Projektas Lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. Papildymas 22¹ straipsniu Papildyti įstatymą 22¹ straipsniu: 22¹ straipsnis. Lytinis ugdymas
ugdymas – asmens teisės į galimybę pasiruošti savarankiškam gyvenimui realizavimas, suteikiant moksleiviui žinias apie lytiškumą, lytiškumo ir asmenybės formavimosi ryšį, lyčių bendravimą, lytinio smurto prevenciją, lytinę sveikatą, su lytiniu elgesiu susijusias rizikas. 2) Lytinio ugdymo paskirtis – pateikti pagal amžių tinkamą, mokslo žiniomis grįstą informaciją apie lytiškumą, lytiškumo ir asmenybės formavimosi ryšį, lyčių bendravimą, lytinio smurto prevenciją, lytinę sveikatą, su lytiniu elgesiu susijusias rizikas. 3) Lytinis ugdymas vykdomas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Lytinio ugdymo programą, kuri rengiama atsižvelgiant į Pasaulinės sveikatos organizacijos nustatytus standartus. 4) Lytinio ugdymo organizavimo tvarką mokykloje (išskyrus aukštąsias mokyklas) nustato ir lytinio ugdymo programas tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 2 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir išdėstyti ją taip: „6) į psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę pagalbą, profesinį orientavimą ir švietimo informacinę pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, lytinį ugdymą, informaciją apie savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją;“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
ir mokslo ministerija iki 2014 m. rugpjūčio 15 d. parengia ir priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos jaunimo organizacijų taryba 2013 m. balandžio 13-14 dienomis priėmė rezoliuciją „Dėl lytiškumo ugdymo kokybės gerinimo Lietuvoje“ (pridedama kaip priedas prie aiškinamojo rašto), kurioje reiškia susirūpinimą, „kad ne visose Lietuvos ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo įstaigose vaikams ir jauniems žmonėms suteikiama galimybė dalyvauti lytiškumo ugdymo procese“ ir atkreipia dėmesį, „kad netinkamas lytiškumo ugdymas ar jo nebuvimas švietimo įstaigose lemia, jog jauni žmonės informacijos ieško internete ar iš draugų, tačiau ši informacija ne visada būna teisinga“. Švietimo ir mokslo ministras yra patvirtinęs
„Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą“ dar 2007 m., tačiau Lietuvos
jaunimo organizacijų tarybos 2013 m. balandžio 13-14 dienomis priimtoje rezoliucijoje
„Dėl lytiškumo ugdymo kokybės gerinimo Lietuvoje“ pabrėžiama, kad ši programa
parengta neatsižvelgiant į Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, todėl ją reikia tobulinti. Iki šiol nėra ir kokybiškos, ministerijos patvirtintos metodinės lytinio ugdymo priemonės. Ne visose mokyklose lytinis ugdymas yra prieinamas dėl specialistų, galinčių dėstyti lytinio ugdymo programą, trūkumo. Nesant įtvirtintos moksleivių teisės gauti mokslu grįstą informaciją apie lytinę brandą, lytiškumo ir asmenybės tapatybės formavimosi ryšį, lytiškai plintančias ligas, su lytiniu elgesiu susijusias rizikas, moksleiviams tinkamai neužtikrinama Vaiko teisių pagrindų įstatymo 34 straipsnyje įtvirtinta teisė į galimybę pasiruošti savarankiškam gyvenimui. Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintuose 2013-2014 ir 2014-2015 mokslo metų ugdymo planuose lytinis ugdymas yra tik rekomenduojamas įtraukti į bendrojo ugdymo programą.
2013-12-23 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu „Dėl Valstybinės švietimo 2013-2022 metų strategijos patvirtinimo“ Nr.XII-745 patvirtintos 2013-2022 metų Valstybinės švietimo strategijos trečiojo tikslo įgyvendinimui skirtose priemonėse numatoma „užtikrinant švietimo prieinamumą ir lygias galimybes, maksimaliai plėtojant vaikų ir jaunimo švietimo aprėptį, suteikti mokiniams, studentams ir jaunimui palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi ir studijų poreikius (13.3 punktas) Rūpintis socialiniu, emociniu, lytiniu ir tarpkultūriniu ugdymu (19.2 punktas). Atsižvelgiant į Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos rezoliuciją „Dėl lytiškumo ugdymo kokybės gerinimo Lietuvoje“ ir siekiant užtikrinti, kad visi moksleiviai turėtų galimybę gauti mokslo informacija grįstą lytinį ugdymą, įstatymo pakeitimu siūloma įtraukti teisę gauti lytinį ugdymą į moksleivio teisių sąrašą ir papildyti įstatymą lytinio ugdymo apibrėžimu bei lytinio ugdymo programų tvirtinimo bei vykdymo pagrindais. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad visose mokyklose būtų vykdomos lytiškumo ugdymo programos ir visiems moksleiviams sudarytos sąlygos jose dalyvauti. Įstatymo projekto uždaviniai: 1) įtvirtinti moksleivių teisę į lytinį ugdymą; 2) apibrėžti asmenis ir institucijas nustatančias lytinio ugdymo programų turinį ir teisės į lytinį ugdymą įgyvendinimo tvarką, 3) apibrėžti lytinio ugdymo sąvoką ir suvienodinti sąvokų vartojimą teisės aktuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė ir jos padėjėjas-sekretorius Mindaugas Kluonis. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu lytinis ugdymas įstatymų lygiu nereguliuojamas. Moksleivio teisė į lytinį ugdymą nėra įtvirtinta. 2007-02-07 Švietimo ir mokslo ministro įsakymu „Dėl Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos patvirtinimo“ Nr. ISAK-179 yra patvirtinta Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, tačiau ji nėra sistemingai įgyvendinama ir parengta neatsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas. 2013-05-27 Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-459 patvirtintuose 2013-2014 ir 2014–2015 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose rekomenduojama į ugdymo turinį integruoti Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą. Teisės aktuose lytiniam ugdymui apibrėžti vartojami skirtingi terminai. Ministro įsakymuose vartojama sąvoka „lytiškumo ugdymas“, o Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje „lytinis ugdymas“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma nustatyti, kad moksleivis turi teisę į lytinį ugdymą, įstatymu apibrėžti lytinio ugdymo sąvoką ir apibrėžti institucijas, kurios užtikrina moksleivio teisės į lytinį ugdymą įgyvendinimą. Įtvirtinus teisę į lytinį ugdymą, moksleiviai gaus mokslu grįstą informaciją apie lytinę brandą, lytiškumo ir asmenybės tapatybės formavimosi ryšį, apie lytinio bendravimo grėsmes. Įgytos žinios didins paauglių atsakomybę už savo lytinę elgseną ir sveikatą. Turėtų mažėti paauglių nėštumų, abortų skaičius, mažiau jaunų žmonių užsikrėstų lytiškai plintančiomis ligomis. Mažėtų lytinio smurto atvejų. Apibrėžus lytinio ugdymo sąvoka, bus išvengta valstybės lėšų švaistymo mokslinių reikalavimų neatitinkančių metodinių priemonių rengimui. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas sumažins lytinio smurto riziką. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymą, Švietimo ir mokslo ministerija turės atnaujinti 2014-2015 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrąjį planą (pakeičiant 2013-05-27 Švietimo ir mokslo ministro įsakymą V-459), įtraukiant į jį privalomą, o ne tik rekomendacinio pobūdžio lytinį ugdymą. Siūlytina Švietimo ir mokslo ministerijai parengti naują, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas atitinkančią lytinio ugdymo programą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus, jame vartojamos sąvokos atitinka Terminų banke nurodytus apibrėžimus.
Įstatyme vartojama Seimo patvirtintoje Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje įtvirtinta „lytinio ugdymo“ sąvoka, o ne „lytiškumo ugdymo“ sąvoka naudota ankstesniuose dokumentuose, kadangi lytiškumo terminas apibrėžiamas kaip fiziologinis lyčių santykiavimas, o terminas „lytinis“ yra bendras terminas vartojamas su lytimi susijusioms sąvokoms apibrėžti. Sąvoka pasirinkta pagal Terminų banke pateiktas reikšmes. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Švietimo ir mokslo ministerija iki 2014 m. rugsėjo 1 dienos turėtų parengti įgyvendinamuosius teisės aktus, reikalingus užtikrinti moksleivio teisės į lytinį ugdymą įgyvendinimą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Priimto įstatymo nuostatų įgyvendinimui gali reikėti lėšų metodinei priemonei parengti, jei Švietimo ir mokslo ministerija nuspręstų ją rengti ne pati. Jei metodinę priemonę rengtų Švietimo ir mokslo ministerija, papildomų biudžeto lėšų metodinės priemonės rengimui nereikėtų.
Specialistų, kurie galėtų dėstyti lytinį ugdymą parengimui reikalingos lėšos, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu lytinį ugdymą ministerija rekomenduoja įtraukti į bendrojo ugdymo turinį, gali būti gautos perskirstant Švietimo ir mokslo ministerijos vidinius resursus, skirtus pedagogų kvalifikacijos kėlimui. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Lytinis ugdymas, švietimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Pridedama Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos 2013 m. balandžio 13-14 dienomis priimta rezoliuciją „Dėl lytiškumo ugdymo kokybės gerinimo Lietuvoje“. Teikia Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-03- Nr. Į 2014-02-18 Nr. XIIP-1502 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos švietimo įstatymo nr. I-1489 46 straipsnio pakeitimo ir papildymo 22¹ straipsniu įstatymo projekto nr. XIIP-1502 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 46 straipsnio pakeitimo ir papildymo 22¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-1502 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8
2014-02-26 Nr. XIIP-1502 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto pavadinime po jungtuko „IR“ įrašytinas žodis „ĮSTATYMO“. 2. Projekto 1 straipsnio pavadinimas tikslintinas prieš žodį „papildymas“ įrašant
žodį „Įstatymo“, o projekto 1 straipsniu dėstomas naujas keičiamo įstatymo 22¹ straipsnis redaguotinas atsižvelgus į tai, kad po straipsnio dalies numerio dedamas taškas, o ne uždaromieji skliaustai. 3. Atsižvelgus į Švietimo įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 1 straipsniu dėstomo 22¹ straipsnio 1 dalyje žodis „moksleiviui“ keistinas žodžiu
„mokiniui“. 4. Pastebėtina, jog nei iš aiškinamojo rašto, nei iš kitų projekto nuostatų nėra
aišku, ar švietimo ir mokslo ministras turėtų patvirtinti Lytinio ugdymo programą ar lytinio ugdymo programas. Atsižvelgus į tai, kad iš projekto 1 straipsniu dėstomo 22¹ straipsnio 2 dalies sektų, jog lytinio ugdymo proceso metu būtų pateikiama pagal amžių tinkama informacija, manytina, jog būtų rengiama ir tvirtinama ne Lytinio ugdymo programa, o programos. 5. Projekto 1 straipsniu dėstomo 22¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad lytinio ugdymo organizavimo tvarką mokykloje (išskyrus aukštąsias mokyklas) nustato ir lytinio ugdymo programas tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Nei iš kitų projekto nuostatų, nei iš kartu pateikto aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip būtų taikoma išimtis dėl aukštųjų mokyklų – ar jose lytinis ugdymas nebūtų vykdomas, ar aptariamo ugdymo organizavimo tvarką nustatytų ir programas tvirtintų ne švietimo ir mokslo ministras.
Tuo atveju, jei aukštosiose mokyklos lytinis ugdymas nebūtų vykdomas siūlytina formuluotę „(išskyrus aukštąsias mokyklas)“ išbraukti, o to paties straipsnio 1 dalyje po žodžio „suteikiant“ įrašyti formuluotę „mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas)“. 6. Projekto 2 straipsnio pakeitimo esmėje žodis „ją“ keistinas žodžiu „jį“. 7. Pažymėtina, jog nustatant įstatymo įsigaliojimą turėtų būti užtikrinta, kad įgyvendinamieji teisės aktai įsigaliotų kartu su teisės aktu, kurį jie įgyvendina, todėl siūlytina atitinkamai tikslinti projekto 3 straipsnį: 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašant formuluotę „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, 3 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „rugpjūčio 15“ įrašant formuluotę „liepos 1“. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo įsigaliojimo bei atitinkamų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminai turėtų būti tokie, kad būtų galima tinkamai pasirengti jų vykdymui. Atsižvelgus į tai, kad kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, jog „ne visose mokyklose lytinis ugdymas yra prieinamas dėl specialistų, galinčių dėstyti lytinio ugdymo programą, trūkumo“, o naujų specialistų paieška ar esamų pedagogų kvalifikacijos kėlimas gali užtrukti, svarstytina, ar projektu siūlomi nustatyti terminai yra pagrįsti. 8. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje žodis „ministerija“ keistinas žodžiu „ministras“. 9. Atsižvelgus į tai, kad Švietimo ir mokslo ministerija formuoja valstybės politiką ugdymo srityje, manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Švietimo ir mokslo ministerijos arba Vyriausybės nuomonė. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė Edvinas Mušinskis