Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 186 straipsnio 1 dalies pakeitimas Papildyti 186 straipsnio 1dalį ir ją išdėstyti taip : „
1Tas, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, kai tos žalos neįmanoma susigrąžinti kitomis teisinėmis priemonėmis , baudžiamas viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Kęstutis Bartkevičius Vytautas Kamblevičius
DĖL
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuolaikinėje Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, jog baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė ginant visuomenę nuo įvairių teisės pažeidimų. Analizuojant Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą pasigendama aiškumo dėl šios idėjos realizavimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Projekto rengimą paskatino noras racionaliai, ekonomiškai bei proporcingai naudoti baudžiamosios teisės institutą, sumažinti ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų darbo krūvį. Kaip matyti iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikiamų duomenų, dauguma ikiteisminių tyrimų pagal Baudžiamojo kodekso 186 str. jau eilę metų yra paprasčiausiai nutraukiami. Galima teigti, jog ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų darbo laikas, kurį būtų galima skirti sudėtingiems, didelės apimties ikiteisminiams tyrimams atlikti yra eikvojamas veltui. Siekiama, jog būtų laikomasi proporcingumo reikalavimo ir konkrečioje situacijoje taikyti adekvačias priemones tikslui pasiekti, nevaržyti asmens teisių daugiau, nei tai yra būtina numatytiems tikslams pasiekti. Baudžiamasis procesas yra sudėtingas, dažnai ilgas bei sukeliantis nepatogumų jo dalyviams. Asmenys, kurie mano, jog jų teisės buvo pažeistos pirmiausiai turėtų siekti pasinaudoti civilinėmis teisinėmis galimybėmis, o tik po to naudoti baudžiamąjį procesą. Toks teisinis reguliavimas tik patvirtintų ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, jog baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė ( ultima ratio ), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.
Įstatymo projektu siekiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų baudžiamąją teisę naudoti tik kaip paskutinę priemonę. Pirminiai Projekto siūlytojai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Kęstutis Bartkevičius ir Vytautas Kamblevičius. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pirminiai Projekto siūlytojai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Kęstutis Bartkevičius ir Vytautas Kamblevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Baudžiamojo kodekso 186 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos, numatančios atsakomybę už turtinės žalos padarymą apgaule, tačiau nėra nurodyta, kad žalą pirmiausiai reikia bandyti susigrąžinti naudojantis kitomis teisinėmis priemonėmis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte siūloma papildyti Baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalį ir numatyti, jog turtinę žalą reikia bandyti susigrąžinti naudojantis kitomis teisinėmis priemonėmis, t.y. veikos padarymas turėtų būti iš pradžių sprendžiamas civiline tvarka. Nustatant asmenims tokią pareigą bus sumažintas ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo krūvis, asmenys bus priversti labiau įsigilinti į tarpusavyje pasirašytų civilinių sutarčių sąlygas, taip pat bus pagrįstas baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės principas. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai . 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus projektą keisti ar panaikinti kitų teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektą parengti naujų teisės aktų nereikės. 12.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyną „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai projekto žodžiai – „turtinės žalos padarymas apgaule“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra Teikia Seimo nariai Kęstutis Bartkevičius Vytautas Kamblevičius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2014-04- Nr. Į 2014-03-10 Nr. XIIP-1572 DĖL lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 186 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP‑1572 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1572 pažymime, kad dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktoms pastaboms dėl Projekto vertinimo kaip perteklinio reguliavimo. Atitinkamai norime pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „kas apgaule vengė atsiskaityti (...) ar vengė privalomų įmokų“ (paryškinta mūsų), mūsų nuomone, suponuoja tokį asmens elgesį, kuris peržengia civilinės atsakomybės ribas: šiuo atveju asmuo baudžiamas ne už tai, kad dėl tam tikrų aplinkybių negali vykdyti savo įsipareigojimų atsiskaityti, tačiau už tai, kad taip veikia siekdamas apgauti savo kreditorių. Tokiu atveju (taip pat atsižvelgiant į kreditoriaus patirtos žalos dydį) baudžiamoji atsakomybė, mūsų nuomone, yra tinkama ir proporcinga pažeidėjui taikytina priemonė. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
DĖL
2014-03-13 Nr. XIIP-1572 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Diskutuotina,
ar projekto nuostatos nėra perteklinės. Baudžiamojo kodekso komentare teigiama, kad paprastas vengimas atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ar suteiktas paslaugas, be apgaulės elementų, yra tik civilinis deliktas, ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Be to, vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas, o pats vengimo besąlygiškumas yra tuomet, kai dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti realizuotas. Tais atvejais, kai kaltininkas vengia įvykdyti savo piniginę prievolę, tačiau nukentėjusiojo piniginis reikalavimas turi ekonominį padengimą turtu ar kitais įsipareigojimais ir toks reikalavimas objektyviai gali būti įgyvendintas, baudžiamoji atsakomybė nekyla. Jei piniginio reikalavimo padengimas išnyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, ir todėl nukentėjusiojo reikalavimas lieka nepatenkintas, tai byloja apie civilinį deliktą, o tokiais atvejais baudžiamoji atsakomybė taip pat negalima.
nuostatoje nevartotinas žodžių junginys „susigrąžinti žalą“, nes žala, atsižvelgiant į šio termino teisinę reikšmę, gali būti atlyginama, o ne susigrąžinama. Nuostata tobulintina. 3. Nėra aišku, kodėl projekto rengėjai nesiūlo atitinkamai pakeisti ir antrosios Baudžiamojo kodekso 186 straipsnio dalies. 4. Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalis straipsnių dispozicijos ir sankcijos dėstomos skirtingose pastraipose. 5.
5. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į tai, projekto tekstas tikslintinas:
a) iš projekto pavadinimo išbrauktini žodžiai „ir papildymo“;
b) iš projekto 1 straipsnio pavadinimo išbrauktini skaičius ir žodis „1 dalies“;
c) projekto
departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Zebleckis [1] Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. II tomas. Specialioji dalis (99–212 straipsniai) // Vilnius, 2009, p. 366–367.
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaiitė Abramikienė, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas Antanas Jatkevičius, Teisingumo ministerijos atstovai: Vainius Šarmavičius, Tautvydas Žėkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2014 -03-131 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto nuostatos nėra perteklinės. Baudžiamojo kodekso komentare teigiama, kad paprastas vengimas atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ar suteiktas paslaugas, be apgaulės elementų, yra tik civilinis deliktas, ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Be to, vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas , o pats vengimo besąlygiškumas yra tuomet, kai dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti realizuotas.
Tais atvejais, kai kaltininkas vengia įvykdyti savo piniginę prievolę, tačiau nukentėjusiojo piniginis reikalavimas turi ekonominį padengimą turtu ar kitais įsipareigojimais ir toks reikalavimas objektyviai gali būti įgyvendintas, baudžiamoji atsakomybė nekyla. Jei piniginio reikalavimo padengimas išnyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, ir todėl nukentėjusiojo reikalavimas lieka nepatenkintas, tai byloja apie civilinį deliktą, o tokiais atvejais baudžiamoji atsakomybė taip pat negalima.
nuostatoje nevartotinas žodžių junginys „susigrąžinti žalą“, nes žala, atsižvelgiant į šio termino teisinę reikšmę, gali būti atlyginama, o ne susigrąžinama. Nuostata tobulintina. Pritarti
Teisės departamentas2014
projekto rengėjai nesiūlo atitinkamai pakeisti ir antrosios Baudžiamojo kodekso 186 straipsnio dalies. Pritarti
pastraipose. Pritarti
52014 m. sausio 1 d.
įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams.
Atsižvelgiant į tai, projekto tekstas tikslintinas:
a) iš projekto pavadinimo išbrauktini žodžiai „ir papildymo“;
c) projekto 1 straipsnio pakeitimo esmės žodis „Papildyti“ keistinas žodžiu „Pakeisti“. Pritarti
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2014-04-231 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1572 pažymime, kad dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktoms pastaboms dėl Projekto vertinimo kaip perteklinio reguliavimo. Atsižvelgti
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2014-04-231 Atitinkamai norime pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „kas apgaule vengė atsiskaityti (...) ar vengė privalomų įmokų“ (paryškinta mūsų), mūsų nuomone, suponuoja tokį asmens elgesį, kuris peržengia civilinės atsakomybės ribas: šiuo atveju asmuo baudžiamas ne už tai, kad dėl tam tikrų aplinkybių negali vykdyti savo įsipareigojimų atsiskaityti, tačiau už tai, kad taip veikia siekdamas apgauti savo kreditorių. Tokiu atveju (taip pat atsižvelgiant į kreditoriaus patirtos žalos dydį) baudžiamoji atsakomybė, mūsų nuomone, yra tinkama ir proporcinga pažeidėjui taikytina priemonė. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-06-251 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Dėl
2014 m. birželio 25 d. Nr. 567 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. SV-S-633 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 15 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria : Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-1572 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali , nusikalstamos veikos baigtumo momentas priklauso nuo padarinių, t. y. turtinės žalos atsiradimo laiko. Šie padariniai atsiranda tada, kai apgaule vengiama atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengiama privalomų įmokų, dėl ko kitam asmeniui padaroma turtinė žala . Vengimas atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ar suteiktas paslaugas, kai asmens veiksmuose nėra apgaulės, vertintinas kaip civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė neatsirastų. Būtent apgaulė yra nusikalstamos veikos pavojingumą lemiantis veiksnys, todėl siūlymas papildyti BK 186 straipsnį formuluote „kai tos žalos neįmanoma susigrąžinti kitomis teisinėmis priemonėmis“, manytina, yra netikslingas, nes baudžiamosios atsakomybės atsiradimą bandoma susieti su tam tikromis asmens pajamomis (turtu), o ne su pagrindiniais BK 186 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pavojingumą lemiančiais požymiais, t. y. apgaule, kuri rodo asmens tyčios kryptingumą, siekį suklaidinti nukentėjusįjį ir objektyvios tiesos iškreipimą, ir nusikalstamais padariniais.
Galimybė atlyginti padarytą turtinę žalą kitais būdais nereiškia, kad padaryta veika nėra tokia pavojinga, jog užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. K altininko baudžiamosios atsakomybės klausimas turėtų kilti nepriklausomai nuo to, ar įmanoma kitais būdais atlyginti turtinę žalą. Pritarti
asmenys, kurie mano, jog jų teisės buvo pažeistos, pirmiausia turėtų siekti pasinaudoti civilinėmis teisinėmis galimybėmis, o tik neišsprendus ginčo minėtomis priemonėmis, pasitelkti baudžiamąsias priemones. Pažymėtina, kad pagal galiojančio baudžiamojo įstatymo nuostatas asmuo, kurio atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 186 straipsnyje, savo iniciatyva nusprendžia, ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą, ar spręsti ginčą kitais būdais. BK 186 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Pasiūlymas papildyti BK 186 straipsnį formuluote „kai tos žalos neįmanoma susigrąžinti kitomis teisinėmis priemonėmis“, priešingai, įpareigotų asmenį ieškoti kitų ginčo sprendimo alternatyvų, o tai apribotų asmens galimybes ginti savo teises baudžiamosios teisės priemonėmis iškart po nusikalstamų veikų padarymo.
Įtvirtinus siūlomas nuostatas, asmuo pirmiausia būtų įpareigotas ieškoti kitų būdų, kad patirta žala būtų atlyginta kitomis teisinėmis priemonėmis (pavyzdžiui, civiline tvarka reiškiant ieškinį teismui), ir tik jų neradęs galėtų inicijuoti baudžiamąjį procesą. Tikėtina, kad tokiu atveju sumažėtų galimybė patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn dėl senaties terminų. Pritarti
tai, kad su asmeniui padaryta turtine žala susijusi ne tik BK
(pavyzdžiui, BK 179 straipsnio 1 dalis, BK 186 straipsnio 2 dalis, BK
vertinamas ne sistemiškai, o, priešingai, siūlomas tik fragmentiškas vieno BK straipsnio pakeitimas. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą XIIP-1572 atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Teisės departamento, Europos teisės departamento išvadas, kurios Komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu
paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas