Projekto lyginamasis variantas
Pakeitimo
1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į
pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją (toliau – deklaracija). Šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taip pat taikomos politinių partijų pirmininkams ir jų pavaduotojams, valstybės politikų visuomeniniams konsultantams, padėjėjams, patarėjams , taip pat gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams, dirbantiems biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją .“2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, parlamentinių politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės ar savivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir karjeros valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigas, taip pat biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonių bei įmonių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčių asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją, vadovų, vadovų pavaduotojų ir struktūrinių padalinių vadovų privačių interesų duomenys yra vieši ir skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto tinklalapyje.“3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Papildyti 13 straipsnį 3 dalimi: „
straipsnio nuostatos taip pat taikomos gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams. “4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai, nurodyti šio įstatymo 1 straipsnyje, kurie nėra pateikę privačių interesų deklaracijos, ją Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka pateikia iki
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje ĮSTATYMO NR. VIII-371 4,
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – projektas) tikslas – užtikrinti gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų, dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, (toliau – įstaigos) valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, (toliau – įmonės) turinčiose asmens, sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos licenciją, (toliau – gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai) veiklos skaidrumą jiems teikiant sveikatos priežiūros ir farmacines paslaugas. Projekto uždaviniai – Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme (toliau – Įstatymas) įtvirtinti:
1) pareigą gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams, deklaruoti privačius interesus;
2) pareigą nenaudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą, bei nesinaudoti ir neleisti naudotis einant pareigas gauta informacija kitaip nei nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;
3) įstaigų ir įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir padalinių vadovų privačių interesų deklaracijų viešą skelbimą. Projekto rengimą paskatino susiklosčiusi situacija, kuomet daugelis sveikatos priežiūros specialistų (gydytojai, slaugytojai, akušeriai) dirba keliose darbo vietose, t. y. įstaigose ir privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Nustatyti atvejai, kuomet gydytojai nepagrįstai (pavyzdžiui, nepakankamai ištyrę pacientą) siunčia konsultacijoms, tyrimams, reabilitacijai ir kt. iš įstaigos į privačią, kurioje dirba jis pats, jo šeimos nariai ar kiti artimi asmenys. Taip pat pasitaiko atvejų, kuomet gydytojai, odontologai tiesiogiai ar netiesiogiai skatina pacientus savo lėšomis pirkti (iš įmonių, susijusių su jo privačiais interesais) sąnarių endoprotezus, akių lęšiukus ir kitas medicinos pagalbos priemones, nors šios priemonės yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ir jas pacientui turi suteikti pati įstaiga (pvz., ligoninė). Nors Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakyme Nr. V-50
„Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo
organizavimo“ nustatyta, kad skyrus stacionarines ar ambulatorines reabilitacijos paslaugas, pildomas išrašas iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a) ir suteikiama informacija apie atitinkamo profilio paslaugas teikiančias įstaigas (padalinius), o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakyme Nr.
V-636 „Dėl Siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo, išdavimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodyta, kad išduodant siuntimą (pas kitą gydytoją, siekiant pasikonsultuoti dėl paciento sveikatos būklės, diagnozės nustatymo ar patikslinimo, gydymo taktikos (pradėti, pratęsti, pakeisti ar nutraukti pradėtą gydymą) ar darbingumo), pacientui suteikiama informacija, kuriose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (nurodyti bent 3) dirba nurodytos profesinės kvalifikacijos gydytojas specialistas, praktikoje neretai pacientai siunčiami (jiems pasiūloma kreiptis) būtent į privačias įstaigas, reabilitacijai, naujiems ar pakartotiniams tyrimams, nesant tam pakankamo pagrindo. Pastebėtina, kad nors pacientai teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą, gydytojui ar odontologui suteikiant informaciją apie įstaigas, teikiančias minėtas paslaugas (gydytojo specialisto, reabilitacijos), pacientai neretai yra įtakojami (pasinaudojant paciento pasitikėjimu siunčiančiu gydytoju) kreiptis į įstaigą, kuri susijusi su gydytojo ar odontologo privačiais interesais (įtikinant neva geresne privačios įstaigos teikiamų paslaugų kokybe). Įstaigos ir įmonėms neturint tikslių duomenų apie gydytojų ir odontologų privačius interesus, nėra galimybės bandyti suvaldyti minėtas situacijas ir užtikrinti racionalų įstaigos išteklių naudojimą.
Be to, gydytojų ir odontologų veikla ypač reikalauja skaidrumo ir dėl to, kad yra susijusi su viešųjų lėšų naudojimu, kadangi pagal Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymą ir Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymą gydytojai ir odontologai turi teisę išrašyti receptus (taip pat ir kompensuojamųjų vaistų) ir išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas), o pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. V-533/A1-189 „Dėl Nedarbingumo pažymėjimų bei Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, šių pažymėjimų blankų, taip pat Sunkių ligų, kuriomis sergantiems vaikams iki 18 metų stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje slaugyti išduodamas pažymėjimas ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, sąrašo bei Ligų ir būklių, dėl kurių suteikiamos papildomos 14 kalendorinių dienų nėštumo ir gimdymo atostogos, sąrašo patvirtinimo“ – ir elektroninius nedarbingumo pažymėjimus bei elektroninius nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas nustato, kad įstaigos gydymo taryba svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus, periodiškai rengia klinikines konferencijas, svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai, o jei įstaigos administracija su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti steigėjui (steigėjams).
Atsižvelgiant į gydymo tarybos svarstomų klausimų pobūdį (klausimai, susiję su medicinos prietaisų įsigijimu (viešaisiais pirkimais), asmens sveikatos priežiūros organizavimu (kuris gali apimti sutarčių su kitais asmenimis sudarymą) ir jai suteiktas teises (teikti siūlymus), būtina užtikrinti gydymo tarybos narių, t. y. gydytojų ir odontologų veiklos skaidrumą. Be to, gydytojų ir odontologų privačių interesų atskleidimas aktualus ir tais atvejais, kai jie dalyvauja įstaigų padalinių ir filialų vadovų ar universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų konkursų komisijų darbe, atestacijų komisijose arba gydytojų konsiliumuose. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 „Dėl vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo) (Dėl receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams)“ nustatyta, kad farmacijos specialistas, išduodamas (parduodamas) vaistą, turi informuoti gyventoją apie to paties bendrinio pavadinimo, farmacinės formos ir stiprumo vaistų, esančių vaistinėje, kainas, pirmiausia pasiūlydamas pigiausią iš jų. Tačiau farmacijos specialistai, turėdami privačių interesų, susijusių su vaistų gamintojais, gali pacientą įtakoti pirkti (ar kreiptis į kitą vaistinę pirkti) kitą, brangesnį (tačiau nebūtinai geresnį) vaistą.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti nešališką farmacinių paslaugų suteikimą (vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, jų konsultavimą) valstybės ir savivaldybių vaistinėse (valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei), būtina turėti informaciją apie vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) privačius interesus. Aukščiau išvardintos problemos sudaro prielaidas dubliuoti arba teikti nepakankamos kokybės asmens sveikatos priežiūros ar farmacines paslaugas, eikvoti valstybės (Privalomojo sveikatos draudimo fondo) bei pacientų ir jų artimųjų lėšas. Šias problemas taip pat iškėlė bei siūlymą įpareigoti gydytojus deklaruoti privačius interesus pateikė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Be to, tokia priemonė numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 metų veiklos prioritetų įgyvendinimo pažangos lentelės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 931, kovos su korupcija stiprinimo prioritetinės krypties 2.3.9 p. Nesant įpareigojimo gydytojams, odontologams deklaruoti savo privačius interesus ir nesinaudoti savo einamomis pareigomis ar jas einat gauta informacija privatiems interesams tenkinti, įstaigos ir įmonės ne tik neturi galimybių įvertinti, ar gydytojai, odontologai, priimdami sprendimus siųsti pacientus konsultacijoms, tyrimams, reabilitacijai ar slaugai iš įstaigos į privačią įstaiga, ar farmacijos specialistai teikdami farmacines paslaugas užtikrina viešųjų interesų viršenybę prieš privačius, bet ir neturi pagrindo reikalauti gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų atsakomybės už tokį elgesį.
Kaip nurodo Specialiųjų tyrimų tarnyba, minėtų įpareigojimų nebuvimas taip pat apsunkina galimybes tirti galimą neteisėtą praturtėjimą dėl gautų neteisėtų pajamų. Be to, kadangi Įstatyme nėra numatyta, jog įstaigų ir įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir padalinių vadovų privačių interesų deklaracijos yra skelbiamos viešai, tai sudaro prielaidas neskaidriai vadovų veiklai, ypač susijusiai su viešųjų pirkimų procedūromis, paslaugų organizavimu, įstaigos gaunamų lėšų paskirstymu. Tai neleidžia visuomenei (pacientams, jų organizacijoms, kitiems suinteresuotiems asmenims) pasitikėti įstaigomis ir įmonėmis, jose naudojamų Privalomojo sveikatos draudimo lėšų naudojimo teisėtumu. ES ataskaitoje apie korupciją nurodyta, kad Lietuvos centrinio ir vietos lygmens sveikatos priežiūros įstaigos nuolat minimos kaip vienos iš labiausiai korumpuotų viešųjų institucijų. Iš 2013 m. „Eurobarometro“ apklausos apie korupciją matyti, kad sveikatos priežiūra yra viena iš labiausiai korupcijos pažeidžiamų sričių Lietuvoje. 29 proc. Lietuvos respondentų pažymėjo, kad iš jų buvo tikėtasi arba reikalauta kyšio. 21 proc. šių atvejų buvo susijęs su sveikatos priežiūros sektoriumi – tai antra pagal dydį procentinė dalis ES (palyginti su ES vidurkiu, siekiančiu 2 proc.).
Kaip nurodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, nors interesų konfliktai ir nėra tapatūs korupcijai, tačiau sudaro galimybę ir palankią terpę korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms pasireikšti, todėl interesų konfliktai yra artimi korupcijai ir gali ją lemti. Atsižvelgiant į tai, teikiamas Įstatymo projektas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Sveikatos apsaugos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Įstatymas gydytojams, odontologams ir farmacijos, dirbantiems biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją (toliau – gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai) specialistams nėra taikomas. Įstatyme nustatyta pareiga deklaruoti privačius interesus pateikiant privačių interesų deklaracijas taikoma, be kitų įstatymo 2 ir 4 straipsniuose nurodytų asmenų, tik asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus, t. y. asmenims, dirbantiems valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintiems administravimo įgaliojimus, asmenims, dirbantiems viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintiems administravimo įgaliojimus, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovams ir vadovų pavaduotojams.
Šių asmenų privačių interesų deklaracijos nėra skelbiamos viešai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projektu siūloma papildyti įstatymo 4 str. 1 d. ir nustatyti, kad Įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taip pat taikomos gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams. Taip pat siūloma nustatyti, kad gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams taikomi Įstatymo 13 str. nustatyti įpareigojimai, t .y. nenaudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą, bei nesinaudoti ir neleisti naudotis einant pareigas gauta informacija kitaip nei nustato įstatymai ar kiti teisės aktai. Įstatymo 10 str. 1 d. pakeitimu siūloma nustatyti, kad įstaigų ir įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir padalinių vadovų privačių interesų deklaracijų duomenys yra vieši ir skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto tinklalapyje.
Priėmus įstatymą gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai (vaistininkai ir vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai) privalėtų deklaruoti privačius interesus Įstatymo nustatyta tvarka bei laikytis įpareigojimo nenaudoti tarnybinės padėties ir einant pareigas gautos informacijos privačių interesų patenkinimo tikslais. Tai padėtų gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams patiems įvertinti interesų konflikto galimybę atliekant savo pareigas ir šio konflikto išvengti. Įstaigų ir įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir padalinių vadovų deklaracijų viešas skelbimas sudarytų sąlygas visuomenei (pacientams ir kt.) stebėti, ar jie skaidriai vadovauja įstaigoms ir įmonėms, ar tai darydami užtikrina viešojo intereso viršenybę, o to neužtikrinus, galėtų pranešti apie tai įstaigos ar įmonės dalininkams ar kitoms kompetentingoms institucijoms. Įpareigojus gydytojus, odontologus ir farmacijos specialistus deklaruoti privačius interesus įstaigų ir įmonių, kuriose jie dirba, vadovai galės kontroliuoti ir prižiūrėti, kad darbuotojai nustatyta tvarka ir terminais pildytų ir teiktų savo privačių interesų deklaracijas, domėtis aktualiais šių deklaracijų duomenimis, t. y. atlikti nuolatinę privačių interesų deklaracijų turinio kontrolę. Be to, remdamiesi šiais deklaracijų duomenimis įstaigų ir įmonių vadovai turės galimybę stebėti kaip gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai laikosi Įstatymo 13 straipsnyje nustatytų įpareigojimų, t. y. ar gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai nenaudoja savo pareigų ar vykdant pareigas gautos informacijos savo privačių interesų įgyvendinimo tikslais, bei prireikus taikyti priemones (drausminio pobūdžio, darbo organizavimo keitimo ar kt.), kad būtų užtikrintas viešasis interesas.
Tokiu būdu būtų galima užtikrinti tinkamą įstaigos išteklių naudojimą ir paslaugų kokybę. Gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams deklaravus privačius interesus ir iškilus galimo interesų konflikto situacijai, įstaigos ar įmonės vadovas galėtų taikyti vidines (įstaigos ar įmonės) interesų konfliktų valdymo ir sprendimo (šalinimo) priemones, kurios turėtų priklausyti nuo konkrečios situacijos (atsižvelgiant į įstaigos ar įmonės ir visuomenės interesus, taip pat į teisėtus darbuotojų interesus bei kitas aplinkybes, į darbuotojo einamų pareigų rūšį bei interesų konflikto pobūdį):
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad vaistinės farmacinės veiklos vadovas atsako, kad farmacinė veikla būtų vykdoma pagal Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus, farmacijos specialistų veiklą, t. y. ar jie tinkamai ir nešališkai parenka vaistinius preparatus, be įmonės vadovo, kontroliuotų ir atitinkamos vaistinės farmacinės veiklos vadovas. Atsižvelgiant į įstaigų ir įmonių veiklos specifiką spręsti, ar tam tikra gydytojų, odontologų ar farmacijos specialistų veikla, gali sukelti interesų konfliktą, ir kokias konkrečias interesų konflikto valdymo priemones pasirinkti, turėtų spręsti įstaigos ar įmonės vadovas. Vadovaujantis Įstatymo 22 str. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kontroliuos, kaip gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai vykdo pareigą deklaruoti privačius interesus bei kaip laikosi Įstatymo 13 straipsnyje nustatytų įpareigojimų. Be to, tinkamą pareigos deklaruoti vykdymą užtikrins ir galimybė taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiančių, įpareigojančių ar apribojančių nuostatų, išskyrus drausminio pobūdžio nuostatas, pažeidimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Privačių interesų deklaravimas, kaip minėta, gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams leis visapusiškai įvertinti turimus privačius interesus ir prireikus įstaigos ar įmonės vadovo sprendimu taikyti interesų konflikto prevencijos priemones. Tai kartu su pareigojimu nenaudoti tarnybinės padėties ir einant pareigas gautos informacijos privačių interesų patenkinimo tikslais padės siekti, kad gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams vykdant savo pareigas būtų užtikrinta viešųjų interesų viršenybė, t. y. būtų nešališkai ir tuo pačiu kokybiškai teikiamos asmens sveikatos priežiūros ir farmacinės paslaugos. Įstaigų ir įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir padalinių vadovų deklaracijų viešinimas leis užtikrinti įstaigų veiklos, viešųjų lėšų (Privalomojo sveikatos draudimo ir kt.) naudojimo skaidrumą, padės didinti visuomenės pasitikėjimą įstaigų ir įmonių paslaugomis bei mažins prielaidas korupcijai. Neigiamų įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. Administracinė našta piliečiams nenumatoma, nes privačių interesų deklaracijos teikiamos elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Priimtas įstatymo projektas turės teigiamos įtakos mažinant prielaidas korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą, įstaigos ir įmonės savo vidaus administravimo aktuose galės nustatyti procedūras, susijusias su Įstatymo įgyvendinimu. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymo projektą, įstaigų ir įmonių vadovai savo vidaus administravimo teisės aktuose galės nustatyti Įstatymo įgyvendinimo kontrolės procedūras. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Šiuo metu yra tik viena vaistinė (UAB Universiteto vaistinė su filialais), kuriai būtų taikomas priimtas Įstatymo projektas, be to, iš šiuo metu licencijas turinčių apie 14 000 gydytojų ir apie 3000 odontologų ne visi dirba biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją, (be to, dalis jų privačius interesus ir šiuo metu turi deklaruoti kaip asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus). Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. veiklos ataskaitoje nurodyta, kad su deklaracijomis šiuo metu dirba 2 darbuotojai. Įvertinus tai, kad šie du darbuotojai 2012 m. dirbo su 66750 asmenų deklaracijomis (po 33375 deklaracijas kiekvienas) ir atsižvelgiant į minėtą privačių interesų deklaracijas naujai pildysiančių asmenų skaičių įsigaliojus Įstatymo projektui, manytina, kad priėmus Įstatymo projektą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai papildomai reikėtų vienos pareigybės su privačių interesų deklaracijų tvarkymu susijusioms funkcijoms ir vienos pareigybės Įstatymo įgyvendinimo kontrolės funkcijomis vykdyti – tam reikėtų nuo 47 520 Lt (62 241 Lt su soc. draudimo įmokomis) (8 kategorijos pareigybės) iki 61 560 Lt (80 631 Lt su soc. draudimo įmokomis) (12 kategorijos pareigybės) papildomų valstybės biudžeto lėšų per metus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc :
„privačių interesų deklaravimas“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Projektu siūloma nustatyti tik gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų privačių interesų deklaravimą bei Įstatymo 13 straipsnyje nustatytų įpareigojimų taikymą, nenustatant, kad Įstatymas jiems taikomas visa apimtimi, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo nuostatų dėl nusišalinimo nuo sprendimų priėmimo įgyvendinimas sukeltų nemažai problemų, pavyzdžiui, jei tam tikrame rajone atitinkamą paslaugą gali suteikti tik vienas gydytojas jis negalėtų nusišalinti ir neteikti paslaugų esant interesų konflikto situacijai, nes tokiu atveju kiltų grėsmė pacientų sveikatai. Taip pat kiltų neaiškumų, ar gydytojas apskritai gali išrašyti siuntimą tam tikrai paslaugai gauti, jei jis turi privačių interesų, susijusių su tokias paslaugas teikiančia įstaiga (į kurią galimai kreipsis pacientas). Atsižvelgiant į minėtas problemas, gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų interesų konfliktų valdymo priemones (nusišalinimą ir kt.) numatoma nustatyti sveikatos sistemą reglamentuojančiuose įstatymuose. Kitos suinteresuotų institucijų siūlytos alternatyvos ir jų įvertinimas:
1) valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens darbo vietų ar antraeilių pareigų deklaravimas – ši priemonė nebūtų pakankama, kadangi interesų konfliktas gali kilti ne tik dėl paties valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens, bet ir jam artimo asmens asmeninio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo.
2) išskirti tam tikras sveikatos priežiūros specialistų grupes, kurios turi realią galimybę piktnaudžiauti jiems suteiktomis teisėmis – ši priemonė nebūtų įgyvendinama ir pakankama, kadangi nėra įmanoma tiksliai nustatyti, kurios konkrečiai gydytojų, odontologų ar farmacijos specialistų grupės gali patekti į interesų konflikto situaciją, nes interesų konfliktas gali kilti dėl labai įvairių priežasčių (paties asmens kito darbo, jo artimojo darbo, gautų dovanų, sudarytų sandorių, ryšių su fiziniais ir juridiniais asmenimis, kitų priežasčių). Išskyrus tik tam tikras deklaruoti interesus privalančių gydytojų, odontologų ar farmacijos specialistų grupes, nebūtų pilnai pasiektas valstybinėse įstaigose ir įmonėse dirbančių gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų veiklos skaidrumas, o tai paliktų prielaidas korupcijai sveikatos priežiūros sektoriuje.
2014-03-03 Nr. XIIP-1519 Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje siekiama nustatyti, kad privačių interesų deklaraciją turi pateikti ir farmacijos specialistai, dirbantys įstaigose ar įmonėse, turinčiose vaistinės veiklos licenciją. Atkreiptinas dėmesys, kad Farmacijos įstatymo 19 straipsnyje numatytos dvi vaistinių veiklos licencijų rūšys: vaistinės veiklos licencija bei gamybinės vaistinės veiklos licencija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas nurodant, kad įstatymas taikomas ir tiems farmacijos specialistams, kurie dirba įstaigose ar įmonėse, turinčiose gamybinės vaistinės veiklos licenciją. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 daliai. Taip pat svarstytina, ar teikiamu siūlymu nustačius tam tikrų asmenų (gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų), dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, prievolę deklaruoti privačius interesus, nebūtų tikslinga nustatyti visų asmenų, dirbančių atitinkamose biudžetinėse, viešosiose įstaigose, valstybės ir savivaldybių įmonėse, prievolę deklaruoti privačius interesus.
Priešingu atveju, svarstytina, kokie teisinės padėties skirtumai lemtų tai, kad biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonių bei įmonių, kurių akcijos, suteikiačios daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, darbuotojai būtų traktuojami skirtingai tik tuo pagrindu, kad jie yra gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai. 2. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą papildžius nuostatomis, numatančiomis naują subjektų, nedirbančių valstybės tarnyboje, tačiau vis tiek turinčių deklaruoti savo privačius interesus, ratą, turėtų būti pildomas ir minimo įstatymo 5 straipsnis, nurodant šių asmenų privačių interesų deklaracijų pateikimo tvarką. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog privačių interesų deklaracijų pateikimo tvarka turėtų būti nustatyta ir kitiems subjektams, nedirbantiems valstybės tarnyboje, tačiau turintiems deklaruoti privačius interesus (politinių partijų pirmininkams ir jų pavaduotojams, valstybės politikų visuomeniniams konsultantams, padėjėjams, patarėjams). 3.
3 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis turėtų būti patikslinta, nurodant, kad šio straipsnio nuostatos taikomos ne visiems gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams, o tik tiems, kurie nurodyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. 4. Projekto
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 4 straipsnio
Andrius Kabišaitis E. Mušinskis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
REIKALŲ komitetas
DĖL
Komiteto posėdyje dalyvavo : Komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai: J. Požela, K. Komskis, V. Filipovičienė, A. Monkauskaitė, K. Kuzminskas, I.Rozova. Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjos K. Civilkienė, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos viceministrė J. Zinkevičiūtė, LR Prezidento kanceliarijos patarėja A. Mečėjienė, Dalis Vaiginas Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas D. Vaiginas, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas S. Gendvilis, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas L. Labanauskas, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sekretoriato vadovas T. Čaplinskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė N. Stasiulienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vyr. specialistas K. Rušinskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vyr. specialistė A. Storpirštienė, Odontologų rūmų prezidentas A. Šeikus, Odontologų rūmų viceprezidentė A. Tutkuvienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-031 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje siekiama nustatyti, kad privačių interesų deklaraciją turi pateikti ir farmacijos specialistai, dirbantys įstaigose ar įmonėse, turinčiose vaistinės veiklos licenciją. Atkreiptinas dėmesys, kad Farmacijos įstatymo 19 straipsnyje numatytos dvi vaistinių veiklos licencijų rūšys: vaistinės veiklos licencija bei gamybinės vaistinės veiklos licencija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas nurodant, kad įstatymas taikomas ir tiems farmacijos specialistams, kurie dirba įstaigose ar įmonėse, turinčiose gamybinės vaistinės veiklos licenciją. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 daliai. Taip pat svarstytina, ar teikiamu siūlymu nustačius tam tikrų asmenų (gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų), dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, prievolę deklaruoti privačius interesus, nebūtų tikslinga nustatyti visų asmenų, dirbančių atitinkamose biudžetinėse, viešosiose įstaigose, valstybės ir savivaldybių įmonėse, prievolę deklaruoti privačius interesus.
Priešingu atveju, svarstytina, kokie teisinės padėties skirtumai lemtų tai, kad biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonių bei įmonių, kurių akcijos, suteikiačios daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, darbuotojai būtų traktuojami skirtingai tik tuo pagrindu, kad jie yra gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
valstybės tarnyboje įstatymą papildžius nuostatomis, numatančiomis naują subjektų, nedirbančių valstybės tarnyboje, tačiau vis tiek turinčių deklaruoti savo privačius interesus, ratą, turėtų būti pildomas ir minimo įstatymo 5 straipsnis, nurodant šių asmenų privačių interesų deklaracijų pateikimo tvarką. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog privačių interesų deklaracijų pateikimo tvarka turėtų būti nustatyta ir kitiems subjektams, nedirbantiems valstybės tarnyboje, tačiau turintiems deklaruoti privačius interesus (politinių partijų pirmininkams ir jų pavaduotojams, valstybės politikų visuomeniniams konsultantams, padėjėjams, patarėjams). Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-03-03 3.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis turėtų būti patikslinta, nurodant, kad šio straipsnio nuostatos taikomos ne visiems gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams, o tik tiems, kurie nurodyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„dėstomo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, 2014-04-04 Manome, kad tai, ką numato svarstomas įstatymo pakeitimo įstatymas (Įstatymas) dalinai atlieka VMI bei Sodra, ir tai bus dalims Šių institucijų funkcijų dubliavimas. Neabejojame, kad įstatymo įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Įstatyme numatyta kontrolės funkcija gali būti nelengvai įgyvendinama. LGVS Vaidybos nariai, aptarę šį „įstatymą“ mano, kad jis turėtų turėti prevencinę funkciją. Esamu metu, kai kilęs didelis ažiotažas dėl įtariamo kai kurių gydytojų veiklos teisėtumo keliose darbovietėse, viešųjų ir privačių interesų derinimas valstybinėje tarnyboje, siekiant medikų veiklos skaidrumo galėtų būti priimtas ir tai padėtų išvengti galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto. Pritarti
2Lietuvos ligoninių asociacija,
2014-04-07 Lietuvos ligoninių asociacija pritaria Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-1519). Pastabų neturi. Pritarti 3.
3Lietuvos gydytojų sąjunga,
2014-04-08 Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo projekte (įstatymo projekte) gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai nėra prilyginami valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, nes jie nevykdo viešo administravimo funkcijų ir negali būti priskirti valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims. Todėl įstatymo pakeitimo projekte siūloma tik papildyti 4 straipsnio 1 d. ir nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taip pat taikomos gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams, dirbantiems biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veikios licenciją. Tai reiškia, kad priėmus įstatymo projekte siūlomą formuluotę gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai turėtų tik pareiga pateikti privačiu interesu deklaraciją. Įstatymas jiems nebus taikomas visa apimtimi, todėl daugumos įstatymo tikslų nebus pasiekta. Lietuvos gydytojų sąjunga nori atkreipti Komiteto dėmesį į problemas, aptartas Sveikatos apsaugos ministerijoje prieš pateikiant įstatymo projekto pakeitimą:
gydytojai sprendimų nepriima: <...> atkreipiame dėmesį į tai, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pagrindai, be kita ko, yra nustatyti Civiliniame kodekse, kurio 6.729 straipsnio 1 dalies, 2.26 straipsnio 2 dalies ir 2.25 straipsnio 2 dalies nuostatos turėtų būti aiškinamos sistemiškai.
Atsižvelgiant į minėtų Civilinio kodekso nuostatų turinį, darytina išvada, kad pacientas gydomas bei jam suteikiamos kitos asmens sveikatos priežiūros arba slaugos paslaugos tik jam priėmus sprendimą, t. v. ¡vertinus io valia ('kuri tik galimai gali būti įtakojama gydytojo rekomendaciniu)
2Vyriausybės teisės departamento išvadą,
kad gydytojų veikla neapima sprendimų priėmimo, kuriais realizuojami viešojo administravimo įgaliojimai: Gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai, teikdami atitinkamas paslaugas pacientams, neturi ir neįgyvendina viešojo administravimo įgaliojimų. Be to, jų veiklos esmę sudaro tam tikru paslaugu teikimas pacientui, o ne sprendimu, kuriais realizuojami viešojo administravimo ¡galiojimai, priėmimas. <...> įstatymas ipareigoia valstybinėje tarnyboje dirbanti asmenį nusišalinti nuo sprendimo, keliančio interesu konfliktą, rengimo, svarstymo ir priėmimo.<...> įstatymo projektu siekiama, kad pacientams būtų suteikiama nešališka informacija, bet ne to, kad gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai nusišalintu nuo viešojo administravimo pobūdžio sprendimu, keliančiu interesu konfliktą, rengimo, svarstymo ar priėmimo. 3. Būtinybę numatyti papildomą finansavimą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) veiklai. Valstybės tarnautojai, skirtingai nei gydytojai, ateidami į tarnybą, laiko egzaminą ir yra gerai susipažinę su įstatymo nuostatomis, priėmus įstatymo pakeitimą, nuo tam tikros dienos gydytojai ir odontologai tampa Viešuiu ir privačiu interesu derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo subjektais. Tokiu atveju būtu etiška ir logiška tam pasiruošti.
Naujos prievolės priskyrimas profesinei grupei turi būti išsamiai išaiškintas, o pasirengimas įstatymo pakeitimui turėtų apimti ne tik techninį pasirengimą, naujų etatų steigimą, bet ir mokymus, kurių metu būtų išaiškinti įstatymo pakeitimo tikslai, atsakomybė, deklaracijų pildymo tvarka ir t.t. Atsižvelgiant į tai, LGS nuomone įstatymo projekto įgyvendinimui turi būti numatytas finansavimas ir vėlesnis įsigaliojimo laikotarpis. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekte numatyta nauja prievolė gydytojams tiesiogiai susijusi su atsakomybe. Nepateikus deklaracijos Vyriausioji tarnybinės etikos komisija galėtų taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 202(1) straipsnį, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiančių, įpareigojančių ar apribojančių nuostatų, išskyrus drausminio pobūdžio nuostatas, pažeidimas - užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Pažymėtina, kad Įstatymo kontrolė yra priskiriama vadovo kompetencijai ir jie turės kontroliuoti ar gydytojai pateikė deklaracijas. Tačiau įstaigų vadovai neturi galimybių ir finansinių išteklių mokyti darbuotojus kaip turėtų būti teisingai įgyvendinti reikalavimai, šią funkciją turėtų atlikti VTEK. Neskyrus lėšų informavimui apie įstatymo tikslus ir jo įgyvendinimą bei mokymams kaip teisingai turi būti įvykdyta nuo 2015 m. atsirasianti prievolė (deklaracijos užpildymas, pateikimas), asmeniui nepateikusiam deklaracijos numatoma drausminė atsakomybė gali tapti susidorojimo bei papildomų darbo ginčų priežastimi. Pritarti iš dalies Komitetas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui dėl prievolės visiems asmenims, dirbantiems atitinkamose biudžetinėse, viešosiose įstaigose, valstybės ir savivaldybių įmonėse, deklaruoti privačius interesus nustatymo.
Dėl vėlesnio įstatymo įsigaliojimo- numatyta, kad įstatymas įsigalios 2015 m. sausio 1 d., todėl laikytina, kad yra pakankamas laiko tarpas gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams susipažinti su privačių interesų deklaravimo reikalavimais. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai D. Mikutienė, A. Matulas, 2014-04-081 Argumentai: vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 32 straipsniu, ministerijose yra sudaromos kolegijos, kaip ministro patariamoji institucija. Kadangi ministerijų kolegijų veikla susijusi su valstybės politikos formavimo atitinkamoje srityje klausimais, todėl manytume, kad siekiant skaidrumo, būtų tikslinga į subjektų ratą, turinčių deklaruoti savo privačius interesus, įtraukti ir ministerijų kolegijų narius. Sveikatos draudimo įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo taryba yra kolegiali patariamoji institucija.
Privalomajai sveikatos draudimo tarybai yra priskirtos šios svarbios funkcijos:
1) svarstyti perspektyvinius ir einamuosius privalomojo sveikatos draudimo uždavinius;
2) teikti siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, sąrašo;
3) teikti išvadą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;
4) teikti siūlymus dėl privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų;
5) teikti siūlymus dėl Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų struktūros reikalavimų ir veiklos išlaidų normatyvų bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto paskirstymo;
6) teikti siūlymus dėl sutarčių tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sudarymo tvarkos;
7) nagrinėti Valstybinės ligonių kasos finansinę ir ekonominę veiklą;
8) nagrinėti kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus. Siekiant įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, siūlome į subjektų ratą, turinčių deklaruoti savo privačius interesus, įtraukti ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo,
taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją (toliau – deklaracija).
Šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taip pat taikomos politinių partijų pirmininkams ir jų pavaduotojams, valstybės politikų visuomeniniams konsultantams, padėjėjams, patarėjams , ministerijų kolegijų nariams , Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariams, taip pat gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams, dirbantiems biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją .“
2Seimo nariai D. Mikutienė,
A.Matulas, 2014-04-083 Argumentai: suderinant su pasiūlymu papildyti įstatymo projektą nuostatomis, įpareigojančiomis deklaruoti privačius interesus ir ministerijų kolegijų narius bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, būtina pakeisti ir įstatymo projekto 3 straipsnį. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Papildyti 13 straipsnį 3 dalimi: „3. Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos ministerijų kolegijų nariams, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariams, gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams.“
3Seimo nariai D. Mikutienė,
A.Matulas,
2 Argumentai : suderinant su pasiūlymu papildyti įstatymo projektą nuostatomis, įpareigojančiomis deklaruoti privačius interesus ir ministerijų kolegijų narius bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos narius, būtina pakeisti ir įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį.
Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai, taip pat ministerijų kolegijų nariai, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariai, nurodyti šio įstatymo 1 straipsnyje, kurie nėra pateikę privačių interesų deklaracijos, ją Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka pateikia iki 2015 m. kovo 1 d.“
ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių D. Mikutienės ir A. Matulo pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
A. Monkauskaitė, A. Matulas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
(vardas, pavardė, institucija): Virginija Baltraitienė, Komiteto pirmininkė, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininkės pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja; Laimis Gelažius, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas; Indrė Pukanasytė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-03 1, 2 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje siekiama nustatyti, kad privačių interesų deklaraciją turi pateikti ir farmacijos specialistai, dirbantys įstaigose ar įmonėse, turinčiose vaistinės veiklos licenciją. Atkreiptinas dėmesys, kad Farmacijos įstatymo 19 straipsnyje numatytos dvi vaistinių veiklos licencijų rūšys: vaistinės veiklos licencija bei gamybinės vaistinės veiklos licencija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas nurodant, kad įstatymas taikomas ir tiems farmacijos specialistams, kurie dirba įstaigose ar įmonėse, turinčiose gamybinės vaistinės veiklos licenciją .
Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 daliai. Nepritarti Vyriausybėje derinamas ir numatomas priimti Farmacijos įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo naikinamos gamybinės vaistinės veiklos licencijos (šio įstatymo įsigaliojimas numatytas 2015 metų sausio 1 dieną), todėl minėtų subjektų nebeliktų. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-03 Taip pat svarstytina, ar teikiamu siūlymu nustačius tam tikrų asmenų (gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų), dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, prievolę deklaruoti privačius interesus, nebūtų tikslinga nustatyti visų asmenų, dirbančių atitinkamose biudžetinėse, viešosiose įstaigose, valstybės ir savivaldybių įmonėse, prievolę deklaruoti privačius interesus . Priešingu atveju, svarstytina, kokie teisinės padėties skirtumai lemtų tai, kad biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonių bei įmonių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, darbuotojai būtų traktuojami skirtingai tik tuo pagrindu, kad jie yra gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai. Nepritarti Teisės departamento pasiūlymas nesusijęs su įstatymo projekto tikslais ir uždaviniais. Gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų teisinis statusas, jų teisės ir pareigos yra pagrindas atriboti juos nuo kitų biudžetinėse ir viešosios įstaigose dirbančių darbuotojų. 3.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
valstybės tarnyboje įstatymą papildžius nuostatomis, numatančiomis naują subjektų, nedirbančių valstybės tarnyboje, tačiau vis tiek turinčių deklaruoti savo privačius interesus, ratą, turėtų būti pildomas ir minimo įstatymo 5 straipsnis, nurodant šių asmenų privačių interesų deklaracijų pateikimo tvarką . Be to, atkreiptinas dėmesys, jog privačių interesų deklaracijų pateikimo tvarka turėtų būti nustatyta ir kitiems subjektams, nedirbantiems valstybės tarnyboje, tačiau turintiems deklaruoti privačius interesus (politinių partijų pirmininkams ir jų pavaduotojams, valstybės politikų visuomeniniams konsultantams, padėjėjams, patarėjams). Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatos taikomos ne visiems gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams, o tik tiems, kurie nurodyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
žodžio „straipsnyje“ įrašytini žodžiai „dėstomo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, 2014-04-04 Manome, kad tai, ką numato svarstomas įstatymo pakeitimo įstatymas (Įstatymas) dalinai atlieka VMI bei Sodra, ir tai bus dalims šių institucijų funkcijų dubliavimas. Neabejojame, kad įstatymo įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Įstatyme numatyta kontrolės funkcija gali būti nelengvai įgyvendinama.
LGVS Vaidybos nariai, aptarę šį „įstatymą“ mano, kad jis turėtų turėti prevencinę funkciją. Esamu metu, kai kilęs didelis ažiotažas dėl įtariamo kai kurių gydytojų veiklos teisėtumo keliose darbovietėse, viešųjų ir privačių interesų derinimas valstybinėje tarnyboje, siekiant medikų veiklos skaidrumo galėtų būti priimtas ir tai padėtų išvengti galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto. Pritarti
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo projekte (įstatymo projekte) gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai nėra prilyginami valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, nes jie nevykdo viešo administravimo funkcijų ir negali būti priskirti valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims. Todėl įstatymo pakeitimo projekte siūloma tik papildyti 4 straipsnio 1 d. ir nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taip pat taikomos gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams, dirbantiems biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veikios licenciją. Tai reiškia, kad priėmus įstatymo projekte siūlomą formuluotę gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai turėtų tik pareiga pateikti privačių interesų deklaraciją. Įstatymas jiems nebus taikomas visa apimtimi, todėl daugumos įstatymo tikslų nebus pasiekta. Lietuvos gydytojų sąjunga nori atkreipti Komiteto dėmesį į problemas, aptartas Sveikatos apsaugos ministerijoje prieš pateikiant įstatymo projekto pakeitimą: 1.
Teisingumo ministerijos aiškinimą, kad gydytojai sprendimų nepriima: <...> atkreipiame dėmesį į tai, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pagrindai, be kita ko, yra nustatyti Civiliniame kodekse, kurio 6.729 straipsnio 1 dalies, 2.26 straipsnio 2 dalies ir 2.25 straipsnio
Civilinio kodekso nuostatų turinį, darytina išvada, kad pacientas gydomas bei jam suteikiamos kitos asmens sveikatos priežiūros arba slaugos paslaugos tik jam priėmus sprendimą, t. y. įvertinus jo valia (kuri tik galimai gali būti įtakojama gydytojo rekomendacijų). 2. Vyriausybės teisės departamento išvadą, kad gydytojų veikla neapima sprendimų priėmimo, kuriais realizuojami viešojo administravimo įgaliojimai:
Gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai, teikdami atitinkamas paslaugas pacientams, neturi ir neįgyvendina viešojo administravimo įgaliojimų. Be to, jų veiklos esmę sudaro tam tikru paslaugu teikimas pacientui, o ne sprendimu, kuriais realizuojami viešojo administravimo įgaliojimai, priėmimas. <...> įstatymas įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbanti asmenį nusišalinti nuo sprendimo, keliančio interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ¡r priėmimo.<...> įstatymo projektu siekiama, kad pacientams būtų suteikiama nešališka informacija, bet ne to, kad gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai nusišalintu nuo viešojo administravimo pobūdžio sprendimu, keliančiu interesu konfliktą, rengimo, svarstymo ar priėmimo. 3. Būtinybę numatyti papildomą finansavimą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) veiklai.
Valstybės tarnautojai, skirtingai nei gydytojai, ateidami į tarnybą, laiko egzaminą ir yra gerai susipažinę su įstatymo nuostatomis, priėmus įstatymo pakeitimą, nuo tam tikros dienos gydytojai ir odontologai tampa Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo subjektais. Tokiu atveju būtu etiška ir logiška tam pasiruošti. Naujos prievolės priskyrimas profesinei grupei turi būti išsamiai išaiškintas, o pasirengimas įstatymo pakeitimui turėtų apimti ne tik techninį pasirengimą, naujų etatų steigimą, bet ir mokymus, kurių metu būtų išaiškinti įstatymo pakeitimo tikslai, atsakomybė, deklaracijų pildymo tvarka ir t. t. Atsižvelgiant į tai, LGS nuomone įstatymo projekto įgyvendinimui turi būti numatytas finansavimas ir vėlesnis įsigaliojimo laikotarpis. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekte numatyta nauja prievolė gydytojams tiesiogiai susijusi su atsakomybe. Nepateikus deklaracijos Vyriausioji tarnybinės etikos komisija galėtų taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 202(1) straipsnį, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiančių, įpareigojančių ar apribojančių nuostatų, išskyrus drausminio pobūdžio nuostatas, pažeidimas - užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Pažymėtina, kad Įstatymo kontrolė yra priskiriama vadovo kompetencijai ir jie turės kontroliuoti ar gydytojai pateikė deklaracijas. Tačiau įstaigų vadovai neturi galimybių ir finansinių išteklių mokyti darbuotojus kaip turėtų būti teisingai įgyvendinti reikalavimai, šią funkciją turėtų atlikti VTEK.
Neskyrus lėšų informavimui apie įstatymo tikslus ir jo įgyvendinimą bei mokymams kaip teisingai turi būti įvykdyta nuo 2015 m. atsirasianti prievolė (deklaracijos užpildymas, pateikimas), asmeniui nepateikusiam deklaracijos numatoma drausminė atsakomybė gali tapti susidorojimo bei papildomų darbo ginčų priežastimi. Pritarti iš dalies Įstatymo projektas atitinka jo tikslus. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos taikomos ir subjektams, neturintiems įgaliojimų priimti administracinius sprendimus, pvz., politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams, politikų visuomeniniams konsultantams ir patarėjams, politinių partijų pirmininkams. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos papildomo finansavimo klausimas svarstytinas tikslinant valstybės biudžetą. 3. Lietuvos ligoninių asociacija, 2014-04-07 Lietuvos ligoninių asociacija pritaria Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4,10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1519. Pastabų neturi. Pritarti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, 2014-04-11 Informuojame, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija) 2014-04-08 posėdyje susipažino su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2014-03-26 posėdžio protokoliniu nutarimu Nr. 16 ir apsvarsčiusi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo projektą Nr. XIIP-1519, esminių pastabėjimų dėl jo turinio neturi.
Tačiau Komisija norėtų atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad šiuo metu yra išnaudojusi visus administracinius, žmogiškuosius ir finansinius išteklius esamoms privačių interesų deklaracijoms administruoti. Todėl, valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačių interesų duomenų viešumui užtikrinti neįsteigus Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodyto Privačių interesų registro (2008-07-01 įstatymo redakcija) ir šiai funkcijai neskyrus atitinkamo biudžeto finansavimo, Komisija 2015-01-01 objektyviai nebus pajėgi apdoroti, administruoti, atnaujinti, skelbti, kontroliuoti ir pan., ženkliai padidėjusio privačių interesų deklaracijų kiekio. Pritarti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos papildomo finansavimo klausimas svarstytinas tikslinant valstybės biudžetą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai D. Mikutienė ir A. Matulas, 2014-04-081 Argumentai: vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 32 straipsniu, ministerijose yra sudaromos kolegijos, kaip ministro patariamoji institucija. Kadangi ministerijų kolegijų veikla susijusi su valstybės politikos formavimo atitinkamoje srityje klausimais, todėl manytume, kad siekiant skaidrumo, būtų tikslinga į subjektų ratą, turinčių deklaruoti savo privačius interesus, įtraukti ir ministerijų kolegijų narius. Sveikatos draudimo įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo taryba yra kolegiali patariamoji institucija.
Privalomajai sveikatos draudimo tarybai yra priskirtos šios svarbios funkcijos:
1) svarstyti perspektyvinius ir einamuosius privalomojo sveikatos draudimo uždavinius;
2) teikti siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, sąrašo;
3) teikti išvadą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;
4) teikti siūlymus dėl privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų;
5) teikti siūlymus dėl Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų struktūros reikalavimų ir veiklos išlaidų normatyvų bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto paskirstymo;
6) teikti siūlymus dėl sutarčių tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sudarymo tvarkos;
7) nagrinėti Valstybinės ligonių kasos finansinę ir ekonominę veiklą;
8) nagrinėti kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus. Siekiant įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, siūlome į subjektų ratą, turinčių deklaruoti savo privačius interesus, įtraukti ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją (toliau – deklaracija).
Šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taip pat taikomos politinių partijų pirmininkams ir jų pavaduotojams, valstybės politikų visuomeniniams konsultantams, padėjėjams, patarėjams , ministerijų kolegijų nariams, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariams, taip pat gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams, dirbantiems biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją.“
2Seimo nariai D. Mikutienė ir A. Matulas,
2014-04-083 Argumentai: suderinant su pasiūlymu papildyti įstatymo projektą nuostatomis, įpareigojančiomis deklaruoti privačius interesus ir ministerijų kolegijų narius bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, būtina pakeisti ir įstatymo projekto 3 straipsnį. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Papildyti 13 straipsnį 3 dalimi: „3. Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos ministerijų kolegijų nariams, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariams, gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams.“
3Seimo nariai D. Mikutienė ir A. Matulas,
2 Argumentai : suderinant su pasiūlymu papildyti įstatymo projektą nuostatomis, įpareigojančiomis deklaruoti privačius interesus ir ministerijų kolegijų narius bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos narius, būtina pakeisti ir įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį.
Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai, taip pat ministerijų kolegijų nariai, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariai, nurodyti šio įstatymo 1 straipsnyje, kurie nėra pateikę privačių interesų deklaracijos, ją Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka pateikia iki 2015 m. kovo 1 d.“
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2014-04-11 Siūlyti tobulinti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4,10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1519, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Komiteto pateiktas išvadas bei argumentus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti
2Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
2014-04-11 Komiteto nuomone, projektu siūlomi pakeitimai galėtų būti tik laikina priemonė neatidėliotinai sprendžiant korupcijos problemas sveikatos apsaugos srityje.
Siekiant projekto aiškinamajame rašte užsibrėžtų tikslų bei vertinant projektu siūlomų pakeitimų tikslingumą, Vyriausybė turėtų parengti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, nustatančius, kad Įstatymo nuostatos taikomos ir asmenims, teikiantiems viešąsias paslaugas visuomenei, ar atskirą įstatymą, reglamentuojantį valstybės viešųjų paslaugų sektorių, sureguliuojant asmenų, teikiančių viešąsias paslaugas visuomenei veiklą, atsakomybę ir kitus teisinius santykius, tame tarpe ir interesų konfliktų valdymo priemones, nes teikiamo įstatymo projekto priėmimas nesudarytų teisinio pagrindo taikyti aiškinamajame rašte nurodytas priemones (kaip privataus intereso atsisakymas arba likvidavimas; priėjimo prie atitinkamos informacijos apribojimas; pavedimas atlikti funkcijas, nekeliančias interesų konflikto; tarnybinių pareigų ir atsakomybių pertvarkymas; visiškas (ne vienkartinis) atsisakymas eiti pareigas, susijusias su privačiais interesais) ir jos nedera su Įstatymo tikslais ir įtvirtintu jame teisiniu reguliavimu. Įstatymas įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį tik nusišalinti nuo sprendimo, keliančio interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ir priėmimo, bet ne atsisakyti visų ar dalies vykdomų funkcijų taip pat ir privataus intereso . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas skirtas suderinti valstybės tarnyboje dirbančių asmenų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, privačius ir visuomenės viešuosius interesus. Gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai, teikdami paslaugas pacientams, neįgyvendina viešojo administravimo įgaliojimų ir jų veiklos esmę sudaro tam tikrų viešųjų paslaugų teikimas pacientui.
Taigi siūlymas nustatyti gydytojų, odontologų bei farmacijos specialistų interesų konfliktų valdymo priemones šiuo Įstatymu, neatitinka Įstatymo esmės. Pritarti
3Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
2014-04-11 Atkreipiant dėmesį į Seimo statuto 137 straipsnį, atsižvelgti į tai, kad Seime svarstomas įstatymo projektas
4Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2014-04-10 Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių D. Mikutienės ir A. Matulo pasiūlymus. Pritarti
: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms ir vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, įstatymo projektą Nr. XIIP-1519 sujungti su įstatymo projektu Nr. XIIP-886 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 6, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-886(2). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Milda Petrauskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo : Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013-03-04 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje siekiama nustatyti, kad privačių interesų deklaraciją turi pateikti ir farmacijos specialistai, dirbantys įstaigose ar įmonėse, turinčiose vaistinės veiklos licenciją. Atkreiptinas dėmesys, kad Farmacijos įstatymo 19 straipsnyje numatytos dvi vaistinių veiklos licencijų rūšys: vaistinės veiklos licencija bei gamybinės vaistinės veiklos licencija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas nurodant, kad įstatymas taikomas ir tiems farmacijos specialistams, kurie dirba įstaigose ar įmonėse, turinčiose gamybinės vaistinės veiklos licenciją. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 daliai.
Taip pat svarstytina, ar teikiamu siūlymu nustačius tam tikrų asmenų (gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų), dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, prievolę deklaruoti privačius interesus, nebūtų tikslinga nustatyti visų asmenų, dirbančių atitinkamose biudžetinėse, viešosiose įstaigose, valstybės ir savivaldybių įmonėse, prievolę deklaruoti privačius interesus. Priešingu atveju, svarstytina, kokie teisinės padėties skirtumai lemtų tai, kad biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonių bei įmonių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, darbuotojai būtų traktuojami skirtingai tik tuo pagrindu, kad jie yra gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai. Pritarti iš dalies Šios nuostatos turėtų būti taikomas ir farmacijos specialistams, dirbantiems įstaigose ir įmonėse, turinčiose ir gamybinės vaistinės veiklos licenciją. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybėje jau derinamas ir numatomas priimti Farmacijos įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo naikinamos gamybinės vaistinės veiklos licencijos (šio įstatymo įsigaliojimas numatytas 2015 metų sausio 1 dieną), todėl minėtų subjektų nebeliktų. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013-03-04 2.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą papildžius nuostatomis, numatančiomis naują subjektų, nedirbančių valstybės tarnyboje, tačiau vis tiek turinčių deklaruoti savo privačius interesus, ratą, turėtų būti pildomas ir minimo įstatymo 5 straipsnis, nurodant šių asmenų privačių interesų deklaracijų pateikimo tvarką. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog privačių interesų deklaracijų pateikimo tvarka turėtų būti nustatyta ir kitiems subjektams, nedirbantiems valstybės tarnyboje, tačiau turintiems deklaruoti privačius interesus (politinių partijų pirmininkams ir jų pavaduotojams, valstybės politikų visuomeniniams konsultantams, padėjėjams, patarėjams). Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis turėtų būti patikslinta, nurodant, kad šio straipsnio nuostatos taikomos ne visiems gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams, o tik tiems, kurie nurodyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Pritarti
straipsnio 2 dalyje po žodžio „straipsnyje“ įrašytini žodžiai
„dėstomo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje
įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje“. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nesvarstyta
įstaigų pasiūlymai: nėra
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nesvarstyta
pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: siūlyti tobulinti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4,10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1519, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Komiteto pateiktas išvadas bei argumentus, kuriems Komitetas pritarė.
Komiteto nuomone, projektu siūlomi pakeitimai galėtų būti tik laikina priemonė neatidėliotinai sprendžiant korupcijos problemas sveikatos apsaugos srityje. Siekiant projekto aiškinamajame rašte užsibrėžtų tikslų bei vertinant projektu siūlomų pakeitimų tikslingumą, Vyriausybė turėtų parengti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, nustatančius, kad Įstatymo nuostatos taikomos ir asmenims, teikiantiems viešąsias paslaugas visuomenei, ar atskirą įstatymą, reglamentuojantį valstybės viešųjų paslaugų sektorių, sureguliuojant asmenų, teikiančių viešąsias paslaugas visuomenei veiklą, atsakomybę ir kitus teisinius santykius, tame tarpe ir interesų konfliktų valdymo priemones, nes teikiamo įstatymo projekto priėmimas nesudarytų teisinio pagrindo taikyti aiškinamajame rašte nurodytas priemones ( kaip privataus intereso atsisakymas arba likvidavimas; priėjimo prie atitinkamos informacijos apribojimas; pavedimas atlikti funkcijas, nekeliančias interesų konflikto; tarnybinių pareigų ir atsakomybių pertvarkymas; visiškas (ne vienkartinis) atsisakymas eiti pareigas, susijusias su privačiais interesais) ir jos nedera su Įstatymo tikslais ir įtvirtintu jame teisiniu reguliavimu. Įstatymas įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį tik nusišalinti nuo sprendimo, keliančio interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ir priėmimo, bet ne atsisakyti visų ar dalies vykdomų funkcijų taip pat ir privataus intereso . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas skirtas suderinti valstybės tarnyboje dirbančių asmenų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, privačius ir visuomenės viešuosius interesus.
Gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai, teikdami paslaugas pacientams, neįgyvendina viešojo administravimo įgaliojimų ir jų veiklos esmę sudaro tam tikrų viešųjų paslaugų teikimas pacientui. Taigi siūlymas nustatyti gydytojų, odontologų bei farmacijos specialistų interesų konfliktų valdymo priemones šiuo Įstatymu, neatitinka Įstatymo esmės. Atkreipiant dėmesį į Seimo statuto 137 straipsnį, atsižvelgti į tai, kad Seime svarstomas įstatymo projektas XIIP-886, kuriuo taip pat keičiamas Įstatymo 10 straipsnis . 7. Balsavimo rezultatai:
„už“ – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas