Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 41straipsnio 7 dalies pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos,
vykdančios švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Atskiru atveju (mokykla gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų, arba bendrojo ugdymo mokykla, pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus priskirta miesto pakraščio mokyklai; pasienio ruože esanti bendrojo ugdymo mokykla; nevalstybinė mokykla; mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, mokykla, įgyvendinanti atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus ir atitinkanti Vyriausybės patvirtintus kriterijus) gimnazija gali vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia:
Seimo nariai Rytas Kupčinskas Vida Marija Čigriejienė
Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 41straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos,
vykdančios švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Atskiru atveju (mokykla gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų, arba bendrojo ugdymo mokykla, pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus priskirta miesto pakraščio mokyklai; pasienio ruože esanti bendrojo ugdymo mokykla; nevalstybinė mokykla; mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, mokykla, įgyvendinanti atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus, mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas ir atitinkanti Vyriausybės patvirtintus kriterijus) gimnazija gali vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Rytas Kupčinskas Vida Marija Čigriejienė Arimantas Dumčius
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, 23.5.3.4 punkte toks gimnazijos tipas numatytas, bet 26.9 punkte nenurodytos sąlygos, kurias turi atitikti mokykla su savitos pedagoginės sistemos elementais, pretenduojanti tapti gimnazija. Įstatyme nurodžius minėtas sąlygas tiksliau apibrėžiamas gimnazijos tipas – t.y mokykla įgyvendinanti atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies papildymas praplečia gimnazijos tipui priskiriamų mokyklų sąvoką, nes į apibrėžtį įtraukiamos mokyklos, įgyvendinančios atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus. Tokiu būdu praplečiamas gimnazijos tipo mokyklų spektras. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektą parengė Seimo nariai Rytas Kupčinskas ir Vida Marija Čigriejienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Aptartas klausimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo 23.5.3.4. skyriuje (2011 m. birželio 29 d. Nr. 768). 4.
teigiamų rezultatų laukiama: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies papildymas praplečia gimnazijos tipo mokyklų spektrą, tad daugiau mokyklų galės vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą vadovaudamosi LR švietimo įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti įstatymai kriminogeninės situacijos bei korupcijos neįtakos. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymą, reikės keisti su keičiamais Švietimo įstatymo straipsniais susijusius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir LR Švietimo ministro įsakymus. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymams įgyvendinti priimti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Projektų įgyvendinimas biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Gimnazija“, „Mokykla“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Seimo nariai Rytas Kupčinskas Vida Marija Čigriejienė
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, 23.5.3.4 punkte toks gimnazijos tipas numatytas, bet 26.9 punkte nenurodytos sąlygos, kurias turi atitikti mokykla su savitos pedagoginės sistemos elementais, pretenduojanti tapti gimnazija. Įstatyme nurodžius minėtas sąlygas tiksliau apibrėžiamas gimnazijos tipas – t.y mokykla įgyvendinanti atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies papildymas praplečia gimnazijos tipui priskiriamų mokyklų sąvoką, nes į apibrėžtį įtraukiamos mokyklos, įgyvendinančios atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus, o taip pat mokyklos vykdančios specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas. Tokiu būdu praplečiamas gimnazijos tipo mokyklų spektras, padedami pagrindai įgyvendinant geros mokyklos koncepciją. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektą parengė Seimo nariai Rytas Kupčinskas, Vida Marija Čigriejienė ir Arimantas Dumčius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Aptartas klausimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo 23.5.3.4. skyriuje (2011 m. birželio 29 d. Nr. 768). 4.
teigiamų rezultatų laukiama: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies papildymas praplečia gimnazijos tipo mokyklų spektrą, tad daugiau mokyklų galės vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą vadovaudamosi LR švietimo įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti įstatymai kriminogeninės situacijos bei korupcijos neįtakos. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymą, reikės keisti su keičiamais Švietimo įstatymo straipsniais susijusius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir LR Švietimo ministro įsakymus. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymams įgyvendinti priimti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Projektų įgyvendinimas biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Gimnazija“, „Mokykla“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Seimo nariai Rytas Kupčinskas Vida Marija Čigriejienė Arimantas Dumčius
2014-03-13 Nr. XIIP-1576 Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, kad pagal Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ 23.5.3.4 punkte nurodyta, kad gimnazijos tipo bendrojo ugdymo mokyklai mokykla, įgyvendinanti atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus, gali būti priskirta esant esminei sąlygai – jei ji yra vienintelė gyvenamojoje vietovėje esanti mokykla. Atsižvelgiant į tai bei siekiant išvengti situacijos, kai poįstatyminiu teisės aktu būtų siaurinama (ribojama) įstatyme nurodytų subjektų teisė būti priskirtiems gimnazijos tipo mokykloms, siūlome minėtąją sąlygą (dėl vienintelės mokyklos gyvenamojoje vietovėje) įtvirtinti ir įstatyme. 2. Projektu dėstomą keičiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies redakciją reiktų tikslinti, nurodant, kad Vyriausybės patvirtintus kriterijus turi atitikti ne tik mokykla, įgyvendinanti atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus, tačiau ir mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas. 3. Projekto
pasirašančiojo asmens pareigos turi būti dėstomos mažosiomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-03- Nr. Į 2014-03-13 Nr. XIIP-1576 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1576 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1576 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected] , [email protected] ;
2014-05-15 Nr. XIIP-1576(2) Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies redakciją reiktų tikslinti, išbraukiant pasikartojančią formuluotę „mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas“. Be to, redakcija tikslintina ir tuo aspektu, jog reikėtų nurodyti, kad Vyriausybės patvirtintus kriterijus turi atitikti abiejų rūšių mokyklos – ir mokykla, įgyvendinanti atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus; ir mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas. 2. Atsižvelgus į tai, kad valstybės politiką švietimo srityje formuoja Švietimo ir mokslo ministerija, o Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“) 23.5.3.4 punkte nurodyta, jog gimnazijos tipo bendrojo ugdymo mokyklai mokykla, įgyvendinanti atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus, gali būti priskirta esant esminei sąlygai – jei ji yra vienintelė gyvenamojoje vietovėje esanti mokykla, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-05- Nr. Į 2014-05-13 Nr. XIIP-1576(2) Lietuvos Respublikos Seimui
PROJEKTO atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I‑1489
pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1576(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento
direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 683, el. p. [email protected]
MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
: Komiteto nariai: Audronė Pitrėnienė, Edvardas Žakaris, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Jaroslav Narkevič, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis, Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėja Rūta Norkienė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, viceministrai Rimantas Vaitkus, Genoveita Krasauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014-05-151 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomą keičiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies redakciją reiktų tikslinti, išbraukiant pasikartojančią formuluotę „mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas“. Be to, redakcija tikslintina ir tuo aspektu, jog reikėtų nurodyti, kad Vyriausybės patvirtintus kriterijus turi atitikti abiejų rūšių mokyklos – ir mokykla, įgyvendinanti atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus; ir mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas. Pritarti
2014-05-15 2.
Atsižvelgus į tai, kad valstybės politiką švietimo srityje formuoja Švietimo ir mokslo ministerija, o Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“) 23.5.3.4 punkte nurodyta, jog gimnazijos tipo bendrojo ugdymo mokyklai mokykla, įgyvendinanti atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus, gali būti priskirta esant esminei sąlygai – jei ji yra vienintelė gyvenamojoje vietovėje esanti mokykla, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada
Teisingumo ministerijos 2014-05-30 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I‑1489
Nr. XIIP‑1576(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. gegužės 15 d. raštu įstatymo projektui pateiktoms pastaboms. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Kauno J. Urbšio katalikiškos vid. M-klos direktorius P. Martinaitis 2014-07-09 Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į kelis šio pakeitimo aspektus:
priešininkai siekia bendrojo lavinimo mokyklų lygiavos, t.y. visos mokyklos suskaidytos į pradines, pagrindines ir progimnazijas, ugdymo tęstinumas savitoje pedagoginėje aplinkoje ignoruojamas. Išimtys teikiamos tik pasienio, pakraščio, spec. poreikių mokinių ar specializuotų, t.y. siauro profilio mokykloms.
Įgyvendinant lygiavą modeliuojami mokinių srautai (iš kokios mokyklos į kokias jie turi eiti). Visiškai ignoruojama šeimos, kurios vaidmens stiprinimas yra šių dienų aktualija, prerogatyvą rinktis mokyklą. Šeima nebegali pasirinkti ugdymo tęstinumo, kuris atitiktų šeimos vertybines nuostatas, ugdymo stilių, mokytojus. Šios lygiavos rezultatai, deja, apgailėtini. Tėvai stengiasi vaikams parinkti populiarias, gerą vardą visuomenėje pelniusias mokyklas. Konkursai į šias mokyklas didėja, o lygiavos šalininkai taip ir nesulaukia didesnio mokinių skaičiaus. 2. Pakeitimo iniciatoriai siekia, kad savita pedagogika būtų valstybės švietimo prioritetu. Mokyklų diferenciacija pagal visuomenės edukacinį užsakymą yra valstybės pažangos pradžia. Palikti tai tik privačiai iniciatyvai yra valstybės švietimo sistemos skurdinimas. Savitos pedagogikos mokyklos kūrybiškai įprasmina ir sureikšmina šiuolaikinių kompetencijų ugdymą. Ugdymo nuoseklumas visais laikais buvo pažangių, originalių pedagoginių sistemų žymė. Pakeitimas įteisintų mokyklų įvairovę savitos pedagogikos elementų mokyklos taptų pilnavertėmis, įgyvendinant savo tikslus. Nepritarti Nesuformuluotas siūlymas, argumentai nėra teisiniai. 4. Lietuvos tėvų forumo pirmininkas A.
Murauskas 2014-09-08 Švietimo įstatymo 3 straipsnyje iškelti švietimo įstatymo tikslai numato: „išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus“,
„nustatyti asmens kūrybinius gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti
kompetencijų“, „perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus< Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicija ir vestybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis“, „sudaryti sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės ir politinės kultūros pagrindus“. Šiuos tikslus pasiekti neužtenka veikti pripuolamai, be atsakomybės tęstinumo. Todėl ugdymo įstaigos, savo veiklą grindžiančios savita pedagogine sistema, turi turėti galimybę ją vykdyti nepertraukiamai. Todėl pritariame Švietimo įstatymo Nr. I-I489 41 straipsnio 7 dalies pakeitimui: pakeisti 41 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
“7. Gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios švietimo ir mokslo
ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį.
Atskiru atveju (mokykla gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių ar (ir) tautinės mažumo kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų, arba bendrojo ugdymo mokykla, pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus priskirta miesto pakraščio mokyklai, pasienio ruože esanti bendrojo ugdymo mokykla; nevalstybinė mokykla, mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, mokykla, įgyvendinanti atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus, mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas ir atitinkanti Vyriausybės patvirtintus kriterijus) gimnazija gali vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmi s.“ Nepritarti Teisės aktuose neapibrėžta, kas yra atskiri savitos pedagoginės sistemos elementai ir kurie yra būtini, taip pat kurių taikymas reikalauja nuoseklaus ugdymo. Jeigu taikomi tik atskiri elementai, tai suponuoja nenuoseklų ugdymą. 5. Lietuvos tėvų forumo pirmininkas A. Murauskas 2014-09-08 Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad šis įstatymo pakeitimas nesukels jokių neigiamų padarinių esamam tinklui, nes juo šiandien galės pasinaudoti tik tos vidurinės mokyklos, kurios dar nėra pertvarkytos į progimnazijas, pagrindines mokyklas ar gimnazijas. Tai daugiausiai liečia tik Kauno ir Vilniaus miestų mokyklas, kur progimnazijų, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų pilnai pakanka.
Turime puikią progą atskiruose miestuose išbandyti skirtingas ugdymo sistemas skirtingų tipų mokyklose. Laikas parodys, kuris tipas yra pats efektyviausias. Kita vertus, pastebėta, kad geriausių akademinių rezultatų pasiekiama ne tik tose gimnazijose, kurios konkurso būdu atsirenka geriausius mokinius, bet ir tose vidurinėse mokyklose, kurios vykdo savito ugdymo programas, kurioms įgyvendinti reikia tęstinio ugdymo. Nepritarti Mokykloms, vykdančioms specializuoto ugdymo krypties programas, išimtys taikomos pagal galiojančius teisės aktus. 6. Lietuvos tėvų forumo pirmininkas A. Murauskas 2014-09-08 Kuo aukštesnių ugdymo rezultatų sieksime, tuo svarbesnis bus mokyklos bendruomenės vaidmuo, tarp jų ir mokinių tėvų. Tik sujungę bendras mokytojų ir tėvų pastangas galime pasiekti gerų rezultatų. Tęstinis ugdymas „ilgosios gimnazijos atveju“ (buvusiose vidurinėse mokyklose) yra neatsiejamas nuo susiformavusios mokyklos bendruomenės. Po mokyklos baigimo su pasididžiavimu prisimename buvusius klasės draugus, su kuriais nueitas kelias nuo pirmos klasės, ar jų tėvus. Ir atvirkščiai: priverstinis mokyklų skaidymas, kai esame priversti keisti mokyklas, perėjimas iš vienos pakopos į kitą (pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė, gimnazija) sukelia įtampą, reikalauja daug pastangų, mažina atsakomybę, bendrumo jausmą, didina atskirtį, skatina susvetimėjimą, neugdo tradicijų vertinimo ir perimamumo, iš kartos į kartą neperduoda gerosios patirties. Kiekviena reformuotos mokyklos pakopa iš naujo reikalauja daug pastangų bendruomenėms sutelkt, prarandamas ugdymo laikas mokinių adaptacijai. Iš naujo kuriamos bendruomenės nebus tokios stiprios, kaip „ilgosios“ gimnazijos atveju. Nepritarti Neteisiniai argumentai. Mokykloms, vykdančioms specializuoto ugdymo krypties programas, išimtys taikomos pagal galiojančius teisės aktus. 7.
A. Murauskas 2014-09-08 Pastebima, kad 2005 m. dalyje savivaldybių įvykdyta tinklo pertvarkos reforma taip ir nepademonstravo geresnių rezultatų. Pvz., daugelio Kauno miesto vidurinių mokyklų akademiniai rezultatai ženkliai geresni nei tų savivaldybių gimnazijų, kuriose tinklo pertvarkos reforma yra įvykdyta prieš devynerius metus. Tai verčia suabejoti tokios reformos sėkme. Neišardę likusių vidurinių mokyklų, kurios geba vykdyti savitos pedagogikos programas, pertvarkę jas į
„ilgąsias“ gimnazijas, turėtume galimybę palyginti skirtingas ugdymo sistemas
ir vėliai priimti tinkamiausią sprendimą, kuris duotų daugiau naudos šalies vystymuisi. Nepritarti Mokykloms, vykdančioms specializuoto ugdymo krypties programas, išimtys taikomos pagal galiojančius teisės aktus. 8. Lietuvos tėvų forumo pirmininkas A. Murauskas 2014-09-08 Pirmosioms šalies gimnazijoms jau beveik 20 metų. Deja, vis kintančios reformos iškreipė pirminį gimnazijos tikslą. 1992 m. švietimo koncepcijoje gimnazijai buvo numatyta visiškai kitokia, aukštesnių siekių paskirtis, nei kad yra šiandieninė gimnazija: „Gimnazija – pagilintą, profiliuotą bendrąjį išsilavinimą teikianti, aukštesnius reikalavimus kelianti mokykla“. Šiandien didžioji gimnazijų dalis yra buvusios eilinės vidurinės mokyklos, kurios tik pakeitė iškabą ir iš savo patalpų išvijo jaunesnius brolius ir seseris bei privertė juos eiti į kitas ugdymo įstaigas, taip sukeldamos didesnį nesaugumą, išardydamos vietos bendruomenes, susilpninančios patriotiškumą, sumenkinančios etninės kultūros pagrindus ir pan. Nepritarti Mokykloms, vykdančioms specializuoto ugdymo krypties programas, išimtys taikomos pagal galiojančius teisės aktus. 9. Lietuvos tėvų forumo pirmininkas A. Murauskas 2014-09-08 Be akademinių pasiekimų, dar turi būti atsižvelgta ir į mokinių emocinę būklę, jauseną.
ŠMM užsakymu KTU ir ŠU atliktas tyrimas „Mokyklų tinklo pertvarkos socialinis poveikis“ aiškiai parodo šios skubotos reformos pasekmes: „Savita pertvarkos pasekmė ir problema yra ta, kad atsiranda savitas, anksčiau nežinomas mokyklos ir jos kultūros tipas – didelė pagrindinė mokykla, turinti nuo 500 iki 800 mokinių. Tai 11-16 metų paauglių mokykla. Akivaizdu, kad susiklosto psichologiškai specifinis mokinių kontingentas, su kuriuo pedagogams labai sunku dirbti. Padėtis savaip komplikuojasi ir tuomet, kai iš tokios mokyklos gimnazijon išeina dalis pajėgesnių 8-9 klasių mokinių. Mokykloje lieka mokslui mažai motyvuoti mokiniai. Dabartiniai pedagogai yra nepasirengę su tokiu kontingentu dirbti. Tam neparengia nei aukštosios mokyklos, nei pedagogų kvalifikavimo sistema, tam nepakanka ir ankstesnės pedagogų patirties. Anksčiau pedagogų susikurti, dešimtmečiais išbandyti ir pasiteisinę darbo metodai staiga nebetinka. Pagrindinis veiklos uždavinys – kaip rasti bendrą kalbą su paaugliais, kaip patraukti juos mokymosi veiklai, kaip tokioje mokykloje sukurti palankią edukacinę aplinką? “ Todėl dar sykį atkreipiame dėmesį į Švietimo įstatymo tikslus ir primygtinai reikalaujame jų laikytis, sudarant sąlygas dar išlikusioms mokyklų bendruomenėms toliau vykdyti savito ugdymo programas, kurioms ugdymo tęstinumas yra būtina sąlyga. Nepritarti Mokyklos struktūros kaita vyksta nuo 1990 metų, todėl netikslu būtų ją vadinti skubota. 10. Lietuvos tėvų forumo pirmininkas A. Murauskas 2014-09-08 Dėl Švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 str.
I-1489 41 str. 7 dalies pakeitimo (XIIP-1576) Švietimo įstatymo 3 str. iškelti Švietimo įstatymo tikslai numato: „ išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus“,
„nustatyti asmens kūrybinius gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti
kompetencijų“, „perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis“, „sudaryti sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės ir politinės kultūros pagrindus “. Šiuos tikslus pasiekti neužtenka veikti pripuolamai, be atsakomybės ir tęstinumo. Todėl ugdymo įstaigos, savo veiklą grindžiančios savita pedagogine sistema, turi turėti galimybę ją vykdyti nepertraukiamai. Todėl pritariame Švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 straipsnio 7 dalies pakeitimui. Dar sykį atkreipiame dėmesį į Švietimo įstatymo tikslus ir primygtinai reikalaujame jų laikytis, sudarant sąlygas dar išlikusioms mokyklų bendruomenėms toliau vykdyti savito ugdymo programas, kurioms ugdymo tęstinumas yra būtina sąlyga. Nepritarti Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenimis, pradinėse mokyklose, progimnazijose, gimnazijose, vykdančiose vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, mokinių pasiekimai yra aukštesni, pridėtinė vertė yra didesnė. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 11.
2014-09-28 Pakeitimo oponentai nurodo, kad šis pakeitimas prieštarauja švietimo politikai, bloginamos mokyklų komplektavimo sąlygos, nesudaromos prielaidos lygiaverčiai persiskirstyti mokinių skaičiui tarp mokyklų. Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos švietimo politikos dokumentai visus nepriklausomybės metus deklaravo mokyklų diferenciaciją, ugdymo ir vaiko individualybės darną, ko ir siekia savitos pedagoginės sistemos mokyklos. Komplektacijos procesas irgi rodo, kad tėvai sąmoningai renkasi mokyklas, kurių ugdymo stilius, vertybės atitinka šeimos lūkesčius, o ne optimizacijos planus. Pakeitimo oponentų siūloma lygiava, kaip tik varžytų tėvų teises, apsunkintų mokykloms vystyti savo savitumą. Dirbtinai modeliuojami mokinių srautai, kuriuos gina pakeitimo oponentai, tikėdamiesi, kad mokiniai rinksis planuojamas mokyklas prieštarauja Švietimo įstatymo 5 str. deklaruojamiems lygių galimybių ir tęstinumo principams bei 28 str. nuostatoms apie švietimo teikėjų tinklo įvairovę, užtikrinančią švietimo prieinamumą. Įstatymo pakeitimas plėtotų Švietimo įstatymo 5 ir 28 str. nuostatas ir sudarytų sąlygas kurtis savitos pedagogikos mokykloms, kurios dėka savo pedagoginės kūrybos vykdytų kuo įvairiausią valstybės ir piliečių edukacinį užsakymą. Ugdymo nuoseklumas visais laikais buvo pažangių, originalių pedagoginių sistemų žymė. Jis negali likti tik pasienio, pakraščio, spec. poreikių mokinių ar specializuotų, t.y. siauro profilio mokyklų žyme. Nepritarti Priėmus siūlomą Įstatymo projektą, jį įgyvendinant būtų išbalansuotas suformuotas progimnazijų, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų tinklas ir neefektyviai naudojamos mokymo lėšos ir žmogiškieji ištekliai. Didžioji dalis vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo antrosios pakopos programos mokinių jau mokosi gimnazijose. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 12. LR Vyriausybės 2014-10-22 nutarimas Nr. 11271 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. SV-S-671 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria :
Nepritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1576(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
Respublikos švietimo įstatymo (toliau – Švietimo įstatymas) 41 straipsnio 7 dalyje įteisinta keturmetė gimnazija (gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį). Nuo 1995 metų šalyje įsteigtos 109 keturmetės gimnazijos. Taip pat įteisinta, kad gimnazija tik atskiru atveju gali vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo, pagrindinio ugdymo ir pradinio ugdymo programas. Šiuo metu gimnazijos, įsteigtos pritaikant Švietimo įstatyme nustatytą atskirą atvejį, jau sudaro 65 procentus visų šalies gimnazijų. Priėmus Įstatymo projektą, tokių gimnazijų dalis išaugtų iki 80 procentų. Pritarti
įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatyti atskiri gimnazijos tipui priskiriamų mokyklų atvejai yra skirti mokymosi tam tikrose gyvenamosiose vietovėse (kai gyvenamosiose vietovėse yra viena bendrojo ugdymo mokykla, vykdanti vidurinio ugdymo programą, miesto pakraščiui priskirta mokykla, pasienio ruože esanti mokykla), nevalstybinėje mokykloje, mokykloje, skirtoje šalies (regiono) mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, prieinamumui užtikrinti, specializuoto ugdymo krypties programos įgyvendinimo nuoseklumui užtikrinti.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepagrįstas siūlymas praplėsti Įstatymo projektu atskirų gimnazijos tipui priskiriamų mokyklų atvejų sąrašą. Pritarti
aktuose nereglamentuota, kas yra savita pedagoginė sistema, švietimo bendruomenėje nesusitarta, kurie atskiri elementai yra būtini, ar jų taikymas reikalauja nuoseklaus ugdymo. Pažymėtina, kad ir Įstatymo projekte atskirų savitos pedagoginės sistemos elementų taikymas nesiejamas su ugdymo nuoseklumu įgyvendinant bendrojo ugdymo programas. Pritarti
4Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenimis, pradinėse mokyklose,
progimnazijose, gimnazijose, vykdančiose vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, mokinių pasiekimai yra aukštesni, pridėtinė vertė yra didesnė. Gimnazijose, vykdančiose vidurinio ugdymo, pagrindinio ugdymo ir pradinio ugdymo programas, mokymo lėšos išskaidomos, todėl nėra galimybių racionaliai jas panaudoti šiuolaikinėms mokymo priemonėms įsigyti. Mokymuisi ir poilsiui skirtos erdvės nepritaikytos tam tikro amžiaus mokinių ugdymui, bendrųjų ir esminių dalykinių kompetencijų įgijimui. Paralelinių klasių komplektų nepakanka, kad įvairių gabumų mokiniai galėtų rinktis norimų kursų, modulių, pasirenkamųjų dalykų programas, nėra galimybių atsižvelgti į jų tolesnio mokymosi kryptį ir rengimąsi būsimai karjerai. Pritarti 16.
tinklo pertvarka (suformuotas progimnazijų, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų tinklas) įgyvendinta Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių miestuose bei visų rajonų savivaldybių centruose, todėl siūlomos Įstatymo projekte nuostatos dėl atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus įgyvendinančių mokyklų jiems neaktualios
Švietimo įstatymo pataisa galėtų būti aktuali tik Kauno ir Vilniaus miestų vidurinių mokyklų bendruomenėms, kurios siekia vykdyti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Per 3 metus Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose mokinių skaičiui sumažėjus 16 tūkstančių, dalyje šių miestų gimnazijų, kuriose mokoma lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis, jau trūksta mokinių. Priėmus siūlomą Įstatymo projektą, jį įgyvendinant būtų išbalansuotas šiuose miestuose suformuotas progimnazijų, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų tinklas ir neefektyviai naudojamos mokymo lėšos. Vilniaus ir Kauno miestuose, kuriuose gausu vidurinių mokyklų, vienuoliktosios klasės mokinių, paliekamų kartoti ugdymo programą, dalis jau viršija šalies vidurkį (1,79 procento) ir kasmet didėja (Vilniaus mieste 2012–2013 mokslo metais ugdymo programą kartojo 2,94 procento vienuoliktosios klasės mokinių, Kauno mieste – 2,57 procento). Taip pažeidžiamas Švietimo įstatymo 5 straipsnyje įteisintas veiksmingumo principas, nes mokiniui vienos klasės programai baigti mokymo lėšos skiriamos 2 kartus. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
nepaskirta
pasiūlymai. Siūlyti Seimui įstatymo projektą XIIP-1576(2) atmesti. 8. Balsavimo rezultatai : už – 8, prieš – 1, susilaikė - 0
9Komiteto paskirti pranešėjai:
A. Pitrėnienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė