dokumentuose. Vienas iš reikalavimų – pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaraciją (toliau – tiekėjo sąžiningumo deklaracija). Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, tiekėjas, norėdamas pateikti pasiūlymą pagal perkančiosios organizacijos skelbiamą pirkimą, turi atitikti jam keliamus kvalifikacijos reikalavimus.
Tiekėjo sąžiningumo deklaracija nėra kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, todėl jis sukelia daug sunkumų kitų valstybių tiekėjams ir atitinkamai perkančiosioms organizacijoms, nes jos nėra tiek kompetentingos, kad galėtų įrodyti, jog tiekėjas minėtoje deklaracijoje nurodė melagingą informaciją. Dėl Įstatymo
kriterijai ir nuostata, kad perkančioji organizacija, įvertinusi gautus pasiūlymus, nustato pasiūlymų eilę, tačiau nėra aiškiai išvardinti pagrindai, kada perkančioji organizacija gali atmesti teikėjo pasiūlymą. Dėl Įstatymo
. Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta galimybė perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nustatyti Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje esančią sąlygą, tačiau Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, kaip ir Direktyvoje 2009/81/EB, įtvirtinta privaloma sąlyga, kuriai esant perkančioji organizacija turi atmesti tiekėjo paraišką ar pasiūlymą. Dėl Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies. Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kurioms susidarius tiekėjų pasiūlymai turi būti atmetami. Perkančioji organizacija, pirkdama prekes, pirkimo dokumentuose gali, o pirkdama paslaugas ir darbus – visais atvejais privalo nustatyti Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, kada paraiška ar pasiūlymas turi būti atmetami. Šie reikalavimai taikomi ir atliekant supaprastintus pirkimus. Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad tiekėjo, kuris yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, pasiūlymas yra atmetamas. Šiame punkte taip pat nurodyta, kokie tiekėjo padaryti Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimai laikomi rimtu profesiniu pažeidimu.
Pažymėtina, kad viešajame pirkime gali dalyvauti ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitų valstybių tiekėjai, todėl susidaro neaiški situacija kaip perkančiajai organizacijai elgtis, jeigu teikėjas yra padaręs panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akto pažeidimą Atkreiptinas dėmesys, kad tiekėjas, norėdamas įrodyti, kad minėtos aplinkybės nėra, pateikia laisvos formos deklaraciją, tačiau perkančioji organizacija, įtarusi, kad deklaracijoje nurodyta informacija yra melaginga, gali kreiptis į tos valstybės kompetentingas institucijas ir gauti visą reikiamą informaciją. Dėl Įstatymo
perkančiosios organizacijos pareiga informuoti suinteresuotus kandidatus ir suinteresuotus dalyvius apie priimtą sprendimą sudaryti sutartį ar preliminariąją sutartį. Tokia pareiga taikoma ir mažos vertės pirkimų atveju. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl Įstatymo
patikslinti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, nustatančią išimtį su esminiais valstybės saugumo interesais susijusiems pirkimams, ir nustatyti, kad tokių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pažymėtina, kad nacionaliniuose teisės aktuose sąvoka „žvalgybinio pobūdžio veikla“ nėra naudojama ir nėra aiškus šios sąvokos turinys, todėl Įstatymo projekte siūloma tikslinti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotę aiškiai įvardijant, kokiai veiklai Įstatymo nuostatos netaikomos, ir tokiu būdu ją suderinti su galiojančiais teisės aktais.
Pažymėtina, kad ši Įstatymo išimtis turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai konkretų pirkimą reikia atlikti, vykdant žvalgybą, kontržvalgybą ar kriminalinę žvalgybą, o ne apskritai institucijos, atliekančios žvalgybą, kontržvalgybą ar kriminalinę žvalgybą, vykdomiems net ir bendro pobūdžio pirkimams. Taip pat siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, kaip vykdyti pirkimus, susijusius su žvalgybinio pobūdžio veikla, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad pirkimai, reikalingi žvalgybai, kontržvalgybai ar kriminalinei žvalgybai atlikti, būtų vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad institucijų, vykdančių žvalgybą ir kontržvalgybą, ir institucijų, vykdančių kriminalinę žvalgybą, veiklos pobūdis yra skirtingas, todėl manyta, kad turėtų būti atskiros šių pirkimų vykdymo tvarkos, kuriose atsispindėtų tokių pirkimų ypatumai. Atsižvelgiant į Direktyvos 2009/81/EB nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kada pirkimams nustatytos taisyklės netaikomos, ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (t. y. kad Europos Sąjungos teisės netaikymo nuostatos turi būti aiškinamos siaurai), tikslinamas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir atsisakoma Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtintos išimties kaip nesuderinamos su Direktyvos 2009/81/EB nuostatomis. Dėl Įstatymo 8 ir 9 straipsnių . Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Įstatyme nenustatyta atvejų, kada Viešųjų pirkimų tarnyba gali duoti sutikimą perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras, nors tokia teisė jau yra įtvirtinta, Įstatymo 8 straipsnį siūloma papildyti nauja dalimi.
Įvertinus tai, kad gynybos ir saugumo srities viešieji pirkimai reikalauja ir tam tikrų specifinių žinių apie pirkimo objektą, bei siekiant užtikrinti visapusišką ir tinkamą Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų vykdymą, Įstatymo projekte siūloma Viešųjų pirkimų tarnybai suteikti daugiau teisių, reikalingų tam tikroms jos funkcijoms vykdyti (t. y. suvienodinti su Viešųjų pirkimų įstatymo suteiktomis teisėmis). Dėl Įstatymo 10 straipsnio. Siekiant supaprastinti mažos vertės pirkimų procedūras, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad mažos vertės pirkimus gali atlikti Komisija arba perkančiosios organizacijos vadovo paskirti tos organizacijos darbuotojai. Perkant gynybos ar saugumo srities prekes ir paslaugas dažnai prireikia, kad Komisijos nariai gerai išmanytų ne tik viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, bet ir turėtų pakankamai informacijos apie perkamą objektą. Perkančiosios organizacijos ne visada turi tokių specialistų, todėl tais atvejais, kai planuojama organizuoti prekių ar paslaugų, reikalaujančių tam tikrų žinių, pirkimo procedūras, į Komisiją tikslinga įtraukti kitų organizacijų darbuotojus. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo 10 straipsnį. Dėl Įstatymo 13 straipsnio. Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjai piktnaudžiauja Įstatymo suteikta teise ir visą pasiūlymą nurodo kaip konfidencialią informacija, Įstatymo projekte siūloma nurodyti, kad pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina, išskyrus atskiras kainos dalis, neturėtų būti laikoma konfidencialia informacija. Dėl Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies.
Siekiant aiškiau reglamentuoti mažos vertės pirkimams taikomus reikalavimus, Įstatymo projekte siūloma nuosekliai nurodyti Įstatymo straipsnius, privalomai taikomus organizuojant šiuos pirkimus. Atitinkamai tikslinami kiti Įstatymo straipsniai, kurie bus taikomi mažos vertės pirkimams ir kuriuose yra perteklinių nuostatų dėl jų netaikymo mažos vertės pirkimams. Dėl Įstatymo 17 straipsnio papildymo 3 dalimi. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas problemas, su kuriomis susiduria Ginklų fondas vykdymas viešuosius pirkimus, ir siekiant sudaryti sąlygas tinkamai įgyvendinti specialaus įstatymo jam suteiktą išimtinę teisę, Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, leidžiančią Ginklų fondui pirkimus, reikalingus minėtai išimtinei teisei įgyvendinti, atlikti vadovaudamasis Įstatymo I skyriaus nuostatomis pagal savo patvirtintas taisykles. Pažymėtina, kad siūlomas pakeitimas suderinamas su Direktyva 2009/81/EB, kuri leidžia nustatyti kitokį pirkimų, kurių vertė yra žemesnė už tarptautinę pirkimo vertę, reguliavimą. Dėl Įstatymo 19, 20 straipsnių ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu. Siekiant supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras, Įstatymo projekte siūloma nustatyti galimybę perkančiosioms organizacijoms vykdyti pirkimus atviro konkurso būdu, t. y. kai pasiūlymų pateikti gali visi suinteresuoti tiekėjai, kurių skaičius nėra ribojamas. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija gali taikyti šį būdą TIK atlikdama supaprastintą pirkimą, nesusijusį su įslaptinta informacija. Kaip ir Ginklų fondo atveju, šis siūlymas atitinka Direktyvoje 2009/81/EB nustatytus reikalavimus, nes bus taikomas tik supaprastintiems pirkimams.
Atsižvelgiant į tai, kad perkančiosioms organizacijoms dažnai kyla klausimų dėl Įstatymo 20 straipsnio taikymo ir į tai, kad šiame straipsnyje įvardyti pirkimo procedūrų etapai išsamiai yra aprašyti kituose Įstatymo straipsniuose (pavyzdžiui, 21, 22, 23, 43, 44 ir kt. straipsniuose), Įstatymo projekte siūloma atsisakyti Įstatymo 20 straipsnio kaip perteklinio. Dėl Įstatymo 21, 22, 23 straipsnių . Šiuo metu įstatyme nėra nustatytas atskiras terminas, iki kada supaprastintuose pirkimuose perkančioji organizacija gali pateikti papildomą informaciją teikėjo prašymu, todėl Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad supaprastintų pirkimų atveju perkančioji organizacija papildomą informaciją turi pateikti likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki paraiškų ir pasiūlymų priėmimo termino pabaigos. Taip pat siekiant Įstatymo aiškumo, Įstatymo projekte siūloma atsisakyti sąvokos „kitas subjektas“ ir tiksliai, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, įvardinti, kad pirkimo dokumentus, išskyrus atvejus, kai juos turi perkančioji organizacija, gali turėti centrinė perkančioji organizacija. Dėl Įstatymo
ir 50 straipsnio 2 dalies. Atsižvelgiant į tai, kad reikalaujama teikėjo sąžiningumo deklaracija sukelia daug praktinių problemų, didina administracinę naštą tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms, tačiau neleidžia pasiekti norimo tikslo, Įstatymo projektu siūloma mažinti administracinę naštą ir atsisakyti perteklinio reikalavimo tiekėjams pateikti tiekėjo sąžiningumo deklaraciją. Dėl Įstatymo papildymo 241 straipsniu. Įstatymo 24 straipsnis nustato pirkimo dokumentų reikalavimus, tačiau Įstatyme nėra aiškiai reglamentuojamas pirkimo dokumentų, papildomos informacijos (pirkimo dokumentų paaiškinimų, patikslinimų ir pan.) pateikimas.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant išspręsti šią teisinio reguliavimo spragą, siūloma Įstatymą papildyti nauju 241 straipsniu, reglamentuojančiu pirkimo dokumentų teikimą. Dėl Įstatymo
. Atsižvelgiant į praktikoje kylančius klausimus dėl tiekėjo įgaliojimo asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą (Įstatymo 25 straipsnio 1 dalis), jungtinės veiklos sutarties ir kitų dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo, Įstatymo projekte siūloma nustatyti šių dokumentų pateikimo ir vertinimo tvarką. Ilgą laiką buvo nusistovėjusi viešųjų pirkimų praktika, kai tiekėjo pasiūlymas atmetamas vien dėl to, kad nepateikti, pateikti netikslūs ar neišsamūs minėti dokumentai. Manytina, kad tai nepakankamas pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą, jeigu jis atitinka visus kitus pirkimo sąlygų reikalavimus ir jame siūloma konkurencinga perkamo objekto kaina. Vadovaujantis nacionalinių teismų praktika (pavyzdžiui, LAT 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-293/2011, LAT 2013 m. birželio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-324/2013), Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija privalo paprašyti tiekėjo patikslinti, papildyti ar pateikti kartu su pasiūlymu teikiamus dokumentus (tiekėjo įgaliojimą asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartį, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą), nurodytus pirkimo dokumentuose, jeigu tiekėjas minėtus dokumentus pateikė netikslius, neišsamius ar jų visai nepateikė.
Atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu tiekėjas perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino, nepapildė ar nepateikė minėtų dokumentų per perkančiosios organizacijos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo gavimo iš perkančiosios organizacijos dienos, perkančioji organizacija tiekėjo pasiūlymą atmeta. Dėl Įstatymo
organizacijoms kyla klausimų, kada tiekėjo pasiūlymas turi būti atmetamas, Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti pagrindus, kada perkančioji organizacija turi atmesti pateiktus pasiūlymus (pavyzdžiui, kai jie neatitinka pirkimo dokumentų, dėl per didelės pasiūlytos kainos ir kt.). Dėl Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies . Siekiant išvengti neaiškumo ir užtikrinti tinkamą Direktyvos 2009/81/EB nuostatų įgyvendinimą, Įstatymo projekte siūloma tikslinti Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies formuluotę ir nustatyti prievolę perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nustatyti Įstatymo 33 straipsnio
didelės finansinių ir žmogiškųjų išteklių sąnaudos mažina viešųjų pirkimų efektyvumą. Be to, privalomas reikalavimas nurodyti visas Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje išvardintas sąlygas, kurioms esant tiekėjų pasiūlymai turi būti atmetami, didina administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams.
Tai įvertinus, Įstatymo projekte siūloma perkančiajai organizacijai perkant paslaugas ir darbus nustatyti galimybę, o ne prievolę pasirinkti, kurias Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje išvardytas sąlygas nurodyti pirkimo dokumentuose. Atsižvelgiant į praktikoje kylančius klausimus, kaip perkančioji organizacija turėtų vertinti tiekėjo, kuris rimtą profesinį pažeidimą yra padaręs kitoje šalyje ir kuriam pritaikyta ekonominė sankcija/administracinė nuobauda pagal tos šalies nacionalinius teisės aktus, kvalifikaciją, Įstatymo projekte siūloma tikslinti Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotę ir nustatyti galimybę atmesti pasiūlymą ir to tiekėjo, kuris yra padaręs panašaus pobūdžio pažeidimą, už kurį jam pagal kitos valstybės teisės aktus skiriama ekonominė sankcija administracinė nuobauda. Dėl Įstatymo
perkančiosioms organizacijoms ir atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija turi teisę sutartis, kurių vertė iki 10 000 litų, sudaryti žodžiu, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostata netaikoma, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu. Įstatymo projekte atliekamos ir kai kurios kitos Įstatymo pataisos, kurių tikslas yra suderinti Įstatyme ir Direktyvoje 2009/81/EB vartojamas sąvokas (Įstatymo 15 straipsnis), atitaisyti buvusias techninio pobūdžio klaidas ir netikslumus (pavyzdžiui, dėl išankstinio pranešimo ir informacinio pranešimo sąvokų vartojimo, Įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 6 punkte tikslinant neskelbiamų derybų sąlygą, kai dėl tiekėjui suteiktų išimtinių teisių tik jis vienas gali įvykdyti sutartį). Atlikus šiuos pakeitimus viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, reglamentavimas bus aiškesnis ir tikslesnis. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekto nuostatos sudarys geresnes ir aiškesnes sąlygas įgyvendinti Įstatymą, vykdant gynybos ir saugumo srities viešuosius pirkimus. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Aiškesnis viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, reglamentavimas sumažins prielaidas atsirasti korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo nuostatų dėl kartu su pasiūlymu teikiamų dokumentų tikslinimo, papildymo, pateikimo perkančiajai organizacijai įgyvendinimas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą Ūkio ministerija turės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. 4-1024 „Dėl Tiekėjo sąžiningumo deklaracijos formų patvirtinimo“; Viešųjų pirkimų tarnyba turės pakeisti Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. 1S-178
„Dėl viešojo pirkimo – pardavimo, atliekamo gynybos ir saugumo srityje,
sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“; perkančiosios organizacijos turės pasikeisti mažos vertės pirkimų taisykles. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Naujų sąvokų į minėtą Įstatymo projektą įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Įstatymo projektui įgyvendinti iki jo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės parengti pirkimų, kuriuos atliekant Įstatymo nustatyta tvarka būtų privaloma pateikti įslaptintą informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų esminiams valstybės saugumo interesams, tvarką; atsižvelgiant į žvalgybos (kontržvalgybos) ir kriminalinės žvalgybos bei šias veiklas vykdančių institucijų specifiką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės parengti pirkimų, reikalingų žvalgybai ir (ar) kontržvalgybai vykdyti, tvarką ir pirkimų, reikalingų, kriminalinei žvalgybai vykdyti, tvarką;
Viešųjų pirkimų tarnyba turės patvirtinti pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką; Ginklų fondas turės patvirtinti supaprastintų pirkimų, reikalingų Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytai išimtinei teisei įgyvendinti, taisykles. 12.
valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymo projektą, neigiamas/teigiamas poveikis biudžetui nenumatomas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą buvo gauti Viešųjų pirkimų tarnybos, Vidaus reikalų ministerijos, Ginklų fondo prie Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento pasiūlymai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą:
„viešasis pirkimas“, „viešojo pirkimo sutartis“, „gynyba ir saugumas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Įstatymas turėtų būti išverstas į anglų kalbą. ––––––––––––––
Vilnius
DĖL
SRITYJE, įstatymo Nr. XI-1491 Pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-04-15 Nr. XIIP-1581 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, atkreipiame dėmesį, jog projekto 15 straipsnio 1 dalyje (keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalis) vartojami nelietuviški rašmenys. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė –Akimovienė P. Žukauskas
Vilnius
DĖL
SRITYJE, įstatymo Nr. XI-1491 Pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-07-11 Nr. XIIP-1581(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė –Akimovienė P. Žukauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO BIUDŽETO ir FINANSŲ komitetas PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, įstatymo Nr. XI-1491 Pakeitimo
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Bronius Bradauskas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Vitalija Vonžutaitė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, atkreipiame dėmesį, jog projekto 15 straipsnio 1 dalyje (keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalis) vartojami nelietuviški rašmenys. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo narys Remigijus Ačas 2014-05-061 Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pastabas bei pasiūlymus, siūlau teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6.
Papildyti 3 straipsnio 1 dalį 14 punktu:
14) pirkimams, kuriuos atlieka Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, reikalingus Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytai išimtinei teisei įgyvendinti .“ Argumentai:
Šiuo metu Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas nenumato Ginklų fondui išimties nevykdyti viešųjų pirkimų perkant ginkluotę, kitas prekes, skirtas parduoti fiziniams ir juridiniams asmenims. Tačiau siekiant užtikrinti platų prekių – ginkluotės asortimentą klientams, viešieji pirkimai iš esmės neįmanomi. Ginklų fondas, kaip įtvirtinta Ginklų fondo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte, vienintelis Lietuvos Respublikoje turi teisę prekiauti trumpaisiais B, C kategorijų šaunamaisiais ginklais, o klientams savo ruoštu turi būti pateiktas, užtikrintas didelis ginkluotės asortimentas, t.y. įvairių firmų, modelių, kalibrų ginklai, šaudmenys. Skelbiant viešuosius pirkimus, prekių asortimentas neįmanomas, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatymo 38 straipsnio nuostatomis, pirkimo dokumentuose neįmanoma, draudžiama nurodyti konkretų prekės pavadinimą. Pavyzdžiui, Ginklų fondas siekia įsigyti visame pasaulyje žinomų, klientų pamėgtų, konkurencinga kaina pasižyminčių Glock pistoletų. Atsiradus naujiems, naujos kartos Glock gaminiams, Ginklų fondo klientai patys paprašo jų pateikti. Kadangi Glock produkcijos, kaip ir kitų prekių ženklų, gamintojas pasaulyje yra vienas, todėl Ginklų fondas iš šio gamintojo ir perka jo gaminamas prekes.
Be to, klientai Ginklų fondo parduotuvėje nerasdami norimos įsigyti prekės, ją užsisako įsigyti Ginklų fonde. Su klientu pasirašoma pavedimo sutartis konkrečiam ginklui (pavyzdžiui, retam ir itin brangiam pistoletui Sig Sauer Allround, kurio vieneto kaina siekia apie
patiekia. Priėmus šias įstatymo pataisas, Ginklų fondas galės efektyviai ginkluote aprūpinti fizinius ir juridinius asmenis, pateikti savo klientams plataus asortimento prekes. Svarstyti pagrindiniame komitete. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-1581. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
A. Nesteckis, R. Kupčinskas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
AUDITO komitetas
: Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis. Komiteto biuras: vedėja Daiva Raudonienė, patarėja Lina Milonaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, Ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vyr. specialistė Dovilė Šacikauskė, Viešųjų pirkimų tarnybos Gynybos ir saugumo pirkimų skyriaus vedėja Živilė Cibutavičienė, Krašto apsaugos ministerijos Įsigijimų departamento direktoriaus pavaduotojas Raimondas Matulis, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Šalavėjus, Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Mindaugas Rapšas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, atkreipiame dėmesį, jog projekto 15 straipsnio 1 dalyje (keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalis) vartojami nelietuviški rašmenys. Pastaba neaktuali
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys R. Ačas, 2014-05-061 Argumentai : Šiuo metu Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas nenumato Ginklų fondui išimties nevykdyti viešųjų pirkimų perkant ginkluotę, kitas prekes, skirtas parduoti fiziniams ir juridiniams asmenims. Tačiau siekiant užtikrinti platų prekių – ginkluotės asortimentą klientams, viešieji pirkimai iš esmės neįmanomi. Ginklų fondas, kaip įtvirtinta Ginklų fondo įstatymo5 straipsnio 2 dalies 2 punkte, vienintelis Lietuvos Respublikoje turi teisę prekiauti trumpaisiais B, C kategorijų šaunamaisiais ginklais, o klientams savo ruoštu turi būti pateiktas, užtikrintas didelis ginkluotės asortimentas, t.y. įvairių firmų, modelių, kalibrų ginklai, šaudmenys. Skelbiant viešuosius pirkimus, prekių asortimentas neįmanomas, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos v iešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatymo 38 straipsnio nuostatomis, pirkimo dokumentuose neįmanoma, draudžiama nurodyti konkretų prekės pavadinimą. Pavyzdžiui, Ginklų fondas siekia įsigyti visame pasaulyje žinomų, klientų pamėgtų, konkurencinga kaina pasižyminčių Glock pistoletų. Atsiradus naujiems, naujos kartos Glock gaminiams, Ginklų fondo klientai patys paprašo jų pateikti. Kadangi Glock produkcijos, kaip ir kitų prekių ženklų, gamintojas pasaulyje yra vienas, todėl Ginklų fondas iš šio gamintojo ir perka jo gaminamas prekes. Be to, klientai Ginklų fondo parduotuvėje nerasdami norimos įsigyti prekės, ją užsisako įsigyti Ginklų fonde. Su klientu pasirašoma pavedimo sutartis konkrečiam ginklui (pavyzdžiui, retam ir itin brangiam pistoletui Sig Sauer Allround, kurio vieneto kaina siekia apie
patiekia.
Priėmus šias įstatymo pataisas, Ginklų fondas galės efektyviai ginkluote aprūpinti fizinius ir juridinius asmenis, pateikti savo klientams plataus asortimento prekes. Pasiūlymas : Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pastabas bei pasiūlymus, siūlau teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Papildyti 3 straipsnio 1 dalį 14 punktu:
14) pirkimams, kuriuos atlieka Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, reikalingus Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytai išimtinei teisei įgyvendinti .“ Nepritarti Siūlymas neatitiktų direktyvos nuostatų. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1581 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo Audito komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Audito komitetas, 2014-06-2520 Argumentai : Siekiant teisinio aiškumo ir įstatymo paprastumo siūlome keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkte atsisakyti blanketinės nuorodos ir vietoj jos įrašyti „tiekėjas nepagrindė neįprastai mažos kainos“. Pasiūlymas :
Pakeisti projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) yra šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas tiekėjas nepagrindė neįprastai mažos kainos ;“
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Saulis.
Saulis. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
DĖL
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjas Mantas Lapinskas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė, Krašto apsaugos ministerijos Įsigijimų departamento direktorius (laikinai vykdo funkcijas) plk. ltn. Raimundas Matulis, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Ginklų fondo direktoriaus pavaduotojas Jonas Šalavėjus, Ginklų fondo Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Mindaugas Rapšas, Ūkio ministerijos Ūkio politikos departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė ir vyriausioji specialistė Dovilė Šacikauskė. . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, atkreipiame dėmesį, jog projekto 15 straipsnio 1 dalyje (keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalis) vartojami nelietuviški rašmenys. Pastaba neaktuali
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys R. Ačas 2014-05-061 Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pastabas bei pasiūlymus, siūlau teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Papildyti 3 straipsnio 1 dalį 14 punktu:
14) pirkimams, kuriuos atlieka Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, reikalingus Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytai išimtinei teisei įgyvendinti .“ Argumentai:
Šiuo metu Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas nenumato Ginklų fondui išimties nevykdyti viešųjų pirkimų perkant ginkluotę, kitas prekes, skirtas parduoti fiziniams ir juridiniams asmenims. Tačiau siekiant užtikrinti platų prekių – ginkluotės asortimentą klientams, viešieji pirkimai iš esmės neįmanomi. Ginklų fondas, kaip įtvirtinta Ginklų fondo įstatymo5 straipsnio 2 dalies 2 punkte, vienintelis Lietuvos Respublikoje turi teisę prekiauti trumpaisiais B, C kategorijų šaunamaisiais ginklais, o klientams savo ruoštu turi būti pateiktas, užtikrintas didelis ginkluotės asortimentas, t.y. įvairių firmų, modelių, kalibrų ginklai, šaudmenys. Skelbiant viešuosius pirkimus, prekių asortimentas neįmanomas, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos v iešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatymo 38 straipsnio nuostatomis, pirkimo dokumentuose neįmanoma, draudžiama nurodyti konkretų prekės pavadinimą. Pavyzdžiui, Ginklų fondas siekia įsigyti visame pasaulyje žinomų, klientų pamėgtų, konkurencinga kaina pasižyminčių Glock pistoletų. Atsiradus naujiems, naujos kartos Glock gaminiams, Ginklų fondo klientai patys paprašo jų pateikti.
Kadangi Glock produkcijos, kaip ir kitų prekių ženklų, gamintojas pasaulyje yra vienas, todėl Ginklų fondas iš šio gamintojo ir perka jo gaminamas prekes.Be to, klientai Ginklų fondo parduotuvėje nerasdami norimos įsigyti prekės, ją užsisako įsigyti Ginklų fonde. Su klientu pasirašoma pavedimo sutartis konkrečiam ginklui (pavyzdžiui, retam ir itin brangiam pistoletui Sig Sauer Allround, kurio vieneto kaina siekia apie 6 tūkst. Lt) nupirkti, pagal kurią Ginklų fondas klientui būtent šią prekę ir patiekia. Priėmus šias įstatymo pataisas, Ginklų fondas galės efektyviai ginkluote aprūpinti fizinius ir juridinius asmenis, pateikti savo klientams plataus asortimento prekes. Nepritarti Siūloma absoliuti išimtis Ginklų fondo prie VRM atliekamiems ginklų, šaudmenų, specialios paskirties priemonių ir kitų prekių, skirtų parduoti fiziniams ir juridiniams asmenims, pirkimams neatitiktų 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/81/EB dėl gynybos ir saugumo srities viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo (toliau – Direktyva) nuostatų. Galiojantis Įstatymas yra suderintas su Direktyvos nuostatomis. Direktyvoje (atitinkamai ir Įstatyme) nustatytas baigtinis išimčių, kada viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos, sąrašas. Siūloma išimtis į jį nepatenka. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pažymėtina, kad išimčių sąrašas negali būti plečiamas. Siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos įgyvendinimą nacionalinėje teisėje, naujos išimties įtvirtinimas Įstatyme būtų nesuderinamas su galiojančiais Europos Sąjungos teisės aktais ir tai neužtikrintų skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principų laikymosi viešuosiuose pirkimuose. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d.
Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2014-06-25 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-1581. 2. Audito komitetas 2014-07-0220 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1581 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo Audito komiteto pasiūlymą. Argumentai :
Siekiant teisinio aiškumo ir įstatymo paprastumo siūlome keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkte atsisakyti blanketinės nuorodos ir vietoj jos įrašyti „tiekėjas nepagrindė neįprastai mažos kainos“. Pasiūlymas : Pakeisti projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) yra šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas tiekėjas nepagrindė neįprastai mažos kainos ;“
7Komiteto sprendimas:
pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, patobulintam pagal pastabas, kurioms pritarė Komitetas bei Komiteto siūlymą. Komiteto siūlymas:1 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „Šių pirkimų tvarką nustato Vyriausybė“ bei visą dalį išdėstyti taip: „4) pirkimams, kuriuos atliekant šio įstatymo nustatyta tvarka būtų privaloma pateikti įslaptintą informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų esminiams valstybės saugumo interesams. Sprendimą dėl tokių pirkimų konkrečiu atveju priima Vyriausybė.“
8Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas