DĖL
Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. XI-968 (toliau – Įstatymas) pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) rengimą paskatino: Lietuvos Respublikos Seimo
kodekso koncepcijos patvirtinimo“; siekis įvykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublios savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2010 m. birželio 30 d. redakcija) 34 straipsnio, 83 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių, Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (2010 m. gegužės 18 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Projekto tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. XII-439 ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimą.
Siekiant šių tikslų, Projektu siūloma:
Įstatymo nuostatas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto rengėjai – Seimo valdybos 2013 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. SV-S-68 sudaryta darbo grupė Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso projektui parengti. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Konstitucinis Teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutarimu pripažino, kad Įstatymo 34 straipsnis tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, jame nustatyta, kad pavieniai asmenys, neįrašyti į kandidatų sąrašus, daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali išsikelti kandidatais į savivaldybės tarybos narius, taip pat tiek, kiek jame nenustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų nuolatiniai gyventojai gali būti keliami kandidatais į atitinkamų savivaldybių tarybas būdami įrašyti ir į ne politinių partijų sudaromus kandidatų į savivaldybių tarybų narius sąrašus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai; Įstatymo 83 straipsnio 2 dalis tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą ir nustačius, kad pavieniai asmenys, neįrašyti į kandidatų sąrašus, daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali išsikelti kandidatais į savivaldybių tarybų narius ir jungtis į išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą, taip pat nustačius, kad politinės partijos kandidatų sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, joje nustatyta, kad išsikėlusių kandidatų jungtinis sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai; Įstatymo 83 straipsnio 3, 4, 5 dalys tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą ir nustačius, kad pavieniai asmenys, neįrašyti į kandidatų sąrašus, daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali išsikelti kandidatais į savivaldybės tarybos narius ir joje varžytis su kandidatų sąrašais, jose nustatyta, kad kandidatų sąrašams, dalyvaujantiems skirstant mandatus, mandatai dalijami pagal mandatų skirstymo kvotą, apskaičiuojamą pagal rinkėjų balsus, paduotus ne tik už šiuos kandidatų sąrašus, bet ir už visus išsikėlusius kandidatus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Konstitucinis Teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutarimu pripažino, kad Įstatymo 34 straipsnis tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, jame nustatyta, kad pavieniai asmenys, neįrašyti į kandidatų sąrašus, daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali išsikelti kandidatais į savivaldybės tarybos narius, taip pat tiek, kiek jame nenustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų nuolatiniai gyventojai gali būti keliami kandidatais į atitinkamų savivaldybių tarybas būdami įrašyti ir į ne politinių partijų sudaromus kandidatų į savivaldybių tarybų narius sąrašus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai; Įstatymo 83 straipsnio 2 dalis tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą ir nustačius, kad pavieniai asmenys, neįrašyti į kandidatų sąrašus, daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali išsikelti kandidatais į savivaldybių tarybų narius ir jungtis į išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą, taip pat nustačius, kad politinės partijos kandidatų sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, joje nustatyta, kad išsikėlusių kandidatų jungtinis sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai; Įstatymo 83 straipsnio 3, 4, 5 dalys tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą ir nustačius, kad pavieniai asmenys, neįrašyti į kandidatų sąrašus, daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali išsikelti kandidatais į savivaldybės tarybos narius ir joje varžytis su kandidatų sąrašais, jose nustatyta, kad kandidatų sąrašams, dalyvaujantiems skirstant mandatus, mandatai dalijami pagal mandatų skirstymo kvotą, apskaičiuojamą pagal rinkėjų balsus, paduotus ne tik už šiuos kandidatų sąrašus, bet ir už visus išsikėlusius kandidatus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai. Galiojanti Įstatymo redakcija nenustato rinkimų komisijų nariams nepriekaištingos reputacijos reikalavimo; nenustato, kad politinės partijos keliamą kandidatų sąrašą atitinkamoje savivaldybėje turi paremti atitinkamas skaičius tos savivaldybės rinkėjų.
Įstatymas kandidatamas į savivaldybių tarybas nustato neliečiamybę. Valstybės valdžią vykdančios institucijos yra nurodytos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje – tai Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad jeigu valstybės pareigūnai savo funkcijas vykdo vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jie turi būti apsaugoti nuo spaudimo ir nepagrįsto kišimosi į jų veiklą, sąžiningai eidami savo pareigas jie neturi patirti grėsmės savo asmeniui, teisėms ir laisvėms (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimai). Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Vyriausybės nariams bei teisėjams tam, kad jie galėtų vykdyti jiems Konstitucijoje nustatytas funkcijas, įgyvendinant valstybės valdžią yra Konstitucijoje nustatytas ypatingas teisinis statusas, inter alia apimantis darbo, atlyginimo bei politinės veiklos apribojimus, ypatingą pašalinimo iš užimamų pareigų ar mandato panaikinimo tvarką ir imunitetus: asmens neliečiamybę, ypatingą patraukimo baudžiamojon ir/arba administracinėn atsakomybėn tvarką (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Jokie kiti asmenys, remiantis konstitucine doktrina, <...> pagal Konstituciją neturi minėtų imunitetų, todėl tikslinga panaikinti ir kandidatų savivaldybių tarybų rinkimuose neliečiamybės statusą. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Projekte numatomos tokios naujos esminės teisinio reglamentavimo nuostatos:
Įstatymo nuostatas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas Įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus teikiamą projektą kitų galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 9.
r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Naujų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų biudžeto lėšų Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Savivaldybių tarybų rinkimai“,
„rinkimų komisija“, „visuomeninis rinkimų komitetas“. 15. Kiti
, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Parašas Virginija Baltraitienė Milda Petrauskienė Vytautas Kamblevičius Rima Baškienė Algis Kašėta (pasirašė 2014-04-22)
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-03- Nr. Į 2014-03-10 Nr. XIIP-1580 Lietuvos Respublikos Seimui
nr. xIip-1580 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. XI-968 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1580 (toliau
Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatomis įgyvendinama 1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 94/80/EB n ustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus, o Projekto nuostatomis minėtas įstatymas keičiamas ir pildomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu Projekto iniciatoriai turėtų parengti ir prie Projekto pridėti atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 20 straipsnio 2 dalies b punkte yra numatyta, kad Sąjungos piliečiai turi teisę balsuoti ir būti kandidatais Europos Parlamento ir savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai . Remiantis minėta SESV nuostata manytume, kad Projekto 2 straipsnio 3 dalies formuluotė tikslintina.
Siūlytume neišskirti Lietuvos Respublikos piliečiams ir ES valstybių narių piliečiams keliamų reikalavimų, pavyzdžiui, išdėstant minėtą nuostatą sekančiu būdu:
„Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos
Respublikos pilietis arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris <...>“ , toliau dėstant keliamus reikalavimus. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected] , [email protected] ;
2014-04-10 Nr. XIIP – 1580 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
straipsnio 4 dalies nuostata, ta apimtimi, kuria asmens teisė būti renkamu savivaldybės tarybos nariu būti ribojama dėl to, kad asmuo teismo pripažintas „nepakaltinamu“:
dalies nuostatos „Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais“. Šioje Konstitucijos nuostatoje, taip pat Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje dėl politinių atstovaujamųjų institucijų (Seimo, savivaldybių tarybų, rinkimų į Europos Parlamentą) bei Respublikos Prezidento, nėra asmens rinkimų teisės (taip pat ir pasyviosios) apribojimo pagrindo - dėl asmens „nepakaltinamumo“. Atkreipiame dėmesį, kad asmens „nepakaltinamumo“ ir „neveiksnumo“ teisinės kategorijos nėra tapačios ir reglamentuojamos Baudžiamojo kodekso 17, 18, 98 straipsniuose, Civilinio kodekso 2.10, 2.1 1, 2.111 ir kituose straipsniuose ;
nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad rinkimų kampanijos metu tam tikra politinė partija, rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis (masinio ir (arba) sisteminio rinkėjų papirkimo faktą) ir toks pažeidimas nustatytas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, privalo likus ne mažiau, kaip 12 dienų iki rinkimų atšaukti tokios partijos, rinkimų komiteto ar partijų koalicijos, kurioje tokia partija dalyvauja, jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą, neregistruoti tokio kandidato arba panaikinti tokio kandidato registravimą. Tokios priemonės yra skirtos tam, kad būtų užkirstas kelias rinkimų proceso metu iškreipti tikrąją rinkėjų valią, kuri yra esminė rinkimų rezultatų legitimumo ir teisėtumo prielaida, taigi rinkimų proceso sąžiningumui ir skaidrumui garantuoti. Atsižvelgus į tai, teikiama nuostata dėl draudimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tokias priemones panaudoti likus ne daugiau kaip 12 dienų iki rinkimų neatitinka Konstitucinio Teismo 2012 metų spalio 26 d. išvados motyvuojamosios IV dalies 4 punkte išdėstytos doktrinos
„<...> Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje
nustačius draudimą Vyriausiajai rinkimų komisijai likus mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų atšaukti šiurkščiai pažeidusios Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio
asmenis politinės partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos, kurioje tokia partija dalyvauja, jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą ir panaikinti kandidato, kuris yra šiurkščiai pažeidęs 51 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis, registravimą, nesudaromos būtinos teisinės prielaidos Vyriausiajai rinkimų komisijai veiksmingai užtikrinti šių principų laikymąsi, inter alia užkirsti kelią jų pažeidimams <...>“. 3.
sakinį dėl reikalavimų asmeniui, kuris gali būti renkamas savivaldybės tarybos nariu reikia perkelti į 2 dalį. 4. Projekto 2 straipsnio 6 dalyje vietoj nuostatos „nuolatinių tos savivaldybės gyventojų“ vartoti šio straipsnio 1 dalyje aptartą trumpinimą „rinkėjų“. 5. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje stokojama nuostatos, kurioje draudimas papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis būtų susietas su rinkimų kampanijos laikotarpio (etapo) pradžia ir pabaiga. 6. Projekto 7 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl savivaldybių tarybų rinkimų rengimo „karo veiksmų metu“ pagal „specialius įstatymus ar kitus teisės aktus“ paskirtis yra diskutuotina, nes Karo padėties įstatymas nenumato savivaldybių tarybų rinkimų pagrindų (sprendimų priėmimo ir pan.). Šiuo metu galiojančio Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalys numato Seimo sprendimą savivaldybės teritorijoje įvesti nepaprastąją padėtį arba Respublikos Prezidento dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Seimas, priimdamas sprendimą savivaldybės teritorijoje iki 6 mėnesių įvesti tiesioginį valdymą nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą. 7. Projekto 15 straipsnio 7 dalies nuostatą dėl reikalavimų asmenims, kurie gali būti skiriami apylinkės rinkimų komisijos pirmininku siūlytina formuluoti pagal analogiją su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 17 straipsnio 7 dalimi „Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus iš komisijos narių skiria savivaldybės rinkimų komisija. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo“. 8. Projekto 23 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje prieš žodį „elektroninėje“ turėtų būti įrašytas žodis „saugomi“. 9. Projekto 34 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „po to, kai“ reikia įrašyti - „jeigu jie“. 10. Projekto 34 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „dienos“ reikia įrašyti žodį „dienų“.
11Projekto 35 straipsnio:
susirinkimas“ ir „visuotinis rinkimų komiteto susirinkimas“ turėtų būti suvienodintos arba aiškiai apibrėžta, kokiais atvejais šaukiamas visuotinis susirinkimas, o kokiais – susirinkimas, bei apibrėžti šių susirinkimų statuso skirtumai;
rinkimų komitetą baigiamas likus 85 dienoms iki rinkimų. Įvertinus 6 dalyje nustatytus sprendimų priėmimo bei apskundimo terminus, galutinis sprendimas registruoti komitetą gali būti priimtas (priklausomai nuo nedarbo dienų išsidėstymo) likus 58 - 64 dienoms iki rinkimų. Tačiau kartu su pareiškiniais dokumentais komitetas privalo pateikti pažymą, jog yra registruotas savarankišku politinės kampanijos dalyviu (36 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Bet pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 5 straipsnio 1 dalį (bei projekto 35 straipsnio 1 dalį) komitetas prašymą registruotis savarankišku politinės kampanijos dalyviu gali pateikti vėliausiai likus 85 dienoms iki rinkimų. Taigi, pagal nustatytus terminus galima situacija, kai registruoti komitetą bus dar galima, tačiau teikti pareiškinius dokumentus, taigi ir dalyvauti rinkimuose (o tai ir yra komiteto steigimo tikslas), jis nebeturės galimybės. Būtina tarpusavyje suderinti tokią situaciją sukuriančius terminus;
turint tikslą dalyvauti konkrečiuose rinkimuose savivaldybių tarybų rinkimuose <...>“ tikslintina nustatant apribojimą, kad rinkimų komitetas dalyvauja savivaldybių tarybų rinkimuose tik vienoje konkrečioje savivaldybėje, nes eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai vyksta vienu metu visose savivaldybėse; 11.4.
komiteto veiklos sutartyje nurodyti rinkimų komiteto narių asmens kodą (nesant jokios išlygos dėl kai kurių Europos Sąjungos valstybių piliečių identifikavimo), diskutuotina, nes ne visose Europos Sąjungos valstybėse yra įtvirtinta asmens identifikavimo pagal asmens kodą (asmens indentifikavimo Nr.) tvarka (pvz., Airijoje, D. Britanijoje, Graikijoje, Portugalijoje ir Vokietijoje jos nėra) [1] . Tas pats pasakytina ir apie 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas;
rinkimų komiteto pavadinimu ir rašoma balsavimo biuletenyje” vietoj žodžio
“balsavimo” reikia įrašyti – “rinkimų” (55 straipsnis – „rinkimų biuletenis”);
registruoti ar panaikinama politinės kampanijos dalyvio registracija” stokojama priežastinio ryšio su paties „rinkimų komiteto“ statuso įgijimu arba praradimu ir ją siūlytina išdėstyti pvz. taip: “rinkimų komitetą atsisakoma registruoti politinės kampanijos dalyviu arba panaikinama jo kaip politinės kampanijos dalyvio registracija”;
taikoma tik pasibaigus įstatyme nustatytam kandidatų registravimo ar pareiškinių dokumentų atšaukimo terminui. 12. Projekto 36 straipsnio:
teksto reikia įrašyti reikalavimą nurodyti rinkimų datą ir savivaldybės pavadinimą, kurioje renkamo mero ir tarybos narių išsikėlimą savo parašais remia rinkėjai; 12.2.
