Projekto lyginamasis variantas
keitimas Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Susirinkimai ar pavienio asmens akcija gali vykti viešosiose vietose,
gyvenamųjų vietovių gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose ir bendrojo naudojimo pastatuose visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 22 valandos. Susirinkimams iki 1000 žmonių organizuoti savivaldybės taryba gali nustatyti viešąsias vietas prie pagrindinių valstybės institucijų. Susirinkimo organizatoriai apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus iki 1000 žmonių, privalo laisva forma pranešti savivaldybės administracijos direktoriui.“
pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Susirinkimo organizatoriai, jeigu nori, kad būtų užtikrintas tvarkos palaikymas, laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 1 25 žmoniųės. Tokiems susirinkimams netaikomos šio straipsnio 3 dalies ir šio įstatymo 7 straipsnio nuostatos.“
2Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 1000 žmonių ir daugiau kaip
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė: Aurelija Stancikienė
Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Susirinkimo organizatoriai, pageidaujantys, kad būtų užtikrintas tvarkos palaikymas, laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 1 25 žmoniųės. Tokiems susirinkimams netaikomos šio straipsnio 3 dalies ir šio įstatymo 7 straipsnio nuostatos.“
6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 215 žmoniųės.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Aurelija Stancikienė
rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ir tobulinant įstatymą. Dabar galiojantis įstatymas sukelia daug prieštaravimų, kai visuomenei norint pareikšti nuomonę akcijos forma, susirenka iki 15 žmonių, kaip tai numato įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, tačiau akcijos dalyviai vis vien yra baudžiami. Nors įstatymas leidžia be leidimo rinktis iki 15 žmonių, tačiau reikalaujama laisva forma pranešti savivaldybės administracijai. Paprastai, tokia akcijos vyksta spontaniškai ir neturi organizatorių, todėl nėra kam pranešti. Tvarką palaikančios institucijos dažnai neatsižvelgia į tai ir susirinkimo dalyviai yra baudžiami. Pirminiai projekto siūlytojai – Seimo narė Aurelija Stancikienė. 2. Projekto tikslai ir uždaviniai Projekto tikslas
atvejai savivaldybė būtų informuojama laisva forma. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų klausimų reglamentavimas Susirinkimų įstatymas užtikrina teisę visuomenei viešose vietose rinktis sprendžiant aktualius visuomenei klausimus, organizuojant renginius ir pan. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Susirinkimai ar pavienio asmens akcija gali vykti viešosiose vietose, gyvenamųjų vietovių gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose ir bendrojo naudojimo pastatuose visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 22 valandos.“ Ši nuostata atitinka Konstitucijos 36 straipsnio 1 dalį.
Tačiau to paties įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje jau numatyta, kad vieši susirinkimai galimi iki 15 žmonių tik pranešus savivaldybės administracijai apie susirinkimo vietą ir laiką. Visiems kitiems susirinkimams, kai susirenka daugiau kaip 15 žmonių ( akcijos, mitingai ir t.t. ), reikia gauti savivaldybės administracijos leidimą. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu teikiami pakeitimai ir papildymai leis tiksliau reglamentuoti susirinkimus ir įstatymo nuostatos neprieštaraus viena kitai. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės
pasekmių nenumatyta
įstatymas kriminogeninei situacijai įtakos neturės
priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
pakeitimai ir papildymai įtakos verslo struktūrų plėtrai neturės
inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus įstatymą Priėmus teikiamą projektą pakeisti ar panaikinti galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Teikiamas įstatymo projektas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimams neprieštarauja. 10. Įstatymui įgyvendinti reikalingos biudžeto lėšos Papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 11.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „susirinkimu“ , „akcijos“, „ mitingai “ . Teikia: Seimo narė Aurelija Stancikienė
rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ir tobulinant įstatymą. Susirinkimų įstatymas reglamentuoja asmenų laisvę rinktis į taikius susirinkimus viešose vietose ir atsakomybę už įstatymo pažeidimus. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad „Susirinkimai ar pavienio asmens akcija gali vykti viešosiose vietose, gyvenamųjų vietovių gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose ir bendrojo naudojimo pastatuose visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 22 valandos.“ Tačiau to paties įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse jau numatoma, kad iki 15 žmonių gali rinktis jei susirinkimo organizatorius laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui, jei daugiau – turi pateikti rašytinį pranešimą ir gauti savivaldybės administracijos suderinimą. Pažymėtina, kad iki 15 žmonių susirinkimai ( akcijos ) dažnai vyksta spontaniškai, be aiškių organizatorių, todėl nėra atsakingo asmens, kuris savivaldybės administracijos direktorių turėtų informuoti apie vyksiantį susirinkimą. Tvarką palaikančios institucijos dažnai neatsižvelgia į tai, kad susirinkimas įvyko be aiškių organizatorių ir savo nuožiūra pasirinktinai baudžia asmenis už tvarkos pažeidimą. Pirminiai projekto siūlytojai – Seimo narė Aurelija Stancikienė. 2. Projekto tikslai ir uždaviniai Projekto tikslas – pasiekti, kad šis įstatymas atitiktų Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurios 36 straipsnyje nurodo, kad „Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus“ ir užtikrinti iki 25 žmonių susirinkimus ar akcijas viešosiose vietose. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų klausimų reglamentavimas Susirinkimų įstatymas užtikrina teisę visuomenei viešose vietose rinktis sprendžiant aktualius visuomenei klausimus, organizuojant renginius ir pan.
Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta nuostata, kad susirinkimai galimi viešosiose vietose, gyvenamųjų vietovių gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose visomis savaitės dienomis, atitinka Konstitucijos 36 straipsnio 1 dalį. Tačiau to paties įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje jau numatyta, kad vieši susirinkimai galimi iki 15 žmonių tik pranešus savivaldybės administracijai apie susirinkimo vietą ir laiką. Visiems kitiems susirinkimams, kai susirenka daugiau kaip 15 žmonių ( akcijos, mitingai ir t.t. ), reikia gauti savivaldybės administracijos suderinimą. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu teikiami pakeitimai leis viešosiose vietose susirinkti iki 25 žmonių ir pareikšti savo nuomonę, o tvarką palaikančioms institucijoms – atlikti tiesiogines pareigas. Susirinkimų įstatymo 14 straipsnyje nurodoma, kad policijos pareigūnai privalo sudaryti galimybes teisėtiems susirinkimams organizuoti ir, tuo pačiu, imtis papildomų priemonių kilusioms grėsmėms pašalinti. Įstatymo projekte numatoma demokratiškesnė aplinka ir didesnis bendradarbiavimas su policijos pareigūnais. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės
pasekmių nenumatyta
įstatymas kriminogeninei situacijai įtakos neturės
priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
pakeitimai ir papildymai įtakos verslo struktūrų plėtrai neturės
inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus įstatymą Priėmus teikiamą projektą pakeisti ar panaikinti galiojančių įstatymų nereikės. 9.
apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Teikiamas įstatymo projektas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimams neprieštarauja. 10. Įstatymui įgyvendinti reikalingos biudžeto lėšos Papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 11. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „susirinkimai“ , „akcijos“, „ mitingai “ . Teikia Seimo nariai: Aurelija Stancikienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2014-03- Nr. Į 2014-02-20 Nr. XIIP-1512 DĖL lietuvos respublikos Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑1512 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1512 (toliau – Projektas) pažymime, kad:
įstatymo 4 straipsnio 1 dalį papildyti nuostata, kuri numato, kad „[s]usirinkimo organizatoriai apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus iki 1000 žmonių, privalo laisva forma pranešti savivaldybės administracijos direktoriui“ (paryškinta mūsų). Manome, kad tokia nuostata turėtų būti pildomas ne minėtas 4 straipsnis, reglamentuojantis susirinkimų laiką ir vietą, bet 6 straipsnis, reglamentuojantis pranešimo apie organizuojamą susirinkimą pateikimo tvarką ir terminus. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma taisyti Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį įtvirtinant nuostatą, kad „[s]usirinkimo organizatoriai, jeigu nori, kad būtų užtikrintas tvarkos palaikymas, laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 25 žmonės“ (paryškinta mūsų). Manytume, kad tvarkos palaikymo užtikrinimas yra ne susirinkimo organizatorių, o valstybės prerogatyva, todėl tai neturėtų priklausyti nuo organizatorių valios. Tuo tarpu savivaldybės administracijos direktoriui, neturint informacijos apie susirinkimo organizavimą, būtų sudėtinga itin skubiai suorganizuoti tvarkos palaikymo užtikrinimą, kai apie susirinkimą būtų sužinoma jau jam prasidėjus.
Atitinkamai, siūlytume aptariamoje nuostatoje atsisakyti tokios organizatorių pasirinkimo galimybės įtvirtinimo. Be to, atsižvelgiant į siūlymą laisvos formos pranešimo reikalavimo netaikyti susirinkimams iki 25 asmenų iš tiesų keltinas tokio skaičiaus pagrįstumo ir tinkamumo klausimas: ar toks asmenų būrys laikytinas pakankamai nedideliu, kad apie tai nebūtų informuojama savivaldybės administracija ir, ar susirinkimas, sutraukiantis tiek asmenų tikrai gali būti laikomas, kaip teigiama Projekto aiškinamajame rašte, vykstančiu spontaniškai ir neturinčiu organizatorių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įtvirtinus galimybę visai netaikyti laisvos formos pranešimo susirinkimams iki 25 asmenų, tokia nuostata gali būti piktnaudžiaujama kiekvienam 25 asmenų būreliui priskiriant po vieną organizatorių ir teigiant, kad kiekvienas organizatorius vykdo atskirą akciją. Taip būtų galima suburti kur kas daugiau nei 25 asmenų susirinkimą neinformavus savivaldybės administracijos ir išvengiant už tai atsakomybės. 4. Nėra aiškus Projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūlomos taisyti Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies turinys: siekiama įtvirtinti, kad „[s]usirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 1000 žmonių ir daugiau kaip 25 žmonės, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį“ (paryškinta mūsų), t. y. nėra aiškus dalyvaujančiųjų minimalus skaičius, kuriam esant susirinkimo organizatoriai privalėtų pateikti rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą.
Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2014-03-13 Nr. XIIP-1512 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad susirinkimams iki 1000 žmonių organizuoti savivaldybės taryba gali nustatyti viešąsias vietas prie pagrindinių valstybės institucijų. Susirinkimo organizatoriai apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus iki 1000 žmonių, privalo laisva forma pranešti savivaldybės administracijos direktoriui. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. 1.1. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, kai organizuojamame susirinkime planuoja dalyvauti daugiau kaip 15 žmonių, pranešimas apie organizuojamą susirinkimą privalo būti suderintas, o šiame derinime privalo dalyvauti policijos pareigūnai, kurie taip pat privalo sudaryti organizacines ir kitokias galimybes susirinkimų organizatorių ir dalyvių, taip pat kitų asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai apsaugoti (keičiamo įstatymo 6, 7 ir 14 straipsniai). Atsižvelgus į tai, kad pranešimo apie organizuojamą susirinkimą ir jo derinimo tikslas nėra išimtinai susijęs tik su šiame susirinkime dalyvaujančiais asmenimis, manytina, jog be išankstinio derinimo 1000 žmonių susirinkimai, jei jie ir vyktų tik savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose, galėtų sudaryti grėsmes tiek pačių dalyvaujančių, tiek kitų asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalimi dėstomai keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai. 1.2.
siūlymo paskutinis sakinys tobulintinas tuo aspektu, kad jame turi būti aiškiai nustatyta, jog siūlomas reguliavimas taikomas tik tų susirinkimų, kurie planuojami organizuoti savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose, atžvilgiu. 1.3. Pagal teikiamą siūlymą neaišku, kaip būtų įgyvendinama keičiamo įstatymo 7 straipsnio
susirinkimo organizatorių suplanuotų rengti susirinkimus. Pastebėtina, jog šiuo atveju netgi nesiūloma nustatyti termino, iki kada privaloma pranešti apie tokį susirinkimą. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir projekto 2 straipsnio 1 dalimi dėstomai keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 daliai. 1.4. Svarstytinas siūlymas savivaldybių taryboms nustatyti teisę viešąsias vietas susirinkimams rengti prie pagrindinių valstybės institucijų. Pastebėtina, jog formuluotė
„prie pagrindinių valstybės institucijų“ gali būti suprantama įvairiai – tiek
dėl neapibrėžtų kriterijų, kokiais atvejais vieta laikoma esanti prie institucijos, tiek dėl neapibrėžto tokių institucijų rato. Be to, neaiškus teikiamo siūlymo ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, įtvirtinančios nuostatas dėl atstumų, kurie turi būti išlaikyti nuo tam tikrų valstybės institucijų pastatų, santykis. Taip pat pastebėtina, jog susirinkimai gali būti apskritai nesusiję su valstybės institucijomis, todėl neaišku, kodėl būtent prie šių institucijų jie turėtų vykti. Tuo pačiu neaišku, kodėl savivaldybės taryba negalėtų nustatyti viešosios vietos susirinkimams ne prie institucijų, jei tai būtų suderinama su viešąja tvarka. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad absoliuti dauguma valstybės institucijų yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, todėl siūlomas reguliavimas didžiajai daliai Lietuvos savivaldybių gali iš viso nesuteikti galimybės nustatyti vietų susirinkimų organizavimui. 2.
nustatyti, kad pranešimas teikiamas apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 1000 žmonių ir daugiau kaip 25 žmonės, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį. Pažymėtina, jog vadovaujantis juridinės technikos taisyklėmis bendroji taisyklė dėstytina pirmiau nei pastarosios išimtis. Atsižvelgus į tai, kad bendrosios taisyklės išimtimi yra nuostatos dėl savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose organizuojamo susirinkimo, kuriame dalyvaus iki 1000 žmonių, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. 3. Projekto
nuoroda į „šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį“. Būtina pažymėti, kad projekto iniciatoriai, keisdami šioje nuorodoje įrašytą galiojančio įstatymo nuostatą, greta bendrųjų susirinkimų organizavimo vietos ir laiko nuostatų, taikomų visiems be išimties susirinkimams, toje pačioje straipsnio dalyje (neišskirdami atskira struktūrine dalimi) papildomai siūlo įrašyti ir konkrečiai susirinkimų kategorijai taikomas nuostatas. Pagal šį reguliavimą nuoroda į „atvejį“ galėtų reikšti bet kokį įstatymo reikalavimus atitinkantį susirinkimą, kaip numatyta keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje. 4. Projekto
į tai, kad Vidaus reikalų ministerija formuoja valstybės politiką viešojo saugumo srityje (kuri apima ir viešosios tvarkos užtikrinimą), manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vidaus reikalų ministerijos arba Vyriausybės nuomonė. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė P. Žukauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-01- Nr. Į 2014-12-02 Nr. XIIP-1512(2) DĖL lietuvos respublikos Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑1512(2) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1512(2) (toliau – Projektas) pažymime, kad Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma taisyti Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio
organizatoriai, pageidaujantys, kad būtų užtikrintas tvarkos palaikymas, laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 25 žmonės“ (paryškinta mūsų). Pakartotinai teikiame pastabą[1], kad, mūsų nuomone, tvarkos palaikymo užtikrinimas yra ne susirinkimo organizatorių, o valstybės prerogatyva, todėl tai neturėtų priklausyti nuo organizatorių valios. Tuo tarpu savivaldybės administracijos direktoriui, neturint informacijos apie susirinkimo organizavimą, būtų sudėtinga itin skubiai suorganizuoti tvarkos palaikymo užtikrinimą, kai apie susirinkimą būtų sužinoma jau jam prasidėjus. Atitinkamai, siūlytume aptariamoje nuostatoje atsisakyti tokios organizatorių pasirinkimo galimybės įtvirtinimo.
Be to, atsižvelgiant į siūlymą laisvos formos pranešimo reikalavimo netaikyti susirinkimams iki 25 asmenų iš tiesų keltinas tokio skaičiaus pagrįstumo ir tinkamumo klausimas: ar toks asmenų būrys laikytinas pakankamai nedideliu, kad apie tai nebūtų informuojama savivaldybės administracija ir, ar susirinkimas, sutraukiantis tiek asmenų tikrai gali būti laikomas, kaip teigiama Projekto aiškinamajame rašte, vykstančiu spontaniškai ir neturinčiu organizatorių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įtvirtinus galimybę visai netaikyti laisvos formos pranešimo susirinkimams iki 25 asmenų, tokia nuostata gali būti piktnaudžiaujama kiekvienam 25 asmenų būreliui priskiriant po vieną organizatorių ir teigiant, kad kiekvienas organizatorius vykdo atskirą akciją. Taip būtų galima suburti kur kas daugiau nei 25 asmenų susirinkimą neinformavus savivaldybės administracijos ir išvengiant už tai atsakomybės. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected] [1] Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos analogišką pastabą teikė dėl Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1512.
2014-12-11 Nr. XIIP-1512(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektu siūloma nustatyti, kad susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 25 žmonės, tik tuo atveju, jei susirinkimo organizatoriai pageidauja, kad būtų užtikrintas tvarkos palaikymas. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Pažymėtina, jog pranešimo apie organizuojamą susirinkimą tikslas nėra išimtinai susijęs tik su šiame susirinkime dalyvaujančiais asmenimis, be to, tvarkos palaikymo užtikrinimas neturi priklausyti nuo susirinkimo organizatorių pageidavimų – viešosios tvarkos užtikrinimas yra viena pagrindinių policijos funkcijų, kurios įgyvendinimas dėl siūlomo teisinio reguliavimo gali būti apsunkintas. Antra, pastebėtina, jog pagal teikiamą siūlymą nepranešę iš anksto ir nepageidaujantys, kad būtų užtikrintas tvarkos palaikymas, toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku du ar daugiau susirinkimo organizatorių gali suplanuoti arba atsitiktinai surengti susirinkimus. Tokiu atveju susidarytų situacija, kai toje pačioje vietoje vykstančių susirinkimų dalyviai sudarytų pakankamai didelę asmenų grupę, tačiau atsakingos institucijos negalėtų pakankamai skubiai reaguoti ir užtikrinti viešosios tvarkos palaikymą. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė P. Žukauskas
TEISIŲ komitetas
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Leonard Talmont, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Dalia Kuodytė, Vytautas Antanas Matulevičius, Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Sergej Ursul, Gintaras Tamošiūnas, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, padėjėjos: Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė, kviestieji asmenys: Seimo narės Aurelijos Stancikienės padėjėja Janina Gadliauskienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėja Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-03-13 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad susirinkimams iki 1000 žmonių organizuoti savivaldybės taryba gali nustatyti viešąsias vietas prie pagrindinių valstybės institucijų. Susirinkimo organizatoriai apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus iki 1000 žmonių, privalo laisva forma pranešti savivaldybės administracijos direktoriui. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. 1.1.
organizuojamame susirinkime planuoja dalyvauti daugiau kaip 15 žmonių, pranešimas apie organizuojamą susirinkimą privalo būti suderintas, o šiame derinime privalo dalyvauti policijos pareigūnai, kurie taip pat privalo sudaryti organizacines ir kitokias galimybes susirinkimų organizatorių ir dalyvių, taip pat kitų asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai apsaugoti (keičiamo įstatymo 6,
susirinkimą ir jo derinimo tikslas nėra išimtinai susijęs tik su šiame susirinkime dalyvaujančiais asmenimis, manytina, jog be išankstinio derinimo
nustatytose viešosiose vietose, galėtų sudaryti grėsmes tiek pačių dalyvaujančių, tiek kitų asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalimi dėstomai keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai. Pritarti
būti aiškiai nustatyta, jog siūlomas reguliavimas taikomas tik tų susirinkimų, kurie planuojami organizuoti savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose, atžvilgiu. Pritarti
straipsnio 5 dalies nuostata, kai toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku du ar daugiau susirinkimo organizatorių suplanuotų rengti susirinkimus. Pastebėtina, jog šiuo atveju netgi nesiūloma nustatyti termino, iki kada privaloma pranešti apie tokį susirinkimą. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir projekto
susirinkimams rengti prie pagrindinių valstybės institucijų.
Pastebėtina, jog formuluotė „prie pagrindinių valstybės institucijų“ gali būti suprantama įvairiai – tiek dėl neapibrėžtų kriterijų, kokiais atvejais vieta laikoma esanti prie institucijos, tiek dėl neapibrėžto tokių institucijų rato. Be to, neaiškus teikiamo siūlymo ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, įtvirtinančios nuostatas dėl atstumų, kurie turi būti išlaikyti nuo tam tikrų valstybės institucijų pastatų, santykis. Taip pat pastebėtina, jog susirinkimai gali būti apskritai nesusiję su valstybės institucijomis, todėl neaišku, kodėl būtent prie šių institucijų jie turėtų vykti. Tuo pačiu neaišku, kodėl savivaldybės taryba negalėtų nustatyti viešosios vietos susirinkimams ne prie institucijų, jei tai būtų suderinama su viešąja tvarka. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad absoliuti dauguma valstybės institucijų yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, todėl siūlomas reguliavimas didžiajai daliai Lietuvos savivaldybių gali iš viso nesuteikti galimybės nustatyti vietų susirinkimų organizavimui. Pritarti
siūloma nustatyti, kad pranešimas teikiamas apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 1000 žmonių ir daugiau kaip 25 žmonės, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį. Pažymėtina, jog vadovaujantis juridinės technikos taisyklėmis bendroji taisyklė dėstytina pirmiau nei pastarosios išimtis. Atsižvelgus į tai, kad bendrosios taisyklės išimtimi yra nuostatos dėl savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose organizuojamo susirinkimo, kuriame dalyvaus iki 1000 žmonių, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. Pritarti . Projekto
nuoroda į „šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį“.
Būtina pažymėti, kad projekto iniciatoriai, keisdami šioje nuorodoje įrašytą galiojančio įstatymo nuostatą, greta bendrųjų susirinkimų organizavimo vietos ir laiko nuostatų, taikomų visiems be išimties susirinkimams, toje pačioje straipsnio dalyje (neišskirdami atskira struktūrine dalimi) papildomai siūlo įrašyti ir konkrečiai susirinkimų kategorijai taikomas nuostatas. Pagal šį reguliavimą nuoroda į „atvejį“ galėtų reikšti bet kokį įstatymo reikalavimus atitinkantį susirinkimą, kaip numatyta keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje. Pritarti
4Projekto 1 straipsnio pavadinime žodis „keitimas“ keistinas žodžiu „pakeitimas“. Pritarti
viešojo saugumo srityje (kuri apima ir viešosios tvarkos užtikrinimą), manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vidaus reikalų ministerijos arba Vyriausybės nuomonė. Pritarti
Policijos departamento prie VRM nuomonė dėl projekto XIIP-1512 (žr. žemiau)
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1512 (toliau – Projektas) pažymime, kad:
straipsniu siūloma Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį papildyti nuostata, kuri numato, kad „susirinkimo organizatoriai apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus iki 1000 žmonių, privalo laisva forma pranešti savivaldybės administracijos direktoriui“ (paryškinta mūsų). Manome, kad tokia nuostata turėtų būti pildomas ne minėtas 4 straipsnis, reglamentuojantis susirinkimų laiką ir vietą, bet 6 straipsnis, reglamentuojantis pranešimo apie organizuojamą susirinkimą pateikimo tvarką ir terminus. Pritarti 2.
straipsnio 1 dalimi siūloma taisyti Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį įtvirtinant nuostatą, kad „susirinkimo organizatoriai, jeigu nori, kad būtų užtikrintas tvarkos palaikymas, laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 25 žmonės“ (paryškinta mūsų). Manytume, kad tvarkos palaikymo užtikrinimas yra ne susirinkimo organizatorių, o valstybės prerogatyva, todėl tai neturėtų priklausyti nuo organizatorių valios. Tuo tarpu savivaldybės administracijos direktoriui, neturint informacijos apie susirinkimo organizavimą, būtų sudėtinga itin skubiai suorganizuoti tvarkos palaikymo užtikrinimą, kai apie susirinkimą būtų sužinoma jau jam prasidėjus. Atitinkamai, siūlytume aptariamoje nuostatoje atsisakyti tokios organizatorių pasirinkimo galimybės įtvirtinimo. Be to, atsižvelgiant į siūlymą laisvos formos pranešimo reikalavimo netaikyti susirinkimams iki 25 asmenų iš tiesų keltinas tokio skaičiaus pagrįstumo ir tinkamumo klausimas: ar toks asmenų būrys laikytinas pakankamai nedideliu, kad apie tai nebūtų informuojama savivaldybės administracija ir, ar susirinkimas, sutraukiantis tiek asmenų tikrai gali būti laikomas, kaip teigiama Projekto aiškinamajame rašte, vykstančiu spontaniškai ir neturinčiu organizatorių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įtvirtinus galimybę visai netaikyti laisvos formos pranešimo susirinkimams iki 25 asmenų, tokia nuostata gali būti piktnaudžiaujama kiekvienam 25 asmenų būreliui priskiriant po vieną organizatorių ir teigiant, kad kiekvienas organizatorius vykdo atskirą akciją. Taip būtų galima suburti kur kas daugiau nei 25 asmenų susirinkimą neinformavus savivaldybės administracijos ir išvengiant už tai atsakomybės.
Pritarti Nėra aiškus Projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūlomos taisyti Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies turinys: siekiama įtvirtinti, kad „susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 1000 žmonių ir daugiau kaip 25 žmonės, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį“ (paryškinta mūsų), t. y. nėra aiškus dalyvaujančiųjų minimalus skaičius, kuriam esant susirinkimo organizatoriai privalėtų pateikti rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Savivaldybių asociacija Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėtas Susirinkimų įstatymo Nr. 1-317 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir įstatymo projektas Nr. XIIP-1512. Projektui teikiame Šias pastabas:
projektu siūloma įstatymo 4 straipsnio 1 dalį papildyti nuostata, jog „susirinkimams iki 1000 žmonių organizuoti savivaldybės taryba gali nustatyti viešąsias vietas prie pagrindinių valstybės institucijų“, Susirinkimų įstatymas įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamą taikių susirinkimų teisę, todėl manome, jog projekte minimos „vietos prie pagrindinių valstybės institucijų“ turėtų būti apibrėžtos įstatyme. Kita vertus, to paties straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje atstumus, kurių turi laikytis susirinkimų organizatoriai, išvardintos valstybės institucijos, įstaigos, savivaldybės, įmonės; 2.
Įstatymo projektu siūloma įstatymo 4 straipsnio 1 dalį papildyti nuostata, jog susirinkimo organizatoriai apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus iki 1000 žmonių, privalo laisva forma pranešti savivaldybės administracijos direktoriui“. Įtvirtinus siūlomą nuostatą apie pakankamai skaitlingo susirinkimo organizavimą būtų galima pranešti telefonu, faksu ar netgi žodžiu likus vos kelioms minutėms iki susirinkimo pradžios, t. y. toks susirinkimas vyktų be išankstinio derinimo ir akivaizdu, jog nei savivaldybė, nei policija nebūtų pajėgios pasiruošti ir tinkamai užtikrinti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo susirinkimo metu;
dėmesį į tai, jog projekto 4 straipsnio 1 dalies redakcijoje dingsta sakinys apie tai, jog „Suderinus susirinkimai gali būti organizuojami ir kitu paros metu, tačiau tik tose vietose, kuriose įrengtas stacionarus apšvietimas, ir netrikdant gyventojų poilsio“;
projektu siūloma pakeisti įstatymo 6 straipsnio 1 dalį taip, kad apie susirinkimus, kuriuose dalyvauja ne daugiau kaip 25 žmonės, nereikėtų pranešti jokioms institucijoms. Apie susirinkimą reikėtų pranešti tik tuo atveju, jei susirinkimo organizatoriai norės, kad būtų užtikrintas tvarkos palaikymas. Neaiškus tokios sąlygos tikslingumas: viešosios tvarkos užtikrinimas yra viena iš pagrindinių policijos funkcijų, o ne susirinkimo organizatorių laisvo apsisprendimo teisė. Kyla klausimas kuo pagrįstas susirinkimo dalyvių skaičiaus didinimas nuo 15 iki 25? Iš esmės pritarti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamentas) išnagrinėtas Susirinkimų įstatymo Nr. 1-317 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1512 (toliau - projektas). Įvertinę projektą, siūlome:
projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Susirinkimai ar pavienio asmens akcija gali vykti viešosiose vietose, gyvenamųjų vietovių gatvėse, aikštėse» parkuose, skveruose ir bendrojo naudojimo pastatuose visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 22 valandos. Savivaldybės privalo nustatyti nuolatines susirinkimų vietas.“ Manome, kad įstatyme turi būti įtvirtinta prievolė, o ne galimybė savivaldybėms numatyti susirinkimų vietas. Taip pat projekte nėra numatytas pagrindinių valstybinių institucijų sąrašas, todėl siūlome šią nuostatą išbraukti. Mūsų nuomone, nuostatą, kad savivaldybės nustatytose nuolatinėse vietose gali rinktis iki 1000 žmonių, apie tai laisva forma informavę savivaldybės administracijos direktorių ar jį pavaduojantį asmenį, tikslinga numatyti 6 straipsnyje (išdėstyta rašto 3 punkte). Diskutuotina
projekto 6 straipsnio 1dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 25 žmonės. Tokiems susirinkimams netaikomos šio straipsnio
Projekto rengėjo siūlyme numatyta, kad susirinkimo organizatoriai, jeigu nenori, kad būtų užtikrintas tvarkos palaikymas, gali nepranešti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 25 žmonės. Atkreipiame Jūsų dėmesį kad Policijos veiklos įstatyme vienas iš pagrindinių uždavinių, numatytų policijai, yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas.
Susirinkimų, kurie vyksta viešosiose vietose, metu visais atvejais, pasirinkdama tam tikrus metodus ir būdus, policija užtikrina viešąją tvarką. Manome, kad susirinkimo organizatoriai nėra kompetentingi įvertinti ir nuspręsti, ar reikalingas viešosios tvarkos užtikrinimas susirinkimo metu. Taip pat manome, kad reikalavimas laisva forma pranešti apie organizuojamą susirinkimą neapsunkina susirinkimų organizatorių. Prievolės pranešti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 25 žmonės, būtinumą taip pat pagrindžia galimybė, kad dvi konfliktuojančios grupės gali organizuoti susirinkimą toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku. Policija neturėdama informacijos apie rengiamus susirinkimus negali planuoti pajėgų ir numatyti viešosios tvarkos bei visuomenės saugumo užtikrinimo priemonių, o tai gali lemti sunkias pasekmes. Todėl siūlome projekto 2 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius Jeigu nori, kad butų užtikrintas tvarkos palaikymas“. Iš esmės pritarti
Susirinkimų įstatymo 6 straipsnį 2 dalimi ir pernumeruoti šio straipsnio dalis: „2. Susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie savivaldybės numatytoje susirinkimams vietoje organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 1000 žmonių. Tokiems susirinkimams netaikomos šio straipsnio 3 ir 4 dalies ir šio įstatymo
straipsnio 2 dalį pernumeruoti į 3 dalį, pakeisti ją ir išdėstyti taip: „3.
Susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą.“ Manome, kad nuostata nurodyti susirinkime dalyvaujančių žmonių skaičių šioje dalyje yra perteklinė, kadangi projekto 6 straipsnio 1 dalyje ir Policijos departamento siūlomoje 2 dalyje yra numatyta, kad šiems susirinkimams netaikomos 6 straipsnio 3 ir 4 dalies ir šio įstatymo 7 straipsnio nuostatos. Iš esmės pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas: 7.1. Sprendimas: įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento, Policijos departamento prie VRM, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas, siūlyti grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIP-1512 iniciatoriams tobulinti;
rezultatai: „už“-9, „prieš“- 1, „susilaikė“-nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Dalia Kuodytė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Leonard Talmont