175 Įstatymo projektas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4(1), 5, 7, 8, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11(1), 11(2), 12(1), 12(2), 12(3) straipsniais ĮSTATYMO PROJEKTAS Parengė: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

Lyginamasis variantas

2014-03-03 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. IX-517

2,⁴ 1 , 5, 7, 8, 11,

12 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 11¹ , 11²

,¹²

1 , 12² , 12³

STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS 2014 m.                       d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 2 straipsnį 2¹ dalimi:

„²

1Daugkartinė pakuotė – pakuotė, skirta naudoti pagal paskirtį daugiau nei vieną kartą.

“. 2. Pakeisti 2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:

„

27Užstatas – pinigų suma, pateikta už gaminio pakuotę siekiant užtikrinti, kad pakuotė pakuotės ar jų atliekos bus grąžinta grąžintos gamintojui ir (ar) importuotojui bei naudojama naudojamos pakartotinai ar tvarkoma tvarkomos laikantis vadovaujantis šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytų nustatytais pakuočių atliekų tvarkymo prioritetų prioritetais .“. 3. Papildyti 2 straipsnį 28 dalimi:

„

28Užstato sistema – visuma organizacinių, administracinių, finansinių, informacinių ir kitų priemonių, įgyvendinamų užstato sistemos administratorių siekiant, kad pakuočių vartotojams būtų grąžintas gaminių, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, pardavimo metu sumokėtas užstatas, gamintojams ir (ar) importuotojams grąžintos daugkartinės pakuotės būtų pakartotinai panaudotos, o vienkartinių pakuočių atliekos būtų sutvarkytos vadovaujantis šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytais pakuočių atliekų tvarkymo prioritetais.

“. 4. Papildyti 2 straipsnį 29 dalimi: „

29Vienkartinė pakuotė – pakuotė, skirta naudoti pagal paskirtį vieną kartą.

“. 5. Buvusią 2 straipsnio 28 dalį laikyti 30 dalimi. 2 straipsnis. 4¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 4¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„⁴

1 straipsnis. Pakartotinio naudojimo Daugkartinių pakuočių reikalavimai

1Pakartotinio naudojimo Daugkartinės pakuotės turi būti pagamintos taip, kad įprastomis naudojimo sąlygomis būtų įmanoma jas transportuoti ir naudoti keletą kartų. 2.

2. Turi būti

įmanoma panaudotas pakartotinio naudojimo daugkartines pakuotes paruošti pakartotiniam naudojimui (išplauti, dezinfekuoti) nesukeliant pavojaus aplinkai ir šiuos darbus atliekančių žmonių saugai ir sveikatai. 3. Pakartotinio naudojimo Daugkartinėms pakuotėms tapus atliekomis, šios turi atitikti šio įstatymo 4² straipsnyje nustatytus pakuočių atliekų naudojimo reikalavimus. “. 3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 5 straipsnį nauja

3 dalimi: „

3Gamintojai ir importuotojai,

tiekdami Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ar 2 dalis, privalo pakuotę pažymėti dalyvavimą atitinkamoje užstato sistemoje nurodančiu ženklu. Ženklas turi būti visuotinis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pakuotės dalyvavimo atitinkamoje užstato sistemoje ženklo formą atitinkamos užstato sistemos administratoriaus (-ių) teikimu ir pakuotės ženklinimo tokiu ženklu tvarką tvirtina aplinkos ministras. “. 2. Buvusią 5 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi. 4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 7 straipsnio

1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje ;“. 2.

2Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas ir (ar) dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemoje išlaidas, susijusias su užstato sistemoje surenkamų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu , taip pat šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;“. 3. Papildyti 7 straipsnio 5 dalį 3 punktu:

„

3) šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, tik pavesdami šio įstatymo 11² straipsnyje nurodytam užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui organizuoti užstato už vienkartines pakuotes sistemą.

“. 4. Pakeisti 7 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Pakuočių atliekų sutvarkymas įrodomas dokumentais, patvirtinančiais prekinių pakuočių atliekų surinkimą iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemos ir ją papildančių atliekų surinkimo sistemų, grupinių, transporto ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimą, vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekų surinkimą per užstato už vienkartines pakuotes sistemą ir surinktų pakuočių atliekų naudojimą.“. 5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 8 straipsnis. Pakuočių pardavėjų pareigos užstato sistemoje 1.

Daugkartinių P p akuočių pardavėjai privalo priimti parduodamų gaminių daugkartines pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Daugkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už daugkartines pakuotes sistemoje. 2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybinis plotas neviršija 200 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje. 3. Daugkartinių pakuočių pardavėjai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, privalo priimti visas pakuotes, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, nepriklausomai nuo to, ar parduoda gaminius, supakuotus į tapačią pakuotę, ar ne. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, privalo priimti visas pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, nepriklausomai nuo to, ar parduoda gaminius, supakuotus į tapačią pakuotę, ar ne. 4.

4. Šio straipsnio 1 ir 2

dalyse nurodyti pakuočių pardavėjai turi organizuoti daugkartinių pakuočių ir

(ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietoje ar teritorijoje arba arti jos, tačiau ne didesniu kaip 150 metrų atstumu nuo prekybos vietos, užtikrinant tokias pačias kaip prekybos vietos darbo valandas. 5. Užstatas už parduodamų gaminių pakuotes pakuočių vartotojams turi būti grąžinamas grynaisiais pinigais arba , pakuočių vartotojams pageidaujant, jiems suteikiama teisė įsigyti prekių ar paslaugų arba skirti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme numatytiems paramos gavėjams už sumą, lygią užstato dydžiui. 6. Pakuočių pardavėjai, prekybos vietose parduodami gaminius, už kurių pakuotes nustatytas užstatas, turi nurodyti užstato dydį kainos etiketėje. 3. 7. Pakuočių pardavėjai prekybos vietose parduodami gaminius, už kurių pakuotes nustatytas užstatas, turi teikti rašytinę informaciją (ne mažesniame kaip A3 formato (420x297 mm) plakate) apie tai, kaip pakuočių vartotojai gali grąžinti daugkartines pakuotes ir vienkartinių pakuočių atliekas.“. 6 straipsnis . 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

11 straipsnis. Užstatai už pakuotes

1. Gamintojai ir importuotojai

, parduodami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pardavėjų ir jį grąžinti pardavėjams, kai šie grąžina pakuotes , jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai daugkartinę pakuotę, kuriai taikoma užstato už daugkartines pakuotes sistema . Užstato už daugkartines pakuotes sistema taikoma toms daugkartinėms pakuotėms, apie kurias gamintojams ir importuotojams pageidaujant Vyriausybės nustatyta tvarka paskelbia Aplinkos ministerija. 2.

2. Gamintojai ir

importuotojai privalo imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pardavėjų ir jį grąžinti pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, vaisių vyną, vaisių vyno kokteilius, vaisių vyno gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis, nektarą, supakuotus į šią prekinę vienkartinę pakuotę, kurios talpa didesnė nei viena dešimtoji litro, bet mažesnė nei trys litrai:

1) stiklinę;

2) plastikinę;

• 3) metalinę

. 3. Gamintojai ir importuotojai užstato neima, jei:

• 1) šio straipsnio 2 dalyje

nurodytus gaminius parduoda oro, vandens, kelių, geležinkelių transporto priemonių, esančių Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje ir gabenančių keleivius tarptautiniais maršrutais valdytojams ar naudotojams, ir šie gėrimai yra skirti parduoti ir (arba) vartoti transporto priemonių keleiviams;

• 2) patys arba per

trečiuosius asmenis iš Lietuvos Respublikos teritorijos išveža ar eksportuoja gaminius, kurių pakuotėms taikoma užstato sistema pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalis;

3) vienkartinės pakuotės talpa mažesnė nei viena dešimtoji litro arba lygi trims litrams ir didesnė nei trys litrai. 4. Pakuočių platintojai, platindami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą iš pakuočių pardavėjų. 2. 5. Pakuočių P p ardavėjai, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas išimtis, parduodami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą iš pakuočių vartotojų ir jį grąžinti vartotojams ar gaminių naudotojams, kai šie grąžina pakuotes . 6.

6. Daugkartinė pakuotė gali

būti nepriimama ir užstatas negrąžinamas, jeigu ji:

• 1) nepažymėta dalyvavimą

užstato už daugkartines pakuotes sistemoje nurodančiu ženklu arba toks ženklas nėra aiškiai matomas ir dėl to jo negalima identifikuoti ir (ar);

3. 2)

pakartotinio naudojimo pakuotė gali būti nepriimama ir užstatas negrąžinamas, jeigu ji pažeista ar užteršta tiek, kad nebegali būti naudojama pakartotinai. 7. Vienkartinės pakuotės, kuriai taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, atlieka priimama, bet užstatas gali būti negrąžinamas, jeigu:

1) ji nepažymėta dalyvavimą užstato už vienkartines pakuotes sistemoje nurodančiu ženklu arba toks ženklas nėra aiškiai matomas ir dėl to jo negalima identifikuoti ir (ar);

2) ji nepažymėta brūkšniniu kodu arba brūkšninis kodas yra pažeistas ir dėl to negalima identifikuoti gamintojo ar importuotojo ir (ar);

3) ji nepilnai ištuštinta ir (ar);

4) jos forma yra pakitusi tiek, kad techniškai neįmanoma jos identifikuoti. 8. Gamintojai ir importuotojai, kurių gaminių pakuotėms taikoma užstato sistema, taip pat platintojai ar pardavėjai, platindami ar parduodami gaminius šiose pakuotėse, turi apskaitos dokumentuose atskirai nurodyti gaminio kainą ir pakuotės užstato dydį. 9. Užstato už daugkartinę pakuotę, kuriai pagal šio straipsnio 1 dalį taikoma užstato sistema, dydį ne trumpesniam kaip vienerių metų terminui atsižvelgdamas į užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriaus (-ių) siūlymus tvirtina aplinkos ministras. Užstato už vienkartinę pakuotę, kuriai pagal šio straipsnio

2 dalį taikoma užstato sistema, dydį ne trumpesniam kaip vienerių metų terminui

atsižvelgdamas į užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus (-ių) siūlymus tvirtina aplinkos ministras. 10. Užstato dydis turi būti nustatomas toks, kad skatintų pakuočių vartotojus grąžinti daugkartinę pakuotę ar vienkartinių pakuočių atliekas. 11.

11. Gamintojai ir

importuotojai ne mažiau kaip vienerius metus nuo Vyriausybės nustatyta tvarka Aplinkos ministerijos atsižvelgiant į gamintojo ar importuotojo pageidavimą priimto sprendimo dėl užstato sistemos netaikymo atitinkamoms daugkartinėms pakuotėms įsigaliojimo privalo priimti iš pardavėjų, taip pat pardavėjai – iš pakuočių vartotojų tuščias tokias daugkartines pakuotes ir grąžinti užstatą atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalies nuostatas. 12. Gaminių, supakuotų į pakuotes, kurioms taikoma užstato sistema pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalis, gamintojas ir (ar) importuotojas ne mažiau kaip vienerius metus nuo tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai nutraukimo privalo priimti iš pardavėjų, taip pat pardavėjai – iš pakuočių vartotojų tuščias tokias daugkartines pakuotes ar vienkartinių pakuočių atliekas ir grąžinti užstatą atsižvelgiant į šio straipsnio 6 ar 7 dalies nuostatas. Išimtis taikoma tam gamintojui ir (ar) importuotojui, kuris įrodo, kad priėmė iš pardavėjų tokį šių nebenaudojamų pakuočių kiekį, kokį buvo išleidęs į apyvartą, ir grąžino pardavėjams užstatą.

straipsnis. Užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius Daugkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, gamintojai, importuotojai ir pardavėjai gali paskirti užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorių šioms funkcijoms vykdyti:

1) valdyti užstato taikymą visose užstato sistemos grandyse;

2) organizuoti daugkartinių pakuočių tvarkymo išlaidų padengimą pardavėjams;

3) rengti ir teikti pardavėjams informaciją apie daugkartinių pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, rūšis, užstato dydžius, pakuočių priėmimo ir užstato grąžinimo, pakuočių apskaitos tvarką. “. 8 straipsnis

. Įstatymo

straipsnis. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius 1.

Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, įsteigtas vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. 2. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius atlieka šias funkcijas:

• 1) administruoja užstatą už vienkartines pakuotes, dalyvauja organizuojant šių

pakuočių atliekų priėmimą;

• 2) organizuoja užstato sistemoje surinktų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymą,

viešo konkurso būdu parinkdamas atliekų tvarkytojus, kurie perdirba užstato sistemoje surinktas vienkartinių pakuočių atliekas, užtikrinant nustatytų pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, atliekų surinkimo ir perdirbimo užduočių įvykdymą;

3) vykdo visuomenės švietimą ir informavimą užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais;

4) aprūpina šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytus pakuočių pardavėjus pakuočių atliekų priėmimui skirtomis priemonėmis (tarp jų ir priemonėmis, užtikrinančiomis automatizuotą (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimą bei užstato grąžinimą), kurios turi būti parinktos atsižvelgiant į parduotuvės prekybos plotą bei parduotuvėje surenkamų pakuočių atliekų kiekį.

Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius savo sąskaita užtikrina automatizuotų (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių remontą bei techninę priežiūrą;

• 5) kompensuoja šio Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pakuočių pardavėjams

jų patiriamus teisės aktų nustatytų pareigų užstato už vienkartines pakuotes sistemoje vykdymo kaštus, susijusius su vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimu, užstato grąžinimu ir visuomenės informavimu;

• 6) atlieka kitas šiame Įstatyme užstato už vienkartines pakuotes sistemos

administratoriui numatytas bei sutartimis su gamintojais ir importuotojais, Lietuvos Respublikos rinkai tiekiančiais gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią nustatytas užstatas, ir šio Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytais pakuočių pardavėjais pavestas funkcijas. 3.

3. Asmuo, siekiantis vykdyti užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus veiklą, turi turėti:

1) susitarimais su šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytais gamintojais ir importuotojais grindžiamas finansines galimybes atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;

• 2) susitarimais su šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytais pakuočių

pardavėjais grindžiamas galimybes atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 4. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius gali pradėti vykdyti veiklą tik turėdamas šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų atitikimą įrodančius šiuos aplinkos ministro atsižvelgiant į užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo specifiką nustatyta tvarka parengtus ir su Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija suderintus dokumentus:

• 1) užstato

už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai, užtikrinantys, kad bus įgyvendinta šiame įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga imti užstatą už vienkartines pakuotes ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, ir pakuočių pardavėjams nustatyta pareiga – priimti vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą ;

2) užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemą, garantuojančią, kad užstato už vienkartines pakuotes sistema, įskaitant šios sistemos organizavimo plano bei visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programos įgyvendinimą, bus finansuojama.

Finansavimo schemoje turi būti nurodytas įmokos už administravimą dydis;

3) visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programą, kurioje turi būti numatytos visuomenės švietimo ir informavimo prioritetinės kryptys ir priemonės. 5. Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija atsisako derinti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus, jei pateikti derinti užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo planas ir (ar) užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schema ir (ar) visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programa neatitinka Aplinkos ministerijos nustatytų reikalavimų ir (ar) juose pateikti skaičiavimai, duomenys yra nepagrįsti. 6.

6. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius privalo visiems

gamintojams ir importuotojams, tiekiantiems Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią pagal šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, bei pakuočių pardavėjams, prekiaujantiems šiais gaminiais, teikti paslaugas vienodomis sąlygomis. 7. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius neturi teisės trečiajam asmeniui ar kitam užstato už vienkartines pakuotes sistemoje dalyvaujančiam gamintojui ir importuotojui ar pakuočių pardavėjui atskleisti informacijos apie užstato už vienkartines pakuotes sistemoje dalyvaujančių gamintojų ir importuotojų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų ir pakuočių pardavėjų parduotų gaminių, jiems pakuoti panaudotų vienkartinių pakuočių kiekį, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. 8. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus steigėjai ir dalyviai negali veikti atliekų tvarkytojų ar automatizuotų pakuočių atliekų surinkimo priemonių gamintojų ar platintojų naudai ar interesams. 9. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius privalo vykdyti užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plane, finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programoje numatytas priemones ir Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano vykdymo ataskaitą ir informaciją apie užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimą. “. 9 straipsnis . 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „¹

2 straipsnis.

Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimus Asmenys, pažeidę Pažeidus šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų atsakomybė taikoma šio Įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka .

“. 10 straipsnis. Įstatymo papildymas 12¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 12¹ straipsniu:

„¹² 1 straipsnis. Juridinių asmenų padarytų pažeidimų bylų teisena Juridinių asmenų padarytų pažeidimų bylų teiseną nustato šis Įstatymas ir Aplinkos apsaugos įstatymas .

“. 11 straipsnis. Įstatymo papildymas 12² straipsniu Papildyti Įstatymą 12² straipsniu:

„¹² 2 straipsnis. Pareigūnai, turintys teisę tirti juridinių asmenų padarytus pažeidimus, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus ir nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo Šiame Įstatyme nurodytus juridinių asmenų padarytus pažeidimus Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta tvarka tiria, juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus surašo ir bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėja valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

“. 12 straipsnis. Įstatymo papildymas 12³ straipsniu Papildyti Įstatymą 12³ straipsniu:

„¹² 3 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už užstato taikymo ir užstato sistemos organizavimo reikalavimų pažeidimą

1Pareigos dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, kai juridinis asmuo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią pagal šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, nevykdymas užtraukia baudą gamintojui ir (ar) importuotojui nuo dvidešimt penkių tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų. 2. Pareigos pakuotę pažymėti dalyvavimą atitinkamoje užstato sistemoje nurodančiu ženklu nevykdymas užtraukia baudą gamintojui ir (ar) importuotojui nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. 3.

3. Pareigos organizuoti daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių, už

kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą nevykdymas ir

(ar) netinkamas vykdymas užtraukia baudą pardavėjui nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. 4. Pareigos nurodyti užstato dydį gaminio, supakuoto į pakuotę, už kurią nustatytas užstatas, kainos etiketėje nevykdymas ir (ar) informacijos apie tai, kaip pakuočių vartotojai gali grąžinti pakuotes ar pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas nepateikimas užtraukia baudą pardavėjui nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. 5. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano vykdymo ataskaitos ir informacijos apie užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimą nepateikimas nustatytu laiku užtraukia baudą užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų. 6. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plane, užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programoje numatytų priemonių nevykdymas užtraukia baudą užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. 7. Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trisdešimt septynių tūkstančių penkių šimtų iki septyniasdešimties tūkstančių litų. 8. Šio straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ar penktojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. 9.

9. Šio

straipsnio šeštojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų. “. 13 straipsnis . 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „¹³ straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2002 m. liepos 1 d. nustato pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo, perdirbimo ir kitokio naudojimo užduotis, parengia ir patvirtina teisės aktus, nustatančius ribinius leistinus kenksmingų medžiagų kiekius pakuotėse bei jų kontrolės tvarką, pakuočių ženklinimo bei pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos tvarką, daugkartinių pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, sąrašą ir užstato dydį , užstato už daugkartines pakuotes sistemos įgyvendinimo tvarką bei kitus šiam Įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus.“. 14 straipsnis

. Įstatymo

įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1Šis Įstatymas,

išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalis, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. 2. Šio Įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2015 m. vasario 1 d. 3. Šio Įstatymo 8 straipsnis įsigalioja 2014 m. spalio 1 d. 4. Aplinkos ministerija šio Įstatymo 3 ir 8 straipsniuose nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki šių straipsnių įsigaliojimo dienos. 5. Aplinkos ministerija šio Įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. 6. Asmuo, norintis užsiimti užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus veikla, iki 2015 m. sausio 1 d. pateikia ir su Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija suderina dokumentus, nurodytus šio Įstatymo

8 straipsnyje išdėstyto Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11²

straipsnio 4 dalyje. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS

Lyginamasis variantas

2014-04-17 · the official register ↗

Projekto XIIP-1545(2) lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. IX-517

2,⁴

1 , 5, 7, 8, 11, 12 IR 13

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 11¹ , 11² , 12¹

,¹²

2 , 12³

STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS 2014 m.                       d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 2 straipsnį 2¹ dalimi:

„²

1Daugkartinė pakuotė – pakuotė, skirta naudoti pagal paskirtį daugiau nei vieną kartą.

“. 2. Pakeisti 2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:

„

27Užstatas – pinigų suma, pateikta už gaminio pakuotę siekiant užtikrinti, kad pakuotė pakuotės ar jų atliekos bus grąžinta grąžintos gamintojui ir (ar) importuotojui bei naudojama naudojamos pakartotinai ar tvarkoma tvarkomos laikantis vadovaujantis šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytų nustatytais pakuočių atliekų tvarkymo prioritetų prioritetais .“. 3. Papildyti 2 straipsnį 28 dalimi:

„

28Užstato sistema – visuma organizacinių, administracinių, finansinių, informacinių ir kitų priemonių, įgyvendinamų užstato sistemos administratorių siekiant, kad pakuočių vartotojams būtų grąžintas gaminių, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, pardavimo metu sumokėtas užstatas, gamintojams ir (ar) importuotojams grąžintos daugkartinės pakuotės būtų pakartotinai panaudotos, o vienkartinių pakuočių atliekos būtų sutvarkytos vadovaujantis šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytais pakuočių atliekų tvarkymo prioritetais.

“. 4. Papildyti 2 straipsnį 29 dalimi: „

29Vienkartinė pakuotė – pakuotė, skirta naudoti pagal paskirtį vieną kartą.

“. 5. Buvusią 2 straipsnio 28 dalį laikyti 30 dalimi. 2 straipsnis. 4¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 4¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„⁴

1 straipsnis. Pakartotinio naudojimo Daugkartinių pakuočių reikalavimai

1Pakartotinio naudojimo Daugkartinės pakuotės turi būti pagamintos taip, kad įprastomis naudojimo sąlygomis būtų įmanoma jas transportuoti ir naudoti keletą kartų. 2.

2. Turi būti

įmanoma panaudotas pakartotinio naudojimo daugkartines pakuotes paruošti pakartotiniam naudojimui (išplauti, dezinfekuoti) nesukeliant pavojaus aplinkai ir šiuos darbus atliekančių žmonių saugai ir sveikatai. 3. Pakartotinio naudojimo Daugkartinėms pakuotėms tapus atliekomis, šios turi atitikti šio įstatymo 4² straipsnyje nustatytus pakuočių atliekų naudojimo reikalavimus. “. 3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 5 straipsnį

nauja 3 dalimi: „

3Gamintojai ir importuotojai,

tiekdami Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ar 2 dalis, privalo pakuotę pažymėti pakuotės gamintoją ar importuotoją identifikuojančiu brūkšniniu kodu ir dalyvavimą atitinkamoje užstato sistemoje nurodančiu ženklu. Ženklas turi būti visuotinis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pakuotės dalyvavimo atitinkamoje užstato sistemoje ženklo formą atitinkamos užstato sistemos administratoriaus (-ių) teikimu ir pakuotės ženklinimo tokiu ženklu tvarką tvirtina aplinkos ministras. “. 2. Buvusią 5 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi. 4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 7 straipsnio

1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje ;“. 2.

2Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas ir (ar) dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemoje išlaidas, susijusias su užstato sistemoje surenkamų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu , taip pat šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;“. 3. Papildyti 7 straipsnio 5 dalį 3 punktu:

„

3) šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, tik pavesdami šio įstatymo 11² straipsnyje nurodytam užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui organizuoti užstato už vienkartines pakuotes sistemą.

“. 4. Pakeisti 7 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Pakuočių atliekų sutvarkymas įrodomas dokumentais, patvirtinančiais prekinių pakuočių atliekų surinkimą iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemos ir ją papildančių atliekų surinkimo sistemų, grupinių, transporto ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimą, vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekų surinkimą per užstato už vienkartines pakuotes sistemą ir surinktų pakuočių atliekų naudojimą.“. 5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 8 straipsnis. Pakuočių pardavėjų pareigos užstato sistemoje 1.

Daugkartinių P p akuočių pardavėjai privalo priimti parduodamų gaminių daugkartines pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Daugkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už daugkartines pakuotes sistemoje. 2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybinis plotas neviršija 200 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje. 3. Daugkartinių pakuočių pardavėjai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, privalo priimti visas pakuotes, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, nepriklausomai nuo to, ar parduoda gaminius, supakuotus į tapačią pakuotę, ar ne. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, privalo priimti visas pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, nepriklausomai nuo to, ar parduoda gaminius, supakuotus į tapačią pakuotę, ar ne. 4.

4. Šio straipsnio 1 ir 2

dalyse nurodyti pakuočių pardavėjai turi organizuoti daugkartinių pakuočių ir

(ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietoje ar teritorijoje arba arti jos, tačiau ne didesniu kaip 150 metrų atstumu nuo prekybos vietos, užtikrinant tokias pačias kaip prekybos vietos darbo valandas. 5. Užstatas už parduodamų gaminių pakuotes pakuočių vartotojams turi būti grąžinamas grynaisiais pinigais arba , pakuočių vartotojams pageidaujant, jiems suteikiama teisė įsigyti prekių ar paslaugų arba skirti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme numatytiems paramos gavėjams (išskyrus užstato sistemos administratorių) už sumą, lygią užstato dydžiui. 6. Pakuočių pardavėjai, prekybos vietose parduodami gaminius, už kurių pakuotes nustatytas užstatas, turi nurodyti užstato dydį kainos etiketėje. 3. 7. Pakuočių pardavėjai prekybos vietose parduodami gaminius, už kurių pakuotes nustatytas užstatas, turi teikti rašytinę informaciją (ne mažesniame kaip A3 formato (420x297 mm) plakate) apie tai, kaip pakuočių vartotojai gali grąžinti daugkartines pakuotes ir vienkartinių pakuočių atliekas.“. 6 straipsnis. 10 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 10 straipsnio 1

dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Siekdami kolektyviai organizuoti pakuočių

atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti gamintojų ir importuotojų organizaciją (toliau – organizacija) ir (ar) tapti įsteigtos organizacijos dalyviais arba organizacijai pavesti organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio įstatymo nustatytų pareigų netapdami organizacijos dalyviais. Gamintojai ir importuotojai, siekiantys organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kolektyviai, privalo kiekvienais metais iki gruodžio

1 d. pavesti gamintojų ir importuotojų organizacijai organizuoti pakuočių

atliekų tvarkymą ateinantiems kalendoriniams  metams (išskyrus atvejus, kai gamintojas ar importuotojas ūkinę veiklą pradeda vykdyti po gruodžio 1 d.

Šiuo atveju gamintojai ir importuotojai organizacijai privalo pavesti pareigų vykdymą per 1 mėnesį nuo įregistravimo į gamintojų ir importuotojų sąvadą dienos). Gamintojai ir importuotoja, pavedę vykdyti jų (gamintojų ir importuotojų) pareigas vienai organizacijai, negali pavesti gamintojų ir importuotojų pareigų vykdymo kitai organizacijai einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu “. 2. Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai organizacijai, kuriai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių tiekiantys gamintojai ir importuotojai. Organizacija, gavusi licenciją ir sudariusi visas šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas sutartis, jos dalyvių ir (ar) sutartį su ja (organizacija) sudariusių gamintojų ir importuotojų pareigas, nurodytas šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir

4 punktuose, gali pradėti vykdyti nuo kalendorinių metų sausio 1 d

.“. 3. Pakeisti įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: “2) ne vėliau kaip iki einamųjų metų I ketvirčio pabaigos pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) ir pagal šios dalies 1 punkte nurodytose sutartyse nustatytą tvarką parinktais atliekų surinkėjais dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo.

Šiose sutartyse turi būti numatyta komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo finansavimo (išlaidų apmokėjimo) tvarka, pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų pateikimo tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka . Esant daugiau nei vienai organizacijai, šiame punkte nurodytos sutartys pasirašomos vienodomis sąlygomis ;“. 7 straipsnis . 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

11 straipsnis. Užstatai už pakuotes

1. Gamintojai ir importuotojai

, parduodami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuotes , jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, supakuotus į daugkartinę pakuotę, kuriai taikoma užstato už daugkartines pakuotes sistema . Užstato už daugkartines pakuotes sistema taikoma toms daugkartinėms pakuotėms, apie kurias gamintojams ir importuotojams pageidaujant Vyriausybės nustatyta tvarka paskelbia Aplinkos ministerija. 2.

2. Gamintojai ir

importuotojai privalo imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, vaisių vyną, vaisių vyno kokteilius, vaisių vyno gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis, nektarą, supakuotus į šią prekinę vienkartinę pakuotę, kurios talpa didesnė nei viena dešimtoji litro, bet mažesnė nei trys litrai:

1) stiklinę;

2) plastikinę;

• 3) metalinę

. 3. Gamintojai ir importuotojai užstato neima, jei:

• 1) šio straipsnio 2 dalyje

nurodytus gaminius parduoda oro, vandens, kelių, geležinkelių transporto priemonių, esančių Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje ir gabenančių keleivius tarptautiniais maršrutais valdytojams ar naudotojams, ir šie gėrimai yra skirti parduoti ir (arba) vartoti transporto priemonių keleiviams;

• 2) patys arba per

trečiuosius asmenis iš Lietuvos Respublikos teritorijos išveža ar eksportuoja gaminius, kurių pakuotėms taikoma užstato sistema pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalis;

3) vienkartinės pakuotės talpa mažesnė nei viena dešimtoji litro arba lygi trims litrams ir didesnė nei trys litrai. 4. Pakuočių platintojai, platindami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą iš pakuočių pardavėjų. 2. 5. Pakuočių P p ardavėjai, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas išimtis, parduodami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą iš pakuočių vartotojų ir jį grąžinti vartotojams ar gaminių naudotojams, kai šie grąžina pakuotes . 6.

6. Daugkartinė pakuotė

gali būti nepriimama ir užstatas negrąžinamas, jeigu ji:

• 1) nepažymėta dalyvavimą

užstato už daugkartines pakuotes sistemoje nurodančiu ženklu arba toks ženklas nėra aiškiai matomas ir dėl to jo negalima identifikuoti ir (ar);

3. 2)

pakartotinio naudojimo pakuotė gali būti nepriimama ir užstatas negrąžinamas, jeigu ji pažeista ar užteršta tiek, kad nebegali būti naudojama pakartotinai. 7. Vienkartinės pakuotės, kuriai taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, atlieka priimama, bet užstatas gali būti negrąžinamas, jeigu:

1) ji nepažymėta dalyvavimą užstato už vienkartines pakuotes sistemoje nurodančiu ženklu arba toks ženklas nėra aiškiai matomas ir dėl to jo negalima identifikuoti ir (ar);

2) ji nepažymėta brūkšniniu kodu arba brūkšninis kodas yra pažeistas ir dėl to negalima identifikuoti gamintojo ar importuotojo ir (ar);

3) ji nepilnai ištuštinta ir (ar);

4) jos forma yra pakitusi tiek, kad techniškai neįmanoma jos identifikuoti. 8. Gamintojai ir importuotojai, kurių gaminių pakuotėms taikoma užstato sistema, taip pat pakuočių platintojai ar pakuočių pardavėjai, platindami ar parduodami gaminius šiose pakuotėse, turi apskaitos dokumentuose atskirai nurodyti gaminio kainą ir pakuotės užstato dydį. 9. Užstato už daugkartinę pakuotę, kuriai pagal šio straipsnio 1 dalį taikoma užstato sistema, dydį ne trumpesniam kaip vienerių metų terminui atsižvelgdamas į užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriaus (-ių) siūlymus tvirtina aplinkos ministras. Užstato už vienkartinę pakuotę, kuriai pagal šio straipsnio 2 dalį taikoma užstato sistema, dydį ne trumpesniam kaip vienerių metų terminui atsižvelgdamas į užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus (-ių) siūlymus tvirtina aplinkos ministras. 10. Užstato dydis turi būti nustatomas toks, kad skatintų pakuočių vartotojus grąžinti daugkartinę pakuotę ar vienkartinių pakuočių atliekas. 11.

11. Gamintojai ir importuotojai

ne mažiau kaip vienerius metus nuo Vyriausybės nustatyta tvarka aplinkos ministro atsižvelgiant į gamintojo ar importuotojo pageidavimą priimto sprendimo dėl užstato sistemos netaikymo atitinkamoms daugkartinėms pakuotėms įsigaliojimo privalo priimti iš pakuočių pardavėjų, taip pat pakuočių pardavėjai

• iš pakuočių vartotojų tuščias tokias daugkartines pakuotes ir grąžinti užstatą atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalies nuostatas. 12. Gaminių, supakuotų į pakuotes, kurioms taikoma užstato sistema pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalis, gamintojas ir (ar) importuotojas ne mažiau kaip vienerius metus nuo tiekimo

Lietuvos Respublikos vidaus rinkai nutraukimo privalo priimti iš pakuočių pardavėjų, taip pat pakuočių pardavėjai – iš pakuočių vartotojų tuščias tokias daugkartines pakuotes ar vienkartinių pakuočių atliekas ir grąžinti užstatą atsižvelgiant į šio straipsnio 6 ar 7 dalies nuostatas. Išimtis taikoma tam gamintojui ir (ar) importuotojui, kuris įrodo, kad priėmė iš pakuočių pardavėjų tokį šių nebenaudojamų pakuočių kiekį, kokį buvo išleidęs į apyvartą, ir grąžino pakuočių pardavėjams užstatą.

straipsnis. Užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius Gaminių, už kurių daugkartinę pakuotę , už kurias nustatytas užstatas, gamintojai, importuotojai ir pardavėjai gali paskirti užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorių šioms funkcijoms vykdyti:

1) valdyti užstato taikymą visose užstato sistemos grandyse;

2) organizuoti daugkartinių pakuočių tvarkymo išlaidų padengimą tokių pakuočių pardavėjams;

3) rengti ir teikti daugkartinių pakuočių pardavėjams informaciją apie daugkartinių pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, rūšis, užstato dydžius, pakuočių priėmimo ir užstato grąžinimo, pakuočių apskaitos tvarką. “. 9 straipsnis

. Įstatymo papildymas

Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius

1. Užstato

už vienkartines pakuotes sistemos administratorius – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, įsteigtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo ar Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. 2. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius atlieka šias funkcijas:

• 1) administruoja užstatą už vienkartines pakuotes, dalyvauja organizuojant šių

pakuočių atliekų priėmimą;

• 2) organizuoja užstato sistemoje surinktų vienkartinių pakuočių atliekų

sutvarkymą, viešo konkurso būdu parinkdamas atliekų tvarkytojus, kurie perdirba užstato sistemoje surinktas vienkartinių pakuočių atliekas, užtikrinant nustatytų pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, atliekų surinkimo ir perdirbimo užduočių įvykdymą;

3) vykdo visuomenės švietimą ir informavimą užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais;

• 4) aprūpina šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytus pakuočių pardavėjus

pakuočių atliekų priėmimui skirtomis priemonėmis (tarp jų ir priemonėmis, užtikrinančiomis automatizuotą (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimą bei užstato grąžinimą), kurios turi būti parinktos atsižvelgiant į parduotuvės prekybos plotą bei parduotuvėje surenkamų pakuočių atliekų kiekį.

Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius savo sąskaita užtikrina automatizuotų (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių remontą bei techninę priežiūrą;

• 5) kompensuoja šio Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pakuočių pardavėjams

jų patiriamus teisės aktų nustatytų pareigų užstato už vienkartines pakuotes sistemoje vykdymo kaštus, susijusius su vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimu, užstato grąžinimu ir visuomenės informavimu;

• 6) atlieka kitas šiame Įstatyme užstato už vienkartines pakuotes sistemos

administratoriui numatytas bei sutartimis su gamintojais ir importuotojais, Lietuvos Respublikos rinkai tiekiančiais gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią nustatytas užstatas, ir šio Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytais pakuočių pardavėjais pavestas funkcijas. 3.

3. Asmuo, siekiantis vykdyti užstato už vienkartines pakuotes sistemos

administratoriaus veiklą, turi turėti:

• 1) susitarimais su šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytais gamintojais ir

importuotojais grindžiamas finansines galimybes atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;

• 2) susitarimais su šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytais pakuočių

pardavėjais grindžiamas galimybes atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 4. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius gali pradėti vykdyti veiklą tik turėdamas šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų atitikimą įrodančius šiuos aplinkos ministro atsižvelgiant į užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo specifiką nustatyta tvarka parengtus ir su Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija suderintus dokumentus:

• 1) užstato

už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai, užtikrinantys, kad bus įgyvendinta šiame įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga imti užstatą už vienkartines pakuotes ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, ir pakuočių pardavėjams nustatyta pareiga – priimti vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą ;

2) užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemą, garantuojančią, kad užstato už vienkartines pakuotes sistema, įskaitant šios sistemos organizavimo plano bei visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programos įgyvendinimą, bus finansuojama.

Finansavimo schemoje turi būti nurodytas gamintojų ir importuotojų mokamos įmokos už užstato sistemos administravimą dydis;

3) visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programą, kurioje turi būti numatytos visuomenės švietimo ir informavimo prioritetinės kryptys ir priemonės. 5. Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija atsisako derinti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus, jei pateikti derinti užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo planas ir (ar) užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schema ir (ar) visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programa neatitinka aplinkos ministro nustatytų reikalavimų ir (ar) juose pateikti skaičiavimai, duomenys yra nepagrįsti. 6.

6. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius privalo visiems

gamintojams ir importuotojams, tiekiantiems Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią pagal šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, bei pakuočių pardavėjams, prekiaujantiems šiais gaminiais, teikti paslaugas vienodomis sąlygomis. 7. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius neturi teisės trečiajam asmeniui ar kitam užstato už vienkartines pakuotes sistemoje dalyvaujančiam gamintojui ir importuotojui ar pakuočių pardavėjui atskleisti informacijos apie užstato už vienkartines pakuotes sistemoje dalyvaujančių gamintojų ir importuotojų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų ir pakuočių pardavėjų parduotų gaminių, jiems pakuoti panaudotų vienkartinių pakuočių kiekį, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. 8. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus steigėjai ir dalyviai negali veikti atliekų tvarkytojų ar automatizuotų pakuočių atliekų surinkimo priemonių gamintojų ar platintojų naudai ar interesams. 9. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius privalo vykdyti užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plane, finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programoje numatytas priemones ir Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano vykdymo ataskaitą ir informaciją apie užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimą. 10.

10Užstato sistemos administratorius turi ne mažiau kaip 1 procentą lėšų, skaičiuojant nuo užstato sumos, gautos iš gamintojų ir importuotojų, tiekiančių vidaus rinkai gaminius, supakuotus į vienkartine pakuotes, kurioms taikomas užstatas, skirti visuomenės švietimui ir informavimui užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais.”

10 straipsnis . 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 1 2 straipsnis. Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimus Asmenys, pažeidę Pažeidus šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų atsakomybė taikoma šio Įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka .

“. 11 straipsnis. Įstatymo papildymas 12¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 12¹ straipsniu:

„¹² 1 straipsnis. Juridinių asmenų padarytų pažeidimų bylų teisena Juridinių asmenų padarytų pažeidimų bylų teiseną nustato šis Įstatymas ir Aplinkos apsaugos įstatymas .

“. 12 straipsnis. Įstatymo papildymas 12² straipsniu Papildyti Įstatymą 12² straipsniu:

„¹² 2 straipsnis. Pareigūnai, turintys teisę tirti juridinių asmenų padarytus pažeidimus, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus ir nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo Šiame Įstatyme nurodytus juridinių asmenų padarytus pažeidimus Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta tvarka tiria, juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus surašo ir bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėja valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

“. 13 straipsnis. Įstatymo papildymas 12³ straipsniu Papildyti Įstatymą 12³ straipsniu:

„¹² 3 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už užstato taikymo ir užstato sistemos organizavimo reikalavimų pažeidimą 1.

Pareigos dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, kai asmuo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią pagal šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, nevykdymas užtraukia baudą gamintojui ir (ar) importuotojui nuo dvidešimt penkių tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų. 2. Pareigos pakuotę pažymėti dalyvavimą atitinkamoje užstato sistemoje nurodančiu ženklu nevykdymas užtraukia baudą gamintojui ir (ar) importuotojui nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. 3. Pareigos organizuoti daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą nevykdymas ir

(ar) netinkamas vykdymas užtraukia baudą pakuočių pardavėjui nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. 4. Pareigos nurodyti užstato dydį gaminio, supakuoto į pakuotę, už kurią nustatytas užstatas, kainos etiketėje nevykdymas ir (ar) informacijos apie tai, kaip pakuočių vartotojai gali grąžinti pakuotes ar pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas nepateikimas užtraukia baudą pakuočių pardavėjui nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. 5. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano vykdymo ataskaitos ir informacijos apie užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimą nepateikimas nustatytu laiku užtraukia baudą užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų. 6.

6. Užstato

už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plane, užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programoje numatytų priemonių nevykdymas užtraukia baudą užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. 7. Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trisdešimt septynių tūkstančių penkių šimtų iki septyniasdešimties tūkstančių litų. 8. Šio straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ar penktojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. 9. Šio straipsnio šeštojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų. “. 14 straipsnis . 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „¹³ straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2002 m. liepos 1 d. nustato pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo, perdirbimo ir kitokio naudojimo užduotis, parengia ir patvirtina teisės aktus, nustatančius ribinius leistinus kenksmingų medžiagų kiekius pakuotėse bei jų kontrolės tvarką, pakuočių ženklinimo bei pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos tvarką, daugkartinių pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, sąrašą ir užstato dydį , užstato už daugkartines pakuotes sistemos įgyvendinimo tvarką bei kitus šiam Įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus.“. 15 straipsnis

. Įstatymo

įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1Šis Įstatymas,

išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalis, įsigalioja 2016 m. vasario 1 d. 2. Šio Įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2015 m. vasario 1 d. 3. Šio Įstatymo 8 straipsnis įsigalioja 2014 m. spalio 1 d. 4.

4. Aplinkos ministerija

šio Įstatymo 3 ir 8 straipsniuose nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki šių straipsnių įsigaliojimo dienos. 5. Aplinkos ministerija šio Įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. 6. Asmuo, norintis užsiimti užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus veikla, iki 2015 m. sausio 1 d. pateikia ir su Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija suderina dokumentus, nurodytus šio

Įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo

11² straipsnio 4 dalyje. 7. Gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią nustatytas užstatas pagal šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir kuri nėra pažymėta dalyvavimą atitinkamoje užstato sistemoje nurodančiu ženklu, galima tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, platinti ir parduoti ne ilgiau kaip iki 2016 m. gegužės 1 d. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytų pakuočių atliekos privalo būti tvarkomos laikantis reikalavimų, kurie taikomi vienkartinėms pakuotėms, už kurias užstatas nenustatytas . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas                                 Algimantas Salamakinas

Aiškinamasis raštas

2014-03-03 · the official register ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO

NR. IX-517

2, 4¹ , 5,

7, 8, 11, 12 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 11¹

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto

tikslai ir uždaviniai

1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje

94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (toliau – Direktyva 94/62/EB) nustatytos pakuočių atliekų perdirbimo ir kitokio naudojimo užduotys, kurias turi įvykdyti valstybės narės. Be to, minėta direktyva įpareigoja valstybes nares imtis reikiamų priemonių, kad būtų sukurtos sistemos, kurios užtikrintų panaudotos pakuotės ir (ar) pakuočių atliekų surinkimą iš vartotojų, kitų galutinių naudotojų ar iš atliekų srauto, pritaikant tinkamiausius atliekų tvarkymo būdus, taip pat užtikrinti, kad pakuotės ir (ar) surinktos pakuočių atliekos bus naudojamos, pakartotinai naudojamos ir perdirbamos, siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, kuriuo įgyvendinamos Direktyvos 94/62/EB nuostatos, nustato pareigą supakuotų gaminių gamintojams ir importuotojams vykdyti Vyriausybės nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis. Dabartinė pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistema, pagal šiuo metu nustatytą teisinį reguliavimą bei jo pagrindu sukurtas pakuočių atliekų surinkimo sistemas (t. y. rūšiuojamąjį surinkimą konteineriais ir tinkamų perdirbti pakuočių atliekų atskyrimą iš mišrių komunalinių atliekų srauto), nepakankamai užtikrina efektyvų pakuočių atliekų surinkimą, vykdant pakuočių atliekų tvarkymo užduotis. Dėl šių priežasčių, dalis pakuočių atliekų lieka nesutvarkytos ir patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą, kuris šalinamas sąvartynuose.

Kaip rodo, ES valstybių narių, kurios turi įsivedusios privalomas vienkartinių pakuočių užstato sistemas (pvz.: Vokietija, Švedija, Estija, Danija ir kt.), patirtis – vienkartinių pakuočių užstato sistemos leidžia pasiekti itin aukštus (80-90 %) tokių pakuočių atliekų surinkimo rodiklius, reikšmingai sumažėja aplinkos teršimas (šiukšlinimas) į užstato sistemą įtrauktų vienkartinių pakuočių atliekomis, gaunamos aukštos kokybės, tinkamos perdirbti pakuočių atliekos. Vienkartinių pakuočių užstato sistema efektyviai veikia Estijoje, Latvija taip pat paskelbė įdiegsianti užstato sistemą nuo 2015 m. Atsižvelgiant į didėjantį aplinkos teršimą (šiukšlinimą) vienkartinių, ypač gėrimų, pakuočių atliekomis ir nepakankamą esamos komunalinių atliekų surinkimo sistemos efektyvumą parengtas Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4¹ , 5, 7, 8, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹ ,¹¹² , 12¹ , 12² , 12³ straipsniais įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projekto tikslas – nustatyti teisinį reguliavimą, kurio pagrindu būtų įdiegta privalomo užstato už vienkartines pakuotes sistema Lietuvoje, nustatyti pagrindiniai reikalavimai tokios sistemos diegimui ir funkcionavimui. Siūlomais pakeitimais siekiama tobulinti pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, kad būtų pagerintas atskiras pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, surinkimas, būtų surenkamas didesnis kiekis geros kokybės, tinkamų perdirbti vienkartinių pakuočių atliekų, būtų mažinamas aplinkos teršimas (šiukšlinimas). Siūlomais pakeitimais taip pat siekiama užtikrinti Direktyvoje 94/62/EB nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą. 2.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių

įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento (direktorė Vilma Karosienė, tel. 8 706 63670 , el. p. [email protected] ) Atliekų valdymo skyriaus (vedėja Raminta Radavičienė, tel. 85 266 2705, el. p. [email protected] ) vyriausioji specialistė Saulė Deveikytė, tel. 8 706 63510, el. paštas [email protected] . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas ir Pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, sąrašo, užstato dydžio ir užstato sistemos įgyvendinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1506, privalomasis užstatas gali būti taikomas tik stiklinėms pakartotinio naudojimo pakuotėms, į kurias pilstomas alus, alkoholiniai, gaivieji gėrimai, mineralinis vanduo ir sultys. Taikant šį privalomąjį užstatą, surenkamos pakartotinio naudojimo pakuotės (buteliai) ir grąžinamos gamintojui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu tikslinama „užstato“ sąvoka, pateikiami naujų sąvokų

„užstato sistema“, „vienkartinė pakuotė“ ir „daugkartinė pakuotė“ apibrėžimai. Nustatomas reikalavimas gamintojams ir importuotojams,

kurie išleidžia į Lietuvos Respublikos vidaus rinką alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis ir nektarą, supakuotus į pirminę vienkartinę stiklinę, plastikinę ar metalinę pakuotę, kurios talpa didesnė nei viena dešimtoji litro, bet mažesnė nei trys litrai, imti užstatą už šią pakuotę. Minėtos pakuotės neretai perkamos išsinešimui į gamtą ir šiomis pakuotėmis paprastai teršiama aplinka.

Siekiant harmonizuoti veikiančias (diegiamas) užstato sistemas Pabaltijo valstybėse, Įstatymo projekte numatomos išimtys, kuomet gamintojai ir importuotojai užstato neima. Atsižvelgiant į užstato objektą, nustatoma, kad užstatas neimamas, jei vienkartinės pakuotės talpa mažesnė nei viena dešimtoji litro arba lygi trims litrams ir didesnė nei trys litrai . Išimtis turėtų būti taikoma ir pačių arba per trečiuosius asmenis iš Lietuvos Respublikos teritorijos išvežtiems ar eksportuotiems gaminiams, kurių pakuotėms taikoma užstato sistema, nes tokiu atveju pakuočių atliekos susidaro ne Lietuvoje ir gamintojai ir importuotojai neturėtų galimybių grąžinti paimtą užstatą. Taip pat išimtis būtų taikoma gaminiams, parduodamiems oro, vandens, kelių, geležinkelių transporto priemonių, esančių Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje ir gabenančių keleivius tarptautiniais maršrutais valdytojams ar naudotojams, ir šie gėrimai yra skirti parduoti ir (arba) vartoti transporto priemonių keleiviams. Tokia išimtis siūloma, nes būtų netikslinga ir nepagrįsta vartotojo atžvilgiu imti užstatą tarptautinio maršruto metu, kuomet gėrimas galimai būtų baigtas vartoti už Lietuvos teritorijos ribų, kur nėra sudarytos sąlygos vartotojui priduoti pakuočių atliekas ir atsiimti užstatą. Tikslinamos gamintojų ir importuotojų, pakuočių pardavėjų pareigos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo srityje, nustatant papildomus reikalavimus, reikalingus užtikrinti tinkamą užstato sistemos funkcionavimą. Numatyta, kad gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę nustatytas užstatas, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys gamintojai ir importuotojai savo pareigą organizuoti ir apmokėti tokių pakuočių atliekų tvarkymą per užstato sistemą turės vykdyti pavesdami užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui.

Įstatymo projektu nustatomi užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus veikimo principai, tarp kurių reikalavimas, kad užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius visiems gamintojams ir importuotojams, privalantiems imti užstatą, ir pakuočių pardavėjams paslaugas privalo teikti vienodomis sąlygomis. Ginant visuomenės interesą ir siekiant, kad užstato už vienkartines pakuotes sistema būtų įgyvendinta kuo efektyviau, t. y. siekiant, kad užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius savo funkcijas atliktų optimaliomis priemonėmis ir sąnaudomis (pvz., nesirenkant brangiausių, bet nebūtinų IT priemonių, neskiriant daug lėšų darbo užmokesčiui ar išorės specialistų samdymui ir pan.) nustatyta, kad užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius turi būti pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo. Numatyta, kad užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius galės vykdyti savo veiklą tik gavęs patvirtinimą aplinkos ministro nustatyta tvarka, o patvirtinimas administruoti užstato už vienkartines pakuotes sistemą suteikiamas, kai bus pateikiami ir su patvirtinimą suteikiančia institucija suderinti šie dokumentai: užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo planas, užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schema, garantuojanti, kad užstato sistema bus finansuojama, ir visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programa.

Užstato už vienkartines pakuotes sistema bus efektyvi ir priimtina aplinkosauginiu ir socialiniu aspektu tik tuo atveju, jeigu bus užtikrintas pakankamas pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimo tinklas visoje šalyje ir gyventojai (įskaitant ir neturinčius mašinos ar vyresnio amžiaus žmones) galės priduoti šias atliekas įprastinėse apsipirkimo vietose ar arti jų, todėl ir atsižvelgiant į technines galimybes įrengti techninę įrangą, skirtą pakuočių atliekų priėmimui parduotuvėse, Įstatymo projekte numatyta, kad visi pakuočių pardavėjai, prekiaujantys kaimo parduotuvėse ar parduotuvėse, kurių prekybos plotas viršija

200 kv. m, privalės organizuoti vienkartinių pakuočių, už kurias

nustatytas užstatas, atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietoje ar teritorijoje arba arti jos, tačiau ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo prekybos vietos, užtikrinant tokias pačias darbo valandas. 200 kv. m ir mažesnės prekybos vietos (išskyrus kaimo parduotuvės), ir prekyvietės, kioskai, degalinės, viešojo maitinimo įstaigos galės savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.

Įstatymo projekte numatyta, kad užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius aprūpina pakuočių pardavėjus pakuočių atliekų priėmimui skirtomis priemonėmis (tarp jų ir priemonėmis, užtikrinančiomis automatizuotą (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimą bei užstato grąžinimą), kurios turi būti parinktos atsižvelgiant į parduotuvės prekybos plotą bei parduotuvėje surenkamų pakuočių atliekų kiekį. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius savo sąskaita užtikrina automatizuotų (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių remontą bei techninę priežiūrą. Įstatymo projekte nustatomas reikalavimas gamintojams ir importuotojams, tiekiantiems Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, pakuotę pažymėti dalyvavimą atitinkamoje užstato sistemoje nurodančiu ženklu, kuris turi būti visuotinis Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinkamos užstato sistemos administratoriaus (-ių) teikimu patvirtintas aplinkos ministro. Nustatoma, kad užstato už daugkartinę pakuotę, kuriai taikoma užstato sistema, dydį ne trumpesniam kaip vienerių metų terminui atsižvelgdamas į užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriaus (-ių) siūlymus tvirtina aplinkos ministras ir užstato už vienkartinę pakuotę, kuriai taikoma užstato sistema, dydį ne trumpesniam kaip vienerių metų terminui atsižvelgdamas į užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus (-ių) siūlymus tvirtina aplinkos ministras . 5.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu

rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą gali padidėti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos, nes į pastarąją nepateks tos antrinės žaliavos, už kurias gaunamos didžiausios pajamos, kuriomis mažinami pakuočių atliekų tvarkymo komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje kaštai. Padidėjusias sąnaudas privalės dengti užstato sistemoje nedalyvaujantys gamintojai ir importuotojai. Tačiau tokia situacija turėtų paskatinti užstato sistemoje nedalyvaujančius gamintojus ir importuotojus rinktis pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui tinkamas pakuotes. Tai skatintų tikrąjį gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimą. Siekiant optimizuoti pakuočių atliekų tvarkymo komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje kaštus, įdiegus užstato sistemą taip pat turės būti peržiūrima pakuočių surinkimo specialiais konteineriais logistika. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Atliktas Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas (pažyma pridedama). 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Užstato sistemos diegimas pareikalaus papildomų gamintojų ir importuotojų lėšų, susijusių su papildomu pakuočių ženklinimu, užstato sistemos administravimu, investicijomis į pakuočių priėmimo sistemą.

Tačiau ateityje šios investicijos gamintojams ir importuotojams, manytina, atsipirks, nes pakuočių atliekų surinkimas per užstato sistemą yra efektyvesnis (surenkama ne tik daugiau, bet ir kokybiškesnių pakuočių atliekų), nei surinkimas per komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, todėl perspektyvoje užstato sistemos įdiegimas gamintojams ir importuotojams atpigins pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudas. Remiantis Aplinkos ministerijos užsakymu UAB „Ekokonsultacijos“ 2009 m. atliktos „Privalomojo užstato nustatymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms analizės“ duomenimis, užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms sistemos diegimo investicijos gamintojams ir importuotojams sudarytų apie 11–16 mln. Lt, tačiau užstato sistemos kompleksiškumas leistų sukurti naujų darbo vietų, be to, išaugtų antrinių žaliavų perdirbimo sektorius (per užstato sistemą surenkamos švariausios antrinės žaliavos – tinkamiausios kokybiškai produkcijai). Užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms nustatymo negalima traktuoti kaip gėrimų kainų didinimo, nes jeigu vartotojai grąžins pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas, jie atgaus sumokėtą užstatą. Kaip rodo kitų šalių patirtis, užstato sistemos administravimo kaštai kainų už produktus dydžiui didelės įtakos neturi, nes jie nėra dideli, kai kurių pakuočių atliekų atveju (pvz., metalinių skardinių) administravimo mokestis neskaičiuojamas, nes administravimo kaštai visiškai padengiami iš gaunamų pajamų realizavus žaliavas. 8.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus

būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymui įgyvendinti būtina priimti šiuos teisės aktus:

1) aplinkos ministro įsakymą dėl Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano, finansavimo schemos, visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ;

2) aplinkos ministro įsakymą dėl Vienkartinės pakuotės ženklinimo dalyvavimo užstato sistemoje pažyminčiu ženklu tvarkos aprašo patvirtinimo;

• 3) aplinkos ministro įsakymą dėl U

žstato už vienkartinę pakuotę, kuriai taikoma užstato sistema, dydžio patvirtinimo;

4) aplinkos ministro įsakymą dėl U žstato už daugkartinę pakuotę, kuriai taikoma užstato sistema, dydžio patvirtinimo. Priėmus Įstatymo projektą reikės pakeisti šiuos teisės aktus:

1) Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 1506 „Dėl Pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, sąrašo, užstato dydžio ir užstato sistemos įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

2) Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 1168 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių patvirtinimo“;

3) Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą – siekiant įtvirtinti atsakomybę fiziniams asmenims už pažeidimus, susijusius su dalyvavimu užstato sistemoje ir iš to kylančiomis pareigomis. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.

Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. A r įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Pagal Direktyvoje 98/34/EB nustatytą tvarką apie Įstatymo projektą informuota Europos Komisija, Įstatymo projektui suteiktas žymuo 2013/0605/LT, jis buvo nagrinėjamas iki 2014-02-07, jokių pastabų negauta. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Aplinkos ministerija per keturis mėnesius nuo Įstatymo projekto priėmimo dienos turėtų priimti aplinkos ministro įsakymą dėl Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano, finansavimo schemos, visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo . Aplinkos ministerija per aštuonis mėnesius nuo Įstatymo projekto priėmimo dienos turėtų priimti aplinkos ministro įsakymą dėl Vienkartinės pakuotės ženklinimo dalyvavimo užstato sistemoje pažyminčiu ženklu tvarkos aprašo patvirtinimo.

Aplinkos ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turėtų priimti aplinkos ministro įsakymą dėl U žstato už vienkartinę pakuotę, kuriai taikoma užstato sistema, dydžio patvirtinimo ir aplinkos ministro įsakymą dėl U žstato už daugkartinę pakuotę, kuriai taikoma užstato sistema, dydžio patvirtinimo . 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybės biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Su institucijomis ir visuomene buvo konsultuojamasi įstatymo projektą paskelbiant Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje.

Įstatymo projektas derintas su Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija, Pakuočių tvarkytojų asociacija, Pakuotės atliekų perdirbėjų asociacija, Antrinio perdirbimo įmonių asociacija, Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacija, Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociacija, licencijuotomis gamintojų ir importuotojų organizacijomis (VšĮ „Žaliasis taškas“, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“), Lietuvos aludarių gildija, Lietuvos smulkiųjų aludarių asociacija, Alaus, sidro ir nealkoholinių gėrimų importuotojų asociacija, Alkoholinių gėrimų importuotojų asociacija, Baltijos gėrimų pramonės aljansu, Lietuvos nealkoholinių gėrimų gamintojų bei importuotojų asociacija, Nacionaline gėrimų gamintojų asociacija, Pakartotinio naudojimo gėrimų pakuočių naudotojų asociacija. Lietuvos pramonininkų konfederacija, Pakuočių tvarkytojų asociacija, Pakuotės atliekų perdirbėjų asociacija, Antrinio perdirbimo įmonių asociacija, Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacija, Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociacija, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“, Lietuvos smulkiųjų aludarių asociacija, Alkoholinių gėrimų importuotojų asociacija, Baltijos gėrimų pramonės aljansas, Lietuvos nealkoholinių gėrimų gamintojų bei importuotojų asociacija, Nacionalinė gėrimų gamintojų asociacija pastabų neturėjo. Į dalį pateiktų suinteresuotų institucijų pastabų buvo atsižvelgta. Dėl pastabų, į kurias atsižvelgta iš dalies arba neatsižvelgta, parengta Įstatymo projekto derinimo pažyma (pridedama).

Įstatymo projektas suderintas su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą,: atliekų perdirbimas, atliekų tvarkyba, pakavimo reikmuo, pakuota prekė. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.

Teisės departamento išvada

2014-03-03 · the official register ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS

DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. IX-517

2, 4¹

, 5, 7, 8, 11, 12 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 11¹

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, nereikėtų tikslinti projekto 1 straipsnio 2

dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje pateiktos sąvokos „užstatas“ apibrėžimo, nes iš pateiktos formuluotės galima suprasti, kad ir pakuočių atliekos bus grąžinamos gamintojui ir (ar) importuotojui. Siūlytume tikslinti šias projekto nuostatas atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalies nuostatas. 2. Iš projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio nuostatų ir kitų projekto (pvz., projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas) nuostatų darytina išvada, kad gamintojai ir importuotojai užstato už daugkartines pakuotes sistemoje gali dalyvauti patys, nes jie neprivalo skirti užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriaus. Atsižvelgiant į tai, kai kurios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos:

Pirma, projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalies nuostatų formuluotė „užstato sistema – visuma organizacinių, administracinių, finansinių, informacinių ir kitų priemonių, įgyvendinamų užstato sistemos administratorių <...>“ nėra aiški tuo aspektu, kad neaišku, kokie subjektai įgyvendintų užstato sistemą daugkartinių pakuočių srityje, jei nebūtų paskirtas užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius.

Antra, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad „pakuotės dalyvavimo atitinkamoje užstato sistemoje ženklo formą atitinkamos užstato sistemos administratoriaus (-ių) teikimu <...> tvirtina aplinkos ministras“. Nėra aišku, kokie subjektai galėtų Aplinkos ministerijai teikti daugkartinės pakuotės dalyvavimo užstato sistemoje ženklo formą, kai nebūtų paskirtas užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius. Trečia, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nustatoma, kad užstato už daugkartinę pakuotę dydį atsižvelgdamas į užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriaus (-ių) siūlymus tvirtina aplinkos ministras. Nėra aišku, kokie subjektai galėtų aplinkos ministrui teikti siūlymus dėl užstato dydžio, kai nebūtų paskirtas užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius. 3. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad pakuočių vartotojams suteikiama teisė skirti paramą Labdaros ir paramos įstatyme numatytiems paramos gavėjams už sumą, lygią užstato dydžiui.

Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais: Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų vykdomos tokios paramos teikimo procedūros: kas – pakuotės vartotojas ar pakuotės pardavėjas būtų laikomas paramos teikėju; kas (piniginės lėšos, prekės ar paslaugos) būtų paramos dalyku; kaip tai būtų įforminama (ar pakuotės vartotojas turėtų rašyti kokį prašymą, pildyti deklaraciją, kurioje nurodytų konkretų paramos gavėją, kuriam norėtų teikti paramą) ir kas kontroliuotų, ar parama pasiekė pakuočių vartotojo nurodytą paramos gavėją ir pan. Be to, svarstytina, ar tokios paslaugos teikimo išlaidos (daromi pavedimai, teikiamos paramos apskaitos tvarkymas ir ataskaitų teikimas) pakuočių pardavėjams būtų pakeliamos, ar jos būtų proporcingos (t. y., užstato dydžio parama nebūtų didesnė nei jos teikimo išlaidos). Antra, pagal Labdaros ir paramos įstatymo bei šio projekto nuostatas, manytume, kad paramos gavėju galėtų būti ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius. Nesant projekto nuostatose aiškaus reguliavimo dėl paramos teikimo, diskutuotina, ar nesusidarytų prielaidos tokiai situacijai, kai parama būtų teikiama tik vienam paramos gavėjui - užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gali susiklostyti ir tokia situacija, kad paramos gavėjas – užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius, pats turės atlyginti ir tokios paramos teikimo išlaidas pakuočių pardavėjams (projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo¹¹² straipsnio 2 dalies 5 punktas). 4. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatoma, kad pakuočių pardavėjai prekybos vietoje turi teikti „rašytinę informaciją ( ne mažesniame kaip A3 formato (420x297 mm) plakate )“.

Siūlytume atsisakyti įstatyme reglamentuoti rašytinės informacijos pateikimo būdą, nes, manytume, kad detalūs rašytinės informacijos teikimo būdai galėtų būti nustatomi poįstatyminiuose teisės aktuose. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 ir 18 dalyse yra apibrėžtos sąvokos „pakuočių pardavėjas“ ir „pakuočių platintojas“, tačiau projekto nuostatose vartojamos ir tokios sąvokos kaip „pirkėjas“ ar „platintojas“ (pvz., projekto 6, 7, 12 straipsniai). Siekiant aiškumo, siūlytume suderinti projekte vartojamas sąvokas. 6. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad užstato už daugkartines pakuotes sistema taikoma toms daugkartinėms pakuotėms, apie kurias gamintojams ir importuotojams pageidaujant Vyriausybės nustatyta tvarka paskelbia Aplinkos ministerija. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais:

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio

2 dalies nuostatose yra įvardintos vienkartinių pakuočių atliekos, už kurias

imamas užstatas, tuo tarpu minėtose projekto nuostatose nėra nustatyta net esminių kriterijų, kokiais vadovaujantis būtų paskelbtos daugkartinės pakuotės, už kurias imamas užstatas, tai paliekama gamintojų ir importuotojų nuožiūrai. Antra, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „paskelbia Aplinkos ministerija“ turinys, t. y., neaišku, ar toks sąrašas būtų aplinkos ministro tvirtinamas kaip poįstatyminis teisės aktas, ar tai būtų Aplinkos ministerijos informacinis pranešimas ir kur jis būtų paskelbtas.

Be to, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje, nustatant tokio sąrašo keitimą, vartojamos formuluotės „Aplinkos ministerijos priimto sprendimo“ turinys taip pat nėra aiškus, nes sprendimus įtvirtindamas juos įsakymu priima aplinkos ministras. 7. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatoma, kad vienkartinės pakuotės atlieka priimama, bet užstatas gali būti negrąžinamas, jeigu ji nepažymėta brūkšniniu kodu arba brūkšninis kodas yra pažeistas ir dėl to negalima identifikuoti gamintojo ar importuotojo. Šios projekto nuostatos svarstytinos tuo aspektu, kad neaišku, ar visos vienkartinės pakuotės (pvz., plastikinis butelis) yra pažymėtos brūkšniniais kodais, ar brūkšninis kodas nėra nurodomas ant prekės etiketės; ar būtų priimama tokia vienkartinė pakuotė, kuri būtų pateikiama be prekės etiketės, kurioje nurodytas brūkšninis kodas (pvz., plaunant butelį prekės etiketė atsiklijavo). 8. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 12 dalies paskutinis sakinys turėtų būti rašomas lietuviškais rašmenimis. 9. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnyje nustatoma, kad „daugkartinių pakuočių , už kurias nustatytas užstatas, gamintojai, importuotojai ir pardavėjai gali paskirti užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorių“. Šios projekto nuostatos svarstytinos tuo aspektu, kad nėra aišku, kodėl užstato sistemos administratorių gali paskirti pakuočių gamintojai, importuotojai, o ne pakuočių naudotojai – gamintojai, gaminantys ir

(ar) pakuojantys gaminius, ir importuotojai.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą užstato už vienkartines pakuotes sistemoje privalo dalyvauti būtent pakuočių naudotojai. Be to, šiose nuostatose nėra aiškus formuluotės „gali paskirti“ turinys. 10. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, įsteigtas vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų aiškiai nurodyti subjektus, kurie galėtų steigti viešąjį juridinį asmenį – užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorių, ir subjektus, galinčius tapti šio juridinio asmens dalyviais. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo aspektu nėra aiškios ir šio straipsnio 8 dalies nuostatos. Taip pat nėra aišku, ar užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus steigėjomis (dalyvėmis) galėtų būti savivaldybės. 11. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 15.1 punktą, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 1 dalyje nurodyti įstatymų pavadinimai tikslintini. 12. Nėra aiškus projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 4 dalies 2 punkte vartojamos formuluotės „turi būti nurodytas įmokos už administravimą dydis“ turinys. Nėra aišku, nei kas tą įmoką turėtų mokėti, nei už kokį administravimą. 13.

13. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11²

straipsnio 5 dalies formuluotę „neatitinka Aplinkos ministerijos nustatytų reikalavimų“ reikėtų suderinti su šio straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias tvarką nustato aplinkos ministras. 14. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnyje siūloma nustatyti, kad pažeidus šio įstatymo reikalavimus, atsakomybė taikoma šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka . Šios projekto nuostatos svarstytinos tuo aspektu, kad nėra aišku, kaip šiuo įstatymu vadovaujantis atsakomybė būtų taikoma fiziniams asmenims, nes projekto 10 ir 12 straipsniais keičiamo įstatymo 12¹ ir 12³ straipsniuose yra numatyta tik juridinių asmenų atsakomybė. Be to, šios projekto nuostatos, o taip pat ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 12¹ straipsnio bei projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo¹²² straipsnio nuostatos nėra aiškios santykyje su Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis, nes galiojančiame Aplinkos apsaugos įstatyme nėra nustatyta nei atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus, nei juridinių asmenų padarytų pažeidimų bylų teisena. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį bei 137 straipsnio 2 dalį. 15. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 12³ straipsnio 1 dalyje nėra aiški formuluotė „kai juridinis asmuo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia <...>“. Siūlytume suderinti projekto ir keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas sąvokas tarpusavyje, juolab, kad atsakomybė už šį pažeidimą nustatoma gamintojui ir (ar) importuotojui. 16. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnyje suformuluoti pasiūlymai Vyriausybei, t. y., nustatoma, kokius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų parengti ir patvirtinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 14 straipsnį įstatymas su atskiromis išimtimis įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d., todėl nei iš projekto 13 straipsnio, nei iš jo 14 straipsnio nuostatų nėra pakankamai aišku, kokius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir iki kada turėtų parengti ir patvirtinti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Svarstytina, ar šių projekto nuostatų nereikėtų apjungti ir aiškiai įvardinti, kokie įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti parengti ir patvirtinti iki 2015 m. lapkričio 1 d., 2015 m. vasario 1 d. ar 2017 m. spalio 1 d. 17. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus įstatymo projektą reikės pakeisti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį bei 137 straipsnio 2 dalį. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė I. Jarukaitienė

Teisės departamento išvada

2014-04-17 · the official register ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS

DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. IX-517

2, 4¹

, 5, 7, 8, 11, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 11¹

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1Kadangi projekto 6 straipsniu siūloma keisti keičiamo įstatymo 10 straipsnį,

tai atitinkamai turėtų būti tikslinamas ir įstatymo pavadinimas po skaičiaus

„8“ įrašant skaičių „10“. 2. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje siūloma

nustatyti, kad pakuočių vartotojams suteikiama teisė skirti paramą Labdaros ir paramos įstatyme numatytiems paramos gavėjams už sumą, lygią užstato dydžiui. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kaip būtų vykdomos tokios paramos teikimo procedūros: kas – pakuotės vartotojas ar pakuotės pardavėjas būtų laikomas paramos teikėju; kas (piniginės lėšos, prekės ar paslaugos) būtų paramos dalyku; kaip tai būtų įforminama (ar pakuotės vartotojas turėtų rašyti kokį prašymą, pildyti deklaraciją, kurioje nurodytų konkretų paramos gavėją, kuriam norėtų teikti paramą) ir kas kontroliuotų ar parama pasiekė pakuočių vartotojo nurodytą paramos gavėją ir pan. Be to, svarstytina, ar tokios paslaugos teikimo išlaidos (daromi pavedimai, teikiamos paramos apskaitos tvarkymas ir ataskaitų teikimas) pakuočių pardavėjams būtų pakeliamos, ar jos būtų proporcingos (t.y., užstato dydžio parama nebūtų didesnė nei jos teikimo išlaidos). 3. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad gamintojai ir importuotojai, pavedę savo pareigas vienai organizacijai, negali pavesti savo pareigų vykdymo kitai organizacijai einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu.

Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal šio straipsnio nuostatas gamintojai ir importuotojai organizacijai gali pavesti organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio įstatymo nustatytų pareigų, taigi, lieka neaišku, ar gamintojai ir importuotojai pavedę vykdyti dalį pareigų vienai organizacijai, kitų pareigų vykdymo negalėtų pavesti kitai organizacijai. Kita vertus, svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas neprieštarauja ūkinės veiklos laisvės, sutarčių laisvės principams. 4. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad organizacija, gavusi licenciją ir sudariusi visas sutartis, jos dalyvių ir jai gamintojų ir importuotojų pavestas pareigas gali pradėti vykdyti nuo kalendorinių metų sausio 1 d. Šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su Atliekų tvarkymo įstatymo 34²² straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurios suponuoja tai, kad organizacija savo veiklą gali vykdyti nuo licencijos gavimo momento. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto lyginamojo varianto 6 straipsnio pavadinime brauktinos keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys. 6. Reikėtų tikslinti projekto 6 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuorodą „7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose“ nurodant šio straipsnio struktūrinę dalį, kuri skirstoma šiais punktais. 7. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad užstato už daugkartines pakuotes sistema taikoma toms daugkartinėms pakuotėms, apie kurias gamintojų ir importuotojų pageidavimu Vyriausybės nustatyta tvarka paskelbia Aplinkos ministerija.

Šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „paskelbia Aplinkos ministerija“ turinys, t. y., neaišku, ar toks sąrašas būtų aplinkos ministro tvirtinamas kaip poįstatyminis teisės aktas, ar tai būtų Aplinkos ministerijos informacinis pranešimas, kuris neturi teisinės galios. Be to, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nustatant tokio sąrašo keitimą vartojamos formuluotės „aplinkos ministro priimto sprendimo“ turinys taip pat nėra aiškus, nes sprendimus įtvirtindamas juos įsakymu (poįstatyminiu teisės aktu) priima aplinkos ministras. Siūlytume tikslinti šias projekto nuostatas pašalinant minėtus neaiškumus. 8. Nėra aiškus projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio

10 dalies nuostatų „užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius

turi ne mažiau kaip 1 procentą lėšų, skaičiuojant nuo užstato sumos, gautos iš gamintojų ir importuotojų <...>, skirti <...>“ turinys tuo aspektu, kad pagal keičiamo įstatymo 11² straipsnio 4 dalies 2 punktą užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui gamintojai ir importuotojai moką įmoką už užstato sistemos administravimą , o šios projekto nuostatos suponuoja tai, kad užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui yra mokama užstato suma . 9. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte, lyginant jį su pirmu variantu, pasikeitė straipsnių numeracija, todėl, atsižvelgiant į tai, būtina tikslinti projekto 15 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalių nuostatose pateikiamas nuorodas į šio įstatymo straipsnius. 10.

10. Projekto 15 straipsnio 7 dalies nuostatose vietoj formuluotės „5 straipsnyje“

reikėtų įrašyti formuluotę „7 straipsnyje“, o formuluotę „pažymėta dalyvavimą atitinkamoje užstato sistemoje nurodančiu ženklu“ reikėtų suderinti su projekto

3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje vartojamomis

formuluotėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė I. Jarukaitienė

Komiteto išvada

2014-03-03 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO EKONOMIKOS komitetas PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO Nr. IX-517 2, 4¹ , 5, 7, 8, 11, 12 IR¹³

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 11¹ , 11² , 12¹

,¹²

2 , 12³

STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-1545 2014 m. balandžio 9 d. Nr. 108-P-7 Vilnius

1Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai Sergej Dmitrijev, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Jurgis Razma, Remigijus Šimašius, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vyr. specialistė Saulė Deveikytė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Viceministras Almantas Petkus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos JPP Programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas Gytis Žakevičius, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos JPP Programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas Daumantas Simėnas , Mažųjų alaus daryklų asociacijos pirmininkė Lina Šileikienė, Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė Irma Pilipienė, Kooperatinės bendrovės „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ generalinis direktorius Raimondas Koreiva, Lietuvos Respublikos prezidentės patarėjas Gediminas Vaitkevičius, Lietuvos nealkoholinių gėrimų gamintojų bei importuotojų asociacijos prezidentas Valdas Pakštys, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas, VšĮ

„Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius, Lietuvos

komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos prezidentė Raminta Radavičienė, Pakartotinio naudojimo gėrimų pakuočių naudotojų asociacijos direktorius Gintaras Varnas, VšĮ „Žaliasis taškas“ valdybos narys Raimond Made (UAB

„Coca-Cola HBC Lietuva“ atstovas), Lietuvos nealkoholinių gėrimų gamintojų bei

importuotojų asociacijos valdybos narė Gabrielė Šerėnienė, Lietuvos prekybos įmonių asociacija vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas, V. Kačialovo gimnazijos mokinė Diana Michnevič, Vilniaus Žemynos gimnazijos mokinys Jonas Adomaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.

Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2014-03-17¹

2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Svarstytina, ar siekiant aiškumo, nereikėtų tikslinti projekto

1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje pateiktos

sąvokos „užstatas“ apibrėžimo, nes iš pateiktos formuluotės galima suprasti, kad ir pakuočių atliekos bus grąžinamos gamintojui ir (ar) importuotojui. Siūlytume tikslinti šias projekto nuostatas atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalies nuostatas. Nepritarti Iš esmės ir pakuočių atliekos grąžinamos gamintojui ar importuotojui , nes jos grąžinamos užstato sistemos administratoriui, kuriam gamintojai ir importuotojai pavedė savo pareigų vykdymą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2014-03-17⁷

1³ Iš projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio nuostatų ir kitų projekto (pvz., projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio

1 dalies 2 punktas) nuostatų darytina išvada, kad gamintojai ir importuotojai

užstato už daugkartines pakuotes sistemoje gali dalyvauti patys, nes jie neprivalo skirti užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriaus. Atsižvelgiant į tai, kai kurios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos: Pirma, projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalies nuostatų formuluotė „užstato sistema – visuma organizacinių, administracinių, finansinių, informacinių ir kitų priemonių, įgyvendinamų užstato sistemos administratorių <...>“ nėra aiški tuo aspektu, kad neaišku, kokie subjektai įgyvendintų užstato sistemą daugkartinių pakuočių srityje, jei nebūtų paskirtas užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius.

Nepritarti Jei gamintojas ar importuotojas savarankiškai veikia užstato už daugkartines pakuotes sistemoje – jis laikomas savo užstato sistemos administratoriumi. Atkreiptinas dėmesys, kad užstato už daugkartines pakuotes sistema veikia nuo

2006 m., todėl atitinkami gamintojai ir importuotojai jau yra paskyrę

šios užstato sistemos administratorių. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-17³ Antra, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad

„pakuotės dalyvavimo atitinkamoje užstato sistemoje ženklo formą

atitinkamos užstato sistemos administratoriaus (-ių) teikimu <...> tvirtina aplinkos ministras“. Nėra aišku, kokie subjektai galėtų Aplinkos ministerijai teikti daugkartinės pakuotės dalyvavimo užstato sistemoje ženklo formą, kai nebūtų paskirtas užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius. Nepritarti Jei gamintojas ar importuotojas savarankiškai veikia užstato už daugkartines pakuotes sistemoje – jis laikomas savo užstato sistemos administratoriumi. Atkreiptinas dėmesys, kad užstato už daugkartines pakuotes sistema veikia nuo

2006 m., todėl atitinkami gamintojai ir importuotojai jau yra paskyrę

šios užstato sistemos administratorių. 4.

4. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-17⁶ Trečia, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nustatoma, kad užstato už daugkartinę pakuotę dydį atsižvelgdamas į užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriaus (-ių) siūlymus tvirtina aplinkos ministras. Nėra aišku, kokie subjektai galėtų aplinkos ministrui teikti siūlymus dėl užstato dydžio, kai nebūtų paskirtas užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius. Nepritarti Jei gamintojas ar importuotojas savarankiškai veikia užstato už daugkartines pakuotes sistemoje – jis laikomas savo užstato sistemos administratoriumi. Atkreiptinas dėmesys, kad užstato už daugkartines pakuotes sistema veikia nuo

2006 m., todėl atitinkami gamintojai ir importuotojai jau yra paskyrę

šios užstato sistemos administratorių. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-17⁵ Projekto

5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad pakuočių

vartotojams suteikiama teisė skirti paramą Labdaros ir paramos įstatyme numatytiems paramos gavėjams už sumą, lygią užstato dydžiui. Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais: Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų vykdomos tokios paramos teikimo procedūros: kas – pakuotės vartotojas ar pakuotės pardavėjas būtų laikomas paramos teikėju; kas (piniginės lėšos, prekės ar paslaugos) būtų paramos dalyku; kaip tai būtų įforminama (ar pakuotės vartotojas turėtų rašyti kokį prašymą, pildyti deklaraciją, kurioje nurodytų konkretų paramos gavėją, kuriam norėtų teikti paramą) ir kas kontroliuotų, ar parama pasiekė pakuočių vartotojo nurodytą paramos gavėją ir pan. Be to, svarstytina, ar tokios paslaugos teikimo išlaidos (daromi pavedimai, teikiamos paramos apskaitos tvarkymas ir ataskaitų teikimas) pakuočių pardavėjams būtų pakeliamos, ar jos būtų proporcingos (t. y., užstato dydžio parama nebūtų didesnė nei jos teikimo išlaidos).

Pritarti iš dalies ir pasiūlyti spęsti pagrindiniam Komitetui, detalizuojant pagal pateiktas pastabas Vadovaujantis Projekto

5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5

dalies nuostatomis: paramos teikėjas – pakuočių vartotojas; paramos dalykas – piniginės lėšos (užstato dydis); kontrolė – pagal Labdaros ir paramos įstatymą; išlaidos – jei būtų, tektų užstato sistemos administratoriui (užstatas ir automatizuotos priemonės yra ne pardavėjų, o užstato sistemos administratoriaus atsakomybė). Paramos skyrimo forma nereglamentuojama, nes manytina, kad užstato sistemos administratorius rinksis kuo optimalesnę priemonę, pavyzdžiui: automatizuotose pakuočių atliekų priėmimo priemonėse gali būti įdiegtas „paramos mygtukas“, o ten, kur nėra automatizuotų pakuočių atliekų priėmimo priemonių – paramos dėžutė (kaip „Gelbėkit vaikus“ ar pan.). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-17 Antra, pagal Labdaros ir paramos įstatymo bei šio projekto nuostatas, manytume, kad paramos gavėju galėtų būti ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius. Nesant projekto nuostatose aiškaus reguliavimo dėl paramos teikimo, diskutuotina, ar nesusidarytų prielaidos tokiai situacijai, kai parama būtų teikiama tik vienam paramos gavėjui - užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gali susiklostyti ir tokia situacija, kad paramos gavėjas – užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius, pats turės atlyginti ir tokios paramos teikimo išlaidas pakuočių pardavėjams (projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Pritarti Išdėstyti Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalį taip: „ Užstatas už parduodamų gaminių pakuotes pakuočių vartotojams turi būti grąžinamas grynaisiais pinigais arba, pakuočių vartotojams pageidaujant, jiems suteikiama teisė įsigyti prekių ar paslaugų arba skirti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme numatytiems paramos gavėjams (išskyrus užstato sistemos administratorių) už sumą, lygią užstato dydžiui.“

7. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-17⁵ Projekto

5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatoma, kad pakuočių

pardavėjai prekybos vietoje turi teikti „rašytinę informaciją ( ne mažesniame kaip A3 formato (420x297 mm) plakate )“. Siūlytume atsisakyti įstatyme reglamentuoti rašytinės informacijos pateikimo būdą, nes, manytume, kad detalūs rašytinės informacijos teikimo būdai galėtų būti nustatomi poįstatyminiuose teisės aktuose. Pritarti

8. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-17 Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 ir 18 dalyse yra apibrėžtos sąvokos „pakuočių pardavėjas“ ir „pakuočių platintojas“, tačiau projekto nuostatose vartojamos ir tokios sąvokos kaip „pirkėjas“ ar „platintojas“ (pvz., projekto 6, 7, 12 straipsniai). Siekiant aiškumo, siūlytume suderinti projekte vartojamas sąvokas.

Pritarti Išdėstyti Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį taip:

„ Gamintojai ir importuotojai privalo imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuotes, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, supakuotus į daugkartinę pakuotę, kuriai taikoma užstato už daugkartines pakuotes sistema.

Užstato už daugkartines pakuotes sistema taikoma toms daugkartinėms pakuotėms, apie kurias gamintojams ir importuotojams pageidaujant Vyriausybės nustatyta tvarka paskelbia Aplinkos ministerija.“ Išdėstyti Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį taip: „Gamintojai ir importuotojai privalo imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, vaisių vyną, vaisių vyno kokteilius, vaisių vyno gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis, nektarą, supakuotus į šią prekinę vienkartinę pakuotę, kurios talpa didesnė nei viena dešimtoji litro, bet mažesnė nei trys litrai:

• 1) stiklinę;
• 2) plastikinę;
• 3) metalinę

. “ Išdėstyti Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 dalį taip: „Gamintojai ir importuotojai, kurių gaminių pakuotėms taikoma užstato sistema, taip pat pakuočių platintojai ar pakuočių pardavėjai, platindami ar parduodami gaminius šiose pakuotėse, turi apskaitos dokumentuose atskirai nurodyti gaminio kainą ir pakuotės užstato dydį.“ Išdėstyti Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalį taip: „Gamintojai ir importuotojai ne mažiau kaip vienerius metus nuo Vyriausybės nustatyta tvarka Aplinkos ministerijos atsižvelgiant į gamintojo ar importuotojo pageidavimą priimto sprendimo dėl užstato sistemos netaikymo atitinkamoms daugkartinėms pakuotėms įsigaliojimo privalo priimti iš pakuočių pardavėjų, taip pat pakuočių pardavėjai – iš pakuočių vartotojų tuščias tokias daugkartines pakuotes ir grąžinti užstatą atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalies nuostatas.“ Išdėstyti Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 12 dalį taip: „Gaminių, supakuotų į pakuotes, kurioms taikoma užstato sistema pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalis, gamintojas ir (ar) importuotojas ne mažiau kaip vienerius metus nuo tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai nutraukimo privalo priimti iš pakuočių pardavėjų, taip pat pakuočių pardavėjai – iš pakuočių vartotojų tuščias tokias daugkartines pakuotes ar vienkartinių pakuočių atliekas ir grąžinti užstatą atsižvelgiant į šio straipsnio 6 ar 7 dalies nuostatas.

Užstato už daugkartines pakuotes sistema taikoma toms daugkartinėms pakuotėms, apie kurias gamintojams ir importuotojams pageidaujant Vyriausybės nustatyta tvarka paskelbia Aplinkos ministerija.“ Išdėstyti Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį taip: „Gamintojai ir importuotojai privalo imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, vaisių vyną, vaisių vyno kokteilius, vaisių vyno gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis, nektarą, supakuotus į šią prekinę vienkartinę pakuotę, kurios talpa didesnė nei viena dešimtoji litro, bet mažesnė nei trys litrai:

• 1) stiklinę;
• 2) plastikinę;
• 3) metalinę

. “ Išdėstyti Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 dalį taip: „Gamintojai ir importuotojai, kurių gaminių pakuotėms taikoma užstato sistema, taip pat pakuočių platintojai ar pakuočių pardavėjai, platindami ar parduodami gaminius šiose pakuotėse, turi apskaitos dokumentuose atskirai nurodyti gaminio kainą ir pakuotės užstato dydį.“ Išdėstyti Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalį taip: „Gamintojai ir importuotojai ne mažiau kaip vienerius metus nuo Vyriausybės nustatyta tvarka Aplinkos ministerijos atsižvelgiant į gamintojo ar importuotojo pageidavimą priimto sprendimo dėl užstato sistemos netaikymo atitinkamoms daugkartinėms pakuotėms įsigaliojimo privalo priimti iš pakuočių pardavėjų, taip pat pakuočių pardavėjai – iš pakuočių vartotojų tuščias tokias daugkartines pakuotes ir grąžinti užstatą atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalies nuostatas.“ Išdėstyti Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 12 dalį taip: „Gaminių, supakuotų į pakuotes, kurioms taikoma užstato

sistema pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalis, gamintojas ir (ar) importuotojas ne mažiau kaip vienerius metus nuo tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai nutraukimo privalo priimti iš pakuočių pardavėjų, taip pat pakuočių pardavėjai – iš pakuočių vartotojų tuščias tokias daugkartines pakuotes ar vienkartinių pakuočių atliekas ir grąžinti užstatą atsižvelgiant į šio straipsnio 6 ar 7 dalies nuostatas. Išimtis taikoma tam gamintojui ir (ar) importuotojui, kuris įrodo, kad priėmė iš pakuočių pardavėjų tokį šių nebenaudojamų pakuočių kiekį, kokį buvo išleidęs į apyvartą, ir grąžino pakuočių pardavėjams užstatą.“ Išdėstyti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnį taip: „ Daugkartinių pakuočių, už kurias Gaminių, už kurių daugkartinę pakuotę nustatytas užstatas, gamintojai, importuotojai ir pardavėjai gali paskirti užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorių šioms funkcijoms vykdyti:

• 1) valdyti užstato taikymą visose užstato sistemos grandyse;
• 2) organizuoti daugkartinių pakuočių tvarkymo išlaidų padengimą

tokių pakuočių pardavėjams;

3) rengti ir teikti daugkartinių pakuočių pardavėjams informaciją apie daugkartinių pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, rūšis, užstato dydžius, pakuočių priėmimo ir užstato grąžinimo, pakuočių apskaitos tvarką.“ Išdėstyti Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 12³ straipsnio 3 dalį taip: „ Pareigos organizuoti daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą nevykdymas ir (ar) netinkamas vykdymas užtraukia baudą pakuočių pardavėjui nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. “ Išdėstyti Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 12³ straipsnio 4 dalį taip: „ Pareigos nurodyti užstato dydį gaminio, supakuoto į pakuotę, už kurią nustatytas užstatas, kainos etiketėje nevykdymas ir (ar) informacijos apie tai, kaip pakuočių vartotojai gali grąžinti pakuotes ar pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas nepateiki

mas užtraukia baudą pakuočių pardavėjui nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. “ 9.

Išimtis taikoma tam gamintojui ir (ar) importuotojui, kuris įrodo, kad priėmė iš pakuočių pardavėjų tokį šių nebenaudojamų pakuočių kiekį, kokį buvo išleidęs į apyvartą, ir grąžino pakuočių pardavėjams užstatą.“ Išdėstyti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnį taip: „ Daugkartinių pakuočių, už kurias Gaminių, už kurių daugkartinę pakuotę nustatytas užstatas, gamintojai, importuotojai ir pardavėjai gali paskirti užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorių šioms funkcijoms vykdyti:

• 1) valdyti užstato taikymą visose užstato sistemos grandyse;
• 2) organizuoti daugkartinių pakuočių tvarkymo išlaidų padengimą

tokių pakuočių pardavėjams;

3) rengti ir teikti daugkartinių pakuočių pardavėjams informaciją apie daugkartinių pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, rūšis, užstato dydžius, pakuočių priėmimo ir užstato grąžinimo, pakuočių apskaitos tvarką.“ Išdėstyti Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 12³ straipsnio 3 dalį taip: „ Pareigos organizuoti daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą nevykdymas ir (ar) netinkamas vykdymas užtraukia baudą pakuočių pardavėjui nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. “ Išdėstyti Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 12³ straipsnio 4 dalį taip: „ Pareigos nurodyti užstato dydį gaminio, supakuoto į pakuotę, už kurią nustatytas užstatas, kainos etiketėje nevykdymas ir (ar) informacijos apie tai, kaip pakuočių vartotojai gali grąžinti pakuotes ar pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas nepateikimas užtraukia baudą pakuočių pardavėjui nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. “

9. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-17⁶ Projekto

6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad užstato

už daugkartines pakuotes sistema taikoma toms daugkartinėms pakuotėms, apie kurias gamintojams ir importuotojams pageidaujant Vyriausybės nustatyta tvarka paskelbia Aplinkos ministerija.

Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatose yra įvardintos vienkartinių pakuočių atliekos, už kurias imamas užstatas, tuo tarpu minėtose projekto nuostatose nėra nustatyta net esminių kriterijų, kokiais vadovaujantis būtų paskelbtos daugkartinės pakuotės, už kurias imamas užstatas, tai paliekama gamintojų ir importuotojų nuožiūrai. Nepritarti Ar pakuotė tinkama pakartotiniam naudojimui sprendžia pats gamintojas ar importuotojas, nes jis ir turės naudoti tą pakuotę pakartotinai . 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-17⁶ Antra, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „paskelbia Aplinkos ministerija“ turinys, t. y.: neaišku, ar toks sąrašas būtų aplinkos ministro tvirtinamas kaip poįstatyminis teisės aktas, ar tai būtų Aplinkos ministerijos informacinis pranešimas ir kur jis būtų paskelbtas. Be to, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje, nustatant tokio sąrašo keitimą, vartojamos formuluotės „Aplinkos ministerijos priimto sprendimo“ turinys taip pat nėra aiškus, nes sprendimus įtvirtindamas juos įsakymu priima aplinkos ministras. Pritarti iš dalies Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta „ Vyriausybės nustatyta tvarka paskelbia Aplinkos ministerija“, taigi nustatyta, kad Aplinkos ministerijos skelbimo tvarka reglamentuojama Vyriausybės nutarimu.

Išdėstyti Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalį taip: „ Gamintojai ir importuotojai ne mažiau kaip vienerius metus nuo Vyriausybės nustatyta tvarka Aplinkos ministerijos aplinkos ministro atsižvelgiant į gamintojo ar importuotojo pageidavimą priimto sprendimo dėl užstato sistemos netaikymo atitinkamoms daugkartinėms pakuotėms įsigaliojimo privalo priimti iš pardavėjų, taip pat pardavėjai – iš pakuočių vartotojų tuščias tokias daugkartines pakuotes ir grąžinti užstatą atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalies nuostatas. “

11. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-17⁶ Projekto

6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatoma, kad

vienkartinės pakuotės atlieka priimama, bet užstatas gali būti negrąžinamas, jeigu ji nepažymėta brūkšniniu kodu arba brūkšninis kodas yra pažeistas ir dėl to negalima identifikuoti gamintojo ar importuotojo. Šios projekto nuostatos svarstytinos tuo aspektu, kad neaišku, ar visos vienkartinės pakuotės (pvz., plastikinis butelis) yra pažymėtos brūkšniniais kodais, ar brūkšninis kodas nėra nurodomas ant prekės etiketės; ar būtų priimama tokia vienkartinė pakuotė, kuri būtų pateikiama be prekės etiketės, kurioje nurodytas brūkšninis kodas (pvz., plaunant butelį prekės etiketė atsiklijavo). Nepritarti Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų nuostatomis, etiketė yra pakuotės dalis. Reikalauti grąžinti užstatą už pakuotę be brūkšninio kodo negalima, nes brūkšninis kodas yra pagrindinis būdas atpažinti, ar pakuotei taikomas užstatas. 12.

12. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-17⁶ Projekto

6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 12 dalies paskutinis sakinys

turėtų būti rašomas lietuviškais rašmenimis. Atsižvelgti

13. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-17⁷ Projekto

7 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹

straipsnyje nustatoma, kad „daugkartinių pakuočių , už kurias nustatytas užstatas, gamintojai, importuotojai ir pardavėjai gali paskirti užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorių“. Šios projekto nuostatos svarstytinos tuo aspektu, kad nėra aišku, kodėl užstato sistemos administratorių gali paskirti pakuočių gamintojai, importuotojai, o ne pakuočių naudotojai – gamintojai, gaminantys ir (ar) pakuojantys gaminius, ir importuotojai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą užstato už vienkartines pakuotes sistemoje privalo dalyvauti būtent pakuočių naudotojai. Be to, šiose nuostatose nėra aiškus formuluotės „gali paskirti“ turinys. Atsižvelgti Išdėstyti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnį taip: „ Daugkartinių pakuočių, už kurias Gaminių, už kurių daugkartinę pakuotę nustatytas užstatas, gamintojai, importuotojai ir pardavėjai gali paskirti užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorių šioms funkcijoms vykdyti <...>“. Ši nuostata įtvirtina gaminių, už kurių daugkartinę pakuotę nustatytas užstatas, gamintojų ir importuotojų teisę, bet ne prievolę paskirti užstato sistemos administratorių. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-17⁸ Projekto

8 straipsniu keičiamo įstatymo 11²

straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, įsteigtas vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.

Svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų aiškiai nurodyti subjektus, kurie galėtų steigti viešąjį juridinį asmenį – užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorių, ir subjektus, galinčius tapti šio juridinio asmens dalyviais. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo aspektu nėra aiškios ir šio straipsnio 8 dalies nuostatos. Taip pat nėra aišku, ar užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus steigėjomis (dalyvėmis) galėtų būti savivaldybės. Nepritarti Projekto nuostatomis siekiama galimybės steigti užstato sistemos administratorių neriboti pagal asmens veiklos rūšį. Aplinkos ministerijos atstovai nurodė šiuo klausimu konsultavęsi su Konkurencijos tarybos specialistais. Jų nuomone šiuo atveju rinkos uždarymas deleguojant steigimo teises konkrečiai ūkio subjektų grupei yra nepriimtinas konkurenciniu aspektu. Užstato sistemos administratoriaus dalyviais taip pat gali tapti visi pageidaujantys asmenys. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-17⁸ Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 15.1 punktą, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 1 dalyje nurodyti įstatymų pavadinimai tikslintini. Atsižvelgti Išdėstyti Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 1 dalį taip: „ Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, įsteigtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo ar Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. “ 16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-17⁸ Nėra aiškus projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 4 dalies 2 punkte vartojamos formuluotės „turi būti nurodytas įmokos už administravimą dydis“ turinys. Nėra aišku, nei kas tą įmoką turėtų mokėti, nei už kokį administravimą. Atsižvelgti Išdėstyti Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 4 dalies 2 punktą taip: „ užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemą, garantuojančią, kad užstato už vienkartines pakuotes sistema, įskaitant šios sistemos organizavimo plano bei visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programos įgyvendinimą, bus finansuojama. Finansavimo schemoje turi būti nurodytas gamintojų ir importuotojų mokamos įmokos už užstato sistemos administravimą dydis “. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-17⁸ Projekto

8 straipsniu keičiamo įstatymo 11²

straipsnio 5 dalies formuluotę

„neatitinka Aplinkos ministerijos nustatytų reikalavimų“ reikėtų suderinti su

šio straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias tvarką nustato aplinkos ministras.

Atsižvelgti Išdėstyti Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 5 dalį taip: „ Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija atsisako derinti šio straipsnio

4 dalyje nurodytus dokumentus, jei pateikti derinti užstato už vienkartines

pakuotes sistemos organizavimo planas ir (ar) užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schema ir (ar) visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programa neatitinka Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatytų reikalavimų ir (ar) juose pateikti skaičiavimai, duomenys yra nepagrįsti. “

18. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-17⁹ Projekto

9 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnyje siūloma nustatyti, kad pažeidus

šio įstatymo reikalavimus, atsakomybė taikoma šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka . Šios projekto nuostatos svarstytinos tuo aspektu, kad nėra aišku, kaip šiuo įstatymu vadovaujantis atsakomybė būtų taikoma fiziniams asmenims, nes projekto 10 ir

12 straipsniais keičiamo įstatymo 12¹

ir 12³ straipsniuose yra numatyta tik juridinių asmenų atsakomybė. Atsižvelgti Išdėstyti Projekto 9 straipsniu keičiamą įstatymo 12 straipsnį taip: „ Pažeidus šio Įstatymo reikalavimus, atsakomybė taikoma šio Įstatymo , ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka . “ 19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-17 Be to, šios projekto nuostatos, o taip pat ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 12¹ straipsnio bei projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo¹²² straipsnio nuostatos nėra aiškios santykyje su Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis, nes galiojančiame Aplinkos apsaugos įstatyme nėra nustatyta nei atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus, nei juridinių asmenų padarytų pažeidimų bylų teisena. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto

135 straipsnio 5 dalį bei 137 straipsnio 2 dalį. Pritarti iš dalies

Vadovaujantis Aplinkos ministerijos duomenimis, Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektas šiuo metu yra pateiktas Vyriausybei. Tikėtina, kad jis įsigalios iki šio Projekto įsigaliojimo dienos (2015-11-01). 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-17¹² Projekto

12 straipsniu keičiamo įstatymo 12³

straipsnio 1 dalyje nėra aiški formuluotė „kai juridinis asmuo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia <...>“. Siūlytume suderinti projekto ir keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas sąvokas tarpusavyje, juolab, kad atsakomybė už šį pažeidimą nustatoma gamintojui ir (ar) importuotojui. Atsižvelgti Išdėstyti Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 12³ straipsnio 1 dalį taip: „ Pareigos dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, kai juridinis asmuo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią pagal šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, nevykdymas užtraukia baudą gamintojui ir (ar) importuotojui nuo dvidešimt penkių tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų. “ 21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-17¹³ Projekto

13 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnyje suformuluoti pasiūlymai

Vyriausybei, t. y.: nustatoma, kokius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų parengti ir patvirtinti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 14 straipsnį įstatymas su atskiromis išimtimis įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d., todėl nei iš projekto 13 straipsnio, nei iš jo 14 straipsnio nuostatų nėra pakankamai aišku, kokius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir iki kada turėtų parengti ir patvirtinti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Svarstytina, ar šių projekto nuostatų nereikėtų apjungti ir aiškiai įvardinti, kokie įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti parengti ir patvirtinti iki 2015 m. lapkričio 1 d., 2015 m. vasario 1 d. ar 2017 m. spalio 1 d. Nepritarti Projekto 14 straipsnio nuostatų inkorporuoti į Projekto 13 straipsnį netikslinga, nes Projekto 14 straipsnis skirtas konkrečiai šio Projekto įsigaliojimo ir įgyvendinimo reglamentavimui, o Projekto 13 straipsniu tik techniškai keičiamas įstatymo 13 straipsnis, kuriuo reglamentuojama jau esama tvarka, taip pat Projekto 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse minimuose Projekto 3 ir 8 straipsniuose konkrečiai įvardijama Aplinkos ministerija, o 13 straipsnyje minima Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Be to, 13 straipsnyje atsisakoma terminų, o Projekto 14 straipsnio 4 ir 5 dalių įgyvendinimui reikšmingi terminai. 22.

22. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-17 Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus įstatymo projektą reikės pakeisti

Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo

statuto 135 straipsnio 5 dalį bei 137 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų

suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. VšĮ „Žaliasis taškas“,

2014-03-12

2014 m. vasario 26 dieną Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė Lietuvos respublikos vyriausybei patikslintą Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 41, 5, 7, 8, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹ , 11² , 12¹ ,¹²² , 12³ straipsniais įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektas nustatyto teisinį reguliavimą, kurio pagrindu 2015 m. būtų įdiegta privalomo užstato už vienkartines pakuotes sistema Lietuvoje bei nustatyti pagrindiniai reikalavimai tokios sistemos diegimui ir funkcionavimui. Pagal įstatymo projektą, pirkėjai, pirkdami gėrimus privalės prekybos vietoje palikti užstatą už stiklo, metalo ir PET pakuotes esančias užstato sistemoje ir paliktą užstatą galės atsiimti tik grąžinę panaudotą užstatinę pakuotę į prekybos vietą. Taip pat numatyta konkurso tvarka parinkti užstato sistemos administratorių bei nustatyti užstato sistemos administravimo tvarką. Šiuo metu, pagal nuo 2013 m. įsigaliojusius Atliekų tvarkymo įstatymo bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, Lietuvoje yra vystoma pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo konteineriais sistema (toliau tekste

• konteinerinė sistema). Šios sistemos pagalba vystoma pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūra, leidžianti savivaldybėse realiai surinkti pakuočių atliekas iš gyventojų. Konteinerinės sistemos finansavimas vykdomas gamintojų importuotojų lėšomis.

Bendras Lietuvoje per metus vidaus rinkoje susidarančių pakuočių atliekų kiekis sudaro virš 300 000 tonų. Pagal Įstatymo projektą nuo 2015 metų įsigaliosianti užstato sistema mūsų skaičiavimais apimtų tik 20 000 tonų pakuočių atliekų. VšĮ

„Žaliasis taškas“ vienijanti daugiau kaip 60 procentų Lietuvos gamintojų ir

importuotojų yra susirūpinusi dėl numatomo Įstatymo projekto ir nori pateikti savo įžvalgas dėl numatomos užstato sistemos poveikio Lietuvos ekonominei ir socialinei aplinkai:

1. Į

užstato sistemą patenkanti pakuočių atliekų dalis yra nežymi, tačiau naujai diegiama užstato sistema pareikalaus didelių investicijų (apie 70-100 mln. Lt). 2. Diegiama užstato sistema pareikalaus iš vartotojų papildomo pakuočių atliekų rūšiavimo ir specialios priežiūros (išlaikyti pakuočių formą ir nepažeistą etiketę) bei grąžinimo į prekybos vietą. Tokių reikalavimų nekelia dabar vystoma konteinerinė pakuočių atliekų tvarkymo sistema. 3. Užstato sistema išugdys visuomenės supratimą, kad gyventojai yra finansiškai skatinami rūšiuoti užstatinę pakuotę. Tačiau tokios tiesioginės paskatos netaikymas kitų pakuočių atliekų rūšiavimui gali demotyvuoti gyventojus rūšiuoti šias atliekas bei naudotis dabar vystoma konteinerine pakuočių atliekų rūšiavimo sistema. 4. Užstato sistema padidintų vartotojų išlaidas 50 % pakuočių atliekų tvarkymui (nuo 20 Lt vienam gyventojui iki 30 Lt vienam gyventojui). Mūsų skaičiavimai parodo, kad gerai išvystyta ir veikianti konteinerinė pakuočių atliekų surinkimo sistema, kuri atitinka visus šiandienos ir galimus aukštesnius ES ateities tikslus, vartotojams kainuotų maždaug 60 mln. Lt per metus. Tačiau, kai bus įdiegta užstato sistema, kaina gali išaugti iki 90 mln. Lt (skaitant investicijas į įrengimus, IT, kontrolės priemones). 5.

5. Užstato sistema neigiamai paveiks gamintojo atsakomybės principu dirbančias

organizacijas VšĮ „Žaliasis taškas“ ir PTO, nes sumažės jų finansuojamos konteinerinės pakuočių atliekų surinkimo sistemos efektyvumas, kuris turės būti kompensuotas likusių gamintojų ir importuotojų lėšomis nesinaudojančių privalomojo užstato sistema. 6. Užstato sistemos įgyvendinimas perims pagrindinį dėmesį nuo šiuo metu vystomos konteinerinės pakuočių atliekų surinkimo sistemos savivaldybėse, kurios išvystymas ir plėtra yra reikalaujama pagal Europos sąjungos Atliekų tvarkymo direktyvą (Waste Framework Directive), kad būtų užtikrintas aukštas pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo lygis ir išvengta aplinkos taršos (šiukšlinimo). Atsižvelgiant į tai, kad:

1. Lietuva nuo 2013m. atnaujino pakuočių atliekų tvarkymą reglamentuojančius

teisės aktus, įpareigojančius gamintojų atsakomybės principu veikiančias gamintojų ir importuotojų organizacijas finansiškai prisidėti prie pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūros plėtros savivaldybėse;

2. Beveik visos Europos Sąjungos šalys pakuočių atliekų tvarkymui renkasi

konteinerinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, o ne įvesti užstato sistemą. Užstato sistema įdiegta tik keturiose iš 28-i ų Europos Sąjungos šalių. Europos Sąjunga pirmenybę teikia konteinerinės pakuočių atliekų surinkimo sistemos vystymui. Atliekų tvarkymo direktyvoje (Waste framework directive) reikalaujama, kad nuo 2015 Valstybės narės užtikrintų atskirą stiklo, popieriaus, metalo ir plastmasės pakuočių atliekų surinkimą ir 2020 m. pasiektų 50% atskirai surenkamų stiklo, popieriaus, metalo ir plastiko pakuočių atliekų nuo visų į rinką išleistų pakuočių normatyvą. Rūšiuojamasis surinkimas yra prioritetinis siekiant pagerinti medžiagų perdirbimą;

3. Gerai sukurta ir valdoma konteinerinė pakuočių atliekų tvarkymo sistema gali

pasiekti panašaus lygio pakuočių atliekų surinkimo efektyvumą kaip ir užstato sistema.

Tai patvirtina Belgijoje ir Austrijoje veikiančios konteinerinės sistemos rezultatai, kur PET perdirbimas siekia 80%. Mes siūlome: Atidėti įstatymo projekto patvirtinimą, įtraukti platesnį suinteresuotųjų šalių ratą įstatymo vertinimui su tikslu nustatyti ir susiderinti ekonomiškai efektyviausią, palankią vartotojams ir pramonės palaikomą pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo strategiją, kuri užtikrins Lietuvos atitikimą šiandienos ir ateities teisės aktų reikalavimams, užtikrins didesnį pakuočių atliekų surinkimą ir perdirbimą, sumažins atliekų šalinimą sąvartynuose. Nepritarti Žr. argumentus, išdėstytus žemiau (prie 2 pasiūlymo). 2. VšĮ ,,Žaliasis taškas”, Lietuvos mažų alaus daryklų asociacija, Lietuvos kooperatyvų sąjunga, Aljansas Aibė, UAB, Lietuvos pienininkų asociacija Pieno Centras, Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“, Lietuvos nealkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija, Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacija, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija, Baltic Regional WaterCooler Association, 2014-03-21 Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2014 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 187 pritarė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517  2, 41, 5, 7, 8, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹ , 11² , 12¹ , 12² ,¹²³ straipsniais įstatymo projektui (toliau – Įstatymo projektas) ir pateikė jį Lietuvos Respublikos Seimui. Šis įstatymo projektas, mūsų, žemiau pasirašiusiųjų nuomone, yra nepagrįstas ir grąžintinas Vyriausybei, nes:

1. Rengiant

įstatymo projektą nebuvo įvertinta našta verslui, kaip to reikalauja įstatymai. 2.

2. 2013

metais pradėjus vystyti konteinerinę pakuočių atliekų surinkimo sistemą, staiga papildomai pridedama dar viena valstybei ir verslui brangiai kainuojanti pakuočių užstato sistema, o tai prieštarauja teisėtiems lūkesčiams. 3. Įstatymo projektas neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintos Vyriausybės programos. 1. Rengiant įstatymo projektą nebuvo įvertinta našta verslui, kaip to reikalauja įstatymai. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinama administracinė našta ir poveikis verslui. 2012 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 4, kuriuo patvirtinta Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodika, pavesta ministerijoms, įstaigoms prie ministerijų, kitoms ministerijoms pavaldžioms valstybės institucijoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigoms ir kitoms Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingoms valstybės institucijoms, vadovaujantis Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodika, vertinti teisės aktų projektų, numatančių naujus ar keičiančių galiojančius informacinius įpareigojimus ūkio subjektams, administracinę naštą ūkio subjektams ir teikti išvadoms gauti šiuos teisės aktų projektus Ūkio ministerijai. Mūsų žiniomis, tai nebuvo atlikta. Suinteresuotos šalys Įstatymo projekto derinimo metu teikė esmines pastabas dėl Įstatymo projektu siūlomo reglamentavimo tikslingumo, tokio reguliavimo galimų neigiamų pasekmių ir prašė atlikti išsamų poveikio verslui ir kuriamai atliekų tvarkymo sistemai vertinimą. Į teiktas pastabas nebuvo atsižvelgta, to aiškiai ir pagrįstai neargumentuojant.

Pagal Teisėtvarkos pagrindų įstatymo 17 straipsnio 5 dalį, kai dėl teisės akto projekto buvo konsultuotasi su visuomene, konsultavimosi su visuomene rezultatai, taip pat subjektų, kuriems teisės akto projektas buvo teikiamas išvadoms gauti, gautų pastabų ir pasiūlymų įvertinimas turi būti pateikti teisės aktą priimančiam subjektui, t.y. Lietuvos Respublikos Seimui. Mūsų žiniomis, tai nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus argumentus, manome, kad šis Įstatymo projektas grąžintinas Vyriausybei, kuri turėtų įvertinti administracinę naštą ūkio subjektams ir atlikti poveikio verslui vertinimą. 2. 2013 metais pradėjus vystyti konteinerinę pakuočių atliekų surinkimo sistemą, staiga papildomai pridedama dar viena valstybei ir verslui brangiai kainuojanti pakuočių užstato sistema, o tai prieštarauja teisėtiems lūkesčiams. Įstatymo projektas nustato teisinį reguliavimą, kurio pagrindu 2015 m. būtų įdiegta privalomo užstato už vienkartines pakuotes sistema Lietuvoje bei nustatyti pagrindiniai reikalavimai tokios sistemos diegimui ir funkcionavimui. Pagal įstatymo projektą, pirkėjai pirkdami gėrimus privalės prekybos vietoje palikti užstatą už stiklo, metalo ir PET pakuotes, esančias užstato sistemoje, ir paliktą užstatą galės atsiimti tik grąžinę panaudotą užstatinę pakuotę į prekybos vietą. Šiuo metu pagal nuo 2013 m. įsigaliojusius Atliekų tvarkymo įstatymo bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, Lietuvoje yra vystoma pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo konteineriais sistema (toliau tekste – konteinerinė sistema) bei pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūra, leidžianti savivaldybėse realiai surinkti pakuočių atliekas iš gyventojų. Konteinerinės sistemos finansavimas vykdomas gamintojų importuotojų lėšomis bei numatomomis Europos Sąjungos finansinės paramos lėšomis.

Bendras Lietuvoje per metus vidaus rinkoje susidarančių pakuočių atliekų kiekis sudaro apie 300 000 tonų. Pagal Įstatymo projektą nuo 2015 metų įsigaliosianti užstato sistema, VšĮ „Žaliasis taškas“ skaičiavimais, apimtų tik

20 000 tonų pakuočių atliekų. Šį

raštą pasirašantys Lietuvos Respublikos gamintojų ir importuotojų bei atliekų tvarkytojų atstovai yra susirūpinę dėl numatomo Įstatymo projekto reguliavimo ir nori pateikti savo įžvalgas dėl numatomos pakuočių užstato sistemos poveikio Lietuvos ekonominei ir socialinei aplinkai:

• a) Pakuočių

užstato sistema padidintų vartotojų išlaidas 50 % pakuočių atliekų tvarkymui (nuo 20 Lt vienam gyventojui iki 30 Lt vienam gyventojui). VšĮ „Žaliasis taškas“ skaičiavimai rodo, kad gerai išvystyta ir veikianti konteinerinė pakuočių atliekų surinkimo sistema, kuri visiškai atitinka visus ES reikalavimus ir  tikslus, vartotojams kainuotų maždaug 60 mln. Lt per metus. Tačiau, kai bus įdiegta užstato sistema, kaina gali išaugti iki 90 mln. Lt (skaičiuojant investicijas į įrengimus, IT, kontrolės priemones). Tai reiškia papildomą finansinį krūvį gyventojams, kurio galima išvengti kryptingai stiprinant konteinerinę sistemą.

• b) Kaip

Aplinkos ministerija pati teigia įstatymo projektą lydinčioje Antikorupcinio vertinimo pažymoje, užstato sistemos diegimas pareikalaus papildomų gamintojų ir importuotojų lėšų, susijusių su papildomu pakuočių ženklinimu, užstato sistemos administravimu, investicijomis į pakuočių priėmimo sistemą.

Tačiau neatlikus jokio vertinimo nenurodant, kokiomis studijomis remiantis, teigiama, kad ateityje šios investicijos gamintojams ir importuotojams atsipirks bei atpigins pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudas.

• c) Ministerija

Antikorupcinio vertinimo pažymoje pripažįsta, jog priėmus Įstatymo projektą gali padidėti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos , nes į pastarąją nepateks tos antrinės žaliavos, už kurias gaunamos didžiausios pajamos, kuriomis mažinami pakuočių atliekų tvarkymo komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje kaštai. Padidėjusias sąnaudas privalės dengti užstato sistemoje nedalyvaujantys gamintojai ir importuotojai. VšĮ „Žaliasis taškas“ skaičiavimai rodo, kad į užstato sistemą patenkanti pakuočių atliekų dalis bus nežymi (iki 15% nuo visų prekinių pakuočių kiekio), tačiau užstato sistema iš gamintojų ir importuotojų pareikalaus didelių investicijų (apie 70-100 mln.

Lt).

• d) Užstato

sistema neigiamai paveiks gamintojo atsakomybės principu dirbančias organizacijas , nes sumažės jų finansuojamos konteinerinės pakuočių atliekų surinkimo sistemos efektyvumas, kuris turės būti kompensuotas likusių gamintojų ir importuotojų, nesinaudojančių privalomojo užstato sistema, lėšomis.

• e) Užstato

sistemos įgyvendinimas sumažins patrauklumą vartotojams bei nukreips jų dėmesį nuo šiuo metu savivaldybėse vystomos konteinerinės pakuočių atliekų surinkimo sistemos, kurios plėtros reikalauja Bendroji Atliekų  direktyva (Waste Framework Directive, 2008/98/EC), kad būtų užtikrintas aukštas pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo lygis ir išvengta aplinkos taršos (šiukšlinimo).

• f) Diegiama

užstato sistema pareikalaus iš vartotojų papildomo pakuočių atliekų rūšiavimo, tinkamų sąlygų didelių jų kiekių laikymui namuose ir specialios priežiūros (išlaikyti pakuočių formą ir nepažeistą etiketę) bei grąžinimo į prekybos vietą. Tokių reikalavimų nekelia dabar vystoma konteinerinė pakuočių atliekų tvarkymo sistema, kurios populiarumas nuolat auga.

• g) Užstato

sistema išugdys visuomenės supratimą, kad gyventojai rūšiuoti pakuotes yra skatinami finansiškai. Tačiau tokios tiesioginės paskatos netaikymas kitų pakuočių atliekų rūšiavimui gali demotyvuoti gyventojus rūšiuoti šias atliekas bei naudotis dabar vystoma konteinerine pakuočių atliekų rūšiavimo sistema, be kurios sėkmingo veikimo nebus pasiekti valstybiniai atliekų tvarkymo tikslai.

Atsižvelgiant į tai, kad:

• (i) Lietuva nuo 2013 m. atnaujino pakuočių atliekų tvarkymą reglamentuojančius

teisės aktus, įpareigojančius gamintojų atsakomybės principu veikiančias gamintojų ir importuotojų organizacijas finansiškai prisidėti prie pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūros plėtros savivaldybėse;

(ii) Europos Sąjunga teikia pirmenybę konteinerinės sistemos vystymui ir beveik visos Europos Sąjungos šalys pakuočių atliekų tvarkymui renkasi konteinerinę pakuočių atliekų tvarkymo, o ne užstato sistemą (užstato sistema įdiegta tik

5 (Suomija, Švedija, Danija, Estija, Vokietija) iš 28-ių Europos Sąjungos

šalių);

(iii) Gerai sukurta ir valdoma konteinerinė pakuočių atliekų tvarkymo sistema gali pasiekti panašaus lygio pakuočių atliekų surinkimo efektyvumą kaip ir užstato sistema (tai patvirtina Belgijoje ir Austrijoje veikiančios konteinerinės sistemos rezultatai, kur PET atliekų surinkimas ir perdirbimas konteinerinėje sistemoje siekia 80%). Manome, kad šis Įstatymo projektas nepriimtinas, nes gali apimti tik iki 15% pakuočių atliekų sutvarkymo, ekonomiškai nepagrįstai išdidina pakuočių atliekų tvarkymo kaštus ir kelia grėsmę dabar vystomai, Europos Sąjungos remiamai, konteinerinei pakuočių atliekų surinkimo sistemai, be kurios sėkmingo veikimo nebus pasiekti valstybiniai atliekų tvarkymo tikslai. 3. Įstatymo projektas neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintos Vyriausybės programos. Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. gruodžio 13 d. pritarė Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus pateiktai Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai.

Šios programos 380 punktas sako, kad „Didinsime gamintojų atsakomybę už aplinkos taršą ir aplinkos kokybę, atsižvelgdami į ES keliamus reikalavimus. Sieksime, kad gamintojams ir importuotojams nustatytos atsakomybės prievolės būtų įgyvendintos mažiausiomis sąnaudomis , kad kiekvienas atliekų tvarkymo sistemos dalyvis būtų atitinkamai įvertintas, kad atliekų tvarkymo sistema funkcionuotų racionaliai ir konkurencingai“. Kaip jau buvo minėta anksčiau, naujas teisinis reguliavimas sukels ūkio subjektams didelę ekonominę naštą, o tai prieštarautų Vyriausybės programoje įtvirtintoms nuostatoms. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, prašome Jūsų nepritarti siūlomam Įstatymo projektui ir grąžinti jį Vyriausybei tobulinti atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus, šiame rašte išdėstytus argumentus, įtraukiant platesnį suinteresuotųjų šalių ratą Įstatymo projekto vertinimui, siekiant sutelkti visą dėmesį ir pastangas į Europos Sąjungos remiamą, konteinerinės pakuočių atliekų surinkimo sistemos vystymą Lietuvoje. Šiuo metu tik gerai vystoma konteinerinė pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistema gali užtikrinti ekonomiškai efektyviausią, palankiausią vartotojams ir pramonės palaikomą pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo strategiją, atitinkančią šiandienos ir ateities teisės aktų reikalavimams, užtikrinsiančią didesnį pakuočių atliekų surinkimą ir perdirbimą, sumažinsiančią atliekų šalinimą sąvartynuose.

Nepritarti Remiantis Aplinkos ministerijos duomenimis, Įstatymo projektas 2013-10-28 paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) ir pateiktas derinti šioms institucijoms: Ūkio ministerijai; Finansų ministerijai; Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos;

Konkurencijos tarybai; Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai; Aplinkos apsaugos agentūrai; Alytaus RAAD; Kauno RAAD; Klaipėdos RAAD; Marijampolės RAAD; Panevėžio RAAD; Šiaulių RAAD; Utenos RAAD; Vilniaus RAAD; Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijai; Lietuvos savivaldybių asociacijai;

Lietuvos pramonininkų konfederacijai; Lietuvos prekybos įmonių asociacijai; Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijai; Pakuočių tvarkytojų asociacijai; Pakuotės atliekų perdirbėjų asociacijai; Antrinio perdirbimo įmonių asociacijai; Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacijai;

Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociacijai; VšĮ „Žaliasis taškas“; VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“; Lietuvos aludarių gildijai; Lietuvos smulkiųjų aludarių asociacijai; Alaus, sidro ir nealkoholinių gėrimų importuotojų asociacijai; Alkoholinių gėrimų importuotojų asociacijai; Baltijos gėrimų pramonės aljansui;

Lietuvos nealkoholinių gėrimų gamintojų bei importuotojų asociacijai; Nacionalinė gėrimų gamintojų asociacijai; Pakartotinio naudojimo gėrimų pakuočių naudotojų asociacijai. Pastabas pateikė tik dalis šių institucijų.

Dėl pastabų, į kurias atsižvelgta iš dalies arba neatsižvelgta, parengta Įstatymo projekto derinimo pažyma buvo skelbiama Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) ir teikiama tiek Įstatymo projektą derinant su Teisingumo ministerija (2013-11-27), tiek teikiant Vyriausybei (2014-01-17 ir 2014-02-07). Į pastabas dėl Įstatymo projekto tikslingumo neatsižvelgta pažymint, kad Įstatymo projekto tikslingumas aptartas Aiškinamajame rašte Ūkio ministerija 2014-01-21 raštu Nr. (26.3-81)-3-309 pateikė išvadą, kad iš esmės derina Projektą bei teikia 3 pastebėjimus (kurie buvo aktualūs tik 2013-10-28 Projekto variantui). Aplinkos ministerijos vertinimu, numatoma užstato už vienkartines pakuotes sistema valstybei neturėtų kainuoti, nes gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę nustatytas užstatas, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys gamintojai ir importuotojai įpareigoti ne tik dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, bet ir apmokėti dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemoje išlaidas, susijusias su užstato sistemoje surenkamų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu , taip pat visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas. Kaip nurodė Aplinkos ministerija, dauguma tų gamintojų ir importuotojų, kurie turės finansuoti planuojamą užstato už vienkartines pakuotes sistemą, pritaria šiai sistemai. Pakuočių atliekų tvarkymui taikant gamintojo atsakomybės principą įgyvendinamas principas „teršėjas moka“: į gaminio kainą įskaičiuotas gamintojo patiriamas pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas patiria ne visi gyventojai, o tik to gaminio vartotojas. Vartotojo išlaidos priklauso nuo to, kas vartojama ir kiek vartojama.

Vystant sistemą, kurioje kiekvienas gamintojas ar importuotojas atsakingas būtent už savo rinkai tiekimų pakuočių atliekų tvarkymą, skatinama tikroji gamintojo atsakomybė: gamintojas apie savo pakuotės atliekų tvarkymą turi galvoti jau rinkdamasis pakuotę. Gėrimų pakuotėms naudojamos medžiagos (PET, aliuminis, stiklas) yra lengvai perdirbamos į paklausius produktus, todėl atskiras jų tvarkymo organizavimas yra patrauklesnis patiems jų gamintojams ir importuotojams. Gaminių, supakuotų į pakuotes, kurių atliekų panaudojimas ne toks efektyvus, gamintojams ir importuotojams paprasčiau vykdyti savo įsipareigojimus, kai visų pakuočių atliekų tvarkymas organizuojamas vienoje sistemoje. Tačiau tokia iki šiol Lietuvoje taikoma praktika neskatina gamintojo ar importuotojo atidžiai rinktis pakuotę, kurios atliekų tvarkymą reikės finansuoti, nors toks yra pagrindinis gamintojo atsakomybės principo taikymo siekis. 8 Europos valstybėse (Danija, Estija, Islandija, Nyderlandai, Norvegija, Suomija, Švedija, Vokietija) taikoma užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms nekelia grėsmės lygiagrečiai vystomai konteinerinei pakuočių atliekų surinkimo sistemai ir vartotojų motyvacijai rūšiuoti, nes jie yra tinkamai informuojami kodėl svarbu ir kaip reikia dalyvauti abiejose sistemose.

Siekiant visų gamintojų ir importuotojų atsakomybės prievoles įgyvendinti mažiausiomis sąnaudomis, viena iš priemonių yra būtent užstato sistemos taikymas vienkartinėms gėrimų pakuotėms – tai turėtų teigiamai paveikti ir konteinerinę pakuočių atliekų surinkimo sistemą, nes: § mažės konteinerių apkrovos intensyvumas; § pakuočių atliekų surinkėjai galės optimizuoti šių konteinerių aptarnavimą; § neapkrauti ir tvarkingi konteineriai bus paskata gyventojams rūšiuoti dar efektyviau; § gyventojams teisingai rūšiuojant ir gamintojams bei importuotojams atsakingai renkantis pakuotes ilgainiui gausės aukštos kokybės antrinių žaliavų, kas skatins perdirbimo pramonę Lietuvoje. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, galima teigti, kad siūlomas Įstatymo projektas prisideda prie ekonomiškai efektyviausios, palankios vartotojams ir pramonės palaikomos pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo strategijos. 3. Lietuvos Aludarių Gildija, Alaus, Sidro ir Nealkoholinių Gėrimų Importuotojų Asociacija, Pakartotinio Naudojimo Gėrimų Pakuočių Naudotojų Asociacija, 2014-03-25 Pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą susidaro tokia situacija, kad 2015 metų spalio 30 dieną visi gaminiai, supakuoti į vienkartinio naudojimo užstatinę pakuotę, kuri privalo būti paženklinta pagal Įstatymo projekto 3 str. reikalavimus, turės būti išimti iš prekybos vietų, nes 2015 m. lapkričio 1 d. prekybos vietose galės būti prekiaujama tik tokiais gaminiais, kurie jau bus supakuoti į paženklintą pakuotę. Per vieną dieną, t. y.

Per vieną dieną, t. y. 2015 m. spalio 30 d., pakuočių pardavėjai prekybos vietose privalės pakeisti visų gaminių, supakuotų į užstatinę pakuotę, kainų etiketes ir jose nurodyti užstato dydį. Tačiau per šį itin trumpą periodą praktiškai yra neįmanoma iš visų prekybos vietų išimti gaminius, kurių pakuotės yra nepaženklintos, ir pakeisti juos gaminiais su pažymėtomis pakuotėmis. Be to, gamintojai iš anksto gali būti įsigiję ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. nespėję panaudoti visų gaminiams supakuoti skirtų nepaženklintų pakuočių, o importuotojai, platintojai nespėję realizuoti visų į Lietuvą įsivežtų gaminių, supakuotų į vienkartinę pakuotę, už kurią nuo 2015 m. lapkričio 1 d. turi būti pradėtas imtis užstatas ir kuri turi būti paženklinta nuo minėtos datos. Atsižvelgiant į tai, kad dėl tokio teisinio reguliavimo gamintojai ir importuotojai, pakuočių pardavėjai ir platintojai gali patirti itin didelių finansinių nuostolių, taip pat atsižvelgiant į kitų užstato sistemas įsidiegusių (diegiančių) šalių patirtį (pvz.: Estija, Latvija ), Įstatymo projekte reikalinga numatyti protingą pereinamąjį laikotarpį, t. y. mažiausiai 3 mėnesių, per kurį gamintojai ir importuotojai, platintojai bei pakuočių pardavėjai galėtų įvykdyti naujus su užstato sistemos įdiegimu susijusius reikalavimus. Atliekų kiekiai, kurie susidarytų dėl to, kad pereinamuoju laikotarpiu metu Lietuvos vidaus rinkai būtų tiekiami gaminiai, supakuoti į užstatinę, tačiau nepaženklintą pakuotę, turėtų būti tvarkomi laikantis tokių pačių reikalavimų, kurie taikomi visų kitų vienkartinio naudojimo pakuočių (t. y. pakuočių, kurioms užstatas netaikomas) atliekų tvarkymui, t. y.: gamintojai ir importuotojai turėtų pavesti šių atliekų sutvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijoms. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą argumentaciją siūloma papildyti Įstatymo projekto 14 straipsnį naujomis 7, 8 dalimis ir jas išdėstyti taip: „7.

Gaminius, supakuotus į vienkartinio naudojimo pakuotę, už kurią nustatytas užstatas pagal šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir kuri nėra pažymėta dalyvavimą atitinkamoje užstato sistemoje nurodančiu ženklu, galima tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, platinti ir parduoti neimant užstato ne ilgiau kaip iki 2016 m. vasario 1 d. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytos pakuotės ir jų atliekos privalo būti sutvarkytos laikantis reikalavimų, kurie taikomi vienkartinio naudojimo pakuotėms, už kurias užstatas nenustatomas, ir jų atliekų tvarkymui.“ Pritarti Komitetas pritaria 3 mėnesių pereinamajam laikotarpiui. 4. Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2014-03-25 I. Dėl Projekto ir atskirų jo straipsnių įsigaliojimo datos ir pereinamojo laikotarpio I.1. Dėl viso Projekto įsigaliojimo datos ir jos sąsajos su Įstatymui įgyvendinti būtinų poįstatyminių teisės aktų priėmimu Norėtume atkreipti dėmesį, jog remdamasis Direktyva 94/62/EB ir proporcingumo principu pagal EB sutarties 28–30 straipsnius, Teisingumo Teismas nustatė keletą apsaugos priemonių, kurių turi būti paisoma valstybėms narėms kuriant privalomą užstato sistemą. Vienas iš jų - pereinamasis laikotarpis [1] , kuris kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečią situaciją, tačiau negali būti trumpesnis nei metai nuo visų teisės aktų, reguliuojančių užstato sistemą, priėmimo dienos. Kaip teisingai pažymėta Teisingumo teismo praktikoje, keičiant vieną atliekų tvarkymo sistemą kita, visi susiję svarbiausi dalyviai turi gerai ir kruopščiai pasirengti, nes šis etapas yra labai svarbus rinkos dalyviams, mat susidarius neaiškiai teisinei ir faktinei padėčiai rinka gali tapti nestabili.

Pereinant prie naujos sistemos neturi atsirasti jokių spragų ir kilti rizika susijusių įmonių galimybei faktiškai dalyvauti naujojoje sistemoje, vos jai pradėjus veikti. Tai reiškia, kad turi būti išplėtoti ir taikomi sistemos ypatumai, pritaikytos gamybos linijos ir platinimo tinklai bei informuoti vartotojai. Tam reikia laiko ir pastangų. Todėl turi būti suteiktas pakankamai ilgas pereinamasis laikotarpis, kad būtų galima prisitaikyti prie naujos užstato ir grąžinimo sistemos reikalavimų prieš pradedant ją taikyti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus bei į užstato sistemos įgyvendinimui reikiamų atlikti darbų apimtį (be kita ko, bet neapsiribojant,

(i) turi būti įsteigtas sistemos administratorius, kuris turi parengti Projektu keičiamo PATĮ 11² str.

3 dalyje nurodytus dokumentus,

(ii) turi būti sukurta pakuočių ženklinimo ir kodavimo sistema, įgalinanti automatinį pakuočių atliekų priėmimą, kurioje turi pradėti dalyvauti visi vienkartines gėrimų pakuotes gaminantys ir importuojantys gamintojai ir importuotojai,

(iii) gamintojai turėtų pritaikyti gamybos įrengimus specialiam pakuočių ženklinimui, o importuotojai – sudaryti reikiamas sutartis su užsienio gamintojais dėl specialaus pakuočių ženklinimo; (iv) turi būti pastatytas bei įrengtas pakuočių atliekų surinkimo – skaičiavimo centras, (v) turi būti įsigyta ir pardavėjų prekybos patalpose įrengta pakuočių atliekų priėmimui skirta techninė įranga, šiam tikslui, prireikus, gaunant atitinkamus statybą prižiūrinčių institucijų leidimus, (vi) administratorius turėtų sudaryti sutartis su visais pardavėjais dėl prieš tai einančiame papunktyje nurodytos įrangos pastatymo sąlygų bei su pakuotės surinkimų susijusių pardavėjo išlaidų kompensavimo ir t.t.), gamintojams ir importuotojams bei prekybininkams turi būti suteiktas protingas laikas, tačiau visais atvejais ne trumpesnis kaip 1,5 metų, nuo Projekto priėmimo ir visų Įstatymui įgyvendinti būtinų poįstatyminių teisės aktų priėmimo dienos pasirengti užstato sistemos įgyvendinimui. Todėl laikomės pozicijos, jog Projektas negali įsigalioti anksčiau kaip po 1,5 metų nuo visų Įstatymui įgyvendinti būtinų poįstatyminių teisės aktų priėmimo dienos .

Kadangi rengėjų siūloma Projekto 8 straipsnio, papildančio Įstatymą 11² straipsniu

„Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius“ įsigaliojimo

data - 2014 m. spalio 1 d., manytumėm, kad visi Įstatymui įgyvendinti būtini poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimti ne vėliau kaip 2014 m. spalio 1 d., o Projekto įsigaliojimo diena, atitinkamai, turi būti ne ankstesnė kaip 2016 m. balandžio 1 d. Nepriėmus visų Įstatymui įgyvendinti būtini poįstatyminiai teisės aktų iki 2014 m. spalio 1 d., Projekto įsigaliojimo data turi būti atitinkamai nukeliama. I.2. Dėl Įstatymo 3 straipsnio įsigaliojimo datos ir pereinamojo laikotarpio Projekto

14 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas) 2 dalyje siūloma

Įstatymo 3 straipsnio, nustatančio gamintojų ir importuotojų pareigą, tiekiant Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, pakuotę pažymėti dalyvavimą atitinkamoje užstato sistemoje nurodančiu ženklu (toliau – „Užstato ženklas“), įsigaliojimo data -

2015 m. vasario 1 d., t.y. net 9 mėnesiais ankstesnė už Projekto įsigaliojimo

datą. Norėtumėm akcentuoti, jog reglamentavimas, nustatantis gamintojų ir importuotojų prievolę rinkai patiekti gaminius, kurių pakuotę pažymėta Užstato ženklu, anksčiau už Projekto įsigaliojimą datą, yra iš esmės ydingas. Toks reglamentavimas sudarytų prielaidas rinkoje susikaupti tuščioms pakuotėms, kurios pažymėtos Užstato ženklu, tačiau yra parduotos vartotojams neimant užstato, ir kurios galėtų būtu vartotojų grąžintos pardavėjams nesąžiningai gaunant užstatą, kuris nebuvo sumokėtas. Tai sudarytų galimybę nesąžiningam kai kurių asmenų praturtėjimui, o gamintojams ir importuotojams padarytų didžiulius nuostolius.

Mūsų nuomone, aukščiau aptartos grėsmės išvengimui bei sklandaus pereinamojo laikotarpio užtikrinimui, kuomet rinkoje dar bus Užstato ženklu nepaženklintų gaminių, priešingai, Projekte turi būti įtvirtintas ne trumpesnis kaip 6 mėnesių nuo Projekto įsigaliojimo dienos pereinamasis laikotarpis, per kurį gamintojams, importuotojams bei pardavėjams būtų leidžiama neimant užstato išparduoti iki Projekto įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektus gaminius , už kurių vienkartinio naudojimo pakuotę nustatytas užstatas. I.3. Siūlomos su Projekto įsigaliojimu susijusių nuostatų formuluotės Atsižvelgdami į aukščiau šio rašto I.1-2 dalyse išdėstytus argumentus, siūlome tokią Projekto 14 straipsnio redakciją: „¹⁴ straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas bei pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šis

Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis, įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d. 2. Šio Įstatymo 8 straipsnis įsigalioja 2014 m. spalio 1 d. 3. Aplinkos ministerija šio Įstatymo 3 ir 8 straipsniuose, Įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki 2014 m. spalio 1 d. 4. Asmuo, norintis užsiimti užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus veikla, iki 2015 m. sausio 1 d. pateikia ir su Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija suderina dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 112 straipsnio 4 dalyje. 5.

5. Gamintojai, importuotojai bei pardavėjai turi teisę šešis mėnesius nuo

Įstatymo įsigaliojimo dienos parduoti Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, tačiau kurių pakuotė nepažymėta dalyvavimą atitinkamoje užstato sistemoje nurodančiu ženklu, neimdami užstato, atitinkamai, iš pakuočių platintojų, pardavėjų ir iš pakuočių vartotojų.“ Pritarti iš dalies Projektą priėmus Seimo 2014 m. pavasario sesijoje, iki numatytos įsigaliojimo datos (2015-11-01) pasirengimui lieka ~1,5 metų laikotarpis. Pažymėtina, kad Projekte nėra reikalaujama, jog pakuotės dalyvavimo užstato sistemoje ženklas būtų atspausdintas ant pačios pakuotės ar jos etiketės. Tai reiškia, kad pirmajam pakuočių ženklinimui užteks pasiruošti specialius lipdukus. Todėl gamintojai pritaikyti gamybos įrengimus specialiam pakuočių ženklinimui ir importuotojai sudaryti sutartis su užsienio gamintojais dėl specialaus pakuočių ženklinimo galės jau po Projekto įsigaliojimo (2015-11-01). Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio nauja 3 dalis išdėstoma taip: „Gamintojai ir importuotojai, tiekdami Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ar 2 dalis, privalo pakuotę pažymėti dalyvavimą atitinkamoje užstato sistemoje nurodančiu ženklu. Ženklas turi būti visuotinis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pakuotės dalyvavimo atitinkamoje užstato sistemoje ženklo formą atitinkamos užstato sistemos administratoriaus (-ių) teikimu ir pakuotės ženklinimo tokiu ženklu tvarką tvirtina aplinkos ministras.“ Projekto 14 straipsnio 2 dalyje Projekto 3 straipsnio ankstesnis įsigaliojimas numatytas tam, kad 2015-02-01 jau būtų teisinis pagrindas priimti aplinkos ministro įsakymą dėl Vienkartinės pakuotės ženklinimo dalyvavimo užstato sistemoje pažyminčiu ženklu tvarkos aprašo patvirtinimo.

2015-02-01 reikalauti iš gamintojų ir importuotojų, kad tiektų rinkai gaminius, supakuotus į dalyvavimą užstato už vienkartines pakuotes sistemoje nurodančiu ženklu pažymėtą pakuotę, neįmanoma, nes tuo metu dar nebus įsigaliojusios Projekto 6 straipsniu keičiamo 11 straipsnio nuostatos dėl užstato sistemos taikymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms. Dėl pereinamojo laikotarpio – komitetas pritaria 3 mėnesių pereinamajam laikotarpiui. 5. Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2014-03-25 II. Dėl užstato sistemos ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis santykio Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus Projektą, reikės pakeisti apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis, patvirtintas aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1168 (Žin., 2006, Nr.130-4897; 2011, Nr. 165-7864). Mes suprantame, jog siūloma, priėmus Projektą, nustatyti skirtingos pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys į užstato sistemą įtrauktoms ir ją neįtrauktoms pakuočių atliekoms, tai yra ekonominių sankcijų sistema gamintojams ir importuotojams neįvykdžiusiems (per sistemos administratorių) į užstato sistemą įtrauktų pakuočių atliekų užduoties nesikeičia – šie gamintojai ir importuotojai privalės sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kuris yra proporcingas neįvykdytos užduoties daliai ( Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatym o (toliau -

MATĮ

) 5 str. 6 d.).

6 d.). Šiame

kontekste, visų pirma , visiškai nėra suprantama, kokiu tikslu Projektu keičiamo Įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje papildomai dar numatyta didžiulė piniginė bauda pareigos dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje nevykdančiam gamintojui ar importuotojui, jeigu toks gamintojas ar importuotojas mokės mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Antra vertus , manytumėm, jog teisinis reglamentavimas nustatantis gamintojams ir importuotojams, neįvykdžiusiems (per sistemos administratorių) į užstato sistemą įtrauktų pakuočių atliekų užduoties, mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, yra iš esmės ydingas dėl šių motyvų:

• (i) pirminės

vienkartinės (stiklo, PET, metalo) pakuotės atveju tam pačiam objektui būtų taikomi iškart dveji ekonominiai instrumentai: užstato – grąžos sistema ir mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis (kaip sankcija);

• (ii) gamintojai

ir importuotojai, tinkamai vykdantys su dalyvavimu užstato už pakuotes sistemoje susijusias pareigas, iš esmės negali įtakoti, kiek pakuočių atliekų bus surinkta (gražinta), nes tai, visų pirma, priklauso nuo pačių vartotojų sąmoningumo, prekybos vietų tankio, pardavėjų tinkamo su dalyvavimu užstato už pakuotes sistemoje susijusių pareigų vykdymu ir kitų nuo gamintojų ir importuotojų tiesiogiai nepriklausančių aplinkybių. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlome skubos tvarka parengti MATĮ (4 priedėlio) pataisas, kad į užstato sistemą įtrauktos (tiek vienkartinės, tiek daugkartinės) pakuotėms nebūtų laikomos mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis objektu, ir svarstyti šias pataisas kartu su Projektu. Tokiu atveju būtų logiškas Projektu keičiamo Įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje numatytas atsakomybės mechanizmas. Nepritarti Projekte nustatytos baudos yra prevencinio pobūdžio.

Būtina atsižvelgti į tai, kad gali susidaryti tokia situacija, jog gamintojams ir importuotojams bus pigiau sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nei dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje. Užstato grąžos sistema negali būti laikoma gamintojams ir importuotojams taikomu ekonominiu instrumentu ir juo labiau sankcija (vartotojo neatsiimtas užstatas lieka užstato sistemos administratoriui, kuriam gamintojai ir importuotojai pavedė savo pareigų vykdymą). Pažymėtina, kad vartotojų švietimas ir informavimas yra viena iš gamintojų ir importuotojų pareigų, todėl gamintojai ir importuotojai ne tik kad gali, bet ir turi didinti ne tik patogumą vartotojams, bet ir jų sąmoningumą. Nors skirtingų pakuočių atliekų tvarkymui gali būti taikomos skirtingos tvarkymo sistemos, tačiau visos pakuotės turi būti mokesčio objektas. 6. Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2014-03-25 III. Dėl parduotuvių, kurioms tenka pareiga organizuoti pakuočių ir pakuočių atliekų priėmimą, ploto Projektu keičiamo Įstatymo 8 str. 2 d. siūloma nustatyti, kad vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybinis plotas neviršija 200 kv. m. Mūsų asociacijos nariai, atlikę preliminarius skaičiavimus, priėjo nuomonės, jog, atsižvelgiant į techninės įrangos, skirtos pakuočių atliekų priėmimui, gabaritus, iš esmės nėra techninės galimybės įrengti techninę įrangą, skirtą pakuočių atliekų priėmimui, parduotuvėse, kurių prekybos plotas yra mažesnis kaip 500 kv. m. arba tokios įrangos įrengimas tokiai parduotuvei reikš nepakeliamas investicijas bei reikšmingą parduotuvės prekybinio ploto sumažėjimą.

Tuo tarpu pakuočių atliekų priėmimas naudojant žmogiškuosius išteklius, kaip rodo kitų šalių praktika, dėl žmogiškųjų klaidų bei galimų nesąžiningumo atvejų yra visiškai neefektyvus. Kartu pažymėtina, kad toli gražu ne visais atvejais mažų parduotuvių valdytojai turi galimybę užtikrinti pakuočių atliekų priėmimą ne parduotuvės patalpose dėl su žemės naudojimu susijusių apribojimų (pvz. nuomojamas tik prekybos plotas pastate, o žemės sklypas nėra išsinuomotas, parduotuvei nesuformuotas žemės sklypas ir pan.). Atsižvelgdami į tai, siūlytumėm Projektu keičiamo Įstatymo 8 str. 2 d. išdėstyti taip:

„2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už

kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybinis plotas neviršija 500 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.” Nepritarti Projekto nuostatos neįpareigoja pakuočių atliekų priėmimą organizuoti būtent prekybiniame plote.

Projekto 5 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „<...> pakuočių pardavėjai turi organizuoti daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietoje ar teritorijoje arba arti jos, tačiau ne didesniu kaip 150 metrų atstumu nuo prekybos vietos <...>“. Dėl parduotuvių ploto, kurioms tenka pareiga organizuoti pakuočių ir pakuočių atliekų priėmimą, žr. komiteto pasiūlymą. 7. Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2014-03-25 IV. Dėl atstumo, kuriuo nuo prekybos vietos leidžiama organizuoti pakuočių ir pakuočių atliekų priėmimą Projektu keičiamo Įstatymo 8 str. 4 d. siūlytumėme iki 300 metrų padidinti atstumą nuo prekybos vietos, kuriuo leidžiama organizuoti daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą, nes ne visais atvejais galės būti užtikrinamas 150 metrų atstumas. Bet to, reikalavimas užtikrinti tokias pačias kaip prekybos vietos darbo valandas yra neproporcingas siekiamam užstato sistemos visuotinumo ir prieinamumo tikslui, nei kai kurios prekybos vietos dirba, pvz., nuo 6.00 iki 24.00 Atsižvelgdami į tai, siūlome Projektu keičiamo Įstatymo 8 str. 4 d. išdėstyti taip:

„4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti pakuočių pardavėjai turi organizuoti

daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietoje ar teritorijoje arba arti jos, tačiau ne didesniu kaip 300 metrų atstumu nuo prekybos vietos, užtikrinant ne mažiau kaip 80 procentų, lyginant su prekybos vieta , darbo valandas.“ Nepritarti Vadovaujantis Aplinkos ministerijos duomenimis apie kitų šalių praktiką vertinant gyventojų motyvaciją rūšiuoti atliekas, 150 m yra optimalus atstumas.

Reikalavimas užtikrinti tokias pačias kaip prekybos vietos darbo valandas nustatytas atsižvelgiant į vartotojų pageidavimą. Aplinkos ministerija yra gavusi gyventojų skundų, kad dabar veikianti užstato už daugkartines pakuotes sistema nepatogi tuo atžvilgiu, kad ne visose parduotuvėse, į kurias gyventojai ateina apsipirkti, galima atiduoti atsineštą pakuotę ir atgauti užstatą. 8. Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2014-03-25 V. Dėl užstato sistemos administratoriaus steigimo Projekte iš esmės liko nenustatytas užstato sistemos administratoriaus steigimo teisinis reglamentavimas. Tai yra neaptarta, kas gali įsteigti viešąjį juridinį asmenį, vykdysiantį užstato sistemos administratoriaus funkcijas. Atsižvelgiant į gamintojų ir importuotojų, iš vienos pusės, ir pakuočių pardavėjų, iš kitos pusės, pareigų užstato sistemoje apimtis, manytumėm, jog Projekte būtų logiška įtvirtinti, kad užstato sistemos administratoriaus steigėjais turi būti gamintojus ir/ar importuotojus vienijančios organizacijos bei prekybos įmones vienijančios organizacijos. Todėl siūlome Projekto 6 straipsniu papildomo Įstatymo 112 straipsnio 1 d. išdėstyti taip:

„1. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius – tai pelno

nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, įsteigtas vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.

Užstato sistemos administratorius steigėjais gali būti tik pakuočių, už kurias šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas užstatas, gamintojus vienijančios organizacijos, šių pakuočių importuotojus vienijančios organizacijos bei šias pakuotes parduodančias prekybos įmones vienijančios organizacijos.“ Nepritarti Projekto nuostatomis siekiama galimybės steigti užstato sistemos administratorių neriboti pagal asmens veiklos rūšį. Šiuo klausimu Aplinkos ministerija konsultavosi su Konkurencijos tarybos specialistais. Jų nuomone šiuo atveju rinkos uždarymas deleguojant steigimo teises konkrečiai ūkio subjektų grupei yra nepriimtinas konkurenciniu aspektu. Užstato sistemos administratoriaus dalyviais taip pat gali tapti visi pageidaujantys asmenys. 9. Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2014-03-25 VI. Dėl pakuočių ženklinimo Projekto

2 straipsniu keičiamo Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti, kad

gamintojai ir importuotojai, tiekdami Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, privalo pakuotę pažymėti dalyvavimą atitinkamoje užstato sistemoje nurodančiu ženklu. Tačiau Projekto 5 straipsniu keičiamo PATĮ 11 straipsnio 7 dalies 2 punkte papildomai nustatyta, kad pakuotė ar jos atlieka gali būti nepriimama ir užstatas negrąžinamas, jeigu ji nepažymėta brūkšniniu kodu arba brūkšninis kodas yra pažeistas ir dėl to negalima identifikuoti gamintojo ar importuotojo. Juridinės technikos požiūriu Įstatymo 5 straipsnio 3 dalis turi būti atitinkamai papildyta, ją išdėstant taip: „3.

Gamintojai ir importuotojai, tiekdami Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ar 2 dalis, privalo pakuotę pažymėti dalyvavimą atitinkamoje užstato sistemoje nurodančiu ženklu, o taip pat pakuotės gamintoją ar importuotoją identifikuojančiu brūkšniniu kodu. Ženklas turi būti visuotinis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pakuotės dalyvavimo atitinkamoje užstato sistemoje ženklo formą atitinkamos užstato sistemos administratoriaus (-ių) teikimu ir pakuotės ženklinimo tokiu ženklu tvarką tvirtina aplinkos ministras.“ Pritarti iš dalies Išdėstyti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio naują 3 dalį taip: „Gamintojai ir importuotojai, tiekdami Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ar 2 dalis, privalo pakuotę pažymėti pakuotės gamintoją ar importuotoją identifikuojančiu brūkšniniu kodu ir dalyvavimą atitinkamoje užstato sistemoje nurodančiu ženklu. Ženklas turi būti visuotinis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pakuotės dalyvavimo atitinkamoje užstato sistemoje ženklo formą atitinkamos užstato sistemos administratoriaus (-ių) teikimu ir pakuotės ženklinimo tokiu ženklu tvarką tvirtina aplinkos ministras.“

10. Lietuvos prekybos įmonių

asociacija, 2014-03-25 VII. Dėl nepagrįstų teisinio reglamentavimo skirtumų nustatant užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriaus ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus pareigas užstato sistemoje Projektu keičiamo Įstatymo 11¹ ir 11² straipsniuose siūloma nustatyti iš esmės skirtingą užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriaus ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus pareigų užstato sistemoje apimtį.

Pavyzdžiui, Įstatymo 11¹ straipsnyje nenumatyta administratoriaus pareiga aprūpinti pardavėjus daugkartinių pakuočių atliekų priėmimui skirtomis  automatizuotomis priemonėmis, nors akivaizdu, kad vienos ir tos pačios automatizuotos priemonės galėtų užtikrinti ir vienkartinių ir daugkartinių pakuočių priėmimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome, papildyti Įstatymo 11¹ straipsnį nauju 4 punktu: „4) aprūpina šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus pakuočių pardavėjus pakuočių atliekų priėmimui skirtomis priemonėmis (tarp jų ir priemonėmis, užtikrinančiomis automatizuotą (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimą bei užstato grąžinimą), kurios turi būti parinktos atsižvelgiant į parduotuvės prekybos plotą bei parduotuvėje surenkamų pakuočių atliekų kiekį. Užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius savo sąskaita užtikrina automatizuotų (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių remontą bei techninę priežiūrą.“ Nepritarti Aplinkos ministerija sutinka, kad būtų optimaliausia ir daugkartines pakuotes surinkti naudojant automatizuotas priemones. Tačiau užstato už daugkartines pakuotes sistema yra savanoriška ir gamintojai ir importuotojai neprivalo savo pareigų pavesti užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriui, todėl negalima reikalauti, kad šis administratorius aprūpintų visus daugkartinių pakuočių pardavėjus automatizuotomis priemonėmis.

Projekto nuostatos neriboja užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius galimybių susitarti su užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriumi dėl bendro automatizuotų priemonių naudojimo ir aprūpinimo bei priežiūros kaštų dalinimosi. 11. Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2014-03-25 VIII. Dėl Projekto poveikio vertinimo Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projekto rengimo metu nebuvo gauti specialistų vertinimai ir išvados. Mūsų nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 patvirtinta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, tikslinga atlikti Projekto poveikio ekonomikai vertinimą (įvertinti kiek didės savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos, kurias privalės dengti užstato sistemoje nedalyvaujantys gamintojai ir importuotojai, įvertinti naujos užstato sistemos sąnaudas bei jų poveikį galutinei prekių kainai, galimai sąlygojančiai infliacijos didėjimo grėsmę), taip pat Projekto poveikio verslo ir konkurencijos sąlygoms įvertinimą (gaminių pakuotėse, už kurias nustatytas užstatas, importo mažėjimą, nes tam tikri smulkūs importuotojai dėl reikalavimo ženklinti pakuotes gali pasitraukti iš rinkos, ir/ar šių importuojamų prekių kainos vartotojams didėjimą); taip pat Projekto poveikio socialinei aplinkai vertinimą (įvertinti, kaip užstato sistemos įvedimas atsilieps gyventojams, kaip pakis komunalinių atliekų tvarkymo sistema). Reziumuojant, manome, jog Projekto priėmimo klausimą tikslinga svarstyti tik atlikus aukščiau nurodytą Projekto poveikio vertinimą.

Nepritarti Vadovaujantis Aplinkos ministerijos duomenimis, projekto poveikio vertinimas būtų labai sąlyginis, nes:

• kiek didės savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos, kurias privalės dengti užstato sistemoje nedalyvaujantys gamintojai ir importuotojai, priklauso tiek nuo šių gamintojų ir importuotojų veiksmų (renkantis į kokią pakuotę supakuotus gaminius tiekti rinkai), tiek nuo atliekų tvarkytojų darbo optimizavimo;
• naujos užstato sistemos sąnaudos bei jų poveikis galutinei prekių kainai priklauso tiek nuo gamintojų ir importuotojų bendradarbiavimo, tiek nuo administratoriaus sprendimų;
• kaip užstato sistemos įvedimas atsilieps gyventojams priklauso tiek nuo visų gamintojų ir importuotojų sprendimų, tiek nuo pardavėjų aktyvumo, tiek nuo atliekų tvarkytojų darbo optimizavimo. Pažymėtina, kad nėra pagrindo teigti, jog smulkūs importuotojai dėl reikalavimo ženklinti pakuotes gali didinti kainas ar pasitraukti iš rinkos, nes:
• ženklinti bus galima lipduku;
• visi importuotojai jau dabar užtikrina pagrindinės produkto informacijos pateikimą lietuviškai;
• nemažai importuojamų gėrimų jau yra paženklinti, nes dalyvauja užstato sistemose kitose šalyse. 12.

12. Lietuvos prekybos įmonių

asociacija, 2014-04-01 Lietuvos prekybos įmonių asociacija teikia papildomus siūlymus svarstomam Projektui: Projektu keičiamo Įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius aprūpina šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytus pakuočių pardavėjus pakuočių atliekų priėmimui skirtomis priemonėmis (tarp jų ir priemonėmis, užtikrinančiomis automatizuotą (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimą bei užstato grąžinimą), kurios turi būti parinktos atsižvelgiant į parduotuvės prekybos plotą bei parduotuvėje surenkamų pakuočių atliekų kiekį. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius savo sąskaita užtikrina automatizuotų (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių remontą bei techninę priežiūrą. Pastebėtina, jog užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus pareigos aprūpinti pakuočių pardavėjus pakuočių atliekų priėmimui skirtomis priemonėmis ir užtikrinti automatizuotų (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių remontą bei techninę priežiūrą formuluojamos besąlygiškai. Tuo tarpu, galimos situacijos, kai pakuočių pardavėjai nutaria patys apsirūpinti jų poreikius atitinkančiomis pakuočių atliekų priėmimui skirtomis priemonėmis bei užtikrinti automatizuotų (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių remontą bei techninę priežiūrą.

Tokiu atveju, užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius būtų atleidžiamas nuo pareigos aprūpinti pakuočių pardavėjus pakuočių atliekų priėmimui skirtomis priemonėmis ir užtikrinti automatizuotų (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių remontą, tačiau, vadovaujantis Projektu keičiamo Įstatymo 11² straipsnio  2 dalies 5 punktu, privalėtų tik kompensuoti tokiems pakuočių pardavėjams jų patiriamus užstato už vienkartines pakuotes sistemoje vykdymo kaštus, susijusius su vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimu, užstato grąžinimu (tame tarpe, ir susijusius su pakuočių atliekų priėmimui skirtų priemonių įsigijimu bei technine priežiūra). Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus motyvus, siūlytumėm Projektu keičiamo Įstatymo 112 straipsnio 2 dalies 4 punktą formuluoti taip: „4) šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų pakuočių pardavėjų pageidavimu aprūpina  juos pakuočių atliekų priėmimui skirtomis priemonėmis (tarp jų ir priemonėmis, užtikrinančiomis automatizuotą (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimą bei užstato grąžinimą), kurios turi būti parinktos atsižvelgiant į parduotuvės prekybos plotą bei parduotuvėje surenkamų pakuočių atliekų kiekį.

Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius savo sąskaita užtikrina automatizuotų (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių remontą bei techninę priežiūrą arba kompensuoja šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pakuočių pardavėjams jų įsigytų automatizuotų (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių remonto bei techninės priežiūros kaštus;

Kilus abejonėms, dėl galimybės įgyvendinti Projekte numatytus reikalavimus nepažeidžiant jau galiojančių, maisto tvarkymo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, pridedame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atsakymą (priedas prie šio rašto Nr. 1) į Lietuvos prekybos įmonių asociacijos užklausą (priedas prie šio rašto Nr.2) dėl Projekto 8 straipsnio

2 dalies nuostatų, reguliuojančių, kad “vienkartinių pakuočių pardavėjai

privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybinis plotas neviršija 200 kv. m.” Įvertinus VMVT poziciją, bei įvairaus dydžio prekybos įmonių galimybes, dar kartą siūlome nustatyti prievolę priimti tarą ir grąžinti užstatą pardavėjams, prekiaujantiems parduotuvėse, kurių prekybinis plotas yra didesnis nei 400 kv. m.

Pritarti iš dalies Nepritarti dėl: projekto nuostatos nedraudžia pakuočių pardavėjui savo iniciatyva apsirūpinti savo pasirinktomis automatizuotomis pakuočių atliekų priėmimo priemonėmis. Tačiau įpareigoti užstato sistemos administratorių kompensuoti pačių pakuočių pardavėjų savarankiškai pasirinktų priemonių remonto bei techninės priežiūros kaštus būtų neteisinga. Projekto nuostatos neįpareigoja pakuočių atliekų priėmimą organizuoti būtent prekybiniame plote. Projekto 5 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „<...> pakuočių pardavėjai turi organizuoti daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietoje ar teritorijoje arba arti jos, tačiau ne didesniu kaip 150 metrų atstumu nuo prekybos vietos <...>“. Pritarti dalyje dėl parduotuvių ploto, kurioms tenka pareiga organizuoti pakuočių ir pakuočių atliekų priėmimą (žr. komiteto pasiūlymą). 13. Mažųjų alaus daryklų asociacija, 2014-04-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 187 pritarė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr.

įstatymo projektui (toliau – Įstatymo projektas) ir pateikė jį svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. Šis įstatymo projektas, jei jis bus patvirtintas ir įgyvendintas, mūsų, Mažųjų alaus daryklų asociacijos, manymu turės itin neigiamos įtakos verslui, nes: 1.Pakuočių užstato sistemai sukurti ir jai finansuoti reikės milžiniškų lėšų, kurių mažieji gamintojai neturi. 2.Pakuočių užstato sistema brangins vartotojams galutinį produktą ir mažins paklausą. 3.Pakuočių užstato sistemos įgyvendinimas rajonuose ir kaimo vietovėse bus itin sudėtingas ir brangus. 1.Pakuočių užstato sistemai sukurti ir jai finansuoti reikės milžiniškų lėšų, kurių mažieji gamintojai neturi. Užstato sistemos įdiegimas, nors ji apims tik 15 proc. visų pakuočių atliekų, pirminiais skaičiavimais, gali kainuoti iki 100 milijonų litų. Šias lėšas užstato sistemos sukūrimui, o vėliau – papildomus milijonus jos išlaikymui – turės skirti gamintojai ir importuotojai, tarp jų ir mažosios alaus daryklos, kurioms atstovauja Mažųjų alaus daryklų asociacija. Gamintojams, ypač smulkiesiems, tai bus itin reikšminga finansinė našta, nes daugumos mažųjų alus daryklų padėtis yra sudėtinga. Užstato sistemos finansavimas gali įtakoti neigiamo pinigų srauto susidarymą, todėl bet kokios papildomos sąnaudos joms būtų pražūtingas. Per pastaruosius metus visų Mažųjų alaus daryklų asociacijos narių pardavimai krito daugiau nei 20 proc., tai lėmė Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymų pakeitimai. 1. Mažiesiems aludariams Akcizo lengvatos panaikinimas nuo 2009-01-01 ir pakeltas akcizo mokestis alui. 2.

2. Draudimas nuo

2013-01-01 parduoti alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius didesnėje nei 1 litro taroje ir kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 metų taip pat planuojama didinti akcizo mokestį alui, užstato sistemos įvedimas mažosioms alaus darykloms faktiškai reikštų bankrotą. 2.Pakuočių užstato sistema brangins vartotojams galutinį produktą ir mažins paklausą. Specialistų skaičiavimu, pakuočių užstato sistema 50 % padidintų vartotojų išlaidas pakuočių atliekų tvarkymui. Tai neišvengiamai atsilieps galutinei produktų kainai ir vartojimui. 2009 m . Aplinkos ministerijos tyrimas rodo, kad 21 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų neperka gėrimų užstatinėje pakuotėje (stiklo taroje), o renkasi kitas alternatyvas. Tai patvirtina ir statistiniai duomenys. Lietuvoje užstato sistemoje esančių produktų pardavimai 2012 metais krito 20%,

2013 metais krito dar 10%. Mažosios

alaus daryklos, kurios negali konkuruoti su didžiaisiais gamintojais rinkodaros biudžetais ir yra priverstos ieškoti kitų būdų, kaip atpiginti produkcijos savikainą, įvedus užstato mokestį PET tarai praras galimybę konkuruoti rinkoje su užsienio kapitalo bendrovėmis. Tai prieštarauja Europoje priimtai praktikai, kai senovinius alaus receptus ir technologijas saugantiems smulkiesiems gamintojams yra sudaromos kuo palankesnės sąlygos tradicinei veiklai tęsti. 3.Pakuočių užstato sistemos įgyvendinimas rajonuose ir kaimo vietovėse bus itin sudėtingas ir brangus. Mažosios alaus daryklos daugiausiai bendradarbiauja ne su didžiaisiais prekybos tinklais, o savo produkciją parduoda mažose miestelių ir kaimų parduotuvėse. Pakuočių sistemos diegimas jose bus itin sudėtingas ir brangus.

Taros supirkimo automatai, kainuojantys nuo 20 000 iki 40 000 eurų, tokioms parduotuvėms bus neįperkami, o užstato sistemos diegimas „rankiniu būdu“, kai pardavėjos turės priimti tarą, o mažos parduotuvės ją kažkur sandėliuoti ir saugoti, bus itin brangus. Visos šios sistemos finansavimas guls ant gamintojų pečių, nes, įstatymo pakeitimo nuostatos numato, kad šias išlaidas turės dengti gamintojai ir importuotojai. Todėl, atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, prašome Jūsų nepritarti siūlomam Įstatymo projektui ir grąžinti jį Vyriausybei tobulinti, įtraukiant platesnį suinteresuotųjų šalių ratą Įstatymo projekto vertinimui, siekiant sutelkti visą dėmesį ir pastangas į Europos Sąjungos remiamą, konteinerinės pakuočių atliekų surinkimo sistemos vystymą Lietuvoje. Šiuo metu tik gerai vystoma konteinerinė pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistema gali užtikrinti ekonomiškai efektyviausią, palankiausią vartotojams ir pramonės palaikomą pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo strategiją, atitinkančią šiandienos ir ateities teisės aktų reikalavimams, užtikrinsiančią didesnį pakuočių atliekų surinkimą ir perdirbimą, sumažinsiančią atliekų šalinimą sąvartynuose. Nepritarti Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, įgyvendinant principą „teršėjas moka“ pakuočių atliekų tvarkymui taikomas gamintojo atsakomybės principas: visi gamintojai ir importuotojai turi organizuoti ir apmokėti visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus supakuotus gaminius, rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą. Siekiama, kad kuo daugiau gamintojų ir importuotojų patys aktyviai organizuotų pakuočių atliekų tvarkymą ir kuo mažiau mokėtų mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis (kuris taikomas tik nesėkmės atveju – kai gamintojas ar importuotojas netinkamai organizuoja ar neorganizuoja pakuočių atliekų tvarkymo).

Gėrimų pakuotėms naudojamos medžiagos (PET, aliuminis, stiklas) yra lengvai perdirbamos į paklausius produktus, todėl atskiras jų tvarkymo organizavimas turėtų būti patrauklesnis patiems jų gamintojams ir importuotojams. Pažymėtina, kad remiantis Aplinkos ministerijos užsakymu UAB „Ekokonsultacijos“ 2009 m. atliktos

„Privalomojo užstato nustatymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms analizės“

duomenimis, užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms sistemos diegimo investicijos gamintojams ir importuotojams sudarytų apie 11–16 mln. Lt, tačiau užstato sistemos kompleksiškumas leistų sukurti naujų darbo vietų, be to, išaugtų antrinių žaliavų perdirbimo sektorius (per užstato sistemą surenkamos švariausios antrinės žaliavos – tinkamiausios kokybiškai produkcijai). Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Mažųjų alaus daryklų asociacijos pastaboje pateiktais pastebėjimais:

„Lietuvoje užstato sistemoje esančių produktų pardavimai 2012 metais krito 20

proc., 2013 metais krito dar 10 proc.“ ir „per pastaruosius metus visų Mažųjų alaus daryklų asociacijos narių pardavimai krito daugiau nei 20 proc.“ negalima daryti išvados, kad užstato sistemos taikymas tiesiogiai susijęs su produkto (šiuo atveju – alaus) paklausos mažėjimu. 14. Lietuvos aludarių gildija, 2014-04-02 Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2014 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 187 pritarė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517  2, 4¹

įstatymo projektui (toliau – Įstatymo projektas) ir pateikė jį Lietuvos Respublikos Seimui.

Šiuo raštu pateikiama argumentacija dėl tokio įstatymo priėmimo tikslingumo, bei atsakoma į oponentų pateiktus prieštaringus argumentus. 1. DABARTINĖ SITUACIJA GĖRIMŲ PAKUOČIŲ TVARKYMO SRITYJE Į rinką kasmet išleidžiama per 350.000.000 vnt. PET butelių ir per 200.000.000 vnt. metalinių gėrimų pakuočių (skardinių). Konteinerinė atskiro rūšiavimo sistema šiuo metu (2013, 2014 metais) sutvarko tik ~20% PET pakuotės atliekų ir tik 10% skardinių. Kiekvienais metais ~ 500.000.000 vnt. (pusė milijardo!) gėrimų pakuočių yra nesutvarkomos ; kadangi gėrimai dažnai naudojami gamtoje didelė dalis šių nesutvarkytų gėrimų pakuočių lieka gamtoje – miškuose, paežerėse ir t.t. Visai kita padėtis su pakartotinio naudojimo gėrimų pakuotėmis (alaus buteliai), kurios šiuo metu tvarkomos per užstato sistemą. Užstato sistema Lietuvoje veikia labai sklandžiai, yra sutvarkoma per 85% užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių. Todėl tikslinga išplėsti dabar sėkmingai veikiančią užstato sistemą į ją papildomai įtraukiant ir PET bei metalinės gėrimų pakuotes taip iš esmės sprendžiant šiukšlinimo problemą. 2. DĖL

PAPILDOMOS NAŠTOS VERSLUI BEI PABRANGIMO VARTOTOJUI

• a) Teigiama, kad gėrimų pakuočių tvarkymas taps labai brangus, dažnai kaip

pavyzdį nurodant Vokietijos užstato sistemą. Lietuvoje ketinama diegti užstato sistema analogiška Estijos užstato sistemai. Yra atlikti paskaičiavimai, kad gėrimų pakuočių atliekų tvarkymas per užstato sistemą būtų ženkliai pigesnis nei tvarkymas per konteinerinę sistemą. Dėl to užstato sistemos diegimas netaptų našta verslui, o gėrimai vartotojams nepabrangtų.

Šiuo metu (2013 bei 2014 metais) Estijoje, kur veikia užstato sistema, gamintojai (o tuo pačiu ir vartotojai) skiria mažesnį finansavimą gėrimų pakuočių atliekų tvarkymui, nei skiria gamintojai Lietuvoje, kai tuo tarpu Estijoje gėrimų pakuočių sutvarkymo lygis siekia 85-90 procentų.

• b) Teigiama, kad įdiegus užstato sistemą labai pabrangs konteinerinės sistemos

aptarnavimo kaštai, nurodoma, kad pabrangimas gali siekti net

50 procentų. Tokiems teiginiams nėra jokio pagrindo nes į užstatą išeinančios

pakuotės sudaro labai nedidelę dalį nuo visų pakuočių atliekų: Iš viso susidarančių pakuočių atliekų kiekis    – 320.000 tonų per metus; Tame tarpe gėrimų pakuotės PET                    – 12.000 tonų per metus (3.7%); Tame tarpe gėrimų pakuotės (skardinės)                     – 3.500 tonų per metus (1%);

Tame tarpe stiklinės gėrimų pakuotės              – 10.000 tonų per metus (3%); Toks neženklus (8%) kiekio sumažėjimas konteinerinėje sistemoje niekaip negali įtakoti visos sistemos pabrangimo net 50 procentų.

c) Dėl užstato sistemos įdiegimo prekių kainos vartotojui nepabrangs, tačiau šalia gėrimų kainos papildomai atsiras užstatas už pakuotę. Vartotojas galės atgauti visą jo sumokėtą užstatą kai grąžins tuščias pakuotes. 3. UŽSTATO SISTEMOS OPONENTAI TURI TIK VIENĄ PASIŪLYMĄ – GĖRIMŲ PAKUOTES IR

TOLIAU TVARKYTI KONTEINERINĖJE SISTEMOJE

Ši sistema buvo vystoma jau daugiau nei 10 metų. Sutvarkoma tik 20% PET ir tik 10% metalinių gėrimų pakuočių atliekų. Sistema veikia nekokybiškai, o pakuočių atliekų tvarkymas daugiau imituojamas, nei realiai sutvarkoma. Siūlymas tęsti reiškia, kad ir toliau milijonai gėrimų pakuočių kasmet papildys sąvartynus, pamiškes ir paežeres.

Kalbama, apie būtinybę investuoti į papildomus konteinerius, bet nutylima, kad jau dabar tų konteinerių yra labai daug (apie 100 000), bet gyventojai jais naudojasi vangiai, ir nenurodoma kas pasikeis, kad gyventojai staiga pradėtų jais naudotis. Pasirinkus šį kelią ir toliau gėrimų pakuočių atliekų tvarkymas būtų tiesiog imituojamas. 4. GĄSDINAMA, KAD UŽSTATO SISTEMOS ADMINISTRATORIUS GALĖS SUDARYTI BARJERUS KAI

KURIŲ GĖRIMŲ GAMINTOJŲ AR IMPORTUOTOJŲ PATEKIMUI Į RINKĄ. Įstatymo

projekte numatyta , kad užstato sistemos administratorius turi būti ne pelno siekianti įmonė, ir privalo teikti paslaugas visiems gamintojams bei importuotojams vienodomis sąlygomis bei kainomis, t.y. nepaliekama galimybės diskriminuoti mažuosius gamintojus ar importuotojus. Numatoma, kad užstato administratoriaus veikla bus prižiūrima ir kontroliuojama. Iš tiesų tikimasi, kad importo barjerai sumažės - dėl gėrimų pakuočių atliekų tvarkymo sistemų ir ženklinimo standartizavimu Baltijos šalyse :

Estijoje užstato sistema veikia jau eilę metų, Latvijoje užstato sistemą ketinama įdiegti 2015 metais. 5. KODĖL OPONUOJAMA Yra trys suinteresuotos oponuoti šalys:

• a) Atliekų tvarkytojai (surinkėjai)

, kuriems nors procentaliai ir nereikšmingai (keliais procentais) tačiau sumažėtų pakuočių atliekų surinkimo apimtys. Čia verta pažymėti, kad kita atliekų tvarkytojų dalis – perdirbėjai turės naudos iš įdiegtos užstato sistemos: bus pateikta perdirbti žymiai daugiau ir geresnės kokybės antrinių žaliavų.

• b) Gamintojai,

kurie yra patenkinti dabartine situacija , kuomet yra leidžiama imituoti pakuočių atliekų tvarkymą ir pasitenkinama su 10-20% sutvarkymo lygiu. Šių gamintojų nuomonė kardinaliai pasikeistų Valstybei nusprendus daugiau nesitaikyti su tokiu gamtos teršimu ir nustačius žymiai didesnes sutvarkymo užduotis.

• c) Gamintojai

dirbantys šešėlyje .

Tikėtina, kad Lietuvoje dalis verslo (ypač smulkaus) vis dar dirba šešėlyje. Užstato sistemos su labai griežta apskaita (pagal prekių barkodus) yra bijomasi, nes pasimatys šešėlio mąstai ir įmonės

(prekės) veikiančios šešėlyje. Atsiras duomenys kiek kurių gėrimų pakuočių grįžta. Dalies gėrimų (parduotų nelegaliai – už grynuosius, išvengiant akcizo ir kitų mokesčių) pakuočių grįžtamumas viršys 100, 200, o gal ir 300 procentų. 6. VARTOTOJŲ NUOMONĖ Absoliučiai didžioji dalis vartotojų palaiko užstato sistemos idėją. 2009 metais atliktoje apklausoje Lietuvos 74,2% gyventojų pritarė užstato sistemos vienkartinėms gėrimų pakuotėms įvedimui. 2014 metų apklausoje pritariančiųjų skaičius sumažėjo iki 67%, tačiau tai vis vien daugiau nei dviejų trečdalių gyventojų palaikymas. Atsižvelgti

15. Kooperatinė bendrovė Lietuvos

kooperatyvų sąjunga, 2014-04-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 187 pritarė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių

straipsniais įstatymo projektui (toliau

• Įstatymo projektas) ir pateikė jį svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. Mes,

Lietuvos kooperatyvų sąjunga, kurios nariai valdo beveik

550 parduotuvių – daugumą jų kaimo vietovėse – pasisakome prieš užstato

sistemos įvedimą ir remiame tolesnį konteinerinės atliekų rūšiavimo sistemos vystymą, nes: 1.Tara

• plastikiniai, stikliniai buteliai ir gėrimų skardinės - yra dalis pakuočių atliekų, kurios susidaro namuose ir turi būti surinktos taip, kad sudarytų kuo mažiau nepatogumų vartotojui: išmetant jas kartu su kitomis pakuočių atliekomis į rūšiavimui skirtus konteinerius.

Taip, kaip yra daroma absoliučioje daugumoje Europos Sąjungos šalių. Reikalavimas, kad pirkėjas grįžtų priduoti tuščios taros į parduotuves, yra nereikalingas ir perteklinis veiksmas. Mūsų nuomone, gyventojai neturi galimybių rūšiuoti atliekas į ne mažiau kaip 7 skirtingus paketus, todėl tikėtina rūšiuos tik depozitinę tarą, o kitų pakuočių surinkimas žymiai pablogės. 2.Parduotuvės projektuotos, statytos ar renovuotos pritaikant jas parduoti vartotojams maisto produktus; tai nėra vieta pritaikyta atliekų tvarkymui, jų surinkimui ar saugojimui, nes šie veiksmai prieštarauja higienos reikalavimams. Mažose parduotuvėse, o juo labiau kaime, niekas nesiruošia statyti taros surinkimo automatų, nes tai dar daugiau išaugintų kaštus. 3.Užstato sistemos įgyvendinimas reikalauja papildomų plotų (priestatų)  ir investicijų tam, kad būtų sukurtos specialios vietos taros surinkimui bei saugojimui. Parduotuvės taip pat turės užtikrinti surinktos taros, kaip ir kitų prekių, saugumą. Dauguma kaime veikiančių parduotuvių veikla mažai rentabili arba nuostolinga. Papildomos privalomos investicijos dar pablogins padėtį ir būsime priversti dalį jų uždaryti. 4.Nedidelės parduotuvės, ypač veikiančios kaimiškose vietovėse, turi tik vieną darbuotoją ir jis yra atsakingas tiek už prekių išdėstymą lentynose, tiek ir už jų pardavimą pirkėjams.

Norint parduotuvėse dar ir priimti tarą bei išmokėti už ją užstatą, reikės daugiau laiko ir papildomos darbo jėgos, o kaimiškose vietovėse įsikūrusios parduotuvės to sau leisti negali. Stiklo taros depozito sistema jau įrodė, kad administratorius nors ir turėdamas pareigą padengti taros surinkimo kaštus, tai daro nepilnai, o prievolė ir baudos mus priverčia nusileisti. 5.Užstato sistemos įgyvendinimas iš mažųjų parduotuvių pareikalaus papildomų apyvartinių lėšų. Užstato sistemos esmė yra ta, kad iš pradžių pardavėjas išmoka vartotojui depozito sumą ir tik vėliau, po 30-60 dienų, atgauna šiuos pinigus iš užstato sistemos administratoriaus. Mažosios parduotuvės, ypač tos, kurios veikia kaimo vietovėse, neturi pakankamai apyvartinių lėšų ir bus priverstos skolintis kas dar padidins sąnaudas. Todėl, atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, prašome Jūsų nepritarti siūlomam Įstatymo projektui ir grąžinti jį Vyriausybei tobulinti, įtraukiant platesnį suinteresuotųjų šalių ratą Įstatymo projekto vertinimui, siekiant sutelkti visą dėmesį ir pastangas į Europos Sąjungos remiamą, konteinerinės pakuočių atliekų surinkimo sistemos vystymą Lietuvoje. Šiuo metu tik gerai vystoma konteinerinė pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistema gali užtikrinti ekonomiškai efektyviausią, palankiausią vartotojams ir pramonės palaikomą pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo strategiją, atitinkančią šiandienos ir ateities teisės aktų reikalavimams, užtikrinsiančią didesnį pakuočių atliekų surinkimą ir perdirbimą, sumažinsiančią atliekų šalinimą sąvartynuose. Nepritarti Argumentai išdėstyti aukščiau prie pasiūlymų.

Be to, pažymėtina, kad Projekte numatyta, kad užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius kompensuoja pakuočių pardavėjams jų patiriamus teisės aktų nustatytų pareigų užstato už vienkartines pakuotes sistemoje vykdymo kaštus , susijusius su vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimu , užstato grąžinimu ir visuomenės informavimu . Pasaulinė praktika rodo, kad apie 70 proc. lėšų, kurios buvo atsiimtos už sugrąžintą pakuotę, yra išleidžiama toje pačioje parduotuvėje, todėl užstato už vienkartines pakuotes sistema gali turėti teigiamos įtakos mažųjų parduotuvių apyvartiems lėšoms. Projekte numatyta, kad asmuo, siekiantis vykdyti užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus veiklą, turi turėti susitarimais su pakuočių pardavėjais grindžiamas galimybes atlikti užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje . Šia nuostata siekiama, kad užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriumi taptų tik toks asmuo, kurio sąlygos tenkins tiek gamintojus ir importuotojus, tiek pakuočių pardavėjus visoje Lietuvoje. Mažųjų parduotuvių atstovai, pasirašydami susitarimus su šiuo asmeniu, gali reikalauti sau palankių sąlygų užtikrinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad mažųjų parduotuvių atstovai taip pat turi teisę prisidėti prie užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus steigimo. 16. Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“, 2014-04-03 Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ vienija 11 lietuvių ir užsienio kapitalo maisto produktus gaminančių bei jais prekiaujančių įmonių. Bendra įmonių apyvarta siekia apie 750 mln. Lt per metus, asociacijos įmonėse dirba apie 2200 darbuotojų. Kreipiamės į Jus norėdami išsakyti savo nuomonę dėl Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr.

straipsniais įstatymo projekto, kuris šiuo metu yra pateiktas svarstyti  Lietuvos Respublikos Seimui. Esame įsitikinę, kad atliekų surinkimas ir perdirbimas turi būti vykdomas taip, kad keltų kuo mažiau nepatogumų vartotojui, nesudarytų jiems papildomų išlaidų ir atitiktų Europos Sąjungos šalyse įprastą praktiką. Todėl asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ palaiko savivaldybėse įgyvendinamos konteinerinės sistemos, leidžiančios žmonėms patogiai rūšiuoti visas pakuočių atliekas, vystymą. Mūsų asociacija pasisako prieš planuojamą užstato sistemos daliai pakuočių įvedimą, nes tai iš vartotojų pareikalaus papildomų išlaidų ir sukels papildomų nepatogumų. Mūsų – maisto produktus gaminančių ir jais prekiaujančių įmonių – užduotis yra išlaikyti vartotojui prieinamą mūsų gaminių kainą ir išvengti jos kilimo. Yra reali grėsmė, kad šalia šiuo metu veikiančios konteinerinės atliekų tvarkymo sistemos įvedus antrąją, ją dubliuojančią – užstato sistemą, ženkliai padidės atliekų tvarkymo kaštai, o tai gali lemti ir produktų kainų kilimą. Skaičiuojama, kad užstato sistema apimtų tik apie 15 proc. visų pakuočių atliekų, tačiau jos įdiegimas pareikalaus didelių investicijų iš gamintojų bei importuotojų, taip pat smarkiai išaugtų likusių – 85 proc. pakuočių atliekų – tvarkymo kaštai. Užstato sistemą įdiegusių šalių, tokių kaip Estija, pavyzdys rodo, kad ne gėrimų pramonės plastikinės pakuotės tonos surinkimo ir perdirbimo kaštai Estijoje yra beveik 7 kartus didesni nei Lietuvoje. Todėl asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ nepritaria siūlomam Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projektui. Manome, kad įstatymas turi būti grąžintas tobulinti Vyriausybei, siekiant įvertinti administracinę naštą ūkio subjektams, taip pat poveikį vartotojams.

Mūsų nuomone, reikėtų efektyvinti ir stiprinti šiuo metu veikiančią konteinerinę atliekų tvarkymo sistemą, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos keliami pakuočių tvarkymo tikslai ir kartu sistema būtų patogi vartotojui bei atitiktų Lietuvos gamintojų interesus ir galimybes. Nepritarti Pakuočių atliekų tvarkymui taikant gamintojo atsakomybės principą įgyvendinamas principas „teršėjas moka“: į gaminio kainą įskaičiuotas gamintojo patiriamas pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas patiria ne visi gyventojai, o tik to gaminio vartotojas. Vartotojo išlaidos priklauso nuo to, kas vartojama ir kiek vartojama. Vystant sistemą, kurioje kiekvienas gamintojas ar importuotojas atsakingas būtent už savo rinkai tiekimų pakuočių atliekų tvarkymą, skatinama tikroji gamintojo atsakomybė: gamintojas apie savo pakuotės atliekų tvarkymą turi galvoti jau rinkdamasis pakuotę. Gėrimų pakuotėms naudojamos medžiagos (PET, aliuminis, stiklas) yra lengvai perdirbamos į paklausius produktus, todėl atskiras jų tvarkymo organizavimas yra patrauklesnis patiems jų gamintojams ir importuotojams. Gaminių, supakuotų į pakuotes, kurių atliekų panaudojimas ne toks efektyvus, gamintojams ir importuotojams paprasčiau vykdyti savo įsipareigojimus, kai visų pakuočių atliekų tvarkymas organizuojamas vienoje sistemoje. Tačiau tokia iki šiol Lietuvoje taikoma praktika neskatina gamintojo ar importuotojo atidžiai rinktis pakuotę, kurios atliekų tvarkymą reikės finansuoti, nors toks yra pagrindinis gamintojo atsakomybės principo taikymo siekis. 17. Lietuvos nealkoholinių gėrimų gamintojų bei importuotojų asociacija, 2014-04-03 Lietuvos Vyriausybė Seimui pateikė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, numatančias 2015 m. Lietuvoje įvesti privalomą užstato sistemą gėrimų PET ir skardinėms pakuotėms.

Pagal numatytą tvarką, pardavėjai už tam tikrus gėrimus, parduodamus PET ir skardinėje pakuotėje, iš pirkėjų turės imti užstatą, kuris bus grąžinamas pridavus tuščią tarą (kaip jau yra stiklinių pakuočių atveju). Įstatymo projektas numato, kad bus sukurtas užstato sistemos operatorius, turėsiantis organizuoti užstato sistemos veiklą. Ši 2013 m. Aplinkos ministerija inicijuota papildoma užstato sistema iš 300 000 tonų visų pakuočių atliekų, kurios kasmet susidaro Lietuvoje, apimtų tik 20 000 tonų pakuočių. Šiuo metu Lietuvoje yra įgyvendinami 2011 m. priimti Pakuočių įstatymo pakeitimai, kurių tikslas yra sukurti savivaldybėse optimaliai funkcionuojančią atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistemą. Ją finansiškai palaiko Lietuvos rinkoje veikiantys ir prekes pakuotėse parduodantys gamintojai bei importuotojai. Tam kartu su savivaldybėmis jie kuria bei plėtoja konteinerinę atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistemą. Mes, Lietuvos nealkoholinių gėrimų gamintojai ir importuotojai, m anome, jog remiantis Europos šalių praktika, aplinkos taršos mažinimo tikslų galima pasiekti nuosekliai plėtojant konteinerinę sistemą be papildomos užstato sistemos, kuri taps našta ne tik gamintojams, importuotojams, prekybininkams, bet ir nebus patogi visiems vartotojams. Pasisakome prieš užstato sistemos įvedimą, nes:

• 1) Priėmus įstatymo pataisas bendras atliekų perdirbimo rodiklis

paaugs labai nežymiai, tačiau nauja užstato sistema pareikalaus ženklių investicijų, kurios sieks 70-100 mln. litų. Užstato sistema padidintų vartotojų išlaidas pakuočių atliekų tvarkymui nuo 20 Lt vienam gyventojui iki 30 Lt. 2) VšĮ „Žaliasis taškas“ skaičiavimai rodo, kad gerai išvystyta ir veikianti konteinerinė pakuočių atliekų surinkimo sistema, kuri visiškai atitinka visus ES reikalavimus ir  tikslu s, vartotojams kainuotų maždaug

60 mln. Lt per metus. Tačiau, kai bus įdiegta užstato sistema, jos kaina gali

išaugti iki 90 mln.

Lt (skaičiuojant investicijas į įrengimus, IT, kontrolės priemones). Šios papildomos naštos galima išvengti nuosekliai bei kryptingai plečiant konteinerinę sistemą ir nesilpninant jos užstato sistema. 3) Gerai išvystyta ir valdoma konteinerinė atliekų surinkimo sistema gali pasiekti praktiškai tokius pačius rezultatus kaip užstato sistema. Tai rodo tokių ES šalių kaip Belgija ir Austrija, kur be užstato sistemos PET taros surinkimas siekia 80 % ir daugiau. Atsižvelgdami į tai, kad:

• 1) Lie

t uva tik neseniai peržiūrėjo pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, kuris reikalauja gamintojus finansiškai dalyvauti atliekų tvarkyme savivaldybėse, bei šio dalyvavimo matyti tik pirmieji rezultatai. 2) Beveik visos Europos Sąjungos šalys pakuočių atliekų tvarkymui pasirinko konteinerinę, o ne užstato sistemą. Europos Sąjunga atliekų surinkimo savivaldybėse sistemą laiko prioritetine. ES atliekų direktyvoje numatyta, kad nuo 2015 metų savivaldybės turi rinkti atskirai stiklą, popierių, plastiką ir metalo atliekas, o nuo 2020 metų - 50 proc. metalo, plastiko, popieriaus ir stiklo atliekų turi būti išrūšiuota. Mes siūlome :

Nepritarti Įstatymo projektui ir grąžinti jį Vyriausybei tobulinti, atlikti Įstatymo projekto ekonominio poveikio analizę, tam, kad būtų priimtas ekonomiškai pagrįstas sprendimas. Nepritarti Argumentai išdėstyti aukščiau prie pasiūlymų. Be to, pažymėtina, kad remiantis Aplinkos ministerijos užsakymu UAB „Ekokonsultacijos“ 2009 m. atliktos „Privalomojo užstato nustatymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms analizės“ duomenimis, užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms sistemos diegimo investicijos gamintojams ir importuotojams sudarytų apie 11–16 mln. Lt, tačiau užstato sistemos kompleksiškumas leistų sukurti naujų darbo vietų, be to, išaugtų antrinių žaliavų perdirbimo sektorius (per užstato sistemą surenkamos švariausios antrinės žaliavos – tinkamiausios kokybiškai produkcijai).

Užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms nustatymo negalima traktuoti kaip gėrimų kainų didinimo, nes jeigu vartotojai grąžins pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas, jie atgaus sumokėtą užstatą. Kaip rodo kitų šalių patirtis, užstato sistemos administravimo kaštai kainų už produktus dydžiui didelės įtakos neturi, nes jie nėra dideli, kai kurių pakuočių atliekų atveju (pvz., metalinių skardinių) administravimo mokestis neskaičiuojamas, nes administravimo kaštai visiškai padengiami iš gaunamų pajamų realizavus žaliavas. 18. Kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga, 2014-04-08 Lietuvos Respublikos Seimui teikiamas svarstymui Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517  2, 4¹

įstatymo projektas (toliau - Įstatymo projektas) yra priešingas smulkiojo verslo, tame tarpe Lietuvos kooperatyvų sąjungos narių interesams. Įstatymo projekte numatoma, kad visi vienkartinių pakuočių pardavėjai, prekiaujantys parduotuvėse, kurių prekybos plotas virš 200 kv. m ir kaimo parduotuvės , privalo dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje. Šiai Įstatymo projektu keičiamai Įstatymo 8 str. 2 d. daliai, kurioje išskiriamos kaimo parduotuvės, prieštaraujame, dėl toliau nurodytų argumentų:

• Lietuvoje parduotuvės, esančios kaimo vietovėse, užima iki 5 proc. mažmeninės

prekybos maisto prekėmis rinkos.

Plečiantis prekybos tinklams, mažėjant kaimo gyventojų skaičiui, šių parduotuvių dalis bendroje mažmeninės prekybos maisto prekėmis rinkoje turi aiškią tendenciją mažėti, todėl kaimo parduotuvių sureikšminimas jas išskiriant iš kitų rinkos dalyvių yra diskriminacinis.

• Esame įsitikinę, kad mažesnėse kaip 90 kv.m. prekybinio ploto kaimo

parduotuvėse dėl prekybinio ir sandėliavimo ploto dydžio, neįmanoma tinkamai, nepažeidžiant higienos reikalavimų, supirkti vienkartinę pakuotę arba tai reikalautų didelių papildomų investicijų. Todėl siūlome leisti  mažesniems, kaip 90 kv.m. prekybinio ploto kaimo parduotuvių savininkams patiems apsispręsti dėl dalyvavimo vienkartinių pakuočių surinkimo sistemoje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta siūloma Įstatymo projekto 5 straipsnio Įstatymo 8 straipsnio  2 dalį išdėstyti taip: "

2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už

kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybinis plotas neviršija 200 kv. m ir išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius kaimo parduotuvėse, kurių prekybinis plotas neviršija 90 kv.m., taip pat kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje. ".

". Mažose, o ypač kaimo, parduotuvėse užstato už vienkartinės pakuotės sistemos administratoriui ekonomiškai neapsimoka įrengti automatizuotas priemones vienkartinių pakuočių surinkimui, todėl tokie vienkartinių pakuočių pardavėjai privalės surinkti vienkartines pakuotes neautomatizuotu būdu (dalyvaujant žmogui), o tai yra žymiai brangiau nei vienkartines pakuotes rinkti automatizuotu būdu. Mažų parduotuvių savininkai neturi pakankamos derybinės galios derėtis su užstato už vienkartinės pakuotės sistemos administratoriumi, todėl tikėtina, jiems nebus pilnai atlyginti dėl vienkartinių pakuočių surinkimo patiriami kaštai. Siekiant išvengti smulkių verslininkų diskriminavimo, siūlome Įstatyme numatyti žemiausią sąnaudų, patiriamų surenkant vienkartines pakuotes neautomatizuotu (rankiniu) būdu, atlygintiną ribą. Todėl siūlytina keičiamo Įstatymo projekte numatyto 11² str. 2 d. 5 punktą išdėstyti taip: „

• 5) kompensuoja šio Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pakuočių

pardavėjams jų patiriamus teisės aktų nustatytų pareigų užstato už vienkartines pakuotes sistemoje vykdymo kaštus, susijusius su vienkartinių pakuočių už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimu, užstato grąžinimu ir visuomenės informavimu.

Tuo atveju, jeigu atsižvelgiant į parduotuvės prekybos plotą bei parduotuvėje surenkamų pakuočių atliekų kiekį, užstato už vienkartinės pakuotės sistemos administratorius neaprūpina vienkartinių pakuočių pardavėjus pakuočių atliekų priėmimui skirtomis automatizuotomis priemonėmis (nedalyvaujant žmogui), ir toks vienkartinių pakuočių pardavėjas surenka vienkartines pakuotes neautomatizuotu būdu (dalyvaujant žmogui), užstato už vienkartinės pakuotės sistemos administratorius  kompensuoja vienkartinių pakuočių pardavėjams už vienkartinės taros priėmimą neautomatizuotu būdu ne mažiau kaip

20 (dvidešimt) procentų nuo nustatytos vienkartinės pakuotės depozito sumos

.“ Reziumuojant padarytas pastabas, informuotina, jog siūlomas įstatymo projektas yra nepritaikytas mažoms ir kaimo parduotuvėms, todėl jos yra diskriminuojamos. Taip pat jis akivaizdžiai prieštarauja Valstybės strategijai stiprinti smulkųjį verslą. Spręsti pagrindiniam Komitetui

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir kitas pastabas bei Ekonomikos komiteto pasiūlymą, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.

1. Ekonomikos

komitetas, 2014-04-09⁵ Argumentai: Atsižvelgiant į techninės įrangos, skirtos pakuočių atliekų priėmimui, gabaritus, siūlytina nustatyti pareigą vienkartinių pakuočių pardavėjams užstatines pakuotes bei pakuočių atliekas priimti bei grąžinti užstatą tuomet, kai parduotuvės prekybinis plotas viršija ne 200 kv. m., o 400 kv. m. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnį, ir jo 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti

vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybinis plotas neviršija⁴⁰⁰²⁰⁰ kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.”

Pritarti

7Balsavimo rezultatai:

8 už; 1 susilaikė. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Jurgis Razma. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis [1] Komisijos komunikatas – Gėrimų pakuotės, užstato sistemos ir laisvas prekių judėjimas; (2009/C 107/01);

Komiteto išvada

2014-04-17 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

APLINKOS

APSAUGOS komitetas

PAGRINDINIO

KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO

ĮSTATYMO

NR. IX-517

2, 4¹ ,

5, 7, 8, 11, 12 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 11¹

2014 m. balandžio 16 d. Nr. 107-P-10

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo

: komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis, Raimundas Paliukas, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjas Darius Karvelis, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministras Almantas Petkus, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė, vyr. specialistė Saulė Deveikytė, Lietuvos komunalinių atliekų tvarkymo asociacijos atstovės Raminta Radavičienė, Kristina Kemėrienė, Mažųjų alaus daryklų asociacijos atstovė Lina Šileikienė, KB

„Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ atstovas Raimondas Koreiva, VšĮ „Žaliasis

taškas“ atstovas Kęstutis Pocius, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Ieva Andriulaitytė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Laurynas Vilimas, Lietuvos aludarių gildijos atstovas Saulius Galadauskas, Pakartotinių pakuočių asociacijos atstovas Gintaras Varnas, Aljanso „Aibė“ atstovas Aidas Kaubrys, Lietuvos nealkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos atstovė Gabrielė Šerėnienė, Natūralaus mineralinio vandens asociacijos atstovas Tomas Čepononis, UAB „Palink“ atstovai Ignas Kubilius, Erika Jucevičiūtė, Dovilė Gelžinienė, advokatų kontoros „Varul“ atstovas, Robert Juodka, VšĮ

„Ekošviesa“ atstovas Tadas Ruželė, UAB „Atliekų tvarkymo centras“ atstovas

Audrius Puškorius, UAB „Rimi Lietuva“ atstovas Vaidas Kukarėnas. 2.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos

(toliau

• pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-14¹

2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, nereikėtų tikslinti projekto 1 straipsnio 2

dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje pateiktos sąvokos „užstatas“ apibrėžimo, nes iš pateiktos formuluotės galima suprasti, kad ir pakuočių atliekos bus grąžinamos gamintojui ir (ar) importuotojui. Siūlytume tikslinti šias projekto nuostatas atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalies nuostatas. Nepritarti Iš esmės ir pakuočių atliekos grąžinamos gamintojui ar importuotojui, nes jos grąžinamos užstato sistemos administratoriui, kuriam gamintojai ir importuotojai pavedė savo pareigų vykdymą. 2. 1³

2. Iš projekto

7 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹

straipsnio nuostatų ir kitų projekto (pvz., projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio

1 dalies 2 punktas) nuostatų darytina išvada, kad gamintojai ir importuotojai

užstato už daugkartines pakuotes sistemoje gali dalyvauti patys, nes jie neprivalo skirti užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriaus. Atsižvelgiant į tai, kai kurios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos: Pirma, projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalies nuostatų formuluotė „užstato sistema – visuma organizacinių, administracinių, finansinių, informacinių ir kitų priemonių, įgyvendinamų užstato sistemos administratorių <...>“ nėra aiški tuo aspektu, kad neaišku, kokie subjektai įgyvendintų užstato sistemą daugkartinių pakuočių srityje, jei nebūtų paskirtas užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius.

Nepritarti Jei gamintojas ar importuotojas savarankiškai veikia užstato už daugkartines pakuotes sistemoje – jis laikomas savo užstato sistemos administratoriumi. Atkreiptinas dėmesys, kad užstato už daugkartines pakuotes sistema veikia nuo 2006 m., todėl atitinkami gamintojai ir importuotojai jau yra paskyrę šios užstato sistemos administratorių. 3. 3 Antra, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad „pakuotės dalyvavimo atitinkamoje užstato sistemoje ženklo formą atitinkamos užstato sistemos administratoriaus (-ių) teikimu <...> tvirtina aplinkos ministras“. Nėra aišku, kokie subjektai galėtų Aplinkos ministerijai teikti daugkartinės pakuotės dalyvavimo užstato sistemoje ženklo formą, kai nebūtų paskirtas užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius. Nepritarti Jei gamintojas ar importuotojas savarankiškai veikia užstato už daugkartines pakuotes sistemoje – jis laikomas savo užstato sistemos administratoriumi. Atkreiptinas dėmesys, kad užstato už daugkartines pakuotes sistema veikia nuo 2006 m., todėl atitinkami gamintojai ir importuotojai jau yra paskyrę šios užstato sistemos administratorių. 4. 6 Trečia, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nustatoma, kad užstato už daugkartinę pakuotę dydį atsižvelgdamas į užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriaus (-ių) siūlymus tvirtina aplinkos ministras.

Nėra aišku, kokie subjektai galėtų aplinkos ministrui teikti siūlymus dėl užstato dydžio, kai nebūtų paskirtas užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius. Nepritarti Jei gamintojas ar importuotojas savarankiškai veikia užstato už daugkartines pakuotes sistemoje – jis laikomas savo užstato sistemos administratoriumi. Atkreiptinas dėmesys, kad užstato už daugkartines pakuotes sistema veikia nuo 2006 m., todėl atitinkami gamintojai ir importuotojai jau yra paskyrę šios užstato sistemos administratorių. 5. 5

3. Projekto 5

straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad pakuočių vartotojams suteikiama teisė skirti paramą Labdaros ir paramos įstatyme numatytiems paramos gavėjams už sumą, lygią užstato dydžiui. Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais: Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų vykdomos tokios paramos teikimo procedūros: kas – pakuotės vartotojas ar pakuotės pardavėjas būtų laikomas paramos teikėju; kas (piniginės lėšos, prekės ar paslaugos) būtų paramos dalyku; kaip tai būtų įforminama (ar pakuotės vartotojas turėtų rašyti kokį prašymą, pildyti deklaraciją, kurioje nurodytų konkretų paramos gavėją, kuriam norėtų teikti paramą) ir kas kontroliuotų, ar parama pasiekė pakuočių vartotojo nurodytą paramos gavėją ir pan. Be to, svarstytina, ar tokios paslaugos teikimo išlaidos (daromi pavedimai, teikiamos paramos apskaitos tvarkymas ir ataskaitų teikimas) pakuočių pardavėjams būtų pakeliamos, ar jos būtų proporcingos (t. y., užstato dydžio parama nebūtų didesnė nei jos teikimo išlaidos).

Nepritarti Vadovaujantis Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis: paramos teikėjas – pakuočių vartotojas; paramos dalykas – piniginės lėšos (užstato dydis); kontrolė – pagal Labdaros ir paramos įstatymą; išlaidos – jei būtų, tektų užstato sistemos administratoriui (užstatas ir automatizuotos priemonės yra ne pardavėjų, o užstato sistemos administratoriaus atsakomybė). Paramos skyrimo forma nereglamentuojama, nes manytina, kad užstato sistemos administratorius rinksis kuo optimalesnę priemonę, pavyzdžiui: automatizuotose pakuočių atliekų priėmimo priemonėse gali būti įdiegtas „paramos mygtukas“, o ten, kur nėra automatizuotų pakuočių atliekų priėmimo priemonių – paramos dėžutė (kaip „Gelbėkit vaikus“ ar pan.). 6. 8 Antra, pagal Labdaros ir paramos įstatymo bei šio projekto nuostatas, manytume, kad paramos gavėju galėtų būti ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius. Nesant projekto nuostatose aiškaus reguliavimo dėl paramos teikimo, diskutuotina, ar nesusidarytų prielaidos tokiai situacijai, kai parama būtų teikiama tik vienam paramos gavėjui - užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gali susiklostyti ir tokia situacija, kad paramos gavėjas – užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius, pats turės atlyginti ir tokios paramos teikimo išlaidas pakuočių pardavėjams (projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pritarti iš dalies Pasiūlymas :

Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5.

Užstatas už parduodamų gaminių pakuotes pakuočių vartotojams turi būti grąžinamas grynaisiais pinigais arba, pakuočių vartotojams pageidaujant, jiems suteikiama teisė įsigyti prekių ar paslaugų arba skirti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme numatytiems paramos gavėjams (išskyrus užstato sistemos administratorių) už sumą, lygią užstato dydžiui.“

7. 5

4. Projekto 5

straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatoma, kad pakuočių pardavėjai prekybos vietoje turi teikti „rašytinę informaciją ( ne mažesniame kaip A3 formato (420x297 mm) plakate )“. Siūlytume atsisakyti įstatyme reglamentuoti rašytinės informacijos pateikimo būdą, nes, manytume, kad detalūs rašytinės informacijos teikimo būdai galėtų būti nustatomi poįstatyminiuose teisės aktuose. Nepritarti Planuojant, kad detaliau rašytinės informacijos teikimo būdai nebus nustatomi, manytina, kad minimalų reikalavimą rašytinei informacijai reglamentuoti įstatyme yra tikslinga. 8. 2

17, 18

5. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 ir 18 dalyse yra

apibrėžtos sąvokos „pakuočių pardavėjas“ ir „pakuočių platintojas“, tačiau projekto nuostatose vartojamos ir tokios sąvokos kaip „pirkėjas“ ar

„platintojas“ (pvz., projekto 6, 7, 12 straipsniai). Siekiant aiškumo,

siūlytume suderinti projekte vartojamas sąvokas. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :

1. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11

straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „ Gamintojai ir importuotojai privalo imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuotes, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, supakuotus į daugkartinę pakuotę, kuriai taikoma užstato už daugkartines pakuotes sistema.

Užstato už daugkartines pakuotes sistema taikoma toms daugkartinėms pakuotėms, apie kurias gamintojams ir importuotojams pageidaujant Vyriausybės nustatyta tvarka paskelbia Aplinkos ministerija.“

2. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11

straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„Gamintojai ir importuotojai privalo imti užstatą

iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, vaisių vyną, vaisių vyno kokteilius, vaisių vyno gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis, nektarą, supakuotus į šią prekinę vienkartinę pakuotę, kurios talpa didesnė nei viena dešimtoji litro, bet mažesnė nei trys litrai:

1) stiklinę;

2) plastikinę;

• 3) metalinę

. “

3. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11

straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:

„Gamintojai ir importuotojai, kurių gaminių

pakuotėms taikoma užstato sistema, taip pat pakuočių platintojai ar pakuočių pardavėjai, platindami ar parduodami gaminius šiose pakuotėse, turi apskaitos dokumentuose atskirai nurodyti gaminio kainą ir pakuotės užstato dydį.“ 4.

Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip:

„Gamintojai ir importuotojai ne mažiau kaip

vienerius metus nuo Vyriausybės nustatyta tvarka Aplinkos ministerijos atsižvelgiant į gamintojo ar importuotojo pageidavimą priimto sprendimo dėl užstato sistemos netaikymo atitinkamoms daugkartinėms pakuotėms įsigaliojimo privalo priimti iš pakuočių pardavėjų, taip pat pakuočių pardavėjai – iš pakuočių vartotojų tuščias tokias daugkartines pakuotes ir grąžinti užstatą atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalies nuostatas.“

5. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11

straipsnio 12 dalį išdėstyti taip:

„Gaminių, supakuotų į pakuotes, kurioms taikoma

užstato sistema pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalis, gamintojas ir (ar) importuotojas ne mažiau kaip vienerius metus nuo tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai nutraukimo privalo priimti iš pakuočių pardavėjų, taip pat pakuočių pardavėjai – iš pakuočių vartotojų tuščias tokias daugkartines pakuotes ar vienkartinių pakuočių atliekas ir grąžinti užstatą atsižvelgiant į šio straipsnio 6 ar 7 dalies nuostatas. Išimtis taikoma tam gamintojui ir (ar) importuotojui, kuris įrodo, kad priėmė iš pakuočių pardavėjų tokį šių nebenaudojamų pakuočių kiekį, kokį buvo išleidęs į apyvartą, ir grąžino pakuočių pardavėjams užstatą.“ 6.

Išdėstyti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnį išdėstyti taip: „ Daugkartinių pakuočių, už kurias Gaminių, už kurių daugkartinę pakuotę nustatytas užstatas, gamintojai, importuotojai ir pardavėjai gali paskirti užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorių šioms funkcijoms vykdyti:

1) valdyti užstato taikymą visose užstato sistemos grandyse;

2) organizuoti daugkartinių pakuočių tvarkymo išlaidų padengimą tokių pakuočių pardavėjams;

3) rengti ir teikti daugkartinių pakuočių pardavėjams informaciją apie daugkartinių pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, rūšis, užstato dydžius, pakuočių priėmimo ir užstato grąžinimo, pakuočių apskaitos tvarką.“

7. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 12³

straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „ Pareigos organizuoti daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą nevykdymas ir (ar) netinkamas vykdymas užtraukia baudą pakuočių pardavėjui nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. “

7. Projekto 12 straipsniu keičiamo

įstatymo 12³ straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „ Pareigos nurodyti užstato dydį gaminio, supakuoto į pakuotę, už kurią nustatytas užstatas, kainos etiketėje nevykdymas ir (ar) informacijos apie tai, kaip pakuočių vartotojai gali grąžinti pakuotes ar pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas nepateikimas užtraukia baudą pakuočių pardavėjui nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. “

9. 6

6. Projekto 6

straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad užstato už daugkartines pakuotes sistema taikoma toms daugkartinėms pakuotėms, apie kurias gamintojams ir importuotojams pageidaujant Vyriausybės nustatyta tvarka paskelbia Aplinkos ministerija.

Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatose yra įvardintos vienkartinių pakuočių atliekos, už kurias imamas užstatas, tuo tarpu minėtose projekto nuostatose nėra nustatyta net esminių kriterijų, kokiais vadovaujantis būtų paskelbtos daugkartinės pakuotės, už kurias imamas užstatas, tai paliekama gamintojų ir importuotojų nuožiūrai. Nepritarti Ar pakuotė tinkama pakartotiniam naudojimui sprendžia pats gamintojas ar importuotojas, nes jis ir turės naudoti tą pakuotę pakartotinai. 10. Antra, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „paskelbia Aplinkos ministerija“ turinys, t. y., neaišku, ar toks sąrašas būtų aplinkos ministro tvirtinamas kaip poįstatyminis teisės aktas, ar tai būtų Aplinkos ministerijos informacinis pranešimas ir kur jis būtų paskelbtas. Be to, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje, nustatant tokio sąrašo keitimą, vartojamos formuluotės „Aplinkos ministerijos priimto sprendimo“ turinys taip pat nėra aiškus, nes sprendimus įtvirtindamas juos įsakymu priima aplinkos ministras. Pritarti iš dalies Argumentai :

Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta „Vyriausybės nustatyta tvarka paskelbia Aplinkos ministerija“, taigi nustatyta, kad Aplinkos ministerijos skelbimo tvarka reglamentuojama Vyriausybės nutarimu.

Pasiūlymas : Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip: „ Gamintojai ir importuotojai ne mažiau kaip vienerius metus nuo Vyriausybės nustatyta tvarka Aplinkos ministerijos aplinkos ministro atsižvelgiant į gamintojo ar importuotojo pageidavimą priimto sprendimo dėl užstato sistemos netaikymo atitinkamoms daugkartinėms pakuotėms įsigaliojimo privalo priimti iš pardavėjų, taip pat pardavėjai – iš pakuočių vartotojų tuščias tokias daugkartines pakuotes ir grąžinti užstatą atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalies nuostatas. “

11. 6

7. Projekto 6

straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatoma, kad vienkartinės pakuotės atlieka priimama, bet užstatas gali būti negrąžinamas, jeigu ji nepažymėta brūkšniniu kodu arba brūkšninis kodas yra pažeistas ir dėl to negalima identifikuoti gamintojo ar importuotojo. Šios projekto nuostatos svarstytinos tuo aspektu, kad neaišku, ar visos vienkartinės pakuotės (pvz., plastikinis butelis) yra pažymėtos brūkšniniais kodais, ar brūkšninis kodas nėra nurodomas ant prekės etiketės; ar būtų priimama tokia vienkartinė pakuotė, kuri būtų pateikiama be prekės etiketės, kurioje nurodytas brūkšninis kodas (pvz., plaunant butelį prekės etiketė atsiklijavo). Nepritarti Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų nuostatomis, etiketė yra pakuotės dalis. Reikalauti grąžinti užstatą už pakuotę be brūkšninio kodo negalima, nes brūkšninis kodas yra pagrindinis būdas atpažinti, ar pakuotei taikomas užstatas. 12. 6

8. Projekto 6

straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 12 dalies paskutinis sakinys turėtų būti rašomas lietuviškais rašmenimis. Pritarti

13. 7

9.

7

9. Projekto 7

straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnyje nustatoma, kad „daugkartinių pakuočių , už kurias nustatytas užstatas, gamintojai, importuotojai ir pardavėjai gali paskirti užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorių“. Šios projekto nuostatos svarstytinos tuo aspektu, kad nėra aišku, kodėl užstato sistemos administratorių gali paskirti pakuočių gamintojai, importuotojai, o ne pakuočių naudotojai – gamintojai, gaminantys ir (ar) pakuojantys gaminius, ir importuotojai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą užstato už vienkartines pakuotes sistemoje privalo dalyvauti būtent pakuočių naudotojai. Be to, šiose nuostatose nėra aiškus formuluotės

„gali paskirti“ turinys. Pritarti iš dalies

Pasiūlymas : Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnį išdėstyti taip: „ Daugkartinių pakuočių, už kurias Gaminių, už kurių daugkartinę pakuotę nustatytas užstatas, gamintojai, importuotojai ir pardavėjai gali paskirti užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorių šioms funkcijoms vykdyti <...>“. Ši nuostata įtvirtina gaminių, už kurių daugkartinę pakuotę nustatytas užstatas, gamintojų ir importuotojų teisę, bet ne prievolę paskirti užstato sistemos administratorių. 14. 8

10. Projekto 8

straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, įsteigtas vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų aiškiai nurodyti subjektus, kurie galėtų steigti viešąjį juridinį asmenį – užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorių, ir subjektus, galinčius tapti šio juridinio asmens dalyviais. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo aspektu nėra aiškios ir šio straipsnio 8 dalies nuostatos.

Taip pat nėra aišku, ar užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus steigėjomis (dalyvėmis) galėtų būti savivaldybės. Nepritarti Projekto nuostatomis siekiama galimybės steigti užstato sistemos administratorių neriboti pagal asmens veiklos rūšį. Pažymėtina, kad šiuo klausimu buvo konsultuotasi su Konkurencijos tarybos specialistais. Jų nuomone šiuo atveju rinkos uždarymas deleguojant steigimo teises konkrečiai ūkio subjektų grupei yra nepriimtinas konkurenciniu aspektu. Užstato sistemos administratoriaus dalyviais taip pat gali tapti visi pageidaujantys asmenys. 15. 11. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 15.1 punktą, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 1 dalyje nurodyti įstatymų pavadinimai tikslintini. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :

Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „ Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, įsteigtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo ar Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. “

16. 8

12. Nėra aiškus projekto 8 straipsniu keičiamo

įstatymo 11² straipsnio 4 dalies 2 punkte vartojamos formuluotės „turi būti nurodytas įmokos už administravimą dydis“ turinys. Nėra aišku, nei kas tą įmoką turėtų mokėti, nei už kokį administravimą. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 4 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemą, garantuojančią, kad užstato už vienkartines pakuotes sistema, įskaitant šios sistemos organizavimo plano bei visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programos įgyvendinimą, bus finansuojama.

Finansavimo schemoje turi būti nurodytas gamintojų ir importuotojų mokamos įmokos už užstato sistemos administravimą dydis “. 17. 8

13. Projekto 8

straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 5 dalies formuluotę

„neatitinka Aplinkos ministerijos nustatytų reikalavimų“ reikėtų suderinti su

šio straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias tvarką nustato aplinkos ministras. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „ Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija atsisako derinti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus, jei pateikti derinti užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo planas ir (ar) užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schema ir (ar) visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programa neatitinka Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatytų reikalavimų ir (ar) juose pateikti skaičiavimai, duomenys yra nepagrįsti. “

18. 9

14. Projekto 9

straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnyje siūloma nustatyti, kad pažeidus šio įstatymo reikalavimus, atsakomybė taikoma šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka . Šios projekto nuostatos svarstytinos tuo aspektu, kad nėra aišku, kaip šiuo įstatymu vadovaujantis atsakomybė būtų taikoma fiziniams asmenims, nes projekto 10 ir

12 straipsniais keičiamo įstatymo 12¹

ir 12³ straipsniuose yra numatyta tik juridinių asmenų atsakomybė.

Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Projekto 9 straipsniu keičiamą įstatymo 12

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka . “

19. 9

Be to, šios projekto nuostatos, o taip pat ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 12¹ straipsnio bei projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 12² straipsnio nuostatos nėra aiškios santykyje su Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis, nes galiojančiame Aplinkos apsaugos įstatyme nėra nustatyta nei atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus, nei juridinių asmenų padarytų pažeidimų bylų teisena. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį bei 137 straipsnio 2 dalį. Pritarti Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektas šiuo metu yra pateiktas Vyriausybei. Tikėtina, kad jis įsigalios iki šio

Projekto įsigaliojimo dienos (2015-11-01). 20. 12

15. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 12³

straipsnio 1 dalyje nėra aiški formuluotė „kai juridinis asmuo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia <...>“. Siūlytume suderinti projekto ir keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas sąvokas tarpusavyje, juolab, kad atsakomybė už šį pažeidimą nustatoma gamintojui ir (ar) importuotojui.

Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 12³ straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „ Pareigos dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, kai juridinis asmuo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią pagal šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, nevykdymas užtraukia baudą gamintojui ir (ar) importuotojui nuo dvidešimt penkių tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų. “

21. 13

16. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 13

straipsnyje suformuluoti pasiūlymai Vyriausybei, t. y., nustatoma, kokius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų parengti ir patvirtinti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 14 straipsnį įstatymas su atskiromis išimtimis įsigalioja 2015 m. lapkričio

1 d., todėl nei iš projekto 13 straipsnio, nei iš jo 14 straipsnio nuostatų

nėra pakankamai aišku, kokius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir iki kada turėtų parengti ir patvirtinti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Svarstytina, ar šių projekto nuostatų nereikėtų apjungti ir aiškiai įvardinti, kokie įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti parengti ir patvirtinti iki 2015 m. lapkričio 1 d., 2015 m. vasario 1 d. ar 2017 m. spalio 1 d. Nepritarti Projekto 14 straipsnio nuostatų inkorporuoti į Projekto 13 straipsnį netikslinga, nes Projekto 14 straipsnis skirtas konkrečiai šio Projekto įsigaliojimo ir įgyvendinimo reglamentavimui, o Projekto 13 straipsniu tik techniškai keičiamas įstatymo 13 straipsnis, kuriuo reglamentuojama jau esama tvarka, taip pat Projekto 14 straipsnio 4 ir

5 dalyse minimuose Projekto 3 ir 8 straipsniuose konkrečiai įvardijama

Aplinkos ministerija, o 13 straipsnyje minima Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Be to, 13 straipsnyje atsisakoma terminų, o Projekto 14 straipsnio 4 ir 5 dalių įgyvendinimui reikšmingi terminai. 22. 17. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus įstatymo projektą reikės pakeisti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį bei 137 straipsnio 2 dalį. Pritarti

3Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. VšĮ ,,Žaliasis taškas”, Lietuvos mažų alaus daryklų asociacija, Lietuvos kooperatyvų sąjunga, UAB Aljansas Aibė, Lietuvos pienininkų asociacija, Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“, Lietuvos nealkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija, Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacija, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija, Baltic Regional WaterCooler Association,       Giedrius Valys 2014-03-21 Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – LR Vyriausybė) 2014 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 187 pritarė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517  2, 4¹ , 5, 7, 8, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹ , 11² , 12¹ ,¹² 2 , 12³ straipsniais įstatymo projektui (toliau – Įstatymo projektas) ir pateikė jį Lietuvos Respublikos Seimui.

Šis įstatymo projektas, mūsų, žemiau pasirašiusiųjų nuomone, yra nepagrįstas ir grąžintinas LR Vyriausybei, nes:

1. Rengiant

įstatymo projektą nebuvo įvertinta našta verslui, kaip to reikalauja įstatymai. 2. 2013 metais pradėjus vystyti konteinerinę pakuočių atliekų surinkimo sistemą, staiga papildomai pridedama dar viena valstybei ir verslui brangiai kainuojanti pakuočių užstato sistema, o tai prieštarauja teisėtiems lūkesčiams. 3. Įstatymo projektas neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintos LR Vyriausybės programos. 1. Rengiant įstatymo projektą nebuvo įvertinta našta verslui, kaip to reikalauja įstatymai. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinama administracinė našta ir poveikis verslui. 2012 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 4, kuriuo patvirtinta Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodika, pavesta ministerijoms, įstaigoms prie ministerijų, kitoms ministerijoms pavaldžioms valstybės institucijoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigoms ir kitoms Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingoms valstybės institucijoms, vadovaujantis Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodika, vertinti teisės aktų projektų, numatančių naujus ar keičiančių galiojančius informacinius įpareigojimus ūkio subjektams, administracinę naštą ūkio subjektams ir teikti išvadoms gauti šiuos teisės aktų projektus Ūkio ministerijai. Mūsų žiniomis, tai nebuvo atlikta .

Suinteresuotos šalys Įstatymo projekto derinimo metu teikė esmines pastabas dėl Įstatymo projektu siūlomo reglamentavimo tikslingumo, tokio reguliavimo galimų neigiamų pasekmių ir prašė atlikti išsamų poveikio verslui ir kuriamai atliekų tvarkymo sistemai vertinimą. Į teiktas pastabas nebuvo atsižvelgta, to aiškiai ir pagrįstai neargumentuojant. Pagal Teisėtvarkos pagrindų įstatymo 17 straipsnio 5 dalį, kai dėl teisės akto projekto buvo konsultuotasi su visuomene, konsultavimosi su visuomene rezultatai, taip pat subjektų, kuriems teisės akto projektas buvo teikiamas išvadoms gauti, gautų pastabų ir pasiūlymų įvertinimas turi būti pateikti teisės aktą priimančiam subjektui, t.y. Lietuvos Respublikos Seimui. Mūsų žiniomis, tai nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus argumentus, manome, kad šis Įstatymo projektas grąžintinas LR Vyriausybei, kuri turėtų įvertinti administracinę naštą ūkio subjektams ir atlikti poveikio verslui vertinimą . 2. 2013 metais pradėjus vystyti konteinerinę pakuočių atliekų surinkimo sistemą, staiga papildomai pridedama dar viena valstybei ir verslui brangiai kainuojanti pakuočių užstato sistema, o tai prieštarauja teisėtiems lūkesčiams. Įstatymo projektas nustato teisinį reguliavimą, kurio pagrindu 2015 m. būtų įdiegta privalomo užstato už vienkartines pakuotes sistema Lietuvoje bei nustatyti pagrindiniai reikalavimai tokios sistemos diegimui ir funkcionavimui. Pagal įstatymo projektą, pirkėjai pirkdami gėrimus privalės prekybos vietoje palikti užstatą už stiklo, metalo ir PET pakuotes, esančias užstato sistemoje, ir paliktą užstatą galės atsiimti tik grąžinę panaudotą užstatinę pakuotę į prekybos vietą.

Šiuo metu pagal nuo 2013 m. įsigaliojusius Atliekų tvarkymo įstatymo bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus Lietuvoje yra vystoma pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo konteineriais sistema (toliau tekste – konteinerinė sistema) bei  pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūra, leidžianti savivaldybėse realiai surinkti pakuočių atliekas iš gyventojų. Konteinerinės sistemos finansavimas vykdomas gamintojų importuotojų lėšomis bei numatomomis Europos Sąjungos finansinės paramos lėšomis. Bendras Lietuvoje per metus vidaus rinkoje susidarančių pakuočių atliekų kiekis sudaro apie 300 000 tonų. Pagal Įstatymo projektą nuo 2015 metų įsigaliosianti užstato sistema, VšĮ

„Žaliasis taškas“ skaičiavimais, apimtų tik 20 000 tonų pakuočių atliekų. Šį raštą pasirašantys Lietuvos

Respublikos gamintojų ir importuotojų bei atliekų tvarkytojų atstovai yra susirūpinę dėl numatomo Įstatymo projekto reguliavimo ir nori pateikti savo įžvalgas dėl numatomos pakuočių užstato sistemos poveikio Lietuvos ekonominei ir socialinei aplinkai:

• a) Pakuočių užstato

sistema padidintų vartotojų išlaidas 50 % pakuočių atliekų tvarkymui (nuo 20 Lt vienam gyventojui iki 30 Lt vienam gyventojui). VšĮ „Žaliasis taškas“ skaičiavimai rodo, kad gerai išvystyta ir veikianti konteinerinė pakuočių atliekų surinkimo sistema, kuri visiškai atitinka visus ES reikalavimus ir tikslus, vartotojams kainuotų maždaug 60 mln. Lt per metus. Tačiau, kai bus įdiegta užstato sistema, kaina gali išaugti iki 90 mln. Lt (skaičiuojant investicijas į įrengimus, IT, kontrolės priemones).

Tai reiškia papildomą finansinį krūvį gyventojams, kurio galima išvengti kryptingai stiprinant konteinerinę sistemą.

• b) Kaip Aplinkos

ministerija pati teigia įstatymo projektą lydinčioje Antikorupcinio vertinimo pažymoje, užstato sistemos diegimas pareikalaus papildomų gamintojų ir importuotojų lėšų, susijusių su papildomu pakuočių ženklinimu, užstato sistemos administravimu, investicijomis į pakuočių priėmimo sistemą. Tačiau neatlikus jokio vertinimo nenurodant, kokiomis studijomis remiantis, teigiama, kad ateityje šios investicijos gamintojams ir importuotojams atsipirks bei atpigins pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudas.

• c) Ministerija

Antikorupcinio vertinimo pažymoje pripažįsta, jog priėmus Įstatymo projektą gali padidėti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos , nes į pastarąją nepateks tos antrinės žaliavos, už kurias gaunamos didžiausios pajamos, kuriomis mažinami pakuočių atliekų tvarkymo komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje kaštai. Padidėjusias sąnaudas privalės dengti užstato sistemoje nedalyvaujantys gamintojai ir importuotojai. VšĮ „Žaliasis taškas“ skaičiavimai rodo, kad į užstato sistemą patenkanti pakuočių atliekų dalis bus nežymi (iki 15% nuo visų prekinių pakuočių kiekio), tačiau užstato sistema iš gamintojų ir importuotojų pareikalaus didelių investicijų (apie 70-100 mln.

Lt).

• d) Užstato sistema

neigiamai paveiks gamintojo atsakomybės principu dirbančias organizacijas , nes sumažės jų finansuojamos konteinerinės pakuočių atliekų surinkimo sistemos efektyvumas, kuris turės būti kompensuotas likusių gamintojų ir importuotojų, nesinaudojančių privalomojo užstato sistema, lėšomis.

• e) Užstato sistemos

įgyvendinimas sumažins patrauklumą vartotojams bei nukreips jų dėmesį nuo šiuo metu savivaldybėse vystomos konteinerinės pakuočių atliekų surinkimo sistemos, kurios plėtros reikalauja Bendroji Atliekų  direktyva (Waste Framework Directive, 2008/98/EC), kad būtų užtikrintas aukštas pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo lygis ir išvengta aplinkos taršos (šiukšlinimo).

• f) Diegiama užstato

sistema pareikalaus iš vartotojų papildomo pakuočių atliekų rūšiavimo, tinkamų sąlygų didelių jų kiekių laikymui namuose ir specialios priežiūros (išlaikyti pakuočių formą ir nepažeistą etiketę) bei grąžinimo į prekybos vietą. Tokių reikalavimų nekelia dabar vystoma konteinerinė pakuočių atliekų tvarkymo sistema, kurios populiarumas nuolat auga.

• g) Užstato sistema išugdys

visuomenės supratimą, kad gyventojai rūšiuoti pakuotes yra skatinami finansiškai. Tačiau tokios tiesioginės paskatos netaikymas kitų pakuočių atliekų rūšiavimui gali demotyvuoti gyventojus rūšiuoti šias atliekas bei naudotis dabar vystoma konteinerine pakuočių atliekų rūšiavimo sistema, be kurios sėkmingo veikimo nebus pasiekti valstybiniai atliekų tvarkymo tikslai. Atsižvelgiant į tai, kad: (i).

Lietuva nuo 2013 m. atnaujino pakuočių atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, įpareigojančius gamintojų atsakomybės principu veikiančias gamintojų ir importuotojų organizacijas finansiškai prisidėti prie pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūros plėtros savivaldybėse; (ii). Europos Sąjunga teikia pirmenybę konteinerinės sistemos vystymui ir beveik visos Europos Sąjungos šalys pakuočių atliekų tvarkymui renkasi konteinerinę pakuočių atliekų tvarkymo, o ne užstato sistemą (užstato sistema įdiegta tik 5 ( Suomija, Švedija, Danija, Estija, Vokietija ) iš 28-ių Europos Sąjungos šalių); (iii). Gerai sukurta ir valdoma konteinerinė pakuočių atliekų tvarkymo sistema gali pasiekti panašaus lygio pakuočių atliekų surinkimo efektyvumą kaip ir užstato sistema (tai patvirtina Belgijoje ir Austrijoje veikiančios konteinerinės sistemos rezultatai, kur PET atliekų surinkimas ir perdirbimas konteinerinėje sistemoje siekia 80%). Manome, kad šis Įstatymo projektas nepriimtinas, nes gali apimti tik iki 15% pakuočių atliekų sutvarkymo, ekonomiškai nepagrįstai išdidina pakuočių atliekų tvarkymo kaštus ir kelia grėsmę dabar vystomai, Europos Sąjungos remiamai, konteinerinei pakuočių atliekų surinkimo sistemai, be kurios sėkmingo veikimo nebus pasiekti valstybiniai atliekų tvarkymo tikslai. 3. Įstatymo projektas neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintos LR Vyriausybės programos. Lietuvos Respublikos Seimas

2012 m. gruodžio 13 d. pritarė Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko

Algirdo Butkevičiaus pateiktai Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai. Šios programos 380 punktas sako, kad „ Didinsime gamintojų atsakomybę už aplinkos taršą ir aplinkos kokybę, atsižvelgdami į ES keliamus reikalavimus.

Sieksime, kad gamintojams ir importuotojams nustatytos atsakomybės prievolės būtų įgyvendintos mažiausiomis sąnaudomis , kad kiekvienas atliekų tvarkymo sistemos dalyvis būtų atitinkamai įvertintas, kad atliekų tvarkymo sistema funkcionuotų racionaliai ir konkurencingai“ . Kaip jau buvo minėta anksčiau naujas teisinis reguliavimas sukels ūkio subjektams didelę ekonominę naštą, o tai prieštarautų LRV programoje įtvirtintoms nuostatoms . Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, prašome Jūsų nepritarti siūlomam Įstatymo projektui ir grąžinti jį LR Vyriausybei tobulinti atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus, šiame rašte išdėstytus argumentus, įtraukiant platesnį suinteresuotųjų šalių ratą Įstatymo projekto vertinimui, siekiant sutelkti visą dėmesį ir pastangas į Europos Sąjungos remiamą, konteinerinės pakuočių atliekų surinkimo sistemos vystymą Lietuvoje. Šiuo metu tik gerai vystoma konteinerinė pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistema gali užtikrinti ekonomiškai efektyviausią, palankiausią vartotojams ir pramonės palaikomą pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo strategiją, atitinkančią šiandienos ir ateities teisės aktų reikalavimams, užtikrinsiančią didesnį pakuočių atliekų surinkimą ir perdirbimą, sumažinsiančią atliekų šalinimą sąvartynuose.

Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad numatoma užstato už vienkartines pakuotes sistema valstybei neturėtų kainuoti, nes gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę nustatytas užstatas, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys gamintojai ir importuotojai įpareigoti ne tik dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, bet ir apmokėti dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemoje išlaidas, susijusias su užstato sistemoje surenkamų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu, taip pat visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas. Pažymėtina, kad dauguma tų gamintojų ir importuotojų, kurie turės finansuoti planuojamą užstato už vienkartines pakuotes sistemą, pritaria šiai sistemai. Pakuočių atliekų tvarkymui taikant gamintojo atsakomybės principą įgyvendinamas principas „teršėjas moka“: į gaminio kainą įskaičiuotas gamintojo patiriamas pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas patiria ne visi gyventojai, o tik to gaminio vartotojas. Vartotojo išlaidos priklauso nuo to, kas vartojama ir kiek vartojama. Vystant sistemą, kurioje kiekvienas gamintojas ar importuotojas atsakingas būtent už savo rinkai tiekimų pakuočių atliekų tvarkymą, skatinama tikroji gamintojo atsakomybė: gamintojas apie savo pakuotės atliekų tvarkymą turi galvoti jau rinkdamasis pakuotę. Gėrimų pakuotėms naudojamos medžiagos (PET, aliuminis, stiklas) yra lengvai perdirbamos į paklausius produktus, todėl atskiras jų tvarkymo organizavimas yra patrauklesnis patiems jų gamintojams ir importuotojams.

Gaminių, supakuotų į pakuotes, kurių atliekų panaudojimas ne toks efektyvus, gamintojams ir importuotojams paprasčiau vykdyti savo įsipareigojimus, kai visų pakuočių atliekų tvarkymas organizuojamas vienoje sistemoje. Tačiau tokia iki šiol Lietuvoje taikoma praktika neskatina gamintojo ar importuotojo atidžiai rinktis pakuotę, kurios atliekų tvarkymą reikės finansuoti, nors toks yra pagrindinis gamintojo atsakomybės principo taikymo siekis. 8 Europos valstybėse (Danija, Estija, Islandija, Nyderlandai, Norvegija, Suomija, Švedija, Vokietija) taikoma užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms nekelia grėsmės lygiagrečiai vystomai konteinerinei pakuočių atliekų surinkimo sistemai ir vartotojų motyvacijai rūšiuoti, nes jie yra tinkamai informuojami kodėl svarbu ir kaip reikia dalyvauti abiejose sistemose. Siekiant visų gamintojų ir importuotojų atsakomybės prievoles įgyvendinti mažiausiomis sąnaudomis, viena iš priemonių yra būtent užstato sistemos taikymas vienkartinėms gėrimų pakuotėms – tai turėtų teigiamai paveikti ir konteinerinę pakuočių atliekų surinkimo sistemą, nes: § mažės konteinerių apkrovos intensyvumas; § pakuočių atliekų surinkėjai galės optimizuoti šių konteinerių aptarnavimą; § neapkrauti ir tvarkingi konteineriai bus paskata gyventojams rūšiuoti dar efektyviau; § gyventojams teisingai rūšiuojant ir gamintojams bei importuotojams atsakingai renkantis pakuotes ilgainiui gausės aukštos kokybės antrinių žaliavų, kas skatins perdirbimo pramonę Lietuvoje. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, galima teigti, kad siūlomas Įstatymo projektas prisideda prie ekonomiškai efektyviausios, palankios vartotojams ir pramonės palaikomos pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo strategijos. 2.

2. VšĮ „Žaliasis taškas“, 2014-03-12

2014 m. vasario 26 dieną

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė Lietuvos respublikos vyriausybei patikslintą Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 41, 5, 7, 8, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 112, 121, 122, 123 straipsniais įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektas nustatyto teisinį reguliavimą, kurio pagrindu 2015 m. būtų įdiegta privalomo užstato už vienkartines pakuotes sistema Lietuvoje bei nustatyti pagrindiniai reikalavimai tokios sistemos diegimui ir funkcionavimui. Pagal įstatymo projektą, pirkėjai, pirkdami gėrimus privalės prekybos vietoje palikti užstatą už stiklo, metalo ir PET pakuotes esančias užstato sistemoje ir paliktą užstatą galės atsiimti tik grąžinę panaudotą užstatinę pakuotę į prekybos vietą. Taip pat numatyta konkurso tvarka parinkti užstato sistemos administratorių bei nustatyti užstato sistemos administravimo tvarką. Šiuo metu, pagal nuo 2013 m. įsigaliojusius Atliekų tvarkymo įstatymo bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus Lietuvoje yra vystoma pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo konteineriais sistema (toliau tekste – konteinerinė sistema). Šios sistemos pagalba vystoma pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūra, leidžianti savivaldybėse realiai surinkti pakuočių atliekas iš gyventojų. Konteinerinės sistemos finansavimas vykdomas gamintojų importuotojų lėšomis. Bendras Lietuvoje per metus vidaus rinkoje susidarančių pakuočių atliekų kiekis sudaro virš 300 000 tonų. Pagal Įstatymo projektą nuo 2015 metų įsigaliosianti užstato sistema mūsų skaičiavimais apimtų tik 20 000 tonų pakuočių atliekų. VšĮ „Žaliasis taškas“ vienijanti daugiau kaip 60 procentų Lietuvos gamintojų ir importuotojų yra susirūpinusi dėl numatomo Įstatymo projekto ir nori pateikti savo įžvalgas dėl numatomos užstato sistemos poveikio Lietuvos ekonominei ir socialinei aplinkai: 1.

Į užstato sistemą patenkanti pakuočių atliekų dalis yra nežymi, tačiau naujai diegiama užstato sistema pareikalaus didelių investicijų (apie 70-100 mln. Lt)

2. Diegiama užstato sistema

pareikalaus iš vartotojų papildomo pakuočių atliekų rūšiavimo ir specialios priežiūros (išlaikyti pakuočių formą ir nepažeistą etiketę) bei grąžinimo į prekybos vietą. Tokių reikalavimų nekelia dabar vystoma konteinerinė pakuočių atliekų tvarkymo sistema. 3. Užstato sistema išugdys visuomenės supratimą, kad gyventojai yra finansiškai skatinami rūšiuoti užstatinę pakuotę. Tačiau tokios tiesioginės paskatos netaikymas kitų pakuočių atliekų rūšiavimui gali demotyvuoti gyventojus rūšiuoti šias atliekas bei naudotis dabar vystoma konteinerine pakuočių atliekų rūšiavimo sistema. 4. Užstato sistema padidintų vartotojų išlaidas 50 % pakuočių atliekų tvarkymui (nuo 20 Lt vienam gyventojui iki 30 Lt vienam gyventojui). Mūsų skaičiavimai parodo, kad gerai išvystyta ir veikianti konteinerinė pakuočių atliekų surinkimo sistema, kuri atitinka visus šiandienos ir galimus aukštesnius ES ateities tikslus, vartotojams kainuotų maždaug 60 mln. Lt per metus. Tačiau, kai bus įdiegta užstato sistema, kaina gali išaugti iki 90 mln. Lt (skaitant investicijas į įrengimus, IT, kontrolės priemones). 5. Užstato sistema neigiamai paveiks gamintojo atsakomybės principu dirbančias organizacijas VšĮ „Žaliasis taškas“ ir PTO, nes sumažės jų finansuojamos konteinerinės pakuočių atliekų surinkimo sistemos efektyvumas, kuris turės būti kompensuotas likusių gamintojų ir importuotojų lėšomis nesinaudojančių privalomojo užstato sistema. 6.

6. Užstato sistemos

įgyvendinimas perims pagrindinį dėmesį nuo šiuo metu vystomos konteinerinės pakuočių atliekų surinkimo sistemos savivaldybėse, kurios išvystymas ir plėtra yra reikalaujama pagal Europos sąjungos Atliekų tvarkymo direktyvą (Waste Framework Directive), kad būtų užtikrintas aukštas pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo lygis ir išvengta aplinkos taršos (šiukšlinimo). Atsižvelgiant į tai, kad:

1. Lietuva nuo 2013m. atnaujino

pakuočių atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, įpareigojančius gamintojų atsakomybės principu veikiančias gamintojų ir importuotojų organizacijas finansiškai prisidėti prie pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūros plėtros savivaldybėse;

2. Beveik visos Europos

Sąjungos šalys pakuočių atliekų tvarkymui renkasi konteinerinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, o ne įvesti užstato sistemą. Užstato sistema įdiegta tik keturiose iš 28-i ų Europos Sąjungos šalių. Europos Sąjunga pirmenybę teikia konteinerinės pakuočių atliekų surinkimo sistemos vystymui. Atliekų tvarkymo direktyvoje (Waste framework directive) reikalaujama, kad nuo 2015 Valstybės narės užtikrintų atskirą stiklo, popieriaus, metalo ir plastmasės pakuočių atliekų surinkimą ir 2020 m. pasiektų 50% atskirai surenkamų stiklo, popieriaus, metalo ir plastiko pakuočių atliekų nuo visų į rinką išleistų pakuočių normatyvą. Rūšiuojamasis surinkimas yra prioritetinis siekiant pagerinti medžiagų perdirbimą;

3. Gerai sukurta ir valdoma

konteinerinė pakuočių atliekų tvarkymo sistema gali pasiekti panašaus lygio pakuočių atliekų surinkimo efektyvumą kaip ir užstato sistema. Tai patvirtina Belgijoje ir Austrijoje veikiančios konteinerinės sistemos rezultatai, kur PET perdirbimas siekia 80%.

Mes siūlome: Atidėti įstatymo projekto patvirtinimą, įtraukti platesnį suinteresuotųjų šalių ratą įstatymo vertinimui su tikslu nustatyti ir susiderinti ekonomiškai efektyviausią, palankią vartotojams ir pramonės palaikomą pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo strategiją, kuri užtikrins Lietuvos atitikimą šiandienos ir ateities teisės aktų reikalavimams, užtikrins didesnį pakuočių atliekų surinkimą ir perdirbimą, sumažins atliekų šalinimą sąvartynuose Nepritarti Žr. į argumentus pateiktus aukščiau. 3. Prekybos įmonių asociacija, 2014-03-25 I. Dėl Projekto ir atskirų jo straipsnių įsigaliojimo datos ir pereinamojo laikotarpio I.1. Dėl viso Projekto įsigaliojimo datos ir jos sąsajos su Įstatymui įgyvendinti būtinų poįstatyminių teisės aktų priėmimu Norėtume atkreipti dėmesį, jog remdamasis Direktyva 94/62/EB ir proporcingumo principu pagal EB sutarties 28–30 straipsnius, Teisingumo Teismas nustatė keletą apsaugos priemonių, kurių turi būti paisoma valstybėms narėms kuriant privalomą užstato sistemą. Vienas iš jų - pereinamasis laikotarpis [1] , kuris kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečią situaciją, tačiau negali būti trumpesnis nei metai nuo visų teisės aktų, reguliuojančių užstato sistemą, priėmimo dienos . Kaip teisingai pažymėta Teisingumo teismo praktikoje, keičiant vieną atliekų tvarkymo sistemą kita, visi susiję svarbiausi dalyviai turi gerai ir kruopščiai pasirengti, nes šis etapas yra labai svarbus rinkos dalyviams, mat susidarius neaiškiai teisinei ir faktinei padėčiai rinka gali tapti nestabili. Pereinant prie naujos sistemos neturi atsirasti jokių spragų ir kilti rizika susijusių įmonių galimybei faktiškai dalyvauti naujojoje sistemoje, vos jai pradėjus veikti. Tai reiškia, kad turi būti išplėtoti ir taikomi sistemos ypatumai, pritaikytos gamybos linijos ir platinimo tinklai bei informuoti vartotojai.

Tam reikia laiko ir pastangų. Todėl turi būti suteiktas pakankamai ilgas pereinamasis laikotarpis, kad būtų galima prisitaikyti prie naujos užstato ir grąžinimo sistemos reikalavimų prieš pradedant ją taikyti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus bei į užstato sistemos įgyvendinimui reikiamų atlikti darbų apimtį (be kita ko, bet neapsiribojant, (i) turi būti įsteigtas sistemos administratorius, kuris turi parengti Projektu keičiamo

PATĮ

11² str. 3 dalyje nurodytus dokumentus, (ii) turi būti sukurta pakuočių ženklinimo ir kodavimo sistema, įgalinanti automatinį pakuočių atliekų priėmimą, kurioje turi pradėti dalyvauti visi vienkartines gėrimų pakuotes gaminantys ir importuojantys gamintojai ir importuotojai, (iii)  gamintojai turėtų pritaikyti gamybos įrengimus specialiam pakuočių ženklinimui, o importuotojai

• sudaryti reikiamas sutartis su užsienio gamintojais dėl specialaus pakuočių ženklinimo; (iv) turi būti pastatytas bei įrengtas pakuočių atliekų surinkimo
• skaičiavimo centras, (v) turi būti įsigyta ir pardavėjų prekybos patalpose įrengta pakuočių atliekų priėmimui skirta techninė įranga, šiam tikslui, prireikus, gaunant atitinkamus statybą prižiūrinčių institucijų leidimus,

(vi) administratorius turėtų sudaryti sutartis su visais pardavėjais dėl prieš tai einančiame papunktyje nurodytos įrangos pastatymo sąlygų bei su pakuotės surinkimų susijusių pardavėjo išlaidų kompensavimo ir t.t.), gamintojams ir importuotojams bei prekybininkams turi būti suteiktas protingas laikas, tačiau visais atvejais ne trumpesnis kaip 1,5 metų , nuo Projekto priėmimo ir visų Įstatymui įgyvendinti būtinų poįstatyminių teisės aktų priėmimo dienos pasirengti užstato sistemos įgyvendinimui.

3 dalyje

nurodytus dokumentus, (ii) turi būti sukurta pakuočių ženklinimo ir kodavimo sistema, įgalinanti automatinį pakuočių atliekų priėmimą, kurioje turi pradėti dalyvauti visi vienkartines gėrimų pakuotes gaminantys ir importuojantys gamintojai ir importuotojai, (iii)  gamintojai turėtų pritaikyti gamybos įrengimus specialiam pakuočių ženklinimui, o importuotojai

• sudaryti reikiamas sutartis su užsienio gamintojais dėl specialaus pakuočių ženklinimo; (iv) turi būti pastatytas bei įrengtas pakuočių atliekų surinkimo
• skaičiavimo centras, (v) turi būti įsigyta ir pardavėjų prekybos patalpose įrengta pakuočių atliekų priėmimui skirta techninė įranga, šiam tikslui, prireikus, gaunant atitinkamus statybą prižiūrinčių institucijų leidimus,

(vi) administratorius turėtų sudaryti sutartis su visais pardavėjais dėl prieš tai einančiame papunktyje nurodytos įrangos pastatymo sąlygų bei su pakuotės surinkimų susijusių pardavėjo išlaidų kompensavimo ir t.t.), gamintojams ir importuotojams bei prekybininkams turi būti suteiktas protingas laikas, tačiau visais atvejais ne trumpesnis kaip 1,5 metų , nuo Projekto priėmimo ir visų Įstatymui įgyvendinti būtinų poįstatyminių teisės aktų priėmimo dienos pasirengti užstato sistemos įgyvendinimui. Todėl laikomės pozicijos, jog Projektas negali įsigalioti anksčiau kaip po 1,5 metų nuo visų Įstatymui įgyvendinti būtinų poįstatyminių teisės aktų priėmimo dienos. Kadangi rengėjų siūloma Projekto 8 straipsnio, papildančio Įstatymą 11² straipsniu „Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius“ įsigaliojimo data - 2014 m. spalio 1 d., manytumėm, kad visi Įstatymui įgyvendinti būtini poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimti ne vėliau kaip 2014 m. spalio 1 d ., o Projekto įsigaliojimo diena, atitinkamai, turi būti ne ankstesnė kaip 2016 m. balandžio 1 d. Nepri ėmus visų Įstatymui įgyvendinti būtini poįstatyminiai teisės aktų iki 2014 m. spalio 1 d., Projekto įsigaliojimo data turi būti atitinkamai nukeliama. I.2.

I.2. Dėl Įstatymo

3 straipsnio įsigaliojimo datos ir pereinamojo laikotarpio

Projekto 14 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas) 2 dalyje siūloma Įstatymo 3 straipsnio, nustatančio gamintojų ir importuotojų pareigą, tiekiant Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, pakuotę pažymėti dalyvavimą atitinkamoje užstato sistemoje nurodančiu ženklu (toliau – „Užstato ženklas“), įsigaliojimo data -

2015 m. vasario 1 d., t.y. net 9

mėnesiais ankstesnė už Projekto įsigaliojimo datą. Norėtumėm akcentuoti, jog reglamentavimas, nustatantis gamintojų ir importuotojų prievolę rinkai patiekti gaminius, kurių pakuotę pažymėta Užstato ženklu, anksčiau už Projekto įsigaliojimą datą, yra iš esmės ydingas. Toks reglamentavimas sudarytų prielaidas rinkoje susikaupti tuščioms pakuotėms, kurios pažymėtos Užstato ženklu, tačiau yra parduotos vartotojams neimant užstato, ir kurios galėtų būtu vartotojų grąžintos pardavėjams nesąžiningai gaunant užstatą, kuris nebuvo sumokėtas. Tai sudarytų galimybę nesąžiningam kai kurių asmenų praturtėjimui, o gamintojams ir importuotojams padarytų didžiulius nuostolius. Mūsų nuomone, aukščiau aptartos grėsmės išvengimui bei sklandaus pereinamojo laikotarpio užtikrinimui, kuomet rinkoje dar bus Užstato ženklu nepaženklintų gaminių, priešingai, Projekte turi būti įtvirtintas ne trumpesnis kaip 6 mėnesių nuo Projekto įsigaliojimo dienos pereinamasis laikotarpis, per kurį gamintojams, importuotojams bei pardavėjams būtų leidžiama neimant užstato išparduoti iki Projekto įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektus gaminius , už kurių vienkartinio naudojimo pakuotę nustatytas užstatas. I.3. Siūlomos su Projekto įsigaliojimu susijusių nuostatų formuluotės Atsižvelgdami į aukščiau šio rašto I.1-2 dalyse išdėstytus argumentus, siūlome tokią

Projekto

14 straipsnio redakciją: „14 straipsnis . Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas bei pereinamojo laikotarpio nuostatos 1.

Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis, įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d. 2. Šio Įstatymo 8 straipsnis įsigalioja 2014 m. spalio 1 d. 3. Aplinkos ministerija šio Įstatymo 3 ir 8 straipsniuose, Įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki 2014 m. spalio 1 d . 4. Asmuo, norintis užsiimti užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus veikla, iki 2015 m. sausio 1 d. pateikia ir su Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija suderina dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11² straipsnio 4 dalyje. 5. Gamintojai, importuotojai bei pardavėjai turi teisę šešis mėnesius nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos parduoti Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, tačiau kurių pakuotė nepažymėta dalyvavimą atitinkamoje užstato sistemoje nurodančiu ženklu, neimdami užstato, atitinkamai, iš pakuočių platintojų, pardavėjų ir iš pakuočių vartotojų.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas :

Siūloma įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Šis

Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalis, įsigalioja

2015 m . 2016 m. vasario lapkričio

1 d.“. 4. II. Dėl užstato sistemos ir mokesčio už aplinkos

teršimą pakuočių atliekomis santykio Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad, priėmus Projektą, reikės pakeisti apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis, patvirtintas aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1168 (Žin., 2006, Nr.130-4897; 2011, Nr. 165-7864).

165-7864). Mes suprantame, jog siūloma, priėmus Projektą, nustatyti skirtingos pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys į užstato sistemą įtrauktoms ir ją neįtrauktoms pakuočių atliekoms, tai yra ekonominių sankcijų sistema gamintojams ir importuotojams neįvykdžiusiems (per sistemos administratorių) į užstato sistemą įtrauktų pakuočių atliekų užduoties nesikeičia – šie gamintojai ir importuotojai privalės sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kuris yra proporcingas neįvykdytos užduoties daliai ( Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatym o (toliau -

MATĮ

) 5 str. 6 d.). Šiame kontekste, visų pirma

, visiškai nėra

suprantama, kokiu tikslu Projektu keičiamo Įstatymo¹²³ straipsnio 1 dalyje papildomai dar numatyta didžiulė piniginė bauda pareigos dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje nevykdančiam gamintojui ar importuotojui, jeigu toks gamintojas ar importuotojas mokės mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Antra vertus , manytumėm, jog teisinis reglamentavimas nustatantis gamintojams ir importuotojams, neįvykdžiusiems (per sistemos administratorių) į užstato sistemą įtrauktų pakuočių atliekų užduoties, mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, yra iš esmės ydingas dėl šių motyvų:

• (i) pirminės

vienkartinės (stiklo, PET, metalo) pakuotės atveju tam pačiam objektui būtų taikomi iškart dveji ekonominiai instrumentai: užstato – grąžos sistema ir mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis (kaip sankcija);

• (ii) gamintojai

ir importuotojai, tinkamai vykdantys su dalyvavimu užstato už pakuotes sistemoje susijusias pareigas, iš esmės negali įtakoti, kiek pakuočių atliekų bus surinkta (gražinta), nes tai, visų pirma, priklauso nuo pačių vartotojų sąmoningumo, prekybos vietų tankio, pardavėjų tinkamo su dalyvavimu užstato už pakuotes sistemoje susijusių pareigų vykdymu ir kitų nuo gamintojų ir importuotojų tiesiogiai nepriklausančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlome skubos tvarka parengti MATĮ (4 priedėlio) pataisas, kad į užstato sistemą įtrauktos (tiek vienkartinės, tiek daugkartinės) pakuotėms nebūtų laikomos mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis objektu, ir svarstyti šias pataisas kartu su Projektu

. Tokiu atveju būtų logiškas Projektu keičiamo Įstatymo

12³ straipsnio 1 dalyje numatytas atsakomybės mechanizmas. Nepritarti Projekte nustatytos baudos yra prevencinio pobūdžio. Būtina atsižvelgti į tai, kad gali susidaryti tokia situacija, jog gamintojams ir importuotojams bus pigiau sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nei dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje. Užstato grąžos sistema negali būti laikoma gamintojams ir importuotojams taikomu ekonominiu instrumentu ir juo labiau sankcija (vartotojo neatsiimtas užstatas lieka užstato sistemos administratoriui, kuriam gamintojai ir importuotojai pavedė savo pareigų vykdymą).

Pažymėtina, kad vartotojų švietimas ir informavimas yra viena iš gamintojų ir importuotojų pareigų, todėl gamintojai ir importuotojai ne tik kad gali, bet ir turi didinti ne tik patogumą vartotojams, bet ir jų sąmoningumą. Nors skirtingų pakuočių atliekų tvarkymui gali būti taikomos skirtingos tvarkymo sistemos, tačiau visos pakuotės turi būti mokesčio objektas. 5. III. Dėl parduotuvių, kurioms tenka pareiga organizuoti pakuočių ir pakuočių atliekų priėmimą, ploto Projektu keičiamo Įstatymo 8 str. 2 d. siūloma nustatyti, kad vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybinis plotas neviršija 200 kv. m . Mūsų asociacijos nariai, atlikę preliminarius skaičiavimus, priėjo nuomonės, jog, atsižvelgiant į techninės įrangos, skirtos pakuočių atliekų priėmimui, gabaritus, iš esmės nėra techninės galimybės įrengti techninę įrangą, skirtą pakuočių atliekų priėmimui, parduotuvėse, kurių prekybos plotas yra mažesnis kaip 500 kv.m. arba tokios įrangos įrengimas tokiai parduotuvei reikš nepakeliamas investicijas bei reikšmingą parduotuvės prekybinio ploto sumažėjimą. Tuo tarpu pakuočių atliekų priėmimas naudojant žmogiškuosius išteklius, kaip rodo kitų šalių praktika, dėl žmogiškųjų klaidų bei galimų nesąžiningumo atvejų yra visiškai neefektyvus.

Kartu pažymėtina, kad toli gražu ne visais atvejais mažų parduotuvių valdytojai turi galimybę užtikrinti pakuočių atliekų priėmimą ne parduotuvės patalpose dėl su žemės naudojimu susijusių apribojimų (pvz. nuomojamas tik prekybos plotas pastate, o žemės sklypas nėra išsinuomotas, parduotuvei nesuformuotas žemės sklypas ir pan.). Atsižvelgdami į tai, siūlytumėm Projektu keičiamo Įstatymo 8 str. 2 d. išdėstyti taip: „2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybinis plotas neviršija⁵⁰⁰ kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje. Nepritarti Pažymėtina, kad užstatas už pakuotes bus imamas iš kiekvieno pirkėjo bet kurioje parduotuvėje . Todėl atsižvelgiant į vartotojo interesus ir siekiant, kad užstato sistemos taikymas būtų kuo efektyvesnis aplinkosauginiu požiūriu, užstatinių pakuočių priėmimo ir užstato grąžinimo tinklas turėtų būti kuo patogesnis ir prieinamesnis kiekvienam vartotojui. Be to, Projekto nuostatos neįpareigoja pakuočių atliekų priėmimą organizuoti būtent prekybiniame plote. Projekto 5 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „<...> pakuočių pardavėjai turi organizuoti daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietoje ar teritorijoje arba arti jos, tačiau ne didesniu kaip 150 metrų atstumu nuo prekybos vietos <...>“.

Atkreiptinas dėmesys, kad Estijoje organizuoti vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą įpareigotos visos parduotuvės, kurių bendrais plotas viršija 20 kv. m : pardavėjams, prekiaujantiems parduotuvėse, kurių bendrasis plotas viršija

200 kv. m privaloma priimti užstatines pakuotes ir grąžinti užstatą

prekybos vietoje, o pardavėjams, prekiaujantiems parduotuvėse, kurių bendrasis plotas 20–200 kv. m., leidžiama organizuoti pakuočių priėmimą ne prekybos vietoje, suderinus priėmimo punktų vietas su savivaldybe. Seimui pateiktame Projekte nustatytas gerokai laisvesnis prievolės priimti vienkartinių pakuočių atliekas ir grąžinti užstatą kriterijus: kai prekybinis plotas viršija 200 kv. m . Pažymėtina, kad nuo 2006 m. Lietuvoje veikiančios užstato už daugkartines pakuotes sistemos veikimas reglamentuotas nustatant prievolę priimti daugkartines pakuotes ir grąžinti užstatą, kai parduotuvės bendrasis plotas viršija 90 kv. m . bei nustatant prievolę visoms kaimo parduotuvėms priimti daugkartines pakuotes ir grąžinti užstatą. 6. IV. Dėl atstumo, kuriuo nuo prekybos vietos leidžiama organizuoti pakuočių ir pakuočių atliekų priėmimą Projektu keičiamo Įstatymo 8 str. 4 d. siūlytumėme iki 300 metrų padidinti atstumą nuo prekybos vietos, kuriuo leidžiama organizuoti daugkartinių pakuočių ir

(ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą, nes ne visais atvejais galės būti užtikrinamas 150 metrų atstumas.

Bet to, reikalavimas užtikrinti tokias pačias kaip prekybos vietos darbo valandas yra neproporcingas siekiamam užstato sistemos visuotinumo ir prieinamumo tikslui, nei kai kurios prekybos vietos dirba, pvz., nuo 6.00 iki 24.00 Atsižvelgdami į tai, siūlome Projektu keičiamo Įstatymo 8 str. 4 d. išdėstyti taip: „

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse

nurodyti pakuočių pardavėjai turi organizuoti daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietoje ar teritorijoje arba arti jos, tačiau ne didesniu kaip³⁰⁰ metrų atstumu nuo prekybos vietos, užtikrinant ne mažiau kaip 80 procentų, lyginant su prekybos vieta , darbo valandas. Nepritarti Atsižvelgiant į kitų šalių praktiką vertinant gyventojų motyvaciją rūšiuoti atliekas, 150 m yra optimalus atstumas. Reikalavimas užtikrinti tokias pačias kaip prekybos vietos darbo valandas nustatytas atsižvelgiant į vartotojų pageidavimą. Aplinkos ministerija yra gavusi gyventojų skundų, kad dabar veikianti užstato už daugkartines pakuotes sistema nepatogi tuo atžvilgiu, kad ne visose parduotuvėse, į kurias gyventojai ateina apsipirkti, galima atiduoti atsineštą pakuotę ir atgauti užstatą. 7. V. Dėl užstato sistemos administratoriaus steigimo Projekte iš esmės liko nenustatytas užstato sistemos administratoriaus steigimo teisinis reglamentavimas. Tai yra neaptarta, kas gali įsteigti viešąjį juridinį asmenį, vykdysiantį užstato sistemos administratoriaus funkcijas.

Atsižvelgiant į gamintojų ir importuotojų, iš vienos pusės, ir pakuočių pardavėjų, iš kitos pusės, pareigų užstato sistemoje apimtis, manytumėm, jog Projekte būtų logiška įtvirtinti, kad užstato sistemos administratoriaus steigėjais turi būti gamintojus ir/ar importuotojus vienijančios organizacijos bei prekybos įmones vienijančios organizacijos. Todėl siūlome Projekto 6 straipsniu papildomo Įstatymo 11² straipsnio 1 d. išdėstyti taip: „1. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, įsteigtas vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Užstato sistemos administratorius steigėjais gali būti tik pakuočių, už kurias šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas užstatas, gamintojus vienijančios organizacijos, šių pakuočių importuotojus vienijančios organizacijos bei šias pakuotes parduodančias prekybos įmones vienijančios organizacijos “. Nepritarti Projekto nuostatomis siekiama galimybės steigti užstato sistemos administratorių neriboti pagal asmens veiklos rūšį. Pažymėtina, kad šiuo klausimu buvo konsultuotasi su Konkurencijos tarybos specialistais. Jų nuomone šiuo atveju rinkos uždarymas deleguojant steigimo teises konkrečiai ūkio subjektų grupei yra nepriimtinas konkurenciniu aspektu. Užstato sistemos administratoriaus dalyviais taip pat gali tapti visi pageidaujantys asmenys. 8. VI. Dėl pakuočių ženklinimo Projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti, kad gamintojai ir importuotojai, tiekdami Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, privalo pakuotę pažymėti dalyvavimą atitinkamoje užstato sistemoje nurodančiu ženklu.

Tačiau Projekto 5 straipsniu keičiamo PATĮ 11 straipsnio 7 dalies 2 punkte papildomai nustatyta, kad pakuotė ar jos atlieka gali būti nepriimama ir užstatas negrąžinamas, jeigu ji nepažymėta brūkšniniu kodu arba brūkšninis kodas yra pažeistas ir dėl to negalima identifikuoti gamintojo ar importuotojo. Juridinės technikos požiūriu Įstatymo 5 straipsnio 3 dalis turi būti atitinkamai papildyta, ją išdėstant taip: „

3. Gamintojai ir importuotojai, tiekdami

Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ar 2 dalis, privalo pakuotę pažymėti dalyvavimą atitinkamoje užstato sistemoje nurodančiu ženklu, o taip pat pakuotės gamintoją ar importuotoją identifikuojančiu brūkšniniu kodu. Ženklas turi būti visuotinis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pakuotės dalyvavimo atitinkamoje užstato sistemoje ženklo formą atitinkamos užstato sistemos administratoriaus (-ių) teikimu ir pakuotės ženklinimo tokiu ženklu tvarką tvirtina aplinkos ministras. “. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :

Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio naują 3 dalį išdėstyti taip:

„Gamintojai ir importuotojai, tiekdami Lietuvos

Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ar 2 dalis, privalo pakuotę pažymėti pakuotės gamintoją ar importuotoją identifikuojančiu brūkšniniu kodu ir dalyvavimą atitinkamoje užstato sistemoje nurodančiu ženklu. Ženklas turi būti visuotinis Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pakuotės dalyvavimo atitinkamoje užstato sistemoje ženklo formą atitinkamos užstato sistemos administratoriaus (-ių) teikimu ir pakuotės ženklinimo tokiu ženklu tvarką tvirtina aplinkos ministras.“

9. VII. Dėl

nepagrįstų teisinio reglamentavimo skirtumų nustatant užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriaus ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus pareigas užstato sistemoje

Projektu keičiamo Įstatymo

11¹ ir 11² straipsniuose siūloma nustatyti iš esmės skirtingą užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriaus ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus pareigų užstato sistemoje apimtį. Pavyzdžiui, Įstatymo¹¹¹ straipsnyje nenumatyta administratoriaus pareiga aprūpinti pardavėjus daugkartinių pakuočių atliekų priėmimui skirtomis automatizuotomis priemonėmis, nors akivaizdu, kad vienos ir tos pačios automatizuotos priemonės galėtų užtikrinti ir vienkartinių ir daugkartinių pakuočių priėmimą. Atsižvelgiant į

įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus pakuočių pardavėjus pakuočių atliekų priėmimui skirtomis priemonėmis (tarp jų ir priemonėmis, užtikrinančiomis automatizuotą (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimą bei užstato grąžinimą), kurios turi būti parinktos atsižvelgiant į parduotuvės prekybos plotą bei parduotuvėje surenkamų pakuočių atliekų kiekį. Užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius savo sąskaita užtikrina automatizuotų (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių remontą bei techninę priežiūrą.“. Nepritarti Aplinkos ministerija sutinka, kad būtų optimaliausia ir daugkartines pakuotes surinkti naudojant automatizuotas priemones.

Tačiau užstato už daugkartines pakuotes sistema yra savanoriška ir gamintojai ir importuotojai neprivalo savo pareigų pavesti užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriui, todėl negalima reikalauti, kad šis administratorius aprūpintų visus daugkartinių pakuočių pardavėjus automatizuotomis priemonėmis. Projekto nuostatos neriboja užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius galimybių susitarti su užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriumi dėl bendro automatizuotų priemonių naudojimo ir aprūpinimo bei priežiūros kaštų dalinimosi. 10. VIII. Dėl  Projekto poveikio vertinimo Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projekto rengimo metu nebuvo gauti specialistų vertinimai ir išvados. Mūsų nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 patvirtinta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, tikslinga atlikti Projekto poveikio ekonomikai vertinimą (įvertinti kiek didės savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos, kurias privalės dengti užstato sistemoje nedalyvaujantys gamintojai ir importuotojai, įvertinti naujos užstato sistemos sąnaudas bei jų poveikį galutinei prekių kainai, galimai sąlygojančiai infliacijos didėjimo grėsmę), taip pat Projekto poveikio verslo ir konkurencijos sąlygoms įvertinimą (gaminių pakuotėse, už kurias nustatytas užstatas, importo mažėjimą, nes tam tikri smulkūs importuotojai dėl reikalavimo ženklinti pakuotes gali pasitraukti iš rinkos, ir/ar šių importuojamų prekių kainos vartotojams didėjimą); taip pat Projekto poveikio socialinei aplinkai vertinimą (įvertinti, kaip užstato sistemos įvedimas atsilieps gyventojams, kaip pakis komunalinių atliekų tvarkymo sistema).

Reziumuojant, manome, jog Projekto priėmimo klausimą tikslinga svarstyti tik atlikus aukščiau nurodytą Projekto poveikio vertinimą. Nepritarti Projekto poveikio vertinimas būtų labai sąlyginis, nes:

• kiek didės savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos, kurias privalės dengti užstato sistemoje nedalyvaujantys gamintojai ir importuotojai, priklauso tiek nuo šių gamintojų ir importuotojų veiksmų (renkantis į kokią pakuotę supakuotus gaminius tiekti rinkai), tiek nuo atliekų tvarkytojų darbo optimizavimo;
• naujos užstato sistemos sąnaudos bei jų poveikis galutinei prekių kainai priklauso tiek nuo gamintojų ir importuotojų bendradarbiavimo, tiek nuo administratoriaus sprendimų;
• kaip užstato sistemos įvedimas atsilieps gyventojams priklauso tiek nuo visų gamintojų ir importuotojų sprendimų, tiek nuo pardavėjų aktyvumo, tiek nuo atliekų tvarkytojų darbo optimizavimo.

Pažymėtina, kad nėra pagrindo teigti, jog smulkūs importuotojai dėl reikalavimo ženklinti pakuotes gali didinti kainas ar pasitraukti iš rinkos, nes:

• ženklinti bus galima lipduku;
• visi importuotojai jau dabar užtikrina pagrindinės produkto informacijos pateikimą lietuviškai;
• nemažai importuojamų gėrimų jau yra paženklinti, nes dalyvauja užstato sistemose kitose šalyse. 11. Lietuvos Aludarių Gildija, Alaus, Sidro ir

Nealkoholinių Gėrimų Importuotojų Asociacija, Pakartotinio Naudojimo Gėrimų Pakuočių Naudotojų Asociacija, 2014-03-21¹⁴ Lietuvos Aludarių Gildija, Alaus, Sidro ir Nealkoholinių Gėrimų Importuotojų Asociacija bei Pakartotinio Naudojimo Gėrimų Pakuočių Naudotojų Asociacija išanalizavo pateiktą įstatymo projektą ir teikia savo  pasiūlymą:

Pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą susidaro tokia situacija, kad 2015 metų spalio 30 dieną visi gaminiai, supakuoti į vienkartinio naudojimo užstatinę pakuotę, kuri privalo būti paženklinta pagal Įstatymo projekto 3 str. reikalavimus, turės būti išimti iš prekybos vietų, nes 2015 m. lapkričio 1 d. prekybos vietose galės būti prekiaujama tik tokiais gaminiais, kurie jau bus supakuoti į paženklintą pakuotę.

Per vieną dieną, t. y. 2015 m. spalio 30 d., pakuočių pardavėjai prekybos vietose privalės pakeisti visų gaminių, supakuotų į užstatinę pakuotę, kainų etiketes ir jose nurodyti užstato dydį. Tačiau per šį itin trumpą periodą praktiškai yra neįmanoma iš visų prekybos vietų išimti gaminius, kurių pakuotės yra nepaženklintos, ir pakeisti juos gaminiais su pažymėtomis pakuotėmis. Be to, gamintojai iš anksto gali būti įsigiję ir iki

2015 m lapkričio 1 d. nespėję panaudoti visų gaminiams supakuoti skirtų

nepaženklintų pakuočių, o importuotojai, platintojai nespėję realizuoti visų į Lietuvą įsivežtų gaminių, supakuotų į vienkartinę pakuotę, už kurią nuo

2015 m. lapkričio 1 d. turi būti pradėtas imtis užstatas ir kuri turi būti

paženklinta nuo minėtos datos.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl tokio teisinio reguliavimo gamintojai ir importuotojai, pakuočių pardavėjai ir platintojai gali patirti itin didelių finansinių nuostolių, taip pat atsižvelgiant į kitų užstato sistemas įsidiegusių (diegiančių) šalių patirtį (pvz.: Estija, Latvija ), Įstatymo projekte reikalinga numatyti protingą pereinamąjį laikotarpį, t. y. mažiausiai 3 mėnesių, per kurį gamintojai ir importuotojai, platintojai bei pakuočių pardavėjai galėtų įvykdyti naujus su užstato sistemos įdiegimu susijusius reikalavimus. Atliekų kiekai, kurie susidarytų dėl to, kad pereinamuoju laikotarpiu metu Lietuvos vidaus rinkai būtų tiekiami gaminiai, supakuoti į užstatinę, tačiau nepaženklintą pakuotę, turėtų būti tvarkomi laikantis tokių pačių reikalavimų, kurie taikomi visų kitų vienkartinio naudojimo pakuočių (t. y. pakuočių, kurioms užstatas netaikomas) atliekų tvarkymui, t. y. gamintojai ir importuotojai turėtų pavesti šių atliekų sutvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijoms. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą argumentaciją siūloma papildyti Įstatymo projekto 14 straipsnį naujomis 7, 8 dalimis ir jas  išdėstyti taip: „7. Gaminius, supakuotus į vienkartinio naudojimo pakuotę, už kurią nustatytas užstatas pagal šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir kuri nėra pažymėta dalyvavimą atitinkamoje užstato sistemoje nurodančiu ženklu, galima tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, platinti ir parduoti neimant užstato ne ilgiau kaip iki 2016 m. vasario 1 d. 8.

8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytos

pakuotės ir jų atliekos privalo būti sutvarkytos laikantis reikalavimų, kurie taikomi vienkartinio naudojimo pakuotėms, už kurias užstatas nenustatomas, ir jų atliekų tvarkymui.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Įstatymo projekto 14 straipsnį naujomis 7, 8 dalimis ir jas  išdėstyti taip: „7. Gaminius, supakuotus į vienkartinio naudojimo vienkartinę pakuotę, už kurią nustatytas užstatas pagal šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir kuri nėra pažymėta dalyvavimą atitinkamoje užstato sistemoje nurodančiu ženklu, galima tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, platinti ir parduoti neimant užstato ne ilgiau kaip iki 2016 m. vasario gegužės

1 d. 8. Šio straipsnio 7 dalyje

nurodytos nurodytų pakuotės pakuočių ir jų atliekos privalo būti sutvarkytos tvarkomos laikantis reikalavimų, kurie taikomi vienkartinio naudojimo vienkartinėms pakuotėms, už kurias užstatas nenustatomas nenustatytas , ir jų atliekų tvarkymui .“

12Prekybos įmonių asociacija,

2014-04-01 Lietuvos prekybos įmonių asociacija teikia papildomus siūlymus svarstomam Projektui: Projektu keičiamo Įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius aprūpina šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytus pakuočių pardavėjus pakuočių atliekų priėmimui skirtomis priemonėmis (tarp jų ir priemonėmis, užtikrinančiomis automatizuotą (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimą bei užstato grąžinimą), kurios turi būti parinktos atsižvelgiant į parduotuvės prekybos plotą bei parduotuvėje surenkamų pakuočių atliekų kiekį. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius savo sąskaita užtikrina automatizuotų (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių remontą bei techninę priežiūrą.

Pastebėtina, jog užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus pareigos aprūpinti pakuočių pardavėjus pakuočių atliekų priėmimui skirtomis priemonėmis ir užtikrinti automatizuotų (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių remontą bei techninę priežiūrą formuluojamos besąlygiškai. Tuo tarpu, galimos situacijos, kai pakuočių pardavėjai nutaria patys apsirūpinti jų poreikius atitinkančiomis pakuočių atliekų priėmimui skirtomis priemonėmis bei užtikrinti automatizuotų (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių remontą bei techninę priežiūrą. Tokiu atveju, užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius būtų atleidžiamas nuo pareigos aprūpinti pakuočių pardavėjus pakuočių atliekų priėmimui skirtomis priemonėmis ir užtikrinti automatizuotų (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių remontą, tačiau, vadovaujantis Projektu keičiamo Įstatymo 11² straipsnio  2 dalies 5 punktu, privalėtų tik kompensuoti tokiems pakuočių pardavėjams jų patiriamus užstato už vienkartines pakuotes sistemoje vykdymo kaštus, susijusius su vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimu, užstato grąžinimu (tame tarpe, ir susijusius su pakuočių atliekų priėmimui skirtų priemonių įsigijimu bei technine priežiūra).

Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus motyvus, siūlytumėm Projektu keičiamo Įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 4 punktą formuluoti taip: „4) šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų pakuočių pardavėjų pageidavimu aprūpina  juos pakuočių atliekų priėmimui skirtomis priemonėmis (tarp jų ir priemonėmis, užtikrinančiomis automatizuotą (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimą bei užstato grąžinimą), kurios turi būti parinktos atsižvelgiant į parduotuvės prekybos plotą bei parduotuvėje surenkamų pakuočių atliekų kiekį. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius savo sąskaita užtikrina automatizuotų (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių remontą bei techninę priežiūrą arba kompensuoja šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pakuočių pardavėjams jų įsigytų automatizuotų (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių remonto bei techninės priežiūros kaštus;

Kilus abejonėms, dėl galimybės įgyvendinti Projekte numatytus reikalavimus nepažeidžiant jau galiojančių, maisto tvarkymo subjektų veiklą regalmentuojančių teisės aktų nuostatų, pridedame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atsakymą (priedas prie šio rašto Nr.

1) į Lietuvos prekybos įmonių asociacijos užklausą (priedas prie šio rašto Nr.2) dėl Projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostatų, reguliuojančių, kad “vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybinis plotas neviršyja 200 kv. m.” Įvertinus VMVT poziciją, bei įvairaus dydžio prekybos įmonių galimybes, dar kartą siūlome nustatyti prievolę priimti tarą ir grąžinti užstatą pardavėjams, prekiaujantiems parduotuvėse, kurių prekybinis plotas yra didesnis nei

400 kv. m. Nepritarti

1. Projekto nuostatos nedraudžia pakuočių

pardavėjui savo iniciatyva apsirūpinti savo pasirinktomis automatizuotomis pakuočių atliekų priėmimo priemonėmis. Tačiau įpareigoti užstato sistemos administratorių kompensuoti pačių pakuočių pardavėjų savarankiškai pasirinktų priemonių remonto bei techninės priežiūros kaštus būtų neteisinga. 2. Projekto nuostatos neįpareigoja pakuočių atliekų priėmimą organizuoti būtent prekybiniame plote.

Projekto 5 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „<...> pakuočių pardavėjai turi organizuoti daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietoje ar teritorijoje arba arti jos, tačiau ne didesniu kaip 150 metrų atstumu nuo prekybos vietos <...>“. 13. Kooperatinė bendrovė „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“, 2014-04-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 187 pritarė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo

straipsniais įstatymo projektui (toliau

• Įstatymo projektas) ir pateikė jį svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. Mes, Lietuvos kooperatyvų sąjunga, kurios nariai valdo beveik 550 parduotuvių – daugumą jų kaimo vietovėse – pasisakome prieš užstato sistemos įvedimą ir remiame tolesnį konteinerinės atliekų rūšiavimo sistemos vystymą, nes:

1. Tara – plastikiniai, stikliniai buteliai ir

gėrimų skardinės - yra dalis pakuočių atliekų, kurios susidaro namuose ir turi būti surinktos taip, kad sudarytų kuo mažiau nepatogumų vartotojui: išmetant jas kartu su kitomis pakuočių atliekomis į rūšiavimui skirtus konteinerius. Taip, kaip yra daroma absoliučioje daugumoje Europos Sąjungos šalių. Reikalavimas, kad pirkėjas grįžtų priduoti tuščios taros į parduotuves, yra nereikalingas ir perteklinis veiksmas. Mūsų nuomone, gyventojai neturi galimybių rūšiuoti atliekas į ne mažiau kaip 7 skirtingus paketus, todėl tikėtina rūšiuos tik depozitinę tarą, o kitų pakuočių surinkimas žymiai pablogės. 2. Parduotuvės projektuotos, statytos ar renovuotos pritaikant jas parduoti vartotojams maisto produktus; tai nėra vieta pritaikyta atliekų tvarkymui, jų surinkimui ar saugojimui, nes šie veiksmai prieštarauja higienos reikalavimams.

Mažose parduotuvėse, o juo labiau kaime, niekas nesiruošia statyti taros surinkimo automatų, nes tai dar daugiau išaugintų kaštus. 3. Užstato sistemos įgyvendinimas reikalauja papildomų plotų (priestatų)  ir investicijų tam, kad būtų sukurtos specialios vietos taros surinkimui bei saugojimui. Parduotuvės taip pat turės užtikrinti surinktos taros, kaip ir kitų prekių, saugumą. Dauguma kaime veikiančių parduotuvių veikla mažai rentabili arba nuostolinga. Papildomos privalomos investicijos dar pablogins padėtį ir būsime priversti dalį jų uždaryti. 4. Nedidelės parduotuvės, ypač veikiančios kaimiškose vietovėse, turi tik vieną darbuotoją ir jis yra atsakingas tiek už prekių išdėstymą lentynose, tiek ir už jų pardavimą pirkėjams. Norint parduotuvėse dar ir priimti tarą bei išmokėti už ją užstatą, reikės daugiau laiko ir papildomos darbo jėgos, o kaimiškose vietovėse įsikūrusios parduotuvės to sau leisti negali.Stiklo taros depozito sistema jau įrodė, kad administratorius nors ir turėdamas pareigą padengti taros surinkimo kaštus, tai daro nepilnai, o prievolė ir baudos mus priverčia nusileisti. 5. Užstato sistemos įgyvendinimas iš mažųjų parduotuvių pareikalaus papildomų apyvartinių lėšų. Užstato sistemos esmė yra ta, kad iš pradžių pardavėjas išmoka vartotojui depozito sumą ir tik vėliau, po 30-60 dienų, atgauna šiuos pinigus iš užstato sistemos administratoriaus. Mažosios parduotuvės, ypač tos, kurios veikia kaimo vietovėse, neturi pakankamai apyvartinių lėšų ir bus priverstos skolintis kas dar padidins sąnaudas.

Todėl, atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, prašome Jūsų nepritarti siūlomam Įstatymo projektui ir grąžinti jį LR Vyriausybei tobulinti, įtraukiant platesnį suinteresuotųjų šalių ratą Įstatymo projekto vertinimui, siekiant sutelkti visą dėmesį ir pastangas į Europos Sąjungos remiamą, konteinerinės pakuočių atliekų surinkimo sistemos vystymą Lietuvoje. Šiuo metu tik gerai vystoma konteinerinė pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistema gali užtikrinti ekonomiškai efektyviausią, palankiausią vartotojams ir pramonės palaikomą pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo strategiją, atitinkančią šiandienos ir ateities teisės aktų reikalavimams, užtikrinsiančią didesnį pakuočių atliekų surinkimą ir perdirbimą, sumažinsiančią atliekų šalinimą sąvartynuose. Nepritarti Argumentai išdėstyti aukščiau Pažymėtina, kad Projekte numatyta, kad užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius kompensuoja pakuočių pardavėjams jų patiriamus teisės aktų nustatytų pareigų užstato už vienkartines pakuotes sistemoje vykdymo kaštus , susijusius su vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimu , užstato grąžinimu ir visuomenės informavimu . Pasaulinė praktika rodo, kad apie 70 proc. lėšų, kurios buvo atsiimtos už sugrąžintą pakuotę, yra išleidžiama toje pačioje parduotuvėje, todėl užstato už vienkartines pakuotes sistema gali turėti teigiamos įtakos mažųjų parduotuvių apyvartiems lėšoms. Projekte numatyta, kad asmuo, siekiantis vykdyti užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus veiklą, turi turėti susitarimais su pakuočių pardavėjais grindžiamas galimybes atlikti užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje .

Šia nuostata siekiama, kad užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriumi taptų tik toks asmuo, kurio sąlygos tenkins tiek gamintojus ir importuotojus, tiek pakuočių pardavėjus visoje Lietuvoje. Mažųjų parduotuvių atstovai, pasirašydami susitarimus su šiuo asmeniu, gali reikalauti sau palankių sąlygų užtikrinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad mažųjų parduotuvių atstovai taip pat turi teisę prisidėti prie užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus steigimo. 14. Lietuvos nealkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija, 2014-04-03 Lietuvos Vyriausybė LR Seimui pateikė LR pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, numatančias 2015 m. Lietuvoje įvesti privalomą užstato sistemą gėrimų PET ir skardinėms pakuotėms. Pagal numatytą tvarką, pardavėjai už tam tikrus gėrimus, parduodamus PET ir skardinėje pakuotėje, iš pirkėjų turės imti užstatą, kuris bus grąžinamas pridavus tuščią tarą (kaip jau yra stiklinių pakuočių atveju). Įstatymo projektas numato, kad bus sukurtas užstato sistemos operatorius, turėsiantis organizuoti užstato sistemos veiklą. Ši 2013 m. Aplinkos ministerija inicijuota papildoma užstato sistema iš 300 000 tonų visų pakuočių atliekų, kurios kasmet susidaro Lietuvoje, apimtų tik 20 000 tonų pakuočių. Šiuo metu Lietuvoje yra įgyvendinami 2011 m. priimti Pakuočių įstatymo pakeitimai, kurių tikslas yra sukurti savivaldybėse optimaliai funkcionuojančią atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistemą. Ją finansiškai palaiko Lietuvos rinkoje veikiantys ir prekes pakuotėse parduodantys gamintojai bei importuotojai. Tam kartu su savivaldybėmis jie kuria bei plėtoja konteinerinę atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistemą.

Mes, Lietuvos nealkoholinių gėrimų gamintojai ir importuotojai, m anome, jog remiantis Europos šalių praktika, aplinkos taršos mažinimo tikslų galima pasiekti nuosekliai plėtojant konteinerinę sistemą be papildomos užstato sistemos, kuri taps našta ne tik gamintojams, importuotojams, prekybininkams, bet ir nebus patogi visiems vartotojams. Pasisakome prieš užstato sistemos įvedimą, nes:

• 1) Priėmus įstatymo pataisas bendras atliekų perdirbimo rodiklis

paaugs labai nežymiai, tačiau nauja užstato sistema pareikalaus ženklių investicijų, kurios sieks 70-100 mln. litų. Užstato sistema padidintų vartotojų išlaidas pakuočių atliekų tvarkymui nuo 20 Lt vienam gyventojui iki 30 Lt. VšĮ „Žaliasis taškas“ skaičiavimai rodo, kad gerai išvystyta ir veikianti konteinerinė pakuočių atliekų surinkimo sistema, kuri visiškai atitinka visus ES reikalavimus ir  tikslu s, vartotojams kainuotų maždaug 60 mln. Lt per metus. Tačiau, kai bus įdiegta užstato sistema, jos kaina gali išaugti iki 90 mln. Lt (skaičiuojant investicijas į įrengimus, IT, kontrolės priemones). Šios papildomos naštos galima išvengti nuosekliai bei kryptingai plečiant konteinerinę sistemą ir nesilpninant jos užstato sistema. 3) Gerai išvystyta ir valdoma konteinerinė atliekų surinkimo sistema gali pasiekti praktiškai tokius pačius rezultatus kaip užstato sistema. Tai rodo tokių ES šalių kaip Belgija ir Austrija, kur be užstato sistemos PET taros surinkimas siekia 80 % ir daugiau. Atsižvelgdami į tai, kad:

• 1) Lie

t uva tik neseniai peržiūrėjo pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, kuris reikalauja gamintojus finansiškai dalyvauti atliekų tvarkyme savivaldybėse, bei šio dalyvavimo matyti tik pirmieji rezultatai. 2) Beveik visos Europos Sąjungos šalys pakuočių atliekų tvarkymui pasirinko konteinerinę, o ne užstato sistemą. Europos Sąjunga atliekų surinkimo savivaldybėse sistemą laiko prioritetine.

ES atliekų direktyvoje numatyta, kad nuo 2015 metų savivaldybės turi rinkti atskirai stiklą, popierių, plastiką ir metalo atliekas, o nuo 2020 metų - 50 proc. metalo, plastiko, popieriaus ir stiklo atliekų turi būti išrūšiuota. Mes siūlome: Nepritarti Įstatymo projektui ir grąžinti jį LR Vyriausybei tobulinti, atlikti Įstatymo projekto ekonominio poveikio analizę, tam, kad būtų priimtas ekonomiškai pagrįstas sprendimas. Nepritarti Argumentai išdėstyti aukščiau. Pažymėtina, kad remiantis Aplinkos ministerijos užsakymu UAB „Ekokonsultacijos“ 2009 m. atliktos „Privalomojo užstato nustatymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms analizės“ duomenimis, užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms sistemos diegimo investicijos gamintojams ir importuotojams sudarytų apie 11–16 mln. Lt, tačiau užstato sistemos kompleksiškumas leistų sukurti naujų darbo vietų, be to, išaugtų antrinių žaliavų perdirbimo sektorius (per užstato sistemą surenkamos švariausios antrinės žaliavos – tinkamiausios kokybiškai produkcijai). Užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms nustatymo negalima traktuoti kaip gėrimų kainų didinimo, nes jeigu vartotojai grąžins pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas, jie atgaus sumokėtą užstatą. Kaip rodo kitų šalių patirtis, užstato sistemos administravimo kaštai kainų už produktus dydžiui didelės įtakos neturi, nes jie nėra dideli, kai kurių pakuočių atliekų atveju (pvz., metalinių skardinių) administravimo mokestis neskaičiuojamas, nes administravimo kaštai visiškai padengiami iš gaunamų pajamų realizavus žaliavas. 15. Asociacija „Lietuvos maisto pramonė, 2014-04-03 Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ vienija 11 lietuvių ir užsienio kapitalo maisto produktus gaminančių bei jais prekiaujančių įmonių. Bendra įmonių apyvarta siekia apie 750 mln. Lt per metus, asociacijos įmonėse dirba apie 2200 darbuotojų.

Kreipiamės į Jus norėdami išsakyti savo nuomonę dėl Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517

straipsniais įstatymo projekto, kuris šiuo metu yra pateiktas svarstyti  Lietuvos Respublikos Seimui. Esame įsitikinę, kad atliekų surinkimas ir perdirbimas turi būti vykdomas taip, kad keltų kuo mažiau nepatogumų vartotojui, nesudarytų jiems papildomų išlaidų ir atitiktų Europos Sąjungos šalyse įprastą praktiką. Todėl asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ palaiko savivaldybėse įgyvendinamos konteinerinės sistemos, leidžiančios žmonėms patogiai rūšiuoti visas pakuočių atliekas, vystymą. Mūsų asociacija pasisako prieš planuojamą užstato sistemos daliai pakuočių įvedimą, nes tai iš vartotojų pareikalaus papildomų išlaidų ir sukels papildomų nepatogumų. Mūsų – maisto produktus gaminančių ir jais prekiaujančių įmonių – užduotis yra išlaikyti vartotojui prieinamą mūsų gaminių kainą ir išvengti jos kilimo. Yra reali grėsmė, kad šalia šiuo metu veikiančios konteinerinės atliekų tvarkymo sistemos įvedus antrąją, ją dubliuojančią – užstato sistemą, ženkliai padidės atliekų tvarkymo kaštai, o tai gali lemti ir produktų kainų kilimą. Skaičiuojama, kad užstato sistema apimtų tik apie 15 proc. visų pakuočių atliekų, tačiau jos įdiegimas pareikalaus didelių investicijų iš gamintojų bei importuotojų, taip pat smarkiai išaugtų likusių – 85 proc. pakuočių atliekų – tvarkymo kaštai. Užstato sistemą įdiegusių šalių, tokių kaip Estija, pavyzdys rodo, kad ne gėrimų pramonės plastikinės pakuotės tonos surinkimo ir perdirbimo kaštai Estijoje yra beveik 7 kartus didesni nei Lietuvoje. Todėl asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ nepritaria siūlomam Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projektui.

Manome, kad įstatymas turi būti grąžintas tobulinti LR Vyriausybei, siekiant įvertinti administracinę naštą ūkio subjektams, taip pat poveikį vartotojams. Mūsų nuomone, reikėtų efektyvinti ir stiprinti šiuo metu veikiančią konteinerinę atliekų tvarkymo sistemą, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos keliami pakuočių tvarkymo tikslai ir kartu sistema būtų patogi vartotojui bei atitiktų Lietuvos gamintojų interesus ir galimybes. Nepritarti Pakuočių atliekų tvarkymui taikant gamintojo atsakomybės principą įgyvendinamas principas „teršėjas moka“: į gaminio kainą įskaičiuotas gamintojo patiriamas pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas patiria ne visi gyventojai, o tik to gaminio vartotojas. Vartotojo išlaidos priklauso nuo to, kas vartojama ir kiek vartojama. Vystant sistemą, kurioje kiekvienas gamintojas ar importuotojas atsakingas būtent už savo rinkai tiekimų pakuočių atliekų tvarkymą, skatinama tikroji gamintojo atsakomybė: gamintojas apie savo pakuotės atliekų tvarkymą turi galvoti jau rinkdamasis pakuotę. Gėrimų pakuotėms naudojamos medžiagos (PET, aliuminis, stiklas) yra lengvai perdirbamos į paklausius produktus, todėl atskiras jų tvarkymo organizavimas yra patrauklesnis patiems jų gamintojams ir importuotojams. Gaminių, supakuotų į pakuotes, kurių atliekų panaudojimas ne toks efektyvus, gamintojams ir importuotojams paprasčiau vykdyti savo įsipareigojimus, kai visų pakuočių atliekų tvarkymas organizuojamas vienoje sistemoje. Tačiau tokia iki šiol Lietuvoje taikoma praktika neskatina gamintojo ar importuotojo atidžiai rinktis pakuotę, kurios atliekų tvarkymą reikės finansuoti, nors toks yra pagrindinis gamintojo atsakomybės principo taikymo siekis. 16. Lietuvos aludarių gildija, 2014-04-02 Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – LR Vyriausybė) 2014 m. vasario 26 d. nutarimu Nr.

187 pritarė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo

straipsniais įstatymo projektui (toliau

• Įstatymo projektas) ir pateikė jį Lietuvos Respublikos Seimui. Šiuo raštu pateikiama argumentacija dėl tokio įstatymo priėmimo tikslingumo, bei atsakoma į oponentų pateiktus prieštaringus argumentus. 1. DABARTINĖ SITUACIJA GĖRIMŲ PAKUOČIŲ

TVARKYMO SRITYJE

Į rinką kasmet išleidžiama per 350.000.000 vnt. PET butelių ir per 200.000.000 vnt. metalinių gėrimų pakuočių (skardinių). Konteinerinė atskiro rūšiavimo sistema šiuo metu (2013, 2014 metais) sutvarko tik ~20% PET pakuotės atliekų ir tik 10% skardinių. Kiekvienais metais ~ 500.000.000 vnt. (pusė milijardo!) gėrimų pakuočių yra nesutvarkomos ; kadangi gėrimai dažnai naudojami gamtoje didelė dalis šių nesutvarkytų gėrimų pakuočių lieka gamtoje – miškuose, paežerėse ir t.t. Visai kita padėtis su pakartotinio naudojimo gėrimų pakuotėmis (alaus buteliai), kurios šiuo metu tvarkomos per užstato sistemą. Užstato sistema Lietuvoje veikia labai sklandžiai, yra sutvarkoma per 85% užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių. Todėl tikslinga išplėsti dabar sėkmingai veikiančią užstato sistemą į ją papildomai įtraukiant ir PET bei metalinės gėrimų pakuotes taip iš esmės sprendžiant šiukšlinimo problemą. 2. DĖL PAPILDOMOS NAŠTOS VERSLUI BEI

PABRANGIMO VARTOTOJUI

a) Teigiama, kad gėrimų pakuočių tvarkymas taps labai brangus, dažnai kaip pavyzdį nurodant Vokietijos užstato sistemą. Lietuvoje ketinama diegti užstato sistema analogiška Estijos užstato sistemai. Yra atlikti paskaičiavimai, kad gėrimų pakuočių atliekų tvarkymas per užstato sistemą būtų ženkliai pigesnis nei tvarkymas per konteinerinę sistemą.

Dėl to užstato sistemos diegimas netaptų našta verslui, o gėrimai vartotojams nepabrangtų. Šiuo metu (2013 bei 2014 metais) Estijoje, kur veikia užstato sistema, gamintojai (o tuo pačiu ir vartotojai) skiria mažesnį finansavimą gėrimų pakuočių atliekų tvarkymui, nei skiria gamintojai Lietuvoje, kai tuo tarpu Estijoje gėrimų pakuočių sutvarkymo lygis siekia 85-90 procentų.

b) Teigiama, kad įdiegus užstato sistemą labai pabrangs konteinerinės sistemos aptarnavimo kaštai, nurodoma, kad pabrangimas gali siekti net 50 procentų. Tokiems teiginiams nėra jokio pagrindo nes į užstatą išeinančios pakuotės sudaro labai nedidelę dalį nuo visų pakuočių atliekų: Iš viso susidarančių pakuočių atliekų kiekis                                  – 320.000 tonų per metus;

Tame tarpe gėrimų pakuotės PET                                                       – 12.000 tonų per metus (3.7%); Tame tarpe gėrimų pakuotės (skardinės)                                            – 3.500 tonų per metus (1%); Tame tarpe stiklinės gėrimų pakuotės                                                 – 10.000 tonų per metus (3%);

Toks neženklus (8%) kiekio sumažėjimas konteinerinėje sistemoje niekaip negali įtakoti visos sistemos pabrangimo net 50 procentų.

c) Dėl užstato sistemos įdiegimo prekių kainos vartotojui nepabrangs, tačiau šalia gėrimų kainos papildomai atsiras užstatas už pakuotę. Vartotojas galės atgauti visą jo sumokėtą užstatą kai grąžins tuščias pakuotes. 3. UŽSTATO SISTEMOS OPONENTAI TURI TIK VIENĄ

PASIŪLYMĄ – GĖRIMŲ PAKUOTES IR TOLIAU TVARKYTI KONTEINERINĖJE SISTEMOJE

Ši sistema buvo vystoma jau daugiau nei 10 metų. Sutvarkoma tik 20% PET ir tik 10% metalinių gėrimų pakuočių atliekų. Sistema veikia nekokybiškai, o pakuočių atliekų tvarkymas daugiau imituojamas, nei realiai sutvarkoma.

Siūlymas tęsti reiškia, kad ir toliau milijonai gėrimų pakuočių kasmet papildys sąvartynus, pamiškes ir paežeres. Kalbama, apie būtinybę investuoti į papildomus konteinerius, bet nutylima, kad jau dabar tų konteinerių yra labai daug (apie 100 000), bet gyventojai jais naudojasi vangiai, ir nenurodoma kas pasikeis, kad gyventojai staiga pradėtų jais naudotis. Pasirinkus šį kelią ir toliau gėrimų pakuočių atliekų tvarkymas būtų tiesiog imituojamas. 4. GĄSDINAMA, KAD UŽSTATO SISTEMOS

ADMINISTRATORIUS GALĖS SUDARYTI BARJERUS KAI KURIŲ GĖRIMŲ GAMINTOJŲ AR

IMPORTUOTOJŲ PATEKIMUI Į RINKĄ. Įstatymo projekte numatyta , kad užstato sistemos administratorius turi būti ne pelno siekianti įmonė, ir privalo teikti paslaugas visiems gamintojams bei importuotojams vienodomis sąlygomis bei kainomis, t.y. nepaliekama galimybės diskriminuoti mažuosius gamintojus ar importuotojus. Numatoma, kad užstato administratoriaus veikla bus prižiūrima ir kontroliuojama. Iš tiesų tikimasi, kad importo barjerai sumažės - dėl gėrimų pakuočių atliekų tvarkymo sistemų ir ženklinimo standartizavimu Baltijos šalyse : Estijoje užstato sistema veikia jau eilę metų, Latvijoje užstato sistemą ketinama įdiegti 2015 metais. 5. KODĖL OPONUOJAMA Yra trys suinteresuotos oponuoti šalys:

a) Atliekų tvarkytojai (surinkėjai) , kuriems nors procentaliai ir nereikšmingai (keliais procentais) tačiau sumažėtų pakuočių atliekų surinkimo apimtys. Čia verta pažymėti, kad kita atliekų tvarkytojų dalis – perdirbėjai turės naudos iš įdiegtos užstato sistemos: bus pateikta perdirbti žymiai daugiau ir geresnės kokybės antrinių žaliavų.

• b) Gamintojai, kurie yra patenkinti dabartine

situacija , kuomet yra leidžiama imituoti pakuočių atliekų tvarkymą ir pasitenkinama su 10-20% sutvarkymo lygiu.

Šių gamintojų nuomonė kardinaliai pasikeistų Valstybei nusprendus daugiau nesitaikyti su tokiu gamtos teršimu ir nustačius žymiai didesnes sutvarkymo užduotis.

• c) Gamintojai dirbantys šešėlyje

. Tikėtina, kad Lietuvoje dalis verslo (ypač smulkaus) vis dar dirba šešėlyje. Užstato sistemos su labai griežta apskaita (pagal prekių barkodus) yra bijomasi, nes pasimatys šešėlio mąstai ir įmonės (prekės) veikiančios šešėlyje. Atsiras duomenys kiek kurių gėrimų pakuočių grįžta. Dalies gėrimų (parduotų nelegaliai – už grynuosius, išvengiant akcizo ir kitų mokesčių) pakuočių grįžtamumas viršys 100, 200, o gal ir 300 procentų.... 6. VARTOTOJŲ NUOMONĖ Absoliučiai didžioji dalis vartotojų palaiko užstato sistemos idėją. 2009 metais atliktoje apklausoje Lietuvos 74,2% gyventojų pritarė užstato sistemos vienkartinėms gėrimų pakuotėms įvedimui. 2014 metų apklausoje pritariančiųjų skaičius sumažėjo iki 67%, tačiau tai vis vien daugiau nei dviejų trečdalių gyventojų palaikymas. Pritarti

17. UAB „Aljansas aibė“, kooperatinė bendrovė

„Lietuvos kooperatyvų sąjunga“, 2014-04-08⁵ LR Seimui teikiamas svarstymui Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517  2, 4¹

straipsniais įstatymo projektas (toliau

• Įstatymo projektas) yra priešingas smulkiojo verslo, tame tarpe ir Prekybos įmonių aljanso „Aibė“ narių interesams, bei sukelia didelių problemų smulkių kaimo parduotuvių veiklai.

Įstatymo projekte numatoma, kad visi vienkartinių pakuočių pardavėjai, prekiaujantys parduotuvėse, kurių prekybos plotas virš 200 kv. m ir kaimo parduotuvės , privalo dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje. Šiai Įstatymo projektu keičiamai Įstatymo 8 str. 2 d. daliai, kurioje išskiriamos kaimo parduotuvės, prieštaraujame, dėl toliau nurodytų argumentų:

• Lietuvoje parduotuvės, esančios kaimo vietovėse, užima iki 5 proc. mažmeninės prekybos maisto prekėmis rinkos. Plečiantis prekybos tinklams, mažėjant kaimo gyventojų skaičiui, šių parduotuvių dalis bendroje mažmeninės prekybos maisto prekėmis rinkoje turi aiškią tendenciją mažėti, todėl kaimo parduotuvių sureikšminimas jas išskiriant iš kitų rinkos dalyvių yra diskriminacinis.
• Esame įsitikinę, kad mažesnėse kaip 90 kv.m. prekybinio ploto kaimo parduotuvėse dėl prekybinio ir sandėliavimo ploto dydžio, neįmanoma tinkamai, nepažeidžiant higienos reikalavimų, supirkti vienkartinę pakuotę arba tai reikalautų didelių papildomų investicijų. Todėl siūlome leisti  mažesniems, kaip 90 kv.m. prekybinio ploto kaimo parduotuvių savininkams patiems apsispręsti dėl dalyvavimo vienkartinių pakuočių surinkimo sistemoje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta siūloma Įstatymo projekto 5 straipsnio Įstatymo 8 straipsnio  2 dalį išdėstyti taip: " 2.

Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybinis plotas neviršija 200 kv. m ir išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius kaimo parduotuvėse, kurių prekybinis plotas neviršija 90 kv.m., taip pat kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje. ". Nepritarti Žr. į argumentus aukščiau. 18. 8 Mažose, o ypač kaimo, parduotuvėse užstato už vienkartinės pakuotės sistemos administratoriui ekonomiškai neapsimoka įrengti automatizuotas priemones vienkartinių pakuočių surinkimui, todėl tokie vienkartinių pakuočių pardavėjai privalės surinkti vienkartines pakuotes neautomatizuotu būdu (dalyvaujant žmogui), o tai yra žymiai brangiau nei vienkartines pakuotes rinkti automatizuotu būdu. Mažų parduotuvių savininkai neturi pakankamos derybinės galios derėtis su užstato už vienkartinės pakuotės sistemos administratoriumi, todėl tikėtina, jiems nebus pilnai atlyginti dėl vienkartinių pakuočių surinkimo patiriami kaštai. Siekiant išvengti smulkių verslininkų diskriminavimo, siūlome Įstatyme numatyti žemiausią sąnaudų, patiriamų surenkant vienkartines pakuotes neautomatizuotu (rankiniu) būdu, atlygintiną ribą. Todėl siūlytina keičiamo Įstatymo projekte numatyto 11² str. 2 d.

2 d. 5 punktą išdėstyti taip: „

5) kompensuoja šio Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pakuočių pardavėjams jų patiriamus teisės aktų nustatytų pareigų užstato už vienkartines pakuotes sistemoje vykdymo kaštus, susijusius su vienkartinių pakuočių už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimu, užstato grąžinimu ir visuomenės informavimu. Tuo atveju, jeigu atsižvelgiant į parduotuvės prekybos plotą bei parduotuvėje surenkamų pakuočių atliekų kiekį, užstato už vienkartinės pakuotės sistemos administratorius neaprūpina vienkartinių pakuočių pardavėjus pakuočių atliekų priėmimui skirtomis automatizuotomis priemonėmis (nedalyvaujant žmogui), ir toks vienkartinių pakuočių pardavėjas surenka vienkartines pakuotes neautomatizuotu būdu (dalyvaujant žmogui), užstato už vienkartinės pakuotės sistemos administratorius  kompensuoja vienkartinių pakuočių pardavėjams už vienkartinės taros priėmimą neautomatizuotu būdu ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) procentų nuo nustatytos vienkartinės pakuotės depozito sumos .“ Prašome atsižvelgti į siūlomus pakeitimus, kurie padėtų užtikrinti kokybišką pakuočių sistemos funkcionavimą bei nesukeltų neigiamų padarinių. Nepritarti Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalyje jau nurodyta, kad užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius „ kompensuoja šio Įstatymo

8 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pakuočių

pardavėjams jų patiriamus teisės aktų nustatytų pareigų užstato už vienkartines pakuotes sistemoje vykdymo kaštus, susijusius su vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimu, užstato grąžinimu ir visuomenės informavimu “. 19. Mažųjų alaus daryklų asociacija, 2014-04-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 187 pritarė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr.

straipsniais įstatymo projektui (toliau

• Įstatymo projektas) ir pateikė jį svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. Šis įstatymo projektas, jei jis bus patvirtintas ir įgyvendintas, mūsų, Mažųjų alaus daryklų asociacijos, manymu turės itin neigiamos įtakos verslui, nes:

4. Pakuočių

užstato sistemai sukurti ir jai finansuoti reikės milžiniškų lėšų, kurių mažieji gamintojai neturi. 5. Pakuočių užstato sistema brangins vartotojams galutinį produktą ir mažins paklausą. 6. Pakuočių užstato sistemos įgyvendinimas rajonuose ir kaimo vietovėse bus itin sudėtingas ir brangus. 4. Pakuočių užstato sistemai sukurti ir jai finansuoti reikės milžiniškų lėšų, kurių mažieji gamintojai neturi. Užstato sistemos įdiegimas, nors ji apims tik 15 proc. visų pakuočių atliekų, pirminiais skaičiavimais, gali kainuoti iki 100 milijonų litų. Šias lėšas užstato sistemos sukūrimui, o vėliau – papildomus milijonus jos išlaikymui – turės skirti gamintojai ir importuotojai, tarp jų ir mažosios alaus daryklos, kurioms atstovauja Mažųjų alaus daryklų asociacija. Gamintojams, ypač smulkiesiems, tai bus itin reikšminga finansinė našta, nes daugumos mažųjų alus daryklų padėtis yra sudėtinga. Užstato sistemos finansavimas gali įtakoti neigiamo pinigų srauto susidarymą, todėl bet kokios papildomos sąnaudos joms būtų pražūtingas. Per pastaruosius metus visų Mažųjų alaus daryklų asociacijos narių pardavimai krito daugiau nei 20 proc., tai lėmė Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymų pakeitimai. 1. Mažiesiems aludariams Akcizo lengvatos panaikinimas nuo 2009-01-01 ir pakeltas akcizo mokestis alui. 2.

2. Draudimas

nuo 2013-01-01 parduoti alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius didesnėje nei 1 litro taroje ir kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento. Atsižvelgiant į tai, kad nuo

2015 metų taip pat planuojama didinti akcizo mokestį alui, užstato sistemos

įvedimas mažosioms alaus darykloms faktiškai reikštų bankrotą. 5. Pakuočių užstato sistema brangins vartotojams galutinį produktą ir mažins paklausą. Specialistų skaičiavimu, pakuočių užstato sistema 50 % padidintų vartotojų išlaidas pakuočių atliekų tvarkymui. Tai neišvengiamai atsilieps galutinei produktų kainai ir vartojimui. 2009 m . Aplinkos ministerijos tyrimas rodo, kad 21 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų neperka gėrimų užstatinėje pakuotėje (stiklo taroje), o renkasi kitas alternatyvas. Tai patvirtina ir statistiniai duomenys. Lietuvoje užstato sistemoje esančių produktų pardavimai 2012 metais krito 20%, 2013 metais krito dar 10%. Mažosios alaus daryklos, kurios negali konkuruoti su didžiaisiais gamintojais rinkodaros biudžetais ir yra priverstos ieškoti kitų būdų, kaip atpiginti produkcijos savikainą, įvedus užstato mokestį PET tarai praras galimybę konkuruoti rinkoje su užsienio kapitalo bendrovėmis. Tai prieštarauja Europoje priimtai praktikai, kai senovinius alaus receptus ir technologijas saugantiems smulkiesiems gamintojams yra sudaromos kuo palankesnės sąlygos tradicinei veiklai tęsti. 6. Pakuočių užstato sistemos įgyvendinimas rajonuose ir kaimo vietovėse bus itin sudėtingas ir brangus. Mažosios alaus daryklos daugiausiai bendradarbiauja ne su didžiaisiais prekybos tinklais, o savo produkciją parduoda mažose miestelių ir kaimų parduotuvėse. Pakuočių sistemos diegimas jose bus itin sudėtingas ir brangus.

Taros supirkimo automatai, kainuojantys nuo

20 000 iki 40 000 eurų, tokioms parduotuvėms bus neįperkami, o užstato

sistemos diegimas „rankiniu būdu“, kai pardavėjos turės priimti tarą, o mažos parduotuvės ją kažkur sandėliuoti ir saugoti, bus itin brangus. Visos šios sistemos finansavimas guls ant gamintojų pečių, nes, įstatymo pakeitimo nuostatos numato, kad šias išlaidas turės dengti gamintojai ir importuotojai. Todėl, atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, prašome Jūsų nepritarti siūlomam Įstatymo projektui ir grąžinti jį LR Vyriausybei tobulinti, įtraukiant platesnį suinteresuotųjų šalių ratą Įstatymo projekto vertinimui, siekiant sutelkti visą dėmesį ir pastangas į Europos Sąjungos remiamą, konteinerinės pakuočių atliekų surinkimo sistemos vystymą Lietuvoje. Šiuo metu tik gerai vystoma konteinerinė pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistema gali užtikrinti ekonomiškai efektyviausią, palankiausią vartotojams ir pramonės palaikomą pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo strategiją, atitinkančią šiandienos ir ateities teisės aktų reikalavimams, užtikrinsiančią didesnį pakuočių atliekų surinkimą ir perdirbimą, sumažinsiančią atliekų šalinimą sąvartynuose. Nepritarti Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, įgyvendinant principą „teršėjas moka“ pakuočių atliekų tvarkymui taikomas gamintojo atsakomybės principas: visi gamintojai ir importuotojai turi organizuoti ir apmokėti visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus supakuotus gaminius, rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą. Siekiama, kad kuo daugiau gamintojų ir importuotojų patys aktyviai organizuotų pakuočių atliekų tvarkymą ir kuo mažiau mokėtų mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis (kuris taikomas tik nesėkmės atveju – kai gamintojas ar importuotojas netinkamai organizuoja ar neorganizuoja pakuočių atliekų tvarkymo).

Gėrimų pakuotėms naudojamos medžiagos (PET, aliuminis, stiklas) yra lengvai perdirbamos į paklausius produktus, todėl atskiras jų tvarkymo organizavimas turėtų būti patrauklesnis patiems jų gamintojams ir importuotojams. Pažymėtina, kad remiantis Aplinkos ministerijos užsakymu UAB „Ekokonsultacijos“ 2009 m. atliktos „Privalomojo užstato nustatymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms analizės“ duomenimis, užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms sistemos diegimo investicijos gamintojams ir importuotojams sudarytų apie 11–16 mln. Lt, tačiau užstato sistemos kompleksiškumas leistų sukurti naujų darbo vietų, be to, išaugtų antrinių žaliavų perdirbimo sektorius (per užstato sistemą surenkamos švariausios antrinės žaliavos – tinkamiausios kokybiškai produkcijai). Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Mažųjų alaus daryklų asociacijos pastaboje pateiktais pastebėjimais: „Lietuvoje užstato sistemoje esančių produktų pardavimai 2012 metais krito 20 proc.,

2013 metais krito dar 10 proc.“ ir „per pastaruosius metus visų Mažųjų alaus

daryklų asociacijos narių pardavimai krito daugiau nei 20 proc.“ negalima daryti išvados, kad užstato sistemos taikymas tiesiogiai susijęs su produkto (šiuo atveju – alaus) paklausos mažėjimu. 20. Advokatų kontora „VARUL“ Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seime svarstomo Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 (toliau – Įstatymas ) 2,⁴¹ , 5, 7, 8, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹ , 11² , 12¹ , 12² , 12³ straipsniais įstatymo projektu Nr.

XIIP-1545 (toliau šiuo projektu siūlomas pakeisti Įstatymas po siūlomo pakeitimo vadinamas Projektu ), norėtume pateikti žemiau išvardintus pastebėjimus į kuriuos prašome atsižvelgti svarstant Projektą. I. DĖL UŽSTATO UŽ DAUGKARTINES IR

VIENKARTINES PAKUOTES SISTEMOS ADMINISTRATORIAUS

Projekto

11¹ str. nustatoma, jog d augkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, gamintojai, importuotojai ir pardavėjai gali paskirti užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorių, ir nurodoma kokias funkcijas daugkartinių pakuočių sistemos administratorius gali vykdyti. Tačiau¹¹¹ str. neatsako į itin svarbų klausimą, kuris yra ir bus aktualūs įgyvendinant Įstatymo Projektą: ar užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas privalės atlikti tik vienas užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius, ar tokių administratorių galės būti ir daugiau. Projekto¹¹² straipsnis, reguliuojantis klausimus dėl vienkartinių pakuočių sistemos administratoriaus, nėra atsakęs į didelę dalį aktualių klausimų, susijusių su Įstatymo Projekto pakeitimais ir papildymais:

Pirma , nėra atsakyta į klausimą ar užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas privalės atlikti tik vienas užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius, ar tokių administratorių galės būti ir daugiau. Nepritarti Užstato administratorių skaičius neribojamas. 21. Antra , Projekto 11² str. 3 d. išskiria, jog asmuo, siekiantis vykdyti užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus veiklą, turi turėti minėtoje normoje nurodytus susitarimus. Tačiau visiškai nėra aišku, kokiems tikslams užtikrinti tokie reikalavimai yra įtvirtinti ir ar tokie reikalavimai tikrai reikalingi tokiems tikslams.

Nepritarti Šie reikalavimai įtvirtinti siekiant užtikrinti užstato sistemos visuotinumą. 22. Taip pat yra nesuprantama, kaip tiksliai reikėtų interpretuoti žodžių junginį „ galimybė <...> atlikti administratoriaus funkcijas “ Projekto 11² str. 3 d. 2 p. prasme, t. y. kas įeina į tokios galimybės sąvoką minėtos normos prasme. Nepritarti Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalyje nurodytos šios su pardavėjais susijusios administratoriaus funkcijos: „1) administruoja užstatą už vienkartines pakuotes, dalyvauja organizuojant šių pakuočių atliekų priėmimą;

<...>

3) vykdo visuomenės švietimą ir informavimą užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais;

• 4) aprūpina šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytus pakuočių

pardavėjus pakuočių atliekų priėmimui skirtomis priemonėmis (tarp jų ir priemonėmis, užtikrinančiomis automatizuotą (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimą bei užstato grąžinimą), kurios turi būti parinktos atsižvelgiant į parduotuvės prekybos plotą bei parduotuvėje surenkamų pakuočių atliekų kiekį.

Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius savo sąskaita užtikrina automatizuotų (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių remontą bei techninę priežiūrą;

5) kompensuoja šio Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pakuočių pardavėjams jų patiriamus teisės aktų nustatytų pareigų užstato už vienkartines pakuotes sistemoje vykdymo kaštus, susijusius su vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimu, užstato grąžinimu ir visuomenės informavimu;

6) atlieka kitas šiame Įstatyme užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui numatytas bei sutartimis su gamintojais ir importuotojais, Lietuvos Respublikos rinkai tiekiančiais gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią nustatytas užstatas, ir šio Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytais pakuočių pardavėjais pavestas funkcijas“. 23. Trečia , Projekto 11² str. 4 d. yra nurodoma, jog užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius gali pradėti vykdyti veiklą tik turėdamas šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų atitikimą įrodančius ir su Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija suderintus dokumentus. Tačiau nėra atsakyta ar šie reikalavimai ir Projekto 11² str.

4 d. minimų dokumentų turinys bus išsamiau reglamentuotas poįstatyminiame teisės akte, taip pat neaptarta ir kokiais principais ar kriterijais vadovaujantis asmuo, siekiantis vykdyti užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus veiklą, turėtų nustatyti Projekto 11² str. 4 d. 2 p. nurodytos įmokos už administravimą dydį ir ar nustatant šią įmoką, privalėtų būti įvertinta tai, kad užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius turėtų galimybę gauti naudos (pajamų) už perdirbimui ir (ar) kitokiam panaudojimui (pvz. deginimui, išgaunant energiją) perduodamas pakuočių atliekas. Taip pat nėra aptarta ir tai ar užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus veiklos sąnaudoms padengti ir protingam pelnui gauti nepakatų vien jo galimybės gauti minėtą naudą (pajamas). Kyla klausimas ir dėl to, jei už perdirbimui ir (ar) kitokiam panaudojimui (pvz. deginimui, išgaunant energiją) perduodamas pakuočių atliekas gaunamos naudos

(pajamų) nepakaktų finansuoti įmokai už administravimą, ar likusią įmokos už administravimą dalį, kurios nepadengia minėta nauda (pajamos), ketinama padengti iš negražintų užstatų pinigų sumos ir ar turėtų būti laikoma, kad minėta likusi nepadengta naudos dalis turėtų neviršyti negražintų užstatų pinigų sumos. Reikia pamiėti ir tai, jog nėra išspręsta ir kas, kada bei kokiomis kitomis sąlygomis privalės mokėti Projekto 11² str. 4 d. 2 p. nurodytą įmoką už administravimą. Pritarti iš dalies Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius gali pradėti vykdyti veiklą tik turėdamas šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų atitikimą įrodančius šiuos aplinkos ministro atsižvelgiant į užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo specifiką nustatyta tvarka parengtus ir su Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija suderintus dokumentus“.

Finansavimo schemos reikalavimai bus detalizuoti aplinkos ministro įsakymu. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte nurodyta, jog užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo , įsteigtas vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Pasiūlymas :

Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 4 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemą, garantuojančią, kad užstato už vienkartines pakuotes sistema, įskaitant šios sistemos organizavimo plano bei visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programos įgyvendinimą, bus finansuojama. Finansavimo schemoje turi būti nurodytas gamintojų ir importuotojų mokamos įmokos už užstato sistemos administravimą dydis “. 24. Ketvirta , Projekto 11² str. 9 d. nurodyta, jog užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius privalo Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano vykdymo ataskaitą ir informaciją apie užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimą.

Tačiau nėra nurodyta ar tokiu atveju yra numatoma vykdyti užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus veiklos ir nurodytos vienkartinių pakuočių atliekų surinkimo prievolės įvykdymo tikrinimą (auditavimą) bei jeigu tokios prievolės tikrinimas bus numatytas, kaip toks užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus veiklos ir nurodytos vienkartinių pakuočių atliekų surinkimo prievolės įvykdymo tikrinimas (auditavimas) bus vykdomas. Nepritarti Ataskaitų teikimo tvarka bus detalizuota aplinkos

str. nėra atsakyta į klausimą ar juose nurodytas užstato už pakuočių sistemas administratorių funkcijas turės atlikti du skirtingi pakuočių sistemos administratoriai, t. y. vienas – užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius, o kitas – užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius, ar šias funkcijas galės atlikti vienas administratorius, jei atitinka Įstatymo Projekte keliamus reikalavimus. Kyla klausimas ir dėl užstato už pakuotes sistemos administratoriaus parinkimo, t. y. ar užstato už pakuotes sistemos administratorius turės būti parinktas viešųjų pirkimų būdu ar kokiu kitu būdu bus parinktas užstato už pakuotes sistemos administratorius ir kas jį parinks, bei kaip bus užtikrintas šios procedūros skaidrumas.

Nepritarti Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius gali pradėti vykdyti veiklą tik turėdamas šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų atitikimą įrodančius šiuos aplinkos ministro atsižvelgiant į užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo specifiką nustatyta tvarka parengtus ir su Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija suderintus dokumentus“. Jei daugkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, gamintojų, importuotojų ir pardavėjų paskirtas užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius atitiks visus užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui keliamus reikalavimus ir suderins visus reikiamus dokumentus Projekto nustatyta tvarka, jis galės būti ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriumi. 26. II. DĖL UŽSTATŲ UŽ PAKUOTES Projekto

11 str. reglamentuojami klausimai susiję su užstatais už pakuotes, tačiau

Projekte galima pastebėti keletą svarbių Projekto spragų: Pirma , 11 str. neatsako į klausimą ar planuojama ir kokiame teisės akte, t. y. Projekte ar poįstatyminiuose teisės aktuose, išsamiau reglamentuoti gamintojų ir importuotojų privalomą užstato ėmimą iš pakuočių platintojų ar pardavėjų ir užstato grąžinimą pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas.

Ir tokiu atveju, jei toks reglamentavimas visgi nenumatomas, Projektas neišaiškina ar gamintojų ir importuotojų privalomas užstato ėmimas iš pakuočių platintojų ar pardavėjų ir užstato grąžinimas pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, privalo būti reglamentuotas pirkimo–pardavimo, distribucijos ar kitose sutartyse, kurias sudaro gamintojai ir importuotojai su pakuočių platintojais ir pardavėjais. Nepritarti Išsamiau reglamentuoti neplanuojama. 27. Antra , reikėtų pastebėti ir tai, jog nėra nustatyta pilna schema, kuri turėtų nurodyti kaip užstatas bus finansuojamas ir kaip užstato už pakuotes sistema veiks. Projekto 11 str. nurodo, kas turi imti ir duoti užstatą už pakuotes, Projekto 7 str. 2 d. 4 p. nurodo, jog 7 str. 2 d. 2 p. nurodyto pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidos ir (ar) dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemoje išlaidos, susijusios su užstato sistemoje surenkamų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu, taip 7 str. 2 d. 3 p. nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidos turi būti apmokamos gamintojų ir importuotojų. Tačiau išlieka neaišku, ar finansavimas apima tik finansavimą susijusį su duotu užstatu ar finansavimas yra platesnis, t. y. kokios apimties yra gamintojams ir importuotojams tenkanti finansinė našta. Nepritarti Užstato už vienkartines pakuotes taikymas yra tik priemonė įgyvendinti gamintojo atsakomybės principą, taikomą pakuočių atliekų tvarkymui. Vadovaujantis šiuo principu, visos pakuočių atliekų tvarkymo grandys turi būti finansuojamos gamintojų ir importuotojų.

Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad „apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas ir (ar) dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemoje išlaidas, susijusias su užstato sistemoje surenkamų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu , taip pat šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas “ yra gamintojų ir importuotojų pareiga. 28. Trečia , Įstatyme ir Projekto 11 str. yra vartojamos platintojo ir pardavėjo sąvokos, tačiau niekur nėra apibrėžta ar paaškinta kaip šios sąvokos turėtų buti suprantamos šio Įstatymo prasme, taip pat nėra aiškus ir skirtumas tarp šių sąvokų. Nepritarti Šios sąvokos yra perkeltos iš Direktyvos 94/62/EB:

Įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nurodyta, kad

„pakuočių pardavėjas – asmuo, parduodantis kitiems asmenims gamintojų ir

importuotojų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamas pakuotes ir supakuotus (sufasuotus) produktus“, o Įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodyta, kad „pakuočių platintojas – asmuo, platinantis (perduodantis kitiems asmenims) gamintojų ir importuotojų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamas pakuotes ir supakuotus (sufasuotus) produktus“. Pardavėjas yra mažmeninkas, platintojas yra didmeninkas. 29. Ketvirta , pabrėžti ir tai, jog Projekte nėra aptartas klausimas, ar pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM ) bus taikomas ir užstatui, ir jeigu bus taikomas, ar numatomos kokios nors lengvatos. Nepritarti PVM užstatui nėra taikomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 8 dalies nuostatomis. 30. III.

III. DĖL PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO

Projekte nėra aptartas klausimas kaip ketinama užtikrinti pakuočių pardavėjų prielovės perduoti vienkartinių pakuočių atliekas užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui vykdymą, taip pat ir ar šiam tikslui arba pakuočių vartotojų pakuočių atliekų grąžinimo tikslu privalės būti naudojomos rūšiavimo ir surinkimo automatizuotos (nedalyvaujant žmogui) priemonės. Projektas neatsako ir į klausimus, koks planuojamas pakuočių atliekų rūšiavimo ir surinkimo automatizuotų (nedalyvaujant žmogui) priemonių naudojimo būdas (jeigu privalės būti naudojamos rūšiavimo ir surinkimo automatizuotos (nedalyvaujant žmogui) priemonės), kas privalės jas įsigyti ir kas finansuos jų įsigijimą. Nepritarti Dėl surinkimo priemonių spręs patys gamintojai ir importuotojai per administratorių. 31. IV. DĖL PRIEVOLIŲ PERLEIDIMO PAGAL SUTARTĮ Projekte nėra aptartas klausimas ar pakuočių gamintojai ir importuotojai ir platintojai galės perduoti Projekte įtvirtintas visas jų prievoles (taip pat ir mokestines) užstato už pakuotes sistemos administratoriui, su juo sudarydami sutartį (neaptarus šio klausimo Projekte, gali būti daroma išvada, jog atsižvelgiant į sutarties laisvės principą, tokios sutartys yra galimos ir leidžiamos sudaryti). Taip pat jei Projektas tokių sutarčių nedraus sudaryti, kyla klausimas ar mokestinės prievolės liks pakuočių gamintojui, importuotojui ir platintojui nepaisant to, jog pakuočių surinkimo ir naudojimo prievolės bus perkeltos užstato už pakuotes sistemos administratoriui. Nereglamentuojant šių klausimų Projekte, jis gali būti interpretuojamas skirtingai ir šia tema gali kilti teisminių ginčų, kas pažeistų tiek gamintojų, importuotojų, platintojų, užstato už pakuotes sistemos administratorių, tiek ir vartotojų interesus ir teisėtų lukesčių principą. Nepritarti Mokestinės prievolės taikomos gamintojams ir importuotojams vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatomis.

Jokios gamintojų ir importuotojų prievolės negali būti perduotos užstato sistemos administratoriui. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyta, kad „šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje , jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, [gamintojai ir importuotojai gali vykdyti] tik pavesdami šio įstatymo¹¹² straipsnyje nurodytam užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui organizuoti užstato už vienkartines pakuotes sistemą

“. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-04-10⁶ Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis [2] ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2014-04-03 prašymą Nr. 2014-S-2886, atlikome Lietuvos Respublikos p akuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4(1), 5, 7, 8, 11, 12 ir

13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹

, 11² ,¹²¹ , 12² , 12³ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP-1545 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą galima daryti išvadą, kad Projekte nustatomas teisinis reglamentavimas korupcijos prevencijos požiūriu neturės įtakos su atliekų tvarkymo sritimi susijusiems visuomeniniams santykiams, todėl antikorupcinio pobūdžio pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto neturime. Pritarti

2. 6

Teikiame pastabas ir pasiūlymus, kurie gali būti aktualūs tobulinant Projekte nustatomą teisinį reglamentavimą: 1.

Projekto 6 straipsnio nuostatos (dėl Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 11 dalių) leidžia daryti išvadą, kad gamintojų ir importuotojų pageidavimu tam tikroms daugkartinėms pakuotėms galės būti taikoma daugkartinių pakuočių užstato sistema. Sprendžiant iš minėtų nuostatų, sprendimą dėl daugkartinių pakuočių užstato sistemos taikymo ir (ar) netaikymo priimtų Aplinkos ministerija. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte neatskleidžiami daugkartinių pakuočių (kurioms gali būti taikoma užstato sistema) kriterijai, taip pat lieka neaišku, ar visais atvejais Aplinkos ministerija privalo priimti sprendimą taikyti (arba netaikyti) užstato už daugkartines pakuotes sistemą, ar dėl kokių nors motyvų gali atsisakyti tenkinti gamintojų ir importuotojų pageidavimą. Manome, kad toks teisinis neapibrėžtumas gali sudaryti sąlygas priimti nepagrįstus sprendimus, pavyzdžiui: nepagrįstai atsisakyti tam tikrų kategorijų daugkartinių pakuočių atžvilgiu taikyti užstato sistemą, todėl siūlome svarstyti minėtų Projekto nuostatų tobulinimo tikslingumą. Nepritarti Ar pakuotė tinkama pakartotiniam naudojimui sprendžia pats gamintojas ar importuotojas, nes jis ir turės naudoti tą pakuotę pakartotinai . Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „užstato už daugkartines pakuotes sistema taikoma toms daugkartinėms pakuotėms, apie kurias gamintojams ir importuotojams pageidaujant Vyriausybės nustatyta tvarka paskelbia Aplinkos ministerija.“

3. 5

2. Projekto 5

straipsnyje (dėl Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies) nustatoma, kad užstatas vartotojams gali būti grąžinamas grynaisiais pinigais, arba prekėmis ar paslaugomis, arba skiriant užstato dydžiui lygią paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme numatytiems paramos gavėjams .

Mūsų nuomone, iš minėtų nuostatų lieka neaišku, kaip ir kokia tvarka būtų įgyvendinamos labdaros ar paramos teikimo procedūros, kurie subjektai būtų laikomi labdaros ir paramos teikėjais ar gavėjais. Jeigu pagal minėtas nuostatas vartotojas pakuotę arba jos atliekas, kurioms taikoma užstato sistema, gali grąžinti neatlygintinai, o pakuotę priėmęs subjektas (pakuočių pardavėjas) ar kitas asmuo, pavyzdžiui, užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius, savo nuožiūra gali disponuoti užstato dydžiui lygia pinigine suma, siūlome Projekte tai atskleisti. Kadangi pagal Projekto 8 straipsnio nuostatas (dėl Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11² straipsnio 1 dalies) užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius bus pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, siūlome apsvarstyti minėtų Projekto 5 straipsnio nuostatų konkretinimo tikslingumą, pavyzdžiui: nustatyti, kad vartotojo pageidavimu užstato dydžiui lygi parama gali būti skiriama vienkartinių pakuočių užstato sistemos administratoriui, o panaudojama gali būti tik vienkartinių pakuočių užstato sistemai tobulinti ar kitiems su aplinkos apsauga susijusiems tikslams įgyvendinti ir pan.

Pritarti iš dalies Vadovaujantis Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis: paramos teikėjas – pakuočių vartotojas; paramos gavėjas – vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos ir labdaros įstatymo nuostatomis; paramos dalykas – piniginės lėšos (užstato dydis); kontrolė – pagal Labdaros ir paramos įstatymą;

Paramos skyrimo forma nereglamentuojama, nes manytina, kad užstato sistemos administratorius rinksis kuo optimalesnę priemonę, pavyzdžiui: automatizuotose pakuočių atliekų priėmimo priemonėse gali būti įdiegtas „paramos mygtukas“, o ten, kur nėra automatizuotų pakuočių atliekų priėmimo priemonių – paramos dėžutė (kaip „Gelbėkit vaikus“ ar pan.). Žr. aukščiau į pasiūlymą pateiktą Teisės departamento 6 pastabai. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.

1Seimo narys Algimantas Salamakinas,

2014-04-14 N Argumentai: Organizacijos privalo finansuoti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo išlaidas, šių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtrą proporcingai jos dalyvių ir organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai. Rinkos dalis yra apskaičiuojama mokestinio laikotarpio pradžioje. Todėl finansavimas yra planuojamas kalendoriniams metams ir yra vykdomas periodiškai visus kalendorinius metus. Organizacijos, kurios pradėtų vykdyti licencijuojamą veiklą kalendorinių metų viduryje ar pabaigoje, finansavimo aspektu būtų palankesnėje situacijoje, nes jos finansuotų komunaliniame atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymą ir šių atliekų surinkimo infrastruktūros plėtrą ne visus kalendorinius metus (pavyzdžiui, esamos organizacijos jau būtų finansavusios pakuočių atliekų surinkimo priemonių įsigijimo išlaidas, o naujoji organizacija jau nebeturėtų finansuoti šių išlaidų, tačiau šiomis priemonėmis surinkti ir sutvarkyti pakuočių atliekų kiekai būtų priskiriami naujos organizacijos dalyvių ir pavedimo davėjų užduočių įvykdymui, t. y. jos nariai galėtų pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvata nefinansuodami surinkimo priemonių įsigijimo). Be to, praktiškai būtų itin sudėtinga atskirti ir kontroliuoti, kokį kiekį pakuočių (supakuotų gaminių) į vidaus rinką išleido naujos organizacijos dalyviai, pavedimo davėjai iki organizacijos licencijuojamos veiklos pradžios, t. y. kiekį už kurį privalo būti mokamas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, ir kiekį, kuris buvo išleistas į vidaus rinką po organizacijos veiklos pradžios.

Siūlomas įstatymo pakeitimas užtikrintų sklandų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių ir kitų gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymą, nenutrūkstamą pakuočių atliekų tvarkymo finansavimą visus metus, sumažintų piktnaudžiavimo ir konkurencijos iškraipymo galimybes. Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti tokiu 6 straipsniu:

„6 straipsnis. 10 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Siekdami kolektyviai organizuoti pakuočių

atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti gamintojų ir importuotojų organizaciją (toliau – organizacija) ir (ar) tapti įsteigtos organizacijos dalyviais arba organizacijai pavesti organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio įstatymo nustatytų pareigų netapdami organizacijos dalyviais. Gamintojai ir importuotojai, siekiantys organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kolektyviai, privalo kiekvienais metais iki gruodžio 1 d. pavesti gamintojų ir importuotojų organizacijai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą sekantiems kalendoriniams  metams (išskyrus atvejus, kai gamintojas ar importuotojas ūkinę veiklą pradeda vykdyti po gruodžio 1 d. Šiuo atveju gamintojai ir importuotojai organizacijai privalo pavesti pareigų vykdymą per 1 mėnesį nuo įregistravimo į gamintojų ir importuotojų sąvadą dienos). Gamintojai ir importuotoja, pavedę vykdyti jų (gamintojų ir importuotojų) pareigas vienai organizacijai, negali pavesti gamintojų ir importuotojų pareigų vykdymo kitai organizacijai einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu “.

Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai organizacijai, kuriai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių tiekiantys gamintojai ir importuotojai. Organizacija, gavusi licenciją ir sudariusi visas šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas sutartis, jos dalyvių ir (ar) sutartį su ja (organizacija) sudariusių gamintojų ir importuotojų pareigas, nurodytas šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose, gali pradėti vykdyti nuo kalendorinių metų sausio 1 d

.“. Pritarti

2Seimo narys Algimantas Salamakinas,

2014-04-14⁶ Pasiūlymas:

Projekto 6-14 straipsnius atitinkamai laikyti 7-15

straipsniais. Pritarti

3Seimo narys Algimantas Salamakinas,

2014-04-14⁸ Argumentai: Tam, kad įvedama užstato sistema tinkamai funkcionuotų, vienkartinės pakuotės, kurioms taikomas užstatas, būtų grąžinama gamintojams ir importuotojams, o vartotojai turėtų išsamią informaciją apie galimybes susigrąžinti sumokėtą užstatą bei atskiro pakuočių atliekų surinkimo svarbą ir naudą, užstato sistemos administratorius turėtų vykdyti aktyvesnes, platesnio masto visuomenės informavimo apie užstato sistemą kampanijas. Pagal Įstatymo projektą numatoma, kad užstato sistemos administratorius privalo vykdyti visuomenės švietimą ir informavimą, rengti visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programą, tačiau nėra reguliuojamas administratoriaus lėšų skiriamų visuomenės švietimui ir informavimui dydis.

Todėl, analogiškai kaip gamintojų ir importuotojų organizacijų atveju, tikslinga numatyti reikalavimą užstato sistemos administratoriui skirti visuomenės švietimui ir informavimui užstato sistemos klausimais ne mažiau kaip vieną procentą lėšų, kurios gaunamos iš gamintojų ir importuotojų, teikiančių vidaus rinkai gaminius supakuotus į vienkartines pakuotes, kai šie paima užstatą iš pakuočių platintojų ar pardavėjų. Pasiūlymas:

Siūloma projekto 8 straipsniu teikiamą įstatymo 11² straipsnį papildyti tokia nauja 10 dalimi:

„10. Užstato sistemos administratorius turi ne mažiau kaip 1 procentą

lėšų, skaičiuojant nuo užstato sumos, gautos iš gamintojų ir importuotojų, tiekiančių vidaus rinkai gaminius, supakuotus į vienkartine pakuotes, kurioms taikomas užstatas, skirti visuomenės švietimui ir informavimui užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas :

Siūloma projekto 8 straipsniu teikiamą įstatymo 11² straipsnį papildyti tokia nauja 10 dalimi: „10. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius turi ne mažiau kaip 1 procentą lėšų, skaičiuojant nuo užstato sumos, gautos iš gamintojų ir importuotojų, tiekiančių vidaus rinkai gaminius, supakuotus į vienkartine vienkartinę pakuotes pakuotę , kurioms kuriai taikomas taikoma užstatas užstato sistema , skirti visuomenės švietimui ir informavimui pakuočių atliekų tvarkymo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais.“

4. Seimo narys Salamakinas, 2014-04-16⁶

Argumentai: Pakuočių atliekų tvarkymas komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje – viešoji paslauga, todėl turi būti užtikrinamas jos visuotinumas, kokybė, tęstinumas.

Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnis nustato reikalavimus kolektyviam pakuočių atliekų tvarkymo organizavimui, tačiau esamas teisinis reguliavimas nesudaro pakankamų prielaidų užtikrinti pakuočių atliekų tvarkymo finansavimo nenutrūkstamumą. Pagal galiojantį reglamentavimą pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos įpareigotos sudaryti pakuočių atliekų tvarkymo finansavimo sutartis su visomis savivaldybėmis ir jose veikiančiais atliekų surinkėjais, tačiau dėl įvairių priežasčių minėtų sutarčių pasirašymas užtrunka. Siekiant užtikrinti rūšiuojamojo pakuočių atliekų surinkimo ir tvarkymo finansavimo nenutrūkstamumą, o tuo pačiu gyventojams teikiamų pakuočių atliekų surinkimo paslaugų kokybę, organizacijos turi turėti aiškų terminą, iki kada turi pasirašyti trišales paslaugų finansavimo sutartis. Nepriklausomai nuo veikiančių licencijuotų organizacijų skaičiaus, pakuočių atliekų tvarkymui komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje naudojama ta pati infrastruktūra ir patiriamos su tvarkymu susijusios konkrečios sąnaudos, kurias proporcingai rinkos dalims ir turėtų padengti visos veikiančios organizacijos. Siūlomas įstatymo pakeitimas užtikrintų nenutrūkstamą pakuočių atliekų tvarkymo finansavimą visus metus, sumažintų piktnaudžiavimo ir konkurencijos iškraipymo galimybes. Pasiūlymas:

Įstatymo projektą papildyti tokiu 6 straipsniu: „6 straipsnis.

10 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Papildyti įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „

• 2) ne vėliau kaip iki

einamųjų metų I ketvirčio pabaigos pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) ir pagal šios dalies 1 punkte nurodytose sutartyse nustatytą tvarką parinktais atliekų surinkėjais dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo finansavimo (išlaidų apmokėjimo) tvarka, pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų pateikimo tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka . Esant daugiau nei vienai organizacijai, šiame punkte nurodytos sutartys pasirašomos vienodomis sąlygomis

;“. Pritarti

5. 6

Pasiūlymas:

Projekto 6-14 straipsnius atitinkamai laikyti 7-15

straipsniais. Pritarti

6. Seimo

paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Ekonomikos komitetas, 2014-04-09 Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir kitas pastabas bei Ekonomikos komiteto pasiūlymą, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Žr. į komiteto išvadas. 2.

2Seimo Ekonomikos komitetas,

2014-04-09⁵ Argumentai: Atsižvelgiant į techninės įrangos, skirtos pakuočių atliekų priėmimui, gabaritus, siūlytina nustatyti pareigą vienkartinių pakuočių pardavėjams užstatines pakuotes bei pakuočių atliekas priimti bei grąžinti užstatą tuomet, kai parduotuvės prekybinis plotas viršija ne 200 kv. m., o 400 kv. m. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnį, ir jo 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už

kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybinis plotas neviršija⁴⁰⁰²⁰⁰ kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.” Nepritarti Pažymėtina, kad užstatas už pakuotes bus imamas iš kiekvieno pirkėjo bet kurioje parduotuvėje. Todėl atsižvelgiant į vartotojo interesus ir siekiant, kad užstato sistemos taikymas būtų kuo efektyvesnis aplinkosauginiu požiūriu, užstatinių pakuočių priėmimo ir užstato grąžinimo tinklas turėtų būti kuo patogesnis ir prieinamesnis kiekvienam vartotojui. Be to, Projekto nuostatos neįpareigoja pakuočių atliekų priėmimą organizuoti būtent prekybiniame plote. Projekto 5 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „<...> pakuočių pardavėjai turi organizuoti daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietoje ar teritorijoje arba arti jos, tačiau ne didesniu kaip 150 metrų atstumu nuo prekybos vietos <...>“.

Atkreiptinas dėmesys, kad Estijoje organizuoti vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą įpareigotos visos parduotuvės, kurių bendrais plotas viršija 20 kv. m : pardavėjams, prekiaujantiems parduotuvėse, kurių bendrasis plotas viršija

200 kv. m privaloma priimti užstatines pakuotes ir grąžinti užstatą

prekybos vietoje, o pardavėjams, prekiaujantiems parduotuvėse, kurių bendrasis plotas 20–200 kv. m., leidžiama organizuoti pakuočių priėmimą ne prekybos vietoje, suderinus priėmimo punktų vietas su savivaldybe. Seimui pateiktame Projekte nustatytas gerokai laisvesnis prievolės priimti vienkartinių pakuočių atliekas ir grąžinti užstatą kriterijus: kai prekybinis plotas viršija 200 kv. m . Pažymėtina, kad nuo 2006 m. Lietuvoje veikiančios užstato už daugkartines pakuotes sistemos veikimas reglamentuotas nustatant prievolę priimti daugkartines pakuotes ir grąžinti užstatą, kai parduotuvės bendrasis plotas viršija 90 kv. m . bei nustatant prievolę visoms kaimo parduotuvėms priimti daugkartines pakuotes ir grąžinti užstatą. 7. Komiteto sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4¹ , 5, 7, 8, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹ ,¹¹² , 12¹ , 12² , 12³ straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-1545, komiteto išvadoms dėl šio įstatymo projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:

A. Salamakinas. PRIDEDAMA: Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr.

IX-517 2, 4¹ , 5, 7, 8, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹ ,¹¹² , 12¹ , 12² , 12³ straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-1545 (2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas                                                                                                                                        Algimantas Salamakinas [1] Komisijos komunikatas – Gėrimų pakuotės, užstato sistemos ir laisvas prekių judėjimas; (2009/C 107/01); [2] Antikorupcinio vertinimo tvarka yra nustatyta Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarkos apraše , patvirtintame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 2-117 „Dėl teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (kartu su 2014 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 2-78).