Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 21 straipsnio 2 ir 4 dalies pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas
sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 2015
ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais . 2. Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais, išskyrus už miestų teritorijoms priskirtą žemę . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo narė Vanda Kravčionok
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR. VIII-359 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 2015 m.
birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo narė Vanda Kravčionok
DĖL
Į
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-01-01 pateiktus duomenis apie piliečių nuosavybės teisių atkūrimą miestų ir kaimo teritorijose miestuose nuosavybės teises atkurtos į 83,45 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto, kaimo vietovėje į 99,14 proc. Per 2013 metus nuosavybės teisės atkurtos į 0,72 proc. ploto miesto teritorijose ir 0,07 proc. kaimo vietovėje. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-5 (Žin., 2012, Nr. 149-7630), 395 punkto nuostatas – užbaigti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas yra prioritetinis Lietuvos valstybės uždavinys. Projekto pagrindinis uždavinys pratęsti įstatymo numatytą terminą piliečiams apsispręsti bei pasirinkti būdą, kuriuo atkuriamos teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už jį, tokiu būdu įvykdant valstybės įsipareigojimus grąžinti piliečiams jų nuosavybę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriais yra Lietuvos piliečiai, kuriems iki šiol nėra atkurtos teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Projekto rengėja yra Seimo narė Vanda Kravčionok. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą piliečiai neturi galimybės pakeisti savo valios dėl atlyginimo už žemę priskirtą miestų teritorijomis būdo, kuriai įstatymų nustatyta tvarka pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises, nes pagal minėto įstatymo 21 straipsnio 2 dalį turėjo tai padaryti iki 2012 m. birželio 1d ir turėjo tik vieną galimybę – už valstybės išperkamą žemę galėjo gauti piniginę kompensaciją. Taip pat, tuo atveju, kai nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas įstatymų, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, įstatymas numato, kad nuosavybės teisės šiems piliečiams tame tarpe ir už miesto teritorijoms priskirtą žemę atkuriamos atlyginant pinigais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Piliečiams, pateikusiems įstatymų numatyta tvarka prašymus atkurti jiems nuosavybės teises į žemę, priskirtą miesto teritorijoms, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo dar nėra priimtas, siūloma pratęsti iki 2015m. birželio 1d. terminą, kad jie galėtų pakeisti valią dėl atlyginimo už žemę būdo. Priėmus teikiamą Įstatymo 21 str. 2 ir 4 dalių pakeitimą būtų suteikta papildoma galimybė tiems piliečiams, kurie nespėjo pakeisti valios dėl atlyginimo už žemę priskirtą miesto teritorijoms bei pasirinkti atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą ir leistų atkurti nuosavybes teises piliečių pageidaujamu būdu. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai tiesiogiai neatsilieps. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymo pakeitimams įgyvendinti naujų teisės aktų parengti nereikės. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ar jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų nenumatoma. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Priimto įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. Galima prognozuoti biudžeto lėšų skirtų nuosavybės teisėms atkurti pinigais sutaupymą, kadangi žemės šeimininkai galės pasirinkti kitą atlyginimo už jiems priklausančią nuosavybę būdą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai: žemė, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia Seimo narė Parašas Vanda Kravčionok
DĖL
Į
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-01-01 pateiktus duomenis apie piliečių nuosavybės teisių atkūrimą miestų ir kaimo teritorijose miestuose nuosavybės teises atkurtos į 83,45 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto, kaimo vietovėje į 99,14 proc. Per 2013 metus nuosavybės teisės atkurtos į 0,72 proc. ploto miesto teritorijose ir 0,07 proc. kaimo vietovėje. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-5 (Žin., 2012, Nr. 149-7630 ), 395 punkto nuostatas – užbaigti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas yra prioritetinis Lietuvos valstybės uždavinys. Projekto pagrindinis uždavinys pratęsti įstatymo numatytą terminą piliečiams apsispręsti bei pasirinkti būdą, kuriuo atkuriamos teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už jį, tokiu būdu įvykdant valstybės įsipareigojimus grąžinti piliečiams jų nuosavybę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriais yra Lietuvos piliečiai, kuriems iki šiol nėra atkurtos teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Projekto rengėja yra Seimo narė Vanda Kravčionok. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą piliečiai neturi galimybės pakeisti savo valios dėl atlyginimo už žemę priskirtą miestų teritorijomis būdo, kuriai įstatymų nustatyta tvarka pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises, nes pagal minėto įstatymo 21 straipsnio 2 dalį turėjo tai padaryti iki 2012 m. birželio 1d ir turėjo tik vieną galimybę – už valstybės išperkamą žemę galėjo gauti piniginę kompensaciją. Taip pat, tuo atveju, kai nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas įstatymų, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, įstatymas numato, kad nuosavybės teisės šiems piliečiams tame tarpe ir už miesto teritorijoms priskirtą žemę atkuriamos atlyginant pinigais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Piliečiams, pateikusiems įstatymų numatyta tvarka prašymus atkurti jiems nuosavybės teises į žemę, priskirtą miesto teritorijoms, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo dar nėra priimtas, siūloma pratęsti iki 2015m. birželio 1d. terminą, kad jie galėtų pakeisti valią dėl atlyginimo už žemę būdo. Priėmus teikiamą Įstatymo 21 str. 2 dalies pakeitimą būtų suteikta papildoma galimybė tiems piliečiams, kurie nespėjo pakeisti valios dėl atlyginimo už žemę priskirtą miesto teritorijoms bei pasirinkti atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą ir leistų atkurti nuosavybes teises piliečių pageidaujamu būdu. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo pakeitimų įtaka kriminogeniniai situacijai ar korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai tiesiogiai neatsilieps. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymo pakeitimams įgyvendinti naujų teisės aktų parengti nereikės. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ar jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų nenumatoma. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Priimto įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. Galima prognozuoti biudžeto lėšų skirtų nuosavybės teisėms atkurti pinigais sutaupymą, kadangi žemės šeimininkai galės pasirinkti kitą atlyginimo už jiems priklausančią nuosavybę būdą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai: žemė, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia Seimo narė Parašas Vanda Kravčionok
2014-03-06 Nr. XIIP-1517 Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2015 m. birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo. Taigi, pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas aukščiau nurodyti piliečiai turėtų teisę pakeisti valią ir prašyti nuosavybės teises į miestų teritorijoms priskirtą žemę atkurti bet kuriuo kitu keičiamame įstatyme nustatytu būdu. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar praktiškai yra įmanoma atkurti nuosavybės teises kitais įstatyme nurodytais būdais, jeigu piliečiai iki siūlomos nustatyti datos pakeistų valią dėl atlyginimo būdo. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas vienas iš nuosavybės atkūrimo būdų, kai nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują, Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė. Svarstytina, ar miestuose yra pakankamai naujų žemės sklypų, kad, piliečiams pakeitus valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, juos būtų galima perduoti piliečiams, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės nuomonės.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad piliečiai pagal galiojantį keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, iki 2012 m. birželio 1 d. galėjo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo už žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtą miestų teritorijoms, ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais. Pažymėtina, kad tuo tarpu pagal siūlomą teisinį reguliavimą piliečiai galėtų aplamai iki siūlomos nustatyti datos pakeisti valią dėl atlyginimo būdo. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas pasitarnautų paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, nes, pakeitus valią dėl atkūrimo būdo, reikėtų tam tikro papildomo laiko pasirengti atlyginti piliečiams kitais jų nurodytais būdais. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kyla abejonių, ar toks nepastovus, nuolat besikeičiantis piliečių nuosavybės teisių į miestų teritorijoms priskirtą žemę atkūrimo teisinis reguliavimas stiprintų žmonių pasitikėjimą valstybe ir teise. 2. Iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo
į nekilnojamąjį turtą būtų atkuriamos tiems piliečiams, kurie savo prašymuose atkurti nuosavybės teises nėra nurodę būdo, kuriuo pageidautų atkurti nuosavybės teises, ar kuriuo jiems būtų atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą bei kitais keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais. Svarstytina, ar tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų sukuriama teisinio reguliavimo spraga, tokiu būdu atitolinant nuosavybės teisių atkūrimo užbaigimo procesą. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus įstatymą, šis įsigaliotų kitą dieną po oficialaus jo paskelbimo Teisės aktų registre. Pažymėtina, kad įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti galiojančius poįstatyminius teisės aktus.
Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo įgyvendinimui būtų tinkamai pasirengta, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą bei įpareigojimą atitinkamoms institucijoms priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo. 4. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į rekomendacijų 31.5, 89.2 punktus projekto tekstas tikslintinas. Be to, projekto 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 ir 4 dalių naujas redakcijas reikėtų dėstyti kabutėse. 5. Atsižvelgiant į tai, kad Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-677(2)) bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-921), atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas N. Azguridienė
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-03- Nr. Į 2014-02-20 Nr. XIIP-1517 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-1517 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo į įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1517 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
2014-09-03 Nr. XIIP-1517(2) Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2015 m. birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo. Taigi, pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas aukščiau nurodyti piliečiai turėtų teisę pakeisti valią ir prašyti nuosavybės teises į miestų teritorijoms priskirtą žemę atkurti bet kuriuo kitu keičiamame įstatyme nustatytu būdu. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar praktiškai yra įmanoma atkurti nuosavybės teises kitais įstatyme nurodytais būdais, jeigu piliečiai iki siūlomos nustatyti datos pakeistų valią dėl atlyginimo būdo. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas vienas iš nuosavybės atkūrimo būdų, kai nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują, Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė. Svarstytina, ar miestuose yra pakankamai naujų žemės sklypų, kad, piliečiams pakeitus valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, juos būtų galima perduoti piliečiams, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės nuomonės.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad piliečiai pagal galiojantį keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, iki 2012 m. birželio 1 d. galėjo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo už žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtą miestų teritorijoms, ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais. Pažymėtina, kad tuo tarpu pagal siūlomą teisinį reguliavimą piliečiai galėtų iki siūlomos nustatyti datos pakeisti valią dėl atlyginimo būdo. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas pasitarnautų paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, nes, pakeitus valią dėl atkūrimo būdo, reikėtų tam tikro papildomo laiko pasirengti atlyginti piliečiams kitais jų nurodytais būdais. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kyla abejonių, ar toks nepastovus, nuolat besikeičiantis piliečių nuosavybės teisių į miestų teritorijoms priskirtą žemę atkūrimo teisinis reguliavimas stiprintų žmonių pasitikėjimą valstybe ir teise. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus įstatymą, šis įsigaliotų kitą dieną po oficialaus jo paskelbimo Teisės aktų registre. Pažymėtina, kad įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti galiojančius poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo įgyvendinimui būtų tinkamai pasirengta, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą bei įpareigojimą atitinkamoms institucijoms priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo. 3. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į rekomendacijų 31.5, 35.5, 89.2 punktus projekto tekstas tikslintinas.
Be to, projekto 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies naują redakciją reikėtų dėstyti kabutėse. 4. Atsižvelgiant į tai, kad Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-677(4)) bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 5, 12, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-2109), atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Jadvyga Andriuškevičiūtė S. Švedas N. Azguridienė
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-09-02 Nr. XIIP-1517(2) Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-1517(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo į įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1517(2) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]