Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 13 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „13 straipsnis. Žvalgybos informacijos rinkimas atliekant teismo sankcionuojamus veiksmus
Vilniaus apygardos teismo nutartį gali būti atliekami šie veiksmai:
susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimas ir fiksavimas;
apžiūra ir fiksavimas;
atsiskaitymo būdų, taip pat bet kokių finansinių operacijų stebėjimas ir fiksavimas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą motyvuota nutartimi sankcionuoja Vilniaus apygardos teismo pirmininko as arba jo įgaliotas šio teismo teisėjas pagal generalinio prokuroro ar jo įgaliotų generalinio prokuroro pavaduotojų motyvuotus teikimus, parengtus pagal žvalgybos institucijų vadovų ar jų įgaliotų pavaduotojų motyvuotus t e ikimu s pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas. 3.
r- jų
Generalinio prokuroro ar jo įgaliotų pavaduotojų motyvuotame teikime, Vilniaus apygardos teismui nurodoma:
juridinius asmenis (buveinė, kodas), arba objektus (jų apibūdinimas), kuriems bus taikomi veiksmai;
veiksmus (turima informacija apie rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 121, 122, 124, 125, 126, 296 ir 297 straipsniuose arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis);
informacija (identifikacinis numeris, pavadinimas ir (arba) galinio įrenginio buvimo adresas), kai numatoma kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį;
ryšių tinklais perduodama informacija vadovaujantis motyvuota teismo nutartimi buvo slapta stebima ir fiksuojama, ar nustačius, kad asmuo informacijai perduoti naudoja ir kitus galinius įrengimus, tokios informacijos, kuri yra perduodama per kitus to paties asmens naudojamus galinius įrenginius, kontrolė ir jos fiksavimas pradedami ir vykdomi, kai žvalgybos institucijos vadovas informuoja apygardos teismą,
perduodamos informacijos kontrolę. Apygardos teismas, gavęs žvalgybos institucijo s informaciją, leidžia vykdyti galinių įrenginių kontrolę arba par eikal auja
s nutraukti. Apygardos t e ismas
žvalgybos
informuoja nedelsdamas . generalinį prokurorą arba jo įgaliotą generalinio prokuroro pavaduotoją, pasirašiusį teikimą Vilniaus apygardos teismui dėl veiksmų sankcionavimo.
Generalinis prokuroras ar generalinio prokuroro pavaduotojas, gavęs informaciją iš žvalgybos institucijos vadovo, įvertina tokią informaciją ir, esant pakankamam pagrindimui, nedelsiant kreipiasi į Vilniaus apygardos teismo pirmininką ar jo įgaliotą teisėją, sankcionuojantį elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, dėl leidimo vykdyti galinių įrenginių kontrolę. Vilniaus apygardos teismo pirmininkas ar jo įgaliotas teismo teisėjas, gavęs generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo patvirtintus duomenis, leidžia vykdyti galinių įrenginių kontrolę arba pareikalauja šiuos veiksmus nutraukti. Apie priimtą sprendimą nedelsiant informuojami generalinis prokuroras ar generalinio prokuroro pavaduotojas bei žvalgybos institucijos vadovas. 5. Tuo atveju, kai generalinis prokuroras ar jo įgaliotas generalinio prokuroro pavaduotojas, įvertinęs žvalgybos institucijos vadovo pateiktus duomenis, dėl veiksmų sankcionavimo ar leidimo vykdyti kontrolę pasikeitus galiniam įrenginiui, motyvuotai atsisako kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, žvalgybos institucijos vadovas ar jo įgaliotas pavaduotojas tokį sprendimą gali apskųsti Vilniaus apygardos teismo pirmininkui. 5. 6.
straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus turi būti nurodyta:
pavaduotojas (vardas, pavardė, pareigos);
juridinius asmenis (buveinė, kodas), arba objektus (jų apibūdinimas), kuriems bus taikomi veiksmai;
veiksmus;
veiksmų atlikimas gali būti pratęstas dar iki 3 mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas. Apygardos Vilniaus apygardos teismas, kaskart dar 3 mėnesiams pratęsdamas išduotą leidimą atlikti teismo sankcionuojamus veiksmus, įvertina pateikto teikimo pratęsti šių veiksmų atlikimą pagrįstumą. 7. Žvalgybos institucijos dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų sankcionavimo turi teisę kreiptis į bet kurį apygardos-teismą. Teismui atsisakius sankcionuoti veiksmus, kreiptis į kitą apygardos teismą dėl tų pačių veiksmų sankcionavimo draudžiama. 8. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyto teisėjo nutartis atsisakyti sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus arba atsisakyti pratęsti šių veiksmų atlikimo terminą per 7 dienas nuo nutarties gavimo gali būti skundžiama a py g ardos- Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui. Skundą apygardos Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas privalo išnagrinėti ir nutartį priimti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo gavimo dienos. Apygardos Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko sprendimas yra galutinis.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo narys Vitalijus Gailius
tikslai ir uždaviniai: Pagal Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymą žvalgybos institucijos, įgyvendindamos joms pavestus uždavinius renkant žvalgybos informaciją, atlieka elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimą ir fiksavimą, patekimą į asmens būstą, kitokias patalpas ar transporto priemones, jų apžiūrą ir fiksavimą, dokumentų ar daiktų paėmimą ar slaptą jų apžiūrą ir fiksavimą, informacijos apie elektroninių ryšių įvykius gavimą ir kitus teismo sankcionuojamus veiksmus. Šiuo metu egzistuojantis teisinis reglamentavimas leidžia susidaryti dviprasmiškai situacijai, kai tokie žvalgybos informacijos rinkimo veiksmai, sankcionuoti teismo, gali būti atliekami Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikos piliečių ar kitų asmenų atžvilgiu, kai dėl pastarųjų nėra informacijos, jog jie rengiasi vykdyti, vykdo ar yra įvykdę nusikalstamas veikas, o tiesiog šių asmenų veiksmai gali kelti rizikos veiksnius ar faktorius. Tokiu būdu, susidaro lyg ir formaliai teisėtos, bet faktiškai nepagrįstos teisinės prielaidos Lietuvos Respublikos piliečių ar kitų asmenų atžvilgiu Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti veiksmus, neturint tikslo užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar šių veikų išaiškinimui. Kitų Europos Sąjungos ir NATO šalių narių žvalgybos tarnyboms įstatymai draudžia taikyti tokius žvalgybos informacijos rinkimo sankcionuojamus veiksmus savo valstybių teritorijose savo piliečių ar rezidentų atžvilgiu, išskyrus atvejus kai turimi duomenys rodo, kad tokie asmenys savo veiksmais rengiasi vykdyti, vykdo ar yra įvykdę nusikaltimus.
Parengto įstatymo projekto tikslas yra aiškiai reglamentuoti žvalgybos institucijų informacijos rinkimą veiksmais, kurie turi būti sankcionuojami teismo, sugriežtinti teisinę ir procesinę kontrolę, įjungiant į tokių veiksmų sankcionavimo procesą prokurorus. Taip pat, šiomis įstatymo pataisomis siekiama nustatyti, kad žvalgybos institucijos, Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikos piliečių ar kitų asmenų atžvilgiu žvalgybos informaciją pagal savo kompetenciją rinktų tik konkrečių nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 121, 122, 124, 125, 126, 296 ir 297 straipsniuose, užkardinimui ar išaiškinimui. Tokiu būdu informacijos rinkimas veiksmais, kuriems reikalingas teismo sankcionavimas, būtų vykdomas tik apie asmenis, besirengiančius vykdyti, vykdančius ar jau įvykdžiusius nusikalstamas veikas, susijusias su valstybės perversmu, padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, šnipinėjimu, antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimu ir veikla, viešais raginimais smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, taip pat neteisėtu disponavimu informacija, kuri yra valstybės paslaptis, tokių paslapčių atskleidimu ar praradimu, tarnybos paslapties pagrobimu ar kitokiu neteisėtu įgijimu ar atskleidimu. Siekiant užtikrinti tinkamą duomenų apie žvalgybos institucijų informacijos rinkimą, atliekant sankcionuojamus veiksmus, apsaugą, tikslinga tokius veiksmus sankcionuoti ir informaciją saugoti ne visuose apygardų teismuose, o Vilniaus apygardos teisme, kurio apygardos teritorijoje yra įsikūrusios žvalgybos institucijų centrinės buveinės ir generalinė prokuratūra.
atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Vitalijus Gailius. Projekto rengėjas yra Seimo narys Vitalijus Gailius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Žvalgybos įstatymas nepakankamai aiškiai reglamentuoja žvalgybos institucijų atliekamų kai kurių informacijos rinkimo veiksmų sankcionavimą, sukuria galimai dviprasmiškas situacijas, galinčias kelti abejonių dėl tokių veiksmų atlikimo pagrįstumo bei konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo. Taip pat šiuo metu galiojantis įstatymas nenumato prokurorų dalyvavimo sprendžiant žvalgybos institucijų atliekamų veiksmų sankcionavimo klausimus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus siūlomas įstatymo pataisas, įtraukiančias prokurorus į žvalgybos institucijų atliekamų veiksmų teisminį sankcionavimo procesą, būtų sugriežtinta žvalgybos institucijų informacijos rinkimo, atliekant teismo sankcionuojamus veiksmus, pagrįstumo ir teisėtumo kontrolė, taip pat sumažinta rizika žvalgybos institucijų pareigūnams piktnaudžiauti sankcionuojamais veiksmais, kai jie taikomi asmenų atžvilgiu ne tikslu užkardinti ar atskleisti nusikaltimus, o tik surinkti informaciją apie asmenį ar jo veiksmus, kurie galimai sukelia rizikos veiksnius ar faktorius, bet nesukuria nusikalstamos veikos ar prielaidų tokiai veikai atsirasti. Priėmus įstatymo pataisas pagerėtų duomenų apie žvalgybos institucijų informacijos rinkimo veiksmus, sankcionuojamus teismo, apsauga.
Taip pat pagerėtų dalykinis ir organizacinis bendradarbiavimas tarp žvalgybos institucijų, generalinės prokuratūros ir apygardos teismo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto priėmimas prevenciškai teigiamai veiks žvalgybos tarnybų atliekamų teismo sankcionuojamų veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą, sumažins riziką žvalgybos institucijų pareigūnams neatsakingai ar aplaidžiai atlikti teismo sankcionuojamus veiksmus bei sustiprins pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus teikiamą projektą kitų galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, projekte naujų sąvokų ir terminų nėra. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymų įgyvendinimui lydimųjų aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo pataisos papildomo finansavimo nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Žvalgybos informacijos rinkimas“, „teismo sankcionavimas“, „Vilniaus
apygardos teismas“, „generalinis prokuroras“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo narys Vitalijus Gailius
2014-03-03 Nr. XIIP-1538 Vilnius Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, išsakytinos šios pastabos:
reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, žvalgybos ir kontržvalgybos uždaviniai nėra rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų atskleidimas, jų uždaviniai yra prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, galinčias turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai. Ir tik jeigu renkant žvalgybos informaciją gaunama duomenų apie atitinkamas nusikalstamas veikas ir šių duomenų nepakanka pradėti ikiteisminį tyrimą, žvalgybos institucijos gali pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Atsižvelgiant į žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos tyrimo skirtingus tikslus ir uždavinius manytina, kad projekto siūlymas į žvalgybos informacijos rinkimo atliekant teismo sankcionuojamus veiksmus sankcionavimo procesą įtraukti prokurorus yra perteklinis ir ne visiškai atitinkantis įstatymų numatytas pagrindines prokuratūros funkcijas, susijusias su ikiteisminio tyrimo organizavimu ir vadovavimu jam. Antra, siekiant žvalgybos ar kontržvalgybos uždavinių gali net nebūti kokių nors konkrečių nusikalstamų veikų požymių, tačiau, siekiant nustatyti ir pašalinti kylančius rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, gali būti būtinas teismo sankcionuojamų veiksmų atlikimas. Todėl siūlomos įstatymo pataisos gali apsunkinti ar padaryti neįmanomą tinkamą ir savalaikį kylančių rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nustatymą ir šalinimą. Trečia, kritikuotinas projekto siūlymas žvalgybos informacijos rinkimo veiksmus sankcionuoti tik viename Vilniaus apygardos teisme.
Šiuo metu galiojanti įstatymo nuostata, numatanti galimybę kreiptis į bet kurį apygardos teismą, leidžia žvalgybos institucijos savalaikiai ir atsižvelgiant į konspiracinius interesus gauti teismo sankcijas. Tuo tarpu veiksmų sankcionavimą sukoncentravus viename teisme, žvalgybos tarnybų veikla bus apsunkinta ir galimai pareikalaus papildomų finansinių išteklių. Be to, šis siūlymas vertintinas kaip neišbaigtas, nes projektu nėra siūloma pakeisti Žvalgybos įstatymo 15 straipsnio nuostatos, pagal kurią žvalgybos institucijos turi teisę kreiptis į bet kurį apygardos teismą su prašymu įpareigoti pateikti duomenis, reikalingus žvalgybos institucijų uždaviniams įgyvendinti. 2. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į tai, projekto tekstas tikslintinas:
a) projekto pavadinime nurodytinas pradinės keičiamo įstatymo redakcijos numeris VIII-1861;
b) įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos iš didžiosios raidės mažosiomis raidėmis. 3. Projektu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje vieną kartą minimas Vilniaus apygardos teismo pirmininkas ar jo įgaliotas teisėjas, o kitą kartą – Vilniaus apygardos teismo pirmininkas ar jo įgaliotas teismo teisėjas. Siūlytina šias projekto nuostatas suderinti. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2014-04- Nr. Į 2014-02-26 Nr. XIIP-1538 DĖL lietuvos respublikos Žvalgybos įstatymo Nr. XI-2289 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑1538 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. XI-2289 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1538 pažymime, kad dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dėl šio projekto pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
1. Komiteto posėdyje dalyvavo : komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Andrius Mazuronis, Vytautas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Paulius Bačiulis, Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Vitalijus Gailius, VSD pavaduotojas Kęstutis Budrys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-03 Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, išsakytinos šios pastabos:
siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, žvalgybos ir kontržvalgybos uždaviniai nėra rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų atskleidimas, jų uždaviniai yra prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, galinčias turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai. Ir tik jeigu renkant žvalgybos informaciją gaunama duomenų apie atitinkamas nusikalstamas veikas ir šių duomenų nepakanka pradėti ikiteisminį tyrimą, žvalgybos institucijos gali pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą.
Atsižvelgiant į žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos tyrimo skirtingus tikslus ir uždavinius manytina, kad projekto siūlymas į žvalgybos informacijos rinkimo atliekant teismo sankcionuojamus veiksmus sankcionavimo procesą įtraukti prokurorus yra perteklinis ir ne visiškai atitinkantis įstatymų numatytas pagrindines prokuratūros funkcijas, susijusias su ikiteisminio tyrimo organizavimu ir vadovavimu jam. Antra, siekiant žvalgybos ar kontržvalgybos uždavinių gali net nebūti kokių nors konkrečių nusikalstamų veikų požymių, tačiau, siekiant nustatyti ir pašalinti kylančius rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, gali būti būtinas teismo sankcionuojamų veiksmų atlikimas. Todėl siūlomos įstatymo pataisos gali apsunkinti ar padaryti neįmanomą tinkamą ir savalaikį kylančių rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nustatymą ir šalinimą. Trečia, kritikuotinas projekto siūlymas žvalgybos informacijos rinkimo veiksmus sankcionuoti tik viename Vilniaus apygardos teisme. Šiuo metu galiojanti įstatymo nuostata, numatanti galimybę kreiptis į bet kurį apygardos teismą, leidžia žvalgybos institucijos savalaikiai ir atsižvelgiant į konspiracinius interesus gauti teismo sankcijas. Tuo tarpu veiksmų sankcionavimą sukoncentravus viename teisme, žvalgybos tarnybų veikla bus apsunkinta ir galimai pareikalaus papildomų finansinių išteklių. Be to, šis siūlymas vertintinas kaip neišbaigtas, nes projektu nėra siūloma pakeisti Žvalgybos įstatymo 15 straipsnio nuostatos, pagal kurią žvalgybos institucijos turi teisę kreiptis į bet kurį apygardos teismą su prašymu įpareigoti pateikti duomenis, reikalingus žvalgybos institucijų uždaviniams įgyvendinti. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-03-03 2.
aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į tai, projekto tekstas tikslintinas:
mažosiomis raidėmis. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 4 dalyje vieną kartą minimas Vilniaus apygardos teismo pirmininkas ar jo įgaliotas teisėjas, o kitą kartą – Vilniaus apygardos teismo pirmininkas ar jo įgaliotas teismo teisėjas. Siūlytina šias projekto nuostatas suderinti. Pritarti
teisingumo ministerijos 2014-04-07 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. XI-2289 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1538 pažymime, kad dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dėl šio projekto pateiktoms pastaboms. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys J. Olekas 2014-04-07 Argumentai:
Projekto 1 straipsniu siūlomas Žvalgybos įstatymo
žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatyta, kad gavus informacijos apie padarytas (tas pačias, kaip ir nurodytos projekte) nusikalstamas veikas, žvalgybos institucija turi teisę atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimus ir naudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones. Tuo tarpu Žvalgybos įstatyme nurodyti teismo sankcionuojami veiksmai skirti išimtinai tik žvalgybos informacijos rinkimui, todėl ir jų sankcionavimo tvarka kitokia nei Kriminalinės žvalgybos įstatyme. Priėmus projektą, Žvalgybos įstatymo 13 straipsnis netektų prasmės, nes turėdamos informacijos apie konkrečias nusikalstamas veikas žvalgybos institucijos taikytų kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus, kurių sankcionavimo tvarka yra liberalesnė, nei siūloma Projekte. Žvalgybos institucijų veikla nėra tapati kriminalinės žvalgybos subjektų veiklai ir neturi būti siejama tik su padarytomis nusikalstamomis veikomis. Žvalgybos institucijų veikla orientuojama ne į baudžiamąjį persekiojimą, o į valstybės saugumą, grėsmių vertinimą ir neutralizavimą, kur nusikalstamų veikų užkardymas yra tik siaura veiklos dalis. Dėl šios priežasties žvalgybos informacijos rinkimo sankcionavimo procese prokurorai, kurių veikla susijusi tik su nusikalstamų veikų tyrimu, nedalyvauja. Pagal Žvalgybos įstatymo nuostatas žvalgybos informacijos rinkimas sankcionuojamas bet kurio apygardos teismo, taip suteikiant tiek operatyvumo, tiek didesnio informacijos saugumo galimybes. Projekto rengėjo siūlymas įtraukti į sankcionavimo procesą papildomą pareigūną ir susiaurinti teismų, galinčių sankcionuoti žvalgybos veiksmus, ratą iki Vilniaus apygardos teismo, smarkiai sumažintų žvalgybos veiksmų operatyvumą.
Pagal šiuo metu galiojančią Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio nustatytą tvarką, veiksmai sankcionuojami motyvuota nutartimi pagal motyvuotą teikimą, taip užtikrinamas veiksmų atlikimo pagrįstumas ir žmogaus teisių ir laisvių apsauga. Be to, Žvalgybos įstatyme numatytas pakankamai platus žvalgybos institucijų kontrolės mechanizmas. Dėl nurodytų priežasčių siūlymas žvalgybos informacijos rinkimo sankcionavimą deleguoti tik vienam konkrečiai nurodytam teismui nepriimtinas. Priėmus siūlomą projektą, būtų neužtikrintas žvalgybos institucijoms keliamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimas. Apribotos galimybės vykdyti nustatytus uždavinius, labai susiaurinus žvalgybos informacijos rinkimo galimybes, neigiamai įtakotų tinkamą Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimą. Pasiūlymas:
ir komisijų sprendimai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti . 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9 . Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas