Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašo, projektą įgyvendinanti institucija šio įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka privalo kreiptis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Tokiu atveju projektą įgyvendinanti institucija iki kreipimosi į teismą dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą ir apie tai šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ir
(ar) kitam naudotojui.“2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
6 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) projektą įgyvendinanti institucija yra pervedusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.“
6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Teismas, priimdamas nutartį patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, leidžia įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams. Teismo nutartyje patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą nurodomas terminas, per kurį žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto.
Jeigu, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas atsisako išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto teismo nutartyje nurodytais terminais ir tvarka, projektą įgyvendinančios institucijos į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą pervesta suma yra mažinama projektą įgyvendinančios institucijos išlaidų, patiriamų iškeldinant šiuos asmenis ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais suteikiant jiems kitą gyvenamąjį būstą, dydžiu.“
6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama.“
įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2.120, 3.92, 4.197, 4.226, 6.51, 6.56, 6.106, 6.679, 6.892, 6.894 IR 6.928
POREIKIAMS ĮGYVENDINANT YPATINGOS VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTUS ĮSTATYMO NR. XI-1307 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX- 975 2, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.120, 3.92, 4.197, 4.226, 6.51, 6.56, 6.106, 6.679, 6.892, 6.894 ir 6.928 straipsnių pakeitimo ir 1.107, 6.902 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 656 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 47 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymų projektus (toliau
Būtinybę keisti galiojantį teisinį reguliavimą taip pat lėmė fragmentiškas, nenuoseklus depozitinių sąskaitų teisinis reguliavimas ir iš to kylančios praktinės problemos:
1) nors galiojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.56 straipsnio 8 dalies nuostatos numato, kad bankroto atveju depozitinėse sąskaitose esančios lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, finansinis tokiose depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų atskyrimo nuo kitų bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomų lėšų mechanizmas nesukurtas. Atsižvelgiant į tai, banko ar kitos kredito įstaigos nemokumo atveju tokias lėšas visiškai išimant iš bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turto, gali būtų pažeidžiamos kitų, socialiai labiau pažeidžiamų nemokių bankų ar kitų kredito įstaigų kreditorių teisės ir teisėti interesai.
Be to, minėtos Civilinio kodekso nuostatos taikymas apribotas tik notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinėmis sąskaitomis;
2) atskiri teisės aktai tam tikriems subjektams (notarams, antstoliams, advokatams ir kt.) numato pareigą turėti depozitines sąskaitas, tačiau neapibrėžia tokių sąskaitų paskirties ir nenustato aiškių šios paskirties nulemtų teisinio reguliavimo taisyklių, pirmiausia susijusių su depozitinėse sąskaitose laikomų kitiems asmenims priklausančių lėšų apsauga nuo depozitinių sąskaitų savininkų kreditorių reikalavimų;
3) nelygiavertė bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose laikomų lėšų draudiminė apsauga pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą: indėlininkais pagal šį įstatymą laikomi depozitinių sąskaitų savininkai (pavyzdžiui, antstoliai), o ne kiekvienas asmuo, kuriam nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios lėšos įstatymų nustatytais atvejais laikomos kito asmens vardu atidarytose depozitinėse sąskaitose, pavyzdžiui, AB banko „Snoras“ bankroto atveju bendra maksimali 100 000 eurų draudiminė suma buvo išmokėta depozitinės sąskaitos savininkams, o ne kiekvienam tokioje sąskaitoje laikomų piniginių lėšų savininkui atskirai. Įstatymų projektais siekiama spręsti nurodytas su depozitinių sąskaitų teisiniu reguliavimu susijusias problemas, taip pat sukurti teisines prielaidas efektyviai bei lygiavertei depozitinėse sąskaitose laikomų piniginių lėšų apsaugai, kartu užtikrinant tinkamą 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – Direktyva) nuostatų įgyvendinimą.
Pirmiau minėtiems tikslams įgyvendinti numatyti šie uždaviniai:
1) tikslinti tarpusavyje konkuruojančias, fragmentiškas ir praktikoje sunkiai įgyvendinamas galiojančias nuostatas arba jų atsisakyti, užtikrinant depozitinių sąskaitų teisinio reguliavimo nuoseklumą;
2) tikslinti galiojančias Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatas užtikrinant jų suderinamumą su atitinkamomis Direktyvos nuostatomis bei lygiavertę bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose laikomų kitiems nei depozitinių sąskaitų savininkams asmenims priklausančių piniginių lėšų draudiminę apsaugą;
3) papildyti galiojantį teisinį reguliavimą esminėmis nuostatomis dėl kitiems asmenims priklausančių lėšų depozitinėse sąskaitose laikymo ir jų apsaugos nuo tokių sąskaitų savininkų kreditorių reikalavimų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Teisingumo ministerija. 3. Dabartinis Įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas Indėlių, laikomų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtuose bankuose, Lietuvos Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų filialuose bei Centrinėje kredito unijoje ir kredito unijose, draudimo tvarką ir draudimo išmokų indėlininkams dydį nustato Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas indėlininku laikomas fizinis arba juridinis asmuo, laikantis indėlį banke, banko filiale ar kredito unijoje, ir tik tuo atveju, kai fizinis arba juridinis asmuo laikydamas indėlį veikia kaip patikėtinis, indėlininku laikomas patikėtojas.
Pastebėtina, kad Direktyvos, kurią įgyvendina šis įstatymas, 8 straipsnis 3 dalis suteikia draudiminę apsaugą platesniam subjektų ratui – kiekvienam asmeniui, kuris turi visas teises į sąskaitose laikomas sumas ir kuris buvo ar gali būti nustatytas iki atsiras Direktyvoje nurodytos aplinkybės. Civilinio kodekso 6.56 straipsnio 8 dalies nuostatos numato, kad bankroto atveju depozitinėse sąskaitose esančios piniginės lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai. Galiojančios Civilinio kodekso 6.56 straipsnio, taip pat kitos šios kodekso bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 5 ir 6 straipsnių nuostatos numato galimybę įvykdyti piniginę prievolę ir į banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Galiojančiuose įstatymuose konkretiems subjektams yra numatytas įpareigojimas turėti depozitines sąskaitas, tačiau ne visuose įstatymuose aiškiai apibrėžta šių sąskaitų paskirtis, taip pat joje laikomų kitiems asmenims priklausančių lėšų apsauga nuo šių sąskaitų savininkų kreditorių reikalavimų, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad notarai priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas, išsamiau nereguliuojant notarų priimamų lėšų laikymo teisinio režimo. 4.
laukiami teigiami rezultatai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.120, 3.92, 4.197, 4.226, 6.51, 6.56, 6.106, 6.679, 6.892, 6.894 ir 6.928 straipsnių pakeitimo ir 1.107, 6.902 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (toliau – CK pakeitimo projektas) 7 straipsnyje siūloma pripažinti netekusiomis galios Civilinio kodekso 6.56 straipsnio 8 dalies nuostatas. Toks siūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad, nesukūrus finansinio bankuose ar kitose kredito įstaigose atidarytose depozitinėse sąskaitose esančių lėšų atskyrimo nuo kito banko ar kitos kredito įstaigos turto mechanizmo, tokių lėšų išėmimas iš bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turto iškreiptų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą (depozitinių sąskaitų turėtojų reikalavimai būtų tenkinami visiškai ir pirmiau už banko darbuotojų, VMI, SODROS bei kitų pirmos–antros eilės kreditorių reikalavimus). Pažymėtina, kad šis eiliškumas atspindi valstybės politiką atskirų socialiai pažeidžiamų grupių ir mokesčių bei kitų privalomų mokėjimų atžvilgiu. Specialaus nacionalinio depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų apsaugos mechanizmo sukūrimo galimybes taip pat riboja galiojančios Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias maksimali indėlių draudimo suma taikoma nepriklausomai nuo indėlio ar banko sąskaitos, kurioje laikoma konkreti pinigų suma, rūšies. Šios nuostatos įgyvendina 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/14/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų nuostatas dėl kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino (OL 2009 L 68, p. 3) nuostatas, kuriose įtvirtintas visų indėlininkų lygiateisiškumo principas.
Pagal Teisingumo ministerijos turimą informaciją, specialių nuostatų, skirtų bankuose ar kitose kredito įstaigose atidarytose depozitinėse sąskaitose laikomoms lėšoms visiškai apsaugoti, nenumatyta ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisėje. Atsižvelgiant į CK pakeitimo projekte numatytą siūlymą atsisakyti galiojančių Civilinio kodekso 6.56 straipsnio 8 dalies nuostatų, teikiamu Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX- 975 2, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projektas) siūloma tikslinti Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą indėlininko apibrėžimą atsisakant Direktyvos 8 straipsnio 3 dalies nuostatas susiaurinančios nuostatos, pagal kurią tik tokiais atvejais, kai fizinis ar juridinis asmuo laikydamas indėlį veikia kaip patikėtinis, indėlininku laikomas patikėtojas. Pastebėtina, kad patikėjimo teisė savo suteikiamų teisių valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti apimtimi yra viena iš plačiausių daiktinių teisių, kurios kitiems asmenims priklausančias pinigines lėšas savo vardu atidarytose sąskaitose laikantys asmenys tų lėšų atžvilgiu paprastai neturi, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 41 straipsnio 3 dalies nuostatas antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomos kitiems asmenims priklausančios lėšos negali būti įkeistos, areštuotos, jomis negali būti naudojamasi, disponuojama, į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal antstolio prievoles, taip pat dėl jų negali būti sudaromos indėlių sutartys.
Taigi, tokiais atvejais asmenys, kuriems priklausančios lėšos kitų asmenų vardu atidarytose depozitinėse sąskaitose laikomos kitais nei patikėjimo pagrindais, neturėtų galimybės pasinaudoti Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo garantuojama draudimine apsauga įvykus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatytam draudžiamajam įvykiui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti tinkamą minėtų Direktyvos nuostatų įgyvendinimą, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio
draudiminė apsauga galiotų ir tada, kai įstatymuose numatytais atvejais fizinio arba juridinio asmens vardu (išskyrus valdymo įmonę, jei ji valdo kolektyvinio investavimo subjektus ir pensijų fondus) banke, banko filiale arba kredito unijoje atidarytoje depozitinėje sąskaitoje (sąskaitose) laikomos kitiems asmenims nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios lėšos, indėlininku laikomas kiekvienas asmuo, kuriam priklausančios lėšos laikomos kito asmens vardu atidarytoje depozitinėje sąskaitoje (sąskaitose)ir kuris yra arba gali būti nustatytas iki draudžiamojo įvykio atsiradimo dienos.
Siekiant užtikrinti indėlių draudimo išmokai apskaičiuoti reikiamos informacijos apie bankuose ar kitose kredito įstaigose atidarytose depozitinėse sąskaitose kitiems nei šių sąskaitų savininkams priklausančių lėšų patikimumą bei išvengti galimų piktnaudžiavimų indėlių draudimo sistema, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma nustatyti, kad tokia draudiminė apsauga galiotų kai asmenims priklausančios piniginės lėšos kito asmens vardu banke, banko filiale arba kredito unijoje atidarytoje sąskaitoje (sąskaitose) būtų laikomos tik įstatymuose numatytais atvejais. Pagal siūlomas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projekto nuostatas išplėsta draudiminė apsauga galiotų vadovaujantis galiojančiais įstatymais atidarytų antstolių, notarų, advokatų depozitinėse, specialiose teismų sąskaitose laikomoms kitiems asmenims priklausančioms lėšoms, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai asmenys savo vardu atidarytose sąskaitose laiko kitiems asmenims priklausančias lėšas.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma atitinkamai nurodyti, kad teikiant draudimo išmokai apskaičiuoti reikalingą informaciją taip pat turi būti nurodytas įstatyminis kitiems asmenims priklausančių lėšų laikymo pagrindas. Atsižvelgiant į siūlomus indėlininkų sąvokos apibrėžimo pakeitimus, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projekto 2 straipsniu kartu siūloma atitinkamai patikslinti galiojančias Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatas keičiant šioje dalyje vartojamą indėlininkų sąskaitos sąvoką tikslesne ir tos pačios dalies antrame sakinyje vartojama draudžiamų indėlių sąvoka.
Kadangi pagal kai kuriuose įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą kitų asmenų vardu atidarytose depozitinėse sąskaitose piniginės lėšos turi būti laikomos iki konkrečia data ar tam tikru įvykiu apibrėžto termino, kuris piniginių lėšų laikymo termino pabaigos nesiejamas su banko ar kitos kredito įstaigos, kurioje atidarytoje sąskaitoje turi būti laikomos tokios piniginės lėšos, bankrotu ar veiklos ribojimais (pavyzdžiui, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 223 straipsnio 2 dalimi į teismo sąskaitą pervestas asmens, prašančio įrodymų užtikrinimo, užstatas gali būti grąžinamas tik tada, jeigu per teismo nustatytą terminą ieškinys nepateikiamas ir asmuo, patyręs nuostolių dėl įrodymų užtikrinimo, per trisdešimt dienų nepareiškia ieškinio dėl jų atlyginimo), Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti galiojančias Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas ir numatyti, kad tokiais atvejais, kai draudžiamojo įvykio dieną piniginės lėšos vadovaujantis įstatymais turi būti laikomos kito asmens vardu atidarytoje sąskaitoje, indėlininkams priklausančios draudimo išmokos šio straipsnio nustatyta tvarka išmokamos tam asmeniui, kurio vardu atidarytoje sąskaitoje laikomos kitiems asmenims priklausančios piniginės lėšos.
Kadangi pagal kai kuriuose įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą kitų asmenų vardu atidarytose depozitinėse sąskaitose piniginės lėšos turi būti laikomos iki konkrečia data ar tam tikru įvykiu apibrėžto termino, kuris piniginių lėšų laikymo termino pabaigos nesiejamas su banko ar kitos kredito įstaigos, kurioje atidarytoje sąskaitoje turi būti laikomos tokios piniginės lėšos, bankrotu ar veiklos ribojimais (pavyzdžiui, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 223 straipsnio 2 dalimi į teismo sąskaitą pervestas asmens, prašančio įrodymų užtikrinimo, užstatas gali būti grąžinamas tik tada, jeigu per teismo nustatytą terminą ieškinys nepateikiamas ir asmuo, patyręs nuostolių dėl įrodymų užtikrinimo, per trisdešimt dienų nepareiškia ieškinio dėl jų atlyginimo), Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti galiojančias Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas ir numatyti, kad tokiais atvejais, kai draudžiamojo įvykio dieną piniginės lėšos vadovaujantis įstatymais turi būti laikomos kito asmens vardu atidarytoje sąskaitoje, indėlininkams priklausančios draudimo išmokos šio straipsnio nustatyta tvarka išmokamos tam asmeniui, kurio vardu atidarytoje sąskaitoje laikomos kitiems asmenims priklausančios piniginės lėšos. Atsižvelgiant į šį papildymą, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projekto 4 straipsniu siūloma atitinkamai papildyti galiojančias Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymo nuostatas nurodant, kad šiame straipsnyje nustatytos draudimo išmokos išmokėjimo pasekmės taip pat taikomos pirmiau nurodytais atvejais. Pažymėtina, kad, nepaisant minėtų nuostatų, indėlininku šio įstatymo nuostatų taikymo tikslu bus laikomas ne depozitinės sąskaitos savininkas, kuriam pervedama indėlininkui priklausanti drausimo išmoka, bet asmuo, kuriam priklausančios lėšos laikomos kito asmens vardu atidarytoje sąskaitoje.
Atsižvelgiant į Direktyvos 8 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat įgyvendinant šias nuostatas siūlomas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projekto 1 straipsnio nuostatas, pagal kurias šiame įstatyme numatyta draudimo išmoka asmenims, kuriems priklausančios piniginės lėšos laikomos kitų asmenų vardu atidarytose sąskaitose, išmokamos tokiais atvejais, kai jie yra arba gali būti nustatyti iki draudžiamojo įvykio atsiradimo dienos, teikiamu projektu kartu siūloma atitinkamai papildyti galiojančias Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, nurodant, kad informaciją apie tokiose sąskaitose laikomas kiekvienam asmeniui draudiminio įvykio dieną nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančias lėšas kartu nurodant įstatyminį pagrindą, kuriuo vadovaujantis šios lėšos laikomos, taip pat, prireikus, informaciją apie tai, kad konkrečiam asmeniui priklausanti draudimo išmoka turi būti išmokama sąskaitos savininkui, turi pateikti sąskaitų savininkai. Įvertinus galiojančias Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias draudimo išmoka apskaičiuojama remiantis draudėjo draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ir jų indėlių dydžius, taip pat tai, kad tame pačiame banke ar kitoje kredito įstaigoje skirtingų asmenų vardu atidarytose sąskaitose gali būti laikomos tam pačiam asmeniui priklausančios lėšos, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma nustatyti, kad pirmiau nurodyta informacija turėtų būti teikiama bankui, banko filialui ar kredito unijai.
Bankas, banko filialas ar kredito unija apibendrintų jų turimą, taip pat atskirų sąskaitų savininkų pateiktą informaciją apie jų vardu atidarytose depozitinėse sąskaitose laikomas konkretiems asmenims priklausančias lėšas ir ją nustatyta tvarka pateiktų draudimo įmonei. Informacijos pateikimo terminas – 5 darbo dienos nuo draudžiamojo įvykio dienos – siūlomas atsižvelgiant į 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/14/EB iš dalies pakeistos Direktyvos 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias indėlių garantijos sistemos deramai patikrintas indėlininkų pretenzijas dėl negrąžinamų indėlių turi sugebėti patenkinti per 20 darbo dienų po to, kai kompetentingos valdžios institucijos priima sprendimą, kaip nurodyta šios Direktyvos 1 straipsnio 3 dalies i punkte, arba teisminė institucija priima nutartį, kaip nurodyta 1 straipsnio 3 dalies ii punkte. Per šį laikotarpį reikia surinkti ir perduoti tikslius indėlininkų ir indėlių duomenis, kurie būtini pretenzijoms patikrinti. Pastebėtina, kad pakeistos Direktyvos 10 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė esant išskirtinėmis ne ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui pratęsti nurodytą terminą.
Kadangi pagal galiojančias Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 2 straipsnio 28 dalies nuostatas indėlių sertifikatai yra priskiriami prie pinigų rinkos priemonių, kuriomis prekiaujama vadovaujantis šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, CK pakeitimo projekto 1 ir 12 straipsniu siūloma apskritai atsisakyti indėlio liudijimo (sertifikato) sąvokos apibrėžimo paliekant jį specialiems įstatymams ir atitinkamai pripažinti netekusiais galios Civilinio kodekso 1.107 ir 6.902 straipsnius. Įvertinus tai, kad galiojančio Civilinio kodekso, taip pat Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų nuostatos, kuriose numatyta galimybė piniginę prievolę įvykdyti į banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, praktikoje netaikomos, taip pat į tai, kad nėra aiškaus tokių depozitinių sąskaitų, kurių savininkas būtų bankas ar kita kredito unija, teisinis reguliavimas, CK pakeitimo projektu, taip pat kartu teikiamais Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymų projektu siūloma atsisakyti nuostatų dėl prievolių įvykdymo į banko ar kitos kredito įstaigos depozitines sąskaitas. Siekiant užtikrinti vienareikšmišką depozito sąvokos vartojimą Civiliniame kodekse, CK pakeitimo projekto 10 ir 11 straipsniuose numatyti galiojančių Civilinio kodekso 6.892 ir 6.894 straipsnių nuostatų, kuriose depozito sąvoka vartojama kaip indėlio sąvokos sinonimas, pakeitimai.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo nuostatas, pagal kurias indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių gali verstis ne tik bankai, bet ir kitos kredito įstaigos, bei siekiant galiojančio teisinio reguliavimo suderinamumo ir nuoseklumo, CK pakeitimo projektu siūloma atitinkamai papildyti Civilinio kodekso 6.928 straipsnį, nurodant, kad Civilinio kodekso Šeštosios knygos XLVI skyriaus nuostatos, reguliuojančios banko sąskaitas, atitinkamai taikomos ir bankų bei kitų kredito įstaigų korespondentinėms bei kitokioms sąskaitoms, jeigu įstatymai ar bankų bei kitų kredito įstaigų veiklos teisės aktai nenustato ko kita. Galiojančias Civilinio kodekso 6.928 straipsnio nuostatas taip pat siūloma papildyti nuostatomis, kurios įstatymuose nustatytais atvejais leistų bankuose ar kitose kredito įstaigose atidaryti depozitines sąskaitas, kurių pagrindinis specialus bruožas būtų jose laikomų kitiems asmenims priklausančių lėšų apsauga nuo tokių sąskaitų savininkų kreditorių reikalavimų. CK pakeitimo projekto 13 straipsnyje taip pat atitinkamai siūloma nustatyti, kad depozitinėse sąskaitose, išskyrus teisės aktuose nuostatas išimtis (pavyzdžiui, kai, vadovaujantis Teisingumo ministerijos 2005 m. spalio
depozitinėse sąskaitose tam tikrą laiko tarpą gali būti laikomos ir jiems priklausančios vykdymo išlaidos), gali būti laikomos tik kitiems asmenims nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios piniginės lėšos.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad teikiamais Įstatymų projektais pirmiausia siekiama konceptualiai apsispręsti dėl depozitinių sąskaitų paskirties ir aiškių šios paskirties nulemtų reguliavimo taisyklių. Šiame etape dar nėra tikslinga Teisingumo ministerijai rengti specialiųjų teisės aktų, reguliuojančių atskirų teisinių profesijų subjektų veiklą, depozitinių sąskaitų reguliavimas apima platesnę sritį nei Teisingumo ministerijos kompetencija (apima ir kitų ministerijų reguliavimo sritis, pvz., Finansų ministerija turės peržiūrėti ir prireikus parengti Vertybinių popierių, Mokėjimo įstaigų, Elektroninių pinigų įstatymų pakeitimų projektus, Energetikos ministerija – Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimo projektą ir t.t.. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Pateikti Įstatymų projektai leis atsižvelgti į šiuo metu esančią faktinę situaciją, kai, nepaisant galiojančių Civilinio kodekso 6.56 straipsnio 8 dalies nuostatų, nėra sukurtas labiau pažeidžiamų socialinių grupių interesų nepažeidžiantis depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų atskyrimo nuo kito bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turto mechanizmas. Siūlomi pakeitimai užtikrins tinkamą Direktyvos 8 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimą ir išplės asmenų, kuriems garantuojama Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatyta draudiminė apsauga, ratą, tokiu būdu sušvelninant neigiamas dėl banko ar kitos kredito įstaigos bankroto atsirandančias ekonomines ir socialines pasekmes.
Nors Įstatymų projektais nėra siūlomos teisinio reguliavimo priemonės, kurios leistų visiškai apsaugoti depozitinėse sąskaitose laikomas lėšas, pažymėtina, kad tokių sąskaitų savininkai išlaikys galimybę prireikus pasinaudoti bendromis riziką prarasti privalomuoju draudimu neapdraustą depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų dalį mažinančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, savanorišku draudimu draudžiant privalomai nedraudžiamą depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų dalį, atidarant depozitines sąskaitas skirtinguose bankuose ar kitose kredito įstaigose ir pan. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtus Įstatymų projektus ir atsižvelgiant, kad Įstatymų projektai modifikuoja ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, jų įsigaliojimas numatomas 2015 m. sausio 1 d. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projekte siūlomas sąvokos „indėlininkas“ apibrėžimo patikslinimas vertinamas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projektas užtikrina tinkamą Direktyvos 8 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Įstatymų projektuose numatytoms nuostatoms įgyvendinti iki Įstatymų projektų įsigaliojimo reikės parengti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektuose numatytų nuostatų įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus rengėjai konsultavosi su Finansų ministerijos ekspertais. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „indėlininkas“, „depozitinė sąskaita“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis
POREIKIAMS ĮGYVENDINANT YPATINGOS VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTUS ĮSTATYMO NR. I-1307 5 IR 6 STRAIPSNIŲ
2014-03-13 Nr. XIIP-1562 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Saulius Švedas
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaiitė Abramikienė, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2014-03-141 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti Šiam projektui pastabų nepateikta, tačiau jis yra tiesiogiai susijęs su pagrindiniais įstatymų projektais –XIIP-1558 Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pakeitimo projektu, XIIP-1559 CK pakeitimo projektu, todėl neapsvarsčius ir nepriėmus XIIP-1558-1559 įstatymų projektų, atskirai projektų XIIP-1561 ir XIIP-1562 priimti negalima. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2014-04-141 * LLRI išnagrinėjo LR Teisingumo ministerijos teikiamus įstatymų projektus, keičiančius depozitinių sąskaitų Lietuvoje reglamentavimą ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Dėl įstatymo projekto, keičiančio LR Civilinį kodeksą, 7 straipsnio, siūlančio panaikinti depozitinėse sąskaitose esančių lėšų atskyrimą nuo kredito įstaigų turto Įstatymo projekto 7 straipsniu siūloma pripažinti netekusiomis galios Civilinio kodekso 6.56 straipsnio 8 dalies nuostatas. Jose numatoma, kad „Bankroto atveju depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai.“ Šis siūlymas motyvuojamas dviem argumentais. Pirmiausia depozitinių sąskaitų piniginių lėšų atskyrimas nuo bankrutuojančio banko ar kitos įstaigos turtą esą iškreipia LR įmonių bankroto įstatyme numatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Teigiama, kad šis eiliškumas atspindi valstybės politiką atskirų socialiai pažeidžiamų grupių ir mokesčių bei kitų privalomų mokėjimų atžvilgiu. Tačiau pagal LR įmonių bankroto įstatymą kreditorių reikalavimai yra tenkinami tik iš įmonės turto arba jos savininkų turto. Depozitinių sąskaitų esmė, kurią atspindi Civilinio kodekso 6.56 straipsnio 8 dalis yra ta, kad depozitiniuose sąskaitose esančios lėšos turi būti atskirtos nuo banko ar kitos kredito įstaigos turto. Todėl depozitinėse sąskaitų apsauga, atskiriant jas nuo bankų ar kitų kreditų įstaigų turto niekaip neprieštarauja LR įmonių bankroto įstatymui ar jame nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo eilei, kadangi ši eilė galioja tik tenkinant kreditorių reikalavimus iš įmonei priklausančio turto.
Ir atvirkščiai: tai, jog šiandien depozitinėse sąskaitose laikomos lėšos nėra atskiriamos nuo bankų ar kitų kredito įstaigų turto rodo nepilnai įgyvendintą reguliavimą, kuris užtikrintų depozitinių sąskaitų saugumą, bet ne Civilinio kodekso 6.56 straipsnio 8 dalies nuostatų prieštaravimą LR įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Atskyrus depozitinėse sąskaitose laikomas lėšas nuo bankų turto, prieštaravimo nelieka. Be to, net jei depozitinėse sąskaitose esančios lėšos yra nepagrįstai prilyginamos banko ar kitos kredito įstaigos turtui, LR įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnyje numatyta, jog „įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą“. Tai rodo, jog LR įmonių bankroto įstatyme numatytas tiesioginis tam tikro įmonės turto (įkeisto ar užtikrinto hipoteka) susiejimas su tam tikrų kreditorių reikalavimais. Ši nuostata nelaikoma kreditorių reikalavimų eilės iškraipymu, kadangi ji yra būtina, kad būtų įmanoma išpildyti hipotekos ar turto įkeitimo institutų turinį. Todėl depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų susiejimas su jų savininkais ir atskyrimas nuo bendros kreditorių eilės taip pat neturėtų būti laikomas žalingu ar iškraipančiu kreditorių eilę, kadangi juo siekiama depozitinių sąskaitų saugumo. Depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų atskyrimo nuo banko ar kitos kredito įstaigos turto negalima laikyti kreditorių eilės pažeidimu dėl to, kad depozitinės sąskaitos ir kitos bankų ir kredito įstaigų teikiamos paslaugos (dėl kurių bankroto atveju atsiranda kreditorių reikalavimai) yra iš esmės skirtingos.
Už įprastus indėlius, arba už bankui skolinamas lėšas bankas moka palūkanas. Tačiau depozitinių sąskaitų turėtojai, iki galo įgyvendinus depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų atskyrimą nuo banko turto, už šią paslaugą (papildomą saugumą) turėtų mokėti bankui ar kitai kredito įstaigai. Todėl yra visiškai normalu ir pagrįsta, kad mokant už saugumo paslaugą, depozitinių sąskaitų lėšos yra atskiriamos nuo banko turto ir kitų kreditorių reikalavimų. Įprasti kreditoriai už patiriamą didesnę riziką gauna palūkanas, tačiau stoja į bendrą įstatymuose numatytą kreditorių eilę. Depozitinių sąskaitų valdytojai moka už papildomą saugumą, todėl jų sąskaitose laikomas turtas yra atskiriamas nuo kredito įstaigos turto ir bankroto atveju nedalyvauja bendroje kreditorių reikalavimų eilėje. Sulyginti įprastus indėlininkus ir depozitinių sąskaitų turėtojus būtų neteisinga ir nepagrįsta. Antra, aiškinamajame rašte teigiama, kad „Specialaus nacionalinio depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų apsaugos mechanizmo sukūrimo galimybes taip pat riboja galiojančios Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias maksimali indėlių draudimo suma taikoma nepriklausomai nuo indėlio ar banko sąskaitos, kurioje laikoma konkreti pinigų suma, rūšies. Šios nuostatos įgyvendina 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/14/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų nuostatas dėl kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino (OL 2009 L 68, p.
3) nuostatas, kuriose įtvirtintas visų indėlininkų lygiateisiškumo principas.“ Tačiau Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatoje tėra įtvirtina, kad indėlių draudimo suma negali būti didesnė nei 100 tūkstančių eurų. Šioje nuostatoje nėra nieko pasakyta apie tai, kad nėra galimos jokios kitos bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomų lėšų apsaugos priemonės nei įprasta indėlių garantijų sistema. Taip pat ir minėtoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje nėra jokių nuostatų, kurios draustų kitą depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų apsaugą. Atvirkščiai, Direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės kredito įstaigą gali atleisti nuo prievolės dalyvauti indėlių ir garantijų sistemoje, jei yra užtikrinama, kad kredito įstaiga dalyvauja kitoje apsaugos sistemoje, ir ja yra užtikrinamas įstaigos likvidumas, mokumas, garantuojama indėlininkų apsauga. Todėl Indėlių ir įsipareigojimų indėliams draudimo įstatymas, bei minėta Direktyva nedraudžia papildomos depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų apsaugos. Direktyvos preambulėje net numatyta, kad „valstybė narė turi turėti galimybę tam tikroms konkrečiai nurodytoms indėlių ar indėlininkų kategorijoms netaikyti indėlių garantijų sistemose numatytų garantijų, jeigu, valstybės narės nuomone, jų nereikia specialiai saugoti“. Svarbu ir tai, kad depozitinėse sąskaitose esančių lėšų atskyrimą nuo kito turto bankroto atveju patvirtino ir teismų praktika[1]. Teismas 2013 m. patenkino antstolių prašymą pripažinti, kad „Snoro“ banko depozitinėse sąskaitose laikytos lėšos nėra banko nuosavybė. Panaikinti šį atskyrimą ir depozitines sąskaitas prilyginti įprastiems indėliams būtų nenuoseklu teisminės praktikos atžvilgiu.
Dėl šių priežasčių siūlome atsisakyti projekto 7 straipsnio ir nepanaikinti depozitinėse sąskaitose esančių lėšų atskyrimo nuo kredito įstaigų turto. Dėl poreikio atskirti depozitinėse sąskaitose laikomas lėšas nuo kitų kredito įstaigose laikomų lėšų Ekonominis nuosmukis ir bankų bankrotas Lietuvoje parodė, jog net ir apdraustos valstybiniu indėlių draudimu lėšos, laikomos kredito įstaigose nėra visiškai saugios. Kredito įstaigai bankrutavus ir neužtenkant joje esančio turto, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimas draudžia indėlius tik iki 100 tūstančių eurų sumos. Rizika susijusi su tuo, kad kredito įstaigos neprivalo nuolatos turėti tiek likvidžių lėšų, kad bet kuriuo momentu galėtų užtikrinti visus įsipareigojimus, kurie gali atsirasti, jei visi kredito įstaigos indėlininkai pareikalautų savo lėšų. (2014 m. vasario mėn. kredito įstaigos turėjo 990 mln. Lt grynųjų pinigų ir
trumpalaikiai indėliai sudarė net 44.487 mln. Lt). Yra rinkos dalyvių, kuriems lėšų saugumas yra prioritetas. Jie pagrįstai gali norėti turėti galimybę apsaugoti savo lėšas laikomas kredito įstaigose net ir tuomet, kai sąskaitose laikoma suma yra didesnė nei 100 tūkstančių eurų. Be to, lėšų apsaugos poreikis iškyla tuomet, kai kredito įstaigose lėšos yra laikomos kitų fizinių ar juridinių asmenų vardu įstatymais numatytais atvejais. Šį saugumą galima užtikrinti tik atskiriant tokiose sąskaitose esančias lėšas nuo kitų lėšų, laikomu kredito įstaigose (t.y. faktiškai įgyvendinant Civilinio kodekso 6.56 straipsnio 8 dalies nuostatas ne tik bankroto, bet ir kredito įstaigos įprastos veiklos laikotarpiu).
Atskyrimas turi būti įvykdomas taip, kad lėšos padėtos į tokias sąskaitas (Depozitines sąskaitas) visuomet pilna apimtimi prieinamos šių lėšų savininkams (t.y. kad atskirtos lėšos būtų lygios visiems kredito įstaigos įsipareigojimams šiose sąskaitose). Suprantama, kad kredito įstaigoms aptarnauti tokio pobūdžio sąskaitas (t.y. atlikti pavedimus, nuolatos užtikrinti jų atskyrimą ir prieinamumą pilna apimti) kainuotų, todėl tokių sąskaitų paslauga būtų mokama (skirtingai nei įprastų indėlių atveju, kuomet bankas moka palūkanas indėlininkams). Dėl šių priežasčių siūlome tobulinti depozitinių sąskaitų reglamentavimą taip, kad depozitinėse sąskaitose laikomos lėšos būtų apsaugotos atskiriant jas nuo kitų kredito įstaigose laikomų lėšų. Pabrėžiame, jog tokiu būdu patobulinus depozitinių sąskaitų reglamentavimą, jos taip pat gali būti draudžiamos ir Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu. Tačiau draudimo išmokų depozitinėms sąskaitoms kredito įstaigos bankroto atveju prireiktų daug rečiau[2] arba iš vis neprireiktų. Todėl depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų atskyrimas taip pat nuimtų dalį rizikos nuo Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo. Be to, siūlome numatyti galimybę depozitinėmis sąskaitų paslauga naudotis ne tik atskirais įstatymuose numatytais atvejais, tačiau ir bet kuriems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Poreikis papildomai apsaugoti savo lėšas ir pirkti depozitinės sąskaitos paslaugą gali atsirasti ir kitais, įstatymuose nenumatytais atvejais. Pasiūlymai:
atsisakyti projekto 7 straipsnio ir nepanaikinti depozitinėse sąskaitose esančių lėšų atskyrimo nuo kredito įstaigų turto; 2.
Siūlome tobulinti depozitinių sąskaitų reglamentavimą taip, kad depozitinėse sąskaitose laikomos lėšos būtų apsaugotos atskiriant jas nuo kitų kredito įstaigose laikomų lėšų ne tik kredito įmonės bankroto metu, bet ir kredito įstaigos įprastinės veiklos metu;
naudotis ne tik atskirais įstatymuose numatytais atvejais, tačiau ir bet kuriems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Atsižvelgti Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas pastabas išsamiai įvertins XIIP-1558, XIIP-1559, XIIP-1560 įstatymų projektų klausymų metu. Institucijos minėtiems pagrindiniams projektams teikia pastabas, kuriomis nepritariama pagrindiniams projektams arba pasakoma, kad projektai turi būti tobulinami, todėl pastabos pateikiamos susipažinimui ir vertinimui, svarstant lydinčiuosius projektus. Pagrindinio – Kaimo reikalų komiteto prašymu teikiame svarstyti įstatymų projektus XIIP-1561, XIIP-1562, tačiau jie yra lydintieji, todėl neapsvarsčius Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIP-1558, Civilinio kodekso 2.120, 3.92, 4.197, 4.226, 6.51, 6.56, 6.106, 6.679, 6.892, 6.894 ir 6.928 straipsnių pakeitimo ir 1.107, 6.902 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto XIIP-1559, Civilinio proceso kodekso 656 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIP-1560, lydinčiuosius Žemės įstatymo Nr. I-446 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIP-1561 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. I-1307 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIP-1562, savarankiškai svarstyti neprasminga, nes jų nuostatos priklauso nuo pagrindinių įstatymų būsimų nuostatų.
CK šiuo metu pateikti alternatyvūs Seimo nario R.Šimašiaus projektai ir laukiama Vyriausybės nuomonės, reikalingi klausymai. Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos skirtos CK pakeitimams (XIIP-1559), tačiau visi projektai XIIP-1558-1562 susiję, todėl pastabos ir projektai turėtų būti vertintini kartu. Siūlytina Kaimo reikalų komitetui, kaip pagrindiniam įstatymų projektams XIIP-1561-1562 paskirtam komitetui, daryti svarstymo komitete pertrauką, iki bus gautos Vyriausybės išvados pagrindiniam alternatyviem projektui ir projektai XIIP-1558-1560 ir XIIP-915 bus apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete ir Biudžeto ir finansų komitete. 2. Lietuvos antstolių rūmai 2014-04-221 * Lietuvos antstolių rūmai 2014 m. balandžio 15 d. gavo raštą dėl išvadų pateikimo įstatymų projektams Nr. XIIP-915, XIIP-1558-1560 (toliau - {statymų projektai). Lietuvos antstolių rūmai dėl šių Įstatymų projektams yra pateikę pastabas 2013 m, liepos 15 d. raštu Nr. S-l 1663-14408 bei 2014 m. vasario 3 d. raštu Nr. S-12462 ir laikosi minėtuose raštuose išdėstytos nuomonės dėl teikiamų Įstatymo projektų. Lietuvos antstolių rūmai minėtuose raštuose yra išdėstę, kad pritaria Įstatymų projektų rengėjų tikslui papildyti galiojantį teisinį reguliavimą, tačiau manome, kad siūlomas reguliavimas yra nepakankamas, kad būtų užtikrinta depozitinėse sąskaitose esančių piniginių lėšų apsauga banko bankroto atveju.
Manome, kad turėtų būti nustatytas aiškus šiose sąskaitose laikomų kitiems asmenims priklausančių piniginių lėšų statusas ir jų atskyrimas nuo kitų depozitinių sąskaitų savininkų lėšų, todėl prie Įstatymų projekto turėtų būti parengti ir lydimieji teisės aktų projektai (Antstolių įstatymo ir kt.), kaip ir buvo siūloma su ankstesniu Teisingumo ministerijos suinteresuotoms institucijoms išvadoms/nuomonei gauti 2013 m. liepos 3 d. pateiktu projektų paketu Nr. 13-2037-01. Dar kartą pažymime, kad priverstinio išieškojimo (vykdymo) procese lėšos gali judėti tik per antstolio depozitinę sąskaitą banke, bet kokios grynais gautos lėšos turi būti įmokamos į depozitinę sąskaitą todėl antstolis neturi kitokios galimybės, tik kaip per sąskaitą banke vykdyti išieškojimą ir atsiskaitymą su išieškotojais, Lėšų statusas depozitinėje sąskaitoje gali kisti priklausomai nuo to, kokie procesiniai veiksmai atlikti, t.y. lėšos antstolio patvarkymu paskirstytos ar ne. Klausimas, kuriam subjektui - išieškotojui, skolininkui ar tretiesiems asmenims, priklauso antstolio depozitinėje7 sąskaitoje esančios lėšos turi esminės įtakos sprendžiant draudimo išmokos išmokėjimo klausimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad antstoliai, įgyvendindami Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatoje numatomą pareigą bankui, banko filialui ar kredito unijai pateikti duomenis apie tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomas kiekvienam asmeniui draudimo įvykio dieną nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančias pinigines lėšas kartu nurodant įstatyminį pagrindą, kuriuo vadovaujantis šios lėšos laikomos, susidurtų su praktiniais sunkumais dėl depozitinėje banko sąskaitoje esančių lėšų atskyrimo tarp išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų. Valdytoja Dovilė Šatkauskienė Atsižvelgti Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas pastabas išsamiai įvertins XIIP-915, XIIP-1559, XIIP-15560 įstatymų projektų klausymų metu. Pagrindiniams įstatymų projektams pateiktos pastabos, todėl dar nėra žinomos jų galutinės nuostatos, todėl lydintieji įstatymų projektai negali būti priimti atskirai, o turi būti svarstomi kartu (daugiau argumentų žiūrėti LLRI pastabų). Siūlytina Kaimo reikalų komitetui, kaip pagrindiniam įstatymų projektams XIIP-1561-1562 paskirtam komitetui, daryti svarstymo komitete pertrauką, iki bus gautos Vyriausybės išvados pagrindiniam alternatyviem projektui ir projektai XIIP-1558-1560 ir XIIP-915 bus apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete ir Biudžeto ir finansų komitete. 3. Lietuvos notarų rūmai 2014-04-231 * Dėl Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr.lX-975 2, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. X1IP-155S.
X1IP-155S. Nepritariame įstatymo projekte nustatytam siūlymui Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 10 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, numatančia, kad jeigu draudžiamojo Įvykio dieną lėšos vadovaujantis įstatymais turi būti laikomos kito asmens vardu atidarytoje sąskaitoje, indėlininkams priklausančios draudimo išmokos šio straipsnio nustatyta tvarka išmokamos tam asmeniui, kurio vardu atidarytoje sąskaitoje laikomos kitiems asmenims priklausančios lėšos. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte papildomai nurodyta, kad, nepaisant minėtų nuostatų, indėlininku šio įstatymo nuostatų taikymo tikslu būtų laikomas ne depozitinės sąskaitos savininkas, kuriam pervedama indėlininkui priklausanti drausimo išmoka, bet asmuo, kuriam priklausančios lėšos laikomos kito asmens vardu atidarytoje sąskaitoje. Pažymėtina, kad CK
sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Taigi, į notaro depozitinę sąskaitą. įnešama pinigų suma ne ją laikyti šioje depozitinėje sąskaitoje, o įvykdyti prievolę. įnešus piniginę sumą į notaro depozitinę sąskaitą, piniginės sumos savininku tampa ne notaras, o trečiasis asmuo, kuriuo atžvilgiu skolininkas įvykdė piniginę prievolę ir įmokėjo piniginę sumą į notaro depozitinę sąskaitą. Todėl ne notaras turėtų būti draudimo išmokų gavėjas, o juo turėtų būti tų piniginių sumų savininkas, kurio atžvilgiu buvo įneštos piniginės lėšos. Pažymėtina, kad neatsižvelgus į šias pastabas, galės susidaryti tokios situacijos, kai įnešus į notaro depozitinę sąskaitą piniginę sumą, viršijančią draudimo išmokos dydį, įvykus draudiminiam įvykiui ir notarui išmokėjus draudimo išmoką, iš notaro gali būti reikalaujama išmokėti visą į depozitinę sąskaitą įneštą sumą, viršijančią draudimo išmokos sumą.
Ars i žvelgi ant j tai. siūlytume pakeisti ir Indėliu ir įsipareigojimų investuotojams draudimo Įstatymo 10 straipsnio naują 2 dali išdėstyti taip: „Jeigu draudžiamojo Įvykio dieną lėšos vadovaujantis Įstatymais turi būti laikomos kito asmens vardu-atidarytoje sąskaitoje, indėlininkams priklausančios draudimo išmokos šio straipsnio nustatyta tvarka išmokamos tam asmeniui, kuriam priklausančios lėšos laikomos kito asmens vardu atidarytoje sąskaitoje. 3. Dėl Civilinio kodekso 2.120, 3.92, 4.197, 4.226, 6,56, 6.106,\ 6.679, 6.892f 6.894 ir 6.928 straipsnių pakeitimo ir 1.107, 6.902 straipsnių pripažinimo, netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-1559. 1) Nepritariame projekte numatytam siūlymui CK 4.226 straipsnyje išbraukti nuostatą, jog įkaito davėjas gali sumokėti atitinkamą sumą Į notaro (kai Įkaito turėtojas nesutinka priimti Įkeitimu užtikrintos piniginės prievolės dalyko) depozitinę sąskaitą tik, jeigu Įkeitimo sandoris buvo patvirtintas notaro. Pažymėtina, kad CK
patvirtintas notaro ir Įregistruotas Hipotekos registre, ir atvejus, kuomet įkeitimo sandoris gali būti sudaromas rašytinės formos. Nustačius CK nuostatą, jog i notaro depozitinę sąskaitą gali būti Įnešama suma tiek pagal notarinės, tiek ir pagal ne notarinės formos sandorius, negalėtų būti. užtikrinamas piniginių sumą įnešimo į notaro depozitine sąskaitą teisėtumas pagal rašytinės formos sandori, kadangi tokio Įkeitimo sandorio teisėtumas nebuvo patikrintas notarine tvarka. Šiuo atveju galėtų būti pažeidžiami kreditoriaus interesai.
Atsižvelgiant į tai, siūlytume palikti esamą CK 4.226 str. reglamentavimą, jo nekeičiant, pagal kurį, kai įkaito turėtojas nesutinka priimti Įkeitimu užtikrintos piniginės prievoles dalyko, Įkaito davėjas gali sumokėti atitinkamą sumą į notaro (jeigu įkeitimo sandoris patvirtintas notaro) banko ar kitos kredito Įstaigos depozitinę sąskaitą. 2) Nepritariame projekte numatytam išbraukti Civilinio kodekso 6.56 str. 8 d., kuri numato, kad bankroto atveju depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos neįtraukiamos bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai. Kaip jau buvo minėta, sandorio šalims mokant ar pervedant pinigines lėšas Į notaro depozitine sąskaitą, atsisakius dabartinio CK 6.56 str. 8 d. reglamentavimo, tokios lėšos būtų neapsaugotos banko ar kredito Įstaigos bankroto atveju. Bankroto atveju tokiose sąskaitose esančios piniginės lėšos būtų Įtraukiamos į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio būtų tenkinami visu kreditorių reikalavimai. Nesant Įstatyme Įtvirtinto depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų apsaugos banko ar kitos kredito įstaigos bankroto atveju principo,, galėtų susidaryti situacijos, kai galėtų būti pažeistos sąžiningų kreditorių teisės. Pavyzdžiui, pagal CK 6.56 str. 1 d. 2 p., jeigu kreditorius yra neveiksnus ir neturi globėjo, skolininkas turi teisę įvykdyti pinigine prievolę sumokėdamas skolą į notaro depozitinę sąskaitą. Sumos sumokėjimas į depozitinę sąskaitą laikomas tinkamu prievolės Įvykdymu. Nuo prievolės įvykdymo momento, piniginių lėšų, esančių depozitinėje sąskaitoje, savininku tampa kreditorius, kuriam per protingą terminą turi būti pranešta apie depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas.
Taigi, gali susidaryti situacija, kai kreditorius net nežinojo apie depozitinėje sąskaitoje esančias jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, t.y. lėšos depozitinėje sąskaitoje gali būti nesant tų lėšų savininko valios. O banko ar kitos kredito Įstaigos bankroto atveju toks kreditorius Įgytų teisę tik Į įstatymo nustatytą fiksuotą draudimo išmokos dydį, kuri gali nepadengti visos depozitinėje sąskaitoje buvusios sumos, jeigu ji buvo didesnė už draudimo išmokos dydį. Atsižvelgiant į tai, siūlytume nekeisti esamo teisinio reglamentavimo (nekeičiant dabar galiojančio CK 6.56 straipsnio 8 dalies), nustatančio, kad bankroto atveju depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos neįtraukiamos Į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai. 3) Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūloma papildyti CK 6.928 straipsnį nauja 2 dalimi, pagal kurią įstatymuose nustatytais atvejais bankuose bei kitose kredito įstaigose taip pat atidaromos depozitinės sąskaitos, kuriose, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis, gali būti laikomos tik kiliems asmenims nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios piniginės lėšos ir i kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal tokios sąskaitos savininko prievoles. Siūlytume analogiškai įtvirtinti nuostatą, kad \ notaro depozitinėje sąskaitoje laikomas pinigines lėšas, nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios kitiems asmenims, negalėtų būti nukreiptas išieškojimas taip pat ir pagal bankų bei kitų kredito įstaigų, kuriuose atidarytos depozitinės sąskaitos, prievoles.
Atsižvelgiant į tai, siūlytume pakeisti projekto CK 6.928 straipsnio naują 2 dali ir ją išdėstyti taip: „Įstatymuose nustatytais atvejais bankuose bei kitose kredito įstaigose taip pat atidaromos depozitinės sąskaitos, kuriose, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, gali būti laikomos tik kitiems asmenims nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios piniginės lėšos ir į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal tokios sąskaitos savininko prievoles ir pagal banko bei kitos kredito įstaigos, kuriuose atidarytos depozitinės sąskaitos, prievoles“. Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis Atsižvelgti Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas pastabas išsamiai įvertins XIIP-915, XIIP-1559, XIIP-15560 įstatymų projektų klausymų metu. Pagrindiniams įstatymų projektams pateiktos pastabos, todėl dar nėra žinomos jų galutinės nuostatos, todėl lydintieji įstatymų projektai negali būti priimti atskirai, o turi būti svarstomi kartu (daugiau argumentų žiūrėti LLRI pastabų). Siūlytina Kaimo reikalų komitetui, kaip pagrindiniam įstatymų projektams XIIP-1561-1562 paskirtam komitetui, daryti svarstymo komitete pertrauką, iki bus gautos Vyriausybės išvados pagrindiniam alternatyviem projektui ir projektai XIIP-1558-1560 ir XIIP-915 bus apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete ir Biudžeto ir finansų komitete. 4. Lietuvos bankų asociacija 2014-04-23 * Lietuvos bankų asociacija dėkoja už galimybe pateikti nuomonę dėl įstatymų projektų Nr. XIIP-915. X IIP-1558— 1560 ir teikia šias pastabas bei pasiūlymus:
Pirmiausia, siūlytume sujungti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Nr.
siūlomus projektus su Seimo nario R. Šimašiaus siūlomu projektu (Nr. XIIP- 915), pirmenybę teikiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės projektams, kadangi atitinkamos nuostatos jau išdiskutuotos ir suderintos su daugeliu institucijų. Taip pat teikiame pastabą dėl Civilinio kodekso 6.56 straipsnio, kuriame siūlytume reglamentuoti, jog skolininkas turi teisę Įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą i banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą (projekto Nr. XIIP-1559). Atlikus analizę, paaiškėjo, jog kai kurie bankai vykdo panašias paslaugas, kaip pavyzdžiui atidaro Escrow sąskaitas (tai yra tam tikra depozitinės sąskaitos atmaina), o nesant minėtos nuostatos Civiliniame kodekse, tokios paslaugos teikimas būtų negalimas. Šiuo pagrindu, siūlome tokią Civilinio kodekso 6.56 straipsnio 1 ir 3 dalies redakciją:
Skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą i notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu: „ 3. Notaras, bankas ar kita kredito įstaiga. Į kurio depozitinę sąskaitą sumokėti pinigai, per protingą terminą turi apie tai pranešti kreditoriui. Atkreipiame dėmėsi j tai, kad Vertybinių popierių Įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje yra nuoroda Į CK
sąskaitą. Išbraukus iš CK 6.56 straipsnio žodžius „banko depozitinę sąskaitą liktų galimybė atsiskaityti su akcijų nepardavusiu akcininku tik atliekant mokėjimą į notaro depozitinę sąskaitą. o tai apsunkintų smulkiųjų akcininkų galimybę pasiimti lėšas, kadangi notaro depozitinėje sąskaitoje esančiomis lėšomis gali disponuoti tik notaras. Todėl visi smulkieji akcininkai, kurie gali būti išsibarstę visoje Lietuvoje, būtų priversti kreiptis į vieną notarą.
Tuo tarpu, kai lėšos yra Įmokėtos banko depozitinėje sąskaitoje. tai smulkiesiems akcininkams priklausančių lėšų atsiėmimas yra daug paprastesnis ir patogesnis, nes bankai turi platų savo padalinių tinklą visoje Lietuvoje, o būtent tokia praktika rinkoje šiuo metu ir yra nusistovėjusi. Todėl siūlytume kartu su pateiktais Įstatymo pakeitimais atitinkamai pakeisti ir Vertybinių popierių Įstatymą arba. keičiant CK 6.56 straipsnį, atidėti šio straipsnio naujos redakcijos įsigaliojimą iki tol. kol bus atitinkamai pakeistas Vertybinių popierių Įstatymas. Mūsų nuomone, keliama problema būtu išspręsta, jeigu Vertybinių popierių įstatymo 37 str. 10 dalyje būtų numatyta, kad mokėjimas akcijų nepardavusiam akcininkui būtų atliktas į banko depozitinę sąskaitą, vietoj to. kaip dabar yra numatyta, kad mokėjimas turi būti atliktas j depozitine sąskaitą Civilinio kodekso 6.56 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju, bankui, kaip to reikalauja nauja CK 6.928 str. redakcija, būtų suteiktas įstatyminis pagrindas atidaryti savo vardu depozitinę sąskaitą kitų asmenų lėšoms laikyti Vertybinių popierių įstatyme nustatytais atvejais. Siūlome tokią Vertybinių popierių įstatymo 37 str. 10 d. redakciją:
„37 straipsnis. Privalomas akcijų pardavimas ir pirkimas
per Šiame straipsnyje nustatytą terminą akcijų nepardavė, laikoma, kad paskutinę šio straipsnio 9 dalyje nustatyto termino dieną akcijas išperkantis akcininkas įgijo teisę ne vėliau kaip per 30 dienų kreiptis į teismą ir pateikti dokumentus, įrodančius, kad akcijų nepardavusiam akcininkui atliktas mokėjimas į banko depozitinę sąskaitą Civilinio kodekso -6-56 straipsnyje -nustatyta tvarka ar kitu būdu, ir reikalauti įpareigoti sąskaitų tvarkytojus padaryti įrašus vertybinių popierių sąskaitose apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą akcijas superkančiam akcininkui.
Teismo sprendimas padaryti įrašus vertybinių popierių sąskaitose laikomas teisėtu pagrindu, kuriuo remdamiesi sąskaitų tvarkytojai privalo padaryti reikiamus įrašus. Šioje dalyje nurodytos civilinės bylos nagrinėjamos byloms dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nustatyta tvarka. “ Pagarbiai Prezidentas Atsižvelgti Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas pastabas išsamiai įvertins XIIP-915, XIIP-1559, XIIP-15560 įstatymų projektų klausymų metu. Pagrindiniams įstatymų projektams pateiktos pastabos, todėl dar nėra žinomos jų galutinės nuostatos, todėl lydintieji įstatymų projektai negali būti priimti atskirai, o turi būti svarstomi kartu (daugiau argumentų žiūrėti LLRI pastabų). Siūlytina Kaimo reikalų komitetui, kaip pagrindiniam įstatymų projektams XIIP-1561-1562 paskirtam komitetui, daryti svarstymo komitete pertrauką, iki bus gautos Vyriausybės išvados pagrindiniam alternatyviem projektui ir projektai XIIP-1558-1560 ir XIIP-915 bus apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete ir Biudžeto ir finansų komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Komitetui daryti įstatymo projekto XIIP-1562 svarstymo pertrauką iki pagrindiniam alternatyviam įstatymo projektui XIIP-915 pateiks išvadas Vyriausybė ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas priims sprendimus dėl visų pagrindinių įstatymų projektų XIIP-915, XIIP-1589-1560 ir dėl projekto XIIP-1558 Biudžeto ir finansų komitetas, nes nežinant, koks bus reguliavimas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte XIIP-1558 ir Civilinio kodekso 2.120, 3.92, 4.197, 4.226, 6.51, 6.56, 6.106, 6.679, 6.892, 6.894 ir 6.928 straipsnių pakeitimo ir 1.107, 6.902 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekte XIIP-1559, lydinčiųjų įstatymų projektų atskirai priimti negalima, nors svarstomam projektui pastabų nepateikta. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Gapšys, Vilija Aleknaitė Abramikienė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas [1] http://vz.lt/Default.aspx?PublicationId=a43a78d5-764b-47ee-985b-3fd1a7b84860 [2] Draudimo išmokos prireiktu tik tokiu atveju, kredito įstaiga nesilaikytų depozitinių sąskaitų lėšų atskyrimo nuo kitų lėšų reglamentavimo.