Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 129 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su
darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių, taip pat, kai darbuotojui sukanka 65 metai, bei tais atvejais, kai priežastis nustato šis Kodeksas ir kiti įstatymai.“
2Pakeisti 129 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) amžius , išskyrus atvejus, kai darbuotojui sukanka 65 metai ;“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
m. liepos 1 d. 2. Jeigu darbuotojams iki šio įstatymo įsigaliojimo sukako 65 metai, darbo sutartis su jais negali būti nutraukta dėl amžiaus dar vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo narys Gintaras Steponavičius
D Ė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Pažymėtina, kad Lietuvos statistikos departamento atliktais gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, 2013 m. 16–29 metų amžiaus bedarbių buvo 49,0 tūkst. 16–29 metų amžiaus asmenų nedarbo lygis 2013 m. sudarė 17,1 procento. Seimo 2012
13 d. nutarimu Nr. XII-51 patvirtintoje Vyriausybės 2012-2016 programoje taip pat konstatuojama, kad nuo 2008 m. pabaigos darbo vietų sparčiai mažėjo, augo nedarbas. 2008 m. III ketvirtį nedirbo 5,9 proc. darbingų gyventojų, o 2010 m. šis rodiklis pasiekė net 18,3 proc. (2010 m. bedarbių skaičius pasiekė 300 tūkst.). 2012 m. viduryje pagal pagrindinius rodiklius (nedarbo lygis, jaunimo nedarbo lygis, ilgalaikio nedarbo lygis) darbo rinkos būklė buvo prastesnė negu bet kuriuo 2005–2008 m. laikotarpiu. Per 2009–2011 m. Lietuvos gyventojų skaičius dėl migracijos sumažėjo
proc.) – 20–29 metų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus statistinius duomenis, jaunimo užimtumo skatinimas turėtų būti vienas pagrindinių valstybės politikos tikslų, kadangi jaunų žmonių integravimas į darbo rinką Lietuvoje yra tiesiogiai susijęs ir su pensinio amžiaus sulaukusių asmenų interesais. Jaunų specialistų įdarbinimo problema ypač aktuali švietimo, kultūros srityje, kur deramą išsilavinimą yra įgiję tūkstančiai jaunų žmonių. Tai neabejotinai prisidėtų prie viešojo sektoriaus atsinaujinimo ir būtinos kartų kaitos. Projektas parengtas siekiant padidinti darbo santyki
2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, leidžia tam tikras išimtis amžiaus diskriminacijos atžvilgiu. Minėtos direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtos užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Aiškindamas šią nuostatą Teisingumo Teismas 2007 m. spalio 16 d. bylos Palacios de la Villa , C-411/05 65-69 punktuose yra pažymėjęs, kad valstybės narės ir prireikus socialiniai partneriai nacionaliniu lygiu turi didelę diskreciją ne tik pasirinkti konkretų socialinės ir užimtumo politikos tikslą, bet ir nustatyti priemones, kurios būtų tinkamos jį pasiekti, taip pat, kad įdarbinimo skatinimas neginčijamai yra teisėtas valstybių narių socialinės ar užimtumo politikos tikslas ir šis vertinimas akivaizdžiai taikomas nacionalinės darbo rinkos politikos priemonėms, skirtoms pagerinti tam tikrų kategorijų darbuotojų galimybę įsitraukti į aktyvų gyvenimą. Teisingumo Teismo nuomone, nacionalinės valdžios institucijos gali pasirinkti pratęsti darbuotojų aktyvaus gyvenimo trukmę arba, atvirkščiai, numatyti ankstesnį pastarųjų išėjimą į pensiją, atsižvelgiant į politinius, ekonominius, socialinius, demografinius ir (arba) biudžeto veiksnius bei į konkrečią situaciją atitinkamos valstybės narės darbo rinkoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Gintaras Steponavičius. Projekto rengėjas yra Seimo narys Gintaras Steponavičius. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Darbo kodekso 129 straipsnis numato, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių, taip pat tais atvejais, kai priežastis nustato šis Kodeksas ir kiti įstatymai. Šiuo metu, pagal Darbo kodekso 129 straipsnio 3 dalies 5 punktą, amžius negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projekte siūloma darbdaviui suteikti galimybę nutraukti darbo sutartį, kai nėra darbuotojo kaltės, ir tuo pagrindu, kad darbuotojui sukanka 65 metai. Į statymo projekte nustatomos ir pereinamojo laikotarpio nuostatos, t.y. numatoma, kad jeigu darbuotojams iki š io į statymo į sigaliojimo sukako 65 metai, darbo
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Galimas darbuotojų nepasitenkinimas, kadangi projektu siūloma darbdaviui suteikti diskrecijos teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kuriam sukako 65 metai, t.y. numatomas dar vienas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, kai nėra darbuotojo kaltės. Iš kitos pusės, atlaisvinus darbo vietas, būtų sudarytos palankios galimybės jaunimo nedarbui mažinti. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo plėtrai, darbo santykiai taps lankstesni, sumažės administracinė našta, bus daugiau įdarbinta jaunų darbuotojų. Be to, Darbo kodekso nuostatos atitiktų šių dienų demografinę situaciją (pagal Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis gyventojų skaičius 15-29 amžiaus grupėje 2013 m. pradžioje sudarė 597 242 gyventojų, 60 metų ir vyresnių – 713 846 gyventojų). 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos S ą jungos dokumentus: Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu
įgyvendinti lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Darbo sutarties nutraukimas“, „amžius”, „65 metai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Seimo narys Gintaras Steponavi č ius
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-02- Nr. Į 2014-02-28 Nr. XIIP-1542 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1542 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
pirma pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Projektui pateiktų pastabų 1 punktui, kuriame pažymėta, kad darbuotojo atleidimas amžiaus pagrindu nėra Darbo kodekso 129 straipsnio reguliavimo dalyku. Taip pat pritariame siūlymui, remiantis 2000 m. lapkričio
profesinėje srityje bendruosius pagrindus (toliau – Direktyva 2000/78/EB), 6 straipsniu nustatyti savarankiškas, su Darbo kodekso 129 straipsnyje nustatytais pagrindais nesusijusias, darbo santykių nutraukimo taisykles. 2. Pažymėtina, kad 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos, pagal kurias palaipsniui didinamas senatvės pensijos amžius, kol 2026 m. pensijos amžius ir vyrams, ir moterims bus vienodas (65 metai). Vis dėlto, šiuo metu tiek vyrų, tiek moterų pensinis amžius dar nėra pasiekęs 65 metų ribos, todėl nėra aišku, kodėl Projekte pasirinkta būtent 65 metų riba. Atsižvelgiant į tai siūlome šią ribą sieti su pensiniu amžiumi arba prašome Projekto aiškinamajame rašte pagrįsti pasirinktą amžiaus ribą. L. e. generalinio direktoriaus pavaduotojos pareigas Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
2014-03-04 Nr. XIIP-1542 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad svarbia priežastimi nutraukti darbo santykius Darbo kodekso 129 straipsnyje nustatytu pagrindu yra faktas, kad darbuotojui sukako 65 metai, o Darbo kodekso 129 straipsnio 3 dalies 5 punkte siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią teisėta priežastimi nutraukti darbo santykius Darbo kodekso 129 straipsnyje nustatytu pagrindu negali būti amžius, išskyrus atvejus, kai darbuotojui sukanka 65 metai. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas dėl kelių priežasčių. Darbo kodekso 129 straipsnyje reguliuojamas darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Remiantis šiuo pagrindu darbdavys gali nutraukti darbo sutartį tik dėl svarbių priežasčių – darbuotojo kvalifikacijos, profesinių gebėjimų, ekonominių, technologinių priežasčių, darbovietės struktūrinių pertvarkymų ar pan. Siūlymas nustatyti, jog pats faktas, kad darbuotojui sukako 65 metai, yra svarbi priežastis nutraukti darbo santykius Darbo kodekso 129 straipsnyje nustatytu pagrindu, kelia abejonių. D arbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal Darbo kodekso 129 straipsnį, turi laikytis nustatytos atleidimo iš darbo tvarkos, pavyzdžiui, įspėti darbuotoją apie numatomą atleidimą, ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą, nes atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.
Šią pareigą darbdavys privalo vykdyti per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iš darbo dieną. Įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad darbuotojo 65 metų amžius yra svarbi priežastis nutraukti darbo santykius, o iš aiškinamojo rašto turinio galima preziumuoti, kad šį amžių sukakusį asmenį siekiama išeliminuoti iš darbo rinkos, tačiau Darbo kodekso 129 straipsnyje nustatyta darbo santykių nutraukimo tvarka neleistų to įgyvendinti. Pažymėtina, kad nutraukus darbo santykius Darbo kodekso 129 straipsnyje nustatytu pagrindu, darbuotojų skaičiaus mažėjimas turi būti realus, todėl įdarbinus į atleisto darbuotojo darbo vietą kitą asmenį, bus pagrindas įrodinėti, kad darbuotojo atleidimas buvo nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 129 straipsnio 3 dalies 5 punkte iki 2005 m. gegužės 28 d. buvo nustatyta, kad teisėta priežastimi nutraukti darbo santykius Darbo kodekso 129 straipsnyje nustatytu pagrindu negali būti amžius, išskyrus atvejus, kai darbuotojas jau yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna. Ši galiojusi nuostata savaime nebuvo teisėtu pagrindu nutraukti darbo santykius, tačiau kilus ginčui tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo sutarties nutraukimo pagrįstumo sudarė darbdaviui prielaidas ginti savo sprendimą ir įrodinėti, kad jis nediskriminavo darbuotojo dėl amžiaus.
Pabrėžtina, kad ir anksčiau galiojęs teisinis reguliavimas nenustatė, kad tam tikras amžius pats savaime yra teisėtas pagrindas nutraukti darbo santykius. Pažymėtina, kad pagal 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, (toliau
Palacios de la Villa C-411/05 bei į tai, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos palaipsniui didinamas senatvės pensijos amžius, kol 2026 m. pensijos amžius ir vyrams, ir moterims bus vienodas (65 metai), svarstytina, ar siūlomos įtvirtinti priemonės yra nuoseklios.
Viena vertus, siekiama pratęsti darbuotojų aktyvaus amžiaus trukmę, tačiau, kita vertus, projektu siekiama įtvirtinti, kad šis pratęsimas tuo ir apsiribotų, sudarant darbdaviui galimybę atleisti 65 metų amžių sulaukusį darbuotoją amžiaus pagrindu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialiuosiuose įstatymuose (pavyzdžiui, Mokslo ir studijų įstatyme, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme) yra nustatytos kadencijos eiti tam tikras pareigas bei amžiaus cenzas jas užimti. Be to, valstybės ar savivaldybės įstaigose, išlaikomose iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke darbo sutartys gali būti sudarytos tam tikram terminui (kadencijai), todėl gali kilti normų, reguliuojančių darbo santykių nutraukimą sukakus nustatytą amžių ir normų, reguliuojančių darbo santykių nutraukimą pasibaigus kadencijai, konkurencija, todėl nuostatas siūlytina tarpusavyje derinti. 2. Jeigu įstatymo projekte teikiamam reguliavimui būtų pritarta, jo nuostatas siūlytina tobulinti a tsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, t.y. įstatymą pasirašančio subjekto pareigas rašyti mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė