Projektas Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 12 straipsnio 1 dalį nauju 7 punktu ir jį išdėstyti taip:
„7) kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose patalpose 10
ir daugiau metų ir kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą;“ Buvusį 12 straipsnio 1 dalies
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Seimo narė Birutė Vėsaitė
DĖL
statymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslas - leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti socialinius būstus asmenims, kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą (galiojusį nuo 1992 m. iki 2002 m.) ir kurie gyvena tose nuomojamose gyvenamosiose patalpose 10 ir daugiau metų. Asmenys, kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą (galiojusį nuo
šias gyvenamąsias patalpas privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Dauguma gyventojų, nustatytu laiku nepadavę pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, tapo socialinio būsto nuomininkais ir visam laikui nebeteko teisės privatizuoti būstų lengvatinėmis sąlygomis. Šiuo metu jie nepagrįstai atsidūrę nelygiateisėje padėtyje su asmenimis, kurie gyvenamąsias patalpas jau privatizavo. Didžioji dauguma gyventojų socialiniuose būstuose yra išgyvenę 10 ir daugiau metų. Savo lėšomis yra atlikę nuomojamų patalpų, inžinerinių tinklų ir einamąjį remontą ir tokiu būdu ženkliai pagerinę būsto būklę ir pakėlę jo rinkos kainą. Tokie būstai brangūs ir dėl prisiminimų, juose užauginti vaikai, įdėta daug pastangų kuriant namų aplinką. 2. Į statymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Birutė Vėsaitė. 3.
aptarti teisiniai santykiai Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnis numato baigtinį sąrašą atvejų, kada savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nuomininkai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d. Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, gali privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis. Gyventojai, kurie laiku dėl įvairių priežasčių nepadavė prašymų gyvenamosios patalpoms privatizuoti, šiuo metu neturi galimybės privatizuoti būsto lengvatinėmis sąlygomis, todėl atsiduria nelygiateisėje padėtyje su asmenimis, kurie gyvenamąsias patalpas jau privatizavo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma papildyti įstatymą nuostata, kad savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, ir tuo atveju, kai socialinius būstus privatizuoja nuomininkai, kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą (galiojusį nuo 1992 m. iki 2002 m.) ir kurie gyvena tose pačiose nuomojamose gyvenamosiose patalpose 10 ir daugiau metų. 5.
umatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, g alimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Į statymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymą kitų teisės aktų keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: “ Socialinis būstas”, „gyvenamosios patalpos”, „privatizavimas“, „nuomininkai“
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narė Birutė Vėsaitė
2014-03-19 Nr. XIIP-1569 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nauju 7 punktu, n ustatant, jog savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos lengvatinėmis sąlygomis gali būti privatizuojamos :
„kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys
gyvenamosiose patalpose 10 ir daugiau metų ir kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto tikslas – leisti asmenims lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti socialinius būstus. Nurodoma, kad asmenys, kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, iki 1997 m. gruodžio 31 d. turėjo teisę lengvatinėmis sąlygomis šias gyvenamąsias patalpas privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Dauguma gyventojų, nustatytu laiku nepadavę pareiškimų patalpas privatizuoti, tapo socialinio būsto nuomininkais ir visam laikui nebeteko teisės privatizuoti butą. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Butų privatizavimo įstatymo (1998 m. liepos 2 d. redakcija), galiojusio iki 2000 m. gruodžio 31 d., 3 straipsnio 6 punktą pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo privatizuojami tik tie pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą išnuomoti gyvenamieji namai, butai, kurie buvo pradėti eksploatuoti iki 1993 m. sausio 1 d. ir kurių nuomininkai ar jų šeimos nariai iki 1997 m. gegužės 7 d. nustatyta tvarka pareiškė norą juos privatizuoti.
Tuo tarpu pagal projektu siūlymą lengvatinėmis sąlygomis būtų leista privatizuoti asmenims, atitinkantiems jau kiek kitokias sąlygas, negu buvo nustatytos Butų privatizavimo įstatyme. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomu teisinių reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuo to laiko, iki kurio asmenys turėjo teisę pareikšti valią privatizuoti gyvenamąsias patalpas, jiems suteiktas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, praėjo beveik 17 metų, pasikeitė patalpų teisinis statusas – jos tapo socialiniu būstu, skirtos nekomerciniu pagrindu apgyvendinti mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms, pasikeitė valstybės teikiamos paramos būstui įsigyti formos ir sąlygos. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, yra teisinis pagrindas projekte nurodytomis sąlygomis suteikti asmenims teisę privatizuoti minėtas gyvenamąsias patalpas. Antra, pastebėtina, jog s iūloma nuostata stokoja teisinio aiškumo. Pažymėtina, jog iš siūlomos nuostatos turinio neaišku, ar privatizavimo sąlyga yra nepertraukiamas gyvenimas nuomojamose patalpose, jas galimai gyvenimo metu keičiant ir privatizuojant tas patalpas, kuriose asmenys gyvena suėjus 10 metų terminui, ar privatizavimas siejamas su nepertraukiamu 10 ir daugiau metų gyvenimu vienoje konkrečioje nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, kuri ir galėtų būti privatizuojama.
Siūlytina tobulinti nuostatą atskleidžiant jos prasmę. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog priimtų įstatymų galia yra nukreipta į ateitį, taigi priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą, nauja nuostata galėtų būti taikoma tik tiems asmenims, kurie nuo įstatymo įsigaliojimo momento 10 ir daugiau metų pragyvens nuomojamose patalpose. Pažymėtina, jog įstatymai netaikomi teisiniams santykiams, susiklosčiusiems praeityje, išskyrus atvejus, kai įstatymų galiojimas atgal aptariamas įstatyme, tokiu atveju, jei toks galiojimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnį, savivaldybių socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų ir savivaldybių lėšų. Priėmus teikiamą įstatymo projektą, savivaldybių socialinio būsto fondas sumažėtų kiekine išraiška, todėl iškiltų papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis socialinio būsto fondui plėtoti. Be to, reikėtų pažymėti, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma leisti privatizuoti ne tik savivaldybėms, bet ir valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą.
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė vykdo socialinės apsaugos valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką, yra atsakinga už valstybės biudžeto lėšų, reikalingų socialinio būsto fondui plėtoti planavimą, bei į tai, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė, manytina, jog reikėtų prašyti Vyriausybės išvados dėl teikiamo įstatymo projekto. Penkta, pažymėtina, kad pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Siūlytina atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. 2. Projektas ir projekto lyginamasis variantas parengti nesilaikant juridinės technikos taisyklių ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų. Atsižvelgiant į tai, jog punktai pernumeruojami atskira straipsnio dalimi, projekto 1 straipsnis skaidytinas į dvi savarankiškas straipsnio dalis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaiti Dainius Zebleckis Saulius Švedas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-03- Nr. Į 2014-03-10 Nr. XIIP-1569 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL
569 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo IX-1188 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1569, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų Projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui pateiktos išvados
direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Virginija Baltraitienė, Komiteto pirmininkė, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininkės pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Valentinas Bukauskas, Vanda Kravčionok, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja; Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-19) Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
papildyti įstatymo 12 straipsnį nauju 7 punktu, nustatant, jog savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos lengvatinėmis sąlygomis gali būti privatizuojamos: „kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose patalpose 10 ir daugiau metų ir kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto tikslas – leisti asmenims lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti socialinius būstus.
Nurodoma, kad asmenys, kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, iki 1997 m. gruodžio 31 d. turėjo teisę lengvatinėmis sąlygomis šias gyvenamąsias patalpas privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Dauguma gyventojų, nustatytu laiku nepadavę pareiškimų patalpas privatizuoti, tapo socialinio būsto nuomininkais ir visam laikui nebeteko teisės privatizuoti butą. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Butų privatizavimo įstatymo (1998 m. liepos 2 d. redakcija), galiojusio iki 2000 m. gruodžio 31 d., 3 straipsnio 6 punktą pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo privatizuojami tik tie pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą išnuomoti gyvenamieji namai, butai, kurie buvo pradėti eksploatuoti iki 1993 m. sausio 1 d. ir kurių nuomininkai ar jų šeimos nariai iki 1997 m. gegužės 7 d. nustatyta tvarka pareiškė norą juos privatizuoti. Tuo tarpu pagal projektu siūlymą lengvatinėmis sąlygomis būtų leista privatizuoti asmenims, atitinkantiems jau kiek kitokias sąlygas, negu buvo nustatytos Butų privatizavimo įstatyme. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomu teisinių reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuo to laiko, iki kurio asmenys turėjo teisę pareikšti valią privatizuoti gyvenamąsias patalpas, jiems suteiktas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, praėjo beveik 17 metų, pasikeitė patalpų teisinis statusas – jos tapo socialiniu būstu, skirtos nekomerciniu pagrindu apgyvendinti mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms, pasikeitė valstybės teikiamos paramos būstui įsigyti formos ir sąlygos.
Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, yra teisinis pagrindas projekte nurodytomis sąlygomis suteikti asmenims teisę privatizuoti minėtas gyvenamąsias patalpas. Antra, pastebėtina, jog siūloma nuostata stokoja teisinio aiškumo. Pažymėtina, jog iš siūlomos nuostatos turinio neaišku, ar privatizavimo sąlyga yra nepertraukiamas gyvenimas nuomojamose patalpose, jas galimai gyvenimo metu keičiant ir privatizuojant tas patalpas, kuriose asmenys gyvena suėjus 10 metų terminui, ar privatizavimas siejamas su nepertraukiamu 10 ir daugiau metų gyvenimu vienoje konkrečioje nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, kuri ir galėtų būti privatizuojama. Siūlytina tobulinti nuostatą atskleidžiant jos prasmę. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog priimtų įstatymų galia yra nukreipta į ateitį, taigi priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą, nauja nuostata galėtų būti taikoma tik tiems asmenims, kurie nuo įstatymo įsigaliojimo momento 10 ir daugiau metų pragyvens nuomojamose patalpose. Pažymėtina, jog įstatymai netaikomi teisiniams santykiams, susiklosčiusiems praeityje, išskyrus atvejus, kai įstatymų galiojimas atgal aptariamas įstatyme, tokiu atveju, jei toks galiojimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnį, savivaldybių socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų ir savivaldybių lėšų.
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, savivaldybių socialinio būsto fondas sumažėtų kiekine išraiška, todėl iškiltų papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis socialinio būsto fondui plėtoti. Be to, reikėtų pažymėti, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma leisti privatizuoti ne tik savivaldybėms, bet ir valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė vykdo socialinės apsaugos valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką, yra atsakinga už valstybės biudžeto lėšų, reikalingų socialinio būsto fondui plėtoti planavimą, bei į tai, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė, manytina, jog reikėtų prašyti Vyriausybės išvados dėl teikiamo įstatymo projekto. Penkta, pažymėtina, kad pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Siūlytina atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-19)
projekto lyginamasis variantas parengti nesilaikant juridinės technikos taisyklių ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų. Atsižvelgiant į tai, jog punktai pernumeruojami atskira straipsnio dalimi, projekto 1 straipsnis skaidytinas į dvi savarankiškas straipsnio dalis. Pritarti 2.
Teisingumo ministerijos (2014-03-27) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo IX-1188 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1569, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų Projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui pateiktos išvados 1 punkte išdėstytiems argumentams. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-06-13) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-613 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. IX-1188 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1569 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1569) dėl toliau nurodytos priežasties. Įstatymo projekto Nr. XIIP-1569 tikslas – leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti socialinius būstus asmenims, kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą (galiojusį nuo 1992 m. iki 2002 m.) ir kurie gyvena tose nuomojamose gyvenamosiose patalpose 10 ir daugiau metų.
Suteikus teisę tokiems nuomininkams privatizuoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas, potencialiai privatizuotini gali tapti 14
duomenimis, tiek būstų yra išnuomota vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu). Privatizuojant šiuos būstus lengvatinėmis sąlygomis, sumažėtų savivaldybių galimybės aprūpinti socialiniu būstu asmenis (šeimas), turinčius teisę į socialinį būstą, nes sumažėtų savivaldybių socialinio būsto fondas, o savivaldybės gautų tik dalį lėšų, kurias galėtų gauti, jeigu šie būstai būtų privatizuojami už kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Leidus privatizuoti šiuos būstus už kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, numatoma, kad būtų gauta apie 856 mln. litų, kuriuos panaudojus socialinio būsto fondo plėtrai socialiniu būstu būtų galima aprūpinti apie 12 tūkst. šeimų ar asmenų. Leidus šiuos būstus privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, kaip siūloma Įstatymo projekte Nr. XIIP-1569, savivaldybių planuojamos gauti pajamos sumažėtų beveik 10 kartų, o tai neužtikrintų savivaldybėms socialinio būsto fondo plėtrai reikiamų pajamų. 2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad 2014 m. gegužės 22 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektui (toliau – Įstatymo projektas), kuriame siūloma nustatyti galimybę Įstatymo projekte nurodytoms asmenų grupėms, tarp jų ir asmenims, kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, savivaldybės būstus pirkti už kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, vadovaujantis Įstatymo projekte siūloma pardavimo ir pirkimo tvarka bei sąlygomis. Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 457 „Dėl Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. XI-1007 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos
projekto registracijos Nr. XIIP-1859). Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1569 atmesti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas. 7. Balsavimo rezultatai : pritarta bendru sutarimu . 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
A. Strelčiūnas. Komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė
FINANSŲ komitetas
DĖL
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Petras Narkevičius, Irena Degutienė, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-19 Nr. XIIP-1569 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projektu siūloma papildyti įstatymo 12 straipsnį nauju 7 punktu, nustatant,
jog savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos lengvatinėmis sąlygomis gali būti privatizuojamos : „kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose patalpose 10 ir daugiau metų ir kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto tikslas – leisti asmenims lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti socialinius būstus.
Nurodoma, kad asmenys, kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, iki 1997 m. gruodžio 31 d. turėjo teisę lengvatinėmis sąlygomis šias gyvenamąsias patalpas privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Dauguma gyventojų, nustatytu laiku nepadavę pareiškimų patalpas privatizuoti, tapo socialinio būsto nuomininkais ir visam laikui nebeteko teisės privatizuoti butą. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Butų privatizavimo įstatymo (1998 m. liepos 2 d. redakcija), galiojusio iki 2000 m. gruodžio 31 d., 3 straipsnio 6 punktą pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo privatizuojami tik tie pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą išnuomoti gyvenamieji namai, butai, kurie buvo pradėti eksploatuoti iki 1993 m. sausio 1 d. ir kurių nuomininkai ar jų šeimos nariai iki 1997 m. gegužės 7 d. nustatyta tvarka pareiškė norą juos privatizuoti. Tuo tarpu pagal projektu siūlymą lengvatinėmis sąlygomis būtų leista privatizuoti asmenims, atitinkantiems jau kiek kitokias sąlygas, negu buvo nustatytos Butų privatizavimo įstatyme. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomu teisinių reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuo to laiko, iki kurio asmenys turėjo teisę pareikšti valią privatizuoti gyvenamąsias patalpas, jiems suteiktas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, praėjo beveik 17 metų, pasikeitė patalpų teisinis statusas – jos tapo socialiniu būstu, skirtos nekomerciniu pagrindu apgyvendinti mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms, pasikeitė valstybės teikiamos paramos būstui įsigyti formos ir sąlygos.
Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, yra teisinis pagrindas projekte nurodytomis sąlygomis suteikti asmenims teisę privatizuoti minėtas gyvenamąsias patalpas. Antra, pastebėtina, jog siūloma nuostata stokoja teisinio aiškumo. Pažymėtina, jog iš siūlomos nuostatos turinio neaišku, ar privatizavimo sąlyga yra nepertraukiamas gyvenimas nuomojamose patalpose, jas galimai gyvenimo metu keičiant ir privatizuojant tas patalpas, kuriose asmenys gyvena suėjus 10 metų terminui, ar privatizavimas siejamas su nepertraukiamu 10 ir daugiau metų gyvenimu vienoje konkrečioje nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, kuri ir galėtų būti privatizuojama. Siūlytina tobulinti nuostatą atskleidžiant jos prasmę. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog priimtų įstatymų galia yra nukreipta į ateitį, taigi priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą, nauja nuostata galėtų būti taikoma tik tiems asmenims, kurie nuo įstatymo įsigaliojimo momento 10 ir daugiau metų pragyvens nuomojamose patalpose. Pažymėtina, jog įstatymai netaikomi teisiniams santykiams, susiklosčiusiems praeityje, išskyrus atvejus, kai įstatymų galiojimas atgal aptariamas įstatyme, tokiu atveju, jei toks galiojimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnį, savivaldybių socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų ir savivaldybių lėšų.
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, savivaldybių socialinio būsto fondas sumažėtų kiekine išraiška, todėl iškiltų papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis socialinio būsto fondui plėtoti. Be to, reikėtų pažymėti, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma leisti privatizuoti ne tik savivaldybėms, bet ir valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė vykdo socialinės apsaugos valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką, yra atsakinga už valstybės biudžeto lėšų, reikalingų socialinio būsto fondui plėtoti planavimą, bei į tai, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė, manytina, jog reikėtų prašyti Vyriausybės išvados dėl teikiamo įstatymo projekto. Penkta, pažymėtina, kad pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies
antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Siūlytina atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą
technikos taisyklių ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų. Atsižvelgiant į tai, jog punktai pernumeruojami atskira straipsnio dalimi, projekto 1 straipsnis skaidytinas į dvi savarankiškas straipsnio dalis.
2 Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2014-03 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo IX-1188 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1569, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų Projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui pateiktos išvados 1 punkte išdėstytiems argumentams. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-06-11 nutarimas Nr. 509 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
nutaria :
išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. IX-1188 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1569 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1569) dėl toliau nurodytos priežasties. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIP-1569 tikslas – leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti socialinius būstus asmenims, kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą (galiojusį nuo 1992 m. iki 2002 m.) ir kurie gyvena tose nuomojamose gyvenamosiose patalpose 10 ir daugiau metų. Suteikus teisę tokiems nuomininkams privatizuoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas, potencialiai privatizuotini gali tapti 14 887 būstai (remiantis 2012 metais savivaldybių administracijų pateiktais duomenimis, tiek būstų yra išnuomota vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu). Privatizuojant šiuos būstus lengvatinėmis sąlygomis, sumažėtų savivaldybių galimybės aprūpinti socialiniu būstu asmenis (šeimas), turinčius teisę į socialinį būstą, nes sumažėtų savivaldybių socialinio būsto fondas, o savivaldybės gautų tik dalį lėšų, kurias galėtų gauti, jeigu šie būstai būtų privatizuojami už kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Leidus privatizuoti šiuos būstus už kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, numatoma, kad būtų gauta apie 856 mln. litų, kuriuos panaudojus socialinio būsto fondo plėtrai socialiniu būstu būtų galima aprūpinti apie 12 tūkst. šeimų ar asmenų. Leidus šiuos būstus privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, kaip siūloma Įstatymo projekte Nr. XIIP-1569, savivaldybių planuojamos gauti pajamos sumažėtų beveik 10 kartų, o tai neužtikrintų savivaldybėms socialinio būsto fondo plėtrai reikiamų pajamų. 2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad 2014 m. gegužės 22 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektui (toliau – Įstatymo projektas), kuriame siūloma nustatyti galimybę Įstatymo projekte nurodytoms asmenų grupėms, tarp jų ir asmenims, kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, savivaldybės būstus pirkti už kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, vadovaujantis Įstatymo projekte siūloma pardavimo ir pirkimo tvarka bei sąlygomis. Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 457 „Dėl Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. XI-1007 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos
projekto registracijos Nr. XIIP-1859). Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai : Atsižvelgiant į tai, kad Biudžeto ir finansų komitetas
svarstė ir pritarė Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektui Nr. XIIP-1859 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 509 išdėstytus argumentus, pasiūlyti pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. IX-1188 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1569“. 7. Balsavimo rezultatai:
Bendru sutarimu 8.
Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Rita Tamašunienė Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
dalyvavo: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, K. Šimkutė; komiteto biuro padėjėja – G. Buinauskaitė; kviestieji asmenys:
R. Guobaitė-Kirslienė - LR Prezidento kanceliarijos patarėja, A. Makarevičiūtė
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, G. Vitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos : Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-19 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-03-191 Projektu siūloma papildyti įstatymo 12 straipsnį nauju 7 punktu, nustatant, jog savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos lengvatinėmis sąlygomis gali būti privatizuojamos: „kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose patalpose 10 ir daugiau metų ir kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą“. Nuostatos turinys diskutuotinas.
Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto tikslas – leisti asmenims lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti socialinius būstus. Nurodoma, kad asmenys, kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, iki 1997 m. gruodžio 31 d. turėjo teisę lengvatinėmis sąlygomis šias gyvenamąsias patalpas privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Dauguma gyventojų, nustatytu laiku nepadavę pareiškimų patalpas privatizuoti, tapo socialinio būsto nuomininkais ir visam laikui nebeteko teisės privatizuoti butą. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Butų privatizavimo įstatymo (1998 m. liepos 2 d. redakcija), galiojusio iki 2000 m. gruodžio 31 d., 3 straipsnio 6 punktą pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo privatizuojami tik tie pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą išnuomoti gyvenamieji namai, butai, kurie buvo pradėti eksploatuoti iki 1993 m. sausio 1 d. ir kurių nuomininkai ar jų šeimos nariai iki 1997 m. gegužės 7 d. nustatyta tvarka pareiškė norą juos privatizuoti. Tuo tarpu pagal projektu siūlymą lengvatinėmis sąlygomis būtų leista privatizuoti asmenims, atitinkantiems jau kiek kitokias sąlygas, negu buvo nustatytos Butų privatizavimo įstatyme. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomu teisinių reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuo to laiko, iki kurio asmenys turėjo teisę pareikšti valią privatizuoti gyvenamąsias patalpas, jiems suteiktas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, praėjo beveik 17 metų, pasikeitė patalpų teisinis statusas – jos tapo socialiniu būstu, skirtos nekomerciniu pagrindu apgyvendinti mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms, pasikeitė valstybės teikiamos paramos būstui įsigyti formos ir sąlygos.
Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, yra teisinis pagrindas projekte nurodytomis sąlygomis suteikti asmenims teisę privatizuoti minėtas gyvenamąsias patalpas. Antra, pastebėtina, jog siūloma nuostata stokoja teisinio aiškumo. Pažymėtina, jog iš siūlomos nuostatos turinio neaišku, ar privatizavimo sąlyga yra nepertraukiamas gyvenimas nuomojamose patalpose, jas galimai gyvenimo metu keičiant ir privatizuojant tas patalpas, kuriose asmenys gyvena suėjus 10 metų terminui, ar privatizavimas siejamas su nepertraukiamu 10 ir daugiau metų gyvenimu vienoje konkrečioje nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, kuri ir galėtų būti privatizuojama. Siūlytina tobulinti nuostatą atskleidžiant jos prasmę. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog priimtų įstatymų galia yra nukreipta į ateitį, taigi priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą, nauja nuostata galėtų būti taikoma tik tiems asmenims, kurie nuo įstatymo įsigaliojimo momento 10 ir daugiau metų pragyvens nuomojamose patalpose. Pažymėtina, jog įstatymai netaikomi teisiniams santykiams, susiklosčiusiems praeityje, išskyrus atvejus, kai įstatymų galiojimas atgal aptariamas įstatyme, tokiu atveju, jei toks galiojimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnį, savivaldybių socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų ir savivaldybių lėšų.
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, savivaldybių socialinio būsto fondas sumažėtų kiekine išraiška, todėl iškiltų papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis socialinio būsto fondui plėtoti. Be to, reikėtų pažymėti, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma leisti privatizuoti ne tik savivaldybėms, bet ir valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė vykdo socialinės apsaugos valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką, yra atsakinga už valstybės biudžeto lėšų, reikalingų socialinio būsto fondui plėtoti planavimą, bei į tai, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė, manytina, jog reikėtų prašyti Vyriausybės išvados dėl teikiamo įstatymo projekto. Penkta, pažymėtina, kad pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies
antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Siūlytina atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Nesvarstyti. Įstatymo projektą siūloma atmesti. 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-19 Projektas ir projekto lyginamasis variantas parengti nesilaikant juridinės technikos taisyklių ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų. Atsižvelgiant į tai, jog punktai pernumeruojami atskira straipsnio dalimi, projekto 1 straipsnis skaidytinas į dvi savarankiškas straipsnio dalis. Nesvarstyti. Įstatymo projektą siūloma atmesti. 2.
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-03-27 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo IX-1188 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1569, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų Projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui pateiktos išvados 1 punkte išdėstytiems argumentams. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Laura Gudauskienė, 2014-05-29 Sutinka, kad žmonėms kurie yra pragyvenę socialiniame būste daugiau nei 10 metų, turėtų galimybę jį išsipirkti. Nesvarstyti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2014-06-11 nutarimas Nr. 509 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-613
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutaria : Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. IX-1188 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1569 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1569) dėl toliau nurodytos priežasties. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIP-1569 tikslas – leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti socialinius būstus asmenims, kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą (galiojusį nuo 1992 m. iki 2002 m.) ir kurie gyvena tose nuomojamose gyvenamosiose patalpose 10 ir daugiau metų. Suteikus teisę tokiems nuomininkams privatizuoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas, potencialiai privatizuotini gali tapti 14 887 būstai (remiantis 2012 metais savivaldybių administracijų pateiktais duomenimis, tiek būstų yra išnuomota vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu). Privatizuojant šiuos būstus lengvatinėmis sąlygomis, sumažėtų savivaldybių galimybės aprūpinti socialiniu būstu asmenis (šeimas), turinčius teisę į socialinį būstą, nes sumažėtų savivaldybių socialinio būsto fondas, o savivaldybės gautų tik dalį lėšų, kurias galėtų gauti, jeigu šie būstai būtų privatizuojami už kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Leidus privatizuoti šiuos būstus už kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, numatoma, kad būtų gauta apie 856 mln. litų, kuriuos panaudojus socialinio būsto fondo plėtrai socialiniu būstu būtų galima aprūpinti apie 12 tūkst. šeimų ar asmenų. Leidus šiuos būstus privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, kaip siūloma Įstatymo projekte Nr. XIIP-1569, savivaldybių planuojamos gauti pajamos sumažėtų beveik 10 kartų, o tai neužtikrintų savivaldybėms socialinio būsto fondo plėtrai reikiamų pajamų. Atsižvelgti. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2014-06-11 nutarimas Nr. 509 Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad 2014 m. gegužės 22 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektui (toliau – Įstatymo projektas), kuriame siūloma nustatyti galimybę Įstatymo projekte nurodytoms asmenų grupėms, tarp jų ir asmenims, kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, savivaldybės būstus pirkti už kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, vadovaujantis Įstatymo projekte siūloma pardavimo ir pirkimo tvarka bei sąlygomis. Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 457 „Dėl Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. XI-1007 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ yra pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui (Įstatymo projekto registracijos Nr. XIIP-1859). Atsižvelgti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2014-07-09 Atsižvelgiant į tai, kad Biudžeto ir finansų komitetas 2014 m. birželio 25 d. Nr. 109-P-31 svarstė ir pritarė Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektui Nr. XIIP-1859 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 18 d. nutarime Nr.
pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. IX-1188 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1569. Pritarti. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2014-07-09 Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1569 atmesti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIIP-1569 atmesti. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektui Nr. XIIP-1859 (projekto teikėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė), kuris nuo 2015 m. sausio 1 d. n aujai reglamentuos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formas ir paramos teikimo sąlygas teisę į socialinį būstą turintiems asmenims ir šeimoms. Įstatymo projekte numatyta galimybė socialinio būsto nuomininkams įsigyti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą, ko iš esmės siekiama įstatymo projektu Nr. XIIP-1569. 8. Balsavimo rezultatai:
paskirtas pranešėjas: Kristina Miškinienė. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė