560 Įstatymo projektas Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straips

Lyginamasis variantas

2014-03-03 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ATMINTINŲ

DIENŲ ĮSTATYMO

Nr. VIII-397

1 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2014 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „

2Nustatyti šias atmintinas dienas:

1) sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena;

2) sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena;

3) sausio 15-oji – Klaipėdos krašto diena;

4) sausio 25-oji – Vilniaus pagarsinimo diena;

5) vasario 11-oji – Pasaulinė ligonių diena;

6) kovo 4-oji – Lietuvos globėjo šv.

Kazimiero diena;

7) kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena;

8) kovo 20-oji – Žemės diena;

9) kovo 27-oji – Tarptautinė teatro diena;

10) kovo 29-oji – Lietuvos įstojimo į NATO diena;

11) balandžio 6-oji – Saugaus eismo diena;

12) balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena;

13) balandžio 15-oji – Kultūros diena;

14) balandžio 17-oji – Lietuvos energetikų diena;

15) balandžio 27-oji – Medicinos darbuotojų diena;

16) balandžio paskutinis sekmadienis – Pasaulinė gyvybės diena;

17) gegužės 1-oji – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena;

18) gegužės 3-ioji – 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje diena;

19) gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena;

20) gegužės 8-oji – Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena;

21) gegužės 9-oji – Europos diena;

22) gegužės 14-oji – Pilietinio pasipriešinimo diena;

23) gegužės 15-oji – Steigiamojo Seimo susirinkimo diena, Tarptautinė šeimos diena;

24) gegužės 17-oji – Pasaulinė informacinės visuomenės diena;

25) gegužės 21-oji – Lietuvos tautinių bendrijų diena;

26) gegužės trečiasis sekmadienis – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena;

27) gegužės 25-oji – Tarptautinė dingusių vaikų diena;

28) gegužės paskutinis penktadienis – Gerų žinių diena;

28) 29)

birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena;

29) 30)

birželio 3-ioji – Sąjūdžio diena;

30) 31)

birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena;

31) 32)

birželio 15-oji – Okupacijos ir genocido diena;

32) 33)

birželio 23-ioji – Birželio sukilimo diena;

33) 34)

liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena;

34) 35)

liepos 17-oji – Pasaulio lietuvių

vienybės diena;
35)
36)
liepos paskutinis sekmadienis –
Jūros diena ir Žvejų diena;
36)
37)
rugpjūčio 12-oji – Tarptautinė
jaunimo diena;
37)
38)

rugpjūčio 23-ioji – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena;

38) 39)

rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena;

39) 40)

rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena;

40) 41)

rugsėjo 8-oji – Šilinė (Švč.

Kazimiero diena;

7) kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena;

8) kovo 20-oji – Žemės diena;

9) kovo 27-oji – Tarptautinė teatro diena;

10) kovo 29-oji – Lietuvos įstojimo į NATO diena;

11) balandžio 6-oji – Saugaus eismo diena;

12) balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena;

13) balandžio 15-oji – Kultūros diena;

14) balandžio 17-oji – Lietuvos energetikų diena;

15) balandžio 27-oji – Medicinos darbuotojų diena;

16) balandžio paskutinis sekmadienis – Pasaulinė gyvybės diena;

17) gegužės 1-oji – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena;

18) gegužės 3-ioji – 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje diena;

19) gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena;

20) gegužės 8-oji – Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena;

21) gegužės 9-oji – Europos diena;

22) gegužės 14-oji – Pilietinio pasipriešinimo diena;

23) gegužės 15-oji – Steigiamojo Seimo susirinkimo diena, Tarptautinė šeimos diena;

24) gegužės 17-oji – Pasaulinė informacinės visuomenės diena;

25) gegužės 21-oji – Lietuvos tautinių bendrijų diena;

26) gegužės trečiasis sekmadienis – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena;

27) gegužės 25-oji – Tarptautinė dingusių vaikų diena;

28) gegužės paskutinis penktadienis – Gerų žinių diena;

28) 29)

birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena;

29) 30)

birželio 3-ioji – Sąjūdžio diena;

30) 31)

birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena;

31) 32)

birželio 15-oji – Okupacijos ir genocido diena;

32) 33)

birželio 23-ioji – Birželio sukilimo diena;

33) 34)

liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena;

34) 35)

liepos 17-oji – Pasaulio lietuvių

vienybės diena;
35)
36)
liepos paskutinis sekmadienis –
Jūros diena ir Žvejų diena;
36)
37)
rugpjūčio 12-oji – Tarptautinė
jaunimo diena;
37)
38)

rugpjūčio 23-ioji – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena;

38) 39)

rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena;

39) 40)

rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena;

40) 41)

rugsėjo 8-oji – Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena;

41) 42)

rugsėjo antrasis šeštadienis –
Statybininkų diena;
42)
43)
rugsėjo 22-oji – Baltų vienybės
diena;
43)
44)
rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų
genocido atminimo diena;
44)
45)

rugsėjo 27-oji – Lietuvos socialinių

darbuotojų diena;
45)
46)
rugsėjo 28-oji – Tuskulėnų aukų
atminimo diena;
46)
47)
spalio 1-oji – Tarptautinė
pagyvenusių žmonių diena;
47)
48)

spalio pirmasis šeštadienis – Kūno kultūros ir sporto diena;

48) 49)

spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena;

49) 50)

spalio 10-oji – Vietos savivaldos diena;

50) 51)

spalio antrasis šeštadienis – Derliaus diena;

51) 52)

spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena;

52) 53)

spalio 20-oji – 1791 m.

Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos) tarpusavio įžado paskelbimo diena;

53) 54)

spalio 25-oji – Konstitucijos diena;

54) 55)

lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo

(Vėlinių) diena;
55)
56)
lapkričio 16-oji – Tarptautinė
tolerancijos diena;
56)
57)
lapkričio 23-ioji – Lietuvos
kariuomenės diena;
57)
58)

lapkričio 30-oji – Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena;

58) 59)

gruodžio 3-ioji – Lietuvos advokatūros diena;

59) 60)

gruodžio 10-oji – Tarptautinė žmogaus teisių diena.” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė Seimo narė Virginija Baltraitienė Seimo narė Irena Degutienė Seimo narė Dalia Kuodytė Seimo narė Ona Valiukevičiūtė

Lyginamasis variantas

2014-03-25 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMO NR. VIII-397 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 1 straipsnio 2 dalį nauju 28 punktu:

„ 28) gegužės paskutinis penktadienis – Gerų žinių diena;

“. 2. Buvusius 1 straipsnio 2 dalies 28-59 punktus laikyti atitinkamai 29-60 punktais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Virginija Baltraitienė Irena Degutienė Dalia Kuodytė Ona Valiukevičiūtė

Lyginamasis variantas

2014-04-25 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas Projekto XIIP-1544(3) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMO NR. VIII-397 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 1 straipsnio 2 dalį nauju 29 punktu:

„ 29) gegužės paskutinis penktadienis – Gerų žinių diena;

“. 2. Buvusius 1 straipsnio 2 dalies 29-60 punktus laikyti atitinkamai 30-61 punktais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė

Aiškinamasis raštas

2014-03-03 · the official register ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ

ĮSTATYMO Nr. VIII-397 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Į

STATYMO

PROJEKTO

1) Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai; Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo projektas parengtas siekiant į Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų sąrašą įtraukti Gerų žinių dieną. Siūloma atmintinos dienos data – gegužės mėnesio paskutinis penktadienis. Pagal tai, 2014 m. Gerų žinių diena būtų minima gegužės 30 d., 2015 m. – gegužės 29 d., 2016 m. – gegužės 27 d. ir taip atitinkamai toliau. Viena iš pagrindinių priežasčių, skatinančių į Atmintinų dienų sąrašą įtraukti Gerų žinių dieną –kriminalinių naujienų žiniasklaidoje neigiamas poveikis visuomenei. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vos per Lietuvos valstybės nepriklausomybės 20-metį šalyje įvyko didžiulių pokyčių: politinių, ekonominių, kultūrinių. Buvusį informacijos badą pakeitė visiems laisvai prieinama informacija, kuri, daugeliu atvejų, priimta besąlygiškai, jos nevertinant pagal bendražmogiškus kriterijus. Todėl smurtas ir neigiamos naujienos, dažnai akcentuojamos viešojoje erdvėje, taip pat tapo norma. Tačiau jau dabar matomos to pasekmės: visuomenės nepasitikėjimas savo šalimi, abejingumas, pesimizmas, augantis smurto atvejų skaičius. Neigiama informacija ypač veikia pažeidžiamiausią visuomenės dalį – vaikus. Daugėja patyčių bei smurto mokyklose, o lygiagrečiai – depresija sergančių ir net savižudybe baigiančių gyvenimą vaikų. Siūlomo projekto reikalingumą pagrindžia ir pačios visuomenės požiūris į smurto pateikimą žiniasklaidoje.

Rinkos ir socialinių tyrimų agentūros „GfK CR Baltic“ 2014 m. sausio mėnesį atlikto visuomenės tyrimo duomenimis:

daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų

mano, jog informacijos apie kriminalus Lietuvos žiniasklaidoje yra per daug;

naujienos apie kriminalinius nusikaltimus svarbios ar labai

svarbios penktadaliui Lietuvos gyventojų, o 18-29 m. amžiaus asmenys nurodė, jog šios informacijos trūksta;

daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų

mano, jog per daug smurto yra rodoma animaciniuose bei vaidybiniuose filmuose;

beveik pusė šalies gyventojų linkę

sutikti su teiginiu, jog smurtiniai įvykiai žiniasklaidoje dažniau vaizduojami su stipriu emociniu atspalviu. Tuo metu tik ketvirtadalis sutinka su teiginiu, jog smurtiniai įvykiai žiniasklaidoje dažniau atspindimi objektyviai;

didžioji dalis Lietuvos gyventojų norėtų,

kad žiniasklaidoje daugiau dėmesio būtų teikiama pozityvioms žinioms. Mokslinių tyrimų duomenys taip pat rodo smurtinių įvykių atvaizdavimo žiniasklaidos priemonėse įtaką smurtiniam elgesiui: · Smurtas žiniasklaidoje yra susijęs su agresyviu elgesiu, taip pat ir labai smurtiniu elgesiu (M.L. Ybarra et al., 2008); · Įrodytas smurto žiniasklaidoje poveikis sujaudinimui, mintims ir emocijoms (US Department of Health and Human Services, 2001; B. Bushman et al., 2001; K.D. Browne, 2005); · Įrodytas priežastinis ryšys tarp smurto žiniasklaidoje ir labiau agresyvaus elgesio (B. Bushman B et al., 2006); · Smurto žiūrėjimas bent jau kai kuriems vaikams prideda agresijos į požiūrį, vertybes, elgesį (Congressional Public Health Summit, 2013); · Pakartotinis smurto žiūrėjimas didina abejingumą smurtui (R.S. Drabman et al. 1974; V.B. Cline et al. 1973; K.J. Hough and P.G. Erwin, 1997); · Smurtinės scenos padidina fizinę agresiją (C.A. Anderson et al., 2007; C.A. Anderson et al., 2008).

Anderson et al., 2008). Labdaros ir paramos fondo ,,Sniečkaus fondas” prašymu, UAB ,,Mediaskopas” 2012 m. ir 2013 m. Lietuvoje atliko spaudos ir interneto šaltinių monitoringą, kuris atskleid ė šiurpią realybę – per¹ savaitę buvo priskaičiuota daugiau nei

800 straipsni

ų įvairia smurto tema. Apjungus šiuos duomenis su augančia smurto atvejų prieš vaikus dinamika Lietuvoje, akivaizdu, kad smurto prevencinių priemonių nepakanka, nes gyvename smurtą eskaluojančioje aplinkoje, kurioje būtina ugdyti pozityvumo kultūrą. Siūlomos Gerų žinių dienos tikslas

pradėti keisti visuomenės požiūrį, parodyti žmonėms, kad pasaulyje ir

Lietuvoje yra gerų naujienų, pratinti džiaugtis ir mažomis, teigiamomis žinutėmis, jog atitinkamai ateityje ir žiniasklaidoje būtų daugiau pozityvių naujienų. Įstatymo projekto uždaviniai: burti Lietuvos žiniasklaidą, kad ji sąmoningai skleistų kuo daugiau pozityvių naujienų, kuo aktyviau komunikuoti apie neigiamos informacijos poveikį visuomenei, kviesti prie projekto prisidėti žinomus Lietuvos meno bei kultūros atstovus. 2) Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai;

Gerų žinių dienos įtraukimo į atmintinų dienų sąrašą pirminiai siūlytojai – ryšių su visuomene agentūra „Ad verum“ bei labdaros ir paramos fondas „Sniečkaus fondas“. Įstatymo papildymo projektą parengė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė (tel. (8-5) 239 6656, el. p. [email protected] ), ryšių su visuomene agentūra „Ad verum“ (projekto koordinatorė Monika Pivoraitė, tel. +370 641 34 407, el. p. [email protected] ), labdaros ir paramos fondas „Sniečkaus fondas“ (įkūrėjas Vladas Sniečkus, tel. +370 611 52 993, el. p. [email protected] ). 3) Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai;

Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatyme yra reglamentuota smurtinio pobūdžio informacijos publikavimas.

Smurtinio pobūdžio laikoma tokia informacija, kai išsamiai rodomas žmonių, gyvūnų žudymas, žalojimas, kankinimas ar kitoks prieš žmogų, bet kokią kitą gyvą būtybę nukreiptas elgesys, sukeliantis skausmą, diskomfortą arba darantis kitokią žalą (fizinę, psichologinę, materialinę), taip pat vandalizmas ir (ar) teigiamai vertinama, skatinama prievarta, žiaurumas ar mėgavimasis tuo. Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 17 straipsniu numatoma, kad viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai įstatymų nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos, ypač susijusios su pornografinio pobūdžio ir (ar) smurtinio pobūdžio bei žalingus įpročius skatinančios informacijos skleidimu. Minėto įstatymo 19 straipsniu teigiama, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėtis, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Siekiant apsaugoti vaikus nuo neigiamo informacijos poveikio, 2002 m. buvo priimtas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, kuris reglamentuoja viešosios informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams, kriterijus, jos skleidimo tvarką, taip pat šios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.

Nors aktualioje įstatymo redakcijoje (galiojančioje nuo

2011 m. lapkričio 5 d.) neigiamą poveikį turinti informacija yra detalizuojama

plačiau, minimi filmai, laidos, vaizdo žaidimai, tačiau neišskiriama informacijos sklaidos svarba per žinių laidas. Viešojoje erdvėje dažnai piktnaudžiaujama šio įstatymo 5-ame straipsnyje nurodoma išimtimi, teigiant, kad turimą smurtinę informaciją skleisti visuomenei yra viešas interesas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymą ir į Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą , galima teigti, kad visuomenė, ir ypač nepilnamečiai, yra tik iš dalies apsaugomi nuo neigiamos (su smurtu, kriminalais susijusios) informacijos. Viešojoje erdvėje atvirai nepublikuojamas turinys, kuriame matomas žmonių ar gyvūnų žudymas, žalojimas, kankinimas ar kitoks prieš žmogų, bet kokią kitą gyvą būtybę nukreiptas elgesys, tačiau yra realios galimybės šį turinį pasiekti. Kuo toliau, tuo dažniau pastebimas ir įstatymui prieštaraujantis turinys, pavyzdžiui, 2014 m. vasario 10 d. žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie Danijos zoologijos sode viešai nužudytą ir išskrostą žirafą. 4) Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama;

Siekiant į Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų įstatymą įtraukti Gerų žinių dieną, nenumatomos jokios naujos teisinio reguliavimo nuostatos.

Įtraukus Gerų žinių dieną į Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų įstatymą tikimasi teigiamų vertybinių pokyčių Lietuvoje: su smurtu ir kriminalais susijusio turinio neigiamos įtakos vaikams bei visuomenei nebuvimo, didesnio pasitikėjimo žiniasklaida bei valstybe, pozityvios nuotaikos ir žmonių noro dalintis su aplinkiniais gerumu. 5) Numato teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta;

Neigiamų pasekmių, priėmus įstatymo papildymo projektą nenumatoma. 6) Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai; Įstatymo papildymo ir pakeitimo projekto priėmi mas tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai bei korupcijai neturės. Tikėtina netiesioginė įtaka. 7) Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai;

Įstatymo papildymo ir pakeitimo projekto įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtrai įtakos neturės. 8) Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusios galios; Įstatymo papildymo ir pakeitimo projektui įgyvendinti teisės aktų keisti nereikės.

9) Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės klabos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka; Įstatymo papildymo ir pakeitimo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, projektuose naujų sąvokų ir terminų nėra. 10) Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus;

Įstatymo papildymo ir pakeitimo projektas parengtas laikantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų ir Europos Sąjungos dokumentų. 11) Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,- kas ir kada juos turėtų priimti; Įstatymo papildymo ir pakeitimo projekto įgyvendinimui lydimųjų aktų priimti nereikės. 12) Kiek valstybės, savivaldybių, biudžeto ir kitų valstybės įstaigų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais);

Įstatymo papildymo ir pakeitimo projekto įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13) Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados; Įstatymo papildymo ir pakeitimo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14) Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis;

Reikšminiai žodžiai – „smurtas“, „kriminalai“.

15) Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia: Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė Seimo narė Virginija Baltraitienė Seimo narė Irena Degutienė Seimo narė Dalia Kuodytė Seimo narė Ona Valiukevičiūtė

Aiškinamasis raštas

2014-03-25 · the official register ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ

ĮSTATYMO NR. VIII-397 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO

1) Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai; Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo projektas parengtas siekiant į Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų sąrašą įtraukti Gerų žinių dieną. Siūloma atmintinos dienos data – gegužės mėnesio paskutinis penktadienis. Pagal tai, 2014 m. Gerų žinių diena būtų minima gegužės 30 d., 2015 m. – gegužės 29 d., 2016 m. – gegužės 27 d. ir taip atitinkamai toliau. Viena iš pagrindinių priežasčių, skatinančių į Atmintinų dienų sąrašą įtraukti Gerų žinių dieną –kriminalinių naujienų žiniasklaidoje neigiamas poveikis visuomenei. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vos per Lietuvos valstybės nepriklausomybės 20-metį šalyje įvyko didžiulių pokyčių: politinių, ekonominių, kultūrinių. Buvusį informacijos badą pakeitė visiems laisvai prieinama informacija, kuri, daugeliu atvejų, priimta besąlygiškai, jos nevertinant pagal bendražmogiškus kriterijus. Todėl smurtas ir neigiamos naujienos, dažnai akcentuojamos viešojoje erdvėje, taip pat tapo norma. Tačiau jau dabar matomos to pasekmės: visuomenės nepasitikėjimas savo šalimi, abejingumas, pesimizmas, augantis smurto atvejų skaičius. Neigiama informacija ypač veikia pažeidžiamiausią visuomenės dalį – vaikus. Daugėja patyčių bei smurto mokyklose, o lygiagrečiai – depresija sergančių ir net savižudybe baigiančių gyvenimą vaikų. Siūlomo projekto reikalingumą pagrindžia ir pačios visuomenės požiūris į smurto pateikimą žiniasklaidoje.

Rinkos ir socialinių tyrimų agentūros „GfK CR Baltic“ 2014 m. sausio mėnesį atlikto visuomenės tyrimo duomenimis:

daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų

mano, jog informacijos apie kriminalus Lietuvos žiniasklaidoje yra per daug;

naujienos apie kriminalinius nusikaltimus svarbios ar labai

svarbios penktadaliui Lietuvos gyventojų, o 18-29 m. amžiaus asmenys nurodė, jog šios informacijos trūksta;

daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų

mano, jog per daug smurto yra rodoma animaciniuose bei vaidybiniuose filmuose;

beveik pusė šalies gyventojų linkę

sutikti su teiginiu, jog smurtiniai įvykiai žiniasklaidoje dažniau vaizduojami su stipriu emociniu atspalviu. Tuo metu tik ketvirtadalis sutinka su teiginiu, jog smurtiniai įvykiai žiniasklaidoje dažniau atspindimi objektyviai;

didžioji dalis Lietuvos gyventojų norėtų,

kad žiniasklaidoje daugiau dėmesio būtų teikiama pozityvioms žinioms. Mokslinių tyrimų duomenys taip pat rodo smurtinių įvykių atvaizdavimo žiniasklaidos priemonėse įtaką smurtiniam elgesiui: · Smurtas žiniasklaidoje yra susijęs su agresyviu elgesiu, taip pat ir labai smurtiniu elgesiu (M.L. Ybarra et al., 2008); · Įrodytas smurto žiniasklaidoje poveikis sujaudinimui, mintims ir emocijoms (US Department of Health and Human Services, 2001; B. Bushman et al., 2001; K.D. Browne, 2005); · Įrodytas priežastinis ryšys tarp smurto žiniasklaidoje ir labiau agresyvaus elgesio (B. Bushman B et al., 2006); · Smurto žiūrėjimas bent jau kai kuriems vaikams prideda agresijos į požiūrį, vertybes, elgesį (Congressional Public Health Summit, 2013); · Pakartotinis smurto žiūrėjimas didina abejingumą smurtui (R.S. Drabman et al. 1974; V.B. Cline et al. 1973; K.J. Hough and P.G. Erwin, 1997); · Smurtinės scenos padidina fizinę agresiją (C.A. Anderson et al., 2007; C.A. Anderson et al., 2008).

Anderson et al., 2008). Labdaros ir paramos fondo ,,Sniečkaus fondas” prašymu, UAB ,,Mediaskopas” 2012 m. ir 2013 m. Lietuvoje atliko spaudos ir interneto šaltinių monitoringą, kuris atskleid ė šiurpią realybę – per¹ savaitę buvo priskaičiuota daugiau nei

800 straipsni

ų įvairia smurto tema. Apjungus šiuos duomenis su augančia smurto atvejų prieš vaikus dinamika Lietuvoje, akivaizdu, kad smurto prevencinių priemonių nepakanka, nes gyvename smurtą eskaluojančioje aplinkoje, kurioje būtina ugdyti pozityvumo kultūrą. Siūlomos Gerų žinių dienos tikslas

pradėti keisti visuomenės požiūrį, parodyti žmonėms, kad pasaulyje ir