Projekto Projekto lyginamasis variantas
-1404
nustatomos Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau negali būti mažesnės kaip 100 metrų. 3. Kapines steigti sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Nr. X-1404
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404
įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant pripažinti netekusiomis galios Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 24 straipsnio 2 ir 3 dalis, t. y. nuostatas, kad sanitarinių apsaugos zonų ribos steigiamoms naujoms kapinėms nustatomos Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau negali būti mažesnės kaip 100 metrų ir kapines steigti sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama. Taip siekiama panaikinti Įstatymo ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostatų prieštaravimą, užtikrinti teisės aktų darną ir sanitarinės apsaugos zonų ribų dydžių nustatymo, ūkinės veiklos ribojimo aspektus reglamentuoti tam skirtuose ir sanitarinės apsaugos zonų nustatymą, veiklos ribojimą nustatančiuose teisės aktuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsniu, ūkinei veiklai, kuriai nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius nustato Vyriausybė. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, gali būti nustatyti kitokie negu Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai.
Poveikis visuomenės sveikatai vertinamas vadovaujantis atitinkamais poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentų rengimą reglamentuojančiais teisės aktais (metodiniais nurodymais, taisyklėmis, tvarkomis ir kt.) ir įvertinami visi ar reikšmingi visuomenės sveikatai darantys įtaką veiksniai. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, 67 punkte nustatytas 100 metrų sanitarinės apsaugos zonos dydis naujai steigiamoms kapinėms. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ūkinei veiklai, kuri susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, nustatytose ir įteisintose sanitarinės apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamosios paskirties pastatus (namus), sodo namus, viešbučių, administracinės, prekybos, maitinimo, kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu, įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties pastatuose, steigti rekreacines teritorijas, išskyrus atvejus, kai minėti objektai naudojami tik įmonės ar ūkininko ūkio reikmėms. Pagal minėtą įstatymą sanitarinės apsaugos zonose nedraudžiama steigti kapines.
Atsižvelgiant į pirmiau pateiktas šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas, sanitarinės apsaugos zonų ribų dydžiai ir jų nustatymas yra reglamentuojami kitais specialiaisiais teisės aktais, todėl tikslinga visus sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius ir jų nustatymą reglamentuoti būtent tam skirtuose teisės aktuose. Šiuo metu galiojanti Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostata, kad steigiamų naujų kapinių sanitarinės apsaugos zonų ribos nustatomos Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau negali būti mažesnės kaip 100 metrų, apriboja galimybę nustatyti (patikslinti) naujai steigiamų kapinių (ypač mažų kaimo ar konfesinių bendruomenių kapinių, kolumbariumų) sanitarinės apsaugos zonų ribas, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Pažymėtina, kad ne mažesnis nei 100 metrų sanitarinės apsaugos zonos dydis, taikomas naujai steigiamoms kapinėms, ir draudimas kapines steigti sanitarinės apsaugos zonose nėra pagrįsti visuomenės sveikatos saugos aspektu. Atkreiptinas dėmesys, kad Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose (The impact of Cemeteries on the Environment and Public Health, World Health Organization, 1998) rekomenduojami atstumai tik nuo laidojimo vietų iki geriamojo vandens šaltinių, kurių apsauga yra užtikrinama kitais būdais (pavyzdžiui, vandenviečių apsaugos zonų nustatymu ir ūkinės veiklos apribojimų jose taikymu (gerai nuo taršos apsaugotų uždarų I grupės vandenviečių apsaugos juostose kapines steigti nėra draudžiama), Lietuvos Respublikoje vykdomas požeminio vandens monitoringas, geriamojo vandens programinė priežiūra), o galima požeminio vandens tarša priklauso nuo daugelio aspektų, pvz.: kapinių vietovės geologinio sluoksnio, gruntinio vandens tekėjimo krypties, vandenviečių ryšio su paviršiniu ir gretimų sluoksnių požeminiu vandeniu ir kitų aspektų. Šie ir kiti aspektai įvertinami atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.
Ūkinės veiklos poveikio paviršiniam ir požeminiam vandeniui monitoringas Lietuvoje atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Savivaldybių, ūkio subjektų aplinkos monitoringo atlikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kad kapinės yra potencialus dirvožemio, paviršinio ar požeminio vandens taršos šaltinis, kurio poveikio aplinkai monitoringą būtina vykdyti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos (direktorius Audrius Ščeponavičius (tel. (8 5) 266 1466), el. p. [email protected] ) Rizikos sveikatai valdymo ir kurortologijos skyriaus (vedėja Rita Sketerskienė (tel. (8 5) 260 4716, el. p. [email protected] ) vyriausioji specialistė Dalia Žukienė (tel. (8 5) 205 5293, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai klausimai. Šiuo metu Įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad steigiamų naujų kapinių sanitarinės apsaugos zonų ribos nustatomos Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau negali būti mažesnės kaip 100 metrų, o Įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kapines steigti sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsniu, ūkinei veiklai, kuriai nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius nustato Vyriausybė. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, gali būti nustatyti kitokie negu Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai.
Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, 67 punkte nustatytas 100 metrų sanitarinės apsaugos zonos dydis, taikomas naujai steigiamoms kapinėms. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje yra nustatyti ūkinės veiklos draudimai ir ribojimai sanitarinės apsaugos zonose, kuriose nėra draudžiama steigti kapines. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu nebus nustatoma naujų teisinio reguliavimo nuostatų. Naujų kapinių sanitarinės apsaugos zonų ribų dydžių nustatymui galioja specialiuosiuose teisės aktuose reglamentuotos nuostatos ir naujai steigiamų kapinių sanitarinės apsaugos zonų ribas bus galima nustatyti vienu iš šių būdų: atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą arba pagal teisės aktų nustatytus sanitarinės apsaugos zonų ribų dydžius (pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygos naujai steigiamoms kapinėms nustatomas 100 metrų sanitarinės apsaugos dydis). Bus panaikinti Įstatymo ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostatų prieštaravimai, užtikrinta teisės aktų darna. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą, toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu). Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo atlikti nereikėjo.
Priėmus Į statymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeiti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymo projektą, teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Į statymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Į statymo projektą , įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, taip pat valstybės biudžeto lėšų nebus sutaupyta. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymo projektas derintas su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos ritualinių paslaugų asociacija. Pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto negauta. Su visuomene konsultuojamasi Įstatymo projektą skelbiant Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje (TAIS Nr. 13-3150-01). Lietuvos pramonininkų konfederacijos pastaba ir argumentai, kodėl į pastabą neatsižvelgta, pridedami derinimo pažymoje. Kiti nuomonę dėl Įstatymo projekto pateikę asmenys pastabų ir pasiūlymų Įstatymo projektui neturėjo. Įstatymo projektas 2014-02-11 buvo svarstytas LR Vyriausybėje ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarime (Nr. 14-0027-01-I) (14-705), buvo pasiūlyta atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento išvadą, į kurią atsižvelgta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai: „kapinės“, „sanitarinės apsaugos zonos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2014-02-26 Nr. XIIP-1518 Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė V. Vėgelis