Projekto Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 162 straipsnio paKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 162 straipsnio pakeitimas Pakeisti 162 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) liepos 6-ąją - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo) dieną;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narė Rima Baškienė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: 1253 m. kunigaikštis Mindaugas buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi. Kartu buvo karūnuota ir jo žmona kunigaikštienė Morta. Istoriniuose dokumentuose Karalius Mindaugas minimas ne vienas, o kartu su Karaliene Morta. Eiliuotoje Livonijos kronikoje rašoma, kad gavus popiežiaus pritarimą, „buvo krikštintas ir šventintas karalius Mindaugas galingas ir jo žmona Morta“. Rašoma, kad Magistras įsakė „iš kilniųjų brangenybių karaliui Mindaugui ir jo žmonai Mortai pagaminti dvi karūnas“. Kai atsistatydinęs Livonijos magistras Andrius Štirietis vyko į Vokietiją, užsuko į Lietuvą pas karalių Mindaugą ir karalienę Mortą. Aptarti tolimesnių veiksmų kunigaikštis Treniota ir žemaičiai vyko „pas Mindaugą karalių ir pas jo žmoną Mortą“. Mortos patariamas Mindaugas išsiuntė Ordino atstovus į Rygą. Taip pat ir vėlesni kronikininkai pabrėžia, kad būtent „Mindaugas ir karalienė Morta buvo iškilmingai karūnuoti Lietuvos karaliumi ir karaliene“. Laisvojoje enciklopedijoje rašoma:“1253m. popiežiaus Inocento IV valia Lietuvos karaliumi buvo karūnuotas valstybės suvienytojas kunigaikštis Mindaugas ir jo žmona kunigaikštienė Morta. Brangiomis ir meniškomis karūnomis bei kitomis karališkomis insignijomis, sukurtomis Rygos auksakalių, juos vainikavo Kulno vyskupas Hendenreichas.“ Kaip teigia istorikas, Lietuvos kultūros fondo Prezidiumo pirmininkas, dr. Romas Batūra: „Karalienė Morta buvo svarbus asmuo šalia valdovo Mindaugo. XIII a. 6-ajame dešimtmetyje Morta reiškėsi kaip valdovo bendražygė, dalyvaujanti politiniame gyvenime, patarianti, turinti savo nuomonę bei visokeriopai palaikanti ir stiprindama patį Karalių Mindaugą.
Karalienė Morta buvo reikšminga asmenybė epochoje, kai Lietuvos karalystė plačiai žengė į suverenių Europos valstybių šeimą, bet kartu dar teko atkakliai kovoti už valstybės ir tautos egzistenciją prieš agresyviąsias, imperines to meto jėgas“. Prof. Elena Nijolė Bukelienė apie karalienę Mortą rašė: „Istoriniai dokumentai nedaug mums paliko žinių apie vienintelę Lietuvos Karalienę Mortą, Mindaugo žmoną. Tik žinome buvus ją išmintingą vyro patarėją valstybės reikaluose, vieną pirmųjų atsidavusių katalikybės išpažinėjų Lietuvoje ir rūpestingą šeimos motiną. Tos dvi istorinės asmenybės yra mums lyg kokie tautinės savigarbos, pasitikėjimo, meilės ir ištikimybės Tėvynei simboliai.“
karalienės Mortos vardą buvo įsteigta Karalienės Mortos premija talentingiausiems vaikams už pasiekimus muzikos, dailės, teatro, literatūros ir kitose meno srityse. Ši premija įteikiama minint liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo
Mindaugo, bet ir Lietuvos karalienės Mortos karūnavimo diena. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė Seimo narė Rima Baškienė. 3.
santykiai Darbo kodekso
(Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Projektu siūloma numatyti, kad liepos 6-oji yra Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo) diena. Priėmus šį įstatymo projektą, liepos 6-oji diena, kaip ir iki šiol išliks švenčių diena, tačiau bus atstatytas istorinis teisingumas, nes karalius Mindaugas buvo karūnuojamas kartu su savo žmona Morta. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas kriminogeninės situacijos bei korupcijos neįtakos. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, reikėtų pakeisti Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos pavadinimą į Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo) dieną dar trijuose įstatymuose:
Respublikos susirinkimo įstatymo (Nr. XI-2385, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 136-6956) 7 straipsnio 6 punktą;
Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo (Nr. IX-2331, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4274) 2 straipsnio 13 punktą ir 10 straipsnio 2 punkto 4 dalį;
Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo (Nr.
IX-957, 2002-06-18, Žin., 2002, Nr. 68-2762) 10 straipsnio 1 punktą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti priimti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Projekto įgyvendinimas biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Daugelio specialistų (istorikų, literatų ) nuomonė yra išdėstyta knygoje „Lietuvos Karalienė Morta. Karalystės šviesa istorijoje ir valstybės dabartyje“ („Saulės delta“, 2013). Istorikų, specialistų mintys ir argumentai cituojami šio aiškinamojo rašto pirmojoje dalyje. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Švenčių dienos“, „Valstybės diena“, „liepos 6-oji“, „karalius
Mindaugas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo narė Rima Baškienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-02- Nr. Į 2014-02-19 Nr. XIIP-1504 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1504 (toliau – projektas), pažymime, kad projekto nuostatoms Europos Sąjungos teisės nuostatos nėra taikomos. Atsižvelgiant į tai, pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisės reikalavimams neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Vilnius
2014-02-24 Nr.XIIP-1504 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 8 punkte nurodyta, kad priėmus įstatymo projektą reikės pakeisti Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos pavadinimą į Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo) dieną dar trijuose įstatymuose. Pažymėtina, kad pagal Seimo statuto 135 straipsnio
teisės aktų projektai, pakeičiantys ar panaikinantys galiojančius teisės aktus, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina kartu su teikiamu įstatymo projektu pateikti ir kitų įstatymų atitinkamų pakeitimų projektus. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Šambaraitė V.Vėgelis
MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Pitrėnienė,
Komiteto nariai R. Baškienė, O. Leiputė, V. Juozapaitis, V. Stundys, G. Steponavičius, A. Zeltinis, Komiteto biuro vedėjas K. Kaminskas, biuro patarėjos J. Paukštė, R. Norkienė, L. Skeberdytė, padėjėjos A. Slančiauskaitė, J. Antanavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-02-24 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą:
Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 8 punkte nurodyta, kad priėmus įstatymo projektą reikės pakeisti Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos pavadinimą į Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo) dieną dar trijuose įstatymuose. Pažymėtina, kad pagal Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį kartu su įstatymo projektu turi būti pateikiami kiti Seimo priimami teisės aktų projektai, pakeičiantys ar panaikinantys galiojančius teisės aktus, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina kartu su teikiamu įstatymo projektu pateikti ir kitų įstatymų atitinkamų pakeitimų projektus. Atsižvelgti
2014-02-27 Išnagrinėję Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1504 (toliau – projektas), pažymime, kad projekto nuostatoms Europos Sąjungos teisės nuostatos nėra taikomos.
Atsižvelgiant į tai, pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisės reikalavimams neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos istorijos institutas (2015-02-24)1 Atsakydami į paklausimą Dėl Valstybės dienos pavadinimo Archeografijos sk. vedėjo dr. Artūro Dubonio nuomone liepos 6 d. „gali būti pervadinta, nes abu buvo karūnuoti karaliais. Bet tik Mindaugas laikytinas vienvaldžiu karaliumi, nes karalienė Morta neturėjo jokio oficialaus valstybinio statuso“. Taip pat pridedame LDK istorijos sk. nuomonę, kuri buvo pareikšta bendrame skyriaus posėdyje. Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyrius, apsvarstęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) projektą, kuriuo siūloma Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, vadinti „Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo diena“, priėjo vieningos nuomonės, kad Valstybės dienos (liepos 6 d.) pervadinimas „Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo diena“ būtų nebrandus aktas pilietinės visuomenės kūrimo Lietuvoje požiūriu, ardantis jau egzistuojančią, visuomenės priimtą, nenutrūkstamą Lietuvos valstybingumą liudijančią šventę. Antra, karalienės Mortos karūnavimo fakto įtraukimas į Valstybės dienos pavadinimą redukuotų Valstybės dienos prasmę iki kelių biografinių faktų lygio. Pavadinimo keitimas rodytų ne istorinį mąstymą, bet nūdienos situacijos ir lyčių lygybės principo perkėlimą į XIII a. realijas, pamirštant, jog bendrame Viduramžių monarchijų kontekste oficialiai svarbiausias asmuo buvo tik valdovas, o ne jo sutuoktinė.
Trečia, jei diena vadintųsi „Mindaugo ir Mortos karūnavimo“ diena, tai pagal Lietuvoje nusistovėjusią praktiką ji turėtų buti ne valstybės šventė, bet „atmintina diena“. Jei šią datą norima palikti kaip valstybės šventę (laisva nuo darbo diena), tai jos prasminis krūvis turi būti platesnis. Dabar taip ir yra. Valstybes diena, tai lyg „valstybės gimtadienis“. Ketvirta, karalienės Mortos karūnavimo faktas galėtų būti taikomas Valstybės dienos metu rengiamai valstybinei-pilietinei akcijai, skirtai visuomenės istorinės savimonės ir valstybinio patriotizmo ugdymui. Atsižvelgti
mokslų fakultetas (2015-03-04)1 Dabartinė Liepos 6 – osios diena yra įvardinta „Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena“. Pagal pateiktą projektą Nr. XIIP-1536, šią dieną siūloma pakeisti taip: „Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo diena“. Tokį sprendimą priimti yra nelogiška, nes:
1) Siūlomame pavadinime nelieka žodžio „Valstybės“. Iki šiol tai vienintelė valstybinė šventė, kurios pavadinime pagrįstai yra šis žodis. Sakydami „Valstybės diena“ – simboliškai tiesiamas tiltas tarp Mindaugo, kaip Lietuvos valstybės kūrėjo ir Vasario 16- osios bei Kovo 11-osios, įtvirtinusios moderniosios Lietuvos valstybingumą. Todėl visiškai logiškai tarp žodžių „Valstybės“ ir „diena“ skliausteliuose minėtinas Mindaugo karūnavimas, taip deklaruojant istorinę atmintį apie viduramžių Lietuvos valstybės kūrėją, kartu įprasminant dabar egzistuojančios Valstybės reikšmę ir prasmę. Viso to neliktų, jeigu būtų akcentuotas tik Mindaugo ir jo žmonos karūnavimas. 2) Atsižvelgtina į Europoje vykstančias valdovų karūnavimo dienos šventimą (pvz. Anglijoje, Nyderlanduose, Danijoje etc).
Čia valdovų karūnavimo dienos ne visur yra ir valstybinės šventės, o pačiomis karūnavimo šventėmis siekiama paminėti ir įprasminti pačią valstybės monarchinę sąrangą. Be to, pvz. Jungtinė Karalystė turi kitas oficialias valstybines šventes, reprezentuojančias valstybingumą ir monarchiją, pvz. šv. Jurgio (Anglijos globėjo) šventė arba Pirmojo ir Antrojo Pasaulinio karo aukų atminimo diena (Remembrance day) ir pan. Lietuva nėra monarchija, ir vienintelė šventė, apjungianti viduramžių Lietuvos valstybę su moderniosios Lietuvos valstybingumu yra Liepos 6-osios diena. Nelikus žodžių „Valstybės diena“ ir palikus vien Mindaugo ir jo žmonos karūnavimo paminėjimą, nelieka esamo ryšio tarp dabartinio Lietuvos valstybingumo ir viduramžių Lietuvos valstybingumo. 3) Karalienės Mortos paminėjimas siūlomame pavadinime iš pirmo žvilgsnio atrodo esąs logiškas. Iš tiesų, pagal nusistovėjusią viduramžių valdovų vainikavimo ceremoniją dažnai (bet ne visada) būdavo vainikuojamos ir valdovo žmonos. Tačiau jų vainikavimo ceremonija būdavo paprastesnė ir ši ceremonija būdavo valdovo vainikavimo ceremonijos sudėtine dalimi (jeigu iš anksto būdavo žinoma, jog su valdovu bus karūnuojama ir valdovo žmona), o ne atskira ceremonija, prilygstanti valdovo vainikavimo ceremonijai. Taigi, pasakymas „Mindaugo karūnavimas“ automatiškai taikytinas ir jo žmonai, todėl žodžiai „ir karalienės Mortos“ yra pertekliniai. 4) Vasario 16-osios Lietuvos valstybės atkūrimo diena bei Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena žymi moderniosios Lietuvos valstybingumą, jo svarbius etapus. Liepos 6-osios Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena mus nukelia į dabartinės valstybės pirmtakės – viduramžių Lietuvos valstybės laikus, išlaikant ryšį su dabartiniu valstybingumu. Kitais žodžiais tariant, Liepos 6-ąją švenčiame ir valstybės ištakas ir dabar egzistuojantį valstybingumą, taigi apskritai Lietuvos valstybingumą kaip tokį.
Palikus projekte siūlomą pavadinimą, švęstume tik Mindaugo ir jo žmonos karūnavimą, viduramžių Lietuvos valstybingumą atsiejant nuo moderniosios Lietuvos valstybingumo. 5) Kai kurių istorikų nuomone, pats tokio pakeitimo siūlymas dvelkia diletantizmu ar pseudo lyčių lygybės demonstravimu. Atsižvelgti
(2015-03-16)1 LR kultūros ministerija informuoja, kad pritaria istorikų išsakytai nuomonei, jog nebūtų tikslinga keisti mūsų šalyje ir pasaulyje švenčiamos bei visuomenės atmintyje gyvuojančios Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos pavadinimą, pervadinant šią šventę „Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo diena“. Atsižvelgti
(2015-03-16)1
Atkuriamasis Seimas įstatymu „Dėl švenčių dienų“ liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną – paskelbė Valstybės švente. Šis sprendimas atspindėjo vakarietišką Lietuvos politinę orientaciją, o sykiu sureikšmino senosios Lietuvos praeitį šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje. Per šį laikotarpį šventė įgijo tvirtą vietą tarp valstybės švenčių, šalia Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios. Keisti šventės pavadinimą nėra tikslinga ir jau susiklosčiusios tradicijos, ir istorijos realijų požiūriu. Viduramžiais kartu su karaliumi buvo vainikuojama ir jo žmona. Tai numatė to meto vainikavimo ceremonialas (ordo coronationis). Tačiau šiuo atveju (tai tinka ir karalienei Mortai) karalienė nebuvo teisiškai traktuojama kaip suverenas, o tik kaip esamo karaliaus žmona. Ji neturėjo savarankiškų valdymo galių, negalėjo paveldėti sosto ir kt.
Todėl istoriografijoje karūnavimo pavadinimai siejami su karaliais suverenais, išskyrus tuos atvejus, kai karalienės būdavo vainikuojamos kaip savarankiškos valdovės (pavyzdžiui, Anglijos karalienė
(2015-03-20)1 Atsakydami į 2015-02-26 raštą, reaguodami į rašte išdėstytus ir siūlomus įstatymų pakeitimus, po diskusijos, kurioje dalyvavo akademikas prof. Dr. Zigmantas Kiaupa, dr. Marius Sirutavičius, dr. Laima Bucevičiūtė, norime pareikšti, kad siūlomi pakeitimai yra menkai motyvuoti. Manome, kad tokių pakeitimų daryti neverta, į šventės pavadinimą įtraukiant dar ir valdovo žmoną, abejodami jos indėlio Lietuvos istorijai svarba. Jeigu Morta po karūnacijos būtų suvaidinusi esminį vaidmenį Lietuvos istorijoje, ar su jos vardu būtų galima sieti kokį nors lūžinį momentą valstybės gyvenime, tuomet galbūt ir būtų galima tokius pasiūlymus svarstyti. Duotuoju atveju siūlome liepos 6 d., Valstybės dienos, pavadinimą palikti tokį, koks jis yra šiandien įstatyminiuose valstybės aktuose fiksuotas. Turime pastebėti, kad liepos 6 d. apskritai yra sutartinė data, kaip Mindaugo karūnavimo diena ji spekuliacinė. Todėl taip tiesiogiai Mindaugo karūnavimo dieną rišti su liepos
tautos, visuomenės ir valstybės poreikius. Atsižvelgti
Istorijos fakultetas (2015-03-31)1 Lietuvos valstybingumo požiūriu svarbiausia yra valstybės įkūrimo data. Karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos krikštas valstybės įkūrimo svarbos atžvilgiu geriausiu atveju gali būti atmintinų ar minėtinų datų sąraše. Atsižvelgti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta 6.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Atsižvelgiant į Lietuvos istorijos instituto, Klaipėdos universiteto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto ir Kultūros ministerijos nuomones, nepritarti Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1504 ir siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Pitrėnienė Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė
REIKALŲ IR DARBO komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
K. Miškinienė - komiteto pirmininkė, komiteto nariai: R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, K. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos
Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja, V. Baliukevičienė
Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertas, A. Šešelgis – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, R. Šmigelskytė-Stukienė - Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus vedėja, V. Trečiokas – Darbo partijos frakcijos referentas, A. Zedelytė - Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2014-02-24 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 8 punkte nurodyta, kad priėmus įstatymo projektą reikės pakeisti Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos pavadinimą į Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo) dieną dar trijuose įstatymuose. Pažymėtina, kad pagal Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį kartu su įstatymo projektu turi būti pateikiami kiti Seimo priimami teisės aktų projektai, pakeičiantys ar panaikinantys galiojančius teisės aktus, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina kartu su teikiamu įstatymo projektu pateikti ir kitų įstatymų atitinkamų pakeitimų projektus. Atsižvelgti
2014-02-27 Išnagrinėję Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1504 (toliau – projektas), pažymime, kad projekto nuostatoms Europos Sąjungos teisės nuostatos nėra taikomos. Atsižvelgiant į tai, pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisės reikalavimams neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos istorijos institutas (2015-02-24)1 Atsakydami į paklausimą Dėl Valstybės dienos pavadinimo Archeografijos sk. vedėjo dr. Artūro Dubonio nuomone liepos 6 d. „gali būti pervadinta, nes abu buvo karūnuoti karaliais. Bet tik Mindaugas laikytinas vienvaldžiu karaliumi, nes karalienė Morta neturėjo jokio oficialaus valstybinio statuso“. Taip pat pridedame LDK istorijos sk. nuomonę, kuri buvo pareikšta bendrame skyriaus posėdyje.
Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyrius, apsvarstęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) projektą, kuriuo siūloma Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, vadinti „Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo diena“, priėjo vieningos nuomonės, kad Valstybės dienos (liepos 6 d.) pervadinimas „Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo diena“ būtų nebrandus aktas pilietinės visuomenės kūrimo Lietuvoje požiūriu, ardantis jau egzistuojančią, visuomenės priimtą, nenutrūkstamą Lietuvos valstybingumą liudijančią šventę. Antra, karalienės Mortos karūnavimo fakto įtraukimas į Valstybės dienos pavadinimą redukuotų Valstybės dienos prasmę iki kelių biografinių faktų lygio. Pavadinimo keitimas rodytų ne istorinį mąstymą, bet nūdienos situacijos ir lyčių lygybės principo perkėlimą į XIII a. realijas, pamirštant, jog bendrame Viduramžių monarchijų kontekste oficialiai svarbiausias asmuo buvo tik valdovas, o ne jo sutuoktinė. Trečia, jei diena vadintųsi „Mindaugo ir Mortos karūnavimo“ diena, tai pagal Lietuvoje nusistovėjusią praktiką ji turėtų buti ne valstybės šventė, bet „atmintina diena“. Jei šią datą norima palikti kaip valstybės šventę (laisva nuo darbo diena), tai jos prasminis krūvis turi būti platesnis. Dabar taip ir yra. Valstybes diena, tai lyg „valstybės gimtadienis“. Ketvirta, karalienės Mortos karūnavimo faktas galėtų būti taikomas Valstybės dienos metu rengiamai valstybinei-pilietinei akcijai, skirtai visuomenės istorinės savimonės ir valstybinio patriotizmo ugdymui. Atsižvelgti 2.
(2015-03-16)1 LR kultūros ministerija informuoja, kad pritaria istorikų išsakytai nuomonei, jog nebūtų tikslinga keisti mūsų šalyje ir pasaulyje švenčiamos bei visuomenės atmintyje gyvuojančios Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos pavadinimą, pervadinant šią šventę „Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo diena“. Atsižvelgti
(2015-03-16)1
Atkuriamasis Seimas įstatymu „Dėl švenčių dienų“ liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną – paskelbė Valstybės švente. Šis sprendimas atspindėjo vakarietišką Lietuvos politinę orientaciją, o sykiu sureikšmino senosios Lietuvos praeitį šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje. Per šį laikotarpį šventė įgijo tvirtą vietą tarp valstybės švenčių, šalia Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios. Keisti šventės pavadinimą nėra tikslinga ir jau susiklosčiusios tradicijos, ir istorijos realijų požiūriu. Viduramžiais kartu su karaliumi buvo vainikuojama ir jo žmona. Tai numatė to meto vainikavimo ceremonialas (ordo coronationis). Tačiau šiuo atveju (tai tinka ir karalienei Mortai) karalienė nebuvo teisiškai traktuojama kaip suverenas, o tik kaip esamo karaliaus žmona. Ji neturėjo savarankiškų valdymo galių, negalėjo paveldėti sosto ir kt. Todėl istoriografijoje karūnavimo pavadinimai siejami su karaliais suverenais, išskyrus tuos atvejus, kai karalienės būdavo vainikuojamos kaip savarankiškos valdovės (pavyzdžiui, Anglijos karalienė
(2015-03-20)1 Atsakydami į 2015-02-26 raštą, reaguodami į rašte išdėstytus ir siūlomus įstatymų pakeitimus, po diskusijos, kurioje dalyvavo akademikas prof. Dr. Zigmantas Kiaupa, dr. Marius Sirutavičius, dr. Laima Bucevičiūtė, norime pareikšti, kad siūlomi pakeitimai yra menkai motyvuoti.
Manome, kad tokių pakeitimų daryti neverta, į šventės pavadinimą įtraukiant dar ir valdovo žmoną, abejodami jos indėlio Lietuvos istorijai svarba. Jeigu Morta po karūnacijos būtų suvaidinusi esminį vaidmenį Lietuvos istorijoje, ar su jos vardu būtų galima sieti kokį nors lūžinį momentą valstybės gyvenime, tuomet galbūt ir būtų galima tokius pasiūlymus svarstyti. Duotuoju atveju siūlome liepos 6 d., Valstybės dienos, pavadinimą palikti tokį, koks jis yra šiandien įstatyminiuose valstybės aktuose fiksuotas. Turime pastebėti, kad liepos 6 d. apskritai yra sutartinė data, kaip Mindaugo karūnavimo diena ji spekuliacinė. Todėl taip tiesiogiai Mindaugo karūnavimo dieną rišti su liepos
tautos, visuomenės ir valstybės poreikius. Atsižvelgti
Istorijos fakultetas (2015-03-31)1 Lietuvos valstybingumo požiūriu svarbiausia yra valstybės įkūrimo data. Karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos krikštas valstybės įkūrimo svarbos atžvilgiu geriausiu atveju gali būti atmintinų ar minėtinų datų sąraše. Atsižvelgti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas 2015-04-08 6.1. Sprendimas: Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1504 atmesti. 6.2.
6.2. Pasiūlymai: nepaisant to, kad karalienė Morta buvo karūnuota kartu su karaliumi Mindaugu, karalienė Morta negali būti teisiškai traktuojama kaip suverenas, o tik kaip karaliaus Mindaugo žmona, todėl Komitetas nepritaria siūlymui pakeisti Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos pavadinimą į Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo) dieną. Tačiau Komitetas atkreipia dėmesį, kad klausimas visuomenėje nėra plačiai diskutuotas, todėl vertėtų atlikti visuomenės nuomonės tyrimą. Iš esmės pritarti 2. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2015-04-15 Atsižvelgiant į Lietuvos istorijos instituto, Klaipėdos universiteto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto ir Kultūros ministerijos nuomones, nepritarti Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1504 ir siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą atmesti. Pritarti
pasiūlymai: atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto bei Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto ir Kultūros ministerijos nuomonę įstatymo projektą siūlome atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: 9 – už, 1 – susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Raminta Popovienė, Jonas Varkala
Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
žmogaus teisių komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Leonard Talmont, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Vytautas Antanas Matulevičius, Marija Aušrinė Pavilionienė, Gintaras Tamošiūnas, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėja Irena Šambaraitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Teisės departamentas 2014-02-24 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 8 punkte nurodyta, kad priėmus įstatymo projektą reikės pakeisti Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos pavadinimą į Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo) dieną dar trijuose įstatymuose. Pažymėtina, kad pagal Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį kartu su įstatymo projektu turi būti pateikiami kiti Seimo priimami teisės aktų projektai, pakeičiantys ar panaikinantys galiojančius teisės aktus, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina kartu su teikiamu įstatymo projektu pateikti ir kitų įstatymų atitinkamų pakeitimų projektus. Atsižvelgti Komitetas siūlo projektą atmesti.
Nepaisant to, kad karalienė Morta buvo karūnuota kartu su karaliumi Mindaugu, karalienė Morta negali būti teisiškai traktuojama kaip suverenas, o tik kaip karaliaus Mindaugo žmona, todėl Komitetas nepritaria siūlymui pakeisti Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos pavadinimą į Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo) dieną. Tačiau Komitetas atkreipia dėmesį, kad šis klausimas visuomenėje nėra plačiai diskutuotas, todėl vertėtų atlikti visuomenės nuomonės tyrimą. 2. Europos teisės departamentas 2014-02-27 Išnagrinėję Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1504 (toliau – projektas), pažymime, kad projekto nuostatoms Europos Sąjungos teisės nuostatos nėra taikomos. Atsižvelgiant į tai, pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto projekto nuostatų atitikties Europos
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos raštas 2015-03-16 Nr. S1-55, Lietuvos istorijos instituto raštas 2015-02-24 Nr. SD(1.14)-93, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto raštas 2015-03-16 Nr. 170000-S-76-(1701.2.08), Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto raštas 2015-03-20 HM15-013, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto raštas 2015-03-31. Komiteto nuomonė: atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1504 atmesti. 6.2.
to, kad karalienė Morta buvo karūnuota kartu su karaliumi Mindaugu, karalienė Morta negali būti teisiškai traktuojama kaip suverenas, o tik kaip karaliaus Mindaugo žmona, todėl Komitetas nepritaria siūlymui pakeisti Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos pavadinimą į Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo) dieną. Tačiau Komitetas atkreipia dėmesį, kad klausimas visuomenėje nėra plačiai diskutuotas, todėl vertėtų atlikti visuomenės nuomonės tyrimą. 7. Balsavimo rezultatai: 3 - už, 3 - prieš, 1- susilaikė. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
L. Talmont, M. Adomėnas Komiteto pirmininkas Leonard Talmont