4, 5, 6, 7, 8 dalys dėl rinkėjų parašų rinkimo formos, turinio, parašų rinkimo, tikrinimo ir sprendimų priėmimo tvarkos dėstytinos atskirame straipsnyje, nes šių klausimų straipsnio reguliavimo dalykas „pareiškiniai dokumentai“ neapima;
tvarkos siūlytina patikslinti ir išdėstyti pagal analogiją su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 39 straipsnio 3 dalimi;
pateikti kandidato anketoje rinkėjams reikšmingą informaciją dėstytinos po šio straipsnio 3 dalies, kurioje apibrėžiama kandidato anketa, kaip vienas iš pareiškinių dokumentų. Iš šių dalių nuostatų dėl kandidatų į savivaldybės tarybos narius anketoje pateikiamų duomenų neaišku, ar šie reikalavimai būtų taikomi ir savivaldybės tarybos nariui – merui;
komisijoms gali būti pateikiami elektroniniu būdu“, joje išbraukus žodžius
„rinkimų komisijoms“, siūlytina prijungti prie šio straipsnio 1 dalies. 13. Projekto 37 straipsnio 1 dalies
nuostatoje formuluojama sąlyga „prasidėjus kandidatų registravimo laikui Teisingumo ministerija praneša, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijos narių skaičius atitinka įstatymų reikalavimus, kokių partijų veikla yra sustabdyta ar nutraukta” tikslintina, nustatant konkretų terminą, susijusį su pareiškinių dokumentų pateikimu (prasideda likus 85 dienoms ir baigiasi 45 dienom iki rinkimų - 35 straipsnio 1 dalis). 14. Projekto 40 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „rinkimų komiteto“ reikia įrašyti žodį „vieno“. 15. Projekto 43 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė “paskelbus <...> kandidatus įrašytus į kandidatų sąrašus<...>”, kitų straipsnių nuostatose (pvz.
44 straipsnio 1 dalies,
kandidatus <...>“. Šias formuluotes reiktų suvienodinti. 16. Projekto 48 straipsnio
„nemokamai naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis“
performuluotina, nes Visuomenės informavimo priemonių įstatymas nenumato
„valstybinių“ visuomenės informavimo priemonių, o nacionalinio transliuotojo
funkciją vykdo Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) - viešoji įstaiga, kuri priklauso valstybei nuosavybės teise (Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Ši formuluotė nepakankama ir dėl to, kad joje vartojamas žodis “nemokamai” nenusako rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo ir transliavimo išlaidų finansavimo šaltinio. 17. Projekto 56 straipsnio 1 dalies nuostata dėl rinkimų biuletenių pateikimo „rinkimų apylinkėms“ performuluotina įtvirtinant už balsavimo organizavimą ir vykdymą rinkimų dieną atsakingas „apylinkių rinkimų komisijas“. 18. Projekto 58 straipsnio:
rinkimų komisijų darbą, siūlytina įtvirtinti maksimalų leidžiamą politinės kampanijos dalyvių skiriamų rinkimų stebėtojų skaičių;
rinkimų stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus“ sąlyga „jeigu asmuo, kuriam pažymėjimas turi būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus“ neturi teisinio turinio, nes projekte nėra jokių reikalavimų, kuriuos turi atitikti rinkimų stebėtojas; 18.3.
rinkimų komisijos išduoto rinkimų stebėtojo pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu tvarka, tačiau esminis įstatymo nuostatos tikslas turėtų būti rinkimų stebėtojo statuso praradimo ar panaikinimo pagrindų ir tvarkos reglamentavimas, o stebėtojo pažymėjimo pripažinimas negaliojančiu – tik kaip statuso panaikinimo pasekmė ir dokumento, liudijančio jo statusą, panaikinimas. 19. Projekto 74 straipsnio struktūra yra keistina, nes, siekiant teisinio reguliavimo logikos ir nuoseklumo, dėstant reikalavimus daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolų pirmosios ir antrosios dalies turiniui, pasirašymui, pastabų teikimui, pateikimui rinkimų stebėtojams ir komisijų nariams ir kt., jas reikia dėstyti nuosekliai viena po kitos sekančiose 1, 2, 3, 4, 5 arba 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse, o ne padrikai 1, 4 ir 5,
reglamentuojamas savivaldybės tarybos nario mandato netekimas dėl rinkėjams nepaskelbtos turėtos teismo nuosprendžiu (sprendimu) paskirtos bausmės, 1 punkte nurodytas pagrindas, kad savivaldybės tarybos nario priesaikos nedavusio asmens, išrinkto savivaldybės tarybos nariu ar savivaldybės tarybos nariu – meru, įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, yra ydingas, nes savivaldybės tarybos nario priesaika yra tas juridinis faktas, su kuriuo siejamas tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero statuso įgijimas ir įgaliojimų vykdymas (Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
Neprisiekęs tarybos narys netenka savivaldybės tarybos nario mandato (Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 4 dalis). Netekus savivaldybės tarybos nario mandato, įgaliojimai, kurie net nebuvo įgyti, negali nutrūkti arba būti išlaikyti. Atitinkamai šio straipsnio 2 punkte nurodytas pagrindas, kad savivaldybės tarybos nario priesaiką davęs savivaldybės tarybos narys netenka mandato, taip pat yra ydingas, nes prisiekęs savivaldybės tarybos narys įgyja tarybos nario statusą ir jo įgaliojimai gali būti nutraukti prieš terminą esant įstatyme numatytam pagrindui. 21. Pagal 2014 metų. sausio 1 d. įsigaliojusį Teisėkūros pagrindų įstatymą bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298:
straipsnio 3 dalyje ir 7 dalies 2 punkte, 39 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose,
į kitus įstatymus turi būti nurodomas visas įstatymo pavadinimas „Lietuvos Respublikos <...>“;
rašomos po tekstu mažosiomis neparyškintomis raidėmis „Respublikos Prezidentas“; 21.3.
keičiamo įstatymo numeris I-532 ne santrumpos „Nr.“, 1 straipsnio pavadinimas ir pakeitimų esmė turi būti išdėstytas taip: „
Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo I-532 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą I-532 ir jį išdėstyti taip“;
dalyje pateiktas formuluotes „pagal Lietuvos Respublikos įstatymus“ siūlytina suvienodinti su likusioje projekto teksto dalyje vartojama formuluote „įstatymų nustatyta tvarka“ Taip pat vienodintinos ir analogiškos formuluotės, kuriose nurodomi „teisės aktai“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.Buišienė, [email protected] A.Ožiūnienė, [email protected] P.Žukauskas, pranas.zukauskas @lrs.lt [1] Seimo kanceliarijos parlamentinių tyrimų departamento 2001 12 10 pažyma
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
dalyvavo : Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo Teisės departamento vyr. patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-09 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
nuostata, ta apimtimi, kuria asmens teisė būti renkamu savivaldybės tarybos nariu būti ribojama dėl to, kad asmuo teismo pripažintas „nepakaltinamu“:
trečiosios dalies nuostatos „Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais“. Šioje Konstitucijos nuostatoje, taip pat Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje dėl politinių atstovaujamųjų institucijų (Seimo, savivaldybių tarybų, rinkimų į Europos Parlamentą) bei Respublikos Prezidento, nėra asmens rinkimų teisės (taip pat ir pasyviosios) apribojimo pagrindo - dėl asmens „nepakaltinamumo“.
Atkreipiame dėmesį, kad asmens „nepakaltinamumo“ ir „neveiksnumo“ teisinės kategorijos nėra tapačios ir reglamentuojamos Baudžiamojo kodekso 17, 18, 98 straipsniuose,
Projekto ir dabar galiojančio Įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostata nurodo, kad „Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį, taip pat asmuo, teismo pripažintas neveiksniu arba nepakaltinamu . Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas užsienio valstybės pilietis, kurio pasyvioji rinkimų teisė yra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra.“. Atkreiptinas dėmesys, kad 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad savivaldybių tarybų rinkimuose nedalyvauja asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2014-04-14 2.
Projekto 37 straipsnio 10 dalies nuostatose siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad rinkimų kampanijos metu tam tikra politinė partija, rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis (masinio ir (arba) sisteminio rinkėjų papirkimo faktą) ir toks pažeidimas nustatytas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, privalo likus ne mažiau, kaip 12 dienų iki rinkimų atšaukti tokios partijos, rinkimų komiteto ar partijų koalicijos, kurioje tokia partija dalyvauja, jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą, neregistruoti tokio kandidato arba panaikinti tokio kandidato registravimą. Tokios priemonės yra skirtos tam, kad būtų užkirstas kelias rinkimų proceso metu iškreipti tikrąją rinkėjų valią, kuri yra esminė rinkimų rezultatų legitimumo ir teisėtumo prielaida, taigi rinkimų proceso sąžiningumui ir skaidrumui garantuoti.
Atsižvelgus į tai, teikiama nuostata dėl draudimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tokias priemones panaudoti likus ne daugiau kaip 12 dienų iki rinkimų neatitinka Konstitucinio Teismo 2012 metų spalio 26 d. išvados motyvuojamosios IV dalies 4 punkte išdėstytos doktrinos „<...> Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustačius draudimą Vyriausiajai rinkimų komisijai likus mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų atšaukti šiurkščiai pažeidusios Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis politinės partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos, kurioje tokia partija dalyvauja, jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą ir panaikinti kandidato, kuris yra šiurkščiai pažeidęs 51 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis, registravimą, nesudaromos būtinos teisinės prielaidos Vyriausiajai rinkimų komisijai veiksmingai užtikrinti šių principų laikymąsi, inter alia užkirsti kelią jų pažeidimams <...>“. Neprieštarauja „už“-bendru sutarimu Projekto
, kad „Jeigu politinė partija arba rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos, Vyriausioji rinkimų komisija atšaukia atitinkamo rinkimų komiteto, politinės partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos jungtinio sąrašo paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu arba panaikina tokio kandidato registravimą.
Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 12 dienų.“ Tačiau VRK iš dalies gali užkirsti kelią pažeidimams, remiantis projekto
pripažinimas negaliojančiais )1 dalimi, kur yra reglamentuoti VRK veiksmai, kai pažeidimas nustatytas arba padarytas per likusias 15 d. iki rinkimų dienos: „ Jeigu politinė partija ar rinkimų komitetas, ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio
toks pažeidimas nustatytas arba padarytas vėliau, kaip nustatyta šio įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos. Atšaukus kandidatų sąrašo paskelbimą, už kandidatų sąrašą paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į savivaldybės tarybos narius - merus, pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šiame straipsnyje nustatyta tvarka“. 3. Komiteto sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. balandžio 14 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus , Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių rinkimų įstatymo NR.
XI-968 pakeitimo įstatymo projekto XIIP-1580 4 straipsnio 2 dalies ir 37 straipsnio 10 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai . 4. Balsavimo rezultatai: „už“- bendru sutarimu
5Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Virginija Baltraitienė, Komiteto pirmininkė, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininkės pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Valentinas Bukauskas, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Julius Pagojus, Teisingumo ministro patarėjas; Audronė Pitrėnienė, Seimo narė; Jurgis Razma, Seimo narys; Paulius Skardžius, Vidaus reikalų ministerijos departamento direktorius; Zenonas Vaigauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas; Gediminas Vaičionis, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
projekto) 2 straipsnio 4 dalies nuostata, ta apimtimi, kuria asmens teisė būti renkamu savivaldybės tarybos nariu būti ribojama dėl to, kad asmuo teismo pripažintas „nepakaltinamu“:
Konstitucijos 34 straipsnio trečiosios dalies nuostatos „Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais“.
Šioje Konstitucijos nuostatoje, taip pat Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje dėl politinių atstovaujamųjų institucijų (Seimo, savivaldybių tarybų, rinkimų į Europos Parlamentą) bei Respublikos Prezidento, nėra asmens rinkimų teisės (taip pat ir pasyviosios) apribojimo pagrindo - dėl asmens „nepakaltinamumo“. Atkreipiame dėmesį, kad asmens
„nepakaltinamumo“ ir „neveiksnumo“ teisinės kategorijos nėra tapačios ir
reglamentuojamos Baudžiamojo kodekso 17, 18, 98 straipsniuose, Civilinio kodekso 2.10, 2.1 1, 2.111 ir kituose straipsniuose ;
Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento
argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014 m. balandžio 16 d. išvadoje preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių rinkimų įstatymo NR. XI-968 pakeitimo įstatymo projekto XIIP-1309(2) 4 straipsnio 2 dalies ir 37 straipsnio 9 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai . 2. Derinant projekto 2 straipsnio 4 dalį su projekto 2 straipsnio 1 dalimi žodžiai „arba nepakaltinamu“ išbrauktini. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10 2.
Projekto 37 straipsnio 10 dalies nuostatose siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad rinkimų kampanijos metu tam tikra politinė partija, rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis (masinio ir
(arba) sisteminio rinkėjų papirkimo faktą) ir toks pažeidimas nustatytas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, privalo likus ne mažiau, kaip 12 dienų iki rinkimų atšaukti tokios partijos, rinkimų komiteto ar partijų koalicijos, kurioje tokia partija dalyvauja, jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą, neregistruoti tokio kandidato arba panaikinti tokio kandidato registravimą. Tokios priemonės yra skirtos tam, kad būtų užkirstas kelias rinkimų proceso metu iškreipti tikrąją rinkėjų valią, kuri yra esminė rinkimų rezultatų legitimumo ir teisėtumo prielaida, taigi rinkimų proceso sąžiningumui ir skaidrumui garantuoti.
Atsižvelgus į tai, teikiama nuostata dėl draudimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tokias priemones panaudoti likus ne daugiau kaip 12 dienų iki rinkimų neatitinka Konstitucinio Teismo 2012 metų spalio 26 d. išvados motyvuojamosios IV dalies 4 punkte išdėstytos doktrinos
„<...> Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 6
dalyje nustačius draudimą Vyriausiajai rinkimų komisijai likus mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų atšaukti šiurkščiai pažeidusios Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis politinės partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos, kurioje tokia partija dalyvauja, jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą ir panaikinti kandidato, kuris yra šiurkščiai pažeidęs 51 straipsnio
asmenis, registravimą, nesudaromos būtinos teisinės prielaidos Vyriausiajai rinkimų komisijai veiksmingai užtikrinti šių principų laikymąsi, inter alia užkirsti kelią jų pažeidimams <...>“. Nepritarti Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. balandžio 9 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014 m. balandžio 16 d. išvadoje preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių rinkimų įstatymo NR. XI-968 pakeitimo įstatymo projekto XIIP-1309(2) 4 straipsnio 2 dalies ir 37 straipsnio 9 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai . 2. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai likus daugiau kaip 12 dienų iki rinkimų nustatyti projekto 86 straipsnyje. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 3.
Projekto 2 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį dėl reikalavimų asmeniui, kuris gali būti renkamas savivaldybės tarybos nariu reikia perkelti į 2 dalį. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
nuostatos „nuolatinių tos savivaldybės gyventojų“ vartoti šio straipsnio 1 dalyje aptartą trumpinimą „rinkėjų“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
stokojama nuostatos, kurioje draudimas papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis būtų susietas su rinkimų kampanijos laikotarpio (etapo) pradžia ir pabaiga. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nuostatos dėl savivaldybių tarybų rinkimų rengimo „karo veiksmų metu“ pagal
„specialius įstatymus ar kitus teisės aktus“ paskirtis yra diskutuotina, nes
Karo padėties įstatymas nenumato savivaldybių tarybų rinkimų pagrindų (sprendimų priėmimo ir pan.). Šiuo metu galiojančio Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalys numato Seimo sprendimą savivaldybės teritorijoje įvesti nepaprastąją padėtį arba Respublikos Prezidento dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Seimas, priimdamas sprendimą savivaldybės teritorijoje iki 6 mėnesių įvesti tiesioginį valdymą nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą. Pritarti Vadovaujantis Konstitucijos 143 straipsniu, jeigu karo veiksmų metu turi būti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus. Atsižvelgiant į Konstitucijos 143 straipsnio nuostatą, projekto 7 straipsnio 3 dalis išbrauktina. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7 7.
Projekto 15 straipsnio 7 dalies nuostatą dėl reikalavimų asmenims, kurie gali būti skiriami apylinkės rinkimų komisijos pirmininku siūlytina formuluoti pagal analogiją su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 17 straipsnio 7 dalimi „Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus iš komisijos narių skiria savivaldybės rinkimų komisija. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo“. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
antrajame sakinyje prieš žodį „elektroninėje“ turėtų būti įrašytas žodis „saugomi“. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
žodžių „po to, kai“ reikia įrašyti - „jeigu jie“. Pritarti10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
žodžio „dienos“ reikia įrašyti žodį „dienų“. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11Projekto 35 straipsnio:
sąvokos „rinkimų komiteto susirinkimas“ ir „visuotinis rinkimų komiteto susirinkimas“ turėtų būti suvienodintos arba aiškiai apibrėžta, kokiais atvejais šaukiamas visuotinis susirinkimas, o kokiais – susirinkimas, bei apibrėžti šių susirinkimų statuso skirtumai;
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
priėmimas registruoti rinkimų komitetą baigiamas likus 85 dienoms iki rinkimų. Įvertinus 6 dalyje nustatytus sprendimų priėmimo bei apskundimo terminus, galutinis sprendimas registruoti komitetą gali būti priimtas (priklausomai nuo nedarbo dienų išsidėstymo) likus 58 - 64 dienoms iki rinkimų.
Tačiau kartu su pareiškiniais dokumentais komitetas privalo pateikti pažymą, jog yra registruotas savarankišku politinės kampanijos dalyviu (36 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Bet pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 5 straipsnio 1 dalį (bei projekto 35 straipsnio 1 dalį) komitetas prašymą registruotis savarankišku politinės kampanijos dalyviu gali pateikti vėliausiai likus 85 dienoms iki rinkimų. Taigi, pagal nustatytus terminus galima situacija, kai registruoti komitetą bus dar galima, tačiau teikti pareiškinius dokumentus, taigi ir dalyvauti rinkimuose (o tai ir yra komiteto steigimo tikslas), jis nebeturės galimybės. Būtina tarpusavyje suderinti tokią situaciją sukuriančius terminus;
Nepritarti Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas visų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių registravimas. Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo bei užtikrinant visų subjektų lygias teises sudaryti rinkimų komitetams kitokias teises (kitokius terminus) būtų netikslinga. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nuostata „<...> turint tikslą dalyvauti konkrečiuose rinkimuose savivaldybių tarybų rinkimuose <...>“ tikslintina nustatant apribojimą, kad rinkimų komitetas dalyvauja savivaldybių tarybų rinkimuose tik vienoje konkrečioje savivaldybėje, nes eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai vyksta vienu metu visose savivaldybėse;
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21 11.4.
reikalavimo rinkimų komiteto veiklos sutartyje nurodyti rinkimų komiteto narių asmens kodą (nesant jokios išlygos dėl kai kurių Europos Sąjungos valstybių piliečių identifikavimo), diskutuotina, nes ne visose Europos Sąjungos valstybėse yra įtvirtinta asmens identifikavimo pagal asmens kodą (asmens indentifikavimo Nr.) tvarka (pvz., Airijoje, D. Britanijoje, Graikijoje, Portugalijoje ir Vokietijoje jos nėra). Tas pats pasakytina ir apie 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas;
Nepritarti Ši nuostata apibrėžia Lietuvos Respublikos gyventojų registre įrašytą asmens kodą, kuris yra suteikiamas visiems asmenims, gavusiems leidimą gyventi Lietuvoje. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
(raidės) laikoma rinkimų komiteto pavadinimu ir rašoma balsavimo biuletenyje” vietoj žodžio “balsavimo” reikia įrašyti – “rinkimų” (55 straipsnis – „rinkimų biuletenis”);
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
73
“atsisakoma registruoti ar panaikinama politinės kampanijos dalyvio
registracija” stokojama priežastinio ryšio su paties „rinkimų komiteto“ statuso įgijimu arba praradimu ir ją siūlytina išdėstyti pvz. taip: “rinkimų komitetą atsisakoma registruoti politinės kampanijos dalyviu arba panaikinama jo kaip politinės kampanijos dalyvio registracija”;
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
74 11.7. 7 dalies 4 punkte būtina nustatyti, kad ši sąlyga taikoma tik pasibaigus įstatyme nustatytam kandidatų registravimo ar pareiškinių dokumentų atšaukimo terminui. Nepritarti Pareiškinių dokumentų atšaukimo terminai ir tvarka nustatyti projekto 42 straipsnio 1 dalyje ir jų nebūtina kartoti projekto 37 straipsnio 7 dalies 4 punkte. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
12Projekto 36 straipsnio:
12.1.
Projekto 36 straipsnio:
parašų rinkimų lapo teksto reikia įrašyti reikalavimą nurodyti rinkimų datą ir savivaldybės pavadinimą, kurioje renkamo mero ir tarybos narių išsikėlimą savo parašais remia rinkėjai;
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-1036 4, 5, 6, 7, 8
parašų rinkimo formos, turinio, parašų rinkimo, tikrinimo ir sprendimų priėmimo tvarkos dėstytinos atskirame straipsnyje, nes šių klausimų straipsnio reguliavimo dalykas „pareiškiniai dokumentai“ neapima; Nepritarti Panašus reglamentavimas nustatytas Rinkimų į Europos parlamentą įstatyme. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
parašų skaičiavimo tvarkos siūlytina patikslinti ir išdėstyti pagal analogiją su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 39 straipsnio 3 dalimi; Nepritarti Pasiūlymas neargumentuotas ir neesminis. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-1036 9, 10
kandidatų prievolės pateikti kandidato anketoje rinkėjams reikšmingą informaciją dėstytinos po šio straipsnio 3 dalies, kurioje apibrėžiama kandidato anketa, kaip vienas iš pareiškinių dokumentų. Iš šių dalių nuostatų dėl kandidatų į savivaldybės tarybos narius anketoje pateikiamų duomenų neaišku, ar šie reikalavimai būtų taikomi ir savivaldybės tarybos nariui – merui;
Nepritarti Pasiūlymas neesminis. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
dokumentai rinkimų komisijoms gali būti pateikiami elektroniniu būdu“, joje išbraukus žodžius „rinkimų komisijoms“, siūlytina prijungti prie šio straipsnio 1 dalies. Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui išbraukti žodžius
„rinkimų komisijoms“. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 13.
Projekto 37 straipsnio 1 dalies nuostatoje formuluojama sąlyga „prasidėjus kandidatų registravimo laikui Teisingumo ministerija praneša, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijos narių skaičius atitinka įstatymų reikalavimus, kokių partijų veikla yra sustabdyta ar nutraukta” tikslintina, nustatant konkretų terminą, susijusį su pareiškinių dokumentų pateikimu (prasideda likus 85 dienoms ir baigiasi 45 dienom iki rinkimų - 35 straipsnio 1 dalis). Nepritarti Nustatytas vienos dienos terminas. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
žodžius „rinkimų komiteto“ reikia įrašyti žodį „vieno“. Pritarti
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
vartojama formuluotė “paskelbus <...> kandidatus įrašytus į kandidatų sąrašus<...>”, kitų straipsnių nuostatose (pvz. 44 straipsnio 1 dalies,
<...> kandidatus <...>“. Šias formuluotes reiktų suvienodinti. Nepritarti Neesminė, redakcinio pobūdžio pastaba. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
formuluotė dėl kandidatų garantijų „nemokamai naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis“ performuluotina, nes Visuomenės informavimo priemonių įstatymas nenumato „valstybinių“ visuomenės informavimo priemonių, o nacionalinio transliuotojo funkciją vykdo Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) - viešoji įstaiga, kuri priklauso valstybei nuosavybės teise (Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Ši formuluotė nepakankama ir dėl to, kad joje vartojamas žodis “nemokamai” nenusako rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo ir transliavimo išlaidų finansavimo šaltinio. Pritarti
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 17.
Projekto 56 straipsnio 1 dalies nuostata dėl rinkimų biuletenių pateikimo „rinkimų apylinkėms“ performuluotina įtvirtinant už balsavimo organizavimą ir vykdymą rinkimų dieną atsakingas „apylinkių rinkimų komisijas“. Pritarti
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
18Projekto 58 straipsnio:
užtikrinti sklandų rinkimų komisijų darbą, siūlytina įtvirtinti maksimalų leidžiamą politinės kampanijos dalyvių skiriamų rinkimų stebėtojų skaičių;
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
atsisakyti išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus“ sąlyga „jeigu asmuo, kuriam pažymėjimas turi būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus“ neturi teisinio turinio, nes projekte nėra jokių reikalavimų, kuriuos turi atitikti rinkimų stebėtojas;
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
Vyriausiosios rinkimų komisijos išduoto rinkimų stebėtojo pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu tvarka, tačiau esminis įstatymo nuostatos tikslas turėtų būti rinkimų stebėtojo statuso praradimo ar panaikinimo pagrindų ir tvarkos reglamentavimas, o stebėtojo pažymėjimo pripažinimas negaliojančiu – tik kaip statuso panaikinimo pasekmė ir dokumento, liudijančio jo statusą, panaikinimas. Nepritarti Neesminė pastaba. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-1074 19.
Projekto 74 straipsnio struktūra yra keistina, nes, siekiant teisinio reguliavimo logikos ir nuoseklumo, dėstant reikalavimus daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolų pirmosios ir antrosios dalies turiniui, pasirašymui, pastabų teikimui, pateikimui rinkimų stebėtojams ir komisijų nariams ir kt., jas reikia dėstyti nuosekliai viena po kitos sekančiose 1, 2, 3, 4, 5 arba 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse, o ne padrikai 1, 4 ir 5, 6 ir 7 dalyse. Nepritarti Neesminė pastaba. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reglamentuojamas savivaldybės tarybos nario mandato netekimas dėl rinkėjams nepaskelbtos turėtos teismo nuosprendžiu (sprendimu) paskirtos bausmės, 1 punkte nurodytas pagrindas, kad savivaldybės tarybos nario priesaikos nedavusio asmens, išrinkto savivaldybės tarybos nariu ar savivaldybės tarybos nariu – meru, įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, yra ydingas, nes savivaldybės tarybos nario priesaika yra tas juridinis faktas, su kuriuo siejamas tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero statuso įgijimas ir įgaliojimų vykdymas (Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Neprisiekęs tarybos narys netenka savivaldybės tarybos nario mandato (Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 4 dalis). Netekus savivaldybės tarybos nario mandato, įgaliojimai, kurie net nebuvo įgyti, negali nutrūkti arba būti išlaikyti. Atitinkamai šio straipsnio 2 punkte nurodytas pagrindas, kad savivaldybės tarybos nario priesaiką davęs savivaldybės tarybos narys netenka mandato, taip pat yra ydingas, nes prisiekęs savivaldybės tarybos narys įgyja tarybos nario statusą ir jo įgaliojimai gali būti nutraukti prieš terminą esant įstatyme numatytam pagrindui. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Projekto 90 straipsnio 1 punkte sąvoka „įgaliojimai nutrūksta prieš terminą“ keistina į sąvoką „neįgyja įgaliojimų“ „90 straipsnis.
Savivaldybės tarybos nario mandato netekimas dėl rinkėjams nepaskelbtos turėtos teismo nuosprendžiu (sprendimu) paskirtos bausmės Jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, neįvykdė šio įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų (kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje nenurodė pagal šį įstatymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis) ir tai paaiškėjo po savivaldybės tarybos rinkimų, kuriuose šis asmuo buvo išrinktas savivaldybės tarybos nariu ar savivaldybės tarybos nariu
1) savivaldybės tarybos nario priesaikos nedavęs asmuo išrinktas savivaldybės tarybos nariu ar savivaldybės tarybos nariu – meru neįgyja įgaliojimų :
2) savivaldybės tarybos nario priesaiką davęs savivaldybės tarybos narys netenka mandato.‘ Dėl 2 punkto: įstatymo projekto 87 straipsnio 7 punkte yra įtvirtintas šis mandato netekimo pagrindas. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įsigaliojusį Teisėkūros pagrindų įstatymą bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298:
dalyje, 34 straipsnio 3 dalyje ir 7 dalies 2 punkte, 39 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, 46 straipsnio 2 dalyje, 48 straipsnio 6 dalyje, 52 straipsnyje teikiant nuorodas į kitus įstatymus turi būti nurodomas visas įstatymo pavadinimas „Lietuvos Respublikos <...>“;
34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-10
subjekto pareigos rašomos po tekstu mažosiomis neparyškintomis raidėmis „Respublikos Prezidentas“;
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-10 21.3.
pavadinime turi būti nurodytas keičiamo įstatymo numeris I-532 ne santrumpos
„Nr.“, 1 straipsnio pavadinimas ir pakeitimų esmė turi būti išdėstytas taip:
„
savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo I-532 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą I-532 ir jį išdėstyti taip“;
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
454950255
vientisumo, projekto 2 straipsnio 2 dalyje, 45 straipsnyje, 49 straipsnio 5 dalyje, 50 straipsnio 5 dalyje pateiktas formuluotes „pagal Lietuvos Respublikos įstatymus“ siūlytina suvienodinti su likusioje projekto teksto dalyje vartojama formuluote „įstatymų nustatyta tvarka“ Taip pat vienodintinos ir analogiškos formuluotės, kuriose nurodomi „teisės aktai“. Pritarti
Teisingumo ministerijos, 2014-03-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. XI-968 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1580 (toliau – Projektas), teikiame pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatomis įgyvendinama
priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus, o Projekto nuostatomis minėtas įstatymas keičiamas ir pildomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu Projekto iniciatoriai turėtų parengti ir prie Projekto pridėti atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius.
Nepritarti Nors įstatymas ir dėstomas nauja redakcija jo nuostatos, susijusios su Europos sąjungos teisės įgyvendinimu nėra keičiamos, todėl atitikties lentelę rengti netikslinga. 38. Europos teisės departamentas prie
3 Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 20 straipsnio 2 dalies b punkte yra numatyta, kad Sąjungos piliečiai turi teisę balsuoti ir būti kandidatais Europos Parlamento ir savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai . Remiantis minėta SESV nuostata manytume, kad Projekto 2 straipsnio 3 dalies formuluotė tikslintina. Siūlytume neišskirti Lietuvos Respublikos piliečiams ir ES valstybių narių piliečiams keliamų reikalavimų, pavyzdžiui, išdėstant minėtą nuostatą sekančiu būdu: „Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris <...>“ , toliau dėstant keliamus reikalavimus. Nepritarti Projekte įtvirtinta nuostata nediskriminuoja Europos Sąjungos valstybės narės piliečių, kadangi Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme yra nustatytos vienodos sąlygos dalyvauti rinkimuose Europos Sąjungos valstybių narių ir Lietuvos Respublikos piliečiams.
Įstatymo projekte (kaip ir galiojančiame įstatyme) Lietuvos Respublikos piliečiai išskirti tik siekiant detaliau reglamentuoti jų gyvenamąją vietą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2014-05-14 Lietuvos savivaldybių asociacija nuo 1998 metų ragina Seimą įteisinti tiesioginius merų rinkimus. 2006 m. LSA suvažiavimas suformulavo siūlymą Seimui įteisinti tokį tiesiogiai rinkto mero modelį: tiesiogiai išrinktas meras yra savivaldybės vadovas ir tarybos pirmininkas bei merui suteikiami papildomi įgaliojimai. Parengtas Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr. XIIP-1310(2) atitinka pagrindines LSA nuostatas dėl tiesioginių merų rinkimų, todėl jam iš esmės pritariame. Esminių pastabų neturime ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. Xl-968 pakeitimo įstatymo projektams Nr. XIIP-1309(2), Nr. XIIP-1580. Atsižvelgti
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Pasiūlymas: Siūlau atsisakyti smulkių „pakišų“ rinkėjams ir 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: 2.
Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (partijos, rinkimų komiteto ar kandidato arba numatomo kelti kandidatu asmens programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų) ir mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 5 litų) pažymėtų partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, kurį numatoma kelti kandidatu simbolika ir deklaruotų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje jos nustatyta tvarka, skirtų partijai, rinkimų komitetui ar kandidatui arba numatomam kelti kandidatu asmeniui propaguoti , gaminimas arba neatlygintinas platinimas. Nepritarti Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas pakankamai riboja rinkimų kampaniją. Pritarus siūlomiems pakeitimams, bus panaikinta galimybė aktyvinti rinkėjus bei sudominti juos politiniu šalies gyvenimu. 2. Seimo narys Jurgis Razma, 2014-04-301324 Pasiūlymas:
Siekiant išvengti atvejų, kai partija, įveikusi Seimo rinkimų barjerą, kai kurių savivaldybių teritorijose neturi savo padalinių ir nevykdo veiklos, tačiau įgyja teisę siūlyti komisijos narius, siūlau 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą išdėstyti taip:
4) partijų, partijų koalicijų, kurios per paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir šioje savivaldybėje buvo iškėlusi kandidatus paskutiniuose savivaldybės tarybos rinkimuose , pasiūlytų asmenų; Nepritarti Pasiūlymas ribotų naujai įsisteigusių partijų, o taip pat ir rinkimų komitetų teises. 3. Seimo narys Jurgis Razma, 2014-04-30134 Pasiūlymas:
Siūlau 13 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: 4.
Kiekviena partija, partijų koalicija, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir šioje savivaldybėje buvo iškėlusi kandidatus paskutiniuose savivaldybės tarybos rinkimuose , nuo vieno daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) ... Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus. Nepritarti Pasiūlymas ribotų naujai įsisteigusių partijų, o taip pat ir rinkimų komitetų teises. 4. Seimo narys Jurgis Razma, 2014-04-30137 Pasiūlymas:
Siūlau 13 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:
komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos, savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties. Skirdama savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus Vyriausioji rinkimų komisija turi siekti, kad jų skaičius tolygiai pasiskirstytų tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų. Nepritarti Siūloma nuostata yra perteklinė, nes kai kurios partijos tam tikrose vietovėse turi ribotą skaičių atstovų, kuriuos gali deleguoti į komisijas. Taip pat pasitaiko atvejų, kad partijos nėra suinteresuotos deleguoti savo atstovų į tam tikras rinkimų komisijas. 5. Seimo narys Jurgis Razma, 2014-04-301521 Pasiūlymas : Siūlau 15straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
1) partija ar partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir šioje savivaldybėje iškėlusi kandidatus paskutiniuose savivaldybės tarybos rinkimuose .
Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis; Nepritarti Pasiūlymas ribotų naujai įsisteigusių partijų, o taip pat ir rinkimų komitetų teises. 6. Seimo narys Jurgis Razma, 2014-04-30156 Pasiūlymas: Siūlau 15straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba kandidatūros buvo pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 posėdyje dalyvaujančių daugiau kaip pusė savivaldybės rinkimų komisijos narių ai posėdyje, skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį, prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu. Nepritarti
optimali. 7. Seimo narys Jurgis Razma, 2014-04-30157 Pasiūlymas: Siūlau 15straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:
pirmininką iš komisijos narių skiria savivaldybės rinkimų komisija.
Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba asmuo, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą arba aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (aukštąjį koleginį išsilavinimą). Savivaldybės rinkimų komisija turi siekti, kad pirmininkų skaičius tolygiai pasiskirstytų tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų. Nepritarti Siūloma nuostata yra perteklinė, nes kai kurios partijos tam tikrose vietovėse turi ribotą skaičių atstovų, kuriuos gali deleguoti į komisijas. Taip pat pasitaiko atvejų, kad partijos nėra suinteresuotos deleguoti savo atstovų į tam tikras rinkimų komisijas. 8. Seimo nariai Rima Baškienė, Povilas Urbšys, Linas Balsys, Virginija Baltraitienė, Sergėjus Jovaiša, Paulius Saudargas, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Antanas Matulas, 2014-03-1839 Argumentai:
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato, kad tuo atveju, kai asmuo, einantis pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis turi apsispręsti ir atsisakyti ankstesniųjų savo pareigų arba savivaldybės tarybos nario mandato. Po 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimų mandatų atsisakė 25 proc. išrinktų tarybų narių, 2011 m. - 23 proc. išrinktų tarybų narių. Pagrindinė tarybos nario mandato atsisakymo priežastis – tarybos nario pareigų nesuderinamas su užimamomis kitomis pareigomis. Ši statistika rodo, kad galiojantis teisinis reguliavimas sudaro galimybę kandidatuoti į savivaldybės tarybą ir tiems asmenims, kurie net neketina tapti savivaldybės tarybos nariu, o rinkimuose dalyvauja tik dėl to, kad jų buvimas kandidatų sąraše yra naudingas jį iškėlusiai partijai, nes konkretaus asmens (seniūno, valstybės tarnautojo) populiarumas paskatina rinkėjus balsuoti.
Rinkėjai tokiu atveju išrenka asmenis, kurie vėliau dėl užimamų pareigų atsisako savivaldybės tarybos nario mandato ir jų vietas užima kiti asmenys, pelnę žymiai mažesnį rinkėjų pasitikėjimą. Teikiamu pasiūlymu nesiekiama apriboti asmens konstitucinės teisės kandidatuoti į savivaldybės tarybos narius. Šiuo pasiūlymu siekiama, kad rinkėjai nebūtų apgaudinėjami, kad kandidatais į savivaldybių tarybų rinkimus būtų keliami tiek tie asmenys, kurie iš tiesų siekia tapti savivaldybių tarybų nariais. Pasiūlymu siekiama, kad partijos prisiimtų didesnę moralinę atsakomybę ir jei sąmoningai į savivaldybių tarybų rinkimų sąrašus įrašomi asmenys, kurių pareigos nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, sumoka papildomai už kiekvieną tokį kandidatą rinkiminį užstatą po 1 VMDU. Jei asmuo, kurio pareigos nesuderinamos su tarybos nario pareigomis po išrinkimo atsisako tarybos nario mandato – rinkiminis užstatas negrąžinamas. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 39 straipsnį ir išdėstyti taip:
kandidatų sąrašui vienoje savivaldybėje įregistruoti yra paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio. 2. Rinkimų užstatas pakeisti vieno kandidato vietą kandidatų sąraše, įrašyti į kandidatų sąrašą naują kandidatą – 0,5 VMDU, sujungti politinės partijos iškeltus kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą sąrašą. 3.
politinės partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše yra įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – 1 VMDU
3. 4. Rinkimų užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi du kartus didesni tai partijai, kuri paskutiniuose Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimuose ar rinkimuose į Europos Parlamentą buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą (sąrašus) ir nepateikė įstatymų nustatyta tvarka paskelbti spaudoje lėšų šaltinių ir jų panaudojimo rinkimų agitacijai ataskaitos. 4. 5. Pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija grąžina rinkimų užstatus juos sumokėjusioms partijoms ar rinkimų komitetams, jeigu:
kontrolės įstatyme nustatytais terminais pateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus;
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo;
dalyvavusių rinkėjų balsų. 4) išrinktas asmuo, kuris eina pareigas, nesuderinamas su valstybės tarybos nario pareigomis, iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos neatsisako savivaldybės tarybos nario mandato. 5. 6. Panaikinus kandidato registravimą, atšaukus partijos, rinkimų komiteto kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą šio įstatymo
sąrašo (jungtinio sąrašo) dėl pavėluotai pateiktų pareiškinių dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas. 6. 7. Negrąžintinus rinkimų užstatus Vyriausioji rinkimų komisija perveda į valstybės biudžetą Pritarti Pasiūlymas: Redakcinio pobūdžio pataisymas
1.
kandidatų sąrašui vienoje savivaldybėje įregistruoti yra paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio. 2. Rinkimų užstatas pakeisti vieno kandidato vietą kandidatų sąraše, įrašyti į kandidatų sąrašą naują kandidatą – 0,5 VMDU, sujungti politinės partijos iškeltus kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą sąrašą. 3. Jei politinės partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše yra įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – 1 VMDU
3. 4. Rinkimų užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi du kartus didesni tai partijai, kuri paskutiniuose Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimuose ar rinkimuose į Europos Parlamentą buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą (sąrašus) ir nepateikė įstatymų nustatyta tvarka paskelbti spaudoje lėšų šaltinių ir jų panaudojimo rinkimų agitacijai ataskaitos. 4. 5. Pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija grąžina rinkimų užstatus juos sumokėjusioms partijoms ar rinkimų komitetams, jeigu:
kontrolės įstatyme nustatytais terminais pateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus;
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo;
dalyvavusių rinkėjų balsų. 4) išrinktas asmuo, kuris eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos neatsisako savivaldybės tarybos nario mandato. 5. 6.
6Panaikinus kandidato registravimą, atšaukus partijos,
rinkimų komiteto kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą šio įstatymo
sąrašo (jungtinio sąrašo) dėl pavėluotai pateiktų pareiškinių dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas. 6. 7. Negrąžintinus rinkimų užstatus
1 Pasiūlymas: Siūlau 57 straipsnį išdėstyti taip:
patalpa turi būti parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus įrengta slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje (kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir kartu būtų galimybė stebėti, ar rinkėjas kabinoje neatlieka neteisėtų veiksmų . Slapto balsavimo kabinoje turi būti Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista informacija rinkėjui, kaip užpildyti rinkimų biuletenius, ir kandidatų sąrašai, su nurodytais kandidatų rinkimų numeriais. Balsavimo patalpoje taip pat turi būti iškabinti slapto balsavimo kabinoje esantys sąrašai ir gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga. Kiekvienoje rinkimų apylinkėje turi būti parengtos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams, taip pat prieinamas šio įstatymo tekstas. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos ar kita rinkėjų informavimo medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija.
Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Pritarti
1 Pasiūlymas : Siūlau 63 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
1Gavęs rinkimų biuletenį,
rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenius užpildo. Rinkimų kabinoje draudžiama fotografuoti biuletenio užpildymą. Pildyti rinkimų biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama. Jeigu rinkėjas sugadino rinkimų biuletenį ir prašo išduoti naują, rinkimų komisijos narys rinkėjo sugadintą rinkimų biuletenį perbraukia, jį pasirašo ir išduoda rinkėjui naują rinkimų biuletenį. Pritarti
11Seimo nariai Povilas Urbšys,
Virginija Baltraitienė, Algis Strelčiūnas, 2014-05-131 Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
rinkimų pagrindai
(toliau – savivaldybių tarybos, tarybos) nariai renkami ketveriems metams savivaldybių daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą. Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma viena daugiamandatė savivaldybės rinkimų apygarda (toliau – rinkimų apygarda). Kiekviena savivaldybė šio įstatymo nustatyta tvarka dalijama į daugiamandates rinkimų apygardas. 2. Šis įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais Įstatymo priede.“
12Seimo nariai Povilas Urbšys,
Virginija Baltraitienė, Algis Strelčiūnas,
1 Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Lygi rinkimų teisė 1.
teisė
savivaldybės, kurios teritorijoje jis gyvena, vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas turi vieną balsą balsuoti už kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą (toliau – kandidatų sąrašas)
tarybos nario mandatų gauna ar negauna konkretus kandidatų sąrašas). Už kandidatų sąrašą balsuojantis rinkėjas už šio sąrašo kandidatus gali paduoti pirmumo balsus (pagal pirmumo balsų sumas už kiekvieną sąrašo kandidatą nustatoma kiekvieno kandidato vieta sąraše po rinkimų). 13. Seimo nariai Povilas Urbšys, Virginija Baltraitienė, Algis Strelčiūnas,
5 Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pakartotinių rinkimų savivaldybėje daugiamandatėje rinkimų apygardoje datą šio įstatymo nustatytais atvejais ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią atsirado pagrindas rengti šiuos rinkimus, jeigu kitko nenumato šis įstatymas, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Ji taip pat skelbia rinkimų datą šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju.“
14Seimo nariai Povilas Urbšys,
Virginija Baltraitienė, Algis Strelčiūnas, 2014-05-1311 Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnio pavadinimą bei papildyti 11 straipsnį naujomis 1 ir 2 dalimis, buvusias 1, 2, 3, 4, 5 dalis atitinkamai laikyti 3, 4, 5, 6, 7 dalimis ir šį straipsnį išdėstyti taip:
apygardų ir rinkimų apylinkių sudarymas . 1. Savivaldybės daugiamandatės rinkimų apygardos (toliau – rinkimų apygardos) sudaromos iš esančių greta (turinčių bendras ribas) rinkimų apylinkių, rinkimų apygardoje renkamų tarybos narių skaičius proporcingas rinkimų apygardos rinkėjų skaičiui ir visų savivaldybės tarybos narių skaičiui. Savivaldybės rinkimų apygardos sudaromos taip, kad kiekvienoje rinkimų apygardoje būtų renkami ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 savivaldybės tarybos nariai.
Sudarant savivaldybėje rinkimų apygardas negali būti pažeistas savivaldybės teritorijos suskirstymas į rinkimų apylinkes, kiekviena rinkimų apylinkė turi būti priskirta vienai rinkimų apygardai ir negali būti keičiamas bendras renkamų savivaldybės tarybos narių skaičius. 2. Savivaldybės meras, pritarus savivaldybės tarybai, ne vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų, teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apygardas ir nurodo siūlomus rinkimų apygardų pavadinimus, rinkimų apygardas sudarančias rinkimų apylinkes ir rinkimų apygardos centrinę rinkimų apylinkę, kiekvienoje rinkimų apygardoje renkamų savivaldybės tarybos narių skaičių, taip pat prideda savivaldybės planą, kuriame pažymėtos rinkimų apygardos ir apylinkės. Jeigu teikiamas savivaldybės teritorijos suskirstymas neatitinka šio įstatymo reikalavimų arba nėra savivaldybės tarybos pritarimo ar mero teikimo, Vyriausioji rinkimų komisija gali patvirtinti kitą savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apygardas. 3. 1 . Atsižvelgiant į patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, savivaldybių teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes. 4. 2 . Savivaldybės teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant ir vykdant įvairius rinkimus ir referendumus, į rinkimų apylinkes savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu tvirtina ir prireikus keičia Vyriausioji rinkimų komisija. 5. 3 . Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5 000 rinkėjų. 6. 4 . Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų.
Savivaldybės administracijos direktorius teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą rinkimų apylinkės pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Šie pakeitimai turi būti pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų. Savivaldybės administracijos direktorius teikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai teikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo patalpose negalima surengti balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija savivaldybės rinkimų komisijos teikimu gali pakeisti apylinkės rinkimų komisijos balsavimo patalpos adresą likus iki rinkimų ir trumpesniam, negu šiame straipsnyje nustatyta, terminui. 7. 5 . Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus savo interneto svetainėje skelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus 100 dienų iki rinkimų. „
15Seimo nariai Povilas Urbšys,
Virginija Baltraitienė, Algis Strelčiūnas,
2 Papildyti Įstatymo projekto 16 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
2Apylinkių rinkimų komisijos,
kurios sudaromos rinkimų apygardų centrinėse rinkimų apylinkėse, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų įgaliojimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip įgyvendinamas šis įstatymas apygardos teritorijoje.“
16Seimo nariai Povilas Urbšys,
Virginija Baltraitienė, Algis Strelčiūnas, 2014-05-1326 Pakeisti Įstatymo projekto 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis.
Rinkimų apylinkių ir savivaldybės rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 26 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Atskirai savivaldybės rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai nesudaromi. Laikoma, kad savivaldybės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašas yra šią rinkimų apygardą sudarančių rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašų visuma.“
17Seimo nariai Povilas Urbšys,
Virginija Baltraitienė, Algis Strelčiūnas, 2014-05-1327 Pakeisti Įstatymo projekto 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
susipažinimas su rinkėjų sąrašais
1Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų,
apylinkės rinkimų komisija sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas ir paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam rinkėjo kortelių įteikimo laikotarpiui, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai, savivaldybės rinkimų apygarda ir rinkimų apylinkė, kurios rinkėjų sąraše įrašyti šio namo gyventojai, taip pat turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse. 2. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir , savivaldybių ir savivaldybės apygardų rinkėjų sąrašai viešai neskelbiami, tačiau rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali būti teikiami ir telefonu.“ 18.
Seimo nariai Povilas Urbšys, Virginija Baltraitienė, Algis Strelčiūnas,
2 Papildyti projekto 28 straipsnį 2 dalį nauju 5 punktu, buvusį 5 punktą atitinkamai laikyti 6 punktu ir šią dalį išdėstyti taip: „ 2. Rinkėjo kortelėje nurodoma:
1) rinkėjo vardas ir pavardė;
2) rinkėjo gyvenamosios vietos adresas;
3) rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas;
4) rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše;
5) rinkimų apygarda;
rinkimų data, balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti rinkimuose, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi informacija.“
19Seimo nariai Povilas Urbšys,
Virginija Baltraitienė, Algis Strelčiūnas,
2 Pakeisti Įstatymo projekto 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
kandidatus kelia pateikdami kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal rinkimų apygardas, o rinkimų apygardoje keliami kandidatai surašyti pagal partijos, rinkimų komiteto nustatytą eilę. Jeigu partijos įstatai nenumato kitaip, pagal eilę surašytų kandidatų sąrašai turi būti patvirtinti partijos suvažiavimo ar konferencijos. Jeigu rinkimų komiteto veiklos sutartis nenustato kitaip, pagal eilę surašytų kandidatų sąrašas turi būti patvirtintas visuotinio rinkimų komiteto susirinkimo. Iš viso partijos, rinkimų komiteto teikiamame kandidatų sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau negu iš viso renkama tos savivaldybės tarybos narių.
Kiekviename kandidatų į savivaldybės tarybos narius rinkimų apygardoje sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau negu toje rinkimų apygardoje renkama savivaldybės tarybos narių.“20 Seimo nariai Povilas Urbšys, Virginija Baltraitienė, Algis Strelčiūnas, 2014-05-1383 Pakeisti Įstatymo projekto 83 straipsnį ir šį straipsnį išdėstyti taip: „83 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje
rezultatus nustato savivaldybės rinkimų komisija po to, kai pasirašytas pasirašyti visi rinkimų apygardos apygardų balsų skaičiavimo protokolas protokolai . 32 . Apskaičiuojama mandatų skirstymo kvota pagal kiekvieną savivaldybės rinkimų apygardą. Ji lygi rinkėjų paduotų mandatų balsų, kuriuos gavo kandidatų sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai padalytai iš mandatų skaičiaus. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu. 23 . Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi atskirai kiekvienoje rinkimų apygardoje pagal tai, kiek rinkėjų paduotų mandato balsų gavo kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų metodą pagal kiekvieną savivaldybės rinkimų apygardą. Kandidatų sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4 procentai, o už partijų jungtinį kandidatų sąrašą – ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų pagal kiekvieną savivaldybės rinkimų apygardą. Jeigu už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai – jeigu už juos paduota vienodas rinkėjų balsų skaičius), už kurį yra paduota daugiausiai rinkėjų balsų.
Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio skaičiaus, kad už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, ir išsikėlusius kandidatus būtų paduota ne mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų. 4. Už kiekvieną dalyvaujantį paskirstant mandatus kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius dalijamas iš mandatų skirstymo kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam kandidatų sąrašui pagal mandatų skirstymo kvotą, o dalijant gautos liekanos naudojamos likusiems mandatams (nepaskirstytiems kandidatų sąrašams) paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų kandidatų sąrašų pavadinimai pagal kiekvieną rinkimų apygardą surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas, pradedant didžiausiąja. Jei dviem kandidatų sąrašams tenkančios liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas, kurio rinkimų numeris mažesnis. Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną padalijami kandidatų sąrašams pagal eilę, pradedant tuo kandidatų sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis. 5. Jeigu kuriam nors kandidatų sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai padalijami kitiems kandidatų sąrašams, tęsiant mandatų dalijimą liekanų metodu. 6. Sąraše kandidatai į savivaldybės tarybos narius pagal kiekvieną savivaldybės rinkimų apygardą gauna mandatus pagal porinkiminę kandidatų sąrašų eilę.“
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
2014-06-04 Iš esmės pritarti įstatymo projektui XIIP-1580, ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento ir komiteto siūlymus, kuriems komitetas pritarė. Atkreipti dėmesį į tai, kad Seime svarstomas ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektas Nr., XIIP-1309(2), o šie projektai vadovaujantis Seimo statuto
pagrindiniam komitetui juos sujungti ir Seimui teikti svarstyti vieną bendrą projektą, kurio pagrindas įstatymo projektas Nr. XIIP-1309(2), nustatantis tiesioginių merų rinkimų įteisinimą. Pritarti iš dalies Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-1309(3) (apjungiant įstatymo projektų Nr. XIIP-1580 ir Nr. XIIP-1309(2)) nuostatas. 2. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2014-06-04 Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 sakinyje išbraukti žodžius „arba nepakaltinamu“
3Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
2014-06-04 Atsižvelgiant į TD pastabą, siūlyti pagrindiniam komitetui 7 straipsnio 3 dalį išbraukti, atitinkamai 7 straipsnio 4,5 dalis laikyti 3,4. Pritarti
4Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
2014-06-04 Tikslintina 56 straipsnio 1 dalis, vietoje žodžių
„rinkimų biuletenius rinkimų apylinkėms“ įrašyti žodžius „rinkimų
biuletenius apylinkių rinkimų komisijoms “
: Iš esmės pritarti įstatymo projektui XIIP-1580 ir jį sujungti su įstatymo projektu XIIP-1309(2). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto pranešėju skirti: Virginiją Baltraitienę. Komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo : Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius (balsavimo metu nedalyvavo), Valdas Skarbalius, Juozas Bernatonis. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
projekto) 2 straipsnio 4 dalies nuostata, ta apimtimi, kuria asmens teisė būti renkamu savivaldybės tarybos nariu būti ribojama dėl to, kad asmuo teismo pripažintas „nepakaltinamu“:
Konstitucijos 34 straipsnio trečiosios dalies nuostatos „Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais“. Šioje Konstitucijos nuostatoje, taip pat Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje dėl politinių atstovaujamųjų institucijų (Seimo, savivaldybių tarybų, rinkimų į Europos Parlamentą) bei Respublikos Prezidento, nėra asmens rinkimų teisės (taip pat ir pasyviosios) apribojimo pagrindo - dėl asmens „nepakaltinamumo“.
Atkreipiame dėmesį, kad asmens
„nepakaltinamumo“ ir „neveiksnumo“ teisinės kategorijos nėra tapačios ir
reglamentuojamos Baudžiamojo kodekso 17, 18, 98 straipsniuose, Civilinio kodekso 2.10, 2.1 1, 2.111 ir kituose straipsniuose ;
Derinant projekto 2 straipsnio 4 dalį su projekto 2 straipsnio 1 dalimi žodžiai „arba nepakaltinamu“ išbrauktini. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
nuostatose siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad rinkimų kampanijos metu tam tikra politinė partija, rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis (masinio ir
(arba) sisteminio rinkėjų papirkimo faktą) ir toks pažeidimas nustatytas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, privalo likus ne mažiau, kaip 12 dienų iki rinkimų atšaukti tokios partijos, rinkimų komiteto ar partijų koalicijos, kurioje tokia partija dalyvauja, jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą, neregistruoti tokio kandidato arba panaikinti tokio kandidato registravimą. Tokios priemonės yra skirtos tam, kad būtų užkirstas kelias rinkimų proceso metu iškreipti tikrąją rinkėjų valią, kuri yra esminė rinkimų rezultatų legitimumo ir teisėtumo prielaida, taigi rinkimų proceso sąžiningumui ir skaidrumui garantuoti.
Atsižvelgus į tai, teikiama nuostata dėl draudimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tokias priemones panaudoti likus ne daugiau kaip 12 dienų iki rinkimų neatitinka Konstitucinio Teismo 2012 metų spalio 26 d. išvados motyvuojamosios IV dalies 4 punkte išdėstytos doktrinos
„<...> Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustačius draudimą
Vyriausiajai rinkimų komisijai likus mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų atšaukti šiurkščiai pažeidusios Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio
asmenis politinės partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos, kurioje tokia partija dalyvauja, jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą ir panaikinti kandidato, kuris yra šiurkščiai pažeidęs 51 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis, registravimą, nesudaromos būtinos teisinės prielaidos Vyriausiajai rinkimų komisijai veiksmingai užtikrinti šių principų laikymąsi, inter alia užkirsti kelią jų pažeidimams <...>“. Žr. TTK 2014 04 16 išvadą
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
paskutinį sakinį dėl reikalavimų asmeniui, kuris gali būti renkamas savivaldybės tarybos nariu reikia perkelti į 2 dalį. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
„nuolatinių tos savivaldybės gyventojų“ vartoti šio straipsnio 1 dalyje
aptartą trumpinimą „rinkėjų“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 5.
Projekto 6 straipsnio 1 dalyje stokojama nuostatos, kurioje draudimas papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis būtų susietas su rinkimų kampanijos laikotarpio (etapo) pradžia ir pabaiga. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nuostatos dėl savivaldybių tarybų rinkimų rengimo „karo veiksmų metu“ pagal
„specialius įstatymus ar kitus teisės aktus“ paskirtis yra diskutuotina, nes
Karo padėties įstatymas nenumato savivaldybių tarybų rinkimų pagrindų (sprendimų priėmimo ir pan.). Šiuo metu galiojančio Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalys numato Seimo sprendimą savivaldybės teritorijoje įvesti nepaprastąją padėtį arba Respublikos Prezidento dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Seimas, priimdamas sprendimą savivaldybės teritorijoje iki 6 mėnesių įvesti tiesioginį valdymą nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui 3 dalį išbraukti, nes Konstitucijos 143 straipsnis nustato, kad jeigu karo veiksmų metu turi būti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus. Atitinkamai 7 straipsnio 4,5 dalis laikyti 3,4. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
nuostatą dėl reikalavimų asmenims, kurie gali būti skiriami apylinkės rinkimų komisijos pirmininku siūlytina formuluoti pagal analogiją su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 17 straipsnio 7 dalimi „Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus iš komisijos narių skiria savivaldybės rinkimų komisija.
Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo“. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
antrajame sakinyje prieš žodį „elektroninėje“ turėtų būti įrašytas žodis „saugomi“. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
žodžių „po to, kai“ reikia įrašyti - „jeigu jie“. Pritarti10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
žodžio „dienos“ reikia įrašyti žodį „dienų“. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11Projekto 35 straipsnio:
sąvokos „rinkimų komiteto susirinkimas“ ir „visuotinis rinkimų komiteto susirinkimas“ turėtų būti suvienodintos arba aiškiai apibrėžta, kokiais atvejais šaukiamas visuotinis susirinkimas, o kokiais – susirinkimas, bei apibrėžti šių susirinkimų statuso skirtumai;
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
priėmimas registruoti rinkimų komitetą baigiamas likus 85 dienoms iki rinkimų. Įvertinus 6 dalyje nustatytus sprendimų priėmimo bei apskundimo terminus, galutinis sprendimas registruoti komitetą gali būti priimtas (priklausomai nuo nedarbo dienų išsidėstymo) likus 58 - 64 dienoms iki rinkimų. Tačiau kartu su pareiškiniais dokumentais komitetas privalo pateikti pažymą, jog yra registruotas savarankišku politinės kampanijos dalyviu (36 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Bet pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 5 straipsnio 1 dalį (bei projekto 35 straipsnio 1 dalį) komitetas prašymą registruotis savarankišku politinės kampanijos dalyviu gali pateikti vėliausiai likus 85 dienoms iki rinkimų. Taigi, pagal nustatytus terminus galima situacija, kai registruoti komitetą bus dar galima, tačiau teikti pareiškinius dokumentus, taigi ir dalyvauti rinkimuose (o tai ir yra komiteto steigimo tikslas), jis nebeturės galimybės. Būtina tarpusavyje suderinti tokią situaciją sukuriančius terminus;
Atsižvelgti Atkreipti dėmesį, kad analogiškas reguliavimas nustatytas ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatyme. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nuostata „<...> turint tikslą dalyvauti konkrečiuose rinkimuose savivaldybių tarybų rinkimuose <...>“ tikslintina nustatant apribojimą, kad rinkimų komitetas dalyvauja savivaldybių tarybų rinkimuose tik vienoje konkrečioje savivaldybėje, nes eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai vyksta vienu metu visose savivaldybėse;
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
reikalavimo rinkimų komiteto veiklos sutartyje nurodyti rinkimų komiteto narių asmens kodą (nesant jokios išlygos dėl kai kurių Europos Sąjungos valstybių piliečių identifikavimo), diskutuotina, nes ne visose Europos Sąjungos valstybėse yra įtvirtinta asmens identifikavimo pagal asmens kodą (asmens indentifikavimo Nr.) tvarka (pvz., Airijoje, D. Britanijoje, Graikijoje, Portugalijoje ir Vokietijoje jos nėra) [1] . Tas pats pasakytina ir apie 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas;
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 11.5.
(raidės) laikoma rinkimų komiteto pavadinimu ir rašoma balsavimo biuletenyje” vietoj žodžio “balsavimo” reikia įrašyti – “rinkimų” (55 straipsnis – „rinkimų biuletenis”);
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
73
“atsisakoma registruoti ar panaikinama politinės kampanijos dalyvio
registracija” stokojama priežastinio ryšio su paties „rinkimų komiteto“ statuso įgijimu arba praradimu ir ją siūlytina išdėstyti pvz. taip: “rinkimų komitetą atsisakoma registruoti politinės kampanijos dalyviu arba panaikinama jo kaip politinės kampanijos dalyvio registracija”;
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
74 11.7. 7 dalies 4 punkte būtina nustatyti, kad ši sąlyga taikoma tik pasibaigus įstatyme nustatytam kandidatų registravimo ar pareiškinių dokumentų atšaukimo terminui. Atsižvelgti Pareiškinių dokumentų atšaukimo terminai ir tvarka nustatyti projekto 42 straipsnio 1 dalyje ir jų nebūtina kartoti projekto 37 straipsnio 7 dalies 4 punkte. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
12Projekto 36 straipsnio:
parašų rinkimų lapo teksto reikia įrašyti reikalavimą nurodyti rinkimų datą ir savivaldybės pavadinimą, kurioje renkamo mero ir tarybos narių išsikėlimą savo parašais remia rinkėjai;
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-1036 4, 5, 6, 7, 8
parašų rinkimo formos, turinio, parašų rinkimo, tikrinimo ir sprendimų priėmimo tvarkos dėstytinos atskirame straipsnyje, nes šių klausimų straipsnio reguliavimo dalykas „pareiškiniai dokumentai“ neapima; Atsižvelgti Panašus reglamentavimas nustatytas Rinkimų į Europos parlamentą įstatyme. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7 12.3.
parašų skaičiavimo tvarkos siūlytina patikslinti ir išdėstyti pagal analogiją su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 39 straipsnio 3 dalimi;
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-1036 9, 10
kandidatų prievolės pateikti kandidato anketoje rinkėjams reikšmingą informaciją dėstytinos po šio straipsnio 3 dalies, kurioje apibrėžiama kandidato anketa, kaip vienas iš pareiškinių dokumentų. Iš šių dalių nuostatų dėl kandidatų į savivaldybės tarybos narius anketoje pateikiamų duomenų neaišku, ar šie reikalavimai būtų taikomi ir savivaldybės tarybos nariui – merui;
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
dokumentai rinkimų komisijoms gali būti pateikiami elektroniniu būdu“, joje išbraukus žodžius „rinkimų komisijoms“, siūlytina prijungti prie šio straipsnio 1 dalies. Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui išbraukti žodžius
„rinkimų komisijoms“. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nuostatoje formuluojama sąlyga „prasidėjus kandidatų registravimo laikui Teisingumo ministerija praneša, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijos narių skaičius atitinka įstatymų reikalavimus, kokių partijų veikla yra sustabdyta ar nutraukta” tikslintina, nustatant konkretų terminą, susijusį su pareiškinių dokumentų pateikimu (prasideda likus 85 dienoms ir baigiasi 45 dienom iki rinkimų - 35 straipsnio 1 dalis). Nepritarti
kandidatų registravimo laikui, Teisingumo ministerija per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu raštu praneša, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų narių skaičius atitinka įstatymų reikalavimus, kokių partijų veikla yra sustabdyta ar nutraukta. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 14.
žodžius „rinkimų komiteto“ reikia įrašyti žodį „vieno“. Pritarti
1
vartojama formuluotė “paskelbus <...> kandidatus įrašytus į kandidatų sąrašus<...>”, kitų straipsnių nuostatose (pvz. 44 straipsnio 1 dalies,
kandidatus <...>“. Šias formuluotes reiktų suvienodinti. Atsižvelgti
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
formuluotė dėl kandidatų garantijų „nemokamai naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis“ performuluotina, nes Visuomenės informavimo priemonių įstatymas nenumato „valstybinių“ visuomenės informavimo priemonių, o nacionalinio transliuotojo funkciją vykdo Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) - viešoji įstaiga, kuri priklauso valstybei nuosavybės teise (Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Ši formuluotė nepakankama ir dėl to, kad joje vartojamas žodis “nemokamai” nenusako rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo ir transliavimo išlaidų finansavimo šaltinio. Pritarti
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nuostata dėl rinkimų biuletenių pateikimo „rinkimų apylinkėms“ performuluotina įtvirtinant už balsavimo organizavimą ir vykdymą rinkimų dieną atsakingas „apylinkių rinkimų komisijas“. Pritarti Tikslintina 56 straipsnio 1 dalis, vietoje žodžių „rinkimų biuletenius rinkimų apylinkėms“ įrašyti žodžius „ rinkimų biuletenius apylinkių rinkimų komisijoms “
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
18Projekto 58 straipsnio:
18.1.
Projekto 58 straipsnio:
užtikrinti sklandų rinkimų komisijų darbą, siūlytina įtvirtinti maksimalų leidžiamą politinės kampanijos dalyvių skiriamų rinkimų stebėtojų skaičių;
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
atsisakyti išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus“ sąlyga „jeigu asmuo, kuriam pažymėjimas turi būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus“ neturi teisinio turinio, nes projekte nėra jokių reikalavimų, kuriuos turi atitikti rinkimų stebėtojas;
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
Vyriausiosios rinkimų komisijos išduoto rinkimų stebėtojo pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu tvarka, tačiau esminis įstatymo nuostatos tikslas turėtų būti rinkimų stebėtojo statuso praradimo ar panaikinimo pagrindų ir tvarkos reglamentavimas, o stebėtojo pažymėjimo pripažinimas negaliojančiu – tik kaip statuso panaikinimo pasekmė ir dokumento, liudijančio jo statusą, panaikinimas. Atsižvelgti
parlamentą įstatyme
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keistina, nes, siekiant teisinio reguliavimo logikos ir nuoseklumo, dėstant reikalavimus daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolų pirmosios ir antrosios dalies turiniui, pasirašymui, pastabų teikimui, pateikimui rinkimų stebėtojams ir komisijų nariams ir kt., jas reikia dėstyti nuosekliai viena po kitos sekančiose 1, 2, 3, 4, 5 arba 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse, o ne padrikai 1, 4 ir 5, 6 ir 7 dalyse. Atsižvelgti
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-1089 20.
Projekto 89 straipsnio, kuriame reglamentuojamas savivaldybės tarybos nario mandato netekimas dėl rinkėjams nepaskelbtos turėtos teismo nuosprendžiu (sprendimu) paskirtos bausmės, 1 punkte nurodytas pagrindas, kad savivaldybės tarybos nario priesaikos nedavusio asmens, išrinkto savivaldybės tarybos nariu ar savivaldybės tarybos nariu – meru, įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, yra ydingas, nes savivaldybės tarybos nario priesaika yra tas juridinis faktas, su kuriuo siejamas tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero statuso įgijimas ir įgaliojimų vykdymas (Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Neprisiekęs tarybos narys netenka savivaldybės tarybos nario mandato (Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 4 dalis). Netekus savivaldybės tarybos nario mandato, įgaliojimai, kurie net nebuvo įgyti, negali nutrūkti arba būti išlaikyti. Atitinkamai šio straipsnio 2 punkte nurodytas pagrindas, kad savivaldybės tarybos nario priesaiką davęs savivaldybės tarybos narys netenka mandato, taip pat yra ydingas, nes prisiekęs savivaldybės tarybos narys įgyja tarybos nario statusą ir jo įgaliojimai gali būti nutraukti prieš terminą esant įstatyme numatytam pagrindui. Pritarti
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įsigaliojusį Teisėkūros pagrindų įstatymą bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298:
dalyje, 34 straipsnio 3 dalyje ir 7 dalies 2 punkte, 39 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, 46 straipsnio 2 dalyje, 48 straipsnio 6 dalyje, 52 straipsnyje teikiant nuorodas į kitus įstatymus turi būti nurodomas visas įstatymo pavadinimas „Lietuvos Respublikos <...>“;
34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-10 21.2.
subjekto pareigos rašomos po tekstu mažosiomis neparyškintomis raidėmis „Respublikos Prezidentas“;
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-10
pavadinime turi būti nurodytas keičiamo įstatymo numeris I-532 ne santrumpos
„Nr.“, 1 straipsnio pavadinimas ir pakeitimų esmė turi būti išdėstytas taip:
„
savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo I-532 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą I-532 ir jį išdėstyti taip“;
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
454950255
vientisumo, projekto 2 straipsnio 2 dalyje, 45 straipsnyje, 49 straipsnio 5 dalyje, 50 straipsnio 5 dalyje pateiktas formuluotes „pagal Lietuvos Respublikos įstatymus“ siūlytina suvienodinti su likusioje projekto teksto dalyje vartojama formuluote „įstatymų nustatyta tvarka“ Taip pat vienodintinos ir analogiškos formuluotės, kuriose nurodomi „teisės aktai“. Pritarti
Teisingumo ministerijos, 2014-03-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. XI-968 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1580 (toliau – Projektas), teikiame pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatomis įgyvendinama 1994 m. gruodžio 19 d.
Tarybos direktyva 94/80/EB nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus, o Projekto nuostatomis minėtas įstatymas keičiamas ir pildomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu Projekto iniciatoriai turėtų parengti ir prie Projekto pridėti atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius. Atsižvelgti Nuostatos susijusios su Europos Sąjungos teisės įgyvendinimu nėra keičiamos. 38. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-03-24 Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 20 straipsnio 2 dalies b punkte yra numatyta, kad Sąjungos piliečiai turi teisę balsuoti ir būti kandidatais Europos Parlamento ir savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai . Remiantis minėta SESV nuostata manytume, kad Projekto 2 straipsnio 3 dalies formuluotė tikslintina. Siūlytume neišskirti Lietuvos Respublikos piliečiams ir ES valstybių narių piliečiams keliamų reikalavimų, pavyzdžiui, išdėstant minėtą nuostatą sekančiu būdu: „Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris <...>“
dėstant keliamus reikalavimus. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
asociacija 2014-05-14 Lietuvos savivaldybių asociacija nuo 1998 metų ragina Seimą įteisinti tiesioginius merų rinkimus. 2006 m. LSA suvažiavimas suformulavo siūlymą Seimui įteisinti tokį tiesiogiai rinkto mero modelį: tiesiogiai išrinktas meras yra savivaldybės vadovas ir tarybos pirmininkas bei merui suteikiami papildomi įgaliojimai. Parengtas Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr. XIIP-1310(2) atitinka pagrindines LSA nuostatas dėl tiesioginių merų rinkimų, todėl jam iš esmės pritariame. Esminių pastabų neturime ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr, Xl-968 pakeitimo įstatymo projektams Nr, XIIP-1309(2), Nr. XIIP-1580. Atsižvelgti
įstaigų pasiūlymai: negauta
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai Rima Baškienė, Povilas Urbšys, Linas Balsys, Virginija Baltraitienė, Sergėjus Jovaiša, Paulius Saudargas, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Antanas Matulas, 2014-03-1839 Argumentai:
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato, kad tuo atveju, kai asmuo, einantis pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis turi apsispręsti ir atsisakyti ankstesniųjų savo pareigų arba savivaldybės tarybos nario mandato. Po 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimų mandatų atsisakė 25 proc. išrinktų tarybų narių, 2011 m. - 23 proc. išrinktų tarybų narių. Pagrindinė tarybos nario mandato atsisakymo priežastis – tarybos nario pareigų nesuderinamas su užimamomis kitomis pareigomis.
Ši statistika rodo, kad galiojantis teisinis reguliavimas sudaro galimybę kandidatuoti į savivaldybės tarybą ir tiems asmenims, kurie net neketina tapti savivaldybės tarybos nariu, o rinkimuose dalyvauja tik dėl to, kad jų buvimas kandidatų sąraše yra naudingas jį iškėlusiai partijai, nes konkretaus asmens (seniūno, valstybės tarnautojo) populiarumas paskatina rinkėjus balsuoti. Rinkėjai tokiu atveju išrenka asmenis, kurie vėliau dėl užimamų pareigų atsisako savivaldybės tarybos nario mandato ir jų vietas užima kiti asmenys, pelnę žymiai mažesnį rinkėjų pasitikėjimą. Teikiamu pasiūlymu nesiekiama apriboti asmens konstitucinės teisės kandidatuoti į savivaldybės tarybos narius. Šiuo pasiūlymu siekiama, kad rinkėjai nebūtų apgaudinėjami, kad kandidatais į savivaldybių tarybų rinkimus būtų keliami tiek tie asmenys, kurie iš tiesų siekia tapti savivaldybių tarybų nariais. Pasiūlymu siekiama, kad partijos prisiimtų didesnę moralinę atsakomybę ir jei sąmoningai į savivaldybių tarybų rinkimų sąrašus įrašomi asmenys, kurių pareigos nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, sumoka papildomai už kiekvieną tokį kandidatą rinkiminį užstatą po 1 VMDU. Jei asmuo, kurio pareigos nesuderinamos su tarybos nario pareigomis po išrinkimo atsisako tarybos nario mandato – rinkiminis užstatas negrąžinamas. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 39 straipsnį ir išdėstyti taip:
kandidatų sąrašui vienoje savivaldybėje įregistruoti yra paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio. 2.
kandidatų sąrašą naują kandidatą – 0,5 VMDU, sujungti politinės partijos iškeltus kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą sąrašą. 3. Jei politinės partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše yra įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – 1 VMDU
3. 4. Rinkimų užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi du kartus didesni tai partijai, kuri paskutiniuose Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimuose ar rinkimuose į Europos Parlamentą buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą (sąrašus) ir nepateikė įstatymų nustatyta tvarka paskelbti spaudoje lėšų šaltinių ir jų panaudojimo rinkimų agitacijai ataskaitos. 4. 5. Pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija grąžina rinkimų užstatus juos sumokėjusioms partijoms ar rinkimų komitetams, jeigu:
kontrolės įstatyme nustatytais terminais pateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus;
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo;
dalyvavusių rinkėjų balsų. 4) išrinktas asmuo, kuris eina pareigas, nesuderinamas su valstybės tarybos nario pareigomis, iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos neatsisako savivaldybės tarybos nario mandato. 5. 6. Panaikinus kandidato registravimą, atšaukus partijos, rinkimų komiteto kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą šio įstatymo
sąrašo (jungtinio sąrašo) dėl pavėluotai pateiktų pareiškinių dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas. 6. 7.
komisija perveda į valstybės biudžetą. Nepritarti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyta, kad j eigu išrinktas savivaldybės tarybos narys ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos nustatyta tvarka nepraneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad jis atsisako pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, Vyriausioji rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl šio savivaldybės tarybos nario mandato netekimo. Rinkimų užstatas mokamas kaip garantija, kad kandidatas tikrai dalyvaus rinkimuose, juo siekiama įsitikinti kandidato įsipareigojimų dalyvauti politinėje kampanijoje tvirtumu. KT 2012 m. kovo 29 d. nutarime konstatavo, kad reikalavimas sumokėti rinkimų užstatą neprieštarauja Konstitucijai , kaip viena iš sąlygų buvo ir tai, kad „ rinkimų užstato dydis nė viename iš minėtų rinkimų įstatymų nėra įtvirtintas taip, kad atitinkamuose rinkimuose tam tikriems asmenims, kurie gali išsikelti kandidatais (pretendentais), ir tam tikriems iškeltų kandidatų sąrašus pateikti galintiems subjektams, kurie laikėsi minėtų politinės kampanijos finansavimo kontrolės reikalavimų,( rinkimų užstatai nustatomi 2 kartus didesni partijai, kuri paskutiniuose rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus ir nepateikė ataskaitos.) jis būtų skirtingas ir kad įstatymų leidėjas visuose rinkimų įstatymuose vienodoje situacijoje esančių subjektų pareiškinių dokumentų pateikimo atžvilgiu nustatė vienodus rinkimų užstato dydžius.“
2 Pasiūlymas: Siūlau atsisakyti smulkių „pakišų“ rinkėjams ir 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: 2.
Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (partijos, rinkimų komiteto ar kandidato arba numatomo kelti kandidatu asmens programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų) ir mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 5 litų) pažymėtų partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, kurį numatoma kelti kandidatu simbolika ir deklaruotų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje jos nustatyta tvarka, skirtų partijai, rinkimų komitetui ar kandidatui arba numatomam kelti kandidatu asmeniui propaguoti , gaminimas arba neatlygintinas platinimas. Nepritarti Turėtų būti nustatyti vienodi reikalavimai visų rūšių rinkimuose. Projektu siūlomas reglamentavimas numatytas priimtuose naujos redakcijos Prezidento, Europos Parlamentų rinkimų įstatymuose, kuriuos parengė Rinkimų kodekso darbo grupė. 3. Seimo narys Jurgis Razma, 2014-04-301324 Pasiūlymas:
Siekiant išvengti atvejų, kai partija, įveikusi Seimo rinkimų barjerą, kai kurių savivaldybių teritorijose neturi savo padalinių ir nevykdo veiklos, tačiau įgyja teisę siūlyti komisijos narius, siūlau 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą išdėstyti taip:
4) partijų, partijų koalicijų, kurios per paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir šioje savivaldybėje buvo iškėlusi kandidatus paskutiniuose savivaldybės tarybos rinkimuose , pasiūlytų asmenų;
4 Pasiūlymas: Siūlau 13 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
koalicija, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir šioje savivaldybėje buvo iškėlusi kandidatus paskutiniuose savivaldybės tarybos rinkimuose , nuo vieno daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) ...
savivaldybės administracijos direktoriaus. Pritarti
7 Pasiūlymas: Siūlau 13 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:
komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos, savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties. Skirdama savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus Vyriausioji rinkimų komisija turi siekti, kad jų skaičius tolygiai pasiskirstytų tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų. Nepritarti Viena vertus, komisijos pirmininkas turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kita vertus, komisijos pirmininkus skiria Vyriausioji rinkimų komisija, į kurios sudėtį narius deleguoja partijos, turinčios šią teisę. 6. Seimo narys Jurgis Razma, 2014-04-301521 Pasiūlymas : Siūlau 15straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
1) partija ar partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir šioje savivaldybėje iškėlusi kandidatus paskutiniuose savivaldybės tarybos rinkimuose . Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;
6 Pasiūlymas: Siūlau 15straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: 6.
Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba kandidatūros buvo pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 posėdyje dalyvaujančių daugiau kaip pusė savivaldybės rinkimų komisijos narių ai posėdyje, skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį, prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu. Nepritarti Siūlymas susijęs su apylinkių rinkimų komisijų sudarymu. Projektu siūlomas reguliavimas numatytas ir Seimo, Prezidento, Europos Parlamento rinkimų įstatymuose. 8. Seimo narys Jurgis Razma, 2014-04-30157 Pasiūlymas:
Siūlau 15straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:
pirmininką iš komisijos narių skiria savivaldybės rinkimų komisija. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba asmuo, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą arba aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (aukštąjį koleginį išsilavinimą). Savivaldybės rinkimų komisija turi siekti, kad pirmininkų skaičius tolygiai pasiskirstytų tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų. Nepritarti Siūlymas susijęs su 13 str. 7 d. Komisijos pirmininkas turi atitikti tam tikrus reikalavimus. 9. Seimo narys Jurgis Razma, 2014-04-30571 Pasiūlymas:
Siūlau 57 straipsnį išdėstyti taip: 1.
Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus įrengta slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje (kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir kartu būtų galimybė stebėti, ar rinkėjas kabinoje neatlieka neteisėtų veiksmų . Slapto balsavimo kabinoje turi būti Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista informacija rinkėjui, kaip užpildyti rinkimų biuletenius, ir kandidatų sąrašai, su nurodytais kandidatų rinkimų numeriais. Balsavimo patalpoje taip pat turi būti iškabinti slapto balsavimo kabinoje esantys sąrašai ir gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga. Kiekvienoje rinkimų apylinkėje turi būti parengtos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams, taip pat prieinamas šio įstatymo tekstas. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos ar kita rinkėjų informavimo medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Nepritarti Nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, būtų pažeidžiama Konstitucijoje numatyta rinkėjo slapto balsavimo teisė. 10. Seimo narys Jurgis Razma, 2014-04-30631 Pasiūlymas : Siūlau 63 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: 1.
Gavęs rinkimų biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenius užpildo. Rinkimų kabinoje draudžiama fotografuoti biuletenio užpildymą. Pildyti rinkimų biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama. Jeigu rinkėjas sugadino rinkimų biuletenį ir prašo išduoti naują, rinkimų komisijos narys rinkėjo sugadintą rinkimų biuletenį perbraukia, jį pasirašo ir išduoda rinkėjui naują rinkimų biuletenį. Pritarti iš dalies Įteisinus tokį draudimą, turėtų būti draudžiamas užpildyto biuletenio fotografavimas ( ne tik balsavimo kabinoje). 11. Seimo nariai:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
rinkimų pagrindai
(toliau – savivaldybių tarybos, tarybos) nariai renkami ketveriems metams savivaldybių daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą. Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma viena daugiamandatė savivaldybės rinkimų apygarda (toliau – rinkimų apygarda). Kiekviena savivaldybė šio įstatymo nustatyta tvarka dalijama į daugiamandates rinkimų apygardas. 2. Šis įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais Įstatymo priede.“ Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Lygi rinkimų teisė
savivaldybės, kurios teritorijoje jis gyvena, vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas turi vieną balsą balsuoti už kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą (toliau – kandidatų sąrašas)
tarybos nario mandatų gauna ar negauna konkretus kandidatų sąrašas).
Už kandidatų sąrašą balsuojantis rinkėjas už šio sąrašo kandidatus gali paduoti pirmumo balsus (pagal pirmumo balsų sumas už kiekvieną sąrašo kandidatą nustatoma kiekvieno kandidato vieta sąraše po rinkimų). Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pakartotinių rinkimų savivaldybėje daugiamandatėje rinkimų apygardoje datą šio įstatymo nustatytais atvejais ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią atsirado pagrindas rengti šiuos rinkimus, jeigu kitko nenumato šis įstatymas, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Ji taip pat skelbia rinkimų datą šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju.“ Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnio pavadinimą bei papildyti 11 straipsnį naujomis 1 ir 2 dalimis, buvusias 1, 2, 3, 4, 5 dalis atitinkamai laikyti 3, 4, 5, 6, 7 dalimis ir šį straipsnį išdėstyti taip:
apygardų ir rinkimų apylinkių sudarymas . 1. Savivaldybės daugiamandatės rinkimų apygardos (toliau – rinkimų apygardos) sudaromos iš esančių greta (turinčių bendras ribas) rinkimų apylinkių, rinkimų apygardoje renkamų tarybos narių skaičius proporcingas rinkimų apygardos rinkėjų skaičiui ir visų savivaldybės tarybos narių skaičiui. Savivaldybės rinkimų apygardos sudaromos taip, kad kiekvienoje rinkimų apygardoje būtų renkami ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 savivaldybės tarybos nariai.
Sudarant savivaldybėje rinkimų apygardas negali būti pažeistas savivaldybės teritorijos suskirstymas į rinkimų apylinkes, kiekviena rinkimų apylinkė turi būti priskirta vienai rinkimų apygardai ir negali būti keičiamas bendras renkamų savivaldybės tarybos narių skaičius. 2. Savivaldybės meras, pritarus savivaldybės tarybai, ne vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų, teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apygardas ir nurodo siūlomus rinkimų apygardų pavadinimus, rinkimų apygardas sudarančias rinkimų apylinkes ir rinkimų apygardos centrinę rinkimų apylinkę, kiekvienoje rinkimų apygardoje renkamų savivaldybės tarybos narių skaičių, taip pat prideda savivaldybės planą, kuriame pažymėtos rinkimų apygardos ir apylinkės. Jeigu teikiamas savivaldybės teritorijos suskirstymas neatitinka šio įstatymo reikalavimų arba nėra savivaldybės tarybos pritarimo ar mero teikimo, Vyriausioji rinkimų komisija gali patvirtinti kitą savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apygardas. 3. 1 . Atsižvelgiant į patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, savivaldybių teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes. 4. 2 . Savivaldybės teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant ir vykdant įvairius rinkimus ir referendumus, į rinkimų apylinkes savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu tvirtina ir prireikus keičia Vyriausioji rinkimų komisija. 5. 3 . Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5 000 rinkėjų. 6. 4 . Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų.
Savivaldybės administracijos direktorius teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą rinkimų apylinkės pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Šie pakeitimai turi būti pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų. Savivaldybės administracijos direktorius teikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai teikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo patalpose negalima surengti balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija savivaldybės rinkimų komisijos teikimu gali pakeisti apylinkės rinkimų komisijos balsavimo patalpos adresą likus iki rinkimų ir trumpesniam, negu šiame straipsnyje nustatyta, terminui. 7. 5 . Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus savo interneto svetainėje skelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus 100 dienų iki rinkimų. „ Papildyti Įstatymo projekto 16 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
2Apylinkių rinkimų komisijos,
kurios sudaromos rinkimų apygardų centrinėse rinkimų apylinkėse, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų įgaliojimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip įgyvendinamas šis įstatymas apygardos teritorijoje.“ Pakeisti Įstatymo projekto 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Rinkimų apylinkių ir savivaldybės rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 26 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Atskirai savivaldybės rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai nesudaromi.
Laikoma, kad savivaldybės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašas yra šią rinkimų apygardą sudarančių rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašų visuma.“ Pakeisti Įstatymo projekto 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
susipažinimas su rinkėjų sąrašais
1Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų,
apylinkės rinkimų komisija sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas ir paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam rinkėjo kortelių įteikimo laikotarpiui, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai, savivaldybės rinkimų apygarda ir rinkimų apylinkė, kurios rinkėjų sąraše įrašyti šio namo gyventojai, taip pat turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse. 2. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir , savivaldybių ir savivaldybės apygardų rinkėjų sąrašai viešai neskelbiami, tačiau rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali būti teikiami ir telefonu.“ Papildyti projekto 28 straipsnį 2 dalį nauju 5 punktu, buvusį 5 punktą atitinkamai laikyti 6 punktu ir šią dalį išdėstyti taip: „ 2.
Rinkėjo kortelėje nurodoma:
1) rinkėjo vardas ir pavardė;
2) rinkėjo gyvenamosios vietos adresas;
3) rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas;
4) rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše;
5) rinkimų apygarda;
rinkimų data, balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti rinkimuose, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi informacija.“ Pakeisti Įstatymo projekto 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
kandidatus kelia pateikdami kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal rinkimų apygardas, o rinkimų apygardoje keliami kandidatai surašyti pagal partijos, rinkimų komiteto nustatytą eilę. Jeigu partijos įstatai nenumato kitaip, pagal eilę surašytų kandidatų sąrašai turi būti patvirtinti partijos suvažiavimo ar konferencijos. Jeigu rinkimų komiteto veiklos sutartis nenustato kitaip, pagal eilę surašytų kandidatų sąrašas turi būti patvirtintas visuotinio rinkimų komiteto susirinkimo. Iš viso partijos, rinkimų komiteto teikiamame kandidatų sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau negu iš viso renkama tos savivaldybės tarybos narių. Kiekviename kandidatų į savivaldybės tarybos narius rinkimų apygardoje sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau negu toje rinkimų apygardoje renkama savivaldybės tarybos narių.“ Pakeisti Įstatymo projekto 83 straipsnį ir šį straipsnį išdėstyti taip: „83 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje 1.
Išankstinius rinkimų rezultatus nustato savivaldybės rinkimų komisija po to, kai pasirašytas pasirašyti visi rinkimų apygardos apygardų balsų skaičiavimo protokolas protokolai . 32 . Apskaičiuojama mandatų skirstymo kvota pagal kiekvieną savivaldybės rinkimų apygardą. Ji lygi rinkėjų paduotų mandatų balsų, kuriuos gavo kandidatų sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai padalytai iš mandatų skaičiaus. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu. 23 . Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi atskirai kiekvienoje rinkimų apygardoje pagal tai, kiek rinkėjų paduotų mandato balsų gavo kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų metodą pagal kiekvieną savivaldybės rinkimų apygardą. Kandidatų sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4 procentai, o už partijų jungtinį kandidatų sąrašą – ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų pagal kiekvieną savivaldybės rinkimų apygardą. Jeigu už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai – jeigu už juos paduota vienodas rinkėjų balsų skaičius), už kurį yra paduota daugiausiai rinkėjų balsų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio skaičiaus, kad už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, ir išsikėlusius kandidatus būtų paduota ne mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų. 4. Už kiekvieną dalyvaujantį paskirstant mandatus kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius dalijamas iš mandatų skirstymo kvotos.
Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam kandidatų sąrašui pagal mandatų skirstymo kvotą, o dalijant gautos liekanos naudojamos likusiems mandatams (nepaskirstytiems kandidatų sąrašams) paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų kandidatų sąrašų pavadinimai pagal kiekvieną rinkimų apygardą surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas, pradedant didžiausiąja. Jei dviem kandidatų sąrašams tenkančios liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas, kurio rinkimų numeris mažesnis. Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną padalijami kandidatų sąrašams pagal eilę, pradedant tuo kandidatų sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis. 5. Jeigu kuriam nors kandidatų sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai padalijami kitiems kandidatų sąrašams, tęsiant mandatų dalijimą liekanų metodu. 6. Sąraše kandidatai į savivaldybės tarybos narius pagal kiekvieną savivaldybės rinkimų apygardą gauna mandatus pagal porinkiminę kandidatų sąrašų eilę.“ Nepritarti Siūlomas modelis europinėje praktikoje taikytinas parlamento rinkimams ( Estija, Latvija, Švedija). Likus metams iki savivaldybių tarybų rinkimų nustatyti naują rinkimų tvarką daugiamandatėje apygardoje būtų netikslinga. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : Iš esmės pritarti įstatymo projektui XIIP-1580, ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento ir komiteto siūlymus, kuriems komitetas pritarė. Atkreipti dėmesį į tai, kad Seime svarstomas ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektas Nr.
XIIP-1309(2),o šie projektai, vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio nuostatomis, turėtų būti svarstomi kartu, todėl siūlyti pagrindiniam komitetui juos sujungti ir Seimui teikti svarstyti vieną bendrą projektą, kurio pagrindas įstatymo projektas Nr. XIIP-1309(2), nustatantis tiesioginius merų rinkimus. 6.1.Komiteto pasiūlymas Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas
4 Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 sakinyje išbraukti žodžius „arba nepakaltinamu“ Pritarti Konstitucijos 34 straipsnio nuostatoje, taip pat Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje dėl politinių atstovaujamųjų institucijų (Seimo, savivaldybių tarybų, rinkimų į Europos Parlamentą) bei Respublikos Prezidento, nėra asmens rinkimų teisės (taip pat ir pasyviosios) apribojimo pagrindo - dėl asmens „nepakaltinamumo“. 2. Teisės ir teisėtvarkos komitetas
3 Atsižvelgiant į TD pastabą, siūlyti pagrindiniam komitetui 7 straipsnio 3 dalį išbraukti, atitinkamai 7 straipsnio 4,5 dalis laikyti 3,4. Pritarti Karo padėties įstatymas nenumato savivaldybių tarybų rinkimų pagrindų (sprendimų priėmimo ir pan.). Konstitucijos 143 straipsnis nustato, kad jeigu karo veiksmų metu turi būti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus. 3.
komitetas
1 Tikslintina 56 straipsnio 1 dalis, vietoje žodžių „rinkimų biuletenius rinkimų apylinkėms“ įrašyti žodžius „ rinkimų biuletenius apylinkių rinkimų komisijoms“ Pritarti Projekto 56 straipsnio 1 dalies nuostata dėl rinkimų biuletenių pateikimo „rinkimų apylinkėms“ performuluotina įtvirtinant už balsavimo organizavimą ir vykdymą rinkimų dieną atsakingas
„apylinkių rinkimų komisijas“. 7. Balsavimo rezultatai: „
už"- bendru sutarimu
8Komiteto paskirti pranešėjai:
Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas